Podcasts about gyvyb

Ornitologai sako, kad Lietuvoje naminės katės kasmet nužudo milijonus paukščių. Jie ragina bent pavasarį, paukščių perėjimo metu, laikyti kates namuose, o lauke vedžioti su pavadėliais. Dalis mokslininkų atkreipia dėmesį, kad laisvai gamtoje būnančios naminės katės gali tapti pavojingų virusų nešiotojomis, pavyzdžiui, paukščių gripo. Ar reikia ir realu auginti katę taip, kad ji nežinotų, kas yra laukas ir medžioklė? LRT RADIJO laidoje „10-12“ dalyvauja: Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų ekologas Erlandas Paplauskis, kačių augintoja Brigita Guobė , Gyvybės mokslų centro virusologė Laura Kalinienė.Ved. Darius Matas

Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ šiemet pasidalino nerimą keliančia statistika: praėjusiais metais vos 44 proc. Lietuvos dirbančiųjų dalį savo GPM skyrė paramai. Tuo tarpu fondo „Mamų unija“ globojamiems vėžiu sergantiems vaikams tai gali kainuoti gyvenimą. Apie tai kalbame su „Mamų unijos“ direktore Justina Žukauskiene.

„Tikrai buvo tas klausimas, ar aš noriu uždirbti, ar noriu rinktis kažką, kas širdžiai miela“, – apie svarstymus prieš pasirenkant biologijos studijas pasakoja Vilniaus universiteto trečiakursė Fausta Molotokaitė.Panašių dvejonių turėjo ir antrakursis Ignas Šaltis, kuris prisistato kaip profesionalus laipiotojas po medžius: „Tada stabtelėjau ir pagalvojau, ką daugiausia veikiau vasarą? Ir atsakymas buvo: leidau laiką miškuose.“Paradoksalu, bet studentai pastebi, kad keičiant studijų programas, praktikos laikas gamtoje trumpėja. „Tai šiek tiek liūdina. Biologo darbas yra pažinti organizmus, matyti juos gyvai ir jų ieškoti. Tai jei mes mažiname tai studijose, kas iš mūsų belieka?“ – klausia Studentų gamtininkų mokslinės draugijos prezidentė Eva Marija Petrauskaitė.Nuo praėjusio rudens jie visi koordinuoja įvairias veiklas draugijoje, kuri įsikūrusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre ir pernai minėjo savo veiklos dvidešimtmetį.Kodėl vis dar labai maža dalis abiturientų renkasi gamtos mokslus ir kaip jaunus žmones sudominti gamta?Autorė Vaida Pilibaitytė

Svečiuose politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala. Pokalbyje su Andriumi Tapinu papasakos apie studijų centro rebrandingą, asmenines studijas ir savo kuriamą turinį socialiniuose tinkluose, o daugiausiai dėmesio skirs temai apie situaciją JAV.00:00 Studijų centro rebrandingas3:49 Studijos 13:28 Analitiko diena18:23 90 sec. apie politiką21:48 JAV31:51 Vice prezidentų vaidmuo39:10 JAVYouTube: https://youtu.be/GqrzEG-738M

Ar šiandien įmanoma išmokti ir sėkmingai išlaikyti egzaminus bei pasiruošti studijoms be vadovėlių ir korepetitorių? Šis klausimas tampa vis aktualesnis, ypač kai mokyklose trūksta naujoms programoms pritaikytų mokymo priemonių, o mokytojai neturi laiko ir galimybių skirti individualaus dėmesio atsiliekantiems, o ir daugėja atvejų, kai mokytojais tampa „vakarykščiai abiturientai” ar tiesiog žmonės, turintys dalyko žinių, arba kai netgi nevyksta dalis pamokų dėl mokytojų nebuvimo.Viena vertus, įmanomas savarankiškas mokymasis – internete gausu edukacinių šaltinių, o technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, žada mokymosi revoliuciją. Bet kai kas nors lieka nesuprasta ir negali rasti medžiagos arba jos yra tiek daug, kad negebi atsirinkti ir įsisavinti, reikia žmogaus, kuris „ištrauktų“ iš nežinomybės.Jei dabartinė situacija nesikeis, tikėtina, kad korepetitoriai išliks neatsiejama mokymosi dalimi. Štai net 58 proc. Vilniaus dvyliktokų, 43 proc. aštuntokų ir 15 proc. pradinukų turi nuo vieno iki keleto korepetitorių. Tai parodė pernai metų pradžioje Vilniaus miesto savivaldybės atlikta mokinių tėvų apklausa.Kokias išeitis iš šios situacijos mato mokytojai dalykininkai bei vadovėlių autoriai? O ir ką sako dirbtinis intelektas – kokios mokymosi pagalbos iš jo dažniausiai nori moksleiviai.LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja: Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos informacinių technologijų mokytoja Snieguolė Bagočienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas Andrius Storta ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro lektorius, naujo 8 klasės chemijos vadovėlio bendraautorius Zigmantas Žitkus.Ved. Jonė Kučinskaitė

Las Vegase šią savaitę vyko didžiausia technologijų mugė pasaulyje. Įvairiausias elektronikos naujoves pristatė puspenkto tūkstančio dalyvių – nuo didžiausių pasaulio bendrovių iki mažiau žinomų išradėjų.Šiandien Vilniuje vyks tradicinis Gyvybės ir mirties keliu: pagarbos bėgimas 2025. Šiuo pagarbos bėgimu pagerbiamos Sausio 13-osios įvykių aukos.Šią savaitę pristatytas naujas tyrimas apie alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą Lietuvos mokyklose. Kokios prevencijos priemonės veikia ir ką reikia keisti bei kuo papildyti taikomas priemones, kad vartojimas mokyklose mažėtų?Nuo šių metų didžiuosiuose šalies miestuose savaitgaliais ir švenčių dienomis pradeda veikti skubios ambulatorinės medicinos pagalbos kabinetai. Jų tikslas – sumažinti pacientų srautus klinikų ir respublikinių ligoninių priėmimo skyriuose. Tačiau Šiaulių ir Panevėžio regionuose toks kabinetas kol kas tik vienas.Ved. Darius Matas

Vilniaus oro uoste tūkstantis savanorių testavo išvykimo terminalą. Imituotas šešių skrydžių aptarnavimas.Šimtai žmonių žmonių dalyvauja bėgime Gyvybės ir mirties keliu, skirtame pagerbti Sausio 13-osios įvykių aukas.Siekiant sumažinti pacientų srautus klinikų ir respublikinių ligoninių priėmimo skyriuose, didžiuosiuose miestuose savaitgaliais ir švenčių dienomis veikia skubios ambulatorinės medicinos pagalbos kabinetai.Valstybės kontrolė šiemet planuoja atlikti keliasdešimt valstybinių auditų, kaip pvz. sveikatos paslaugų prieinamumas ir švietimas.JAV ir JK įvedė sankcijas Rusijos naftos ir dujų sektoriaus bendrovėms: „Gazprom Neft“ ir „Surgut-neftegas“, antrai ir ketvirtai pagal dydį Rusijos naftos bendrovėms, ir daugiau nei 180-imt Rusijos tanklaivių iš vadinamojo šešėlinio laivyno.Ved. Madona Lučkaitė

„Vaikystėje tėvai nepykdavo, kai parsitempdavau žaltį į balkoną“, - juokiasi gamtininkas, varliagyvių tyrinėtojas Andrius Pašukonis. Mokslininkas, 17 metų praleidęs klajodamas po pasaulį ir tyrinėdamas gyvąją gamtą, atvirauja, jog suskaičiavus praleistą laiką, net 3 metus išbuvo džiunglėse stebėdamas varles. Nors Lietuvoje gyvena tik 13 varlių rūšių, pasaulyje jų skaičiuojama apie 8000, o dar tiek pat, manoma, neaprašyta.Kaip atrodo mokslininko kasdienybė atogrąžų miškuose? Ką apie žmones ir mūsų pasaulį gali pasakyti varlių tyrinėjimai? Kokie nepaprasti šių gyvūnų gebėjimai žavi mokslininkus?Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininku dr. Andriumi Pašukoniu.Ved. Ignas Klėjus

Įsivaizduokite šiuolaikinį pasaulį, kuriame vaikšto mamutai, o žmonėms sulaukti savo šimtojo gimtadienio taip įprasta, kaip šiandien pilnametystės. Su mokslininkų komanda Miglė Tomkuvienė leidosi į tobulėjantį gyvybės mokslų pasaulį, rašydami mokslo populiarinimo knygą apie tai, kokį vaidmenį atlieka informaciją koduojanti molekulė – RNR. Nuo jos priklauso ne tik tai, kaip augame ir gyvuojame, bet ir kokiomis ligomis sergame ir kaip senstame, o pritaikymas kasdienybėje ateityje gali pakeisti mūsų pasaulį.Kaip ši molekulė gali padėti prikelti seniai išnykusias gyvūnų rūšis? Kaip ji susijusi su mūsų senėjimu ir jaunystės paslapčių paieškomis?Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke, rašytoja dr. Migle Tomkuviene.Ved. Ignas Klėjus

Pirmą kartą organizuojamuose „Gyvybės mokslų pažangos apdovanojimuose“ pagerbti didžiausią proveržį gyvybės mokslų sektoriuje parodę Lietuvos mokslininkai, startuoliai bei labiausiai pasižymėjusios įmonės. Už produktyvų įsitraukimą ir atstovavimą Lietuvos gyvybės mokslų ekosistemos interesams apdovanotas ir „Delta Bioscience“ atstovas Dominykas Milašius.Lietuvoje pirmą kartą startuoja programa „Rūpinamės sveikata – gydo ne tik vaistai“. Ji skirta gerinti ligonių ir jų artimųjų psichinę ir emocinę sveikatą, inicijuoti edukacines veiklas, įrengti poilsio kambarius gydymo įstaigose ir skatinti panašius projektus, padedančius kovoti su liga. Iki spalio 14 d. organizacijos kviečiamos teikti paraiškas dėl finansinės paramos savo projektų įgyvendinimui. Trims geriausiems projektams numatytas 15 tūkst. eur biudžetas, kurį skirs įmonė „Teva Baltics“.„Niekam nelinkiu tokio košmaro“ – taip Į LRT GIRDI rašo klausytoja, kuri teigia, kad negalėjo net maisto vaikams nupirkti, nes SODRA už esamus įsiskolinimus „įšaldė turimas sąskaitas“. Kokiais atvejais imamasi tokių veiksmų? Ar tikrai galiojanti tvarka yra adekvati?Kaip užtikrinti tvarumą biuruose? Viena komercinių patalpų valymo paslaugas teikiančių įmonių, šiuos metus pradėjo su nauja tvarumo iniciatyva ir ragina klientus atsisakyti po stalais laikomų šiukšliadėžių tam, kad skatintų šiukšlių rūšiavimą biuruose.Auksinio proto atranka.

Vakar, kaip įtariama, dar kartą bandyta pasikėsinti į Donaldo Trumpo gyvybę.Vokietija nuo šiandienos šešiems mėnesiams sugriežtina visų sausumos sienų kontrolę, siekdama apriboti nelegalią migraciją ir reaguodama į neseniai įvykdytus teroro išpuolius.Energetikos ministerija skelbia, kad daugiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių atnaujinatas gatvių apšvietimas. Visoje Lietuvoje modernizuota daugiau kaip keturiasdešimt aštuoni tūkstančiai neefektyvių šviestuvų.Lietuvoje jau senokai įteisinus dviejų mokytojų pradinukams modelį, kol kas bene vienintelė Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazija ji taiko praktiškai. Čia daugumoje pradinių klasių pamokas vienu metu veda du specialistai. Tėvams už antrą mokytoja tenka mokėti patiems - po daugiau nei 100 eurų kas mėnesį už vieną vaiką.Pasirodžius kandidatų į Seimo narius anketoms tiek politologai, tiek dalis gyventojų kelia klausimus, kodėl dalis politikų nenurodo, kad anksčiau priklausė kitoms partijoms, LRT sulaukė ir klausimo, ar žmogaus darbas sovietinėje specialiojoje tarnyboje prilygsta sąmoningam bendradarbiavimui, kurį privaloma nurodyti anketoje.Po liepą praūžusios audros kritinė padėtis susiklostė Papilės piliakalniuose ir Jurakalnio atodangoje. Tose vietose susiformavo nuošliaužos, o kai kur jos jau net nuslinko. Vietos gyventojai labiausiai baiminasi dėl istoriko ir rašytojo Simono Daukanto kapo.Ved. Rūta Kupetytė

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą dėl Tėvynės sąjungos frakcijos nario Andriaus Vyšniausko teisinės neliečiamybės panaikinimo. Jam pateikiami įtarimai dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo. Bylos duomenimis, Vyšniauskas būdamas Marijampolės savivaldybės tarybos nariu ir Antikorupcijos komisijos pirmininku galbūt siekė gauti kompensaciją už patirtas išlaidas. Pasak prokuratūros, Vyšniauskui galėjo būti neteisėtai išmokėta du tūkstančiai šimtas eurų.Už Ekstremalių situacijų valdymo informacinę sistemos priežiūrą ir jos interneto svetainę sveikatos apsaugos ministerija sumoka 58 tūkstančius eurų per mėnesį, nors, Informacinių technologijų specialistai teigia, kad tokios paslaugos įprastai kainuoja gerokai mažiau. Valstybės institucijoms panorus ją atsiimti ir prižiūrėti pačioms, rangovai iškėlė tam tikras sąlygas ir pareikalavo už sistemą susimokėti.Greitosios automobilyje mirė namuose gimdytas naujagimis. Pasak policijos, nelaimė įvyko vakar vakarą. 37 -erių moteris berniuką pagimdė namuose Kelmės rajone. Gimdyvė paguldyta į Šiaulių ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.Mažeikuose prasidėjo Nacionalinio kraujo centro organizuotas kraujo donorystės turas "Gyvybės kelionė".Anot organizatorių, specialiai tam pritaikytuose kraujobusuose ir palapinėse gyventojai gali greitai ir paprastai dovanoti kraujo bei pabendrauti su sveikatos specialistais, kurie supažindins su sveikos gyvensenos principais.Švedijos vyriausybės pasiūlymas griežtinti migracijos tvarką, pagal kurią viešojo sektoriaus darbuotojai turėtų perduoti informaciją apie paslaugų prašiusius asmenis be dokumeNtų, įįžiebė debatUs šalyje. Tuo metu Švedijos teisingumo ministerija prognozuoja, kad šiemet pirmą kartą per 50-mt metų iš šalies išvyks daugiau žmonių nei atvyks.Ved. Madona LučkaitėRed. Darius Kuodis

Pasklidus žinutei apie neva translytę boksininkę olimpiadoje, gyventojai per naktį tapo genetikos ekspertais. Tačiau žinutė – melaginga, atkeliavusi iš Rusijos, kuri dažnai kiršina mūsų visuomenę.Kodėl taip lengvai pakimbame ant melagienų kabliuko?Laidoje dalyvauja Tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytojas Nerijus Maliukevičius, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Gytis Dudas, komunikacijos specialistas Dainoras Lukas, portalo LRT.lt žurnalistė Jurga Bakaitė.Ved. Jurga Tvaskienė

Kulkų banga sugriovė Jungtinių Amerikos Valstijų saugumo iliuzija. Ar pasikėsinimas į Trumpo gyvybę ir jo pergalinga laikysena laimėjo rinkimus? Ir kodėl smurtas tapo ne tik amerikiečių, bet ir europiečių politine realybe?Dalyvauja: Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė, VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala ir Pasaulio lietuvių bendruomenės vicepirmininkas Laurynas Misevičius.Ved. Mindaugas Aušra

Visi sėdintys taryboje įsmeigė į jį akis ir matė, kad jo veidas tartum angelo. Apd 6, 15

Vilniuje tęsiantis šimtmečio Dainų šventei, Kalnų parko estradoje vakar vyko Ansamblių vakaras „Gyvybės medis“. Įspūdingas renginys, kuriame persipynė keturios dieviškosios stichijos – Ugnis, Oras, Vanduo ir Žemė, auginančios tautos gyvybės medį. Stichijų tematika atsispindėjo muzikiniuose kūriniuose ir choreografijos sprendimuose, kuriuos įgyvendino apie 4000 dainininkų, muzikantų ir šokėjų.Šiąnakt Lietuvos rinktinė žaidė su Dramblio Kaulo kranto rinktine ir ją nugalėjo rezultatu 97-93. Kaip vertinate rinktinės pasirodymą, kaip manote, ar ji pateks į olimpines žaidynes Paryžiuje?Kultūros istorikas Aurimas Švedas „Svarbiame pokalbyje” sako, kad savo istoriją galime papasakoti ir dainomis. Pasak Aurimo Švedo, dainų šventės keisis, o dainose paliksim istoriją vaikams.Pokalbis apie erkes ir žmonėms siūlomas jų naikinimo paslaugas, kurios, pasak ekspertų, gali būti nelegalios.Olimpiečių rubrika. Šiandien - pažintis su dviratininke Rasa Leleivyte.Ved. Liuda Kudinova

Jungtinėje Karalystėje vyksta visuotiniai rinkimai, po kurių ryški favoritė opozicinė Leiboristų partija gali nutraukti keturiolika metų trukusį konservatorių valdymą. Apklausų duomenimis, ministro pirmininko Rišio Sunako vadovaujama Konservatorių partija bus išstumta iš valdžios už tai, kad neįvykdė pažadų, duotų per keturiolika valdymo metų.Migrantų krizės metu psichologu Valstybės sienos apsaugos tarnyboje dirbęs Tomas Kelpša pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų prieš užsieniečius. Sprendimą vakar paskelbė Vilniaus regiono apylinkės teismas. Vyrui skirta penkių tūkstančių eurų bauda ir pusantrų metų nelaisvės, tačiau nutarimas dar gali būti skundžiamas.Ukrainos media skelbia, kad premjeras Denysas Šmyhalis gali būti atleistas iš pareigų. Nurodoma, kad šalies premjeru vis labiau nusivilia prezidentas Volodymyras Zelenskis, laukdamas iš vyriausybės vadovo dar kūrybiškesnių pasiūlymų.Policija pradėjo vienuolika ikiteisminių tyrimų dėl įvairiose vietose išimtų padirbtų įvairaus nominalo eurų kupiūrų. Pinigais atsiskaityta parduotuvėse, vaistinėse, už kurjerių paslaugas. Tarp padirbtų monetų ir dviejų eurų moneta.Vilniuje tęsiantis šimtmečio Dainų šventei, Kalnų parko estradoje vyko Ansamblių vakaras „Gyvybės medis“.Ved. Madona Lučkaitė

Drabužių tarpusavio prekybos platformos „Vinted“ valdytojai, pirmajam Lietuvos „vienaragiui“ skirta beveik 2,4 mln. eurų bauda už vartotojų duomenų apsaugos pažeidimus. Pasak Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, bauda skirta išnagrinėjus Prancūzijos ir Lenkijos priežiūros institucijų persiųstus pareiškėjų skundus ir nustačius Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimus.Lietuva ir Lenkija aptarė planus kaip stiprinti sienas su Baltarusija.Rusija raketomis ir bepiločiai orlaiviais atakavo Dniprą, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, fiksuojama žala civiliniams objektams.Vilniaus Kalnų parko estradoje šįvakar Ansamblių vakaras „Gyvybės medis“. Teatralizuotą Ansamblių vakaro programą atliks per keturis tūkstančius dainininkų, muzikantų ir šokėjų.Įtakingi demokratų partijos atstovai ragina prezidentą Džou Baideną trauktis iš rinkimų.Judėjimo už Sibiro nepriklausomybę atstovas Stanislavas Suslovas sako, jog Sibiras turi būti nepriklausomas, kad Maskva turi nustoti naudoti regiono išteklius ir siųsti jo gyventojus į karą Ukrainoje.Ved. Madona Lučkaitė

Valstybinės maisto ir veterinaijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje žmonių maistui auginančių ir perdirbančių vabzdžius įmonių šiuo metu yra 12. Europos Sąjunga leidžia maistui auginti 4 rūšis: didžiųjų milčių (Tenebrio molitor) lervas, skėrius keleivius (Locusta migratoria), naminius svirplius(Acheta domesticus), malūninių juodvabalių (Alphitobius diaperinus) lervas.Neseniai Studentų gamtininkų mokslinė draugija organizavo paskaitą apie valgomuosius vabzdžius, ją vedė entomologė Virginija Podėnienė. Ji yra Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė, Biomokslų institute vadovauja Zoologijos katedrai. Valgomieji vabzdžiai nėra jos tyrimų objektas, tačiau mokslininkė yra gerai įsigilinusi į vabzdžių valgymo (entomofagijos) istoriją ir esamas tendencijas.Savo darbe V. Podėnienė ieško ilgakojų uodų lervų, jas tiria. Ji taip pat tiria ir negyvoje medienoje aptinkamus vabzdžius. Abiem atvejais, bet dėl skirtingų priežasčių, juos surasti gali būti tikras detektyvas.Autorė Inga Janiulytė-TemporinSigito Podėno nuotraukoje — velnio snukis (angl. „devil face“), šiuo terminu apibūdinamas ilgakojo uodo lervos kvėpavimo laukas

Artėjant prezidento rinkimams, portalas LRT.lt kviečia išspręsti testą ir taip pasitikrinti, kiek tavyje kandidato. Aleksandra Ketlerienė, LRT.lt vyr. redaktoriaus pavaduotoja.LRT faktai. Netrukus bus minimas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmetis, šia proga dažnai kalbama apie šalies pažangą. O kai kas ir abejoja, ar pokyčiai tikrai tokie dideli. Kaip tiksliai kalbėti apie stebimus pasikeitimus ekonomikos srityje? Domisi Jurga Bakaitė..Mokslininkai vykdo vis daugiau misijų ir tyrimų nežemiškos gyvybės paieškoms, o NASA sieks užtikrinti, kad neatpažinti skraidantys objektai netaptų samokslo teorijų taikiniu. Goda Raibytė-Aleksa, mokslo žurnalistė.Su rubrika „Ryški asmenybė“ – menininkų kūrybinis duetas, broliai dvyniai Algirdas ir Remigijus Gataveckai.„Suvienyti Eurovizijos“ apie antrojo Eurovizijos pusfinalio dalyvius.Ved. Ignas Andriukevičius.

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Miglė Tomkuvienė pasakoja apie būdus atitolinti senatvę. Kokie kasdieniai mūsų veiksmai gali turėti tam įtakos?Ved. Darius Matas

Teatro dienos pokalbiai. „Mes džiaugiamės apdovanojimais ir nominacijomis, nes buvo laikas, kai jų iš viso nebūdavo. Tai paveikia kūrėjus ir gali įvaryti kompleksą. Svarbiausia, kad tikime tuo, ką darome“,- sako Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas Aleksandras Špilevojus.Scenos meno kritikų asociacija šiandien paskelbė, kokius teatro kritikus ir prodiuserius šiemet apdovanoja. Pokalbis su „Meno rakto“ prizu įvertinta „Meno ir mokslo laboratorijos“ prodiusere Rusne Kregždaite.Džiazo pasaulis šiandien mini amerikiečių džiazo dainininkės ir pianistės Sarah Vaughan 100-metį. Kaip rašė kritikai, ji turėjo „vieną nuostabiausių XX amžiaus balsų“. Laimos Slepkovaitės pasakojimas.Tęsiame pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Kristinos Tamulevičiūtės eilėraščių rinkinyje „Gyvybė“ – skaudžios patirtys ir išgyvenimai. Su knygos autore kalbasi Urtė Karalaitė.„Pirmą kartą teatro interjere panaudosime molį, jūros bangas primenantys molio lipdiniai papuoš Klaipėdos muzikinio teatro interjerą“,- sako architektas Marius Mateika, projektavęs ne vieną visuomeninės paskirties pastato interjerą, ką tik atidarytos Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų salės interjerą ir Klaipėdos muzikinio teatro interjerą. Marius Mateika - rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Jolanta Kryževičienė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kiek kalbos galima rasti kompiuteriniuose žaidimuose?Į kokią muziką buvo atkreiptas dėmesys Oskarų ceremonijoje?Kaip Kauno muzikiniame teatre gimsta kostiumai naujiems pastatymams?Kodėl verta išbandyti linijinius šokius?Koks likimas gali laukti paminklo 1863-1864 sukilėliams Pranciškonų vienuolyno kieme?Tęsiame pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Šįkart domimės Kristinos Tamulevičiūtės eilėraščių rinktine „Gyvybė“.Šiandien Gedimino kalno papėdėje atidaromas naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys – Pilininko namas.Bilietų prekybos platforma suskaičiavo, kokius teatro spektaklius 2023- iaisias labiausiai rinkosi jos lankytojai. Ką ši teatro statistika gali mums pasakyti?Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.  Suomija septintą kartą iš eilės paskelbta šalimi, kurioje gyvena laimingiausi žmonės planetoje. Lietuva šioje apklausoje tarp daugiau nei 140 valstybių pakilo į 19 vietą, bet labiausiai nustebino dar trisdešimties nesulaukę šalies gyventojai. Jie – laimingiausi pasaulyje.Iki tarptautinės teatro dienos, kovo 27-oios, LRT Klasikos klausytojams kiekvieną rytą siūlome pasakojimų iš įvairių Lietuvos teatrų. Šiandien užsukime į Vilniaus teatrą „Lėlė“, kur kolegė Justė Luščinskytė susipažino ir supažindins mus su ilgamečiu teatro garso režisieriumi Vitaru Aškelavičiumi.Jauni žmonės dažnai išsikrausto iš mažų miestelių į didmiesčius, nes ten daugiau karjeros galimybių. Tačiau Pasvalyje gyvenanti šeima griauna stereotipus.Šiandien minima tarptautinė lėlininkų diena. Apie pačią profesiją bei jos užkulisiius pokalbis su UNIMA centro sekretore, Klaipėdos lėlių teatro vadove Aušra Juknevičiene bei lėlių konstruktoriumi Audriumi Bartninku.„Skundai dėl sovietinės nomenklatūros kyšininkavimo, nepotizmo, amoralaus elgesio nebuvo vien asmeninės istorijos. Tai buvo Maskvos įrankis valdyti pažeidžiamus pareigūnus“,- teigia istorikas Saulius Grybkauskas. Jo knyga „Skundai Maskvai: slapti nomenklatūros laiškai“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“, negrožinių knygų kategorijoje. Pasiklausykime Jolantos Kryževičienės pokalbio su Sauliumi Grybkausku apie tai, ką Lietuvos į Maskvą rašyti skundai byloja apie sovietmečio visuomenę. Siaubo romaną suaugusiesiems parašiusi Kakės Makės autorė Lina Žutautė sako, kad su ja ši istorija užaugo.Kompozitorius, kritikas, pianistas, Michaelis Nymanas yra  pirmasis pavartojęs terminą minimlizmas, pats tapęs vienu ryškiausių šio stiliaus atstovų.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Laidoje tęsiame pokalbius su mokslo premijų laureatais. Šiandien mūsų studijoje Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai Kęstutis Ručinskas, Robertas Samalavičius, Pranas Šerpytis, kurie premijuoti kartu su kolega Viliumi Janušausku už darbų ciklą „Gyvybės palaikymo mechaninės kraujotakos priemonėmis sistemų įdiegimas į klinikinę praktiką ir metodikos tobulinimas“.Silvestras Belt Lietuvai atstovaus Eurovizijos dainų konkurse Švedijoje. Lietuvos atstovas konkurso pirmajame pusfinalyje pasirodys gegužės 7-ąją. Kaip jūs vertinate dainą Luktelk ir sprendimą būtent šį kūrinį siųsti į didžiąją Euroviziją?Šią savaitę sukanka dveji metai, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Nuo pat pirmos karo dienos pasikeitė ir žurnalistų darbas. Įvykiai Ukrainoje gali psichologiškai paveikti ne vien tik žiniasklaidą stebinčią visuomenę, bet ir žurnalistus. Ką išgyvena apie tai kiekvieną dieną rašantys ar kalbantys žurnalistai, kurie nevyksta į karo niokojamą šalį? Kita vertus, ką patyrė ar vis dar patiria tie, kurie Ukrainoje lankėsi dar iki plataus masto invazijos pradžios ir po jos?

Vilniaus arkivyskupijoje pradeda veikti patyrusiųjų seksualinę prievartą Bažnyčioje išklausymo tarnystė. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas sako, kad kviečiami kreiptis ir ne tik patyrę seksualinę prievartą, bet ir jų šeimos nariai, kiti asmenys, turintys žinių apie prievartą prieš vaikus bažnytinėje aplinkoje.Kelininkai perspėja, kad eismo sąlygas sunkina plikledis. Labai sudėtinga padėtis Vilniuje. Sostinės valdžia ragina gyventojus atsisakyti nebūtinų kelionių. Laikytis atsargumo pataria ir gydytojai, kurie sako, kad patyrusių traumas eilės padidėjo dvigubai.Prasideda dvi dienas truksiantis Tarptautinio teisingumo teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjami Izraeliui metami kaltinimai genocidu. Bylą Izraeliui iškėlė Pietų Afrikos Respublika.Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad kovidas mutuoja, ir išlieka didele grėsme. Vien gruodį užregistruota beveik 10 tūkstančių mirčių nuo šios infekcijos pasaulyje. Kaip LRT radijui sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, nors Lietuvoje didelės bėdos kol kas nėra, vis dėlto silpnesnės sveikatos žmonėms ji pataria pasiskiepyti. Anot profesorės, pasaulyje daugėjant duomenų apie ilgalaikes pasekmes persirgus kovidu, aiškėja, kad poveikis yra gana individualus.Klaipėdoje pristatyta atkurta VSAT pakrančių rinktinė.Ved. Paulius Šironas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su Gyvybės mokslų centro docentu Aliumi Ulevičiumi kalbamės apie Kalėdų eglutės pasirinkimą, kuris variantas draugiškesnis aplinkai, ekologiškesnis.Ved. Darius Matas

Tada tas vyras tarė: „Paleisk mane, nes jau aušta!“ Jokūbas atsakė: „Nepaleisiu tavęs, jei manęs nepalaiminsi!“ Pr 32, 26

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kaip kuriami dirbtiniai audiniai ir organai, kokias problemas jie gali padėti išspręsti. Atsakymo ieškosime su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro prof. Daiva Baltriukiene.Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbame apie nežemišką gyvybę, kaip jos ieškoma ir kokią tikimasi ją surasti.Ved. Darius Matas

Vienas didžiausių Lietuvos politinės minties palikimų – pilnutinės demokratijos, organiškos valstybės ir nepasaulėžiūrinės politikos idėjos. Kas yra pilnutinė demokratija ir kuo ji skiriasi nuo kitų demokratijos sampratų? Ar politika išties gali būti nepasaulėžiūrinė, nesurišta su vertybiniais ar ideologiniais principais? Koks yra politikos tikslas? Ar Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina ir Juozas Girnius buvo utopistai? Kaip lietuvių mąstytojų idėjos sąveikavo su tarptautiniais kontekstais ir kitų žymių XX a. filosofų idėjomis? Apie tai – pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto Istorijos ir Filosofijos fakultetų dėstytoju dr. Laurynu Peluričiu ir filosofu, Mykolo Romerio universiteto ir Europos humanitarinio universiteto profesoriumi dr. Povilu Aleksandravičiumi. Pokalbio atspirties taškas – neseniai pasirodžiusi L. Peluričio ir P. Aleksandravičiaus knyga „Tarp įsitikinimo ir atvirybės: pilnutinės demokratijos ištakos, kontekstai ir perspektyvos“.Ved. Simas Čelutka

Erika Laurinavičiūtė-Šuklinskienė yra be galo nuoširdus, atviras ir jautrus žmogus. Sunku patikėti, kad jos gyvenimo istorija yra pilna tragiškų ir dramatiškų išgyvenimų: despotiška mama, saugumo praradimas, motinos gelbėjimas nuo savižudybių, ilgametė priklausomybė nuo alkoholio, gyvenimas vaikų globos namuose, būnant jau suaugusiu žmogumi... Bet tai praeityje. Erika tiesiasi ir kabinasi į gyvenimą, dėlioja savarankišką pasaulį, kuria terapines lėles bei spektaklius ir iš visos širdies padeda silpnesniems. Ved. Lavija Šurnaitė

Vasara – puikus laikas nukeliauti į pievas ir patirinėti jų gyvenimą, ir tuo pačiu permąstyti savo ryšį su aplinka. Kokia yra pievų biologinė ir kultūrinė reikšmė, ir kaip ji kinta? Kokie yra drugių ir augalų ryšiai? Ko galime išmokti iš augalų ir drugių stebėdami jų gyvenimą? Kaip organizuoti stebėjimą? Kaip įveikti nežinojimo baimę ir kaip išmokti aprašyti augalus? Kaip formuojasi augalams ir vabzdžiams skirtas žodynas ir ką jis pasako apie mus pačius? Laidos viešnios: dr. Radvilė Rimgailė-Voicik — botanikė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro docentė ir Eglė Vičiuvienė — biologė, gamtos fotografė. Laidoje išgirsime ir komunikacijos bei informacijos tyrėjos Gretos Valvonytės komentarą apie kartu su Radvile pradėtą eksperimentinę programą, skirtą augalams.Laidą veda Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė.Nuotraukos autorė: Eglė Vičiuvienė, 2biologists.

Spaudos apžvalga.Kaip atogrąžų miškuose gyvena spalvingos ir sumanios varlės? Kuo ypatingas jų elgesys? Tuo jau daugiau nei dešimt metų domisi mokslininkas Andrius Pašukonis, sudalyvavęs ne vienoje ekspedicijoje Pietų Amerikoje.Rytoj, rugpjūčio 12-ąją – Tarptautinė jaunimo diena. Šią dieną siekiama daugiau dėmesio skirti jaunimo problemoms. Tai – proga švęsti jaunų žmonių balsus, veiksmus ir iniciatyvas pasaulio labui. Tačiau tam reikia ir pačių jaunuolių aktyvaus įsitraukimo.Literatūrologė Dovilė Kuzminskaitė šio penktadienio Knygų apžvalgai pasirinko dviejų lietuvių autorių knygas. Jurgos Tumasonytės novelių romaną „Naujagimiai“, kuris, pasak Dovilės, yra gana vykęs bandymas kitaip parašyti istorinį pasakojimą, ir Kristinos Tamulevičiūtės eilėraščių rinkinį „Gyvybė“, kurį apžvalgininkė įvertino, kaip duoklę intymumui ir asmeninei moterystės patirčiai.Šiandien LRT KALSIKOS eteryje – devintasis laidos „Bandymai suprasti žmogų“ epizodas. Laidos vedėjas Tomas Ramanauskas kviečiasi būrį jam imponuojančiųjų mąstytojų, kūrėjų, mokslininkų ir klausia jų asmeninių patirčių ir įspūdžių.Šį savaitgalį Antalieptėje vyks didžiausias Lietuvoje tvarumo renginys „Zero Waste fest“. Kokius su tvarumu susijusius iššūkius jis tyrinės?Esu netipinis žydas, amerikietis ir tapytojas – sako 90-metį pasitinkantis Samuelis Bakas, kurio retrospektyvinė paroda šiuo metu veikia jo vardo muziejuje Vilniuje. Šiame mieste gimęs, gete gyvenęs ir Holokaustą išgyvenęs Samuelis Bakas Vilnių paliko 1945-aisiais, pirmą kartą į jį sugrįžo po daugiau nei 50 metų, tuomet ruošėsi savo personalinės parodos atidarymui.LRT KLASIKOS kolegė ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų gimnazijos alumnė Gerūta Griniūtė lankosi jau antrus metus vykstančioje čiurlioniukų stovykloje – kuo jie gyvena vasarą?Laida „Pakelui su vasara“ nenustoja keliauti po Lietuvą ir šiandien kviečia susitikti Biržuose. Ką apie Biržus gali papasakoti archeologiniai radiniai? Kuo ypatinga biržietiška šnekta? Ar reiklūs kultūriniams renginiams yra vietiniai gyventojai? Ir ar nepasiilgsta didmiesčio šurmulio rubrikos „Be kaukių“ svečias, poetas, fotografas Alis Balbierius?Ved. Urtė Karalaitė

Spaudos apžvalga.Kaip atogrąžų miškuose gyvena spalvingos ir sumanios varlės? Kuo ypatingas jų elgesys? Tuo jau daugiau nei dešimt metų domisi mokslininkas Andrius Pašukonis, sudalyvavęs ne vienoje ekspedicijoje Pietų Amerikoje.Rytoj, rugpjūčio 12-ąją – Tarptautinė jaunimo diena. Šią dieną siekiama daugiau dėmesio skirti jaunimo problemoms. Tai – proga švęsti jaunų žmonių balsus, veiksmus ir iniciatyvas pasaulio labui. Tačiau tam reikia ir pačių jaunuolių aktyvaus įsitraukimo.Literatūrologė Dovilė Kuzminskaitė šio penktadienio Knygų apžvalgai pasirinko dviejų lietuvių autorių knygas. Jurgos Tumasonytės novelių romaną „Naujagimiai“, kuris, pasak Dovilės, yra gana vykęs bandymas kitaip parašyti istorinį pasakojimą, ir Kristinos Tamulevičiūtės eilėraščių rinkinį „Gyvybė“, kurį apžvalgininkė įvertino, kaip duoklę intymumui ir asmeninei moterystės patirčiai.Šiandien LRT KALSIKOS eteryje – devintasis laidos „Bandymai suprasti žmogų“ epizodas. Laidos vedėjas Tomas Ramanauskas kviečiasi būrį jam imponuojančiųjų mąstytojų, kūrėjų, mokslininkų ir klausia jų asmeninių patirčių ir įspūdžių.Šį savaitgalį Antalieptėje vyks didžiausias Lietuvoje tvarumo renginys „Zero Waste fest“. Kokius su tvarumu susijusius iššūkius jis tyrinės?Esu netipinis žydas, amerikietis ir tapytojas – sako 90-metį pasitinkantis Samuelis Bakas, kurio retrospektyvinė paroda šiuo metu veikia jo vardo muziejuje Vilniuje. Šiame mieste gimęs, gete gyvenęs ir Holokaustą išgyvenęs Samuelis Bakas Vilnių paliko 1945-aisiais, pirmą kartą į jį sugrįžo po daugiau nei 50 metų, tuomet ruošėsi savo personalinės parodos atidarymui.LRT KLASIKOS kolegė ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų gimnazijos alumnė Gerūta Griniūtė lankosi jau antrus metus vykstančioje čiurlioniukų stovykloje – kuo jie gyvena vasarą?Laida „Pakelui su vasara“ nenustoja keliauti po Lietuvą ir šiandien kviečia susitikti Biržuose. Ką apie Biržus gali papasakoti archeologiniai radiniai? Kuo ypatinga biržietiška šnekta? Ar reiklūs kultūriniams renginiams yra vietiniai gyventojai? Ir ar nepasiilgsta didmiesčio šurmulio rubrikos „Be kaukių“ svečias, poetas, fotografas Alis Balbierius?Ved. Urtė Karalaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Eismo rubrika. Šalies keliuose atsiras dar daugiau sektorinių greičio matuoklių. Per metus šimtus tūkstančių pažeidimų fiksuojantys matuokliai įrengiami ir miestuose. Netrukus juos išvys ir sostinės gyventojai. Ar tai padės sutramdyti greičio mėgėjus?Diskutuoja Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vadovas Rimantas Baravykas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto novatorius, Automobilių inžinerijos katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas ir Lietuvos kelių direkcijos atstovas Laurynas Ivinskis.2050-aisiais Lietuvos visuomenė bus viena vyriausių Europoje. Už lietuvius vyresni bus tik italai, portugalai ir kroatai. Tai lemia mažėjantis gimstamumas, emigracija, medicinos pasiekimai, visuomenės švietimas – daugiau žmonių domisi ligų prevencija, sveiko gyvenimo principus integruoja į savo kasdienį gyvenimą. Ekspertai pastebi, kad Lietuva kol kas neturi jokios kryptingos visuomenės senėjimo proceso galimybių strategijos. Kokių veiksmų reikia imtis? Pokalbis su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidente, Profesinių kompetencijų centro vadove Jūrate Tamašauskiene.Kokie šiuo metu yra Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai? Kokia jų ateitis? Laikraštyje „Die Welt“ šią savaitę išskiriama Lietuva. Pažymima, kad Lietuvos strategija megzti bendradarbiavimą su Taivanu yra sėkminga strategija mažinti ekonominę priklausomybę nuo Kinijos. Komentuoja apžvalgininkas Marius Laurinavičius ir Konrado Adenauerio biuro Lietuvoje vadovė Fausta Šimaitytė.Gyvūnų teisių aktyvistai apkaltino Jungtinės Karalystės vyriausybę slapta išduodant licencijas kosmetikos sudedamųjų dalių bandymams su gyvūnais, nors tai nėra leidžiama. Kada tokie leidimai galimi? Kiek gyvūnų nukenčia dėl mūsų grožio? Atsako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto Biologinių modelių skyriaus vedėja Virginija BukelskienėŽaidimo „Auksinis protas“ atrankaVed. Darius Matas

Kaip atpažinti, ar naudojate per daug interneto ir kaip tai veikia jūsų smegenis? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto Neurobiologijos ir biofizikos katedros doktorantė Dovilė Šimkutė.Kaip didesnėse valstybės institucijose kuriami vaikų kambariai ir kiek iš tiesų jie naudojami? Diskutuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės patarėja Giedrė Mikalauskienė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.Projektas „Susitikim“ kviečia vyresnius gyventojus į žygius aplink Vilnių, iš viso per 10 žygių planuojama įveikti 100 kilometrų. Ką suteikia tokie žygiai ir kaip prie jų prisijungti – pasakoja projekto vadovė Jelena Narūnienė ir vienas iš žygių dalyvių Arvydas Naikus.Laidoje moksleivės Lėjos Zakaraitės ir rašytojos, poetės Violetos Palčinskaitės pokalbis apie kūrybos pradžią, įkvėpimą ir mėgstamiausią eilėraštį. Šis interviu yra iš Mažeikių Kalnėnų progimnazijos mokinių sukurtos tinklalaidės „Ant bangos“, kuri parengta per programą „Žurnalistikos laboratorija“.Ved. Giedrė Trapikaitė

„Gyvybės ateities institutas" praėjusią savaitę paskelbė atvirą laišką, kviesdami dirbtinio intelekto laboratorijas šešiems mėnesiams sustabdyti galingesnių nei GPT-4 sistemų plėtojimą. Laišką pasirašė Elonas Muskas (vienas instituto donorų) ir dar daugiau nei dešimt tūkstančių žmonių. Ar toks sustabdymas yra įmanomas? Ar jo reikia? Tuo tarpu Italija, motyvuodama asmens duomenų pažeidimais uždraudė šalyje naudoti ChatGPT pokalbių robotą. Klasikinės muzikos gerbėjams patiks naujoji Apple Music Classical, kurioje patogu klausytis įvairių kūrinių ir jų atlikimo versijų, o pletkų mėgėjams gali būti įdomu išgirsti, kas kalbama apie Apple virtualios realybės akinius Reality Pro.

Spaudos apžvalgoje – naujas žurnalo „Nemunas“ numeris.„Bendradarbiavimas tarp archeologų ir molekulinių archeologų yra būtinas, tai yra neatsitiktinumas, kad tie keliai susikerta, bet būtina sąlyga, kad vyktų tyrimai,“ – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro molekulinė archeologė dr. Jorūnė Sakalauskaitė.Balandžio 2-ąją minime vieno žymiausių XX amžiaus veikėjo Serge'o Gainsbourgo 100-ąsias gimimo metines. Ievos Buinevičiūtės pasakojime – provokatoriaus kūryboje atveriama Lolitos tema, pateikta nuolat dviprasmiškai, padėjusi kontraversiškai išgarsėti visame pasaulyje.Vytautas Bikulčius šio penktadienio knygų apžvalgą pavadino „Motinystės paslaptis ir neįtikėtina autobiografija“. Kolega aptaria Kolumbijos rašytojos Pilar Quintanos romaną „Kalė“ ir lietuvių kilmės Kanados rašytojo, žurnalisto, televizijos laidų vedėjo ir leidėjo Aloyzo Vyto Stankevičiaus autobiografiją.Dvi kultūros paveldo vertybės – Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvių (ritualinių baseinų) pastato liekanų kompleksas bei namų kompleksas J. Basanavičiaus gatvėje, kur buvo įsteigta pirmoji Vilniaus lietuviška gimnazija, kultūros ministro įsakymais paskelbti valstybės saugomais nacionalinio reikšmingumo lygmens kompleksiniais kultūros paveldo objektais.LRT KLASIKOS eteryje toliau pristatome „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančias knygas. Šįkart – pokalbis su knygos „Nukritę iš mėnulio“ autore Jurga Vile.Šį vakarą Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje atidaroma tarptautinė paroda „Sutrikus tai tampa apčiuopiama. Infrastruktūros ir solidarumai už posovietinės būklės“. Joje pristatomi Ukrainos, Baltarusijos, Sakartvelo, Kazachstano, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos šiuolaikinių menininkų kūriniai. Kaip posovietinių šalių visuomenės šiandien gali pasitelkti šiuolaikines technologijas ir senąsias infrastruktūras ir kurti naujas ekonomines, socialines vizijas, peržengiančias posovietinę praeitį?Balandžio 1-osios proga pirmadienį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras organizuoja diskusiją „Ar užkliuvę už ironijos gebame pagauti kampą?“. Kasdienis gyvenimas dėl jame slypinčių paradoksų neišvengiamai persmelktas ironijos. Jos spektras gana platus, tad ironija tuo pat metu gali kelti susižavėjimą ir nepasitenkinimą. Kaip prisijaukinti, įvaldyti ir gebėti perskaityti ironiją?Ved. Urtė Karalaitė

Finansų ministrei pristačius siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, tapo aišku, kad gali nebelikti gyventojų pajamų mokesčio lengvatos kaupiantiems senatvei trečiojoje pensijų pakopoje ir turintiems investicinį gyvybės draudimą. Bet ne paslaptis, kad GPM lengvata yra tai, kas vilioja žmones, nes turbūt visi nori, deklaruodami pajamas, susigrąžinti dalį sumokėtų mokesčių. Tai ar nelikus tokios galimybės, neliks ir šių dviejų būdų kaupti ir investuoti?Svečiai: edukacinės platformos „inWEst“ bendraįkūrėja Jekaterina Govina, gyvybės draudimo tarpininkavo bendrovės „M capital“ finansų patarėja Laura Šeškienė ir pensijų kaupimo bendrovės „Goindex“ investicijų vadovas Marijus Kalesinskas.Ved. Irma Janauskaitė

Minint Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, laidoje svečiuojasi visuomenės veikėja, Sąjūdžio „pilkoji kardinolė“, Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vadovė Angonita Rupšytė ir Laura Gradeckienė, Seimo nario padėjėja, „Blue Yellow“ savanorė, būsima šaulė, dviejų vaikų mama.„Laisvė pirmiausia yra pareiga“, – sako A. Rupšytė, prisimindama, pasak jos, emociškai neatkartojamą 1990-ųjų kovo 11-ąją. Ir, paprašyta pasidalinti dar niekur nepasakotais faktais, prisimena kelis nutylėtus momentus. „Kare nėra išeiginių“, – supranta L. Gradeckienė ir dėkoja už galimybę auginti vaikus laisvoje šalyje.Pokalbis apie paprastus žmones, darančius didelius dalykus ir pasirinkimus tarp dviejų „G“: gyvybė ar gerovė?Ved. Žydrė Gedrimaitė

Pirmojo pasaulinio karo istorinis ir kultūrinis paveldas Zarasų krašte atrandamas iš naujo. Rytų Lietuvos pasienio miestas ribojasi su Latvija. Abiejuose pusėse miškuose, gyvenvietėse, pakelėse gausu Vokietijos kaizerinės kariuomenės paliktų bunkerių, keistų statinių, sudėtingos įtvirtinimų sistemos fragmentų. Zarasų krašte, kaip ir Latvijoje, buvo sukurta unikali fortifikacijos sistema. „Gyvybės ir mirties“ fronto linija kelerius metus laikėsi Lietuvos ir Latvijos teritorijoje.Šiandien šis paveldas vilioja lankytojus. Istorikas Ramūnas Keršys iš Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro kviečia į žygį.Latvijoje, Medumo gyvenvietėje, su Pirmojo pasaulinio karo ekspozicija supažindina Medumo pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Miropija Petkune. Turmante laukia susitikimas su seniūnu Stanislovu Stankevičiumi.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Voitech Martinek. „Apie gyvybės karalienę“. Skaito aktorė Jūratė Vilūnaitė.

Voitech Martinek. „Apie gyvybės karalienę“. Skaito aktorė Jūratė Vilūnaitė.

Viena labiausiai aptariamų naujienų šią savaitę – Rusijos mąstytojo Aleksandro Dugino dukros Darjos žūtis sprogus automobiliui. Šio įvykio aplinkybės neaiškios, Rusijoje pareikšti kaltinimai Ukrainai, kitose versijose atsakomybė tenka Rusijos partizaninėms jėgoms arba --- Rusijos slaptosioms tarnyboms. Aišku viena: šis nutikimas turi simbolinę reikšmę, tačiau kodėl ir kas tas Aleksandras Duginas, kurio idėjomis grindžiama Rusijos retorika bei propaganda? Apie tai LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Vakar baigėsi Olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos ir Europos čempionu bei pasaulio vicečempionu šią vasarą tapusio jo sūnaus Mykolo Aleknos organizuotas aukcionas - Ukrainai paremti, kuriame už 25 – kis tūkstančius eurų buvo parduotas simbolinis diskas su jų abiejų parašais.Pinigai bus skirti Ukrainos kariams. Šį diską 2012 – taisiais metais Londono olimpinių žaidynių metu Virgilijui Aleknai įteikė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ant jo išgraviruoti žodžiai: „Kai laimite Jūs – laimi visa Lietuva“ Su aukciono organizatoriumi Virgilijumi Alekna kalbėjosi Aivaras Dočkus.Kas įpūs gyvybės regionams? – regioninės politikos forumas Anykščiuose. Dalyvauja Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Kauno regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkė Birštono merė Nijolė Dirginčienė, Nacionalinės regioninės plėtros tarybos pirmininkas, Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.Biokuro, kaip ir dujų rinkoje, kyla įtampa. Piktinamasi, kad biokuras nekaupiamas žiemai, kad laukiama dar didesnių kainų. Urėdijos įpareigotos tiesiogiai tiekti biokurą šilumininkams, tačiau ar tai išgelbės padėtį - aiškinasi kolega Marius Jokūbaitis.Aktualus pokalbis su Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiaja patarėja Irena Segalovičiene.Už kiek parduotas Virgilijaus Aleknos diskas? Interviu.Komentaras. Autorė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.Ved. Edvardas Kubilius

LRT kolegos rubrikoje - 35-erius metus radijuje dirbanti Alvyda Bajarūnaitė.Invaziniai šliužai - ką apie juos reikia žinoti ir kaip kovoti? Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Grita Skujienė.Praėjo dveji metai po prezidento rinkimų Baltarusijoje, po to kai trūkstančiai baltarusių išėjo į gatves. Kuo Baltarusija tapo per šį laiką? Pokalbis suLRT RADIJO bendradarbiu Maksimu Milta.„Perlas Energija“ penktadienį pranešė, kad naikina vartotojams fiksuotos kainos planus ir jie turės mokėti pagal realias biržos kainas. Ką svarbu žinoti šios įmonės klientams? Apie tai su Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos lektoriumi Tomu Chochrinu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vandenynų gelmių paslaptys ir neatrastos gyvybės formos, slypinčios giliai vandenyje - klausimai, kuriais gyvena iš Marijampolės kilęs jūrų biologas Ramūnas Stepanauskas, jau kone trisdešimt metų gyvenantis užsienyje ir šiuo metu dirbantis Jungtinėse Amerikos Valstijose.Kokius atradimus pavyko padaryti Lietuvių mokslininkui? Kokias pagrindines pasaulio vandenynų problemas šiuo metu sprendžia okeanologai? Ir kaip šių dienų žmoniją prisimins ateities kartos?Pokalbis su okeanografu, vyriausiuoju mokslo darbuotoju JAV Bigelow jūrų tyrimų laboratorijoje Ramūnu Stepanausku.Ved. Ignas Klėjus

Teslos ir Space X vadovui, turtingiausiam planetos žmogui – Ilonui Muskui paskelbus apie Twitterio įsigijimą pasigirdo disksusijų apie pavojų demokratijai. Maskas tikina padarysiantis socialinį tinklą geresniu – užtikrins, kad visi vartotojai būtų tikri žmonės, kalbama ir apie galimą reklamų atsisakymą bei galimybę redaguoti jau pasidalintas žinutes. Be to, Maskas sako užtikrinsiantis neribojamą žodžio laisvę. Kritikai pastebi, kad Masko žodžio laisvės strategija - kai visiems leidžiama sakyti viską, įkvėps melagienų ir propagandos bangą, kurią pastaraisiais metais įvairiomis turinio moderavimo strategijomis Twiteris bandė suvaldyti. Pasakoja Živilė Raškauskaitė.Per pandemijją dar labiau sumenko pasitikėjimas skiepais.Biochemikas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius Gintaras Valinčius,Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento gydytoja epidemiologė Daiva, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus entomologė, mokslų daktarė Milda Žygutienė.Seimo aplinkos apsaugos komitetas pritarė kad nuo kitų metų kavinės, restoranai ir kito maitinimo įstaigos klientams nemokamai tiektų geriamąjį vandenį. Ar jūs paprašius nemokamo vandens visada jo gaunate kavinėje ar restorane? Ar reikėtų įpareigoti kavines lankytojams tiekti vandenį nemokamai? Mūsų pašnekovas - Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo projekto autorius, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas.Apie tai, kiek realiai algos reaguos į infliaciją - šiemet ir kitąmet.„Baltic Salary Survey“ konsultantas Povilas Blusius, „Varėnos pienelio” direktorė Jolanta Kuzminienė, Įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.Lietuvos atstovė Eurovizijoje Monika Liu kartu su Lietuvos delegacija skrenda į Italijos miestą Turiną, kur vyks šių metų Eurovizija. Iki Eurovizijos lieka mažiau nei dvi savaitės. O mano pašnekovas Lietuvos delegacijos vadovas Audrius Giržadas, kolegė gyvenanti Italijoje Neringa Budrytė, Eurovizijos ekspertas Justas Buivydas.Ved. Rūta Kupetytė

Bulgarijos parlamentas šią savaitę spręs, ar Ukrainai tiekti karinę paramą. Kodėl ši Europos Sąjungos valstybė tik dabar svarsto Ukrainai tiekti ginklus? LRT RADIJO bendradarbės Bulgarijoje Justinos Mikeliūnaitės.Žinomo mokslininko profesoriaus Virginijaus Šikšnio vardo premiją pelnė du Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantai Monika Šimoliūnienė ir Mantas Žiaunys. Monikos atradimai padeda kovoti su antibiotikams atspariomis bakterijomis, o Manto atradimai palengvino Alzheimerio ir Parkinsono ligų laboratorinius tyrimus.Nepaisant karo Ukrainoje ir išaugusių kainų, turizmo sezonas įsibėgėja. Kokias Jūs atostogas planuojate ši pavasarį ar vasarą?„LRT ieško sprendimų“ komanda aiškinasi, kaip paskatinti gyventojų fizinį aktyvumą.Ved. Edvardas Kubilius