Podcasts about jono basanavi

Naujausio „7 meno dienos“ numerio apžvalga;Penktadienį, šiuolaikinio meno centre atidaroma Augusto Serapino paroda „Kūno kultūra“, kurioje pristatoma nauja instaliacijos „Čiurlionio sporto salė“ versija;Užsienio kultūros apžvalga;Prasideda Berlinalės kino festivalis. Pokalbis apie festivalį su LRT Mediatekos ir Epikos redaktoriumi Roku Jonu;Martyno Mažvydo biblioteka ir „Ugdymo meistrai“ vykdo projektą mokytojams, kuris skirtas pažinti paveldą ir integruoti jį į ugdymo procesą. Pokalbis apie projekto tikslus ir pasiekimus;Šį ketvirtadienį bus teikiamos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos bei apdovanojama Jono Basanavičiaus premijos laureatė. Laureatų ir nominacijų apžvalga;Ar radijo technologija turi neigiamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai? Kokia radijo laidų apie aplinkosaugą svarba? Pokalbis su Inga Janiulyte-Temporin ir klimatologu Justinu Kilpiu. Tema pasaulinei radijo dienai paminėti.Ved. Donatas Šukelis

Minėdami Vasario 16-ąją atsigręžkime ir į kitą laikotarpį, kuris svarbus kalbant apie Lietuvos nepriklausomybę. Šįkart kviečiame jus apsilankyti Partizanų štabo muziejuje Gegužinės bažnyčioje.Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune duris atveria Prezidento Antano Smetonos gautų dovanų kambarys.Valdovų rūmuose Vilniuje atidaryta paroda „Baltijos valstybių laisvės simboliai 1918–1940 m. Lietuva, Latvija, Estija“. Ką apie šalių istoriją gali papasakoti įvairūs apdovanojimai?Tomo Vengrio filmą „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ pakviesime į trumpas pažintis su šių metų Nacionalinės kultūros ir meno bei Jono Basanavičiaus premijų laureatais.Ved. Marius Eidukonis

„Skaidrinam“ akcija pasiekė Seimą ir jau kelia aistras. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad parlamentinei veiklai skiriamos lėšos turėtų tapti atlyginimo dalimi, o konservatorius Gabrielius Landsbergis vėl siūlo Seimui atsistatydinti.NATO generalinis sekretorius pareiškė, kad Donaldo Trumpo pareiškimai silpnina Aljansą.Panaikinta Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio teisinė neliečiamybė, tad teisėsauga už antisemitinius pareiškimus parlamentarą galės patraukti atsakomybėnTradiciškai prieš Vasario 16-ąją Prezidentūroje įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos bei Jono Basanavičiaus premija.Daugiau nei pusė negalią turinčių žmonių nežinotų ką daryti įvykus ekstremaliai situacijai, o neįgalios moterys neturi pagalbos priemonių nukentėjus nuo smurto. Tokia ataskaitą Seimui pateikė Lietuvos negalios organizacijų forumas.Keturiuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Panevėžyje – švenčiant Valentino dieną, senjorai pakviesti dalyvauti pasimatymų popietėse. Anot organizatorių, akcija „Senjorai eina į pasimatymą“ – tai kvietimas senjorams susipažinti, atrasti naujų draugų bei užmegzti naujas pažintis.Ved. Liepa Želnienė

Žiema – geriausias laikas žvejoti stinteles. Lietuvos ežeruose yra nedidelių žuvyčių, kurios vadinamos ežerinėmis stintomis. Asvejos regioninio parko ekologė Joana Adomaitytė aiškina, kad jos yra mažesnės nei didstintės iš Kuršių marių. Jos gyvena tik giliuose ir šaltuose Lietuvos ežeruose.Jono Basanavičiaus gimtinės sodybos – muziejaus muziejininkė Agnė Brazaitienė pasakoja apie kaštoną, kuris auga Jono Basanavičiaus tėviškėje. Kuo jis ypatingas, kas jį sodino, kiek jam metų? Šis kaštonas siūlomas rinkti metų medžiu.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Marketingo specialiste dirbusi Urtė Jakubonienė panoro gyvenimą sieti su gyvūnais. Iš miesto su šeima persikėlusi į Zarasų rajono Vasaknų kaimą, dabar Urtė puoselėja šunų ir kačių kirpyklą ,,Pas Pūkį“. Moteris sako, kad šiame versle romantikos nėra, nes nors kiek atsipalaidavus ir praradus budrumą, galima atsidurti pavojingoje situacijoje.Palangos koncertų salėje atidaryta unikali paroda, skirta pagerbti Lietuvos estrados legendai Stasiui Povilačiui. Tarp parodos eksponatų - unikalios relikvijos, kurias padovanojo maestro šeima bei gerbėjai. Tarp unikaliausių eksponatų – ir asmeninis šlagerių karaliaus mikrofonas, su kuriuo dainininkas pasirodydavo visuose savo koncertuose, ir gastrolėse Stasį Povilaitį lydėjęs kelioninis sceninių rekvizitų krepšys.Robotinė chirurgija Europoje ir pasaulyje naudojama vis dažniau – pasitelkiant šią inovatyvią chirurgijos technologiją sprendžiamos itin sudėtingos pacientų sveikatos problemos, o pati technologija leidžia chirurgui operaciją atlikti preciziškiau, sukeliant mažiau skausmo pacientui. Atliekant robotines operacijas jau pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas.Basanavičynės kaštonas, laimėjęs Lietuvos 2023 metų medžio titulą, pradeda kelionę link Europos 2024 metų medžio titulo. Šis konkursas dar vadinamas Europos medžių „eurovizija“: šiemet konkurse be Lietuvos nacionalinio muziejaus Jono Basanavičiaus gimtinėje augančio kaštono varžysis dar 14 pačių įvairiausių medžių iš įvairiausių šalių.Ved. Paulius Selezniovas

Prie mikrofono Mangirdas jaučiasi saugiai – savo internetinėje radijo stotyje jis pats veda laidas, kur kalbina įvairiausius žmones. Bet šįkart pasakojimo centre atsidurs jis pats.Baigiantis mokslo metams, 2023-ųjų pavasarį, Mangirdas ruošiasi egzaminų sesijai, planuoja keliones į vasaros stovyklas, domisi kultūros renginiais ir mąsto apie žurnalistikos studijas.Bet tai reiškia, kad gali tekti palikti gerai pažįstamą namų aplinką Marijampolėje. Kas jo laukia? Ar jam pavyks? Kaip užmegzti ryšį su nepažįstamu žmogumi, kuris nedrįsta užkalbinti neregio?Autorės: Danielė Buterlevičienė, Rugilė Navickaitė ir Rita StankevičiūtėRedaktorė ir garso režisierė: Vaida PilibaitytėNuotraukos autorė: Rita StankevičiūtėGarsinio vaizdavimo ekspertės dr. Lauros Martinkutės parengtas viršelio nuotraukos aprašas, kurį siūlome perskaityti ir regintiesiems:„Šioje spalvotoje nuotraukoje užfiksuotas jaunuolis Mangirdas, stovintis Marijampolės Jono Basanavičiaus aikštėje. Nuotrauka neįprastos kompozicijos, vaizdas sudvigubintas, todėl priekyje Mangirdą matome iš arti, o giliau pasikartoja beveik tas pats vaizdas, tik Mangirdas jau gerokai mažesnis, lyg stovėtų pats sau už nugaros. Priekyje stovintis Mangirdas atsisukęs į mus šiltai šypsosi užmerkęs akis, smakras pakeltas, poza draugiška ir atvira. Kairėje rankoje, nuleidęs tiesiai žemyn, laiko neregio lazdelę. Vaikinas tvarkingai skusta galva, jis vilki ryškiai mėlynus trumparankovius marškinėlius su keliomis didelėmis stilizuotomis raidėmis, užrašą iš dalies dengia jo kairioji ranka, tad sunku įskaityti. Ant Mangirdo kaklo – masyvi aukso spalvos grandinėlė. Vaikinas užfiksuotas iki pusės, kojų nematyti. Už nugaros stovintis jo antrininkas apsirengęs lygiai taip pat. Kadangi tolumoje vaikinas užfiksuotas visu ūgiu, matome ir jo kūno apačią: jis vilki tamsias kelnes, apsiavęs juodus sportinius batelius baltu padu. Neregio lazdelė tvarkingai nuleista žemyn, stačiu kampu atremta į grindinį. Čia Mangirdas stovi kiek nuleidęs galvą, veidas labiau nukreiptas į grindinį, lyg vaikinas būtų paskendęs mintyse, susikoncentravęs į save. Aikštės tolumoje, atokiau nuo fotomodelio, susibūrę stovi keli praeiviai, stūkso pašto pastatas.“Ši dokumentika yra Goethe's instituto Lietuvoje vykdomo projekto „Išplėstinė Lietuva: suprasti kitą“ dalis. Visas pasakojimas „Neregėti kasdienybės garsai“ čia.

„Man įdomu gretinti dvi kosmologijas – Vytauto Bacevičiaus be galo žmogišką pažiūrą į visatą ir Yuasos muzikos kosmiškumą, paremtą Rytų filosofija“, - sako Lietuvoje gyvenantis japonų pianistas ir mokslininkas Yusuke Ishii, kviečiantis į išskirtinį koncertą.Vaizdo projektas „Disonansai“ atveria Europoje beveik nežinomą Lietuvos diplomatų, intelektualų gyvenimo epizodą, jų politinės egzilės tragizmą sovietinės okupacijos metu. Projekto autorė Aušra Lukošiūnienė Šlapelių muziejuje kviečia prisiminti penktojo dešimtmečio vaizdų, kvapų, garsų istorijas.Per Vilniaus gyvavimo septynis šimtmečius, karų ir gaisrų niokotame Vilniuje išliko itin mažai šv. Pranciškaus bei šv. Dominyko ikonografijų. Kuo pasižymėjo šv. Pranciškus ir šv. Dominykas, kur galima rasti užmirštas ikonografijas? Pasakoja Vilniaus dailės akademijos doktorantė Birutė Valečkaitė.Kokia yra mūsų prigimtinė kultūra? Kokios vertybės atkeliauja iš amžių glūdumos? Ką mums šiandien gali papasakoti senieji mitai, legendos ar užkalbėjimai? Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė, mitologė, folkloristė, dr. Daiva Vaitkevičienė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Viganto Šlėvės ūkio (Radviliškio r.) vizitinė kortelė – itin traškūs obuolių traškučiai. Uogų ir vaisių auginimu bei perdirbimu užsiimanti šeima šiemet pirkėjams pasiūlė ir naują produktą – obuolių vyšnių juosteles, kuris konkurse „Metų gaminys 2023“ buvo įvertintas aukso medaliu. Tai sveikatai palankesnis produktas, galintis vaikams pakeisti saldainius.Tris dešimtmečius Ramūno ir Astos Katinų šeimos aliejaus ūkis (Utenos r.) spaudžia bent 15 skirtingų rūšių aliejų iš linų sėmėnų, kanapių, juodgrūdės, moliūgų, margainio ir kitų sėklų. Šiais metais aukso medaliu įvertinti už skrudintų lazdyno riešutų aliejų. Ūkininkai sako, kad Lietuvoje gaminamo aliejaus paklausa auga – žmonės jau supranta, kad aliejaus kokybę lemia ir jo šviežumas.Mokslininkai įvertino migruojančių žąsų daromą žalą - sulesa 10 procentų kviečių derliaus ir 15 procentų daugiamečių pievų augmenijos. Gediminas Brazaitis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, tyręs situaciją sako, kad žąsims reikia leisti maitintis, o ūkininkams kompensuoti žalą.VERTA ŽINOTI. Lietuva apsisprendė - 2023 metų savo šalies medžiu išrinko Jono Basanavičiaus gimtojoje sodyboje (Vilkaviškio r. Ožkabalių k.) Basanavičynėje augantį kaštoną. Tikima, kad iš jo stiprybės sėmėsi pats patriarchas Jonas Basanavičius. Medis pergyveno sodybos sunaikinimo ir atkūrimo istoriją. Tituluotas medis kitais metais rungsis Europos žemyno medžių konkurse. Apie tai pasakoja konkurso organizatorius Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis.Ved. Kristina Toleikienė

Savaitės pradžioje visuomenė sujudo, sužinojusi, kad dėl Kultūros paveldo sąraše esančio pastato Jono Basanavičiaus gatvėje Vilniuje rekonstrukcijos, ketinama nukirsti 9 medžius. Trečiadienio vakarą šioje vietoje įvyko protestas, sutraukęs ypač gausų būrį sunerimusių gyventojų ir aktyvistų.Lietuva ir Indija geografiškai atrodo labai toli viena nuo kitos, tačiau yra ne viena asmenybė, kuri šias šalis suartino kultūriniais ryšiais. Pasakojime išgirsite, kodėl kalbant apie Lietuvos bei Indijos santykius tokia svarbi Rusnė.Dviračių meistras Gediminas Mankevičius šią vasarą mina ne tiek daug, kiek norėtų, nes savo dirbtuvėse Kaune turi labai daug darbo. Tai gera žinia – vadinasi, kauniečiai vis aktyviau važinėja dviračiais. Siekdamas stiprinti entuziastų bendruomenę Gediminas šią savaitę surengė dviračių parodą, kurios dalyvius pakvietė dalytis savo istorijomis.Bangladešo fotografas, TIME žurnalo 2018 metų žmogus Shahidul Alam keturis dešimtmečius dokumentuoja savo šalies politinius perversmus, žmogaus teisių pažeidimus. Fotografiją jis pasirinko kaip įrankį siekti socialinio teisingumo.„Šiandien priešingi Viduržemio jūros krantai atsispindi lyg kreivame veidrodyje: viename nerūpestingai šurmuliuoja milijoninės turistų minios, narsto jachtos ir kruiziniai laivai, kitame – tūkstančiai šiandienos odisėjų leidžiasi į pavojingą kelionę mažomis valtelėmis, be išankstinių rezervacijų ir paslaugų paketų“, – kultūros komentare svarsto vertėja Toma Gudelytė.Šią savaitę Lietuvoje svečiavosi Šiaurės Amerikos kariljonierių gildijos narė Margaret Pan. Skambinimas šiuo įspūdingu instrumentu nėra pagrindinis amerikietės užsiėmimas – ji yra astrofizikos mokslų daktarė. Sudalyvavusi Vilniaus kariljono festivalyje Margaret Pan išbandė ir istorinį Kauno kariljoną Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.„Paslyskime, bet ir mąstykime“, – taip greitosios mados verpetuose siūlo elgtis menininkė, kostiumų dizainerė Inga Skripka, daug kam pažįstama dėl šiuolaikiškos drabužių kolekcijos, sukurtos iš močiučių rankų darbo austinių.Ved. Marius Eidukonis, red. Urtė Karalaitė

9 iš 10 mano, kad gyventojams turėtų būti leidžiama pasitraukti iš antros pensijų pakopos su visais jų sukauptais pinigais. Ar reikėtų keisti antrosios pakopos sistemą?Rudenį į Lietuvą atvyksta kanadiečių psichologas Džordanas Pitersonas. Dalis mokslininkų kritikuoja jo pasisakymus apie klimato kaitą ir evoliuciją, kai kurie psichologai jį vadina seksistu. Pitersonas pagarsėjo ir dviprasmiais pasisakymais apie Rusijos karą Ukrainoje.Aktualus klausimas. Gyventojai Vilniuje rengia piketą ir reikalauja neiškristi Jono Basanavičiaus gatvėje esančių medžių, nors leidimas tam išduotas. Kaip išvengti nesusipratimų dėl medžių kirtimo miestuose?„Verslo laike“ – ar reikėtų mažinti skolų išskaičiavimo dydį iš žmogaus, gaunančio minimalią mėnesio algą?Kaliningrade tęsiasi durpynų gaisrai, skęstančiųjų ežeruose ir upėse nemažėja, šią vasarą per gaisrus namuose vidury dienos žūsta vis daugiau žmonių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus Sauliaus Greičiaus interviu.Daugiau kaip pusantro tūkstančio abiturientų šiemet brandos egzaminuose gavo bent po vieną maksimalų 100 balų įvertinimą. Kaip jiems pavyksta taip gerai išlaikyti egzaminus?Ved. Edvardas Kubilius

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvai pasitraukti iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos (BRELL) sutarties būtų geriau kartu su Latvija ir Estija, tačiau Vilnius dėl savo pozicijos galutinai apsispręs Valstybės gynimo tarybos posėdyje.Liepos 23 d. bus minimos Welleso deklaracijos metinės. Šia deklaracija, praėjus vos dviem dienoms po Baltijos valstybių paskelbimo sovietinėmis respublikomis 1940 m.,laikinasis Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Bendžaminas Samneris Wellesas paskelbė, kad Amerika okupacijos fakto nepripažįsta ir smerkia jų aneksiją. Apie šio dokumento istorinę reikšmę Baltijos valstybių nepriklausomybės kovai ir mėginimus išsaugoti Lietuvos diplomatinius ryšius Amerikoje pokalbyje su diplomatu Viktoru Sidabru.Rudenį į Lietuvą atvyksta psichologu prisistatantis kanadietis Džordanas Pitersonas. Dalis mokslininkų kritikuoja jo pasisakymus apie klimato kaitą ir evoliuciją, o kai kurie psichologai jį vadina apsišaukėliu. Pitersonas garsėja ir dviprasmiais pasisakymais apie Rusijos karą Ukrainoje.Lenkijos generalinė prokuratūra skelbia, kad tiria mažiausiai 15 Rusijos šnipų veiklą šalyje, kad pavyko išardyti bene didžiausią šnipų tinklą Lenkijoje.Visuomenei sukilus dėl Vilniuje Basanavičiaus gatvėje planuojamų iškirsti medžių, netrukus verslas planuoja susitikti pokalbiui su gyventojais. Jo metu bus aptariamas medžių kirtimas ir naujas erdvės apželdinimas. Rezonansas dėl sostinės planų Jono Basanavičiaus gatvėje pašalinti devynis medžius tęsiasi jau kurį laiką. Įvykį tirti pradėjusi ir Generalinė prokuratūra.Po 86 erių metų į Kretingos muziejų grįžo išskirtinė gintaro kolekcija, kurią muziejui dovanojo grafienė Antanina Sofija Tiškevičienė. Kur ji buvo dingusi, ir kaip muziejui pavyko kolekciją susigrąžinti?Visuomenei sostinėje atverta Liepkalnio vandens saugykla – čia vyks koncertai, kiti renginiai.Ved. Liuda Kudinova

Šiąnakt surengta ataka prieš Krymo tiltą. Sprogimai sugriovė vieną tilto atramą, tad automobilių judėjimas tiltu sustabdytas. Ukrainos atsargos pulkininkas, karybos ekspertas Olehas Ždanovas sako, kad apsunkintas ir judėjimas geležinkeliu. O.Ždanovas neabejoja, kad ataką įvykdė Ukraina.Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien Briuselyje dalyvauja Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono valstybių vadovų susitikime. Toks susitikimas vyksta po 8 metų pertraukos. Jame daugiausia dėmesio ketinama skirti karui Ukrainoje.Kremlius šiandien paskelbė, kad Rusija stabdo savo dalyvavimą Juodosios jūros grūdų susitarime. Jungtinių Tautų ir Turkijos tarpininkaujamu susitarimu, sudarytu praėjusių metų liepą, buvo siekiama sušvelninti pasaulinę maisto krizę, leidžiant saugiai eksportuoti dėl karo užblokuotus ukrainietiškus grūdus. Kokie Rusijos argumentai dėl susitarimo stabdymo?Latvija ir Estija detaliai nesvarstė, kaip atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos ir prisijungs prie Vakarų, sako elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" vadovas Rokas Masiulis. Trūko rimtų ketinimų. Todėl Lietuvos planas atsijungti nuo rusiškos sistemos anksčiau gali nepavykti. Šiandien situaciją aptarė dvejus metus nesirinkusi premjerės vadovaujama Sinchronizacijos komisija, o netrukus šio klausimo imsis ir Valstybės gynimo taryba. Litgrid vadovas Rokas Masiulis tvirtina, kad kitąmet norint atsijungti nuo Brell sistemos, sprendimus būtina priimti iki rugpjūčio septintos dienos.Kultūros ministras Simonas Kairys teigia, kad sprendimą dėl devynių medžių kirtimo Jono Basanavičiaus gatvėje Vilniuje, šalia skulptūros „Berniukas su batu“, dar galima persvarstyti.Ministrės Monika Navickienė ir Aušrinė Armonaitė dėkoja Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokiniams ir mokytojams, sukūrusiems pirmąjį pasaulyje stalo žaidimą akliesiems ir silpnaregiams, kurie šį žaidimą gali žaisti kartu su matančiais žmonėmis. Ši verslo idėja didžiausiame Europoje antreprenerystės konkurse Stambule laimėjo antrąją vietą. Tai aukščiausias Lietuvos moksleivių ir mokytojų komandos pasiekimas. Žaidimą su mokytojų pagalba sukūrė būsimieji abiturientai – 17-metis Damiras Samarinas ir 18-metis Eligijus Girdenis, kuris itin didžiuojasi tuo, ką jiems, jaunuoliams iš Mažeikių miesto, jau pavyko pasiekti.Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pradeda pasiruošimą Pasaulio čempionatui. Šiandien krepšininkai renkasi į stovyklą Palangoje.Ved. Liepa Želnienė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kaip vyksta lietuvių kalbos kursai užsieniečiams?Ko klaipėdiečiai tikisi iš Vitės uosto teritorijų konversijos?Antradienį sostinėje įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos.Pokalbis su Jono Basanavičiaus premijos laureatu Jonu Vaiškūnu apie tradicijų ir tautos savasties išsaugojimo svarbą.Po Vyriausybės susitikimo su „Meta“ atstovais pranešta, kad dėl turinio moderavimo bus kalbamasi europiniu lygiu. Kiek Lietuva gali pakeisti socialinių tinklų administratorių veiklą?Ieva Buinevičiūtė prisimena praėjusią savaitę pasaulį palikusį Burtą Bacharahą.Šiandien Gargžduose oficialiai prasideda lietuvių kalbos dienos.Šiauliuose dailininko Gerardo Bagdonavičiaus name atidaryta menininko darbų ir asmeninių daiktų ekspozicijaVed. Marius Eidukonis

Jei VERT pritars, standartinis vienos laiko zonos tarifas nuo kovo siektų 28 centus už kilovatvalandę, dviejų laiko zonų dienos tarifas - 32 centai, nakties – 19 centų.Ar Ramšteino formato susitikimas Briuselyje nuspręs dėl naikintuvų Ukrainai?Apklausa: ketvirtadalis respondentų tvirtina, kad įsigyti narkotikų yra paprasta.Prezidentūroje įteikiamos nacionalinės kultūros ir meno premijos ir nacionalinė Jono Basanavičiaus premija.Ved. Agnė Skamarakaitė

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Kaip per kalbų mokymąsi gali keistis supratimas apie pasaulį?Trečiąjį metų ketvirtį užsienio žiniasklaidoje kultūros naujienos pasiekė didžiausią skaitytojų auditoriją per visus šiuos metus. Kas lėmė tokius poslinkius?Kuo ypatingi jubiliejiniai Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos metai?Seime vakar patvirtintas 2023 metų biudžetas. Koks jis bus kultūros sektoriui?Išvaduoto Chersono teatro vadovas Oleksandras Kniga: „Esame pasiruošę jau gruodžio pirmą išvaduotame Chersono parodyti spektaklio premjerą“.Kodėl verta klausytis Kamasi Washingtono filmams kurtos muzikos?Vytauto dižiojo universiteto Muzikos akademijos Akordeono katedra mini savo veiklos dešimtmetį.Signatarų namai 171 – ąjį Jono Basanavičiaus gimtadienį kviečia paminėti klausantis Mildos Varnauskaitės pasakojamų pasakų.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Pasaulio kultūros apžvalgoje: Bookerio premijos laureatas, į klasikinę tapybą nusitaikiusių klimato aktyvistų protesto analizė, korėjiečių muzikos grupės BTS pertraukos priežastys.Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje galima pamatyti audiovizualinį projektą „Mončys pasitinka Meką“. Du pamečiui gimę, panašų profesinį likimą patyrę pasaulinio garso kūrėjai, niekada nebuvo gyvai susitikę. Tačiau abu visą gyvenimą jautė stiprų ryšį su Lietuva, jos kalba ir tradicijomis.Spalio 24-31 dienomis šalies bibliotekos organizuoja Pasaulinę medijų ir informacinio raštingumo savaitę, kurios tikslas – padėti suprasti medijų ir informacinio raštingumo svarbą ir reikšmę mūsų visų, kaip piliečių gyvenime, paskatinti pasitikrinti savo žinias, elgesį ir gilinti raštingumą.Jono Basanavičiaus iškelta Tautos namų idėja tampa realybe: architektai pateikė tvirtinti galutinį Nacionalinės koncertų salės projektą. Kokie pokyčiai nuo pirminės idėjos jame atsispindi? Kada galime tikėtis darbų pradžios?Domanto Razausko muzikos naujienų apžvalga.Savaitgalį baigėsi šiuolaikinės operos festivalis NOA žiūrovams padovanojęs 8 šiuolaikinio muzikos teatro kūrinius. Bilietai į pasirodymus buvo išparduoti ypač greitai. Kas lėmė tokį festivalio populiarumą? Ar išpildė lūkesčius jo metu pristatytos pasaulinės premjeros? Apie tai kalbamės su teatro kritiku, dramaturgu Andrium Jevsejevu ir LRT KLASIKOS kolege, muzikologe Rasa Murauskaite.Pokalbis su išskirtiniu fotografu Eugenijum Kavaliausku, mikro pasaulį fiksuojančiu pro mikroskopą, kuris pelnė Nikon Small World Photomicrography apdovanojimą.Ved. Urtė Karalaitė

Rusija teigia, kad dalis netoli Ukrainos dislokuotų pajėgų pradeda grįžti į savo bazes.Rusijos parlamentas pritarė ragina prezidentą Vladimirą Putiną pripažinti Ukrainos separatistinių darinių nepriklausomybę.Vakarų šalims nerimaujant dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai rengiasi vykti į šią šalį. Į Ukrainą šįvakar išvyksta Lietuvos Seimo narių delegacija.VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro mokslininkas doc. dr. Viktoras Denisenko apie naują JAV taktiką, kai paskelbta konkreti galimos Rusijos invazijos į Ukrainą data, atskleidžami žvalgybos duomenys.Valstybės saugumo departamentas sako, kad provokacijų ir protestų tikimybė per Vasario 16-ąją yra išaugusi. Siekiant užkardyti galimas provokacijas Vasario 16-ąją policija tikrins įvažiuojančiuosius į Vilnių, senamiestyje statys barjerą.Prezidentūroje įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno bei nacionalinė Jono Basanavičiaus premijos.Minsko režimo kalinamas Baltarusijos filosofas Vladzimiras Mackevičius pradėjo bado streiką, reikalaudamas užbaigti prieš jį pradėtą ikiteisminį tyrimą ir paskelbti jo teismo proceso datą.Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad nepanaudotas vakcinas Lietuva donuos kitoms šalims, o kai kurie ateityje numatomi vakcinų tiekimai Lietuvai galės būti pakeisti jau atnaujintomis vakcinomis. Kaip vyksta vakcinų atnaujinimas?Sausio mėnesį pajūryje siautusios audros pridarė ne tik žalos, bet ir į paplūdimius išmetė daugybę šiukšlių. Kuršių nerijoje jas surinkti kviečiami ir gyventojai - šiandien bei rytoj organizuojamos talkos.Ved. Agnė Skamarakaitė

Į LRT eterį sugrįžta jubiliejinė, 25-oji „Dainų dainelė“ - nuo vasario 20 d., sekmadieniais, bus galima stebėti talentingiausių jaunųjų dainininkų pasirodymus iš LRT didžiosios studijos. Apie konkursą kalbamės su choro dirigente, pedagoge Danguole Beinaryte, ir operos solistu, taip pat savo scenos karjerą pradėjusiu „Dainų dainelės“ scenoje Rafailu Karpiu.Muziejininkas Eligijus Juvencijus Morkūnas juokauja, kad per gyvenimą nėra nė dienos dirbęs – tokie mieli jam Lietuvos liaudies buities muziejuje praleisti penki dešimtmečiai. Darbų dar liko daug, bet dabar metas švęsti – vasario 15-ąją humanitarinių mokslų daktarui įteikiama Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija. Kotrynos Lingienės pasakojimas.Nuo vienų apdovanojimų, prie kitų. Praėjusią savaitę buvo paskelbti 2022-ųjų „Oskarų“ apdovanojimų nominantai. Daugiausia kartų – iš viso 12 (11-oje kategorijų) – šių metų „Oskaruose“ nominuota Jane Campion juosta „The Power of the Dog“ („Šuns galia“). Kino žurnalistės Ievos Šukytės parengta Jane Campion filmo „Šuns galia“ apžvalga.Muzika iš lietuviško kino repertuaro – nuo išlikusių pirmųjų garsinių filmų iki Šarūno Barto namų paieškų 10-ajame deš. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Rubrikoje „Be kaukių“ - teatro režisierė, dėstytoja, prozininkė Viktorija Prėskienytė-Diawara, praėjusiais metais pristačiusi trečiąją savo knygą, autobiografinį pasakojimą „Dvylika pasakojimų apie vieną gyvenimą“. Pokalbyje vartome knygą, kurioje į 429 puslapius pabandytas sutalpinti nepaprastai spalvingas Viktorija Prėskienytė-Diawaros gyvenimas.Ved. Rasa Murauskaitė

Tęsiasi Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalis, ypatingą dėmesį skiriantis edukacijai. Apie jį pasakoja festivalio koordinatorė Beatričė Baltrušaitytė.Šiandien minimos Jono Basanavičiaus 170-osios gimimo metinės. Vytauto V. Landsbergio mintys apie lietuvių tautos patriarchą.Praėjusį savaitgalį Blaibache baigėsi beveik metus trukęs Lietuvos kultūros sezonas Bavarijoje. Pokalbiai su uždarymo renginiuose dalyvavusio kamerinio choro „Aidija“ vadovu Romualdu Gražiniu ir Bavarijos žemės mokslo ir meno ministru Berndu Sibleriu.Tęsiasi Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams kuriamas pasakojimų ciklas. Šį kartą istorija skiriama totorių visuomenės ir kultūros veikėjams, teisininkams broliams Leonui ir Olgierdui Kričinskiams.Tradicinis antradienio žvilgsnis į kino muziką – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie ryškiausius kino muzikos kūrėjus, apdovanotus Grammy statulėle už išskirtinius kino garso takelius.„Be kaukių“ – dainininkė ir aktorė, skirtingų etninių vokalo tradicijų ir eksperimentinio balso naudojimo ekspertėBrigita Bublytė. Pokalbis apie tai, kaip vystėsi jos karjera nuo tada, kai Eimuntas Nekrošius atrankoje pasakė – „Štai, Džuljeta!“ iki šiandienos, kai savo kūryboje Brigita jungia flamenko ir sutartines.Ved. Rasa Murauskaitė

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija skirta muziejininkui, etninės kultūros tyrinėtojui dr. Eligijui Juvencijui MorkūnuiŠiandien minimas literatūros klasiko Fiodoro Dostojevskio 200-asis jubiliejus. Kiek šis autorius svarbus šiandien, mintimis dalysis filosofijos mokslų daktaras Viktoras Bachmetjevas.Pasaulio muzikos naujienose – planuojamas tenoro Rolando Villazóno penkiasdešimtmečio koncertas, kuriame pasirodys ir dirigentė Giedrė Šlekytė.Rytoj Klaipėdoje festivalyje „Scanorama“ įvyks režisierės Albinos Griniūtės dokumentinio filmo „Šaukiniai iš tolimo uosto“ premjera. Filmo kūrimu domėjosi kolegė Austėja Kuskienė.Čiurlionio muzikos festivalyje rytoj pasirodys jauna, talentinga arfistė bei kompozitorė Liucilė Vilimaitė. Pokalbis su ja apie arfos muziką, šio instrumento specifiką ir kodėl jis toks populiarus Britanijoje ir Airijoje?Rubrikoje „Be Kaukių“ – aktorė, knygų autorė Nijolė Narmonataitė. Teatro istorijos ir užkulisiai, meilė Marijai Callas ir Marlen Dietrich.Ved. Odeta Vasiliauskaitė ir Ignas Andriukevičius

Lietuvių liaudies pasaka iš Jono Basanavičiaus surinktų pasakų kolekcijos. Ar esate girdėję posakį – senas jautis vagos negadina? Jis reiškia, kad senas dalykas mums gali būti geresnis už naują. Kartais senas nugraužtas pieštukas piešia smagiau nei naujutėlis. O gal turite mielus marškinėlius ar suknutę, kurie nors nublukę, bet vis dar yra jūsų mylimiausi? Šios dienos pasakoje Apie baltąjį vilką išgirsite istoriją, kur jos pagrindinis veikėjas turėjo spręsti klausimą – kaip pasirinkti tarp seno ir naujo. Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo, adaptavo pasaką ir ją pasekė Kristina Savickytė. Pasakoje skambėjusias temas sukūrė ir klarnetu grojo Ignas Daniulis. Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje. Garso režisierė – Katažina Bitovt. Projekto partneris Lieuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Sušvelninus karantino sąlygas, darbą atnaujino kirpyklos, grožio ir masažo salonai bei nedidelės ne maisto prekių parduotuvės.Vidaus reikalų ministrė sako, kad trečiadienį bus svarstoma naikinti judėjimo ribojimus tarp Alytaus, Panevėžio ir Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių. Tai reiškia, kad judėjimas tarp šių miestų ir jų rajonų nebūtų ribojamas, bet vykstant į kitas savivaldybes ribojimai ir toliau liktų.Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pranešė, kad rasti ir atpažinti 11 partizanų ir jų rėmėjų palaikai.Aplinkos ministerija žada per metus atlikti inventorizaciją, kiek Lietuvoje eksploatuojamų statinių yra pritaikyta neįgaliesiems. Aplinkos viceministro Dariaus Kvederavičiaus teigimu, šiemet ketinama sukurti pastatų prieinamumo specialiųjų poreikių turintiems žmonėms vertinimo sistemą. Visų pirma būtų aiškinamasi, kokia situacija yra valstybės ir savivaldybių įstaigų sektoriuje.Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Nacionalinės kultūros ir meno bei Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatus.Kaune sukurtas Vytis iš ledo .Ved. Deividas Jursevičius

Naujausių kultūros publikacijų apžvalga.Literatūrologės, poetės ir vertėjos Dovilės Kuzminskaitės naujų knygų apžvalgoje du žymių autorių romanai apie šeimos dramą: Pulitzerio premijos laureato Anthony Doerr „Malonės sniegas“ ir Nobelį pelniusio Kazuo Ishiguro „Palaidotas milžinas“.Informacijos antplūdyje paskendusiam žmogui sunku pabaigti pradėtus dalykus. Tai suprasdami, „Teatrono“ trupės nariai nusprendė pastatyti spektaklį vien tik iš pabaigų - pristato premjerą „The Final Final Final“. Kotrynos Lingienės reportažas iš repeticijos.Gruodžio 4 d. Vilniaus universitete (VU) bus minimas vieno žymiausių XX a. Lietuvos kalbininkų profesoriaus Jono Kazlausko (1930 – 1970) 90-metis ir jo įkurto tarptautinio baltų kalbotyros žurnalo „Baltistica“ 55-metis. Pokalbis su prof. dr. Daiva Sinkevičiūte.Gruodžio 4–6 d. vyks penktasis literatūros mylėtojus suburiantis festivalis – „Paviljono“ knygų savaitgalis, kurio dėmesio centre – festivalio parengtas virtualių pokalbių „laidų“ apie naujausias literatūros, meno ir humanitarikos knygas maratonas. Pokalbis su „Paviljono“ knygų savaitgalio vadove Justina Zubaite ir programos sudarytoja, poete Aušra Kaziliūnaite.„Mes kadaise Etnokultūros globos taryboje šiuo klausimu rūpinomės dviese su Marcelijumi Martinaičiu, ir pavyko susitvarkyti su jurisdikcija, ir man tai dabar tikrai labai malonu, bet darbas visas buvo darom as visiems, kad J. Basanavičiaus premija turėtų tą, ką atitinka savo turiniu“, – apie Jono Basanavičiaus premijos nacionalinį statusą kalbėjo šių metų laureatas Lietuvos tautodailininkų sąjungos ir Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos pirmininkas Jonas Rudzinskas. Laimos Ragėnienės pokalbis.Lietuvos kultūros eksportas Izraelyje. Kokie šiuo metu projetai yra sustoję, o kokius vis dėlto šiomis pandeminėmis aplinkybėmis pavyksta įgyvendinti? Pokalbis su Izraelio kultūros atašė Elena Keidošiūte.Ved. Ugnė Kačkauskaitė

Spaudos publikacijų apžvalga.Apie kultūros įvykius pasaulyje pasakoja Vita Ličytė.Neabejojama, kad iki lapkričio pabaigos galiojantis karantinas bus pratęstas. Ar kultūros sektoriui jis bus toks pats griežtas, ar galime laukti palengvinimų?Didieji prekybos centrai praneša, kad išaugo susidomėjimas kultūrine spauda.Šiemet paminėti 169– ąsiais dr. Jono Basanavičiaus gimimo metines galima žaidžiant virtualų žaidimą.Nacionalinius kino apdovanojimus „Sidabrinės gervės“ išsidalino geriausi kino industrijos talentai.Savaitgalį minėjome režisieriaus Eimunto Nekrošiaus gimimo ir mirties metines. Kodėl E.Nekrošius itin gerai vertinamas ne tik Lietuvoje, tačiau ir už jos ribų?Italijos radijo stotyje „Radio Rock“ prasidėjo Lietuvo Nepriklausomybės trisdešimtmečiui skirtas radijo festivalis „Radio Rock Lithuanian Festival“.Ryto allegro. Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų apžvalga.Tarp dešimties populiariausių ir labiausiai lankomų uostamiesčio skulptūrų ir mažosios plastikos kūrinių – keturi skulptoriaus Svajūno Jurkaus darbai. Pasak menininko, svarbiausia sėkmės priežastis yra kūrinio idėja, o tik paskui – jam parinkta vieta. Donatas Puslys apžvelgia dvi naujas knygas: Inos Pukelytės romaną „Panelės iš Laisvės alėjos“ ir Dianos Latvės novelių romaną „Memelio gaisras“.Minimas Jono Basanavičiaus sodybos Ožkabolių kaime atstatymo 30-metis. Vilniuje atidengiama atminimo lenta rašytojui Petrui Dirgėlai atminti. Vasariškos muzikos garsai šį šeštadienį suskambės šalia Klaipėdos koncertų salės esančio parko estradoje. Liepos 4 – rugpjūčio 16 dienomis čia vyks Vasaros koncertų ciklo renginiai.Jau šeštus metus iš eilės vyksta didelis ir tradicijas ugdantis festivalis „Šv. Jurgio meno sezonas“ Marijampolėje. Pokalbis apie jį su vienu iš organizatorių Edmundu Seiliumi. Ved. Marius Eidukonis.

Minint Alkoholikų vaikų savaitę, kalbėsime apie suaugusius žmones, kurie augo su geriančiais tėvais. Kokių problemų neišsprendus, jos gali lydėti visą gyvenimą? Kur galima kreiptis pagalbos? Studijoje – Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian. „Lietuvystės mozė. Jono Basanavičiaus gyvenimo ir ligos istorija“ – taip istorikas Eligijus Raila pavadino naują lietuvių tautos Atgimimo patriarcho biografiją. Ką negirdėta istorikas sužinojo apie Joną Basanavičių? Kodėl knyga skirta ir garsiojo žmogaus gyvenimo, ir ligos istorijai?Ved. Giedrė Čiužaitė.

LRT žurnalistas Rimas Bružas teigia radęs Jono Basanavičiaus žmonos kapą.Seimas pradėjo svarstyti Finansų ministerijos parengtą įstatymo projektą, kuriuo siūloma neišmokėti loterijų laimėjimo asmenims, kuriems nėra suėję 16 metų. Finansų ministerija Vyriausybei pasiūlė naikinti verslo liudijimus auklėms, automobilių ir būsto remontininkams.Šių metų Nobelio Fizikos premija įteikta trims mokslininkams .Vyriausybėje aptarta, kaip bus palaidoti Gedimino kalne rasti devynioliktojo amžiaus sukilėlių palaikai.Prieš 25-erius metus Santaros klinikose įkurta pirmoji Lietuvoje skausmo klinika. Kaišiadorių rajone šiandien surengtas reidas prie geležinkelio pervažų. Laidos ved.Vasiliauskaitė Simona.

Ką miestietis atranda kaime? Šiomis dienomis skelbiamos atviros dienos kaime, tad visi norintieji gali iš arti pamatyti, koks verda čia gyvenimas. „Atviros dienos kaime“ organizuojamos, siekiant populiarinti kaimą, jame užaugintus bei pagamintus produktus, čia teikiamas paslaugas. Todėl tokiai akcijai susivienijo Lietuvos ir Latvijos kaimo turizmo asociacijos. O mūsų žvilgsnis į Provansalio dvaro sodybą.Sekmadienį - prezidento rinkimai ir balsavimas referendumuose dėl pilietybės išsaugojimo ir seimo narių skaičiaus. Šeštadienį – tylos diena. Ką tai reiškia? Abiturientai laiko anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą. Tautiniam atgimimo ąžuolynui – 30mt. Šalia Jono Basanavičiaus gimtinės ošiantis ąžuolynas kasmet plečiamas, pamažu didėjo ir dabar užima net 40 hektarų plotą. Ir, kaip pastebi Ąžuolyno puoselėtojai – jis tapo unikaliu Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijos paminklu. Kauno žurnalistų namuose žurnalistų sąjungos 90mečio šventė. Bus įteiktos premijos, viena jų – Petro Babicko premija mūsų kolegai Mykolui Drungai. Taip pat laidoje lietuviškos ir užsienio spaudos apžvalgos. Bus ir kitų temų.Ved. Gabija Narušytė.

Jono Basanavičiaus gimtinėje Ožkabaliuose ošia Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas. Tūkstančiai stipriausių Lietuvoje medžių tapo unikaliu Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijos paminklu.Paskutinė pasodinta – šimto ąžuolų Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitė. Visos Lietuvos moksleiviai lanko tautos patriarcho gimtinę, kur vyksta įvairios edukacinės programos.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Lietuvos kariuomenė mini 100 metų nuo jos įkūrimo. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Migracijos departamentui sugriežtinus leidimų gyventi Lietuvoje išdavimą, įstatymų landos išlieka. Minint 167-ąjį Jono Basanavičiaus gimtadienį, šiandien 18 val. Vilniuje, aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, bus atidengtas jam skirtas paminklas. Čekijos parlamentas balsuos dėl pasitikėjimo premjeru Andrejumi Babišu. Klaipėdos meras susitiko su pedagogų streiko mieste organizatoriais. Vedėjas Darius Kuodis.

Minint 167-ąjį dr. Jono Basanavičiaus gimtadienį, aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją Vilniuje bus atidengtas paminklas tautos patriarchui. Ką apie dr. J.Basanavičiaus įamžinimą sostinėje Lietuvai minint valstybingumo 100-ąsias metines mano senieji vilniečiai Vilniaus ainių klubo nariai, muzikologės ir klubo narės Jūratės Burokaitės mintys.Literatūros mėnraščio „Metai“ naujausio numerio apžvalga su žurnalo vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.„Jaunimui labai svarbu geri mokytojai. Man su jais pasisekė, muzikos mokykloje labai geri jauni mokytojai, o auklėtoja, teatro mokytoja Rasa Atkočiūnienė mane sudomino teatru ir jos dėka dalyvauju skaitovų konkursuose ir net žadu su teatru sieti ateitį,“ – sako dvyliktokas Gabrielius Verdingas.„Kalba priklauso ne vien profesoriams, akademikams, mokslų daktarams, ji priklauso tautai. Todėl apie ją turėtų spręsti ne vien jie, o platesni sluoksniai žmonių, vienaip ar kitaip susijusių su kalba“, – dar būdamas kandidatu į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko postą yra sakęs dabartinis šios institucijos vadovas Audrys Antanaitis. „Klasikos enciklopedija“: Muhamedas Ali.Ved. Laima Ragėnienė.

Minint 167-ąjį dr. Jono Basanavičiaus gimtadienį, aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją Vilniuje bus atidengtas paminklas tautos patriarchui. Ką apie dr. J.Basanavičiaus įamžinimą sostinėje Lietuvai minint valstybingumo 100-ąsias metines mano senieji vilniečiai Vilniaus ainių klubo nariai, muzikologės ir klubo narės Jūratės Burokaitės mintys.Literatūros mėnraščio „Metai“ naujausio numerio apžvalga su žurnalo vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.„Jaunimui labai svarbu geri mokytojai. Man su jais pasisekė, muzikos mokykloje labai geri jauni mokytojai, o auklėtoja, teatro mokytoja Rasa Atkočiūnienė mane sudomino teatru ir jos dėka dalyvauju skaitovų konkursuose ir net žadu su teatru sieti ateitį,“ – sako dvyliktokas Gabrielius Verdingas.„Kalba priklauso ne vien profesoriams, akademikams, mokslų daktarams, ji priklauso tautai. Todėl apie ją turėtų spręsti ne vien jie, o platesni sluoksniai žmonių, vienaip ar kitaip susijusių su kalba“, – dar būdamas kandidatu į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko postą yra sakęs dabartinis šios institucijos vadovas Audrys Antanaitis. „Klasikos enciklopedija“: Muhamedas Ali.Ved. Laima Ragėnienė.

Orai. Perkame ar ne juodąjį akcijų savaitgalį arba pasipriešinimo pirkiniams dieną? Spaudos apžvalga. Lietuvos kariuomenė švenčia šimtmetį: Vilniuje – iškilminga karių rikiuotė ir karinės technikos paradas vidurdienį Konstitucijos prospekte. Kaip pasikeitė visuomenės požiūris į politikus, partijas ir institucijas? Lietuvos Jūrų muziejus pristato dar vieną unikalų eksponatą – tarpukario Lietuvos kariuomenės tanko vėliavėlę. Lietuvos socialdemokratų partija renkasi į konferenciją, kurioje tvirtins Socialdemokratinę viziją Lietuvai, iškels kandidatus į Europos Parlamentą ir apsispręs dėl kandidato į prezidentus. Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga. Jau šiandien einant pro Nacionalinę filharmoniją Vilniuje galima pamatyti bronzinį paminklą Jonui Basanavičiui. Jis atidengtas minint 167-ąjį Jono Basanavičiaus gimtadienį. Jau dešimtmetį veikianti programa „Renkuosi mokyti” kviečia įvairiausių profesijų žmones prisijungti prie projekto ir išpildyti savo svajonę tapti mokytoju. Gamtininko Selemono Paltanavičiaus žvilgsnis į besibaigiantį rudenį gamtoje. Ved. Gabija Narušytė.

Lietuvos kariuomenė mini 100 metų nuo jos įkūrimo. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Migracijos departamentui sugriežtinus leidimų gyventi Lietuvoje išdavimą, įstatymų landos išlieka. Minint 167-ąjį Jono Basanavičiaus gimtadienį, šiandien 18 val. Vilniuje, aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, bus atidengtas jam skirtas paminklas. Čekijos parlamentas balsuos dėl pasitikėjimo premjeru Andrejumi Babišu. Klaipėdos meras susitiko su pedagogų streiko mieste organizatoriais. Vedėjas Darius Kuodis.

Kauno apygardos prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą byloje, kai įtarus smurtu iš Kručinskų šeimos buvo paimti du mažamečiai vaikai.Konservatoriai grasina inicijuoti interpeliaciją švietimo ir mokslo ministrei dėl etatinio pedagogų darbo apmokėjimo. Mokytojų streikas.Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia, ar skirti Socialdemokratų partijai šio pusmečio valstybės asignavimus.Per 40 žmonių gyvybių pareikalavo siaučiantys didžiuliai gaisrai Kalifornijos valstijoje Amerikoje.Netoli Klaipėdos centro, šalia Danės upės, miškelyje suręstas nemažas benamių kaimelis.Šiandien Jono Basanavičiaus skulptūra pademonstruota Vilniaus savivaldybės ir žiniasklaidos atstovams.Sportas. Ved. Madona Lučkaitė.

Kauno apygardos prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą byloje, kai įtarus smurtu iš Kručinskų šeimos buvo paimti du mažamečiai vaikai.Konservatoriai grasina inicijuoti interpeliaciją švietimo ir mokslo ministrei dėl etatinio pedagogų darbo apmokėjimo. Mokytojų streikas.Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia, ar skirti Socialdemokratų partijai šio pusmečio valstybės asignavimus.Per 40 žmonių gyvybių pareikalavo siaučiantys didžiuliai gaisrai Kalifornijos valstijoje Amerikoje.Netoli Klaipėdos centro, šalia Danės upės, miškelyje suręstas nemažas benamių kaimelis.Šiandien Jono Basanavičiaus skulptūra pademonstruota Vilniaus savivaldybės ir žiniasklaidos atstovams.Sportas. Ved. Madona Lučkaitė.

Praėjo metai po „Grenfell Tower“ pastato gaisro Londone, kurio metu žuvo 71 žmogus. Po savaitgalį FB transliuotos kalinių puotos, Kybartų pataisos namuose vyko didelės kratos. Pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Premjero Sauliaus Skvernelio interviu. Vytauto Keršansko koementaras. Pasaulinė pabėgėlių diena. Mokslo vardai: futuristė. Verslo laikas. Praeivių Vilniaus gatvėse klausėme, ar jie stebi, Pasaulio futbolo čempionato rungtynes, ar domisi futbolu? Etnologo Liberto Klimkos pastebėjimai apie vasarvidžio burtus ir jų proistorinę kilmę. Mišrų gaisringumas. Šiandien Vilniuje, o ketvirtadienį Kaune pristatoma knyga „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918-2018 metais“. Studijoje - knygos autorius istorikas, prof. dr. Juozas Skirius ir Lietuvoje viešinti „Draugo“ fondo pirmininkė, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė Marija Remienė.

Praėjo metai po „Grenfell Tower“ pastato gaisro Londone, kurio metu žuvo 71 žmogus. Po savaitgalį FB transliuotos kalinių puotos, Kybartų pataisos namuose vyko didelės kratos. Pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Premjero Sauliaus Skvernelio interviu. Vytauto Keršansko koementaras. Pasaulinė pabėgėlių diena. Mokslo vardai: futuristė. Verslo laikas. Praeivių Vilniaus gatvėse klausėme, ar jie stebi, Pasaulio futbolo čempionato rungtynes, ar domisi futbolu? Etnologo Liberto Klimkos pastebėjimai apie vasarvidžio burtus ir jų proistorinę kilmę. Mišrų gaisringumas. Šiandien Vilniuje, o ketvirtadienį Kaune pristatoma knyga „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918-2018 metais“. Studijoje - knygos autorius istorikas, prof. dr. Juozas Skirius ir Lietuvoje viešinti „Draugo“ fondo pirmininkė, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė Marija Remienė.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai suvažiavime ketina priimti rezoliucijas, apibrėžiančias partijos poziciją valstybiniais ir Europos Sąjungos klausimais. Lietuvos atstovė Ieva Zasimauskaitė šiandien pasirodys „Eurovizijos“ dainų konkurso finale. Radviliškio rajone Burbiškio dvare vyksta tradicinė Tulpių žydėjimo šventė. Lietuvos nacionalinis muziejus šiandien kviečia į tradicinę Ąžuolyno dienos sueigą Jono Basanavičiaus gimtinėje. Vilniuje Gedimino prospekte šurmuliuoja Europos šalių mugė, kurioje pristatoma įvairių Europos šalių virtuvė. Irako gyventojai renka naują šalies parlamentą. Pasaulinė žiniasklaida kasdien praneša naujų detalių apie su Donaldu Trampu siejamus tyrimus.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai suvažiavime ketina priimti rezoliucijas, apibrėžiančias partijos poziciją valstybiniais ir Europos Sąjungos klausimais. Lietuvos atstovė Ieva Zasimauskaitė šiandien pasirodys „Eurovizijos“ dainų konkurso finale. Radviliškio rajone Burbiškio dvare vyksta tradicinė Tulpių žydėjimo šventė. Lietuvos nacionalinis muziejus šiandien kviečia į tradicinę Ąžuolyno dienos sueigą Jono Basanavičiaus gimtinėje. Vilniuje Gedimino prospekte šurmuliuoja Europos šalių mugė, kurioje pristatoma įvairių Europos šalių virtuvė. Irako gyventojai renka naują šalies parlamentą. Pasaulinė žiniasklaida kasdien praneša naujų detalių apie su Donaldu Trampu siejamus tyrimus.

Lietuvių tautosakos tradicijoje gausu pasakų, sakmių su siaubo elementais – šiapusinio ir anapusinio pasaulio ženklais bei šiurpinančiais velniškais personažais. Aktorė Vitalija Mockevičiūtė ir Neringa Varnelytė sukūrė spektaklį pagal siaubo pasakas ir lietuviškas sakmes, užrašytas Jono Basanavičiaus bei Norberto Vėliaus. „Apie vėles, žemėj klajojančias“ skirtas siaubo pasakų gerbėjams. Ar tokių yra? O jei taip – ko tokiose pasakose ieškoma, ką galima atrasti, ir kodėl mamos verčiau neslėptų nuo vaikų siaubą keliančių pasakų siužetų? Pokalbis su aktore Vitalija Mockevičiūte.

Lietuvių tautosakos tradicijoje gausu pasakų, sakmių su siaubo elementais – šiapusinio ir anapusinio pasaulio ženklais bei šiurpinančiais velniškais personažais. Aktorė Vitalija Mockevičiūtė ir Neringa Varnelytė sukūrė spektaklį pagal siaubo pasakas ir lietuviškas sakmes, užrašytas Jono Basanavičiaus bei Norberto Vėliaus. „Apie vėles, žemėj klajojančias“ skirtas siaubo pasakų gerbėjams. Ar tokių yra? O jei taip – ko tokiose pasakose ieškoma, ką galima atrasti, ir kodėl mamos verčiau neslėptų nuo vaikų siaubą keliančių pasakų siužetų? Pokalbis su aktore Vitalija Mockevičiūte.

Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys sako, kad savo paskaitoje apie Joną Basanavičių norįs išsiaiškinti, kodėl šis žmogus tapo užgimstančios modernios lietuvių visuomenės tokiu svarbiu moraliniu autoritetu, kuris jam pelnė tautos patriarcho vardą.Paskaitoje aptariami svarbiausi Jono Basanavičius biografijos faktai, kultūrinė, mokslinė, politinė ir visuomeninė veikla. Tai jis suformulavo modernios lietuvių tautos politinės orientacijos perspektyvą – „Lietuvos savistovystė ant tautiško pamato“.

Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys sako, kad savo paskaitoje apie Joną Basanavičių norįs išsiaiškinti, kodėl šis žmogus tapo užgimstančios modernios lietuvių visuomenės tokiu svarbiu moraliniu autoritetu, kuris jam pelnė tautos patriarcho vardą.Paskaitoje aptariami svarbiausi Jono Basanavičius biografijos faktai, kultūrinė, mokslinė, politinė ir visuomeninė veikla. Tai jis suformulavo modernios lietuvių tautos politinės orientacijos perspektyvą – „Lietuvos savistovystė ant tautiško pamato“.

Spaudos apžvalga. Kalbos valandėlė. Kokia naktis ligoninėse? Iš ES išstojus JK, europinės institucijos bus perkeltos į kitas Bendrijos valstybes. „Maximos“ griūties Rygoje byla.Premjero Sauliaus Skvernelio interviu LRT Radijui.Socialinių tinklų apžvalga. Savaitės komentaras (parengė Rita Miliūtė).Seime šiandien numatytas dar vienas balsavimas dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko.Rubrika „Mokslo vardai“: robotai.Verslo naujienos: Italijos ekonomika.Kultūros renginių anonsas.Ar sudėtinga nusipirkti vaistų be receptų?Etnologo Liberto Klimkos pasakojimas (166-osios Jono Basanavičiaus gimimo metinės).Kada jau metas „Kalėdų nuotaikoms‘?

Lietuviškų teatrų komedijų festivalis „COMMEDIA“.Kultūros savaitraščių apžvalga.Spektaklis apie šiuolaikinę mokyklą „#beskambučio“.Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė etnologė dr. Elvyda Lazauskaitė.„Klasikos enciklopedija“ – apie Vilniaus miestiečius ir jų prievoles.

Lietuviškų teatrų komedijų festivalis „COMMEDIA“.Kultūros savaitraščių apžvalga.Spektaklis apie šiuolaikinę mokyklą „#beskambučio“.Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė etnologė dr. Elvyda Lazauskaitė.„Klasikos enciklopedija“ – apie Vilniaus miestiečius ir jų prievoles.

„Basanavičiaus reiks ne stovylos, o gyvo asmens“, – sako istorikas Aurimas Švedas. Pastaraisiais metais daug kalbama apie istorinės prozos pakilimą, augantį skaitytojų susidomėjimą ja. Įvairiais būdais į praeitį nukeliančios Kristinos Sabaliauskaitės ir Andriaus Tapino knygos yra vienos perkamiausių, o įvairias lietuvių istorinės atminties ir tapatybės analizuojančios Sigito Parulskio, Mariaus Ivaškevičiaus, Alvydo Šlepiko ar Rūtos Vanagaitės knygos sukelia audringas visuomenines diskusijas. Tai koks yra istorijos ir literatūros santykis, kaip reikėtų skaityti tokią literatūrą, ko iš jos tikėtis?Apie ką pasakoja msų rašytojai, kokias idėjas jie siūlo ir kokios istorinės figūros ir įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę. Ką apie mūsų istorinę vaizduotę sako faktas, kad džiūgaujame atradę vasario 16-osios aktą ir laužome ietis dėl Jono Basanavičiaus paminklo, tačiau neturime nei padorios tautos patriarcho biografijos, nei reikšmino romano ar kino filmo? Kokia idėjas rašytojai siūlo mūsų istorijos permąstymui? Kokios istorinės figorūs ar įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę ar laukia naujų interpretacijų?Apie tai laidoje kalbėsimės su istoriku Aurimu Švedu.

„Basanavičiaus reiks ne stovylos, o gyvo asmens“, – sako istorikas Aurimas Švedas. Pastaraisiais metais daug kalbama apie istorinės prozos pakilimą, augantį skaitytojų susidomėjimą ja. Įvairiais būdais į praeitį nukeliančios Kristinos Sabaliauskaitės ir Andriaus Tapino knygos yra vienos perkamiausių, o įvairias lietuvių istorinės atminties ir tapatybės analizuojančios Sigito Parulskio, Mariaus Ivaškevičiaus, Alvydo Šlepiko ar Rūtos Vanagaitės knygos sukelia audringas visuomenines diskusijas. Tai koks yra istorijos ir literatūros santykis, kaip reikėtų skaityti tokią literatūrą, ko iš jos tikėtis?Apie ką pasakoja msų rašytojai, kokias idėjas jie siūlo ir kokios istorinės figūros ir įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę. Ką apie mūsų istorinę vaizduotę sako faktas, kad džiūgaujame atradę vasario 16-osios aktą ir laužome ietis dėl Jono Basanavičiaus paminklo, tačiau neturime nei padorios tautos patriarcho biografijos, nei reikšmino romano ar kino filmo? Kokia idėjas rašytojai siūlo mūsų istorijos permąstymui? Kokios istorinės figorūs ar įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę ar laukia naujų interpretacijų?Apie tai laidoje kalbėsimės su istoriku Aurimu Švedu.

Tai antroji laida skiriama išskirtinai svarbiam mūsų kultūros ir istorijos reiškiniui – piliakalniams bei jų paminėjimui paskelbtiems Piliakalnių metams. Savo įžvalgomis apie juos dalysis žymus Lietuvos archeologas, prigimtinės kultūros tyrinėtojas, archeologinių ir kompleksinių ekspedicijų vadovas, KU profesorius, Jono Basanavičiaus premijos laureatas, dr. Vykintas Vaitkevičius. Praėjusioje laidoje paliesti piliakalnių sampratos, bendrakultūrinės jų reikšmės, istorinės raidos, įvairovės klausimai, o šioje prisimenami padavimai, mitiniai vaizdiniai ir istoriniai įvykiai bei asmenybės, kalbama apie telkiantį, įkvepiantį piliakalnių vaidmenį.

Tai antroji laida skiriama išskirtinai svarbiam mūsų kultūros ir istorijos reiškiniui – piliakalniams bei jų paminėjimui paskelbtiems Piliakalnių metams. Savo įžvalgomis apie juos dalysis žymus Lietuvos archeologas, prigimtinės kultūros tyrinėtojas, archeologinių ir kompleksinių ekspedicijų vadovas, KU profesorius, Jono Basanavičiaus premijos laureatas, dr. Vykintas Vaitkevičius. Praėjusioje laidoje paliesti piliakalnių sampratos, bendrakultūrinės jų reikšmės, istorinės raidos, įvairovės klausimai, o šioje prisimenami padavimai, mitiniai vaizdiniai ir istoriniai įvykiai bei asmenybės, kalbama apie telkiantį, įkvepiantį piliakalnių vaidmenį.

Trūkstant šeimos gydytojų britai juos vilioja iš kitų šalių, taip pat ir Lietuvos. Sporto federacijos skambina pavojaus varpais dėl sporto ateities. Visuomenė pasipiktinusi menininkų pasiūlymais dėl Jono Basanavičiaus paminklo. Zenono Gipiškio reportažas iš Gilvyčių kaimo, kurį sukrėtė baisi tragedija.

Laida „Ryto rasa krito”, kuri kreipiasi į visus besidominčius mūsų gimtąja kultūra, branginantiems ją ir laikantiems savo prasmingo gyvenimo dalimi, pirmąja nauja 2017-ųjų metų programa prisideda prie mūsų valstybės sprendimo šiuos metus paskelbti Piliakalnių metais. Klausytojai kviečiami neskubriu, ramiu žingsniu pasivaikščioti po Lietuvos gamtos ir kultūros kraštovaizdį, kurio ryškiu elementu yra mūsų piliakalniai. Šį pasivaikščiojimą lydės žmogus, pats skersai išilgai išvaikščiojęs tėviškės žemę, ne tik kopęs, bet ir kaip mokslininkas tyrinėjęs ne vieną piliakalnį – tai archeologas, prigimtinės kultūros tyrinėtojas, archeologinių ir kompleksinių ekspedicijų vadovas, KU profesorius, hum. m. dr. Jono Basanavičiaus premijos laureatas Vykintas Vaitkevičius.

Laida „Ryto rasa krito”, kuri kreipiasi į visus besidominčius mūsų gimtąja kultūra, branginantiems ją ir laikantiems savo prasmingo gyvenimo dalimi, pirmąja nauja 2017-ųjų metų programa prisideda prie mūsų valstybės sprendimo šiuos metus paskelbti Piliakalnių metais. Klausytojai kviečiami neskubriu, ramiu žingsniu pasivaikščioti po Lietuvos gamtos ir kultūros kraštovaizdį, kurio ryškiu elementu yra mūsų piliakalniai. Šį pasivaikščiojimą lydės žmogus, pats skersai išilgai išvaikščiojęs tėviškės žemę, ne tik kopęs, bet ir kaip mokslininkas tyrinėjęs ne vieną piliakalnį – tai archeologas, prigimtinės kultūros tyrinėtojas, archeologinių ir kompleksinių ekspedicijų vadovas, KU profesorius, hum. m. dr. Jono Basanavičiaus premijos laureatas Vykintas Vaitkevičius.

Laidos viešnia – daugeliui kultūros ir ja besidominčių žmonių gerai pažįstama kraštotyrininkė, ilgametė įvairių etninės kultūros veiklų vykdytoja, organizatorė ir jų strategė, Jono Basanavičiaus premijos laureatė Irena Seliukaitė. Šįsyk pokalbis su ja nukreiptas į asmenišką patirtį, susijusia su savo gimtojo krašto Tverečiaus krašto, Erzveto kaimo aplinka, istorine, kultūrine atmintimi – atėjusia iš vaikystės ir permąstyta jau brandaus žmogaus.

Laidos viešnia – daugeliui kultūros ir ja besidominčių žmonių gerai pažįstama kraštotyrininkė, ilgametė įvairių etninės kultūros veiklų vykdytoja, organizatorė ir jų strategė, Jono Basanavičiaus premijos laureatė Irena Seliukaitė. Šįsyk pokalbis su ja nukreiptas į asmenišką patirtį, susijusia su savo gimtojo krašto Tverečiaus krašto, Erzveto kaimo aplinka, istorine, kultūrine atmintimi – atėjusia iš vaikystės ir permąstyta jau brandaus žmogaus.