Podcasts about vykintas vaitkevi

„Vasaros popietės“ svečias Vykintas Vaitkevičius pristatys naujai perleistą savo knygą „101 įdomiausia Lietuvos vieta", o muzikantas Viktoras Diawara papasakos apie ypatingą albumą bei atminimą tėvui ir vaikystei Malyje. Žurnalistas ir keliautojas Orijus Gasanovas apie Tel Avivo spalvas: ką būtina pamatyti, paragauti, pajusti. Ir apie sentimentalią vasaros iniciatyvą - pasipuošk močiutės suknele.Ved. Lavija Šurnaitė ir Gabrielė Martirosian

Apie Signatarų namus, istorinį ir architektūrinį paminklą Vilniuje mokslininkai atranda vis naujų faktų, pabrėžiančių jų reikšmę ir svarbą. Signatarų namų istorija dar nėra iki galo parašyta. Knygoje „Lietuvos partizanų šalis“, kurią parašė archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius ir istorikė dr. Aistė Petrauskienė, gerokai praplėstas mūsų laisvės kovų pasakojimas.Laidoje Vilniaus gatvėmis vaikštome su archeologu prof. Vykintu Vaitkevičiumi. Signatarų namuose pasitinka vyr. muziejininkė Sandra Germanavičiūtė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

26:00 Biomedicinos mokslų daktarė Rūta Aldonytė Valstybinio mokslo tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centre su kolegomis tiria, kaip mūsų šalyje fiksuojama oro tarša veikia gyvus organizmus. Mokslinkė sako, kad Lietuvos gyventojai galėtų aktyviau ginti savo teisę į švarų orą. Ištrauka iš tinklalaidės „Suolelis miške“.57:20 2021-ieji – Marijos Gimbutienės metai Lietuvoje ir pasaulyje, tai UNESCO minima sukaktis. Sausio 23 dieną minėsime garsiosios archeologės šimtmetį. Kokie darbai archeologei Marijai Gimbutienei pelnė pasaulinę šlovę ir kokia ji buvo kasdienybėje? Kokiais renginiais pradedami minėti šie metai? UNESCO komisijos Kultūros programų vadovė Milda Valančiauskienė, archeologas, Klaipėdos universiteto profesorius Vykintas Vaitkevičius, knygų apie Mariją Gimbutienę autorė Kornelija Jankauskaitė Prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė (Iliustracija – knygos „Marija Gimbutienė ... iš laiškų ir prisiminimų“ puslapis)1:42:55 Žmonės kviečiami prisidėti prie lūšių ir kitų plėšrūnų stebėsenos. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus atstovas Remigijus Uzdras.Ved. Giedrė Čiužaitė

Archeologas, prof. Vykintas Vaitkevičius yra puikiai įvaldęs netipines istorijos komunikacijos formas – jo inicijuoti „Vykinto keliai“ kviečia į žygius, kurie padeda pažinti baltų kultūrą, o stovyklos jaunimui „Laisvės kovų atmintis“ leidžia prisiliesti prie herojiškosios – partizanų – istorijos. Kiek veiksmingos šios komunikacijos priemonės ir kokį poveikį bei emocijas sukelia žmonėms, ypač jaunimui? Kokie paties Vykinto Vaitkevičiaus asmeniniai, netikėti atradimai?Ved. Indrė Kaminckaitė ir Rimvydas Laužikas

„Signatarų namų istorija Vilniuje dar iki galo neparašyta. Istorija svarbi, reikšminga, praplečianti mūsų laisvės kovų pasakojimą“, – sako prof. dr. Vykintas Vaitkevičius.Kas sieja Lietuvos partizanus, Signatarų namus ir Sausio 13-ąją? Per tris dešimtmečius užaugusi nauja tyrėjų karta keičia požiūrį į tyrimų šaltinius. Randasi naujas žvilgsnis į laisvės kovotojų istoriją ir jos pateikimą. Ved. J. Jurkūnienė.

Fribūro universitetas (1889–2019) – dvasios ir žinių, tautų ir kultūrų sandūroje. Girdėsite du pranešimus, įrašytus Bažnytinio paveldo muziejuje. Pirmąjį skaitys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkas dr. Vykintas Vaitkevičius. Antrasis paranešėjas – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto darbuotojas dr. Justinas Dementevičius. Jo tema „Intelektualinės kirmgraužos. Fribūro universiteto patyrimai atkurtoje Lietuvoje".

Ar žinote, iš kur geriausia stebėti Nemuno vingį, kuo gali būti žavūs netikėtai aptikti archeologiniai radiniai – tai ir daugiau nutinka, kai leidiesi į kelionę po Lietuvą su istoriku. Kruopščiai parinkęs, apsvarstęs ir patikrinęs maršrutus, į kelionę savaitgaliais kviečia VU ir KU prof., istorikas ir archeologas Vykintas Vaitkevičius. Vis labiau šylant orams, švenčiant gražiausią pavasario šventę pakeliaukime bent jau mintimis po mūsų šalį, besiklausydami pokalbio su istoriku. Ved. Gabija Narušytė.

Partizanų kovos pasakojimas yra esminis nepriklausomai Lietuvai. Istorikai Aistė Petrauskienė ir Vykintas Vaitkevičius siekia jį plėsti. Jų pastarųjų 10-ies metų tyrimai rodo, kad partizanai buvo daug daugiau nei tiesiog vyrai ir moterys išėję į mišką priešintis sovietų okupacijai. Jie teigia, kad partizanų Lietuva veikė kaip atskira valstybė, turinti savo teisinę sistemą, progresyvų požiūrį į demokratiją, kultūrą ir padėjusi lietuviams, Stalino ištremtiems į sibirą. Šiame podkasto epizode vienas „Nanook“ įkūrėjų Artūras Morozovas kalbasi su istorikais, užduodamas tiek smalsius, tiek skaudžius, bet būtinus klausimus. Artūro Morozovo fotografijos iš Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių: http://nyla.lt Prisidėkite prie NYLA kūrimo: https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Tai antroji laida skiriama išskirtinai svarbiam mūsų kultūros ir istorijos reiškiniui – piliakalniams bei jų paminėjimui paskelbtiems Piliakalnių metams. Savo įžvalgomis apie juos dalysis žymus Lietuvos archeologas, prigimtinės kultūros tyrinėtojas, archeologinių ir kompleksinių ekspedicijų vadovas, KU profesorius, Jono Basanavičiaus premijos laureatas, dr. Vykintas Vaitkevičius. Praėjusioje laidoje paliesti piliakalnių sampratos, bendrakultūrinės jų reikšmės, istorinės raidos, įvairovės klausimai, o šioje prisimenami padavimai, mitiniai vaizdiniai ir istoriniai įvykiai bei asmenybės, kalbama apie telkiantį, įkvepiantį piliakalnių vaidmenį.

Tai antroji laida skiriama išskirtinai svarbiam mūsų kultūros ir istorijos reiškiniui – piliakalniams bei jų paminėjimui paskelbtiems Piliakalnių metams. Savo įžvalgomis apie juos dalysis žymus Lietuvos archeologas, prigimtinės kultūros tyrinėtojas, archeologinių ir kompleksinių ekspedicijų vadovas, KU profesorius, Jono Basanavičiaus premijos laureatas, dr. Vykintas Vaitkevičius. Praėjusioje laidoje paliesti piliakalnių sampratos, bendrakultūrinės jų reikšmės, istorinės raidos, įvairovės klausimai, o šioje prisimenami padavimai, mitiniai vaizdiniai ir istoriniai įvykiai bei asmenybės, kalbama apie telkiantį, įkvepiantį piliakalnių vaidmenį.

Laida „Ryto rasa krito”, kuri kreipiasi į visus besidominčius mūsų gimtąja kultūra, branginantiems ją ir laikantiems savo prasmingo gyvenimo dalimi, pirmąja nauja 2017-ųjų metų programa prisideda prie mūsų valstybės sprendimo šiuos metus paskelbti Piliakalnių metais. Klausytojai kviečiami neskubriu, ramiu žingsniu pasivaikščioti po Lietuvos gamtos ir kultūros kraštovaizdį, kurio ryškiu elementu yra mūsų piliakalniai. Šį pasivaikščiojimą lydės žmogus, pats skersai išilgai išvaikščiojęs tėviškės žemę, ne tik kopęs, bet ir kaip mokslininkas tyrinėjęs ne vieną piliakalnį – tai archeologas, prigimtinės kultūros tyrinėtojas, archeologinių ir kompleksinių ekspedicijų vadovas, KU profesorius, hum. m. dr. Jono Basanavičiaus premijos laureatas Vykintas Vaitkevičius.

Laida „Ryto rasa krito”, kuri kreipiasi į visus besidominčius mūsų gimtąja kultūra, branginantiems ją ir laikantiems savo prasmingo gyvenimo dalimi, pirmąja nauja 2017-ųjų metų programa prisideda prie mūsų valstybės sprendimo šiuos metus paskelbti Piliakalnių metais. Klausytojai kviečiami neskubriu, ramiu žingsniu pasivaikščioti po Lietuvos gamtos ir kultūros kraštovaizdį, kurio ryškiu elementu yra mūsų piliakalniai. Šį pasivaikščiojimą lydės žmogus, pats skersai išilgai išvaikščiojęs tėviškės žemę, ne tik kopęs, bet ir kaip mokslininkas tyrinėjęs ne vieną piliakalnį – tai archeologas, prigimtinės kultūros tyrinėtojas, archeologinių ir kompleksinių ekspedicijų vadovas, KU profesorius, hum. m. dr. Jono Basanavičiaus premijos laureatas Vykintas Vaitkevičius.

Vandens turistai yra pamėgę Lietuvos upes. Plaukti baidarėmis jas renkasi dėl vaizdingų krantų, nesudėtingų maršrutų. Lakaja – viena iš jų. Upės tėkmė rami, nėra rėvų, nors vietomis pasitaiko užtvarų ar žemų tiltelių. Pavasaris tas metas, kai reikia apsikuopti, išvalyti upių pakrantes, paruošti jas poilsiautojams.„Pasirodo ne tik Lietuvoje ar jos pakraščiuose galima atrasti kultūros vertybių. Sostinės širdyje taip pat galima pasidžiaugti naujais archeologinio paveldo objektų atradimais“, – mintimis dalijasi Gariūnų piliakalnio atradėjas archeologas Vykintas Vaitkevičius.Nauji atradimai leidžia manyti, kad dar ne viskas žinoma. Lietuvoje yra šiek tiek daugiau kaip 850 piliakalnių. Beveik visi jie įrašyti į Kultūros vertybių registrą.

Vandens turistai yra pamėgę Lietuvos upes. Plaukti baidarėmis jas renkasi dėl vaizdingų krantų, nesudėtingų maršrutų. Lakaja – viena iš jų. Upės tėkmė rami, nėra rėvų, nors vietomis pasitaiko užtvarų ar žemų tiltelių. Pavasaris tas metas, kai reikia apsikuopti, išvalyti upių pakrantes, paruošti jas poilsiautojams.„Pasirodo ne tik Lietuvoje ar jos pakraščiuose galima atrasti kultūros vertybių. Sostinės širdyje taip pat galima pasidžiaugti naujais archeologinio paveldo objektų atradimais“, – mintimis dalijasi Gariūnų piliakalnio atradėjas archeologas Vykintas Vaitkevičius.Nauji atradimai leidžia manyti, kad dar ne viskas žinoma. Lietuvoje yra šiek tiek daugiau kaip 850 piliakalnių. Beveik visi jie įrašyti į Kultūros vertybių registrą.

Apmąstymai apie gyvenimą ir mirtį.Dieveniškėse ilgiausiai išliko senosios mirusiųjų minėjimo šventės, – papročius prisimena 1996 m. ekspedicijos dalyvis archeologas Vykintas Vaitkevičius. Kapai visada dalyvauja žmogaus gyvenime kaip neatskiriama dalis istorijos, kuri pabėga nuo mūsų, kada išeina artimieji, tai yra dalis mūsų kultūros, kuri yra mums palikta ir kurią mes vartojam, išreikšdami padėką tiems, kurie ją kūrė ir paliko, – sako menininkas Gediminas Dalinkevičius.Genealogijos medžio pajutimo, pažinimo laikas yra tada, kada esi rankas uždėjęs ant žemės į kurią palaidoti mūsų artimieji, – mano architektė Salvinija Kirvaitienė.Išeivijos lietuviai visada svajodavo po mirties atgulti savo tėvų žemėje, – pasakoja kultūrologas Edmundas Atkočiūnas.

Apmąstymai apie gyvenimą ir mirtį.Dieveniškėse ilgiausiai išliko senosios mirusiųjų minėjimo šventės, – papročius prisimena 1996 m. ekspedicijos dalyvis archeologas Vykintas Vaitkevičius. Kapai visada dalyvauja žmogaus gyvenime kaip neatskiriama dalis istorijos, kuri pabėga nuo mūsų, kada išeina artimieji, tai yra dalis mūsų kultūros, kuri yra mums palikta ir kurią mes vartojam, išreikšdami padėką tiems, kurie ją kūrė ir paliko, – sako menininkas Gediminas Dalinkevičius.Genealogijos medžio pajutimo, pažinimo laikas yra tada, kada esi rankas uždėjęs ant žemės į kurią palaidoti mūsų artimieji, – mano architektė Salvinija Kirvaitienė.Išeivijos lietuviai visada svajodavo po mirties atgulti savo tėvų žemėje, – pasakoja kultūrologas Edmundas Atkočiūnas.

Tema „Vialla, Wilia, Neris: upė kultūroje“. Lektorius – hum. m. dr. Vykintas Vaitkevičius. Paskaita parengta plaukiant Nerimi nuo ištakų iki žiočių, pakartojant grafo K. Tiškevičiaus plaukimą prieš 150 m. Šią vasarą ekspedicijos metu įsitikinta, jog Neris - tai atskiras, trapus ir sparčiai kintantis pasaulis. Nepriklausomai nuo šalies ir pakrančių gyventojų tautybės, upė iki šiol yra juos supančios aplinkos dominantė. Gamtinė aplinka, kultūros ir istorijos raidos ypatumai lėmė, jog Neries aukštupys nuo ištakų iki maždaug 145-170 km (ruože Naročia-Smurgainys) priklauso vienai kultūrinei terpei, o likusi dalis iki Kauno - kitai. Tam tikra dalimi tai patvirtina iki šių dienų vartojami du skirtingi upės pavadinimai Neris ir (Vialla) Vilija.

Tema „Vialla, Wilia, Neris: upė kultūroje“. Lektorius – hum. m. dr. Vykintas Vaitkevičius. Paskaita parengta plaukiant Nerimi nuo ištakų iki žiočių, pakartojant grafo K. Tiškevičiaus plaukimą prieš 150 m. Šią vasarą ekspedicijos metu įsitikinta, jog Neris - tai atskiras, trapus ir sparčiai kintantis pasaulis. Nepriklausomai nuo šalies ir pakrančių gyventojų tautybės, upė iki šiol yra juos supančios aplinkos dominantė. Gamtinė aplinka, kultūros ir istorijos raidos ypatumai lėmė, jog Neries aukštupys nuo ištakų iki maždaug 145-170 km (ruože Naročia-Smurgainys) priklauso vienai kultūrinei terpei, o likusi dalis iki Kauno - kitai. Tam tikra dalimi tai patvirtina iki šių dienų vartojami du skirtingi upės pavadinimai Neris ir (Vialla) Vilija.