Podcasts about antrasis

Rusijai sulaikius Graikijos tanklaivį, kuris išplaukė iš vieno Estijos uosto ir judėjo iš anksto sutartu maršrutu Rusijos teritoriniuose vandenyse, dalis apžvalgininkų pasigenda aiškesnės NATO reakcijos.Pirmame Lenkijos prezidento rinkimų ture daugiau palaikymo gavo dešinės pusės kandidatai: liberalus Varšuvos meras Rafalas Tšaskovskis ir konservatorius Karolis Navrockis, tačiau juos vieną nuo kito skiria vos trys procentai balsų. Antrasis rinkimų turas vyks birželio 1 dieną.Rumunijos prezidento rinkimuose pergalę švenčia pro vakarietiškų pažiūrų centristas, Bukarešto meras Nikušoras Danas, antrame ture įveikęs kraštutinės dešinės kandidatą Džordže Simijoną.Buvusiam Jungtinių Amerikos valstijų prezidentui Džo Bidenui diagnozavus prostatos vėžį, medikai atkreipia dėmesį, kad sergamumas šia liga auga visame pasaulyje.Nors Lietuva aktyviai priima karo pabėgėlius iš Ukrainos ir teikia jiems laikinąją apsaugą, daliai ukrainiečių vis dar tenka gyventi nežinioje. Skirtingus leidimus gyventi Lietuvoje turintys žmonės susiduria su rizika netekti teisės likti šalyje. Migracijos departamentas pabrėžia - tam tikrose Ukrainos vietovėse gyventi jau saugu, todėl ne visiems leidimai pratęsiami. Ar Lietuva keičia migracijos politiką karo pabėgėliams?Ved. Darius Matas

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusija vykstančiame gegužės 9-osios dienos minėjime bandys pateisinti savo nusikaltimus, o tai verta tik paniekos. Valstybės saugumo departamentas anksčiau skelbė, kad artėjant Rusijos švenčiamai Pergalės dienai, fiksuojama išaugusi šios šalies žvalgybos tarnybų prieš Lietuvą organizuojamų diversijų, provokacijų ir informacinių atakų tikimybė. Prezidentas sako, kad mes rengiamės provokacijoms.Sukanka 80-imt metų, kai sąjungininkams pasirašius Vokietijos kapituliacijos aktą, baigėsi Antrasis pasaulinis karas Europoje. Lietuvoje aukų pagerbimo ceremonija buvo surengta Macikuose. Šiame Šilutės rajono kaime 1941-ais metais buvo įkurta nacių karo belaisvių stovykla, o 1945-ais metais sovietai buvusioje nacių stovyklos teritorijoje įkūrė karo belaisvių lagerį. Teigiama, kad Macikų lageriuose žuvo apie 6-is tūkstančius įvairių tautybių žmonių.Lenkijos vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis teigia, kad Rusija kišasi į Lenkijos prezidento rinkimus, jo teigimu Rusijos žvalgybos aktyvumas Lenkijoje padvigubėjo palyginus su praėjusiais metais.Seimo surengta palaikymo akcija už reprodukcinės sveikatos įstatymą. Akcijoje dalyvavęs, anksčiau akušeriu-ginekologu dirbęs, medicinos mokslų daktaras Vytautas Klimas sako, kad priimti įstatymą yra svarbu dėl moterų teisių ir jų sveikatos.Seimas nusprendė, kad greičio matuoklių įrengimu ir priežiūra rūpinsis Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Siūlymas riboti greičio matuoklių skaičių keliuose buvo atmestas.Ved. Agnė Skamarakaitė

OPUS studijoje svečiavosi eksperimentinio vokalo trio „Edgy Palates“ (liet. aštrūs/drąsūs gomuriai), kurį sudaro kompozitorės Dainora Aleksaitė, Jūra Elena Šedytė ir Ieva Parnarauskaitė.Trio laidoje pristatė savo pirmąjį singlą „Samanota“ iš artėjančio antrojo albumo „Queen of the Night“.„Samanota“ - Stasio Šimkaus gerai žinomos dainos „Kur bakūžė samanota“ rekompozicija, kuri skamba lyg odė nostalgijai techno ritmu(kūrinio autorė Ieva Parnarauskaitė).Anot kūrėjų, tai turbūt labiausiai savo skambesiu nutolęs kūrinys nuo to ką jos darė anksčiau. Antrasis albumas „Queen of the Night“ bus sudarytas iš perkurtų, gerai žinomų, klasikinių kūrinių (Mozarto „Queen of the Night“ , Bizet „Habanera“, Schuberto „Forelle“ ir kiti.) integruojant metalo, roko, grunge, techno, frenchcore, phonk žanrų elementus, ritmus, tembrus, vokalines išraiškas ir taip iš esmės transformuojant klasika tapusius kūrinius.Kalbino Rimvydas Černiauskas

Lietuvos žvalgyba skelbia: diplomatinė karo Ukrainoje baigtis – mažai tikėtina, o Rusija turi ambicijų po trejų-penkerių metų žengti į NATO teritoriją. Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) visuomenei pristatė jau dešimtąjį Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.Saugumo ekspertai: europiečiams turėtų kilti klausimų kuo pakeisti ginklus iš JAV.Teismui perduota Marijampolės mero Povilo Isodos „čekiukų“ byla.Tyrimo duomenimis, P. Isoda, eidamas Marijampolės savivaldybės tarybos nario ir mero pareigas, galimai suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas telefo-no ryšio, interneto ryšio, transporto išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.Po puspenkto mėnesio, praleisto Ramiajame vandenyne, Australijos krantus pasiekė keliautojas Aurimas Mockus. Irkline valtimi vandenyną bandęs perplaukti klaipėdietis kelionę baigė kovo antrąją, kai patekęs į Koralų jūroje siaučiantį cikloną, išsikvietė pagalbą. Keletą parų jam vis tiek dar teko praleisti bangų talžomoje valtyje „Kuršis“, kol prie jo pavyko priplaukti Australijos karinio laivyno kariams ir išgelbėti keliautoją. Apie gelbėjimo operaciją ir savo savijautą jis papasakojo išskirtiniame interviu LRT.Vilniuje prasideda tris dienas truksianti Kaziuko mugė. Šiemet ji vadinama žaliuoju virsmu, nes Vilnius tapo Europos žaliąja sostine.Ved. Darius Matas

Prastesnį miegą dar nepažįstamoje, naujoje aplinkoje lemia išlikimo instinktas, tačiau šiuolaikiniam žmogui tai dažniau yra trūkumas nei privalumas. Ką daryti, kad miegas svetimoje aplinkoje keltų kuo mažiau iššūkių?Sakartvele įvyko Parlamento rinkimai, į kuriuos buvo nukreiptos kone visos Europos akys. Kokį kelią pasirinko Sakartvelo gyventojai?Kuba jau antrą savaitę tvarkosi su didelio masto elektros tiekimo krize, ne kartą nuo praėjusio penktadienio palikusia dešimt milijonų salos gyventojų be elektros tiekimo. Padėtį dar labiau apsunkino praūžęs uraganas, o ekspertai jau vadina tai didžiausia ekonomine krize saloje per pastaruosius tris dešimtmečius.Šiandien Lietuvoje vyksta antrasis Seimo rinkimų turas. Pirmojo turo metu vienmandatėse apygardose išrinkti aštuoni iš septyniasdešimt vieno Seimo nario, tad balsavimas antrajame ture šiandien vyks šešiasdešimt trijose apygardose.Ved. Paulius Selezniovas

666-oje „Modus“ laidoje, atsižvelgus į mįslingą skaičiaus simboliką, kalbama apie dviejų filmų muziką. Pirmasis filmas – Davido Fincherio trileris „Žudikas“ (2023), kuriam muziką sukūrė du kompozitoriai: amerikietis Trent Reznor (g. 1965) Ir britas Atticus Ross (g. 1968). Antrasis filmas – Martino Scorceses „Gėlių mėnulio žudikai“ (2023), kurio muzikos autorius kanadietis Robbie Robertson (1943-2023) nesulaukė filmo premjeros.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Prancūzijoje vyksta antrasis parlamento rinkimų turas, po kurio paaiškės, ar kraštutiniams dešiniesiems pavyks surinkti absoliučią daugumą ir perimti vyriausybės vairą.Prieš mėnesį Vilniaus stoties žiedinėje sankryžoje naujai pertiestas asfaltas – nusėtas nelygumais. Gyventojams piktinantis, savivaldybė žada per kelias savaites pažeistas vietas sutvarkyti.LRT GIRDI: Klaipėdoje vieno daugiabučio gyventojai nerimauja, kad įvykus greta stovinčio pastato pardavimo aukcionui, jie neteks galimybės patekti į savo namus.Lenkijoje kariuomenės pristatyta vasaros programa „Atostogos su kariuomene“ sulaukė didelio gyventojų susidomėjimo. Iniciatyvos tikslas – išmokyti tūkstančius lenkų karinių pagrindų.Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė olimpinio atrankos turnyro pusfinalyje nugalėjo Italiją ir atsidūrė per žingsnį nuo Paryžiaus olimpinių žaidynių.Ved. Karolina Panto

Šią naktį Kretingos mieste buvo paskelbta komendanto valanda, čia vyko jungtinės Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos policijos, Viešojo saugumo tarnybos, Kretingos rajono savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų pratybos.Lietuvoje vyksta balsavimas antrame Prezidento rinkimų ture. Ar galima tikėtis, kad aktyvumas išliks toks pat aukštas, kaip pirmojo turo metu?Gydytojų ir slaugytojų trūkumas kelia vis daugiau galvos skausmo gydymo įstaigų vadovams. Jie neslepia, kad tenka konkuruoti ne tik su privačiais sveikatos centrais, bet gydytojus vilioti iš kitų ligoninių. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia parengusi planą skatinti rezidentus rinktis darbą regione, kad tarp savivaldybių baigtųsi konkurencinė prekyba medikais.Tęsiame pasakojimų ir pokalbių ciklą „100 balsų dainų šventei“. Šį kartą keliaukime į Anykščius. Net 12 Anykščių kultūros centro kolektyvų dalyvaus šimtmečio dainų šventėje.Amerikoje iki prezidento rinkimų dar liko kone pusmetis. Tai bus prezidentinės kovos revanšas - buvęs prezidentas postą iš buvusio ir dabartinio varžovo bandys atsikovoti po maždaug septyniasdešimties metų pertraukos. Tai bene vieni svarbiausių prezidento rinkimų Amerikos istorijoje, kuriuose varžosi ir nepopuliariausi kandidatai.Ved. Paulius Selezniovas

Prezidento rinkimų apžvalga tiesiogiai iš studijų Vilniuje ir Kaune. Suskaičiavus prezidento rinkimų balsus, antrame ture susitiks Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė. Kandidatų reakcijos tiesiogiai iš Valdovų rūmų.Aktualaus klausimo rubrikoje: kaip vertinate prezidento rinkimus?Antrasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo ir vėl nepavyko.Ved. Rūta Kupetytė ir Agnė Skamarakaitė

„Pakartot“ tęsia naują rubriką „Asmenybės apie muziką“. Kartais apie reiškinį tiksliau pasakyti gali žmogus iš šalies. Žmogus, kitaip regintis kontekstus. Intelektualas, kuriam svarbi muzika, kurį keitė ir augino muzika, tačiau jis netapo muzikantu. Antrasis rubrikos pašnekovas – televizininkas, humanitaras (ir dainų tekstų autorius!) Rytis Zemkauskas.Ved. Domantas Razauskas

Šalies istorija įamžinta gimtinėse.1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų. Tarp jų buvo iš Kalvarijos savivaldybės Kušliškių kaimo kilęs Petras Klimas. Šiandien nėra išlikusios jo tėviškės, tik šimtamečiai medžiai žymi buvusios sodybos vietą. Kaip gimtinėje prisimena ir Vasario 16-ąją pagerbia savo įžymųjį kraštietį Kalvarijos savivaldybės gyventojai, pasakoja jaunimo klubo „Arka“ narys Robertas Degutis.Trakų rajone, Onuškyje, prisimenamas ir pagerbiamas iš kaimo kilusio Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko atminimas. Jo vardu pavadinta Onuškio pagrindinė mokykla, kasmet visą vasarį vyksta įvairūs renginiai, parodos, konkursai, koncertai mokykloje ir miestelyje. Pasakoja Onuškio Donato Malinausko pagrindinės mokyklos direktorė Rima Blikertienė ir pavaduotoja ugdymui Stasė Masilionienė.Žvirgždaičiuose, Šakių rajone, žymių Lietuvos lakūnų Antaninos Liorentaitės ir jos brolio Jono Liorento tėviškės vietą žymi išlikęs dvikamienis ąžuolas, šulinio rentinys ir atminimo lenta. Net nesusiję su aviacija žmonės yra girdėję apie pirmąją lietuvių moterį lakūnę ir parašiutininkę Antaniną Liorentaitę bei aviacijos pulkininką leitenantą Joną Liorentą. Deja, Antrasis pasaulinis karas sustabdė jų skraidymą. Baigiantis karui, jie pasitraukė į Vakarus ir jų lakūnų karjera nutrūko. Žvirgždaičiuose prisimenamas ir gerbiamas šių žymių Lietuvos lakūnų, kilusių iš gausios patriotiškos ūkininkų šeimos, atminimas. Išsamiau – jų dukterėčia Kunigunda Bukantienė ir Žvirgždaičių seniūnė Giedrė Snudaitienė.Ved. Regina Montvilienė

Antrasis pokalbis, skirtas pažangos strategijai „Lietuva 2050“, praėjusių metų pabaigoje patvirtintai Lietuvos Respublikos Seimo ir taip tapusiai oficialiu mūsų visuomenės bei valstybės kelionės į ateitį žemėlapiu.Parengiamajame valstybės strategijos rengimo etape STRATA tyrėjai atliko septynių šalių – Airijos, Estijos, Singapūro, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Suomijos ir Jungtinių Arabų Emyratų – ilgalaikių strategijų formavimo procesų praktikos analizę. Į kokias gerąsias šių šalių patirtis buvo nuspręsta atsižvelgti?Kas yra tas ateities įžvalgų metodas ir kuomet jis gali būti naudojamas efektyviai?Kur pirmiau turėtume dairytis formuodami ateities prognozes – į visuomenės norus, valstybės poreikius, politinio elito geidžiamus tikslus ar tikėtinus ateities scenarijus galinčias nulemti aplinkybes?Su kokiais didžiausiais iššūkiais buvo susidurta rengiant valstybės strategiją ir kaip šie iššūkiai spręsti?Ar įmanoma išugdyti pasitikėjimo kultūros minimumą mūsų valstybės politinio elito tarpe ir tuo pačiu – užsitikrinti strategijos „Lietuva 2050“ ilgaamžiškumą?Kokie didžiausi iššūkiai (arba pavojai) kyla valstybei ir visuomenei siekiančiai įgyvendinti strategiją „Lietuva 2050“?Pokalbis su socialinių projektų kūrėja ir „Lietuva 2050“ vizijos kūrimo koordinatore Vyriausybės kanceliarijoje Modesta Kairyte, buvusia projekto „Lietuva 2050“ vadove ir Lietuvos Respublikos Seimo Tyrimų skyriaus patarėja dr. Sigita Trainauskiene, sociologe, demografe, VDU prof. Aušra Maslauskaite, Nacionalinės NVO koalicijos direktore Gaja Šavele.Ved. Aurimas Švedas

Simona Patraitė pasakoja sodrią savo gyvenimo istoriją, nors jai vos 34-eri metai. Sunki vaikystė su geriančia mama ir močiute, apleistumas ir nepriežiūra. Vėliau stotelė vaikų globos namuose, tada naujas gyvenimas su globėjais, kuris irgi nebuvo medumi teptas. Ankstyva santuoka, skyrybos. Antrasis vyras nusižudė, Simona liko našle su 4 vaikais, vienas iš jų su negalia. Tačiau moteris viską pasakoja su ramybe ir kitonišku požiūriu į viską, kas nutiko.Ved. Lavija Šurnaitė

Kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, Joshuai Zakui buvo dešimt metų. Ant Zakų šeimos namo Antakalnyje nukrito bomba. Užėję naciai juos kartu su kitais Vilniaus žydais suvarė į getą, o vyriausiąjį brolį Eliją išvežė į priverstinio darbo stovyklą Bezdonyse. Joshua beveik kasdien laukdavo prie geto vartų, tikėdamasis pamatyti grįžtantį brolį, bet taip ir nesulaukė.2022-ųjų spalį Holokaustą išgyvenęs Joshua Zakas su dukterėčia Tsila Zak grįžta į Vilnių ieškoti atsakymų į klausimus, kurie liko neatsakyti nuo karo laikų.Autoriai – Vaida Pilibaitytė ir Rimantas RibačiauskasKompozitoriai – Jūra Elena Šedytė ir Andrius ŠiurysGarso režisierės – Sonata Jadevičienė ir Vaida PilibaitytėVertimus įgarsino Rūta Dambravaitė, Guoda Litvaitienė, Inga Janiulytė-Temporin ir Linas ZubėFotografė-videografė Ilmė VyšniauskaitėDokumentikos prodiuseriai – LRT RADIJAS ir „Operomanija“Pasakojime panaudotos garso patirties Vilniaus gete „Glaistas“ ištraukos ir dokumentiniai įrašai (autoriai – dramaturgas Rimantas Ribačiauskas, režisierius Mantas Jančiauskas, kompozitoriai Jūra Elena Šedytė ir Andrius Šiurys)Daugiau apie „Glaistą“: www.operomanija.lt/repertuaras/glaistas

Susipažįstame su publikacijomis kultūors tema.Kaip buvo sudaromi karinių mūšių pavadinimai?Lietuvos nacionalinis muziejus atidaro dvi parodas – „Neišspręsta kompozicija. Antrasis pasaulinis karas sovietų Lietuvos dailėje“ ir „Laiko šukės ir aidai. Sovietinė cenzūra Rimanto Dichavičiaus kūryboje“.Ar lankyti Lietuvos dvarus paskatino žaidimas „Pažinkime Lietuvos dvarus“?Rašytojų sąjunga surengė viešą diskusiją dėl Justino Marcinkevičiaus paminklo. Kokias nuomones buvo galima išgirsti?„Kompozitorius yra trečiasis filmo autorius“, – sako vienas žymiausių šių dienų kino muzikos kūrėjų Alexanderis Desplat, dažnai lyginamas su Johnu Williamsu.Buvusi Vilniaus senojo teatro vadovė Olga Polevikova apskundė konkursą teatro vadovo pareigoms užimti, Kultūros ministerija taip pat dalyvauja teisminiame procese dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo konkurso skaidrumo. Kokia politinė atsakomybė tenka kultūros ministrui dėl ne pirmo knkurso, kurio skaidrumu abejojama?Karoliniškių mikrorajono kieme bus galima išvysti režisierės Kamilės Gudmonaitės operos-dramos „Ledynai“ adaptaciją.Ved. Marius Eidukonis

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Šįkart kviečiu nerti į poros santykių temą. Kalbamės su psichologe-psichoterapeute, 4 vaikų mama, knygos „Motinystės kelias“ autore Sigita Valevičiene. Su vyru kartu esame jau vienuolika metų ir man tikrai labai įdomi visa ta bendro gyvenimo dinamika, kurios ypač padaugėja gimus vaikams. Labai ryškiai pamenu tuos pirmuosius kampų gludinimosi metus ir išryškėjusią mintį, kad laikotarpis iki pirmo vaiko gimimo buvo tiesiog ištisas medaus mėnuo. Dažnai tą girdžiu ir iš kitų mamų. To patvirtinimą, iš dalies, išgirdau ir iš Sigitos. Pirmasis skyrybų bumas yra, kai vaikui yra maždaug metai. Antrasis – kai vaikai pradeda tolti nuo tėvų. Dažnai į santykius ateiname tikėdamiesi, kad gal ir ne viskas, bet daug kas vyks tarsi savaime. Deja, dažniausiai taip nėra. Mes keičiamės, keičiasi gyvenimas, keičiasi ir santykis. Mes išgyvenam krizes ir nors tikriausiai dažnas mūsų tų krizių bijome ir žiūrime į jas tarsi į ženklą, kad jau „viskas, tikriausiai teks skirtis, nes nebemylim vienas kito“, krizė gali būti galimybė. Pažersiu keletą klausimų, į kuriuos leidomės šio pokalbio metu: Kiek iš mūsų šeimų atsinešti modeliai turi įtakos mūsų kuriamiems santykiams? Ar lengva tuos modelius pakeisti? Kaip mes renkamės partnerį? Ir ar iš tikrųjų renkamės mes, ar šitą darbą už mus padaro smegenys? Kodėl pora, kuri nekonfliktuoja, yra pasmerkta žlugti? Kodėl dažnai turime lūkestį, kad kitas turėtų nuspėti, kaip aš jaučiuosi? Antroje pokalbio pusėje šiek tiek, labai natūraliai, įkritome į tai, kaip ir kodėl keičiasi santykis, ir kas nutinka iš tiesų, kai gimsta vaikas: Kodėl vaiko atsiradimas yra toks ypatingas laikas ir kodėl tiek daug porų, vos susilaukę vaiko, skiriasi? Kodėl vyrai neretai įkrenta į priklausomybes, o mamos ant savo pečių perima visą buitį? Kaip neleisti buičiai ir kasdienybei nužudyti romantikos, aistros ir išlikti kartu, nebūti tik mama ir tėčio, bet ir mylimaisiais? Man šis pokalbis labai patiko, klausysiu tikrai jį dar ir dar, nes tikrai yra, ką pamąstyti. Kviečiu pasidalinti juo su savo žmogumi ir pasikalbėti ne tik apie tai, ką išgirsite, bet ir apie jūsų santykį, ko trūksta, ką norėtumėt pakeisti, ir dėl ko vis dar mylite vienas kitą. Gero klausymo! Marija

Jei nori klausyti daugiau pokalbių, junkis prie KALBA MAMOS narystės, ateik į mūsų bendruomenės narėms skirtus rytmečius įvairiuose miestuose ir prisijunk prie diskusijų KALBA MAMOS Discord serveryje. Daugiau apie narystę, visą mūsų veiklą ir planus sužinosi www.kalbamamos.lt bei Instagram‘e ir Facebook‘e. Junkis prie KALBA MAMOS ir kurkime laimingų mamų bendruomenę kartu! Šįkart kviečiu nerti į poros santykių temą. Kalbamės su psichologe-psichoterapeute, 4 vaikų mama, knygos „Motinystės kelias“ autore Sigita Valevičiene. Su vyru kartu esame jau vienuolika metų ir man tikrai labai įdomi visa ta bendro gyvenimo dinamika, kurios ypač padaugėja gimus vaikams. Labai ryškiai pamenu tuos pirmuosius kampų gludinimosi metus ir išryškėjusią mintį, kad laikotarpis iki pirmo vaiko gimimo buvo tiesiog ištisas medaus mėnuo. Dažnai tą girdžiu ir iš kitų mamų. To patvirtinimą, iš dalies, išgirdau ir iš Sigitos. Pirmasis skyrybų bumas yra, kai vaikui yra maždaug metai. Antrasis – kai vaikai pradeda tolti nuo tėvų. Dažnai į santykius ateiname tikėdamiesi, kad gal ir ne viskas, bet daug kas vyks tarsi savaime. Deja, dažniausiai taip nėra. Mes keičiamės, keičiasi gyvenimas, keičiasi ir santykis. Mes išgyvenam krizes ir nors tikriausiai dažnas mūsų tų krizių bijome ir žiūrime į jas tarsi į ženklą, kad jau „viskas, tikriausiai teks skirtis, nes nebemylim vienas kito“, krizė gali būti galimybė. Pažersiu keletą klausimų, į kuriuos leidomės šio pokalbio metu: Kiek iš mūsų šeimų atsinešti modeliai turi įtakos mūsų kuriamiems santykiams? Ar lengva tuos modelius pakeisti?Kaip mes renkamės partnerį? Ir ar iš tikrųjų renkamės mes, ar šitą darbą už mus padaro smegenys?Kodėl pora, kuri nekonfliktuoja, yra pasmerkta žlugti?Kodėl dažnai turime lūkestį, kad kitas turėtų nuspėti, kaip aš jaučiuosi? Antroje pokalbio pusėje šiek tiek, labai natūraliai, įkritome į tai, kaip ir kodėl keičiasi santykis, ir kas nutinka iš tiesų, kai gimsta vaikas: Kodėl vaiko atsiradimas yra toks ypatingas laikas ir kodėl tiek daug porų, vos susilaukę vaiko, skiriasi?Kodėl vyrai neretai įkrenta į priklausomybes, o mamos ant savo pečių perima visą buitį?Kaip neleisti buičiai ir kasdienybei nužudyti romantikos, aistros ir išlikti kartu, nebūti tik mama ir tėčio, bet ir mylimaisiais? Man šis pokalbis labai patiko, klausysiu tikrai jį dar ir dar, nes tikrai yra, ką pamąstyti. Kviečiu pasidalinti juo su savo žmogumi ir pasikalbėti ne tik apie tai, ką išgirsite, bet ir apie jūsų santykį, ko trūksta, ką norėtumėt pakeisti, ir dėl ko vis dar mylite vienas kitą. Primenu, kad nuo šiol visi mūsų pokalbiai yra girdimi tik KALBA MAMOS narystės prenumeratoriams, o visur kitur rasite ištrauką. Prie narystės prisijungti, klausyti pokalbių, ateiti į mamų rytmečius ir pratęsti pokalbius su bendruomene KALBA MAMOS Discord‘e galite www.kalbamamos.lt Gero klausymo! Marija

Dėmesys savižudybių prevencijos temai - socialinė iniciatyva kviečia į savižudybių prevencijai skirtą renginį, kuris apjungs psichikos sveikatos temą ir orientuosis į emocinės sveikatos gerinimą, ragins palaikyti tuos, kurie yra susidūrę su savižudybe artimoje aplinkoje.Sakoma, kad internetas nieko nepamiršta – ar įmanoma iš skaitmeninės erdvės visiškai ištrinti savo pėdsaką?Rinkimai Turkijoje dar vadinami referendumu, kuriame Turkija rinksis tarp demokratijos ir autokratijos. Juose iššūkį Erdoanui mes opozicijos palaikomas kandidatas Kemalis Kiličdarolu. Prasidedant antrajam prezidento rinkimų turui – analitikų svarstymai.Kaip tinkamai apsisaugoti nuo saulės ir apsaugoti vaikus? Gydytoja Indrė Plėštytė Butienė.Ved. Karolina Panto

Pirmą kartą Turkijos istorijoje vyksta antrasis prezidento rinkimų turas. Jame varžosi dabartinis šalies vadovas Redžepas Tajipas Erdoanas ir opozicijos lyderis Kemalis Kiličdaroolu.Kyjivo saugumo forumas kreipėsi į pasaulio bendruomenę, kad Ukrainai būtų suteikta teisė stoti į NATO jau Vilniaus viršūnių susitikime.Vilniaus savivaldybė skelbia, kad rugsėjį miesto ugdymo įstaigose trūks iki tūkstančio įvairių dalykų pedagogų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija didelės problemos nemato.Valstybinė lietuvių kalbos komisija atmetė parlamentarų siūlymą visiškai atsisakyti vietovardžių „Kaliningrado sritis“ ir „Kaliningrado miestas“, tačiau sako skatinanti „Karaliaučius“ vartojimą.Ved. Madona Lučkaitė

Kas yra lietuvininkai ir kuo jie skyrėsi nuo lietuvių? Kaip Klaipėdos krašto gyventojai vertino Lietuvą iki lemtingų įvykių 1923-iais? Su kokiais sunkumais susidūrė Lietuva integruodama kraštą į savo sudėtį? Ir kokius randus Klaipėdos istorijoje paliko Antrasis pasaulinis karas?Šiuos klausimus gvildename kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docente ir vyresniąja mokslo darbutoja daktare Silva Pocyte.Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius Vanagas

Lietuvoje renkami savivaldybių merai. Pagrindinė rinkimų diena - sekmadienis.Nepriklausoma rinkimų stebėjimo organizacija "Baltosios pirštinės" teigia, kad iš esmės išankstinis balsavimas vyko sklandžiai.AUKUS aljanso narės – Australija, Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė – patvirtino planus, kad jau po dešimties metų AUstralija savo laivyną atnaujins amerikietiškais, branduoline energija varomais povandeniniais laivais.Šalyje įvairiose mokyklose trūksta daugiau nei 100 mokytojų. Profsąjungos sako, kad mokytojams reikia geresnių sąlygų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su Charlesu Esche, Van Abe muziejaus Eindhovene direktoriumi, vienu iš MO muziejuje veikiančios parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ kuratorių. Tai paroda, susiejanti Lietuvos ir Vakarų modernistus – jų meninius eksperimentus, pasaulėvaizdį, socialinį ir politinį (ne)angažuotumą. Kas buvo svarbu kuratoriui, ieškant jungčių tarp anksčiau geležinės uždangos atskirtų pasaulių? Kaip reikia dekolonizuoti istoriją ir kodėl Documentos paroda sulaukė kritikos?Charles Esche: „Manau, kad pamatinis Documentos steigimo mitas atliepia Vokietijos pamatinį mitą, todėl jo beveik neįmanoma pajudinti. Bet Vokietija yra ne tik Antrasis pasaulinis karas ir jo traumos. Tai ir kolonijinė šalis su kolonijomis Afrikoje, ir valstybė, turėjusi labai problemiškus ilgalaikius santykius su slavų tautomis rytuose. O kuratoriams, atvykusiems iš Indonezijos, ruangrupa, tai neatrodo kaip svarbiausias taškas, nuo kurio turėtų prasidėti Vokietijos istorija. Pavyzdžiui, Antrasis pasaulinis karas Indonezijoje buvo apie japonus ir olandus, ten nebuvo vokiečių. Vokiečiui ir vokiečių psichologijai atrodo beveik nepakeliama pripažinti, kad jie nebuvo Antrojo pasaulinio karo centre. Ši Vokietijos istorija, kuri taip pat pasakojama Nyderlanduose, Prancūzijoje, yra labai svarbi. Bet tai ir galingųjų kovos istorija, kurią reikia permąstyti. Tai istorija, kurią tam tikra prasme apmąstome ir mes parodoje „Susitikimas, kurio nebuvo“ MO muziejuje, nes jos dalyvius taip pat veikė dvi didžiosios galybės – JAV ir Sovietų Sąjunga“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.Fotografijoje Charles Esche. Asmeninio archyvo nuotr.

Paulinos Sofijos Nalivaikaitės parengtose klasikinės muzikos naujienose – žvilgsnis atgal į 2022 m. įvykius: karo Ukrainoje pasekmes klasikinės muzikos pasaulyje, jauno dirigento Klauso Mäkelä iškilimą, atnaujintą Davido Geffeno salę ir šiemet įteiktus apdovanojimus klasikinės muzikos atlikėjams ir kūrėjams.Antrasis žvilgsnis - į literatūros lauką, į reikšmingiausius įvykius, apdovanojimus ir išryškėjusias naujas skaitymo tendencijas. Pasakoja Rūta Dambravaitė.Baigiantis metams, kritikė Aušra Kaminskaitė pasakoja apie reiškinius, kurie akivaizdžiai paskatino pokyčius bendroje Lietuvos scenos menų situacijoje arba turėjo įtakos lietuvių kuriamo meno įvaizdžiui užsienyje.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Austėja Kuskienė

Tęsiame ansamblio „Gong“ kūrybos apžvalgą: žymioji „Nematomo nykštukų radijo“ albumų trilogija ir vėlesni instrumentinės džiazroko muzikos albumai, grupės „Mother Gong“ sava plokštelių trilogija ir naujosios kartos muzikantų šiandienos ansamblis „Gong“, keliaujantis tolyn po nepažintas garsų erdves.Ved. Lukas Devita

Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas leido Lietuvai įsigyti aštuonias raketinės artilerijos HIMARS sistemas su raketomis. Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūros pranešime nurodoma, kad numanoma sandorio suma beveik penki šimtai milijonų dolerių. Amerika šiomis sistemomis yra parėmusi Rusijos invazijai besipriešinančią Ukrainą. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad HIMARS sistemos yra galingas pajėgumas, kurio Lietuva niekada neturėjo.Jungtinėse Valstijose toliau skaičiuojami kadencijos vidurio rinkimų balsai. Rinkimų rezultatai rodo, kad Atstovų rūmuose Respublikonų partija turėtų laimėti nedidelę daugumą. Tuo metu Senato daugumą lems paskutiniai balsai iš trijų svyruojančių valstijų – Džordžijos, Nevados ir Arizonos.Rusijai paskelbus apie atsitraukimą iš Chersono, Ukrainos prezidentas sako, kad tokie Maskvos pareiškimai turėtų būti vertinami santūriai.Pirmą kartą apsvarstęs 2023-ųjų valstybės biudžeto projektą Seimas jį grąžino Vyriausybei. Ministrų kabinetas dabar vertins komitetų bei parlamentarų siūlymus ir teiks Seimui patikslintą biudžeto projektą. Antrasis svarstymas turi vykti ne vėliau kaip po 15 dienų.Kaip Rusijos piliečiai, suplūdę į Sakartvelą, keičia šios šalies veidą? Nuo karo pradžios šią šalį atvažiavo ketvirtis milijono rusų. Iš jų apie šimtas tūkstančių putinui rugsėjų paskelbus mobilizaciją. Kolegos Daumanto Butkaus pastebėjimai tiesiogiai iš Sakartvelo.Santaros klinikose pristatyta lietuvių įsigyta inovacija – neišnešioto kūdikio simuliatorius. Jis atkuria 27-ąją nėštumo savaitę gimusį neišnešiotą kūdikį. Austrijoje sukurtą inovaciją Lietuva pradės naudoti pirmoji Baltijos šalyse.Ved. Madona Lučkaitė

Antrasis seniausias iš dabar gyvuojančių Lietuvos simfoninių kolektyvų – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoninis orkestras rudens sesijai parengė įspūdingą programą ir spalio 28 d. pristatys ją LMTA didžiojoje salėje, o spalio 29 d. Alytaus kultūros centre. Šį kartą LMTA simfoniniam orkestrui diriguos jaunasis Lietuvos batutos meistras Ričardas Šumila. Kviečiame klausyti pokalbio su R.Šumila.

Antrasis pasaulinis karas mados industriją pakeitė neatpažįstamai. Metalinės drabužių detalės turėjo virsti šoviniais, nailoninės pėdkelnės - parašiutais, o dizainerių talento prireikė nebent kuriant uniformas kariaujantiems. Vis tik karui pasibaigus Paryžiaus laukė naujas aukso etapas, paženklintas Chistiano Dioro sukurtu naujuoju pokario moters įvaizdžiu - New Look.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kaip rašoma naujausiame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, Kremliaus režimas vis agresyviau kovoja su tariamais vidaus ir išorės priešais, eskaluoja karines grėsmes kaimyninėms valstybėms. Ataskaitoje, kurią parengė Valstybės saugumo departamentas bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, taip pat teigiama, kad didėja Baltarusijos režimo keliama grėsmė Lietuvos ir kitų regiono valstybių saugumui.Nuo sekmadienio atšaukiama ekstremali situacija, keičiasi kaukių dėvėjimo, testavimo ir COVID-19 ligos nustatymo tvarkaGedimino legionas su savanoriais imasi Ukrainos atstatymo darbų. Kaip visa tai atrodys, ko reikia, norint atstatyti Ukrainą?Teslos ir Space X vadovui, turtingiausiam planetos žmogui – Ilonui Muskui paskelbus apie Twitterio įsigijimą pasigirdo disksusijų apie pavojų demokratijai.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Prancūzijos prezidento rinkimuose antrasis turas, kuriame analitikai prognozuoja įtemptą kovą: ką Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ar kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Marine Le Pen pasirinks prancūzai?Šv. Velykos Ukrainoje.Baltijos šalys ir Lenkija kritikuoja Vokietijos pasyvumą Ukrainos atžvilgiu. Prezidentas Volodymyras Zelenskis aiškiai davė suprasti Vokietijos prezidentui Frankui-Walteriui Steinmeieriui, kad jis nėra laukiamas Kijeve. Apie Vokietijos valdžios ir visuomenės požiūrį į karą Ukrainoje – Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje istoriku ir politologu dr. Felixas Ackermannas.Mažus vaikus turintys tėvai, dirbantieji viešajame sektoriuje galės dirbti keturias dienas pers savaitę. Argumentai už ir prieš.Jorės šventė Molėtuose: kaip senovės baltų tradicija gyvuoja šiuolaikiniame pasaulyje?Ved. Gabija Narušytė

*** Sutaupykite 60% Yours App metiniam planui! Eikite į https://yoursapp.com/ProtoPemza arba naudokite nuolaidos kodą: PROTOPEMZA ***   Kad LIETUVOS žemė nuo seno buvo tręšiama drąsa įrodė ne vienas istorinis įvykis. Ypač kai tie įvykiai vyko net ne ant gimtosios dirvos, o virš jos. XX amžiaus aviacija Lietuvoje mums nepašykštėjo istorijų apie bebaimius pilotus, kurių ryžtas ir narsa beveik visada sėkmingai nusileisdavo ant aerodromo tako.  Tūkstančiai kilometrų nuo gimtinės aerodromų Lietuvos išeiviai išlydi du pilotus į pirmąjį lietuvių skrydį per Atlantą. Iššūkis, kuriam, deja, nelemta pasiekti laikinosios sostinės dangaus. Bet transatlantiniam žygdarbiui užbaigti atsiranda kandidatas.   Pirmoji istorijos apie JAV lietuvį Feliksą Vaitkų dalis nušvies jo gyvenimą Amerikoje ir vingiuotą kelią iki Lituanica II šturvalo. Kas buvo pirmasis savanoris pakartoti Dariaus ir Girėno skrydį? Ar Didžioji Depresija buvo gilesnė nei Amerikos lietuvių piniginės? Kaip atrodė būsimo didvyrio dienotvarkė ir koks sėkmės pranašas anot Aivaro slėpėsi netoliese? Atsakymai - Felikso Vaitkaus istorijos pirmojoje dalyje.  Epizodą skiriame Stasiui Leonavičiui.  Iliustracija: Tiny Mischiefs (IG @tinymischiefs)  Muzika: ZakharValaha, JuliusH, gbarbosagustavo, Musictown

Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo tyrimą dėl galimo kyšininkavimo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Įtarimai pateikti penkiems asmenims: ligoninės vadovui Narimantui Markevičiui ir keturiems gydytojams.Baigia galioti dėl migrantų krizės įvesta nepaprastoji padėtis. Vyriausybei nebesiūlant jos pratęsti, Vidaus reikalų ministerija ketina ieškoti kitų teisinių priemonių.Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė išmokų už prastovas tvarkai, jei šalyje vėl būtų paskelbtas karantinas. Kas mėnesį išmoka siektų ne daugiau nei 1095-is eurus, o savarankiškai dirbantiems - 267-is eurus.Klaipėdos uoste dėl audros ribojama laivyba.Australija vėl panaikino vizą tenisininkui Novakui Djokovičiui.Antrasis karalienės Elžbietos II sūnus princas Andrew, kuriam JAV iškelta civilinė byla dėl seksualinės prievartos, atsisakė savo garbingų karinių ir labdaros vaidmenų.Ved. Madona Lučkaitė

Antrasis skyrius iš Kristinos Sasvickytės kartu su sūnumi Motiejumi Damanskiu sukurtos knygos "Kaip Tilis džiaugsmo ieškojo" ir trumpa apžvalga, ko tikėtis iš knygos. Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo ir kuria Kristina Savickytė. Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje. Garso režisierė – Katažina Bitovt.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete aptartos ekonomikos, nekilnojamojo turto rinkos ir bankų sektoriaus prognozės.Energetikos grupės „Epso-G“ valdoma statybos įmonė „Tetas“ pradėjo 111 kilometrų ilgio tvoros prie sienos su Baltarusija įrengimo darbus.Lenkijos vaivadijose ribojamas žmonių judėjimas, keliuose įrengti kariuomenės, policijos ir pasieniečių kontrolės postai. Apie situaciją prie Lenkijos pasienio pokalbis studijoje su ten apsilankiusia kolege Evelina Mokšecka.Konferencijoje aptarti šeimų įvairovės ir LGBTIQ šeimų teisių pripažinimo teisiniai ir socialiniai klausimai.Vilniuje vyksta didžiausias Baltijos šalyse restauratorių forumas.Ved. Darius Matas

Tęsiame legendinės plokštelių firmos „Harvest“ apžvalgą - roko ir folko leidybos ypatumai, muzikos albumų įvairovė, tradicijos ir kūrybingos naujovės.Ved.Lukas Devita

Kodėl XXI amžiaus žmogui turėtų būti svarbu ne tik Didžioji Prancūzų revoliucija, Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, Sovietų Sąjungos žlugimas, bet ir įvykiai, reiškiniai, procesai nutikę prieš tūkstančius metų, senovės civilizacijų istorijoje? Kam visos šios tolimos istorijos gali mums būti reikalingos šiandien?Praeities tyrinėtojai yra suformulavę taisyklę: iki Naujųjų ir ypač Naujausiųjų laikų žmonijos istoriją lemdavo neskaitlingas būrelis žmonių – vienetai, dešimtys, retsykiais šimtai. Kada ir kokiems žmonėms senaisiais laikais pavykdavo paneigti šią taisyklę ir tapti istorijos išrinktaisiais?Kuo svarbi Aleksandro Makedoniečio asmenybė senųjų civilizacijų ir pasaulio istorijai? Kodėl šis karvedys istorikų vadinamas daugiaveidžių didvyriu, kuriam priklauso keturių pasaulių karūnos? Ar Aleksandrui Makedoniečiui pavyko įgyvendinti jo gyvenimo siekius? Ar šis žmogus išsilaisvino iš dievų ir aplinkybių rezgamų spąstų?Pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentu Eugenijumi Saviščevu.Ved. Aurimas Švedas

Kodėl XXI amžiaus žmogui turėtų būti svarbu ne tik Didžioji Prancūzų revoliucija, Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, Sovietų Sąjungos žlugimas, bet ir įvykiai, reiškiniai, procesai nutikę prieš tūkstančius metų, senovės civilizacijų istorijoje? Kam visos šios tolimos istorijos gali mums būti reikalingos šiandien?Praeities tyrinėtojai yra suformulavę taisyklę: iki Naujųjų ir ypač Naujausiųjų laikų žmonijos istoriją lemdavo neskaitlingas būrelis žmonių – vienetai, dešimtys, retsykiais šimtai. Kada ir kokiems žmonėms senaisiais laikais pavykdavo paneigti šią taisyklę ir tapti istorijos išrinktaisiais?Kuo svarbi Aleksandro Makedoniečio asmenybė senųjų civilizacijų ir pasaulio istorijai? Kodėl šis karvedys istorikų vadinamas daugiaveidžių didvyriu, kuriam priklauso keturių pasaulių karūnos? Ar Aleksandrui Makedoniečiui pavyko įgyvendinti jo gyvenimo siekius? Ar šis žmogus išsilaisvino iš dievų ir aplinkybių rezgamų spąstų?Pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentu Eugenijumi Saviščevu.Ved. Aurimas Švedas

Labas! Čia aš, Aurelija, ir.. BreakingFit podkastas! Šį pokalbį buvo super lengva moderuoti, nes kalbėjausi man šiuo metu labai artima tema - ikimokyklinukų ir vaikų fizinį aktyvumą, su nuostabiais vaikų treneriais Žilvinu Barakausku ir Orestu Peniku. Visus, kurie turite įvairaus amžiaus vaikų ar juos planuojate, turite mažesnių brolių ar sesių, o gal treniruojate jaunimą - labai kviečiu paklausyti šio prasmingo ir naudingo pokalbio! Trumpai apie pašnekovus: Žilvinas Barakauskas yra vaikų asmeninis bei grupinis treneris, bei fizinio pasiruošimo treneris jaunoms sporto komandoms. Žilvinas savo sporto karjerą pradėjo irklavime, ten ir pamilo sportą ir siekė aukštumų, bet atvykus į sostinę pasuko kitu keliu, įstojo į tuometinį Vilniaus Pedagoginį Universitetą ir ten įgijo bakalauro laipsnį kūno kultūros srityje. 2017 metais pradėjo treniruoti suaugusius, tai daro ir dabar, tačiau tų pačių metų rudenį subūrė pirmąją vaikų ir paauglių grupę, ėmėsi organizuoti pirmąsias dienos stovyklas ir tai daro iki šiol. “Kodėl būtent vaikai?”, paklausiau Žilvino ir jam galvoti daug nereikėjo. “Nes jie yra viso ko pagrindas ir mūsų ateitis. Kai aš pasieksiu brandą, būtent jie stos į mano vietą ir kurs mūsų visų ateitį ir gerbuvį. Gera bus žinoti, kad aš prisidėjau prie jų ateities ir augimo.” Antrasis pašnekovas - Orestas Penikas. Orestas yra kūno kultūros pedagogas darželyje, kuriame dirba su 3-7 metų vaikais, todėl buvo begalo įdomu išgirsti, kaip viskas vyksta praktikoje būtent su ikimokyklinukais. Jis taip pat yra bokso treneris ir veda bokso treniruotes vaikams nuo 9 metų. Vienas iš svarbiausių Oresto prioritetų - kad vaikai kuo daugiau judėtų, būtų fiziškai aktyvūs, atrastų savo mėgstamą sporto šaką ir įtrauktų tai į kasdieninę savo veiklą. Beje, jam pačiam teko išbandyti įvairių sporto šakų, tokių kaip futbolas, plaukimas, karate, boksas ties kuriuo ir apsistojo net 7 metus. O kaip paklausiau, ar šiuo metu, kai tenka didžiąją savo laiko dalį skirti kitiems, jam sunku pačiam užsiimti sportu, Orestas lengvai atšauna: “Oi ne! Mane sportas žiauriai veža, pakelia nuotaiką, po to ir diena atrodo daug prasmingesnė, todėl noriu, kuo daugiau žmonių, o ypač vaikų, atrastų sportą bei ji pamiltų taip kaip aš.” Taigi, o dabar trumpai pagrindinės temos, kuriomis diskutavome:  - Fizinio aktyvumo rekomendacijos ikimokyklinio amžius vaikams. - Kaip išlaikyti mažųjų susidomėjimą fiziniu aktyvumu ir pratimams, kurie lavina konkrečias fizines savybes. - Kaip keičiasi treniruočių programos 3 ir 6 metų vaikui. - Atostogų ir karantino įtaka mažųjų aktyvumui ir fizinėms savybėms. - Emocinės vaikų būklės svarba treniruojantis. - Tėvų įtaka vaikų fiziniam aktyvumui: kaip įtraukti savo vaikus, bet kartu pasportuoti tai, ko norisi ir pačiai(-iam). - Sporto specializacija ir ankstyvas sportinių tikslų siekimas ikimokykliniame amžiuje: už ar prieš, kodėl. - Koks tinkamiausias laikas sporto specializacijai. - Koks galėtų būti preliminarus sporto specializacijos planas pagal amžių ir ką kiekviena sporto šaka galėtų duoti vaikui. - Kovinių sporto šakų specifika jauname amžiuje ir nauda vaikui: tiek mergaitėms, tiek berniukams. - Kaip galima būtų paskirstyti būrelius ir sporto veiklas savaitės dienose. - Kada ir kaip galima būtų mokyti vaiką pralaimėti bei kodėl svarbios lygiosios ar komandinio darbo ugdymas. - Kada paleisti ir kada paspausti vaiką laikytis pasirinktos veiklos, koks būtų planas. - Jėgos ugdymas ikimokykliniam amžiuje: ar duoti papildomą svorį ir ar yra tame prasmės fizinių savybių atžvilgiu. - Priešmokyklinio amžiaus vaikų lavinimo specifika ir galima visuomenės požiūrio įtaka fizinių savybių rodiklių pokyčiams. - Kokią vertę kuria atskiras fizinio lavinimo specialistas ugdymo įstaigose, įskaitant darželius. - Kaip dažnai vyksta užsiėmimai darželiuose, kokios jie trukmės ir kas į tuos užsiėmimus įeina ir kt. O dabar - paklausom!

Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas paviešino naujausią grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Seimo nario Vytauto Bako komentaras.Prezidentas Gitanas Nausėda su profesinių sąjungų atstovais aptarė priemones nedarbui mažinti. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės komentaras.Šiemet įprasta Kaziuko mugė nevyks, tačiau nuo šiandien ji rengiama internete.Ved. Olga Ugriumova

Šįkart aptariu ditirambų pastaraisiais mėnesiais susilaukusius HBO serialus. Pirmasis - auksinių gaublių nominantas ir bene stipriausias pretendentas juos laimėti. Tai miniseries - The Undoing tai tamsi, detektyvinė drama nepaliksianti abejingų bei priversianti galvoje dėlioti įvairiausias teorijas, su talentingąja Nicole Kidman ir amplua kiek pakeitusiu Hugh Grant. Antrasis - naujiena iš Ispanijos - 30 Coins. Tamsus religinės tematikos ir siaubo, saspenso žanrų miksas su didžiuliu žiupsniu lotyniškos dvasios. Ispanai pagaliau turi savo Twin Peaks, Stranger Things ar Dark, o ar verta jį pažiūrėti, sužinokite klausydami podcast'o!

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad Vyriausybei bus siūloma leisti veikti grožio salonams, mažoms parduotuvėms ir slidinėjimo centrams. Virusologo Sauliaus Čaplinsko komentaras.Lapkritį įvestas ir gruodį sugriežtintas antrasis karantinas „Sodrai“ turi mažesnę įtaką nei pirmasis karantinas pernai pavasarį, teigia „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė.Dėl koronaviruso pandemijos įvesti karantino apribojimai paskatino smurtą ir konfliktus šeimose, o ypač sunki dalia teko vargingai gyvenantiems vaikams, kurių tėvai piktnaudžiauja alkoholiu, teigia nevyriausybinės organizacijos. Šeimos psichologo Andriaus Kalugino komentaras.Ved. Aleksandr Dvojeglazov

Paaiškėjus atvejams, kai nuo COVID-19 asmenys galėjo būti skiepijami ne pagal eilę, Prezidentūra ragina stiprinti šios tvarkos kontrolę.Užsikrėtusių koronovirusu žmonių per savaitę sumažėjo penktadaliu, bet švelninti karantino sąlygas dar anksti, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ministrė teigė negalinti išskirti, kokie ribojimai galėtų būti švelninami, nes sprendimus siūlys ekspertai, o ne politikai.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovas Robertas Petraitis sako priėmęs sprendimą nesitraukti iš pareigų, nes mano, jog jam skirta kritika yra nepagrįsta.Medikai sako, kad per pandemiją dalis tėvų bijo vesti vaikus pas gydytojus ir nukelia planinius jų skiepus. Baiminamasi, jog dėl to gali kilti tymų bei kitų vakcinomis valdomų infekcijų protrūkis.Kokia verslo padėtis ir galima parama COVID-19 pandemijos metu. Ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrinė Armonaitė yra sakiusi, jog pirmas pagalbos paketas – 150 mln. eurų subsidijoms ir 30 mln. eurų paskoloms – turėtų startuoti iki sausio vidurio, kad būtų galima teikti paraiškas. Antrasis pagalbos verslui paketas, dėl kurio turinio diskutuojama, tikimasi, kad bus paleistas per mėnesį ir vasarį bus teikiamos paraiškos.Ved. Deividas Jursevičius

Kokią vietą kinematografas užėmė vidutinio statistinio tarpukario Lietuvos Respublikos piliečio, visų pirma miesto gyventojo, kasdienybėje? Ar prezidentui Antanui Smetonai rūpėjo kinas? Nuo kokių vaizdų kino cenzoriai, mojuodami žirklėmis, stengėsi apginti kino lankytojų ideologinę nekaltybę tarpukario epochoje? Kokį kino filmą šiame laikmetyje galėtume pavadinti megahitu? Kodėl šios epochos žmonės tiesiog kraustėsi iš proto apimti tarzanomanijos? Kokias permainas kinematografinei kultūrai Lietuvoje atnešė pirmoji sovietinė okupacija, Antrasis pasaulinis karas ir nacių okupacija?Pokalbis su istoriku dr. Audriumi Dambrausku.

Antrasis pokalbis, skirtas Sausio 13-osios trisdešimtmečiui. Šį kartą Parlamento gynėjai Vidas Švedas ir Albertas Daugirdas pasakoja apie tai kokiais ginklais ketino ginti Aukščiausiąją tarybą ir kam buvo pasiruošę puolimo atveju.Kita tema apie Kazimieros Prunskienės vadovautą Vyriausybę – kokia ji buvo premjerė, kokius iššūkius teko atremti šiam ministrų kabinetui ir kaip buvo priimtas sprendimas kelti kainas, po kurio Jedinstvo 1991 m. sausio 8 d. mėgino šturmuoti Parlamentą. Pokalbis su knygos apie pirmąją atkurtos Lietuvos Vyriausybę autore Ramune Sakalauskaite ir šios Vyiausybės prekybos ministru Albertu Sinevičiumi.Ved. Agnė Skamarakaitė

COVID-19 smogė nauja jėga. Skaičiuojami nauji užsikrėtimų rekordai tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Europos šalys grįžta prie įvairių ribojimų. Prancūzijoje įvedama komendanto valanda. Tačiau kodėl šįkart taip tylu Lietuvoje? Ar viskas – dėl rinkimų?Kokių ribojimų tikėtis ir kaip gyvensime toliau?„LRT aktualijų studijoje“ atsakymų ieško Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius profesorius Saulius Čaplinskas, sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.Ved. Mindaugas Jackevičius

Lietuvos diena. Antrasis Seimo rinkimų turas po savaitės, bet ne visi rinkėjai žino apie tai. Kaip apsaugoti vaikus ir jaunimą nuo socialinėje erdvėje siaučiančių priekabiautojų? Kaip ir kokią žuvį rinktis, kad neišnaikintume nykstančių rūšių.Ved. Lavija Šurnaitė

Antrasis rubrikos "Aš Tėtis" pokalbis su dulų asociacijos primininke - Lina Gabrijolavičiene . Pokalbį veda Pagarbios Tėvystės lektorius, AsTetis.lt puslapio kūrėjas Andrius Burkša. Tėčio akimis, gimdymas su dula. Kas tai? Kaip tai? Kam to reikia? Nuo ko pradėti, kad apsispręsti ar mūsų šeimai norėtųsi gimdyti su dula? Labai atviras ir praktine informacija turtingas pokalbis. "Prieš pokalbį apie Dulas girdėjau tik iš tolo, taigi buvo labai įdomu sužinoti kas iš tiesų tai yra Tikiu, kad kad ne vienam tėčiui tai bus naujovė ir padės lengviau apsispręsti ar tokia pagalba reikalinga jūsų šeimai :) gero klausymosi" - Andrius. Jeigu turite kausimų ar pasiūlymų, tai lauksime jų mūsų Facebook paskyroje (Pagarbi Tėvystė) ar kitoje, jums patogioje, platformoje. Daugiau naudingų nuorodų: Dulų asociacija - nuoroda Lina Gabrijolavičiene - nuoroda Pagarbi Tėvystė FB - nuoroda AsTetis.lt - nuoroda www.pagarbitevyste.lt

Antroji NFL savaitė visų įsiminė ne tik netikėtai įtemptomis rungtynių baigtimis, bet ir ilgais traumų sąrašais. Antrosios NFL savaitės įvykius, tobulėjančius naujokus QB ir nustebinusias komandas aptaria Darius Krasauskas ir Mindaugas Bertys.

Sveikatos apsaugos ministras darbą biuruose ragina organizuoti pamainomis, užsimena ir apie lėtesnį sveikatos paslaugų teikimą gydymo įstaigose. Kaip tai vertina gydymo įstaigos, savivaldybės ir verslas?LRT užsakyta apklausa rodo, kad rinkėjai premjero poste labiausiai norėtų matyti Ingridą Šimonytę ir Saulių Skvernelį. Kiti politikai nuo jų atsilieka kelis kartus.Baigiamas ardyti Lukiškių aikštėje beveik visą vasarą buvęs dirbtinis paplūdimys, sukėlęs politinę audrą. Pokalbis su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi.Tęsiamas pokalbių ciklas su Lietuvoje išrinktais Europos Parlamento nariais. Laidoje – europarlamentaras Stasys Jakeliūnas.Kaip teisingai išmesti kaukę ir ką su jomis daro atliekų tvarkytojai?Sukanka 75-eri metai, kai baigėsi Antrasis pasaulinis karas.Ved. Edvardas Kubilius

Pasakojimas apie Jonavos rajone, Kunigiškių kaime, esantį Sauliaus Juozo Jasionio vandens lelijų ūkį. Žaliosios rodyklės prie šviesoforų tampa retenybe.Naujausia informacija apie Lenkijoje vakar vykusį prezidento rinkimų antrąjį ratą.Viešųjų ryšių ekspertai teigia, kad koronaviruso pandemija yra vienas pagrindinių Seimo rinkimų kampanijos dirigentų. Užsienio naujienų apžvalga.Smulkios vaistinės kritikuoja reikalavimą kaupti tam tikrų vaistų rezervą, bijo, kad neišsilaikys.Verslo naujienose – statybų bendrovės „Haner“ vadovas Arvydas Avulis apie Vyriausybės taikomų ekonomikos skatinimo priemonių efektyvumą, ar po karantino maži butai vis dar liks paklausūs.Kaip Lenkijos prezidento rinkimus vertina apžvalgininkai ir lietuvių bendruomenė?Graikijos vyriausybė šiandien spręs, ar grąžinti kelionių suvaržymus. Apžvalgininko Ramūno Bogdano komentaras. Taip pat laidoje – orų, spaudos ir sporto apžvalgos. Ved. Darius Matas.

Antrasis tinklalaidės "Talking Diplomacy" pokalbis apie atgimimą, diplomatiją ir Laisvės stebuklą - su ambasadore Violeta Gaižauskaite. „Mes visi kartu su džiaugsmu pergyvename naują stebuklą, stebuklas vyksta“. Violeta Gaižauskaitė - žurnalistė, diplomatė, 1989–1993 m. savaitraščio „Atgimimas“ korespondentė bei redaktorė, buvusio kandidato į prezidentus Stasio Lozoraičio atstovė spaudai ir 1999–2003 m. Prezidento Valdo Adamkaus atstovė spaudai. Buvusi užsienio reikalų ministro patarėja, Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorė, o nuo 2008 m. - ambasadorė ypatingiems pavedimams. Sekite mus Facebook / Twitter / Spotify / YouTube / LinkedIn Kviečiame klausytis! Tinklalaidę kuria URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas Intro/outro skamba M. Aaron Heick – Man of His World