Podcasts about ankstyvosios

Bažnyčių vadovai visoje Europoje, minėdami 80-ąsias Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metines, ragino prisiminti nacių sukeltas kančias ir kovoti su nauja antisemitizmo bei ekstremizmo banga. „Aušvico atminimas ir moralinis įsipareigojimas, kad Aušvicas nepasikartotų, apibrėžia Vokietijos ir Europos politinę kultūrą“, - sakė Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas, Limburgo vyskupas Georgas Bätzingas. Jis sakė esąs sukrėstas dėl to, kad pastaraisiais metais „visuomenėje sugebėjo įsitvirtinti politiniai judėjimai ir partijos, kurios agresyviai kvestionuoja konstitucinius demokratijos ir tarptautinės teisės pagrindus ir dažnai demonstratyviai jų nepaiso“. Vyskupas apgailestavo, kad „dalyje visuomenės ir socialinėje žiniasklaidoje išblėso Aušvico atminimas, pasigirsta paniekos mažumoms ir kitaip mąstantiems retorika, sąmoningai skleidžiama dezinformacija bei melas“. Plačiau - vedamojo skiltyje.Vasario mėnesį Bažnyčia mini Pašvęstojo gyvenimo dieną ir Ligonių dieną. Šias ir kitas „Magnificat“ maldyno vasario numerio temas pristatys „Magnificat leidinių“ atstovė Inga Čiuberkytė.Ankstyvosios krikščionybės vienuoliai paliko daug patarimų apie žmogiškosios prigimties tobulinimą, tarsi sekdamas jais, mūsų bendradarbis Augminas Petronis savo komentare kalbės apie pastangas suvaldyti blaškymąsi, kurį sukelia išmanieji prietaisai.IV-ąjį eilinio laiko sekmadienį Bažnyčia mini Viešpaties paaukojimo šventę, žmonių tarpe labiau žinomą Grabnyčių vardu. Vykdant Mozės Įstatymą, keturiasdešimtą dieną po gimimo Jėzus buvo Juozapo ir Marijos nuneštas į šventyklą. Tikinti ir džiūgaujanti tauta pasitinka Išganytoją - „šviesą pagonims apšviesti ir Izraelio tautos garbę“. Todėl tą dieną pagal tradiciją bažnyčiose laiminamos žvakės.Vasario 2-oji taip pat yra ir Pasaulinė Dievui pašvęstojo gyvenimo diena, kai meldžiamasi už vienuolius, vienuoles ir naujus pašaukimus vienuolystei. Šiandien, kai vienuolijų gretos, ypač Vakaruose, sensta ir retėja, vis aštriau kyla klausimas, ar vienuoliškoji misija vis dar turi prasmės. Šį klausimą svarstys vienuolis jėzuitas Antanas Saulaitis.„Krikščioniškos minties puslapyje“ klausysimės amerikiečių vienuolio trapisto Thomo Mertono minčių apie ankstyvųjų dykumų atsiskyrėlių pamokas Rytų ir Vakarų vienuoliškajai tradicijai.Laidos pabaigoje filosofas Povilas Aleksandravičius savo apybraižoje kels ne mažiau svarbų nūdienos viešojo gyvenimo klausimą – kaip pataisyti mūsų demokratijas?Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Laidoje britų, amerikiečių taip pat Lietuvos, Australijos, bei Prancūzijos 7-8 dešimtmečių psichedelinio roko dainos idealistiškos, pacifistinės ar išradingo skambesio tiek ankstyvoji elektronika, tiek popmuzika – šiame tūkstantmetyje atnaujinti, o ir tik dabar atrasti, įvertinti garso įrašai, kokie įkvėpė visas roko kartas ir šiuolaikines, kaip dueto „The Amorphous Androgynous“ kūrybą, jų tiriamasis darbas, archyvinių bei naujų įrašų rinkiniai bus grojaraščio nuorodomis ir inspiracija.Ved. Lukas Devita

Ankstyvosios diagnostikos programos ir iki COVID-19 nebuvo populiarios tarp pacientų, tačiau per pandemiją patikros programų lankomumas drastiškai smuktelėjo. Kalbant apie gimdos kaklelio vėžį, šioje prevencinėje programoje 2021 m. apsilankė vos 18 proc. tikslinės grupės moterų. Ką tai reiškia? Medikų tikinimu, tai lems tik viena – daugiau pacienčių mirčių, nors jų galima išvengti.Gimdos kaklelio vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą moterų piktybinis susirgimas. Apskaičiuota, kad kasmet pasaulyje nustatoma daugiau kaip pusė milijono naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Ir deja, ši onkologinė liga yra viena iš dažniausių moterų mirties nuo vėžio priežasčių. Kasmet nuo šio vėžio miršta daugiau kaip 260 tūkstančių moterų. Statistika rodo, kad gimdos kaklelio vėžį sukelia lengvai lytiniu keliu plintantis žmogaus papilomos virusas (ŽPV).Deja, kaip bebūtų keista, pirmiausia ankstyvos patikros programų smukusiu lankomumu susirūpino šeimos gydytojai. Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga šiuo tikslu pradėjo edukacinę kampaniją „Būk savo sveikatos dirigentas“. Kampanijos esmė – paskatinti pacientus prisiimti atsakomybę už savo sveikatą ir reguliariai lankytis prevencinėse patikrose, kurios yra nemokamos. Tačiau kodėl daugiau nei pusė šalies moterų tikrintis vengia? Kodėl reikia skubėti pas gydytoją, jei nieko neskauda?Laidoje dalyvauja: edukacinės kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ viena iniciatorių, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė ir gydytoja akušerė ginekologė, mamologė Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė.Ved. Laura Adomavičienė

Tęsiame 7 dešimtmečio JAV ir Britanijos psichodelinio roko muzikos plokštelių apžvalgą. Kai kurios iš jų, neįvertintos savu laiku, dabar tapo vienomis brangiausių. Be šių retenybių laidoje prisiminsime ir„laimingus takelius“ - keletą žymiausių laikmečio įrašų.Ved. Lukas Devita

Hipiška meilės, taikos, bet taip pat nerimo ir apmąstymų vasara - kelios legendinės 7 d. Amerikos grupių plokštelės bei jų kūrėjų sugrįžimai naujame tūkstantmetyje, o taip pat ir mažiau žinomi įrašai.Ved. Lukas Devita

Vėl atversime ypač kūrybingo laikmečio plokštelių skrynią – kelios 7-8 dešimtmečių Britų grupės ir jų nesenstantys įrašai lyg nepaliaujami ieškojimai, sielos kelionės, skambesio kaita ir įkvepiantis idealizmas.Ved. Lukas Devita

Net ir tolimi krikščionybei žmonės yra girdėję apie tris išminčius, iš Rytų atkeliavusius pasveikinti gimusio Jėzaus. Miestų aikštėse, bažnyčiose šv. Kalėdų laiku jų figūros pastatomos spalvingose prakartėlėse, jie tampa kuriamų vaidinimų svarbiais personažais. Ankstyviausi Romos katakombose aptikti jų atvaizdai datuojami IV–V a. Apie Trijų išminčių, įprastai vadinamų karaliais, vaizduosenos tradicijas ir tendencijas nuo pat ankstyvosios krikščionybės iki šių dienų pasakoja menotyrininkė, Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Ved. Jūratė Kuodytė

Laidoje Mindaugas Bertys ir Tadas Ragaliauskas aptarė vis labiau NFL neraminančius CoViD reikalus bei išdalino NFL Lietuva metų nominacijas. Pabandykite nuspėkit, kam jos atiteko: 1. "Brolis šaunuolis" 2. "Ne tau, Martynai, mėlynas dangus" 3. "Aš stebuklas, jus nepastebėjot?" 4. "Kur tu pradingai?"

Liepa – pelningas darbymetis šilauogyne triūsiančiai Rudvalių šeimai. Nedidelė šių vertingų uogų jų plantacija netoli Marijampolės. Julija Rudvalytė neslepia – teko ne kartą nusvilti, kol išmoko auginti šias elitinėmis laikomas uogas. Dabar savo patirtimi ji mielai dalijasi su kitais. Jų ūkyje auginamų šilauogių norėtų ir sostinės gyventojai, tačiau viską išperka marijampoliečiai. Širvintų rajone Limonių kaime ūkininkaujantis Darius Šepkus – puikus pavyzdys, kad turint žemės galima ne tik savo šeima pasirūpinti, bet ir įsikūrusiems miestuose užauginti viso ko, ko reikia norintiems sveikai maitintis. Ankstyvosios braškės, bulvės, kiaušiniai, paukštiena, įvairiausios daržovės... Visa tai iš Dariaus kiemo keliauja tiesiai ant valgytojų stalo. Be jokių tarpininkų. Labai paklausūs ir jo ūkyje užauginti broileriai. Ūkininkas ragina netingėti ir auginti broilerius. Vietos, anot jo, jiems reikia nedaug.Prienų rajone ūkininkaujantis Algimantas Krušinskas vis dar neatsisako laikyti melžiamų karvių. Nedidelė banda – daugiau rūpesčių nei pelno. Tačiau abu su žmona jie stengiasi, kad gyvuliams nieko nestigtų, kad žiemai būtų užtektinai paruošta pašarų. Šiais metais į šienainio rulonus nusitaikė varnos. Jei liks neužklijuotos jų prakirstos polietilene skylės – šienainis gaus oro ir bus netinkamas naudoti. Ved. Nijolė Baronienė.

Parolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius ir generalinis sekretorius Paulius Kalvelis laukia svečių iš Japonijos, kurie pakvies Lietuvos parolimpiečius treniruotis Tokijo parolimpinių žaidynių stadionuose.Vaikų ligoninės Santaros klinikų filialo Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja dr. Laima Mikulėnaitė informuoja sutrikusio intelekto vaikų tėvus apie galimybę konsultuotis Santaros klinikose.

Parolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius ir generalinis sekretorius Paulius Kalvelis laukia svečių iš Japonijos, kurie pakvies Lietuvos parolimpiečius treniruotis Tokijo parolimpinių žaidynių stadionuose.Vaikų ligoninės Santaros klinikų filialo Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja dr. Laima Mikulėnaitė informuoja sutrikusio intelekto vaikų tėvus apie galimybę konsultuotis Santaros klinikose.

Ankstyvosios daržovės: ar „chemijos” josei ši tiesų perdaug? Kiek ir kokių trąšų gauna ankstyviausios daržovės, kurios auginamos skysčiuose? Dažnai tenka girdėti, kad taip auginamos daržovės savyje turi daug chemikalų, nes jos auginamos gausiai naudojant trąšas. Toks daržovių auginimo būdas vadinamas hidroponika, kai augalai auginami deguonimi ir maistinėmis medžiagomis praturtintame vandenyje. Tinkamai paruošus mineralinių medžiagų tirpalą, galima gauti maksimalų augalų derlių – o kaip nepadauginti mineralinių medžiagų? Ir kaip žinoti, kad turguose esančios daržovės neturės tų medžiagų pertekliaus? Apie tai laidoje kalbės Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Organinės chemijos katedros profesorius Albinas Žilinskas.Kita tema laidoje – kokių žinių apie maistą gadinančius mikroorganizmus reikia turėti, kad neapsinuodytume. Juk artėja šiluma, kuri sukurs palankias sąlygas bakterijoms daugintis maiste. Išsiaiškinti mikrobų keliamas rizikas maisto grandinėje padės Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Žiliūtė.

Ankstyvosios daržovės: ar „chemijos” josei ši tiesų perdaug? Kiek ir kokių trąšų gauna ankstyviausios daržovės, kurios auginamos skysčiuose? Dažnai tenka girdėti, kad taip auginamos daržovės savyje turi daug chemikalų, nes jos auginamos gausiai naudojant trąšas. Toks daržovių auginimo būdas vadinamas hidroponika, kai augalai auginami deguonimi ir maistinėmis medžiagomis praturtintame vandenyje. Tinkamai paruošus mineralinių medžiagų tirpalą, galima gauti maksimalų augalų derlių – o kaip nepadauginti mineralinių medžiagų? Ir kaip žinoti, kad turguose esančios daržovės neturės tų medžiagų pertekliaus? Apie tai laidoje kalbės Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Organinės chemijos katedros profesorius Albinas Žilinskas.Kita tema laidoje – kokių žinių apie maistą gadinančius mikroorganizmus reikia turėti, kad neapsinuodytume. Juk artėja šiluma, kuri sukurs palankias sąlygas bakterijoms daugintis maiste. Išsiaiškinti mikrobų keliamas rizikas maisto grandinėje padės Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Žiliūtė.