Podcasts about gyvyb

„Pavydžiu žmonėms ramybės, kuriems gyvenime nereikia iššūkių“, - sako pilkuosius ruonius tyrinėjanti mokslininkė ir šių gyvūnų tyrimų pradininkė Lietuvoje Vaida Survilienė. Pradėjusi nuo ruonių elgsenos stebėjimų, šiandien Vaida tiria Baltijos jūros teršalų poveikį pilkiesiams ruoniams. „Poveikis ruoniams atspindi ir aplinką, kurioje gyvena ir patys žmonės“, – sako Vaida Survilienė. Mokslininkė pripažįsta, nors šiuo metu Baltijos jūros būklė nėra tragiška, tačiau išlieka vis dar bloga, ir atvirauja, jog kasdien žuvies iš šios jūros valgyti nedrįstų. Pokalbis apie ruonių gyvenimą, mokslininko ekspedicijų kasdienybę, pasiruošimą ir pamokas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke dr. Vaida Surviliene.Ved. Ignas Klėjus.

Vilniaus rajone esančiame ūkyje „Debesų ganykla“ šeimininkauja: žirgai, poniukai, triušiai ir ožkytės. Tam, kad šalta žiema jiems nebūtų grėsminga, jais rūpinasi ūkio šeimininkė Evelina Danauskė. Vieni gyvūnai mėgaujasi žiemos džiaugsmais, o kitus reikia ir aprengti, kaip kad šalčio nemėgstančią ožkytę Spurgą. Tiesa, „Debesų ganykloje“ daugiausia veiksmo būna vasaros metu, kai vyksta edukacijos, vaikų gimtadieniai. Su nekantrumu naujo sezono laukia ir ūkio savininkė, nes sodyboje baigiamas įrenginėti švenčių pastatas.

Pokalbis su sinoptiku ir AB „Kelių priežiūra“ atstovu apie orus ir padėtį keliuose, užsienio naujienos, J. Juchnevičiaus parengta užsienio žiniasklaidos apžvalga.Laidos „PIN kodas“ anonsas: apie sniegą ir kaip įvairios šalys su juo kovoja bei kokius neįtikėtinus būdus sugalvoja.Nauja rubrika „Praeiviai“, kurioje E. Kučinskas kalbina Lietuvos miestų gyventojus, sutiktus tiesiog gatvėje. Šiandien praeivių mintys - iš Alytaus.Per pastaruosius trejus metus Lietuvos Šaulių sąjunga plėtėsi labai sparčiai, o plečiantis organizacijai didėja ir poreikiai bei atsakomybė. Šiemet Šaulių sąjungai finansavimas didės trečdaliu ir sieks daugiau nei 24 milijonus eurų. Kam šie pinigai bus skirti? E. Vitės reportažasDėl politinių priežasčių Jemene uždarius oro erdvę, atokioje Sokotros saloje gerai savaitei įstrigo keli šimtai turistų, tarp jų - ir su gidu išvykę keliolika lietuvių. Dažnai turistai įvairiose vietose įstringa dėl prasidėjusių karų, įvykus žemės drebėjimams, potvyniams ar gaisrams. Kas turėtų padengti neplanuotas keliautojų išlaidas?Sporto rubrikoje - „Olimpinis dienoraštis“ ir pasakojimas apie pirmąjį lietuvį, tapusį žiemos olimpinių žaidynių čempionu – biatlonininką A. Šalną.Vilniuje šiandien vyks tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas pagerbti Sausio 13-osios aukas.Ved. Liuda Kudinova

Minint Sausio 13osios įvykių metines, Vilniuje vyksta pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto.Plečiantis Šaulių sąjungai, didėja jos poreikiai, finansavimas ir atsakomybė.Seimas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams suteikė daugiau teisių, įskaitant teisę naudoti šaunamąjį ginklą.Kodėl daugiau nei milijonas žmonių Britanijoje gauna vadinamąją šalto oro išmoką?Artėjant Milano ir Kortinos žiemos olimpinėms žaidynėms, „Olimpinio dienoraščio“ autorius Tautvydas Meškonis kalbina biatlonininką Algimantą Šalną.Ved. Madona Lučkaitė

Kokia yra Lietuvos miškų būklė? Pokalbis su Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vyriausiuoju specialistu Kęstučiu Grigaliūnu.Šią savaitę minima diabetinės pėdos diena. Kodėl svarbu pasitikrinti dėl kojų kraujotakos, kokie simptomai išduoda, kad kažkas negerai?Šveicarijoje įrengtas vadinamasis gyvūnų „gyvybės langelis“ – jame žmonės anonimiškai gali palikti triušus ar graužikus, kuriais nebegali pasirūpinti. Vokietijos Šlėzvego-Holšteino žemėje veikia arklių „gyvybės langelis“ – čia žmonės anonimiškai ir nenurodydami priežasčių gali palikti arklius, kuriais nebegali rūpintis. Vokietijos gyvūnų apsaugos asociacija mato tokių įrenginių privalumų ir trūkumų.Šiaulių kultūros centre atidarytos stiklo dirbtuvės. Jose įvairaus amžiaus lankytojai galės išbandyti šiuolaikines technikas, eksperimentuoti, susikurti originalių dirbinių.Ved. Darius Matas.

Lazerių technologijos, biotechnologijos, gyvybės mokslai, informatikos ir duomenų mokslo sritys yra tos, kuriose Lietuvos mokslas yra tarptautinio lygio ar net ir „diktuoja madas“. Būtent lazerių, taip pat biotechnologijų, gyvybės mokslų srityse gimė daugiausia Lietuvos startuolių („spin-off“ų). O jų kūrėjai dažnai yra jauni Lietuvos universitetų ar mokslo tyrimo institutų tyrėjai. Jų kartu su vyresniais kolegomis parašytus mokslo straipsnius publikuoja recenzuojami tarptautiniai mokslo žurnalai, cituoja tos srities užsienio kolegos.Beje, remiantis Valstybės duomenų agentūros skelbiama informacija, daugiausia jaunų tyrėjų, kurių amžius nuo 25 iki 34 m., yra verslo sektoriuje (38,9 proc.). Gi aukštojo mokslo sektoriuje ir valdžios institucijose dominuoja 35-44 m. amžiaus tyrėjai (27,6 proc.) bei 45-54 m. amžiaus (25,2 proc.) tyrėjai.Kas traukia jaunus žmones į mokslą ir kas kliudo jiems tapti mokslininkais? Ar vystantis dirbtiniam intelektui dar verta siekti karjeros moksle? O ir kodėl daugelyje kitų sričių Lietuvos mokslininkams nepavyksta padaryti tarptautinio proveržio? Pagaliau, ar tikrai daugiau mokslo publikacijų rodo didesnę kuriamos mokslo produkcijos vertę? Kiek kuriamas mokslas reikalingas viešajam sektoriui, kiek mokslininkų prieitomis išvadomis remiasi politikai, priimdami sprendimus, o ir kiek verslui rūpi mūsų Lietuvos mokslo inovacijos?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: dr. Gintaras Valinčius, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas, Solveiga Samulėnaitė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantė, nacionalinio jaunųjų mokslininkų konkurso „Tyrėjų Grand Prix 2025“ laimėtoja, bei Judita Švaikauskaitė, Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos doktorantė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Šiandien „Džiazuojančioje istorijoje“ kalbėsime apie neginkluotą pasipriešinimą nacių vykdytai žydų kultūros naikinimo politikai Vilniaus gete. Pokalbio metu aptarsime, kas sąlygojo tai, kad būtent Vilniaus getas nacistinės Lietuvos okupacijos metais tapo neginkluotos žydų rezistencijos židiniu bei kokias neginkluotos rezistencijos formas galime išskirti kalbant apie Vilniaus geto egzistavimo laikotarpį. Suprantama, kad prie visų kultūros išsaugojimo ar net palaikymo veiksmų prisidėjo konkretūs žmonės. Apie jų veikimą bei kitų geto kalinių reakcijas į šią rizikingą veiklą nuolatinės mirties akivaizdoje laidoje ir diskutuosime stabteldamos prie išskirtinės „Popieriaus brigados“ padėties kultūrinių vertybių išsaugojimo misijoje. Žinome, kad Vilniaus gete veikė ir ginkluoto pasipriešinimo šalininkai – partizaninio judėjimo grupė. Žvilgtelsime, kaip šie du skirtingo pobūdžio rezistenciniai judėjimai galėjo palaikyti ryšius ir vienas kitam padėti.Laidos pašnekovė – dr. Akvilė Naudžiūnienė.Ved. prof. Jurgita Verbickienė.

Kontrabandines cigaretes iš Baltarusijos skraidinantys meteorologiniai balionai vėl nutraukė Vilniaus oro uosto darbą.Su prezidentu susitikusi premjerė Inga Ruginienė pranešė, kad nepasitiki Krašto apsaugos ministre ir teikia Dovilės Šakalienės atstatydinimą.Baltieji rūmai paskelbė, kad Trumpo ir Putino susitikimas atšauktas.Šiąnakt Rusija surengė masinę oro ataką Kyjive.Gyvybės langelyje Šiauliuose rasta palikta 4 dienų naujagimė.Ved. Andrius Kavaliauskas

Voitech Martinek. „Apie gyvybės karalienę“. Skaito aktorė Jūratė Vilūnaitė.

Voitech Martinek. „Apie gyvybės karalienę“. Skaito aktorė Jūratė Vilūnaitė.

Ar augalai tikrai jaučia skausmą? Kokius signalus jie siunčia, kai patiria pažeidimus? Kam sintetina medžiagas, kurios veikia kaip nuskausminamieji bei kaip bendradarbiauja tarpusavyje ar net „meluoja“, gindamiesi nuo kenkėjų?Šiuos klausimus su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslo centro profesore, biologe Vilma Kisnieriene gvildensime naujausiame tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode.Ved. Darius Matas

Gyvybės mokslų centro tyrėjai siekia išsiaiškinti, kaip hormoniniai pokyčiai veikia moterų emocinę būseną menstruacijų ciklo metu. Mokslininkų vykdyta apklausa parodė, kad dauguma tyrimo dalyvių kas mėnesį patiria priešmenstruacinį sindromą, o sunkesnė jo forma - priešmenstruacinis disforinis sutrikimas, Lietuvoje apskritai nėra diagnozuojamas. Ką gali pakeisti nauji duomenys? Su tyrimui vadovaujančia mokslininke dr. Ramune Grikšiene kalbasi Anastasija Marčenkaitė.

„Vienas geriausių sprendimų mano gyvenime buvo palikti Vilnių“, - taip sako dirbtinio intelekto mokymų treneris, „WhyAI“ įkūrėjas Antanas Bernatonis. Vaikinas sako, kad prieš 3 metus suprato, kad miesteliuose jaučiasi daug geriau, nei mieste ir gyvenimą sostinėje iškeitė į Švenčionėlius, o dabar lėtesniu ir ramesniu gyvenimo tempu džiaugiasi Birštone.Lietuvos jaunimas vis mažiau dirba. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, po pandemijos 15–24 m. amžiaus žmonių užimtumas sumažėjo kone dvigubai. Kodėl vis mažesnė dalis jaunų žmonių dirba ir iš kur gauna pinigų kasdienėms išlaidoms?Vidury dienos Vilniaus centre, prie judrios autobusų stotelės, du vyrai užpuola jauną vaikiną ir išplėšia iš jo rankų telefoną. Ar, matydami tokį incidentą, įsikištumėte? Praėjusią savaitę tokioje situacijoje atsidūrusi vilnietė ne tik skubiai iškvietė policijos pareigūnus, bet ir nusivijo vagis. Su policijos pagalba viskas baigėsi gerai: vagys sugauti, telefonas sugrąžintas. Kada svarbu nelikti abejingiems, o kada rizikuojame savo ir kitų saugumu?Poryt, priešpaskutinį vasaros penktadienį, vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami praleisti laiką augalinio maisto piknike. Kūdrų parkas vienai dienai taps žaliosios gyvensenos populiarinimo centru – čia lauks įvairių virtuvių gardumynai, įkvepiančios diskusijos, edukacijos bei gyva muzika po atviru dangumi. Renginį organizuoja nevyriausybinė organizacija „Augalyn“ kartu su „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“.Gyvybės mokslų centro tyrėjai siekia išsiaiškinti, kaip hormoniniai pokyčiai veikia moterų emocinę būseną menstruacijų ciklo metu. Mokslininkų vykdyta apklausa parodė, kad dauguma tyrimo dalyvių kas mėnesį patiria priešmenstruacinį sindromą, o sunkesnė jo forma - priešmenstruacinis disforinis sutrikimas, Lietuvoje apskritai nėra diagnozuojamas. Ką gali pakeisti nauji duomenys?Ved. Darius Matas

Prof. dr. Artūras Lukaševičius kalba apie Eucharistiją.

„Ar vis dar įmanomas dialogas tarp tų, kurie reikalauja nevaržomų asmeninių teisių ir laisvių, ir tų, kurių pagrindinės vertybės yra gyvybės šventumo gynimas ir pažeidžiamiausiųjų apsauga? Praėjusios savaitės parlamento balsavimai dėl abortų dekriminalizavimo ir pagalbinės savižudybės įstatymo atvėrė tokią plačią ir gilią Britanijos visuomenės lūžio liniją, kad sunku pasakyti, kaip ją įveikti." Plačiau - vedamojo skiltyje.Naujo „Kelionės“ numerio temas pristato žurnalo vyriausioji redaktorė s. Faustina Elena Andrulytė.Spaudos apžvalga: Leonas XIV ir Vatikano diplomatija (parengė Rosita Garškaitė Antonowicz).„Krikščioniškos minties“ puslapis: Stanley Hauerwas „Krikščionybė - tai nuotykis, ne religija“.Iš „Mažosios studijos“ archyvų: tėvas Antanas Saulaitis SJ apie vasaros Bažnyčią.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Laukiniai gyvūnai miestuose. Vilniuje briedžio kelionė centre Neries upe, rudojo lokio prasibėgiojimai po gyvenamuosius rajonus. Vienas po kito Vilniuje atsidūrę laukiniai gyvūnai kėlė sumaištį ir nuostabą. Ekspertai perspėja, kad laukinių gyvūnų miestuose tik daugės.Tačiau visuomenė pasigenda greitos tarnybų reakcijos ir nebežino, kaip reaguoti gatvėje sutikus žvėrį. Jų stebėjimui pasitelkti ir dronai. Ką daryti su laukiniais gyvūnais mieste?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto docentas Alius Ulevičius, gamtininkas Mindaugas Survila, aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis, Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis, Laukinių gyvūnų globos centro vadovė Justina Morkūnaitė, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša.Ved. Marius Jokūbaitis.

Kotryna Zylė. „Mylimi kaulai“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Romanas „Mylimi kaulai“ – tai moters, savo namų sekcijoje saugančios trijų vyrų kaulus, gyvenimo istorija. Atmosferiškame, maginės realybės prisodrintame kūrinyje susipina miegamųjų rajonų kasdienybė ir kaimo folkloras. Romano laikas nenusakomas, tariamas. Gyvybė čia pasitinkama ir palydima daugiabučio pirtyje, piemenys į ganyklas keliauja troleibusais, gyvuliai laikomi butuose, duona kepama laiptinėje, prie pašto dėžučių; name atliekamos apeigos, vyksta stebuklai. Pasakojimo būdas primena ritualinę drobulę, į kurią susukami svarbiausi įvykiai, jausmai, atsiminimai, tamsaus humoro ir rupios kalbos blyksniai, gvildenamos santykių, ištikimybės, prietarų, žmogiškumo temos. Knygos ištraukas skaito aktorė Kristina Švenčionytė.

Kotryna Zylė. „Mylimi kaulai“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Romanas „Mylimi kaulai“ – tai moters, savo namų sekcijoje saugančios trijų vyrų kaulus, gyvenimo istorija. Atmosferiškame, maginės realybės prisodrintame kūrinyje susipina miegamųjų rajonų kasdienybė ir kaimo folkloras. Romano laikas nenusakomas, tariamas. Gyvybė čia pasitinkama ir palydima daugiabučio pirtyje, piemenys į ganyklas keliauja troleibusais, gyvuliai laikomi butuose, duona kepama laiptinėje, prie pašto dėžučių; name atliekamos apeigos, vyksta stebuklai. Pasakojimo būdas primena ritualinę drobulę, į kurią susukami svarbiausi įvykiai, jausmai, atsiminimai, tamsaus humoro ir rupios kalbos blyksniai, gvildenamos santykių, ištikimybės, prietarų, žmogiškumo temos. Knygos ištraukas skaito aktorė Kristina Švenčionytė.

Kotryna Zylė. „Mylimi kaulai“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Romanas „Mylimi kaulai“ – tai moters, savo namų sekcijoje saugančios trijų vyrų kaulus, gyvenimo istorija. Atmosferiškame, maginės realybės prisodrintame kūrinyje susipina miegamųjų rajonų kasdienybė ir kaimo folkloras. Romano laikas nenusakomas, tariamas. Gyvybė čia pasitinkama ir palydima daugiabučio pirtyje, piemenys į ganyklas keliauja troleibusais, gyvuliai laikomi butuose, duona kepama laiptinėje, prie pašto dėžučių; name atliekamos apeigos, vyksta stebuklai. Pasakojimo būdas primena ritualinę drobulę, į kurią susukami svarbiausi įvykiai, jausmai, atsiminimai, tamsaus humoro ir rupios kalbos blyksniai, gvildenamos santykių, ištikimybės, prietarų, žmogiškumo temos. Knygos ištraukas skaito aktorė Kristina Švenčionytė.

Kotryna Zylė. „Mylimi kaulai“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Romanas „Mylimi kaulai“ – tai moters, savo namų sekcijoje saugančios trijų vyrų kaulus, gyvenimo istorija. Atmosferiškame, maginės realybės prisodrintame kūrinyje susipina miegamųjų rajonų kasdienybė ir kaimo folkloras. Romano laikas nenusakomas, tariamas. Gyvybė čia pasitinkama ir palydima daugiabučio pirtyje, piemenys į ganyklas keliauja troleibusais, gyvuliai laikomi butuose, duona kepama laiptinėje, prie pašto dėžučių; name atliekamos apeigos, vyksta stebuklai. Pasakojimo būdas primena ritualinę drobulę, į kurią susukami svarbiausi įvykiai, jausmai, atsiminimai, tamsaus humoro ir rupios kalbos blyksniai, gvildenamos santykių, ištikimybės, prietarų, žmogiškumo temos. Knygos ištraukas skaito aktorė Kristina Švenčionytė.

Vilniečių dėmesį vakar visą dieną buvo prikausčiusi po miestą besiblaškančio briedžio istorija. Ryte gyvūnas buvo pastebėtas Antakalnyje, paskui – miesto centre. Galiausiai briedis įbrido į Nerį ir tik po 21-os valandos gyvūnas ties Vingio parku išlipo į krantą ir dingo miške.

Ornitologai sako, kad Lietuvoje naminės katės kasmet nužudo milijonus paukščių. Jie ragina bent pavasarį, paukščių perėjimo metu, laikyti kates namuose, o lauke vedžioti su pavadėliais. Dalis mokslininkų atkreipia dėmesį, kad laisvai gamtoje būnančios naminės katės gali tapti pavojingų virusų nešiotojomis, pavyzdžiui, paukščių gripo. Ar reikia ir realu auginti katę taip, kad ji nežinotų, kas yra laukas ir medžioklė? LRT RADIJO laidoje „10-12“ dalyvauja: Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų ekologas Erlandas Paplauskis, kačių augintoja Brigita Guobė , Gyvybės mokslų centro virusologė Laura Kalinienė.Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės epizode kalbėsime apie priklausomybę nuo alkoholio – kodėl ji išsivysto, kaip ji veikia smegenis ir kodėl jos taip sunku atsikratyti net tada, kai žmogus nuoširdžiai to nori. Atsakymų ieškosime su Gyvybės mokslų centro profesore, neurobiologe ir priklausomybių tyrėja Valentina Vengeliene.

Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ šiemet pasidalino nerimą keliančia statistika: praėjusiais metais vos 44 proc. Lietuvos dirbančiųjų dalį savo GPM skyrė paramai. Tuo tarpu fondo „Mamų unija“ globojamiems vėžiu sergantiems vaikams tai gali kainuoti gyvenimą. Apie tai kalbame su „Mamų unijos“ direktore Justina Žukauskiene.

„Tikrai buvo tas klausimas, ar aš noriu uždirbti, ar noriu rinktis kažką, kas širdžiai miela“, – apie svarstymus prieš pasirenkant biologijos studijas pasakoja Vilniaus universiteto trečiakursė Fausta Molotokaitė.Panašių dvejonių turėjo ir antrakursis Ignas Šaltis, kuris prisistato kaip profesionalus laipiotojas po medžius: „Tada stabtelėjau ir pagalvojau, ką daugiausia veikiau vasarą? Ir atsakymas buvo: leidau laiką miškuose.“Paradoksalu, bet studentai pastebi, kad keičiant studijų programas, praktikos laikas gamtoje trumpėja. „Tai šiek tiek liūdina. Biologo darbas yra pažinti organizmus, matyti juos gyvai ir jų ieškoti. Tai jei mes mažiname tai studijose, kas iš mūsų belieka?“ – klausia Studentų gamtininkų mokslinės draugijos prezidentė Eva Marija Petrauskaitė.Nuo praėjusio rudens jie visi koordinuoja įvairias veiklas draugijoje, kuri įsikūrusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre ir pernai minėjo savo veiklos dvidešimtmetį.Kodėl vis dar labai maža dalis abiturientų renkasi gamtos mokslus ir kaip jaunus žmones sudominti gamta?Autorė Vaida Pilibaitytė

Svečiuose politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala. Pokalbyje su Andriumi Tapinu papasakos apie studijų centro rebrandingą, asmenines studijas ir savo kuriamą turinį socialiniuose tinkluose, o daugiausiai dėmesio skirs temai apie situaciją JAV.00:00 Studijų centro rebrandingas3:49 Studijos 13:28 Analitiko diena18:23 90 sec. apie politiką21:48 JAV31:51 Vice prezidentų vaidmuo39:10 JAVYouTube: https://youtu.be/GqrzEG-738M

Ar šiandien įmanoma išmokti ir sėkmingai išlaikyti egzaminus bei pasiruošti studijoms be vadovėlių ir korepetitorių? Šis klausimas tampa vis aktualesnis, ypač kai mokyklose trūksta naujoms programoms pritaikytų mokymo priemonių, o mokytojai neturi laiko ir galimybių skirti individualaus dėmesio atsiliekantiems, o ir daugėja atvejų, kai mokytojais tampa „vakarykščiai abiturientai” ar tiesiog žmonės, turintys dalyko žinių, arba kai netgi nevyksta dalis pamokų dėl mokytojų nebuvimo.Viena vertus, įmanomas savarankiškas mokymasis – internete gausu edukacinių šaltinių, o technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, žada mokymosi revoliuciją. Bet kai kas nors lieka nesuprasta ir negali rasti medžiagos arba jos yra tiek daug, kad negebi atsirinkti ir įsisavinti, reikia žmogaus, kuris „ištrauktų“ iš nežinomybės.Jei dabartinė situacija nesikeis, tikėtina, kad korepetitoriai išliks neatsiejama mokymosi dalimi. Štai net 58 proc. Vilniaus dvyliktokų, 43 proc. aštuntokų ir 15 proc. pradinukų turi nuo vieno iki keleto korepetitorių. Tai parodė pernai metų pradžioje Vilniaus miesto savivaldybės atlikta mokinių tėvų apklausa.Kokias išeitis iš šios situacijos mato mokytojai dalykininkai bei vadovėlių autoriai? O ir ką sako dirbtinis intelektas – kokios mokymosi pagalbos iš jo dažniausiai nori moksleiviai.LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja: Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos informacinių technologijų mokytoja Snieguolė Bagočienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas Andrius Storta ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro lektorius, naujo 8 klasės chemijos vadovėlio bendraautorius Zigmantas Žitkus.Ved. Jonė Kučinskaitė

Las Vegase šią savaitę vyko didžiausia technologijų mugė pasaulyje. Įvairiausias elektronikos naujoves pristatė puspenkto tūkstančio dalyvių – nuo didžiausių pasaulio bendrovių iki mažiau žinomų išradėjų.Šiandien Vilniuje vyks tradicinis Gyvybės ir mirties keliu: pagarbos bėgimas 2025. Šiuo pagarbos bėgimu pagerbiamos Sausio 13-osios įvykių aukos.Šią savaitę pristatytas naujas tyrimas apie alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą Lietuvos mokyklose. Kokios prevencijos priemonės veikia ir ką reikia keisti bei kuo papildyti taikomas priemones, kad vartojimas mokyklose mažėtų?Nuo šių metų didžiuosiuose šalies miestuose savaitgaliais ir švenčių dienomis pradeda veikti skubios ambulatorinės medicinos pagalbos kabinetai. Jų tikslas – sumažinti pacientų srautus klinikų ir respublikinių ligoninių priėmimo skyriuose. Tačiau Šiaulių ir Panevėžio regionuose toks kabinetas kol kas tik vienas.Ved. Darius Matas

Vilniaus oro uoste tūkstantis savanorių testavo išvykimo terminalą. Imituotas šešių skrydžių aptarnavimas.Šimtai žmonių žmonių dalyvauja bėgime Gyvybės ir mirties keliu, skirtame pagerbti Sausio 13-osios įvykių aukas.Siekiant sumažinti pacientų srautus klinikų ir respublikinių ligoninių priėmimo skyriuose, didžiuosiuose miestuose savaitgaliais ir švenčių dienomis veikia skubios ambulatorinės medicinos pagalbos kabinetai.Valstybės kontrolė šiemet planuoja atlikti keliasdešimt valstybinių auditų, kaip pvz. sveikatos paslaugų prieinamumas ir švietimas.JAV ir JK įvedė sankcijas Rusijos naftos ir dujų sektoriaus bendrovėms: „Gazprom Neft“ ir „Surgut-neftegas“, antrai ir ketvirtai pagal dydį Rusijos naftos bendrovėms, ir daugiau nei 180-imt Rusijos tanklaivių iš vadinamojo šešėlinio laivyno.Ved. Madona Lučkaitė

„Vaikystėje tėvai nepykdavo, kai parsitempdavau žaltį į balkoną“, - juokiasi gamtininkas, varliagyvių tyrinėtojas Andrius Pašukonis. Mokslininkas, 17 metų praleidęs klajodamas po pasaulį ir tyrinėdamas gyvąją gamtą, atvirauja, jog suskaičiavus praleistą laiką, net 3 metus išbuvo džiunglėse stebėdamas varles. Nors Lietuvoje gyvena tik 13 varlių rūšių, pasaulyje jų skaičiuojama apie 8000, o dar tiek pat, manoma, neaprašyta.Kaip atrodo mokslininko kasdienybė atogrąžų miškuose? Ką apie žmones ir mūsų pasaulį gali pasakyti varlių tyrinėjimai? Kokie nepaprasti šių gyvūnų gebėjimai žavi mokslininkus?Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininku dr. Andriumi Pašukoniu.Ved. Ignas Klėjus

Įsivaizduokite šiuolaikinį pasaulį, kuriame vaikšto mamutai, o žmonėms sulaukti savo šimtojo gimtadienio taip įprasta, kaip šiandien pilnametystės. Su mokslininkų komanda Miglė Tomkuvienė leidosi į tobulėjantį gyvybės mokslų pasaulį, rašydami mokslo populiarinimo knygą apie tai, kokį vaidmenį atlieka informaciją koduojanti molekulė – RNR. Nuo jos priklauso ne tik tai, kaip augame ir gyvuojame, bet ir kokiomis ligomis sergame ir kaip senstame, o pritaikymas kasdienybėje ateityje gali pakeisti mūsų pasaulį.Kaip ši molekulė gali padėti prikelti seniai išnykusias gyvūnų rūšis? Kaip ji susijusi su mūsų senėjimu ir jaunystės paslapčių paieškomis?Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke, rašytoja dr. Migle Tomkuviene.Ved. Ignas Klėjus

Pirmą kartą organizuojamuose „Gyvybės mokslų pažangos apdovanojimuose“ pagerbti didžiausią proveržį gyvybės mokslų sektoriuje parodę Lietuvos mokslininkai, startuoliai bei labiausiai pasižymėjusios įmonės. Už produktyvų įsitraukimą ir atstovavimą Lietuvos gyvybės mokslų ekosistemos interesams apdovanotas ir „Delta Bioscience“ atstovas Dominykas Milašius.Lietuvoje pirmą kartą startuoja programa „Rūpinamės sveikata – gydo ne tik vaistai“. Ji skirta gerinti ligonių ir jų artimųjų psichinę ir emocinę sveikatą, inicijuoti edukacines veiklas, įrengti poilsio kambarius gydymo įstaigose ir skatinti panašius projektus, padedančius kovoti su liga. Iki spalio 14 d. organizacijos kviečiamos teikti paraiškas dėl finansinės paramos savo projektų įgyvendinimui. Trims geriausiems projektams numatytas 15 tūkst. eur biudžetas, kurį skirs įmonė „Teva Baltics“.„Niekam nelinkiu tokio košmaro“ – taip Į LRT GIRDI rašo klausytoja, kuri teigia, kad negalėjo net maisto vaikams nupirkti, nes SODRA už esamus įsiskolinimus „įšaldė turimas sąskaitas“. Kokiais atvejais imamasi tokių veiksmų? Ar tikrai galiojanti tvarka yra adekvati?Kaip užtikrinti tvarumą biuruose? Viena komercinių patalpų valymo paslaugas teikiančių įmonių, šiuos metus pradėjo su nauja tvarumo iniciatyva ir ragina klientus atsisakyti po stalais laikomų šiukšliadėžių tam, kad skatintų šiukšlių rūšiavimą biuruose.Auksinio proto atranka.

Vakar, kaip įtariama, dar kartą bandyta pasikėsinti į Donaldo Trumpo gyvybę.Vokietija nuo šiandienos šešiems mėnesiams sugriežtina visų sausumos sienų kontrolę, siekdama apriboti nelegalią migraciją ir reaguodama į neseniai įvykdytus teroro išpuolius.Energetikos ministerija skelbia, kad daugiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių atnaujinatas gatvių apšvietimas. Visoje Lietuvoje modernizuota daugiau kaip keturiasdešimt aštuoni tūkstančiai neefektyvių šviestuvų.Lietuvoje jau senokai įteisinus dviejų mokytojų pradinukams modelį, kol kas bene vienintelė Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazija ji taiko praktiškai. Čia daugumoje pradinių klasių pamokas vienu metu veda du specialistai. Tėvams už antrą mokytoja tenka mokėti patiems - po daugiau nei 100 eurų kas mėnesį už vieną vaiką.Pasirodžius kandidatų į Seimo narius anketoms tiek politologai, tiek dalis gyventojų kelia klausimus, kodėl dalis politikų nenurodo, kad anksčiau priklausė kitoms partijoms, LRT sulaukė ir klausimo, ar žmogaus darbas sovietinėje specialiojoje tarnyboje prilygsta sąmoningam bendradarbiavimui, kurį privaloma nurodyti anketoje.Po liepą praūžusios audros kritinė padėtis susiklostė Papilės piliakalniuose ir Jurakalnio atodangoje. Tose vietose susiformavo nuošliaužos, o kai kur jos jau net nuslinko. Vietos gyventojai labiausiai baiminasi dėl istoriko ir rašytojo Simono Daukanto kapo.Ved. Rūta Kupetytė

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą dėl Tėvynės sąjungos frakcijos nario Andriaus Vyšniausko teisinės neliečiamybės panaikinimo. Jam pateikiami įtarimai dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo. Bylos duomenimis, Vyšniauskas būdamas Marijampolės savivaldybės tarybos nariu ir Antikorupcijos komisijos pirmininku galbūt siekė gauti kompensaciją už patirtas išlaidas. Pasak prokuratūros, Vyšniauskui galėjo būti neteisėtai išmokėta du tūkstančiai šimtas eurų.Už Ekstremalių situacijų valdymo informacinę sistemos priežiūrą ir jos interneto svetainę sveikatos apsaugos ministerija sumoka 58 tūkstančius eurų per mėnesį, nors, Informacinių technologijų specialistai teigia, kad tokios paslaugos įprastai kainuoja gerokai mažiau. Valstybės institucijoms panorus ją atsiimti ir prižiūrėti pačioms, rangovai iškėlė tam tikras sąlygas ir pareikalavo už sistemą susimokėti.Greitosios automobilyje mirė namuose gimdytas naujagimis. Pasak policijos, nelaimė įvyko vakar vakarą. 37 -erių moteris berniuką pagimdė namuose Kelmės rajone. Gimdyvė paguldyta į Šiaulių ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.Mažeikuose prasidėjo Nacionalinio kraujo centro organizuotas kraujo donorystės turas "Gyvybės kelionė".Anot organizatorių, specialiai tam pritaikytuose kraujobusuose ir palapinėse gyventojai gali greitai ir paprastai dovanoti kraujo bei pabendrauti su sveikatos specialistais, kurie supažindins su sveikos gyvensenos principais.Švedijos vyriausybės pasiūlymas griežtinti migracijos tvarką, pagal kurią viešojo sektoriaus darbuotojai turėtų perduoti informaciją apie paslaugų prašiusius asmenis be dokumeNtų, įįžiebė debatUs šalyje. Tuo metu Švedijos teisingumo ministerija prognozuoja, kad šiemet pirmą kartą per 50-mt metų iš šalies išvyks daugiau žmonių nei atvyks.Ved. Madona LučkaitėRed. Darius Kuodis

Pasklidus žinutei apie neva translytę boksininkę olimpiadoje, gyventojai per naktį tapo genetikos ekspertais. Tačiau žinutė – melaginga, atkeliavusi iš Rusijos, kuri dažnai kiršina mūsų visuomenę.Kodėl taip lengvai pakimbame ant melagienų kabliuko?Laidoje dalyvauja Tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytojas Nerijus Maliukevičius, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Gytis Dudas, komunikacijos specialistas Dainoras Lukas, portalo LRT.lt žurnalistė Jurga Bakaitė.Ved. Jurga Tvaskienė

Kulkų banga sugriovė Jungtinių Amerikos Valstijų saugumo iliuzija. Ar pasikėsinimas į Trumpo gyvybę ir jo pergalinga laikysena laimėjo rinkimus? Ir kodėl smurtas tapo ne tik amerikiečių, bet ir europiečių politine realybe?Dalyvauja: Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė, VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala ir Pasaulio lietuvių bendruomenės vicepirmininkas Laurynas Misevičius.Ved. Mindaugas Aušra

Visi sėdintys taryboje įsmeigė į jį akis ir matė, kad jo veidas tartum angelo. Apd 6, 15

Vilniuje tęsiantis šimtmečio Dainų šventei, Kalnų parko estradoje vakar vyko Ansamblių vakaras „Gyvybės medis“. Įspūdingas renginys, kuriame persipynė keturios dieviškosios stichijos – Ugnis, Oras, Vanduo ir Žemė, auginančios tautos gyvybės medį. Stichijų tematika atsispindėjo muzikiniuose kūriniuose ir choreografijos sprendimuose, kuriuos įgyvendino apie 4000 dainininkų, muzikantų ir šokėjų.Šiąnakt Lietuvos rinktinė žaidė su Dramblio Kaulo kranto rinktine ir ją nugalėjo rezultatu 97-93. Kaip vertinate rinktinės pasirodymą, kaip manote, ar ji pateks į olimpines žaidynes Paryžiuje?Kultūros istorikas Aurimas Švedas „Svarbiame pokalbyje” sako, kad savo istoriją galime papasakoti ir dainomis. Pasak Aurimo Švedo, dainų šventės keisis, o dainose paliksim istoriją vaikams.Pokalbis apie erkes ir žmonėms siūlomas jų naikinimo paslaugas, kurios, pasak ekspertų, gali būti nelegalios.Olimpiečių rubrika. Šiandien - pažintis su dviratininke Rasa Leleivyte.Ved. Liuda Kudinova

Drabužių tarpusavio prekybos platformos „Vinted“ valdytojai, pirmajam Lietuvos „vienaragiui“ skirta beveik 2,4 mln. eurų bauda už vartotojų duomenų apsaugos pažeidimus. Pasak Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, bauda skirta išnagrinėjus Prancūzijos ir Lenkijos priežiūros institucijų persiųstus pareiškėjų skundus ir nustačius Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimus.Lietuva ir Lenkija aptarė planus kaip stiprinti sienas su Baltarusija.Rusija raketomis ir bepiločiai orlaiviais atakavo Dniprą, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, fiksuojama žala civiliniams objektams.Vilniaus Kalnų parko estradoje šįvakar Ansamblių vakaras „Gyvybės medis“. Teatralizuotą Ansamblių vakaro programą atliks per keturis tūkstančius dainininkų, muzikantų ir šokėjų.Įtakingi demokratų partijos atstovai ragina prezidentą Džou Baideną trauktis iš rinkimų.Judėjimo už Sibiro nepriklausomybę atstovas Stanislavas Suslovas sako, jog Sibiras turi būti nepriklausomas, kad Maskva turi nustoti naudoti regiono išteklius ir siųsti jo gyventojus į karą Ukrainoje.Ved. Madona Lučkaitė

Valstybinės maisto ir veterinaijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje žmonių maistui auginančių ir perdirbančių vabzdžius įmonių šiuo metu yra 12. Europos Sąjunga leidžia maistui auginti 4 rūšis: didžiųjų milčių (Tenebrio molitor) lervas, skėrius keleivius (Locusta migratoria), naminius svirplius(Acheta domesticus), malūninių juodvabalių (Alphitobius diaperinus) lervas.Neseniai Studentų gamtininkų mokslinė draugija organizavo paskaitą apie valgomuosius vabzdžius, ją vedė entomologė Virginija Podėnienė. Ji yra Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė, Biomokslų institute vadovauja Zoologijos katedrai. Valgomieji vabzdžiai nėra jos tyrimų objektas, tačiau mokslininkė yra gerai įsigilinusi į vabzdžių valgymo (entomofagijos) istoriją ir esamas tendencijas.Savo darbe V. Podėnienė ieško ilgakojų uodų lervų, jas tiria. Ji taip pat tiria ir negyvoje medienoje aptinkamus vabzdžius. Abiem atvejais, bet dėl skirtingų priežasčių, juos surasti gali būti tikras detektyvas.Autorė Inga Janiulytė-TemporinSigito Podėno nuotraukoje — velnio snukis (angl. „devil face“), šiuo terminu apibūdinamas ilgakojo uodo lervos kvėpavimo laukas

Artėjant prezidento rinkimams, portalas LRT.lt kviečia išspręsti testą ir taip pasitikrinti, kiek tavyje kandidato. Aleksandra Ketlerienė, LRT.lt vyr. redaktoriaus pavaduotoja.LRT faktai. Netrukus bus minimas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmetis, šia proga dažnai kalbama apie šalies pažangą. O kai kas ir abejoja, ar pokyčiai tikrai tokie dideli. Kaip tiksliai kalbėti apie stebimus pasikeitimus ekonomikos srityje? Domisi Jurga Bakaitė..Mokslininkai vykdo vis daugiau misijų ir tyrimų nežemiškos gyvybės paieškoms, o NASA sieks užtikrinti, kad neatpažinti skraidantys objektai netaptų samokslo teorijų taikiniu. Goda Raibytė-Aleksa, mokslo žurnalistė.Su rubrika „Ryški asmenybė“ – menininkų kūrybinis duetas, broliai dvyniai Algirdas ir Remigijus Gataveckai.„Suvienyti Eurovizijos“ apie antrojo Eurovizijos pusfinalio dalyvius.Ved. Ignas Andriukevičius.

Laidoje tęsiame pokalbius su mokslo premijų laureatais. Šiandien mūsų studijoje Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai Kęstutis Ručinskas, Robertas Samalavičius, Pranas Šerpytis, kurie premijuoti kartu su kolega Viliumi Janušausku už darbų ciklą „Gyvybės palaikymo mechaninės kraujotakos priemonėmis sistemų įdiegimas į klinikinę praktiką ir metodikos tobulinimas“.Silvestras Belt Lietuvai atstovaus Eurovizijos dainų konkurse Švedijoje. Lietuvos atstovas konkurso pirmajame pusfinalyje pasirodys gegužės 7-ąją. Kaip jūs vertinate dainą Luktelk ir sprendimą būtent šį kūrinį siųsti į didžiąją Euroviziją?Šią savaitę sukanka dveji metai, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Nuo pat pirmos karo dienos pasikeitė ir žurnalistų darbas. Įvykiai Ukrainoje gali psichologiškai paveikti ne vien tik žiniasklaidą stebinčią visuomenę, bet ir žurnalistus. Ką išgyvena apie tai kiekvieną dieną rašantys ar kalbantys žurnalistai, kurie nevyksta į karo niokojamą šalį? Kita vertus, ką patyrė ar vis dar patiria tie, kurie Ukrainoje lankėsi dar iki plataus masto invazijos pradžios ir po jos?

Eismo rubrika. Šalies keliuose atsiras dar daugiau sektorinių greičio matuoklių. Per metus šimtus tūkstančių pažeidimų fiksuojantys matuokliai įrengiami ir miestuose. Netrukus juos išvys ir sostinės gyventojai. Ar tai padės sutramdyti greičio mėgėjus?Diskutuoja Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vadovas Rimantas Baravykas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto novatorius, Automobilių inžinerijos katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas ir Lietuvos kelių direkcijos atstovas Laurynas Ivinskis.2050-aisiais Lietuvos visuomenė bus viena vyriausių Europoje. Už lietuvius vyresni bus tik italai, portugalai ir kroatai. Tai lemia mažėjantis gimstamumas, emigracija, medicinos pasiekimai, visuomenės švietimas – daugiau žmonių domisi ligų prevencija, sveiko gyvenimo principus integruoja į savo kasdienį gyvenimą. Ekspertai pastebi, kad Lietuva kol kas neturi jokios kryptingos visuomenės senėjimo proceso galimybių strategijos. Kokių veiksmų reikia imtis? Pokalbis su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidente, Profesinių kompetencijų centro vadove Jūrate Tamašauskiene.Kokie šiuo metu yra Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai? Kokia jų ateitis? Laikraštyje „Die Welt“ šią savaitę išskiriama Lietuva. Pažymima, kad Lietuvos strategija megzti bendradarbiavimą su Taivanu yra sėkminga strategija mažinti ekonominę priklausomybę nuo Kinijos. Komentuoja apžvalgininkas Marius Laurinavičius ir Konrado Adenauerio biuro Lietuvoje vadovė Fausta Šimaitytė.Gyvūnų teisių aktyvistai apkaltino Jungtinės Karalystės vyriausybę slapta išduodant licencijas kosmetikos sudedamųjų dalių bandymams su gyvūnais, nors tai nėra leidžiama. Kada tokie leidimai galimi? Kiek gyvūnų nukenčia dėl mūsų grožio? Atsako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto Biologinių modelių skyriaus vedėja Virginija BukelskienėŽaidimo „Auksinis protas“ atrankaVed. Darius Matas

Kaip atpažinti, ar naudojate per daug interneto ir kaip tai veikia jūsų smegenis? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto Neurobiologijos ir biofizikos katedros doktorantė Dovilė Šimkutė.Kaip didesnėse valstybės institucijose kuriami vaikų kambariai ir kiek iš tiesų jie naudojami? Diskutuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės patarėja Giedrė Mikalauskienė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.Projektas „Susitikim“ kviečia vyresnius gyventojus į žygius aplink Vilnių, iš viso per 10 žygių planuojama įveikti 100 kilometrų. Ką suteikia tokie žygiai ir kaip prie jų prisijungti – pasakoja projekto vadovė Jelena Narūnienė ir vienas iš žygių dalyvių Arvydas Naikus.Laidoje moksleivės Lėjos Zakaraitės ir rašytojos, poetės Violetos Palčinskaitės pokalbis apie kūrybos pradžią, įkvėpimą ir mėgstamiausią eilėraštį. Šis interviu yra iš Mažeikių Kalnėnų progimnazijos mokinių sukurtos tinklalaidės „Ant bangos“, kuri parengta per programą „Žurnalistikos laboratorija“.Ved. Giedrė Trapikaitė

„Gyvybės ateities institutas" praėjusią savaitę paskelbė atvirą laišką, kviesdami dirbtinio intelekto laboratorijas šešiems mėnesiams sustabdyti galingesnių nei GPT-4 sistemų plėtojimą. Laišką pasirašė Elonas Muskas (vienas instituto donorų) ir dar daugiau nei dešimt tūkstančių žmonių. Ar toks sustabdymas yra įmanomas? Ar jo reikia? Tuo tarpu Italija, motyvuodama asmens duomenų pažeidimais uždraudė šalyje naudoti ChatGPT pokalbių robotą. Klasikinės muzikos gerbėjams patiks naujoji Apple Music Classical, kurioje patogu klausytis įvairių kūrinių ir jų atlikimo versijų, o pletkų mėgėjams gali būti įdomu išgirsti, kas kalbama apie Apple virtualios realybės akinius Reality Pro.

Pirmojo pasaulinio karo istorinis ir kultūrinis paveldas Zarasų krašte atrandamas iš naujo. Rytų Lietuvos pasienio miestas ribojasi su Latvija. Abiejuose pusėse miškuose, gyvenvietėse, pakelėse gausu Vokietijos kaizerinės kariuomenės paliktų bunkerių, keistų statinių, sudėtingos įtvirtinimų sistemos fragmentų. Zarasų krašte, kaip ir Latvijoje, buvo sukurta unikali fortifikacijos sistema. „Gyvybės ir mirties“ fronto linija kelerius metus laikėsi Lietuvos ir Latvijos teritorijoje.Šiandien šis paveldas vilioja lankytojus. Istorikas Ramūnas Keršys iš Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro kviečia į žygį.Latvijoje, Medumo gyvenvietėje, su Pirmojo pasaulinio karo ekspozicija supažindina Medumo pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Miropija Petkune. Turmante laukia susitikimas su seniūnu Stanislovu Stankevičiumi.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Voitech Martinek. „Apie gyvybės karalienę“. Skaito aktorė Jūratė Vilūnaitė.

Voitech Martinek. „Apie gyvybės karalienę“. Skaito aktorė Jūratė Vilūnaitė.

Viena labiausiai aptariamų naujienų šią savaitę – Rusijos mąstytojo Aleksandro Dugino dukros Darjos žūtis sprogus automobiliui. Šio įvykio aplinkybės neaiškios, Rusijoje pareikšti kaltinimai Ukrainai, kitose versijose atsakomybė tenka Rusijos partizaninėms jėgoms arba --- Rusijos slaptosioms tarnyboms. Aišku viena: šis nutikimas turi simbolinę reikšmę, tačiau kodėl ir kas tas Aleksandras Duginas, kurio idėjomis grindžiama Rusijos retorika bei propaganda? Apie tai LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Vakar baigėsi Olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos ir Europos čempionu bei pasaulio vicečempionu šią vasarą tapusio jo sūnaus Mykolo Aleknos organizuotas aukcionas - Ukrainai paremti, kuriame už 25 – kis tūkstančius eurų buvo parduotas simbolinis diskas su jų abiejų parašais.Pinigai bus skirti Ukrainos kariams. Šį diską 2012 – taisiais metais Londono olimpinių žaidynių metu Virgilijui Aleknai įteikė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ant jo išgraviruoti žodžiai: „Kai laimite Jūs – laimi visa Lietuva“ Su aukciono organizatoriumi Virgilijumi Alekna kalbėjosi Aivaras Dočkus.Kas įpūs gyvybės regionams? – regioninės politikos forumas Anykščiuose. Dalyvauja Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Kauno regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkė Birštono merė Nijolė Dirginčienė, Nacionalinės regioninės plėtros tarybos pirmininkas, Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.Biokuro, kaip ir dujų rinkoje, kyla įtampa. Piktinamasi, kad biokuras nekaupiamas žiemai, kad laukiama dar didesnių kainų. Urėdijos įpareigotos tiesiogiai tiekti biokurą šilumininkams, tačiau ar tai išgelbės padėtį - aiškinasi kolega Marius Jokūbaitis.Aktualus pokalbis su Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiaja patarėja Irena Segalovičiene.Už kiek parduotas Virgilijaus Aleknos diskas? Interviu.Komentaras. Autorė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.Ved. Edvardas Kubilius

LRT kolegos rubrikoje - 35-erius metus radijuje dirbanti Alvyda Bajarūnaitė.Invaziniai šliužai - ką apie juos reikia žinoti ir kaip kovoti? Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Grita Skujienė.Praėjo dveji metai po prezidento rinkimų Baltarusijoje, po to kai trūkstančiai baltarusių išėjo į gatves. Kuo Baltarusija tapo per šį laiką? Pokalbis suLRT RADIJO bendradarbiu Maksimu Milta.„Perlas Energija“ penktadienį pranešė, kad naikina vartotojams fiksuotos kainos planus ir jie turės mokėti pagal realias biržos kainas. Ką svarbu žinoti šios įmonės klientams? Apie tai su Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos lektoriumi Tomu Chochrinu.Ved. Agnė Skamarakaitė