Podcasts about marijos

„Bažnyčia, kuri tiesia tiltus, užmezga dialogą ir atvira priimti visus“, - tokį lūkestį išreiškė naujasis popiežius. Ar jis atneš ramybę pasauliui? Ir kyla aižios geopolitikos klausimas: kokį kelią pasirinks Leonas XIV?Dalyvauja: Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys prof. Paulius Subačius, filosofas Paulius Gritėnas, „Marijos radijo“ žurnalistė Regina Statkuvienė, mokytojas ir publicistas Donatas Puslys.Ved. Mindaugas Aušra

Rusijos paleistos raketos į Kyjivą nusinešė mažiausiai 12 žmonių, o dar 90 buvo sužeisti. Tai vienas naujausių Rusijos mirtinų išpuolių Ukrainoje, nepaisant Donaldo Trumpo raginimų nutraukti kraujo praliejimą.Amerikos prezidento pasiuntinys Stivas Vitkofas ketvirtą kartą atvyksta į Maskvą, kur susitikime su Vladimiru Putinu aptars Ukrainos klausimą. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vakar pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi sudaryti susitarimą dėl taikos Ukrainoje.Kur link krypsta derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo?LRT Radijo žiniomis, Ukrainoje artimiausiu metu vyksiančiame šios šalies ir Lietuvos parlamentarų susitikime nepageidauti „Nemuno aušros“ atstovai. Šią informaciją patvirtina parlamentaras, kuris vadovavo Seimo komiteto posėdžiui, kai buvo tvirtinama ši komandiruotė.Vatikane tęsiasi pasirengimas Popiežiaus Pranciškaus laidotuvėms. Pagal pontifiko valią, jis bus palaidotas ne Švento Petro Bazilikoje, kaip įprasta popiežiams, o Švenčiausios Mergelės Marijos bazilikoje, į kurią Popiežius Pranciškus dažnai atvykdavo pasimelsti.Teisingumo ministru tapus Rimantui Mockui, ministerijoje, lyginant su kitomis ministerijomis, išaugo reprezentacinių dovanų pirkimai. Pavyzdžiui, šokolado gaminių nupirkta už beveik 13 tūkstančių eurų, gėlių - už beveik 9 tūkstančius. Už 40 tūkstančių eurų pirkta kavos ir kavos pertraukėlių paslaugų. Į vieną iš reprezentacinių vakarienių su buvusiais Teisingumo ministrais pakviestas ir teistas buvęs ministras.Ved. Madona Lučkaitė

Vakar rytą eidamas 89uosius metus mirė popiežius Pranciškus. Jau vakare į pirmą maldą už jį Vatikano švento Petro aikštėje vyko pirmoji vieša malda už popiežių po jo mirties, į aikštę susirinko tūkstančiai maldininkų. Jau žinoma, kad popiežius Pranciškus pageidavo būti palaidotas ne šv. Petro bazilikoje Vatikane, o Romos centre esančioje švč. mergelės Marijos bazilikoje.Sveikatos specialistai skaičiuoja, kad erkių platinama Laimo liga per metus užsikrėtė daugiau nei 15 tūkstančių žmonių - skaičiai išaugo 5 kartus. Be to, šiemet pirmasis sezonas, kai erkės aktyvios visus metus, tad sergančiųjų ne tik Laimo liga, bet ir erkiniu encefalitu fiksuojama jau nuo sausio.Į LRT GIRDI kreipėsi Vilniuje gyvenanti moteris, jau kelerius metus besirūpinanti savo tėčiu, kuris nevaikšto ir serga demencija. Nors dukra turi notaro patvirtiną įgaliojimą atstovauti tėvui, ji susidūrė su problema, kad bankui tokie dokumentai netiko ir paslaugos suteiktos nebuvo. Priekaištų dėl elgesio bankui turi ir Lygių galimybių ekspertai - teigia, kad į kai kurias situacija galima būtų žiūrėti lanksčiau.Nuo importo iš viso pasaulio priklausomi verslai Jungtinėse Valstijose išgyvena nežinią dėl prezidento Donaldo Trumpo muitų. Dėl išaugusių importo kaštų dalis baiminasi, ar pavyks išgyventi apskritai. Jungtinės Valstijos tęsia dvišales derybas dėl prekybos su atskiromis valstybėmis, o tęsiantis Vašingtono prekybos karui su Kinija, Pekinas Ameriką kaltina šantažu.Ved. Liuda Kudinova

Spaudos apžvalgoje – literatūros mėnraštis „Metai“.„Lukiškių kalėjimas, nors ir tapo atviru visuomenei, vis dar tebėra Vilniaus centrą paralyžiuojantis, izoliuotas urbanistinis svetimkūnis“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Alytaus miesto teatras kviečia į premjerą, kurią pagal Ivano Vyrypajevo pjesę stato italų režisierius Matteo Spiazzi. Spektaklyje „Iliuzijos“ ieškoma atsakymo į amžiną, painų ir komplikuotą klausimą – kas yra meilė?Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien Vilniuje vyks pirmasis Teatro forumas, suburiantis scenos menų profesionalus iš visos Lietuvos kalbėtis apie tai, kas jungia – ir ko vis dar trūksta. Likus vos kelioms dienoms iki Tarptautinės teatro dienos, kyla klausimas – kur link šiandien juda Lietuvos teatras?LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart žvilgsnis krypsta į prozos kategoriją, kur dėl geriausios knygos titulo varžosi ir leidyklos „Aukso žuvys“ išleista Kotrynos Zylės knyga „Mylimi kaulai“.Neseniai atliktas Kuršių nerijos Lietuvos dalies pažeidžiamumo klimato kaitai vertinimas atskleidė ne tik grėsmes, bet ir galimybes prisitaikyti. Buvo pasitelkta tarptautinė patirtis ir speciali metodika, įvertintos tiek gamtinės, tiek kultūrinės vertės, ir numatytos priemonės, kaip jas apsaugoti.Šiandien Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje, atidaroma paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“.Ved. Justė Luščinskytė

Bažnyčių vadovai visoje Europoje, minėdami 80-ąsias Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metines, ragino prisiminti nacių sukeltas kančias ir kovoti su nauja antisemitizmo bei ekstremizmo banga. „Aušvico atminimas ir moralinis įsipareigojimas, kad Aušvicas nepasikartotų, apibrėžia Vokietijos ir Europos politinę kultūrą“, - sakė Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas, Limburgo vyskupas Georgas Bätzingas. Jis sakė esąs sukrėstas dėl to, kad pastaraisiais metais „visuomenėje sugebėjo įsitvirtinti politiniai judėjimai ir partijos, kurios agresyviai kvestionuoja konstitucinius demokratijos ir tarptautinės teisės pagrindus ir dažnai demonstratyviai jų nepaiso“. Vyskupas apgailestavo, kad „dalyje visuomenės ir socialinėje žiniasklaidoje išblėso Aušvico atminimas, pasigirsta paniekos mažumoms ir kitaip mąstantiems retorika, sąmoningai skleidžiama dezinformacija bei melas“. Plačiau - vedamojo skiltyje.Vasario mėnesį Bažnyčia mini Pašvęstojo gyvenimo dieną ir Ligonių dieną. Šias ir kitas „Magnificat“ maldyno vasario numerio temas pristatys „Magnificat leidinių“ atstovė Inga Čiuberkytė.Ankstyvosios krikščionybės vienuoliai paliko daug patarimų apie žmogiškosios prigimties tobulinimą, tarsi sekdamas jais, mūsų bendradarbis Augminas Petronis savo komentare kalbės apie pastangas suvaldyti blaškymąsi, kurį sukelia išmanieji prietaisai.IV-ąjį eilinio laiko sekmadienį Bažnyčia mini Viešpaties paaukojimo šventę, žmonių tarpe labiau žinomą Grabnyčių vardu. Vykdant Mozės Įstatymą, keturiasdešimtą dieną po gimimo Jėzus buvo Juozapo ir Marijos nuneštas į šventyklą. Tikinti ir džiūgaujanti tauta pasitinka Išganytoją - „šviesą pagonims apšviesti ir Izraelio tautos garbę“. Todėl tą dieną pagal tradiciją bažnyčiose laiminamos žvakės.Vasario 2-oji taip pat yra ir Pasaulinė Dievui pašvęstojo gyvenimo diena, kai meldžiamasi už vienuolius, vienuoles ir naujus pašaukimus vienuolystei. Šiandien, kai vienuolijų gretos, ypač Vakaruose, sensta ir retėja, vis aštriau kyla klausimas, ar vienuoliškoji misija vis dar turi prasmės. Šį klausimą svarstys vienuolis jėzuitas Antanas Saulaitis.„Krikščioniškos minties puslapyje“ klausysimės amerikiečių vienuolio trapisto Thomo Mertono minčių apie ankstyvųjų dykumų atsiskyrėlių pamokas Rytų ir Vakarų vienuoliškajai tradicijai.Laidos pabaigoje filosofas Povilas Aleksandravičius savo apybraižoje kels ne mažiau svarbų nūdienos viešojo gyvenimo klausimą – kaip pataisyti mūsų demokratijas?Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Kiekvienas Mergelės Marijos apsireiškimas Katalikų Bažnyčią pastato prieš dilemą. Pripažinti jo antgamtinį pobūdį dažnai reiškia, jog teks turėti reikalų su tikėjimo išraiška, kuri kartais būna barokinė ir savaime sunkiai suvaldoma. Nesugebėjus to padaryti, apsireiškimo pagimdytas pamaldumas išsprūsta iš doktrininių Bažnyčios ir jos autoriteto rėmų. Rugsėjo 19 d. Bažnyčia pamėgino atrasti aukso vidurį ir užbaigti 40 metų trukusius ginčus dėl tariamų apsireiškimų Medžiugorjėje. Plačiau - vedamojo skiltyje.Akademines krikščionybės studijas siūlanti „Mažoji akademija“ skelbia rudens semestrą. Apie klausytojų laukiančius kursus ir seminarus pasakos studijų koordinatorė Rima Malickaitė.Kas yra grėsmė nacionaliniam saugumui? - dr. Lauryno Peluričio komentaras.„Krikščioniškos minties puslapis“: Michael Burdett „Teologinis atsakas į technologijas".„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie Bažnyčią ir laisvę.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Kodėl vakariečiai ėmė nekęsti krikščionybės?“Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Spaudos apžvalga.„Miestai pagaliau tampa vis patrauklesni gyvenimui, o iki tol svajone buvęs būstas užmiestyje pradeda kelti vis daugiau klausimų. Tai didžiulis žmonių galvose įvykęs vertybinis kūlvirstis, darantis esminę įtaką planuojant miestų plėtrą ir Lietuvos ateitį“, – apie Lietuvos miestų aukso amžiaus pradžią sako architektas Andrius Ropolas.Antanas Smetona – išdavikas ar tautos herojus? Didvyris ar bailys? Autoritaras ar autoritetas? Tai – tikri palyginimai, sklandantys visuomenėje. Šiemet pirmajam Lietuvos respublikos prezidentui sukanka 150 metų, ir Istorinė Prezidentūra Kaune klausia – ar tikrai vertindami šią asmenybę žinote viską?Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Prasideda Alytaus miesto ir viso Alytaus regiono istorijoje didžiausias nacionalinio lygio Lietuvos jaunųjų profesionalių vizualaus meno kūrėjų kūrybos darbų pristatymas - Alytaus jaunųjų kūrėjų bienalė „Meno kodas 2024. Sinestezija“.Visoje Vakarų Lietuvoje rudenį vyksiantis Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ kvies žiūrovus pažinti šiuolaikinio meno įvairovę.Šiluvoje prasidėjo tradiciniai, jau kelis šimtus metų gyvuojantys Šilinių atlaidai. Tai Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo atlaidai, kuriuos aplanko tūkstančiai piligrimų iš visos Lietuvos. Kiekviena diena būna skirta vis kitai bendruomenei.Maironio lietuvių literatūros muziejus pristatys išskirtinį projektą – poeto Jono Mačiulio-Maironio buto dioramą: 1:20 masteliu atkurtą Maironio buto, kuriame dar alsuote alsuoja tarpukario autentika, modelį, papildytą interaktyviais elementais.Ved. Justė Luščinskytė

Aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis išlieka aukštas daugelyje šalies miestų. Pokalbis su Aplinkos apsaugos agentūros skyriaus vedėja Vilma Bimbaite.Minime 510-ąsias Oršos mūšio metines-vieną svarbiausių įvykių Lietuvos ir Lenkijos istorijoje.Sukanka šimtas metų, kai buvo konsekruota Šiluvos Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčia. Tai vienintelis iki šių dienų išlikęs architekto ir skulptoriaus Antano Vivulskio projektuotas pastatas, kuris kartu laikomas vienu svarbiausių jo darbų.Vilniaus gatves užplūdo kasmetinio maratono bėgikai. Tiesioginis pasakojimas iš įvykio vietos.Ved. Darius Matas

Nauja beždžionių raupų atmaina Afrikoje toliau plinta, neseniai šių raupų atvejis nustatytas Švedijoje – pirmasis už Afrikos ribų. Ar dėl šios ligos reikėtų vengti keliauti į Afriką? O gal nuo jos įmanoma apsisaugoti?Paaiškėjo, kad Prezidentūrai nebuvo paslaptis, iš kur jos patarėja, esanti motinystės atostogose, galėjo turėti 16 tūkst. eurų rinkimų kampanijai paremti. Patarėja bendrą gyvenimą jau tuomet kūrė su milijonieriumi verslininku Danu Tvarijonavičiumi. Klausimus dėl pinigų kilmės kėlė prezidento politiniai oponentai, bet institucijos pagrindo tyrimams neįžvelgė.Aktualus klausimas. 63-ejų kaunietis pranešė, kad telefoniniai sukčiai iš jo išviliojo 97 tūkst. eurų. Tuo metu policija skelbia, kad šiemet sukčiavimo atvejų fiksuojama maždaug 20 proc. daugiau. Ką siūlytumėte daryti, kad žmonės nepapultų į nusikaltėlių pinkles ir neprarastų savo pinigų?Lietuvos darbo rinkoje jaučiamas vokiškai kalbančių specialistų stygius.Artėjant Rugsėjo 1-ajai Lietuvoje trūksta 650 mokytojų. Kodėl jų trūksta ir ką darys mokyklos, neradusios pedagogų?Šiemet sukanka 100 metų, kai Šiluvoje buvo pastatyta Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčia. Kuo ji reikšminga?Ved. Edvardas Kubilius

Kaune prasideda nemokamas festivalis „Kultūra į kiemus“, kuris aplankys net 11 mikrorajonų.Šiemet sukanka 100 metų, kai Šiluvoje buvo pastatyta Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčia. Tai vienintelis iki šių dienų išlikęs Antano Vivulskio projektuotas pastatas.Kas paskutiniu metu lemia Lietuvos kino kūrėjų sėkmę tarptautiniuose kino festivaliuose?„Giedraičiai – vartai į Molėtų rajoną, jiems turėtų būti sutelktas didesnis dėmesys, nes Giedraičių vardas – garbingas“, – sako restauratorė Teresė Blažiūnienė.Rubrikos „Be kaukių“ – viešnia iš Lokarno kino festivalio su keturiais apdovanojimais grįžusi režisierė Saulė Bliuvaitė.Ved. Marius Eidukonis

Per Žolinę, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną, daugelio einančiųjų į bažnyčią rankose bus žolynų, laukų ir darželių gėlių puokštės. Ne vieno rankose bus ir žinomos Vilniaus rajono Melkio kaimo gėlininkės Eglės Gintauskienės sodyboje išaugintos gėlės. Jos puoselėjamų beveik 200 veislių bijūnų tarp jų nepamatysim – jie jau peržydėję, bet kitų margaspalvių daugiamečių žydinčių gausu. Gėlininkė pasakoja apie nelengvą verslą, sodybos augalus ir medžius neseniai niokojusią stichiją, retėjančias daugiamečių gėlių augintojų gretas.Įprasta sakyti, kad geriausia vaistažoles rinkti iki Joninių. Tačiau anot VDU Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaro Mariaus Lasinsko, kai kurie augalai, rinkti per Žolinę, dabar atskleidžia gerąsias savybes. Kokias vaistažoles dabar reikėtų rinkti, kaip derėtų švęsti Žolinę, pataria Marius Lasinskas.Mokslininkai padeda žemdirbiams prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų. Dirvožemis, jo būklės kitimas rūpi ir žemdirbiams, ir mokslininkams. Pastarieji jau ketvirtį amžiaus tiria dirvožemį, jo dirbimo būdus. Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjo daktaro Virginijaus Feizos, bus atliekami eksperimentai, padėsiantys žemdirbiams ateityje efektyviau ūkininkauti.Užulėnis, esantis Ukmergės rajone, neatsiejamas nuo prezidento Antano Smetonos. Būtent čia įsikūręs jam priklausęs dvaras, kurio istorija stebina ne mažiau, nei šiuo metu vykdomos Ukmergės kraštotyros muziejaus veiklos. Apie tai pasakoja Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Violeta Reipaitė.Roko muzika Ispanijos avių ūkiuose – toks sprendimas stebina, tačiau avių kirpėjai tam turi paaiškinimą.Ved. Regina Montvilienė

„Ausk Marijai rožių giją, mano siela nerami, skelbk gerumą, prakilnumą ilgesinga širdimi", - tai eilutė iš šv. Kazimiero pamėgtos giesmės Dievo Motinai. Paslaptingajai Rožei, Skaisčiausiajai Lelijai, gražiausiajai tarp gėlių šimtmečius žinomi poetai, dailininkai ir paprasti tikintieji skyrė savo maldas, kūrybą, idant jais pagerbtų Mergelę Mariją ir parodytų jai savo meilę. Apie gražiausius žiedus Dievo Motinai Marijai ir jų simbolines reikšmes pasakoja menotyrininkė, Lietuvos dailės muziejaus darbuotoja Dalia Tarandaitė.Redaktorė Jūratė Kuodytė

In memoriam Rimas Tuminas.„Feministinis ir „queer“ žvilgsnis remiasi humoru. Visada reikia ieškoti pozityvo ir sprendimų, kitaip tapsime depresyviais vidutinio amžiaus, baltaisiais heteroseksualiais vyrais, išgyvenančiais nesibaigiančią egzistencinę krizę. Feminizmas pasiūlo pozityvių išeičių“, – sako MO muziejaus parodos „Šito pas mus nėra. Intymumas, normos ir troškimai Baltijos šalių mene“ kuratorė Rebeka Poldsam.Stalino režimo laikus menantis, tikrais faktais paremtas latvio Davio Simanio filmas „Marijos tyla“ – vienas iš netrukus prasidėsiančio „Kino pavasario“ pasirinkimų.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie naują po mirties išleistą kolumbiečių rašytojo Gabrielio Garsios Markeso romaną „Susitiksime rugpjūtį“, Palestinos klausimą, skaldantį Vokietijos visuomenės dalį, teismo verdiktą byloje dėl 2021 metais filmo „Rust“ filmavimo aikštelėje netyčia nušautos kinematografės Halinos Hutchins bei naują amerikiečių atlikėjos Beyoncé albumą.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie erdvę, kur „šalia sėdi teisuoliai ir melagiai, politikai ir tikri rašytojai, poetai ir šarlatanai, Nausėda su Vėgele, ministras su būgnininku, čikagietis su tauragiečiu, graikas su žydu, dangus su žeme“.Kaip arti mirties gyvenate? Ar toli nuo jūsų namų kapinės? Kaip vadinasi artimiausi laidojimo namai? Ar viską pasakėte mirusiems giminaičiams? Šiuos ne visuomet patogius klausimus savo kūryboje tyrinėja Karolina Latvytė-Bibiano, pristatanti parodą „Aš, mano baimė ir kitos istorijos“.Kitos savaitės pradžioje bus oficialiai pristatyta Lietuvos sezono Prancūzijoje programa. Pats sezonas prasidės rugsėjį, iki to laukia daug įvadinių renginių, kurie, kaip sako Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas, turės sukelti susidomėjimą rudenį vyksiančia programa.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Susipažįstame su spaudos publiakcijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka pradėjo naują vaikų skaitymų su terapiniais šunimis sezoną.Kaip vyko muziejinių vertybių evakuacija Ukrainoje prasidėjus Rusijos invazijai ir kokia muziejų misija šiandien?Lietuvių ir latvių filmas „Marijos tyla“ buvo įvertintas Berlynų kino filmų festivalio žiuri.Ar sutelkus dėmesį į Lietuvos sezoną Prancūzijoje, nenukentės šalies kultūros reprezentacija kitose šalyse?Ką Kaišiadorių jaunimui reiškia miestui suteiktas 2024- ųjų Lietuvos kultūros sostinės titulas?Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga penkioliktą kartą rengia Metų verstinės knygos rinkimus.Savaitgalį Prancūzijoje įvyko 49- ieji nacionaliai Cezario apdovanojimai.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Nukvakusios davatkos - Simonas Bendžius (katalikas), Gintaras Sungaila (ortodoksas) ir Laurynas Jacevičius (evangelikas) – toliau darko eterį savo veidais ir balsais. Šįkart jie rodosi ir skamba Marijos radijo Vilniaus studijoje, kur klegama apie krikščionių vienybę, konfesijų skirtumus, ant stulpų gyvenančius asketus ir kitus nesvietiškai įdomius reikalus. Šis pokalbis yra improvizuoto turinio, su lengvu (skanesniu ar nelabai) humoro prieskoniu, tad dalyvių pasisakymų nereikia priimti už gryną pinigą. http://apologetika.lt/

Telšiai, Žemaitijos sostinė, puikuojasi ant septynių kalvų. Šiandien miestas pulsuoja turizmo, kultūros ir meno ritmu.Kviečia Žemaitijos turizmo informacijos centras!Ar tikrai žemaičių vaikus per badmetį išaugino meškos, šiandien tapusios Telšių miesto simboliu? Kokius norus pildo žydeliai, įsikūniję miesto gatvių mažojoje skulptūroje? Ar tikrai žemaičių žodis ėsti yra tarptautinis? Ką reiškia stačia ar prigulusi kiaulės uodega? Žemaičių tradicijos ir legendos gajos ir šiandien Telšiuose.Telšių senamiestis, urbanistikos paminklas, vilioja mažąją architektūra, stebuklingais norų pildymais, muziejais, galerijomis, kavinėmis, viešbučiais, edukacijomis ir degustacijomis.Su Telšiais ir telšiečiais supažindina Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius.Telšių švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios parapijos klebonas, prelatas Juozas Šiurys pasakoja apie šventovės istoriją ir šiandienos gyvenimą, vaišina arbata, o kunigas Egidijus Kumža džiaugiasi saulėta žiemos diena.Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys Telšių ješiva įkurtas istorinėje Telšių žydų aukštojoje mokykloje. Direktorė Eva Stonkevičienė ir pavaduotoja muziejinei veiklai Ingrida Vaitiekienė kviečia apžiūrėti naujų ekspozicijų, susipažinti su Telšių Atminties knyga: „Ješiva visuomet buvo skambi lyg audringa jūra. Studentai diskutavo gausiose grupelėse ir ne tik ješivos pastate, bet visur ir visada: gatvėje, bendrabutyje, per pasivaikščiojimus laukuose ar prie ežero – galiausiai visas Telšių miestas virto didele ješiva, kurioje net akimirkai nenutrūkdavo studijos“.Mažąsias Telšių miesto puošmenas kuria VDA Telšių fakulteto studentai. Jie turi galeriją, kurioje telšiečius ir svečius supažindina su savo darbais. Parodų kuratorė Rugilė Titaitytė.Senamiesčio kavinėje Telšiuose vyksta žemaitiškų valgių degustacija. Paragauti gausite ne tik giros, kastinio, cibulinės, šonkauliukų su troškintais kopūstais, bet ir kiaulės uodegos. Taip pat pramoksite žemaitiškai kalbėti ir dainuoti. Senamiesčio kavinės savininkė Vaiva Klingerienė, įsikūrusi senoviniame žydų name, taip pat kepa tradicinius žydiškus beigelius.Harmony Stay savininkas Remigijus Juška viešbutyje žada atidengti Šlovės sieną, kad atvykę svečiai galėtų susipažinti su nusipelniusiais Telšių kraštui žmonėmis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Susipažįstame sus spaudos publikacijomis kultūros tema.Kas yra eksperimentinė fonetika ir kokios technologijos naudojamos kalbos tyrimams?Vilniaus mažajame teatre laukia premjera Nauberto Jasinsko „Neištikimoji“.Kino kritikas Dmitrijus Gluščevskis apžvelgia Ridlio Skotto filmą „Napoleonas“.Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre vyko ypatingų teatrų festivalis -forumas „Begasas“.UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą papildė ketvirtoji Lietuvos vertybė – šiaudinių sodų tradicija.Šiaulių turizmo informacijos centre - autorinė Marijos Žibūdienės sodų paroda „Šiaudo variacijos“.Pirmą kartą suburtas Lietuvos Nacionalinis jaunimo choras, kuriame dainuoja atranką įveikę profesionalai.Vilniaus Rotušėje trečią kartą išdalinti Meno kūrėjų asociacijos apdovanojimai.

Kaip vorų tyrinėjimas ir biologija gali būti susiję su psichoterapija? Iš pirmo žvilgsnio dvi nesuderinamos specialybės mokslų daktarės Marijos Biteniekytės gyvenime iš tiesų papildo viena kitą. Pati Marija pripažįsta, kad būtų neteisinga save slopinti bei nebandyti ieškoti savęs ir kitose profesijose: „Noriu būti ten, kur jaučiuosi gyva, kur verda gyvenimo sultys“. Nors šiuo metu mokslų daktarė ne tik dėsto biologiją universitete, drauge yra ir psichologijos studentė, psichoterapijos kursantė, kaniterapijos entuziastė bei jogos mokytoja.Kaip nebijoti gyvenimo ir profesinio pokyčio?Dvylika akimirkų apie kontrastingą gyvenimą su dr. Marija Biteniekyte.Ved. Ignas Klėjus

Laidoje „Biblijos slėpiniai“ dr. Paulius Čerka (VDU) ir Laurynas Jacevičius (apologetika.lt) kalbasi apie vieną labiausiai intriguojančių biblinių knygų – Mokytojo (Ekleziasto / Koheleto). Ką ši, labiau į egzistencialistinę literatūrą nei kanoninį Biblijos tekstą, panaši knyga veikia Senajame Testamente? Trečiosios sezono laidos metu aptartas Mokytojo atliktas gyvenimo eksperimentas ir gautos išvados. Laida transliuojama ir Marijos radijuje bei XFM radijo stotyje.

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Laidoje „Biblijos slėpiniai“ dr. Paulius Čerka (VDU) ir Laurynas Jacevičius (apologetika.lt) kalbasi apie vieną labiausiai intriguojančių biblinių knygų – Mokytojo (Ekleziasto / Koheleto). Ką ši, labiau į egzistencialistinę literatūrą nei kanoninį Biblijos tekstą, panaši knyga veikia Senajame Testamente? Antrosios sezono laidos metu aptarta knygos autorystė ir datavimas, žmogaus laimės siekis, malonumų paieškos ir laiko prigimtis. Laida transliuojama ir Marijos radijuje bei XFM radijo stotyje. Vaizdo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=S_qJkygzM8s

Būna dienų lyg tyčia. Būna, kad į vieną laidą sukrenta visi geriausieji, arba albumai, kurie visi pretenduoja tapti metų įrašais savo kategorijose. Nuo Claudio Monteverdi „Palaimintosios Mergelės Marijos mišparų“ unikalaus įrašo iki jaunų ir mažai žinomų šiuolaikinių amerikiečių, italų vardų, nuo akademinių pianistų iki džiazo gitaristų, nuo ECM iki „Deutsche Grammophone“ leidyklų.Ved. Domantas Razauskas

Sausį kino režisierė Marija Kavtaradzė sėdėjo kino salėje „Sundance“, įtakingiausiame kino festivalyje Jungtinėse Valstijose. Ten vyko pasaulinė jos naujo filmo premjera. Tik buvo viena problema: jai atrodė, kad filmas niekam nepatinka. Vietoje, kur žiūrovai turėjo juoktis, jie tylėjo. „Tai jau nusibodo visiems. Jau turbūt nori, kad baigtųsi“, – galvojo Marija, pirmą kartą žiūrėjusi naują filmą su žiūrovais. Realybė buvo kitokia: filmas „Slow“ (lietuviškai pavadintas „Tu man nieko neprimeni“) „Sundance“ laimėjo vieną pagrindinių festivalio prizų: Marija tapo geriausia režisiere pasaulinio vaidybinio kino (World Cinema Dramatic) kategorijoje. Taip ji pakartojo analogišką režisierės Alantės Kavaitės laimėjimą už filmą „Sangailės vasara“. Išgirskite visą interviu su Marija Kavtaradze NARA podkaste. Su ja kalbasi Karolis Vyšniauskas. Publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/marija-kavtaradze Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara  Šis epizodas yra projekto „Perspectives“ dalis. „Perspectives“ yra naujas daugialypės ir konstruktyvios Europos žurnalistikos vardas, iš dalies finansuojamas Europos sąjungos.

Laidoje „Biblijos slėpiniai“ dr. Paulius Čerka (VDU) ir Laurynas Jacevičius (apologetika.lt) kalbasi apie vieną labiausiai intriguojančių biblinių knygų – Mokytojo (Ekleziasto / Koheleto). Ką ši, labiau į egzistencialistinę literatūrą nei kanoninį Biblijos tekstą, panaši knyga veikia Senajame Testamente? Pirmosios sezono laidos metu aptarta knygos autorystė, pagrindinė žinia ir joje skambantys balsai. Laida transliuojama ir Marijos radijuje bei XFM radijo stotyje. Vaizdo įrašas: https://youtu.be/rT95h1iyiRY?si=wKUx2llAEeXewvJX Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: ⁠https://apologetika.lt/parama⁠ Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs!

Architektūra – viena jautriausių Lietuvos viešojo gyvenimo sričių, dėl kurios nuolat vyksta ginčai ir laužomos ietys. Kokia architektūros vieta mūsų kasdieniame gyvenime ir gyvybingoje demokratinėje visuomenėje? Kokia yra gera ir bloga architektūra? Ar įmanoma atrasti aukso vidurį tarp viešo ir privataus intereso, konservatyvumo ir modernumo, estetikos ir funkcionalumo? Kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras architektas?Laidoje taip pat kalbamės apie Lietuvos sovietinės architektūros paveldą. Kas jame yra vertingo ir nevertingo? Ar sovietinio modernizmo mokyklą (jai priskiriami Čekanauskas, Brėdikis, broliai Nasvyčiai, Mačiulis, Šeibokas) galima laikyti kultūrinės rezistencijos pavyzdžiu? Kaip okupacinio laikotarpio architektai laviravo tarp Maskvos nurodymų ir savo asmeninių vizijų?Apie visa tai – pokalbis su architektūros istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesore dr. Marija Drėmaite.Ved. Simas Čelutka

Rugsėjo 1-ąją vasaros muzikos renginių ciklas „Koncertai Burmistrui“ kviečia visus vaikus ir jų tėvelius, atvykti į operos „Kirana“ premjerą Merkinėje! FM99 eteryje su viena iš organizatorių, smuikininke Barbora Valiukevičiūte kalbėjome apie rugsėjo renginius Merkinėje. Koncertai Burmistrui kviečia rugsėjo 3 d. 16 val., į iškilmingą uždarymo vakarą „Valdovo išvyka“ Merkinės krašto muziejuje. 18 val. klausytojai kviečiami į išskirtinį džiazo muzikos koncertą  Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje.

Buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sulaukė naujų, jau ketvirtų kaltinimų ir šis jo teismas gali tapti istoriniu.Sukanka dveji metai, kai valdžią Afganistane perėmė Talibano judėjimas.Katalikiškasis pasaulis mini mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną, Lietuvoje vadinamą Žoline.Lietuvoje tikimasi netrukus sulaukti tarptautinių restoranų vertintojų iš Michelin gido vizito.Ved. Guoda Pečiulytė

Žolinių šventės papročiai AukštaitijojeRugpjūčio 15-ąją švenčiama Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena, dar vadinama Žoline. Tai – žalumos suvešėjimo ir derliaus brandos šventė. Nuo senųjų krikščionybės laikų gyvuoja paprotys šią dieną bažnyčiose šventinti laukų žoles, gėles, kitus augalus. Didieji Aukštaitijos Žolinės atlaidai šiomis dienomis vyksta Panevėžio rajone, Krekenavoje. Šie visą savaitę vykstantys atlaidai turi labai senas tradicijas. Išsamiau apie jas – Krekenavos gyventojas, fotografas Algimantas Lūža.Jaukus, gražiai tvarkomas Šilutės r. Katyčių miestelis. Ypač patraukliai atrodo centrinė jo aikštė, išsaugoti ir rekonstruoti senieji pastatai, ant akmens vaizdingai įamžintas miestelio pavadinimas. Išsamiau, kas čia nuveikta, kad žmonėms – ir jauniems, ir vyresniems būtų patogu, gera gyventi, – seniūnės Gražinos Kungienės pasakojime.Žolinė yra archajiška šventė, simbolizuojanti vasaros pabaigą ir rudens pradžią. Jos pagrindinis akcentas – Žolinės puokštė. Kadangi visa gamta kupina gyvybės, todėl ir Žolinės puokštėse gausu įvairiausių gėlių, žolynų, net daržovių. Ją švenčia ne tik lietuviai, bet ir kitos tautos. Išsamiau – aplinkosaugininkas, rašytojas Šarūnas Laužadis.Ved. Regina Montvilienė

Dauguma žmonių žino, kad Mergelė Marija yra labai populiari tarp krikščionių katalikų ir ortodoksų. Tačiau jie dažniausiai nežino, kad Dievo Motiną garbina ir kitų tikėjimų, pavyzdžiui, islamo, budizmo ir induizmo, išpažinėjai, net jei tai nėra oficialus jų religinės tradicijos mokymo dalis. Kaip rodo naujausi tyrimai, Marija yra universaliausia šiuolaikinio pasaulio religinė figūra. Nors toks panreliginis Marijos pamaldumo pobūdis gali kelti susirūpinimą dėl sinkretizmo, iš jo galima daug ko pasimokyti. Marijos universalumas padeda iš naujo peržiūrėti religijos, tarpreliginių santykių ir religinių nuostatų supratimą, ypač Azijoje. Plačiau - vedamojo skiltyje.Gegužė Katalikų Bažnyčioje – ne tik Mergelei Marijai skirtas mėnuo. Gegužę Lietuvoje ir kitur minima Motinos diena. Šiemet gegužę – ir Pasaulinė visuomenės komunikavimo diena. Visos šios gegužės datos atsispindi naujausiame „Artumos“ numeryje, kurį pristato Ieva Marija Chmieliauskaitė.Spaudos apžvalga: ar augintiniai keliauja į rojų? Parengė Giedrius Tamaševičius.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Pokalbis naujoje „Marijos radijo“ laidoje „Tikėjimo vartai“, skirtoje gilesniam krikščioniškojo tikėjimo tiesų pažinimui. Apie moralę ir jos santykį su Dievo buvimu laidos metu kalbėjosi jos vedėjas kunigas Sigitas Jurkštas ir „Apologetika.lt“ koordinatorius Laurynas Jacevičius. http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Spaudos apžvalga.Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje veikia fotomenininkės, architektės, poetės, pedagogės Onos Marijos Urbšytės meninės portreto fotografijos paroda „matomiNEmatomi“.Teatro kritikė Aušra Kaminskaitė apžvelgia Birutės Mar spektaklį „Princesių sala“.AGATA muzikos atlikėjams išdalino „auksinius“ ir „platininius“ diskus.LRT pristato naują „YouTube“ kanalą LRTU, kuriame atsispindės paauglių gyvenimas.Ką atskleidė jau aštuntą kartą atliktas Lietuvos Reputacijos indekso tyrimas?Dmitrij Gluščevskij apžvelgia filmą „Reinfildas“.Balandžio 20–22 d. meno, edukacijos ir rezidencijų centras „Rupert“ surengs tarptautinį simpoziumą „Įžeminti“ (angl. „Earth Bonds“), kuriame bus keliami klausimai apie klimato kaitos ir kultūros institucijų santykį.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Kauno „Žalgiriui“ dvikovoje su Miuncheno „Bayern“ pavyko išplėšti pergalę lemiamose rungtynėse. Tad komanda tęs kovą atkrintamosiose Eurolygos rungtynėse ir mes iššūkį Šarūno Jasikevičiaus vadovaujamai „Barcelona“. Dramatiškas rungtynes, pasibaigusias triumfu lietuviams aptariame su krepšinio komentatoriumi Ryčiu Kazlausku.Monsinjoras Rolandas Makrickas, Popiežiškosios Švč. Mergelės Marijos didžiosios bazilikos nepaprastasis komisaras įšventinamas į arkivyskupus.Vilniečiai šiandien kviečiami į „Žaliosios bangos“ talką Naujamiestyje, kurios metu bus sodinami medžiai. Šiemet ketinama apželdinti daugiau kaip 70 km Vilniaus gatvių. Kiek aktyvus ir prasmingas medžių sodinimas sostinėje ir kituose šiandieniniuose miestuose?Ved. Gabija Narušytė

Vasario pradžioje popiežius Pranciškus paskyrė tituliniu Tolentino vyskupu ir suteikė asmeninį arkivyskupo titulą mons. Rolandui Makrickui, kuris jau daugiau kaip pusantrų metų eina nepaprastojo komisaro pareigas vienoje pagrindinių Romos popiežiškųjų šventovių – Maria Maggiore (Didžiojoje Marijos bazilikoje). Šventimų ceremonija vyksta balandžio 15 d., o jos išvakarėse „Mažoji studija“ pakalbino mons. Makricką apie organizacinius ir sielovadinius pokyčius bazilikoje, kitus šioje Romos bazilikoje šventintus lietuvius dvasininkus ir ateityje laukiančius Didžiojo Jubiliejaus darbus.Atvelykio savaitgalio temos dar kartą grąžina prie Prisikėlimo švenčių. Kaip popiežiaus Didžiosios Savaitės renginiuose atsispindėjo jo daugiašalės užsienio politikos motyvai – vedamojo skiltyje, o velykines publikacijas sekuliarioje užsienio spaudoje apžvelgia Giedrius Tamaševičius.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius dalyvauja Didžiojo septyneto klimato, energetikos ir aplinkos ministrų susitikime Sapore, Japonijoje. Čia aptariami svarbiausi aplinkosaugos iššūkiai.Šiandien Romos Švenčiausios Mergelės Marijos didžiojoje bazilikoje- monsinjoro Rolando Makricko vyskupo šventimų ceremonija. Šios bazilikos nepaprastojo komisaro pareigas einantį Rolandą Makricką Popiežius Pranciškus vasario mėnesį paskyrė tituliniu Tolentino vyskupu kartu suteikdamas jam asmeninį arkivyskupo titulą.Paskutinės trys likusios Vokietijoje atominės elektrinės bus išjungtos šeštadienį, o tai žymi lūžio momentą šalyje, kuri ilgą laiką puoselėjo gilų skepticizmą atominės energijos atžvilgiu. Pokalbis su LRT RADIJO bendradarbiu Mindaugu Savicku.Stačiatikių Velykų išvakarės. Skirtinguose Lietuvos miestuose rengiamos pamaldos šalyje gyvenantiems Konstantinopolio stačiatikiams. Pokalbissu kunigu Vitalijumi Mockumi.Ved. Darius Matas

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus Radvilų rūmų dailės muziejaus lankytojams atvėrė pietinį šio architektūrinio komplekso korpusą, kuriame eksponuojamos dvi parodos – senosios Vakarų Europos tapybos meistrų darbai „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai“ ir „Nuostabieji karo pabėgėliai“.Kovo 16 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje skambės kompozitoriaus Algirdo Martinaičio oratorija „Laiškas visiems tikintiems“, parašyta šv. Pranciškaus Asyžiečio (1181–1226) religinių tekstų dvasia. Apie Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga skambėsiantį kūrinį pasakoja kompozitorius Algirdas Martinaitis.Kauno arkivyskupijos muziejuje atidaryta pirmoji ciklo „Modernėjant“ paroda „Kryžiaus link“.Kovo 16 dieną minima Knygnešio diena. Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje vyksta istorikės Vidos Girininkienės paskaita „(Ne)legali knygnešystė“ ir knygos „Eduardas Volteris ir lietuviai 1882–1906 metais“ sutiktuvės. Pokalbis su knygos autore. Apie šiandienos knygnešystę – bibliotekų siekį knygas skaitytojams gauti greičiau ir lengviau bet kuriame Lietuvos kampelyje pasakoja Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Edita Urbonavičienė.Laisvės pojūtis vaikystėje, rimti pasirinkimai ieškant savo kelio, įelektrinta diena laukiant susitikimo su teatro publika. Kaip atrodo aktoriaus kasdienybė? Kaip tampama visišku Rudnosiuku? Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorius Dalius Skamarakas.Ved. Gerūta Griniūtė

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis su LRT RADIJO bendradarbiu Maksimu Milta apie Baltarusijos žmogaus teisių gynėją Alesį Bialiackį, režimo neseniai nuteistą 10 metų kalėjimo.Marijos ir Jurgio Šlapelių name – muziejuje atidaroma paroda pasaulio tautų teisuoliams atminti. Pokalbyje dalyvauja architektas, vienas parodos autorių Tauras Budzys.Šiandien minima vartotojų teisių diena. Ar pakankamai žinome kaip ginti savo kaip vartototojų teises? Į klausytojų klausimus atsakinėja Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartojimo prekių skyriaus vedėja Rasa Pupienienė.Kodėl jaunimas vangiai balsuoja rinkimuose? Savivaldybių tarybų ir merų rinkimų pirmame ture savo balsą atidavė 34 proc. jaunimo iki 29 metų amžiaus. Pokalbis su Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentu Domantu Katele.Ved. Agnė Skamarakaitė

Laidoje pokalbis su paramos labdaros fondo „Saulės smiltys“ vadove Marija Dubickiene, kuri tik prasidėjus karui, pasakė: „Būsiu šioje veikloje, kol manęs reikės“. Ir ji nemelavo. Visus baisaus karo 10 mėnesių, kiekvieną savaitę į Ukrainą iš Marijos kiemo išvyksta automobiliai, prikrauti labai reikalingos tikslinės pagalbos. Kita pašnekovė Raimonda Bukinienė – šaulė, paramedikė, savanorė. Moterys pasakoja, kaip joms sekėsi paskutinės humanitarinės pagalbos kelionės metu, kurios metu joms teko pasiekti ir priešakines fronto linijas ir, kartu su kariais išgyventi stingdantį šaltį, draugų netektis.2022-ieji Seimo buvo paskelbti Savanorystės metais. Simboliška, tačiau savanoriška veikla šiuo metu yra ypatingai reikalinga ir vertinama. Dar prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą Savanorystės metais buvo siekiama garsiau kalbėti apie šią veiklą, su ja supažindinti ir į ją įtraukti daugiau jaunų žmonių. Tačiau prasidėjus karinei Rusijos agresijai, to daryti nebereikėjo – žmonės savanorišką veiklą pradėjo vykdyti tarsi intuityviai: jausdami, kam ir kur jų pagalba yra labiausiai reikalinga.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Popiežiaus Pranciškaus 2022 m. apžvalga: karas Ukrainoje, sveikatos bėdos ir Romos Kurijos reforma. „Popiežiaus eisenai nusilpus, sustiprėjo jo raginimas siekti taikos, nors čia neapsieita be ginčų ir kritikos. Netrukus po to, kai vasario 24-ąją Rusija užpuolė Ukrainą, popiežius Pranciškus žengė neįprastą žingsnį - iš Vatikano nuvyko į Rusijos ambasadą prie Šv. Sosto prašyti taikos ir pasiūlyti Vatikaną kaip tarpininką. Pakvietęs viso pasaulio vyskupus prisijungti prie jo intencijos, jis kovo 25-ąją per Gavėnios atgailos pamaldas Šv. Petro bazilikoje iškilmingai pašventė Bažnyčią, visą žmoniją ir „ypač Rusiją bei Ukrainą“ Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai. Tačiau net ir tada, kai milijonai ukrainiečių, daugiausia moterų ir vaikų, pabėgo iš šalies ir kai gausėjo įrodymų apie Rusijos karo nusikaltimus, popiežius Pranciškus viešai nepasmerkė Putino. Dėl to, taip pat dėl jo raginimų Rusijai ir Ukrainai užmegzti dialogą ir derėtis dėl taikos, daugeliui žmonių, ypač ukrainiečių, buvo skaudu, kad popiežius dėl karo lyg ir kaltino„abi puses“.“ Plačiau – vedamojo skiltyje.Svarbiausias 2022 m. visuotinės Bažnyčios naujienas jungianti tema - raginimai keisti Katalikų Bažnyčią. Ir nors šie raginimai nėra nauji, yra vilčių, kad permainas paskatins popiežiaus Pranciškaus inicijuotas sinodinis kelias. Tačiau šių vilčių fone ryškėja pasipriešinimo Pranciškui ir jo lėtiems, bet nuolatiniams pokyčiams srovė. Kokios temos labiausiai domino katalikškų portalų skaitytojus?Paskutinio 2022 m. žurnalo „Kelionė“ numerio pristatymas (sesuo Faustina Andriulytė).Spaudos apžvalga 2022-uosius palydint (parengė Laurynas Peluritis).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Marija ir Teklė Kavtaradzės – seserys, kurias pažįstame ir iš jų bendrų darbų kine. Būtent scenaristika yra režisierę Mariją ir dramaturgę Teklę sujungianti sritis.Ką reiškia kurti kartu su seserimi ir kaip skiriasi jų patirtys teatre, kine ir literatūroje?„Pirmame sakinyje“ – apie Teklės ir Marijos pasirinkimą skirtingomis ir vieningomis formomis pasakoti istorijas.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Prieš septynerius metus nusprendusi eiti akademiniu keliu, mokslininkė Marija Verner šiandien dirba Jeilio (Yale) universitete JAV, klimato komunikacijos centre. Bet viskas prasidėjo nuo vaikystės Kaune, kalbant tiek lietuviškai, tiek farsi (persų) kalba. Identiteto klausimai („Iš pradžių JAV prisistatinėjau kaip „europietė“. Tada paklausiau savęs – o ką tai išties reiškia?“) yra didelė dalis to, ką paliečiame šiame NARA podkasto epizode, įrašytame New Haven'o mieste. Bet kartu šis interviu yra ir Marijos dialogas su jaunesne savimi ir tame etape esančiais mūsų klausytojais. Su Marija Verner kalbasi Karolis Vyšniauskas Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/marija-verner Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/about/#support   

Skaitote šį tekstą – reiškiasi jūsų sąmonės būsena aktyvi, jei suprantate, ką mes čia rašome – išpildote savo sąmonės turinį. Taip modernus mokslas skirsto pagrindinį ir kartais sunkiai suvokiamą reiškinį – žmogaus sąmonę. Tiek neuromokslininkai, tiek filosofai pripažįsta, kad žmogaus sąmonės klausimas yra vienas sudėtingiausių, nors šios dvi skirtingos mokslo sritys nagrinėja skirtingus jos aspektus.Pokalbis apie žmogaus sąmonę su Londono karalienės Marijos universiteto neuromokslininku Valdu Noreika ir Vilniaus universiteto filosofu Mindaugu Gilaičiu.Ved. Ignas Klėjus

Kun. Sigitas Jurkštas (@Tikėjimo vartai. Marijos radijo laida) ir Laurynas Jacevičius (@apologetika.lt ) kalbasi apie britų chemiko, ateisto dr. Peterio Atkinso kritiką Dievo buvimui. Vaizdo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=eDGnn_ATRIg&t=5s Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Su vertėja Marija Čepaityte, ilgamete Maskvos gyventoja,jos namų virtuvėje Čisty skersgatvyje, visai priešais patriarchoKirilo rezidenciją, iki išnaktų, senu tarybiniu papročiu, esame sugėrę nežinia kiek arbatos, plepėję, politikavę, kūrę planus, kaip lietuvių rašytojų kūrybą versti į rusų kalbą ir t.t. Vaikštinėjome po neaprėpiamą ir nesuvokiamą Maskvą. Susitikimai su Tėvo Stanislovo mokiniais ir gerbėjais iš Rusijos. Paskui Marija kasmet vežė maskviečių moksleivių ekskursijas į Lietuvą, savaitėmis sėdėjo tai Vilniuje, tai Paberžėje.Bernardinų bažnyčioje su jais kalbėjomės apie Viduramžiusir katalikiškus vienuolynus. Marijos ir kitų žmonių pastangomis vienaspo kito net du solidaus žurnalo „Inostrannaja literatura“ numeriai buvo skirti Lietuvai ir lietuviams. Peterburgo leidėjų vizitai į Vilnių, vakaronės ir pokalbiai. Žodžiu, taika, draugystė, susikalbėjimas. Kas iš viso to likę dabar, žinome, matome kiekvienas. Marija Čepaitytė dabarVilniuje. Po vasario 24-osios ji nemėgino aplankyti Maskvos ir savobuto patriarcho kaimynystėje. Šeima išsivažinėjusi po VakarųEuropą. Dauguma artimiausių draugų – taip pat. Nėra lietuvių mokyklosMaskvoje, kur ji dirbo mokytoja. Bet ir gera naujiena – Vilniuje atsirado dešimtys čia iš visur suvažiavusių rusų, ukrainiečių, baltarusių, kurie panoro mokytis lietuvių kalbos. Jie sako: tai prestižas – kalbėti lietuviškai. Marija grįžo mokyti. Ir vėl susidraugauti. „Mažojoje studijoje“ kalbamės su ja ne tiek apie senus laikus, o apie tai, kas nutiko ir kas galėtų būti rytoj.Redaktorius Julius Sasnauskas.

Pasirodė naujas VU TSPMI žurnalo „Politologija“ numeris, kurio tema - „Valstybės vizualumas“. Šio tomo autorės analizuoja, kaip skirtinguose politiniuose kontekstuose vyksta praeities (partizaninio karo) įpaminklinimas, debatai apie istorijos reprezentaciją ir laisvės sampratą, kaip kinta valstybės simbolių vartojimas ar technologijų naudojimas individo kontrolei. Žurnalas pasirodė pakitusiame kontekste – vykstant Rusijos karui Ukrainoje. Pokalbis su leidinio sudarytoja prof. Natalija Arlauskaite.Atidaroma didžiausia šių metų Lietuvos nacionalinio muziejaus tarptautinė paroda „1 000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“. Eksponatai pasakoja apie mūsų protėvių istoriją, gintaro reikšmę, apie tai, koks skirtumas buvo tarp civilizuoto ir barbariško pasaulių. Pokalbis su muziejaus direktore Rūta Kačkute.Spalio 27-ąją minime smuiko virtuozo, pardavusio sielą velniui Nikolo Paganinio 240-ąsias gimimo metines. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie paskutinius Paganinio gyvenimo metus, vis tolstant nuo muzikos ir artėjant velniškų sandorių link. Meilė muzikai iškeista į meilę kazino smuikininką atvedė į finalinį fiasko gyvenimo pabaigoje.Marijos ir Vlado Vildžiūnų sodas - išsipildžiusi svajonė net sovietmečiu turėti nepriklausomą erdvę. Vlado Vildžiūno galerijoje atidaroma paroda „Jeruzalė. Šeši dešimtmečiai sode: Vladas ir Marija“. Tai dviejų menininkų - Marijos ir Vlado - 90-ies metų jubiliejų paminėjimas.Ved. Jolanta Kryževičienė

NASA paskelbė, kad savo raketą į mėnulį dar kartą mėgins paleisti lapkričio 14 d. Apie šios misijs svarbą pokalbis su Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofiziku dr. Kastyčiu Zubovu.Šiuo metu Pekine vyksta 20-asis Kinijos komunistų partijos nacionalinis kongresas. Dešimtmetį prie šalies vairo stovintis Xi Jinpingas jį atidarydamas sakė, kad „Kinijos tarptautinė įtaka, patrauklumas ir galia formuoti pasaulį smarkiai išaugo“. Pokalbis šia tema su Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovu Linu Didvaliu.Sakartvele dėl didelio iš Rusijos pabėgusių žmonių skaičių kyla įtampų. Vietos gyventojai imasi ir partizaninių akcijų – apklijuoja mašinas su rusiškais numeriais lipdukais „Rusijos federacijos piliečiai, jums čia ne vieta!“. Apie tai pasakoja LRT RADIJO bendradarbė Sakartvele Regina Jegorova-Askerova.Šie metai yra paskelbti Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metais. Spalio 18 d. Vabalninko Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios šventoriuje bus atidengta ir pašventinta Šv. Kazimiero stela, skirta monsinjoro Kazimiero Vasiliausko atminimui. Pokalbyje dalyvaujaknygų autorė Ramunė Sakalauskaitė, skulptorius Jonas Gencevičius, fotografas Vytautas Daraškevičius.Ved. Agnė Skamarakaitė

Laurynas Jacevičius (apologetika.lt) ir kun. Sigitas Jurkštas (@Krikščioniški filmai) kalbasi apie Sigito tapimą krikščionimi, jo buvusį susidomėjimą ezoterika, Marijos apsireiškimus ir apie tai, kaip vystyti geras tarpkonfesines diskusijas. Vaizdo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=XEtA3Wt5gAo Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs!

Įvairių konfesijų krikščionys savo maldose kreipėsi į Mariją įvairiausiais vardais, kurie nusako jų asmeninį santykį į Dievo Motiną, stebuklingų pasirodymų vietas arba daugialypius Mergelės bruožus: Taikos Karalienė, Tarpininkė ir Užtarėja, Kankinių Karalienė ir Visų tautų, Lurdo, Fatimos, Trakų Dievo Motina. Apie pamaldumo Mergelei Marijai tradicijas stačiatikių Bažnyčioje pasakoja buvęs Vilniaus šv. Paraskevės parapijos klebonas Vitalis Dauparas, pašalintas Maskvos patriarchato iš kunigų luomo dėl nepritarimo patriarchui Kirilui, laiminančiam Rusijos karą prieš Ukrainą.Ved. Jūratė Kuodytė

Tremties archyvas.Iš Marijos Litvinaitienės atsiminimų „Sibiras“ skaito aktorė Eglė Gabrėnaitė. Laidą parengė Vida Mikšytė, Inga Tamulevičienė ir Sonata Jadevičienė.

Tremties archyvas.Iš Marijos Litvinaitienės atsiminimų „Sibiras“ skaito aktorė Eglė Gabrėnaitė. Laidą parengė Vida Mikšytė, Inga Tamulevičienė ir Sonata Jadevičienė.

Tremties archyvas.Iš Marijos Litvinaitienės atsiminimų „Sibiras“ skaito aktorė Eglė Gabrėnaitė. Laidą parengė Vida Mikšytė, Inga Tamulevičienė ir Sonata Jadevičienė.

Lietuviai ir ukrainiečiai išleidžia bendrą laikraštį, skirtą Ukrainos žmonėms. Pokalbis su Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi ir viena leidinio redaktorių Jolanta Beniušyte.Marijos Pleskač iš Hostomelio istorija – apie jos akyse rusų nužudytą draugą, okupantų nusiaubtą mylimą miestą, 10 dienų baimės ir grėsmės gyvybei.Aleksandras Taraikovskis buvo nužudytas Minsko centre, kai po suklastotų prezidento rinkimų 2020 m. protestuotojus vaikė specialiosios policijos pajėgos. Tai buvo pirmoji šių protestų auka. Ši istorija - spektaklio „ERROR 403“ centre. Jau šį penktadienį spektaklis bus rodomas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, o pjesės autorius, vienas spektaklio režisierių ir Baltarusijos laisvojo teatro įkūrėjas Nikolai Khalezin - laidos pašnekovas.Lrt.lt projekte „Lietuva po rytojaus“ Andriaus Balčiūno straipsnis, pavadinimu „Aušta nauja pasaulio tvarka: Lietuvai senų pasirinkimų tarp Rusijos ir Vakarų nebeužteks“.Ved. Agnė Skamarakaitė