Podcasts about skaitant

Skaitant jos publicistiką ar literatūros kritiką turbūt neįmanoma nepastebėti autorės siekio įtraukti skaitytoją į kiek sudėtingesnę visumą – publicistė, politikos mokslų daktarė Marija Antanavičiūtė mūsų kultūrinėje spaudoje išsiskiria drąsiomis įžvalgomis, kurios dažnai atsiremia į politinį ir socialinį tikrovės pamatą.Birmingemo universitete podoktorantūros studijas šiuo metu tęsianti pašnekovė „Pirmame sakinyje“ svarsto apie literatūros politiškumą ir sąmoningą visuomenės dialogą, mums mokantis ir rašyti, ir atsakyti.Nuotraukos autorius Martynas Zaremba.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Klaipėdoje, tėvo per langą išmestas penkių mėnesių kūdikis išvežtas gydyti į Kauną. Anot medikų, jo būklė kritinė. Įtariama, kad prieš išmetant pro langą, kūdikis galėjo būti mušamas. Nusikaltimu įtariamas tėvas.Bet kokie rusų ketinimai derėtis yra tam, kad jie toliau galėtų tęsti karą, sako Jungtinių Amerikos Valstijų istorikas, Jeilio universiteto profesorius Timotis Snaideris. Kalbėdamas su Austrijos ir Lietuvos nacionaliniais transliuotojais, Snaideris tikina, kad karą gali užbaigti tik parama Ukrainai.Švietimo, mokslo ir sporto ministras aptaria keliamus reikalavimus su atnaujinti streiką ketinančią Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga.Argentinos prezidento rinkimus laimėjo anarcho-kapitalistu save vadinantis Chavjeras Milėjus. Per rinkimų kampaniją jis žadėjo sustabdyti dešimtmečius trunkantį ekonomikos nuosmukį šalyje, pažaboti besaikį išlaidavimą, panaikinti Argentinos centrinį banką, o nacionalinę šalies valiutą pesą pakeisti Amerikos doleriu.Iš anksto neskelbto vizito į Ukrainą atvyko Amerikos gynybos sekretorius Loidas Ostinas. Vašingtonas taip siekia parodyti, kad ir toliau rems Ukrainos kovą prieš Rusiją. Amerikos karo studijų institutas teigia, kad Ukrainos pajėgos išlaiko iniciatyvą pietinėje fronto dalyje.Ved. Andrius Kavaliauskas

Šiandien poetei Janinai Degutytei būtų sukakę 95 metai. Kodėl jos poetiniai ir biografiniai tekstai nepraranda vertės ir aktualumo? Kaip XXI a. ekologinių krizių, tinklinio bendravimo, antropoceno lauke skaitome Degutytės poeziją? Poetės rūpestis dėl žemės ir augalų rezonuoja su naujos kartos ekologiniais sąjūdžiais, o jos kūrybinis ir asmeninis bendravimas su tapytoja Brone Jacevičiūte įkvepia savo kelio ieškančias jaunas menininkes bei poetes. Apie Janinos Degutytės poezijos, laiškų ir autobiografinių tekstų sąsajas kalbamės su literatūros tyrinėtoja dr. Giedre Šmitiene.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Philippe`as Edelis Lietuvą „atrado“ dar sovietmečiu ir nepametė iki šiol. Įspūdį darė ne tik istorija, kovos dėl laisvės. Patiko net maistas, kuris primena gimtojo Elzaso virtuvę. Užgimė ne tik Elzaso - Lietuvos asociacija (L.Association Alsace- Lituanie), žurnalas „Lietuviški sąsiuviniai“ („Cahiers lituaniens“), bet ir šeima su lietuve Liudmila. Kas sužavėjo Philippe`ą Edel'į Lietuvoje ir lietuviuose ir kur tai nuvedė - pokalbis su juo ir žmona Liudmila. Su Ph. ir L. Edeliais kalbamės taip pat istorinėje Strasbūro vietoje - šalia Église Saint-Pierre-le-Jeune, kur yra garsioji freska su Lietuvos atvaizdu - viduramžių nežinomo autoriaus kūrinys, kuriame tarp kitų krikščioniškų Europos šalių žygiuoja ir Lietuva. Prie pat bažnyčios - pirmasis pasaulyje Sofitel vardo viešbutis, sulaukiantis daug išskirtinių svečių, garsus savo kultūriniais renginiais, jo kavinėje susitikome.

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas: po tamsos visuomet ateina šviesa.Velykiniame kreipimesi „Urbi et Orbi“ Popiežius pasmerkė karus, tarp jų – Ukrainoje, ir neteisybę pasaulyje, įskaitant religinius persekiojimus.Ukrainos gynybos ministro teigimu, deramasi bus tik su kitu Rusijos lyderiu, o taiką pasiekti bus įmanoma jei šalis atgaus 1991-ais metais pripažintas sienas.Ukrainos karo korespondentei Julijai Kirijenko Merinovai - specialus "Pragiedrulių" apdovanojimas už siužetą "Pragariškasis Bakhmutas".Nuo karo pabėgusi ukrainietė Tamara Jakovec savo gyvenimą kurs Lietuvoje.Ved. Madona Lučkaitė

Kodėl gyvendami liberalios demokratijos, kapitalizmo, perprodukcijos ir nuolatinio vartojimo pasaulyje mes vis tiek norime kažką keisti? Kuo svarbi istoriko Rutger Bregman knyga „Utopija realistams. Kaip mes galime sukurti idealų pasaulį“? Kaip vertinti šioje knygoje išsakomą idėją apie bazinių pajamų sistemą, kuri, anot R. Bregman, suteiktų gyvenimo be skurto teisę visiems Vakarų visuomenės nariams tuo pačiu išlaisvindama šios visuomenės kūrybines galias? Kodėl pinigai neturi būti vienintelis visuomenės gyvenimo (pažangos) matas? Ar tikrai trumpesnė darbo savaitė yra sprendimas beveik visoms problemoms: streso lygio sumažinimui, klimato kaitos lėtinimui, nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus mažėjimui, nedarbo lygio kaitai, moterų emancipacijai, socialinei nelygybei?Kiek tokios mažos šalys kaip Lietuva gali ką nors esmingo nuveikti taikydamos inovacijas ekonomikos sferoje, kurdamos alternatyvas jau egzistuojantiems ekonominių-socialinių santykių modeliams?Pokalbis su medijų tyrinėtoju ir žurnalistu prof. Andriumi Vaišniu bei ekonomistu prof. Romu Lazutka.Ved. Aurimas Švedas

Šįkart „Mažosios Europos pokalbiuose“ aptariame Nyderlandų istoriko Johano Huizingos knygą „Rytdienos šešėliai“. Ši 1935 metais pasirodžiusi knyga argumentuoja, kad to laiko krizė savo esme buvo politinė, finansinė ar ekonominė. Visa tai tėra simptomai, o negalavimų priežastis yra kultūrinė, o dar tiksliau – dvasinė. Pabrėždamas, kad kultūra yra natūros suvaldymas, Huizinga knygoje teigia, kad šiuolaikinis žmogus esą linkęs pamiršti, jog svarbu valdyti ne tik priešišką ir dovanas teikiančią gamtą, tačiau suvaldyti ir savo prigimtį. Huizinga teigė, kad aukštesnę kultūros būklę visuomenė gali pasiekti ir nesukurdama technikos ar skulptūros, tačiau negali to padaryti atmetusi tokias vertybes kaip gailestingumas. Anot jo, krizę būtent ir lemia nusigręžimas nuo kultūros kaip žmogaus dvasinio ugdymo.Vis tik nepaisant visų niūrių išvadų apie Vakarų kultūros būklę, Huizinga teigė esąs optimistas. Tad ką reiškia būti optimistu istorinių išbandymų akivaizdoje? Kokia krikščionybės įtaka atsiskleidžia Huizingos darbuose? Kokios iš Huizingos išsakytų diagnozių, atskleidžiančių Vakarų kultūros krizę, tebėra aktualios ir šiandien? Ką apskritai reiškia mokytis iš istorijos ir kodėl šiandien, anot Huizingos, turėdami modernias technologijas ir, rodos, neribotas galimybes rinktis, imame priminti Buridano asiliuką, kuris nebegali apsispręsti, iš kurios kupetos ėsti šieną? Šiuos klausimus aptariame su knygos vertėju, literatu Antanu Gailiumi.Ved. Donatas Puslys

Leidyklos „Dvi tylos“ įkūrėja Drasida Žemaitė – apie laimės receptus, išmoktus iš knygų, istorijų ir jų herojų.Pokalbis apie tai, kaip daugiau skaityti, kokias knygas rinktis ir kaip, nepakylant nuo sofos, ne tik keliauti, bet ir keisti pasaulį.Ved. Rimantė Kulvinskytė

„Deja, šiandien į žvaigždes, kaip ir į daugelį kitų dalykų, žvelgiame pro materializmo akinius, tad tiek danguje, tiek žemėje matome daug bedvasių kūnų. Jeigu niekas nesistengia įkvėpti jiems dvasios, tai ar galime tikėtis iš jų kokių nors atsakymų, postūmių, skatinančių dvasines įžvalgas?“, – knygoje „Skaitant dangaus ženklus“ rašo etnokosmologas, muziejininkas Jonas Vaiškūnas.Beieškant lietuviško Zodiako pėdsakų, keliausime į Etnografinę sodybą pas Joną ir Daivą Vaiškūnus.

„Deja, šiandien į žvaigždes, kaip ir į daugelį kitų dalykų, žvelgiame pro materializmo akinius, tad tiek danguje, tiek žemėje matome daug bedvasių kūnų. Jeigu niekas nesistengia įkvėpti jiems dvasios, tai ar galime tikėtis iš jų kokių nors atsakymų, postūmių, skatinančių dvasines įžvalgas?“, – knygoje „Skaitant dangaus ženklus“ rašo etnokosmologas, muziejininkas Jonas Vaiškūnas.Beieškant lietuviško Zodiako pėdsakų, keliausime į Etnografinę sodybą pas Joną ir Daivą Vaiškūnus.

Tai – klasika tapusi alegorinė pasaka, kuri žavi tiek vaikus, tiek suaugusius. Knygoje apstu išminties, kuri aktuali visais laikais. Pasakoje kalbama apie berniuką iš kitos planetos ir jo tarplanetines keliones, tačiau tuo pačiu, tai išmintingas pasakojimas apie žmogaus lemtį ir gyvenimo prasmę. Autorius filosofiškai aprašo ir visiems suprantama forma perteikia visuomenės problemas ir paviršutinišką suaugusių gyvenimą. Skaitant šią išminties ir ... Skaityti Toliau

Skaitytojams pristatydamas antrą savo eilėraščių knygą „Apytiksliai trys“, poetas Artūras Valionis jos turinį apibūdiną taip: „Tai kalbos ir tostai įvairioms progoms, sąnašų ir išnašų rinktinė, ironiškai romantiška lyrika (viltis įskaičiuota), tradicinis postmodernizmas“.Skaitant šią knygą apie trečią valandą nakties, darosi šiek tiek nejauku, kad, štai, dabar trečia valanda nakties, o tu, skaitytojau, garsiai juokiesi dėl viso to „tradicinio postmodernizmo“. Šypsaisi šią knygą skaitydamas ir trečią valandą dienos. Na, nebūtinai trečią – apytiksliai trečią.Pavyzdžiui, vienas šios knygos eilėraščių, pavadintas „Teliuko dainelė“: aš turiu teliką:/ valgau prie teliko/ miegu prie teliko/ myliuosi prie teliko/ o kas man teliko?Su Artūru Valioniu rimtai ir nelabai rimtai pasikalbėsime apie tai, kas būna prieš eilėraštį ir kas lieka po jo. Ir dar apie tai, ar eilėraštyje lieki vienas, ar mūsų du – tu ir skaitytojas, ar, visgi, yra dar kažkas ir trečias. Apytiksliai trečias.

Skaitytojams pristatydamas antrą savo eilėraščių knygą „Apytiksliai trys“, poetas Artūras Valionis jos turinį apibūdiną taip: „Tai kalbos ir tostai įvairioms progoms, sąnašų ir išnašų rinktinė, ironiškai romantiška lyrika (viltis įskaičiuota), tradicinis postmodernizmas“.Skaitant šią knygą apie trečią valandą nakties, darosi šiek tiek nejauku, kad, štai, dabar trečia valanda nakties, o tu, skaitytojau, garsiai juokiesi dėl viso to „tradicinio postmodernizmo“. Šypsaisi šią knygą skaitydamas ir trečią valandą dienos. Na, nebūtinai trečią – apytiksliai trečią.Pavyzdžiui, vienas šios knygos eilėraščių, pavadintas „Teliuko dainelė“: aš turiu teliką:/ valgau prie teliko/ miegu prie teliko/ myliuosi prie teliko/ o kas man teliko?Su Artūru Valioniu rimtai ir nelabai rimtai pasikalbėsime apie tai, kas būna prieš eilėraštį ir kas lieka po jo. Ir dar apie tai, ar eilėraštyje lieki vienas, ar mūsų du – tu ir skaitytojas, ar, visgi, yra dar kažkas ir trečias. Apytiksliai trečias.