Podcasts about gyvyb

Ar kosmosas vis dar priklauso vyrams? Kodėl pirmoji moteris iki šiol nėra išsilaipinusi Mėnulyje? Ir kokį pėdsaką kosmoso istorijoje paliko Lietuvos mokslininkės? Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su mokslo žurnaliste Goda Raibyte-Aleksa apie smalsumą, vedantį nuo Lietuvos kaimo iki NASA, CERN ir Europos kosmoso agentūros. Kartu leidžiamės į moterų kosmose istoriją – nuo pirmų skrydžių ir Šaltojo karo propagandos iki šiuolaikinių astronaučių, kurios ruošiasi sugrįžti į Mėnulį. Pokalbyje aptariame nematomą moterų darbą moksle, moters kūno tyrimus kosmose, lyčių stereotipus ir kliūtis, su kuriomis vis dar susiduria mokslininkės. Taip pat apžvelgime Godos knygą „Aurora“, kviečiančią jaunąją leistis į gyvybės paieškas tarp žvaigždžių.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

„Privatumas gali išnykti“, – sako dirbinio intelekto tyrėjas ir teisininkas dr. Paulius Jurčys. Baigęs universitetus Vilniuje, Harvarde ir Japonijoje, Paulius 10 metų gyvena Silicio slėnyje, ten su kolegomis kūrė skaitmeninių žmogaus antrininkų technologiją. Kam priklauso žmogaus duomenys? Kur naudosime savo skaitmeninius antrininkus, kuris kalba ir mąsto kaip mes? Ir kokie mokslinę fantastiką primenantys scenarijai ateityje gali tapti realybe?Ved. Ignas Klėjus.

Dar visai neseniai manėme, kad žmogaus smegenys beveik nesikeičia. Tačiau XX amžiaus pabaigoje šį požiūrį sudrebino neuroplastiškumo tyrimai. Paaiškėjo, kad žmogaus smegenys nuolat persitvarko: mokosi, prisitaiko, kuria naujus neuroninius ryšius ir net po sunkių traumų kartais gali iš dalies atstatyti prarastą funkciją. Kitaip tariant, mūsų gyvenimo būdas ir aplinka tiesiogine prasme formuoja smegenis. Tačiau nauji neuromokslo tyrinėjimai rodo, jog smegenų plastiškumo savybė nėra vien tik geras dalykas. Kodėl? Apie tai pokalbis su mokslininke, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorante Ieva Šiugždaite.Ved. Ignas Klėjus.

Demografinė krizė yra viena iš šiandien aktualių temų, tačiau ji neatsiejama nuo platesnių iššūkių, susijusių su gyvybės kultūra: ar Lietuvoje šeimos, auginančios vaikus, susilaukia reikalingo priėmimo ir palaikymo? Ar sugebame perduoti savo vaikams įsitikinimą, kad susilaukti vaikų yra dovana, o ne našta? Apie tai Augminas Petronis kalbasi su Lietuvos šeimos centro vadove Jurgita Saliniene ir Nacionalinės šeimos tarybos nariu Vyčiu Turoniu.

Mirtinas hantaviruso protrūkis kruiziniame laive sukėlė nuogąstavimus, ar nepasikartos COVID-19 pandemija. Virusologai ir Pasaulio sveikatos organizacija ramina, kad tai nėra COVID-19. Tačiau keleiviai iš kruizinio laivo evakuoti ir išgabenti į savo šalis laikantis griežčiausių taisyklių ir izoliacijos. Vis tik mokslininkai pripažįsta, kad nėra vakcinos, o žmonės vis dar užsikrečia po kontaktų su infekuotais. Visuomenė socialiniuose tinkluose baiminasi, kad gali pasikartoti COVID- 19 laikai, pastebėtas ir sąmokslo teorijų ir prieš skiepus nusistačiusių žmonių aktyvumas. Ar hantavirusas gali kelti grėsmę?Laidoje dalyvauja: Gyvybės mokslų centro mokslininkė Aurelija Žvirblienė, virusologas Gytis Dudas, Seimo narys Saulius Čaplinskas.Ved. Marius Jokūbaitis.

Lietuvoje nemaža visuomenės dalis vengia reguliariai tikrintis sveikatą ir įsitraukti į ligų prevencijos programas bei teigia, kad nenori ieškoti ligų. Pasak gyventojų, labiausiai prevenciškai pasitikrinti sveikatą juos skatina šeimos gydytojo rekomendacijos ar priminimas. Laidoje – „Affidea“ šeimos gydytoja Elena Šukė, VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Jurgita Grigarienė.

„NASA vengia kalbėti, kad tai naujos kosmoso lenktynės“, – apie žmonių misijas į Mėnulį sako astrofizikė dr. Renata Minkevičiūtė. Artemis II įgula, tapę toliausiai nuo Žemės į kosmosą nuskriejusiais žmonėmis, sėkmingai grįžo į Žemę. Tačiau kokius siekius mums atskleidžia noras įsikurti Mėnulyje? Kuo jis įdomus mokslininkams? Ar jis galėtų tapti dar viena konfliktų vieta? Pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astrofizike dr. Renata Minkevičiūte.Ved. Ignas Klėjus.

Darius Andrulis prisipažįsta, kad sėslus gyvenimo būdas, netikę mitybos įpročiai ir besaikis emocinis valgymas privedė jį prie tokio svorio, kuris šokiravo aplinkinius. Pats Darius, matydamas, kaip didėja, ėmė ignoruoti šį faktą, vengdamas savo atvaizdo veidrodyje bei paslėpdamas svarstykles. Vyrą ėmė kankinti skausmai, krūva gretutinių ligų, o medikai prognozuoti liūdną baigtį. Darių lydėjo depresinės nuotaikos ir gyvenimo troškimo praradimas.Dariaus pasakojimas, kaip jis nutarė gelbėti savo gyvenimą ir nuo 208 kg numetė 110 kg antsvorio.Ved. Lavija Šurnaitė.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukra Ona į istoriją įėjo kaip vienintelė moteris Abiejų Tautų Respublikoje išrinkta karaliumi, tačiau dėl dvigubų standartų ji neteko realios valdžios ir mirusio brolio Žygimanto Augusto jai palikto pasakiško palikimo. Pokalbis su istorinio romano apie Oną Jogailaitę „Nemeilė“ autore Ilona Skujaite.Kaip susijusi moterų emocinė sveikata ir menstruacinis ciklas? Su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorante Lauryna Filatovaitė-Vyčiene aptarsime Lietuvoje atliktos apklausos apie moterų psichologinę gerovę ir menstruacinį ciklą rezultatus.Kovo 11-osios išvakarėse pokalbis su aktoriumi Gintaru Mikalausku, kuris yra pagrindinis valstybinių renginių vedėjas. Ką jam pačiam reiškia šis vaidmuo?Ved. Agnė Skamarakaitė

Artėjant pavasariui vis daugiau žmonių kelia inkilus, siekdami padėti paukščiams saugiai perėti ir auginti jauniklius. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai pabrėžia, kad inkilų kėlimas yra svarbi ir prasminga iniciatyva, tačiau tam, kad paukščiai juose apsigyventų, būtina parinkti tinkamą inkilo tipą.Gyvūnų gerovės klausimai vėl dėmesio centre. Neseniai Seime vykusioje diskusijoje plačiai kalbėta apie nevienodas gyvūnų dauginimo ir priežiūros sąlygas Lietuvoje. Viena iš problemų - kad norint įsigyti naminį gyvūną, ne visada aišku, kas juos pardavinėja legaliai. Nevyriausybininkai pabrėžia, kad dabartinė gyvūnų veisimo kontrolės sistema – neefektyvi.Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkai ieško būdų, kaip didinti vakcinų prieinamumą, padaryti jas pigesnes. Vienas tokių būdų – valgomos arba geriamos vakcinos. Tokios vakcinos greitu metu gali pasiekti ir mus.Nuo 11:05 val. – transliacija iš Vilniaus Knygų mugės. Giedrės Čiužaitės pokalbis su rašytojomis Irena Buivydaite ir Jolita Herlyn, kurių romanai kasmet patenka į skaitomiausių knygų Lietuvos bibliotekose penketukus.Giedrės Čiužaitės pokalbis su neuromokslininke Laura Bojarskaite.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

„Pavydžiu žmonėms ramybės, kuriems gyvenime nereikia iššūkių“, - sako pilkuosius ruonius tyrinėjanti mokslininkė ir šių gyvūnų tyrimų pradininkė Lietuvoje Vaida Survilienė. Pradėjusi nuo ruonių elgsenos stebėjimų, šiandien Vaida tiria Baltijos jūros teršalų poveikį pilkiesiams ruoniams. „Poveikis ruoniams atspindi ir aplinką, kurioje gyvena ir patys žmonės“, – sako Vaida Survilienė. Mokslininkė pripažįsta, nors šiuo metu Baltijos jūros būklė nėra tragiška, tačiau išlieka vis dar bloga, ir atvirauja, jog kasdien žuvies iš šios jūros valgyti nedrįstų. Pokalbis apie ruonių gyvenimą, mokslininko ekspedicijų kasdienybę, pasiruošimą ir pamokas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke dr. Vaida Surviliene.Ved. Ignas Klėjus.

Vilniaus rajone esančiame ūkyje „Debesų ganykla“ šeimininkauja: žirgai, poniukai, triušiai ir ožkytės. Tam, kad šalta žiema jiems nebūtų grėsminga, jais rūpinasi ūkio šeimininkė Evelina Danauskė. Vieni gyvūnai mėgaujasi žiemos džiaugsmais, o kitus reikia ir aprengti, kaip kad šalčio nemėgstančią ožkytę Spurgą. Tiesa, „Debesų ganykloje“ daugiausia veiksmo būna vasaros metu, kai vyksta edukacijos, vaikų gimtadieniai. Su nekantrumu naujo sezono laukia ir ūkio savininkė, nes sodyboje baigiamas įrenginėti švenčių pastatas.

Pokalbis su sinoptiku ir AB „Kelių priežiūra“ atstovu apie orus ir padėtį keliuose, užsienio naujienos, J. Juchnevičiaus parengta užsienio žiniasklaidos apžvalga.Laidos „PIN kodas“ anonsas: apie sniegą ir kaip įvairios šalys su juo kovoja bei kokius neįtikėtinus būdus sugalvoja.Nauja rubrika „Praeiviai“, kurioje E. Kučinskas kalbina Lietuvos miestų gyventojus, sutiktus tiesiog gatvėje. Šiandien praeivių mintys - iš Alytaus.Per pastaruosius trejus metus Lietuvos Šaulių sąjunga plėtėsi labai sparčiai, o plečiantis organizacijai didėja ir poreikiai bei atsakomybė. Šiemet Šaulių sąjungai finansavimas didės trečdaliu ir sieks daugiau nei 24 milijonus eurų. Kam šie pinigai bus skirti? E. Vitės reportažasDėl politinių priežasčių Jemene uždarius oro erdvę, atokioje Sokotros saloje gerai savaitei įstrigo keli šimtai turistų, tarp jų - ir su gidu išvykę keliolika lietuvių. Dažnai turistai įvairiose vietose įstringa dėl prasidėjusių karų, įvykus žemės drebėjimams, potvyniams ar gaisrams. Kas turėtų padengti neplanuotas keliautojų išlaidas?Sporto rubrikoje - „Olimpinis dienoraštis“ ir pasakojimas apie pirmąjį lietuvį, tapusį žiemos olimpinių žaidynių čempionu – biatlonininką A. Šalną.Vilniuje šiandien vyks tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas pagerbti Sausio 13-osios aukas.Ved. Liuda Kudinova

Minint Sausio 13osios įvykių metines, Vilniuje vyksta pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto.Plečiantis Šaulių sąjungai, didėja jos poreikiai, finansavimas ir atsakomybė.Seimas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams suteikė daugiau teisių, įskaitant teisę naudoti šaunamąjį ginklą.Kodėl daugiau nei milijonas žmonių Britanijoje gauna vadinamąją šalto oro išmoką?Artėjant Milano ir Kortinos žiemos olimpinėms žaidynėms, „Olimpinio dienoraščio“ autorius Tautvydas Meškonis kalbina biatlonininką Algimantą Šalną.Ved. Madona Lučkaitė

Kokia yra Lietuvos miškų būklė? Pokalbis su Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vyriausiuoju specialistu Kęstučiu Grigaliūnu.Šią savaitę minima diabetinės pėdos diena. Kodėl svarbu pasitikrinti dėl kojų kraujotakos, kokie simptomai išduoda, kad kažkas negerai?Šveicarijoje įrengtas vadinamasis gyvūnų „gyvybės langelis“ – jame žmonės anonimiškai gali palikti triušus ar graužikus, kuriais nebegali pasirūpinti. Vokietijos Šlėzvego-Holšteino žemėje veikia arklių „gyvybės langelis“ – čia žmonės anonimiškai ir nenurodydami priežasčių gali palikti arklius, kuriais nebegali rūpintis. Vokietijos gyvūnų apsaugos asociacija mato tokių įrenginių privalumų ir trūkumų.Šiaulių kultūros centre atidarytos stiklo dirbtuvės. Jose įvairaus amžiaus lankytojai galės išbandyti šiuolaikines technikas, eksperimentuoti, susikurti originalių dirbinių.Ved. Darius Matas.

Lazerių technologijos, biotechnologijos, gyvybės mokslai, informatikos ir duomenų mokslo sritys yra tos, kuriose Lietuvos mokslas yra tarptautinio lygio ar net ir „diktuoja madas“. Būtent lazerių, taip pat biotechnologijų, gyvybės mokslų srityse gimė daugiausia Lietuvos startuolių („spin-off“ų). O jų kūrėjai dažnai yra jauni Lietuvos universitetų ar mokslo tyrimo institutų tyrėjai. Jų kartu su vyresniais kolegomis parašytus mokslo straipsnius publikuoja recenzuojami tarptautiniai mokslo žurnalai, cituoja tos srities užsienio kolegos.Beje, remiantis Valstybės duomenų agentūros skelbiama informacija, daugiausia jaunų tyrėjų, kurių amžius nuo 25 iki 34 m., yra verslo sektoriuje (38,9 proc.). Gi aukštojo mokslo sektoriuje ir valdžios institucijose dominuoja 35-44 m. amžiaus tyrėjai (27,6 proc.) bei 45-54 m. amžiaus (25,2 proc.) tyrėjai.Kas traukia jaunus žmones į mokslą ir kas kliudo jiems tapti mokslininkais? Ar vystantis dirbtiniam intelektui dar verta siekti karjeros moksle? O ir kodėl daugelyje kitų sričių Lietuvos mokslininkams nepavyksta padaryti tarptautinio proveržio? Pagaliau, ar tikrai daugiau mokslo publikacijų rodo didesnę kuriamos mokslo produkcijos vertę? Kiek kuriamas mokslas reikalingas viešajam sektoriui, kiek mokslininkų prieitomis išvadomis remiasi politikai, priimdami sprendimus, o ir kiek verslui rūpi mūsų Lietuvos mokslo inovacijos?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: dr. Gintaras Valinčius, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas, Solveiga Samulėnaitė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantė, nacionalinio jaunųjų mokslininkų konkurso „Tyrėjų Grand Prix 2025“ laimėtoja, bei Judita Švaikauskaitė, Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos doktorantė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Šiandien „Džiazuojančioje istorijoje“ kalbėsime apie neginkluotą pasipriešinimą nacių vykdytai žydų kultūros naikinimo politikai Vilniaus gete. Pokalbio metu aptarsime, kas sąlygojo tai, kad būtent Vilniaus getas nacistinės Lietuvos okupacijos metais tapo neginkluotos žydų rezistencijos židiniu bei kokias neginkluotos rezistencijos formas galime išskirti kalbant apie Vilniaus geto egzistavimo laikotarpį. Suprantama, kad prie visų kultūros išsaugojimo ar net palaikymo veiksmų prisidėjo konkretūs žmonės. Apie jų veikimą bei kitų geto kalinių reakcijas į šią rizikingą veiklą nuolatinės mirties akivaizdoje laidoje ir diskutuosime stabteldamos prie išskirtinės „Popieriaus brigados“ padėties kultūrinių vertybių išsaugojimo misijoje. Žinome, kad Vilniaus gete veikė ir ginkluoto pasipriešinimo šalininkai – partizaninio judėjimo grupė. Žvilgtelsime, kaip šie du skirtingo pobūdžio rezistenciniai judėjimai galėjo palaikyti ryšius ir vienas kitam padėti.Laidos pašnekovė – dr. Akvilė Naudžiūnienė.Ved. prof. Jurgita Verbickienė.

Kontrabandines cigaretes iš Baltarusijos skraidinantys meteorologiniai balionai vėl nutraukė Vilniaus oro uosto darbą.Su prezidentu susitikusi premjerė Inga Ruginienė pranešė, kad nepasitiki Krašto apsaugos ministre ir teikia Dovilės Šakalienės atstatydinimą.Baltieji rūmai paskelbė, kad Trumpo ir Putino susitikimas atšauktas.Šiąnakt Rusija surengė masinę oro ataką Kyjive.Gyvybės langelyje Šiauliuose rasta palikta 4 dienų naujagimė.Ved. Andrius Kavaliauskas

Voitech Martinek. „Apie gyvybės karalienę“. Skaito aktorė Jūratė Vilūnaitė.

Voitech Martinek. „Apie gyvybės karalienę“. Skaito aktorė Jūratė Vilūnaitė.

Ar augalai tikrai jaučia skausmą? Kokius signalus jie siunčia, kai patiria pažeidimus? Kam sintetina medžiagas, kurios veikia kaip nuskausminamieji bei kaip bendradarbiauja tarpusavyje ar net „meluoja“, gindamiesi nuo kenkėjų?Šiuos klausimus su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslo centro profesore, biologe Vilma Kisnieriene gvildensime naujausiame tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode.Ved. Darius Matas

Gyvybės mokslų centro tyrėjai siekia išsiaiškinti, kaip hormoniniai pokyčiai veikia moterų emocinę būseną menstruacijų ciklo metu. Mokslininkų vykdyta apklausa parodė, kad dauguma tyrimo dalyvių kas mėnesį patiria priešmenstruacinį sindromą, o sunkesnė jo forma - priešmenstruacinis disforinis sutrikimas, Lietuvoje apskritai nėra diagnozuojamas. Ką gali pakeisti nauji duomenys? Su tyrimui vadovaujančia mokslininke dr. Ramune Grikšiene kalbasi Anastasija Marčenkaitė.

„Vienas geriausių sprendimų mano gyvenime buvo palikti Vilnių“, - taip sako dirbtinio intelekto mokymų treneris, „WhyAI“ įkūrėjas Antanas Bernatonis. Vaikinas sako, kad prieš 3 metus suprato, kad miesteliuose jaučiasi daug geriau, nei mieste ir gyvenimą sostinėje iškeitė į Švenčionėlius, o dabar lėtesniu ir ramesniu gyvenimo tempu džiaugiasi Birštone.Lietuvos jaunimas vis mažiau dirba. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, po pandemijos 15–24 m. amžiaus žmonių užimtumas sumažėjo kone dvigubai. Kodėl vis mažesnė dalis jaunų žmonių dirba ir iš kur gauna pinigų kasdienėms išlaidoms?Vidury dienos Vilniaus centre, prie judrios autobusų stotelės, du vyrai užpuola jauną vaikiną ir išplėšia iš jo rankų telefoną. Ar, matydami tokį incidentą, įsikištumėte? Praėjusią savaitę tokioje situacijoje atsidūrusi vilnietė ne tik skubiai iškvietė policijos pareigūnus, bet ir nusivijo vagis. Su policijos pagalba viskas baigėsi gerai: vagys sugauti, telefonas sugrąžintas. Kada svarbu nelikti abejingiems, o kada rizikuojame savo ir kitų saugumu?Poryt, priešpaskutinį vasaros penktadienį, vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami praleisti laiką augalinio maisto piknike. Kūdrų parkas vienai dienai taps žaliosios gyvensenos populiarinimo centru – čia lauks įvairių virtuvių gardumynai, įkvepiančios diskusijos, edukacijos bei gyva muzika po atviru dangumi. Renginį organizuoja nevyriausybinė organizacija „Augalyn“ kartu su „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“.Gyvybės mokslų centro tyrėjai siekia išsiaiškinti, kaip hormoniniai pokyčiai veikia moterų emocinę būseną menstruacijų ciklo metu. Mokslininkų vykdyta apklausa parodė, kad dauguma tyrimo dalyvių kas mėnesį patiria priešmenstruacinį sindromą, o sunkesnė jo forma - priešmenstruacinis disforinis sutrikimas, Lietuvoje apskritai nėra diagnozuojamas. Ką gali pakeisti nauji duomenys?Ved. Darius Matas

Prof. dr. Artūras Lukaševičius kalba apie Eucharistiją.

„Ar vis dar įmanomas dialogas tarp tų, kurie reikalauja nevaržomų asmeninių teisių ir laisvių, ir tų, kurių pagrindinės vertybės yra gyvybės šventumo gynimas ir pažeidžiamiausiųjų apsauga? Praėjusios savaitės parlamento balsavimai dėl abortų dekriminalizavimo ir pagalbinės savižudybės įstatymo atvėrė tokią plačią ir gilią Britanijos visuomenės lūžio liniją, kad sunku pasakyti, kaip ją įveikti." Plačiau - vedamojo skiltyje.Naujo „Kelionės“ numerio temas pristato žurnalo vyriausioji redaktorė s. Faustina Elena Andrulytė.Spaudos apžvalga: Leonas XIV ir Vatikano diplomatija (parengė Rosita Garškaitė Antonowicz).„Krikščioniškos minties“ puslapis: Stanley Hauerwas „Krikščionybė - tai nuotykis, ne religija“.Iš „Mažosios studijos“ archyvų: tėvas Antanas Saulaitis SJ apie vasaros Bažnyčią.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Laukiniai gyvūnai miestuose. Vilniuje briedžio kelionė centre Neries upe, rudojo lokio prasibėgiojimai po gyvenamuosius rajonus. Vienas po kito Vilniuje atsidūrę laukiniai gyvūnai kėlė sumaištį ir nuostabą. Ekspertai perspėja, kad laukinių gyvūnų miestuose tik daugės.Tačiau visuomenė pasigenda greitos tarnybų reakcijos ir nebežino, kaip reaguoti gatvėje sutikus žvėrį. Jų stebėjimui pasitelkti ir dronai. Ką daryti su laukiniais gyvūnais mieste?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto docentas Alius Ulevičius, gamtininkas Mindaugas Survila, aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis, Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis, Laukinių gyvūnų globos centro vadovė Justina Morkūnaitė, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša.Ved. Marius Jokūbaitis.

Kotryna Zylė. „Mylimi kaulai“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Romanas „Mylimi kaulai“ – tai moters, savo namų sekcijoje saugančios trijų vyrų kaulus, gyvenimo istorija. Atmosferiškame, maginės realybės prisodrintame kūrinyje susipina miegamųjų rajonų kasdienybė ir kaimo folkloras. Romano laikas nenusakomas, tariamas. Gyvybė čia pasitinkama ir palydima daugiabučio pirtyje, piemenys į ganyklas keliauja troleibusais, gyvuliai laikomi butuose, duona kepama laiptinėje, prie pašto dėžučių; name atliekamos apeigos, vyksta stebuklai. Pasakojimo būdas primena ritualinę drobulę, į kurią susukami svarbiausi įvykiai, jausmai, atsiminimai, tamsaus humoro ir rupios kalbos blyksniai, gvildenamos santykių, ištikimybės, prietarų, žmogiškumo temos. Knygos ištraukas skaito aktorė Kristina Švenčionytė.

Kotryna Zylė. „Mylimi kaulai“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Romanas „Mylimi kaulai“ – tai moters, savo namų sekcijoje saugančios trijų vyrų kaulus, gyvenimo istorija. Atmosferiškame, maginės realybės prisodrintame kūrinyje susipina miegamųjų rajonų kasdienybė ir kaimo folkloras. Romano laikas nenusakomas, tariamas. Gyvybė čia pasitinkama ir palydima daugiabučio pirtyje, piemenys į ganyklas keliauja troleibusais, gyvuliai laikomi butuose, duona kepama laiptinėje, prie pašto dėžučių; name atliekamos apeigos, vyksta stebuklai. Pasakojimo būdas primena ritualinę drobulę, į kurią susukami svarbiausi įvykiai, jausmai, atsiminimai, tamsaus humoro ir rupios kalbos blyksniai, gvildenamos santykių, ištikimybės, prietarų, žmogiškumo temos. Knygos ištraukas skaito aktorė Kristina Švenčionytė.

Kotryna Zylė. „Mylimi kaulai“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Romanas „Mylimi kaulai“ – tai moters, savo namų sekcijoje saugančios trijų vyrų kaulus, gyvenimo istorija. Atmosferiškame, maginės realybės prisodrintame kūrinyje susipina miegamųjų rajonų kasdienybė ir kaimo folkloras. Romano laikas nenusakomas, tariamas. Gyvybė čia pasitinkama ir palydima daugiabučio pirtyje, piemenys į ganyklas keliauja troleibusais, gyvuliai laikomi butuose, duona kepama laiptinėje, prie pašto dėžučių; name atliekamos apeigos, vyksta stebuklai. Pasakojimo būdas primena ritualinę drobulę, į kurią susukami svarbiausi įvykiai, jausmai, atsiminimai, tamsaus humoro ir rupios kalbos blyksniai, gvildenamos santykių, ištikimybės, prietarų, žmogiškumo temos. Knygos ištraukas skaito aktorė Kristina Švenčionytė.

Kotryna Zylė. „Mylimi kaulai“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Romanas „Mylimi kaulai“ – tai moters, savo namų sekcijoje saugančios trijų vyrų kaulus, gyvenimo istorija. Atmosferiškame, maginės realybės prisodrintame kūrinyje susipina miegamųjų rajonų kasdienybė ir kaimo folkloras. Romano laikas nenusakomas, tariamas. Gyvybė čia pasitinkama ir palydima daugiabučio pirtyje, piemenys į ganyklas keliauja troleibusais, gyvuliai laikomi butuose, duona kepama laiptinėje, prie pašto dėžučių; name atliekamos apeigos, vyksta stebuklai. Pasakojimo būdas primena ritualinę drobulę, į kurią susukami svarbiausi įvykiai, jausmai, atsiminimai, tamsaus humoro ir rupios kalbos blyksniai, gvildenamos santykių, ištikimybės, prietarų, žmogiškumo temos. Knygos ištraukas skaito aktorė Kristina Švenčionytė.

Vilniečių dėmesį vakar visą dieną buvo prikausčiusi po miestą besiblaškančio briedžio istorija. Ryte gyvūnas buvo pastebėtas Antakalnyje, paskui – miesto centre. Galiausiai briedis įbrido į Nerį ir tik po 21-os valandos gyvūnas ties Vingio parku išlipo į krantą ir dingo miške.

Ornitologai sako, kad Lietuvoje naminės katės kasmet nužudo milijonus paukščių. Jie ragina bent pavasarį, paukščių perėjimo metu, laikyti kates namuose, o lauke vedžioti su pavadėliais. Dalis mokslininkų atkreipia dėmesį, kad laisvai gamtoje būnančios naminės katės gali tapti pavojingų virusų nešiotojomis, pavyzdžiui, paukščių gripo. Ar reikia ir realu auginti katę taip, kad ji nežinotų, kas yra laukas ir medžioklė? LRT RADIJO laidoje „10-12“ dalyvauja: Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų ekologas Erlandas Paplauskis, kačių augintoja Brigita Guobė , Gyvybės mokslų centro virusologė Laura Kalinienė.Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės epizode kalbėsime apie priklausomybę nuo alkoholio – kodėl ji išsivysto, kaip ji veikia smegenis ir kodėl jos taip sunku atsikratyti net tada, kai žmogus nuoširdžiai to nori. Atsakymų ieškosime su Gyvybės mokslų centro profesore, neurobiologe ir priklausomybių tyrėja Valentina Vengeliene.

Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ šiemet pasidalino nerimą keliančia statistika: praėjusiais metais vos 44 proc. Lietuvos dirbančiųjų dalį savo GPM skyrė paramai. Tuo tarpu fondo „Mamų unija“ globojamiems vėžiu sergantiems vaikams tai gali kainuoti gyvenimą. Apie tai kalbame su „Mamų unijos“ direktore Justina Žukauskiene.

„Tikrai buvo tas klausimas, ar aš noriu uždirbti, ar noriu rinktis kažką, kas širdžiai miela“, – apie svarstymus prieš pasirenkant biologijos studijas pasakoja Vilniaus universiteto trečiakursė Fausta Molotokaitė.Panašių dvejonių turėjo ir antrakursis Ignas Šaltis, kuris prisistato kaip profesionalus laipiotojas po medžius: „Tada stabtelėjau ir pagalvojau, ką daugiausia veikiau vasarą? Ir atsakymas buvo: leidau laiką miškuose.“Paradoksalu, bet studentai pastebi, kad keičiant studijų programas, praktikos laikas gamtoje trumpėja. „Tai šiek tiek liūdina. Biologo darbas yra pažinti organizmus, matyti juos gyvai ir jų ieškoti. Tai jei mes mažiname tai studijose, kas iš mūsų belieka?“ – klausia Studentų gamtininkų mokslinės draugijos prezidentė Eva Marija Petrauskaitė.Nuo praėjusio rudens jie visi koordinuoja įvairias veiklas draugijoje, kuri įsikūrusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre ir pernai minėjo savo veiklos dvidešimtmetį.Kodėl vis dar labai maža dalis abiturientų renkasi gamtos mokslus ir kaip jaunus žmones sudominti gamta?Autorė Vaida Pilibaitytė

Svečiuose politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala. Pokalbyje su Andriumi Tapinu papasakos apie studijų centro rebrandingą, asmenines studijas ir savo kuriamą turinį socialiniuose tinkluose, o daugiausiai dėmesio skirs temai apie situaciją JAV.00:00 Studijų centro rebrandingas3:49 Studijos 13:28 Analitiko diena18:23 90 sec. apie politiką21:48 JAV31:51 Vice prezidentų vaidmuo39:10 JAVYouTube: https://youtu.be/GqrzEG-738M

Las Vegase šią savaitę vyko didžiausia technologijų mugė pasaulyje. Įvairiausias elektronikos naujoves pristatė puspenkto tūkstančio dalyvių – nuo didžiausių pasaulio bendrovių iki mažiau žinomų išradėjų.Šiandien Vilniuje vyks tradicinis Gyvybės ir mirties keliu: pagarbos bėgimas 2025. Šiuo pagarbos bėgimu pagerbiamos Sausio 13-osios įvykių aukos.Šią savaitę pristatytas naujas tyrimas apie alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą Lietuvos mokyklose. Kokios prevencijos priemonės veikia ir ką reikia keisti bei kuo papildyti taikomas priemones, kad vartojimas mokyklose mažėtų?Nuo šių metų didžiuosiuose šalies miestuose savaitgaliais ir švenčių dienomis pradeda veikti skubios ambulatorinės medicinos pagalbos kabinetai. Jų tikslas – sumažinti pacientų srautus klinikų ir respublikinių ligoninių priėmimo skyriuose. Tačiau Šiaulių ir Panevėžio regionuose toks kabinetas kol kas tik vienas.Ved. Darius Matas

„Vaikystėje tėvai nepykdavo, kai parsitempdavau žaltį į balkoną“, - juokiasi gamtininkas, varliagyvių tyrinėtojas Andrius Pašukonis. Mokslininkas, 17 metų praleidęs klajodamas po pasaulį ir tyrinėdamas gyvąją gamtą, atvirauja, jog suskaičiavus praleistą laiką, net 3 metus išbuvo džiunglėse stebėdamas varles. Nors Lietuvoje gyvena tik 13 varlių rūšių, pasaulyje jų skaičiuojama apie 8000, o dar tiek pat, manoma, neaprašyta.Kaip atrodo mokslininko kasdienybė atogrąžų miškuose? Ką apie žmones ir mūsų pasaulį gali pasakyti varlių tyrinėjimai? Kokie nepaprasti šių gyvūnų gebėjimai žavi mokslininkus?Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininku dr. Andriumi Pašukoniu.Ved. Ignas Klėjus

Įsivaizduokite šiuolaikinį pasaulį, kuriame vaikšto mamutai, o žmonėms sulaukti savo šimtojo gimtadienio taip įprasta, kaip šiandien pilnametystės. Su mokslininkų komanda Miglė Tomkuvienė leidosi į tobulėjantį gyvybės mokslų pasaulį, rašydami mokslo populiarinimo knygą apie tai, kokį vaidmenį atlieka informaciją koduojanti molekulė – RNR. Nuo jos priklauso ne tik tai, kaip augame ir gyvuojame, bet ir kokiomis ligomis sergame ir kaip senstame, o pritaikymas kasdienybėje ateityje gali pakeisti mūsų pasaulį.Kaip ši molekulė gali padėti prikelti seniai išnykusias gyvūnų rūšis? Kaip ji susijusi su mūsų senėjimu ir jaunystės paslapčių paieškomis?Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke, rašytoja dr. Migle Tomkuviene.Ved. Ignas Klėjus

Pirmą kartą organizuojamuose „Gyvybės mokslų pažangos apdovanojimuose“ pagerbti didžiausią proveržį gyvybės mokslų sektoriuje parodę Lietuvos mokslininkai, startuoliai bei labiausiai pasižymėjusios įmonės. Už produktyvų įsitraukimą ir atstovavimą Lietuvos gyvybės mokslų ekosistemos interesams apdovanotas ir „Delta Bioscience“ atstovas Dominykas Milašius.Lietuvoje pirmą kartą startuoja programa „Rūpinamės sveikata – gydo ne tik vaistai“. Ji skirta gerinti ligonių ir jų artimųjų psichinę ir emocinę sveikatą, inicijuoti edukacines veiklas, įrengti poilsio kambarius gydymo įstaigose ir skatinti panašius projektus, padedančius kovoti su liga. Iki spalio 14 d. organizacijos kviečiamos teikti paraiškas dėl finansinės paramos savo projektų įgyvendinimui. Trims geriausiems projektams numatytas 15 tūkst. eur biudžetas, kurį skirs įmonė „Teva Baltics“.„Niekam nelinkiu tokio košmaro“ – taip Į LRT GIRDI rašo klausytoja, kuri teigia, kad negalėjo net maisto vaikams nupirkti, nes SODRA už esamus įsiskolinimus „įšaldė turimas sąskaitas“. Kokiais atvejais imamasi tokių veiksmų? Ar tikrai galiojanti tvarka yra adekvati?Kaip užtikrinti tvarumą biuruose? Viena komercinių patalpų valymo paslaugas teikiančių įmonių, šiuos metus pradėjo su nauja tvarumo iniciatyva ir ragina klientus atsisakyti po stalais laikomų šiukšliadėžių tam, kad skatintų šiukšlių rūšiavimą biuruose.Auksinio proto atranka.

Vakar, kaip įtariama, dar kartą bandyta pasikėsinti į Donaldo Trumpo gyvybę.Vokietija nuo šiandienos šešiems mėnesiams sugriežtina visų sausumos sienų kontrolę, siekdama apriboti nelegalią migraciją ir reaguodama į neseniai įvykdytus teroro išpuolius.Energetikos ministerija skelbia, kad daugiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių atnaujinatas gatvių apšvietimas. Visoje Lietuvoje modernizuota daugiau kaip keturiasdešimt aštuoni tūkstančiai neefektyvių šviestuvų.Lietuvoje jau senokai įteisinus dviejų mokytojų pradinukams modelį, kol kas bene vienintelė Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazija ji taiko praktiškai. Čia daugumoje pradinių klasių pamokas vienu metu veda du specialistai. Tėvams už antrą mokytoja tenka mokėti patiems - po daugiau nei 100 eurų kas mėnesį už vieną vaiką.Pasirodžius kandidatų į Seimo narius anketoms tiek politologai, tiek dalis gyventojų kelia klausimus, kodėl dalis politikų nenurodo, kad anksčiau priklausė kitoms partijoms, LRT sulaukė ir klausimo, ar žmogaus darbas sovietinėje specialiojoje tarnyboje prilygsta sąmoningam bendradarbiavimui, kurį privaloma nurodyti anketoje.Po liepą praūžusios audros kritinė padėtis susiklostė Papilės piliakalniuose ir Jurakalnio atodangoje. Tose vietose susiformavo nuošliaužos, o kai kur jos jau net nuslinko. Vietos gyventojai labiausiai baiminasi dėl istoriko ir rašytojo Simono Daukanto kapo.Ved. Rūta Kupetytė

Vilniuje tęsiantis šimtmečio Dainų šventei, Kalnų parko estradoje vakar vyko Ansamblių vakaras „Gyvybės medis“. Įspūdingas renginys, kuriame persipynė keturios dieviškosios stichijos – Ugnis, Oras, Vanduo ir Žemė, auginančios tautos gyvybės medį. Stichijų tematika atsispindėjo muzikiniuose kūriniuose ir choreografijos sprendimuose, kuriuos įgyvendino apie 4000 dainininkų, muzikantų ir šokėjų.Šiąnakt Lietuvos rinktinė žaidė su Dramblio Kaulo kranto rinktine ir ją nugalėjo rezultatu 97-93. Kaip vertinate rinktinės pasirodymą, kaip manote, ar ji pateks į olimpines žaidynes Paryžiuje?Kultūros istorikas Aurimas Švedas „Svarbiame pokalbyje” sako, kad savo istoriją galime papasakoti ir dainomis. Pasak Aurimo Švedo, dainų šventės keisis, o dainose paliksim istoriją vaikams.Pokalbis apie erkes ir žmonėms siūlomas jų naikinimo paslaugas, kurios, pasak ekspertų, gali būti nelegalios.Olimpiečių rubrika. Šiandien - pažintis su dviratininke Rasa Leleivyte.Ved. Liuda Kudinova

Drabužių tarpusavio prekybos platformos „Vinted“ valdytojai, pirmajam Lietuvos „vienaragiui“ skirta beveik 2,4 mln. eurų bauda už vartotojų duomenų apsaugos pažeidimus. Pasak Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, bauda skirta išnagrinėjus Prancūzijos ir Lenkijos priežiūros institucijų persiųstus pareiškėjų skundus ir nustačius Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimus.Lietuva ir Lenkija aptarė planus kaip stiprinti sienas su Baltarusija.Rusija raketomis ir bepiločiai orlaiviais atakavo Dniprą, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, fiksuojama žala civiliniams objektams.Vilniaus Kalnų parko estradoje šįvakar Ansamblių vakaras „Gyvybės medis“. Teatralizuotą Ansamblių vakaro programą atliks per keturis tūkstančius dainininkų, muzikantų ir šokėjų.Įtakingi demokratų partijos atstovai ragina prezidentą Džou Baideną trauktis iš rinkimų.Judėjimo už Sibiro nepriklausomybę atstovas Stanislavas Suslovas sako, jog Sibiras turi būti nepriklausomas, kad Maskva turi nustoti naudoti regiono išteklius ir siųsti jo gyventojus į karą Ukrainoje.Ved. Madona Lučkaitė

Valstybinės maisto ir veterinaijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje žmonių maistui auginančių ir perdirbančių vabzdžius įmonių šiuo metu yra 12. Europos Sąjunga leidžia maistui auginti 4 rūšis: didžiųjų milčių (Tenebrio molitor) lervas, skėrius keleivius (Locusta migratoria), naminius svirplius(Acheta domesticus), malūninių juodvabalių (Alphitobius diaperinus) lervas.Neseniai Studentų gamtininkų mokslinė draugija organizavo paskaitą apie valgomuosius vabzdžius, ją vedė entomologė Virginija Podėnienė. Ji yra Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė, Biomokslų institute vadovauja Zoologijos katedrai. Valgomieji vabzdžiai nėra jos tyrimų objektas, tačiau mokslininkė yra gerai įsigilinusi į vabzdžių valgymo (entomofagijos) istoriją ir esamas tendencijas.Savo darbe V. Podėnienė ieško ilgakojų uodų lervų, jas tiria. Ji taip pat tiria ir negyvoje medienoje aptinkamus vabzdžius. Abiem atvejais, bet dėl skirtingų priežasčių, juos surasti gali būti tikras detektyvas.Autorė Inga Janiulytė-TemporinSigito Podėno nuotraukoje — velnio snukis (angl. „devil face“), šiuo terminu apibūdinamas ilgakojo uodo lervos kvėpavimo laukas

Artėjant prezidento rinkimams, portalas LRT.lt kviečia išspręsti testą ir taip pasitikrinti, kiek tavyje kandidato. Aleksandra Ketlerienė, LRT.lt vyr. redaktoriaus pavaduotoja.LRT faktai. Netrukus bus minimas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmetis, šia proga dažnai kalbama apie šalies pažangą. O kai kas ir abejoja, ar pokyčiai tikrai tokie dideli. Kaip tiksliai kalbėti apie stebimus pasikeitimus ekonomikos srityje? Domisi Jurga Bakaitė..Mokslininkai vykdo vis daugiau misijų ir tyrimų nežemiškos gyvybės paieškoms, o NASA sieks užtikrinti, kad neatpažinti skraidantys objektai netaptų samokslo teorijų taikiniu. Goda Raibytė-Aleksa, mokslo žurnalistė.Su rubrika „Ryški asmenybė“ – menininkų kūrybinis duetas, broliai dvyniai Algirdas ir Remigijus Gataveckai.„Suvienyti Eurovizijos“ apie antrojo Eurovizijos pusfinalio dalyvius.Ved. Ignas Andriukevičius.

Laidoje tęsiame pokalbius su mokslo premijų laureatais. Šiandien mūsų studijoje Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai Kęstutis Ručinskas, Robertas Samalavičius, Pranas Šerpytis, kurie premijuoti kartu su kolega Viliumi Janušausku už darbų ciklą „Gyvybės palaikymo mechaninės kraujotakos priemonėmis sistemų įdiegimas į klinikinę praktiką ir metodikos tobulinimas“.Silvestras Belt Lietuvai atstovaus Eurovizijos dainų konkurse Švedijoje. Lietuvos atstovas konkurso pirmajame pusfinalyje pasirodys gegužės 7-ąją. Kaip jūs vertinate dainą Luktelk ir sprendimą būtent šį kūrinį siųsti į didžiąją Euroviziją?Šią savaitę sukanka dveji metai, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Nuo pat pirmos karo dienos pasikeitė ir žurnalistų darbas. Įvykiai Ukrainoje gali psichologiškai paveikti ne vien tik žiniasklaidą stebinčią visuomenę, bet ir žurnalistus. Ką išgyvena apie tai kiekvieną dieną rašantys ar kalbantys žurnalistai, kurie nevyksta į karo niokojamą šalį? Kita vertus, ką patyrė ar vis dar patiria tie, kurie Ukrainoje lankėsi dar iki plataus masto invazijos pradžios ir po jos?

Pirmojo pasaulinio karo istorinis ir kultūrinis paveldas Zarasų krašte atrandamas iš naujo. Rytų Lietuvos pasienio miestas ribojasi su Latvija. Abiejuose pusėse miškuose, gyvenvietėse, pakelėse gausu Vokietijos kaizerinės kariuomenės paliktų bunkerių, keistų statinių, sudėtingos įtvirtinimų sistemos fragmentų. Zarasų krašte, kaip ir Latvijoje, buvo sukurta unikali fortifikacijos sistema. „Gyvybės ir mirties“ fronto linija kelerius metus laikėsi Lietuvos ir Latvijos teritorijoje.Šiandien šis paveldas vilioja lankytojus. Istorikas Ramūnas Keršys iš Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro kviečia į žygį.Latvijoje, Medumo gyvenvietėje, su Pirmojo pasaulinio karo ekspozicija supažindina Medumo pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Miropija Petkune. Turmante laukia susitikimas su seniūnu Stanislovu Stankevičiumi.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Voitech Martinek. „Apie gyvybės karalienę“. Skaito aktorė Jūratė Vilūnaitė.