Podcasts about vakaruose

Rokas Grajauskas, Paulius Viluckas ir Mykolas Jankaitis aptaria tragišką „Kings“ seriją, diskutuoja dėl Karnišovo nuveikto darbo šį sezoną bei kitas NBA aktualijas. Tinklalaidės partneriai: – Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ šiemet kviečia pajamų deklaracijos darbą atlikti iki galo ir skirti dalį savo GPM vėžio pakirstiems vaikams: www.darbasikigalo.lt – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Vasara, krepšinis ir nepamirštamos akimirkos – BasketNews krepšinio stovykla 2025 vėl kviečia 10-15 metų vaikus išbandyti save ir tobulėti kartu su geriausiais! Vietų skaičius ribotas, registruokitės: https://stovykla.basketnews.lt/ Temos:  Įžanga ir pirmo Estijos himno posmelio giedojimas (0:00);  Skaudus „Kings“ pralaimėjimas ir keistos lenktynės dėl įkrintamųjų Vakaruose (3:36); Sabonis pareikalaus mainų? (17:49);  „Bulls“ patekimas į įkrintamąsias ir ar Joshas Giddey yra tiksinti laiko bomba (20:16);  Tuomo Iisalo paaukštinimas ir įtampa Memfyje (32:23);  Įspūdingos rungtynės Denveryje, MVP lenktynės ir nauji „Timberwolves“ savininkai (52:24).  

Pokalbis su Ševčenkivskos bendruomenės vadovu Olehu Pylypenko, kuris plataus masto karo pradžioje buvo pagrobtas rusų, kankintas, po trijų mėnesių išlaisvintas.Vakarų žvalgybos – kaip jos kūrėsi, vystėsi, kaip veikia dabar? Pokalbis su istoriku ir publicistu Bernardu Gailiumi apie jo knygą „Žvalgyba Vakaruose. Istorija ir kultūra“.Kelis apdovanojimus jau pelniusio stebimosios dokumentikos filmo „Murmančios širdys“ dėmesio centre - atokiame Skiručių kaime įsikūrusi bendruomenė, kurioje vyrai bando išbristi iš priklausomybių. Tikrasis filmo centras – toje bendruomenėje gyvenantis 14-metis paauglys. Apie filmą pasakoja jo režisierius Vytautas Puidokas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Bažnyčių vadovai visoje Europoje, minėdami 80-ąsias Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metines, ragino prisiminti nacių sukeltas kančias ir kovoti su nauja antisemitizmo bei ekstremizmo banga. „Aušvico atminimas ir moralinis įsipareigojimas, kad Aušvicas nepasikartotų, apibrėžia Vokietijos ir Europos politinę kultūrą“, - sakė Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas, Limburgo vyskupas Georgas Bätzingas. Jis sakė esąs sukrėstas dėl to, kad pastaraisiais metais „visuomenėje sugebėjo įsitvirtinti politiniai judėjimai ir partijos, kurios agresyviai kvestionuoja konstitucinius demokratijos ir tarptautinės teisės pagrindus ir dažnai demonstratyviai jų nepaiso“. Vyskupas apgailestavo, kad „dalyje visuomenės ir socialinėje žiniasklaidoje išblėso Aušvico atminimas, pasigirsta paniekos mažumoms ir kitaip mąstantiems retorika, sąmoningai skleidžiama dezinformacija bei melas“. Plačiau - vedamojo skiltyje.Vasario mėnesį Bažnyčia mini Pašvęstojo gyvenimo dieną ir Ligonių dieną. Šias ir kitas „Magnificat“ maldyno vasario numerio temas pristatys „Magnificat leidinių“ atstovė Inga Čiuberkytė.Ankstyvosios krikščionybės vienuoliai paliko daug patarimų apie žmogiškosios prigimties tobulinimą, tarsi sekdamas jais, mūsų bendradarbis Augminas Petronis savo komentare kalbės apie pastangas suvaldyti blaškymąsi, kurį sukelia išmanieji prietaisai.IV-ąjį eilinio laiko sekmadienį Bažnyčia mini Viešpaties paaukojimo šventę, žmonių tarpe labiau žinomą Grabnyčių vardu. Vykdant Mozės Įstatymą, keturiasdešimtą dieną po gimimo Jėzus buvo Juozapo ir Marijos nuneštas į šventyklą. Tikinti ir džiūgaujanti tauta pasitinka Išganytoją - „šviesą pagonims apšviesti ir Izraelio tautos garbę“. Todėl tą dieną pagal tradiciją bažnyčiose laiminamos žvakės.Vasario 2-oji taip pat yra ir Pasaulinė Dievui pašvęstojo gyvenimo diena, kai meldžiamasi už vienuolius, vienuoles ir naujus pašaukimus vienuolystei. Šiandien, kai vienuolijų gretos, ypač Vakaruose, sensta ir retėja, vis aštriau kyla klausimas, ar vienuoliškoji misija vis dar turi prasmės. Šį klausimą svarstys vienuolis jėzuitas Antanas Saulaitis.„Krikščioniškos minties puslapyje“ klausysimės amerikiečių vienuolio trapisto Thomo Mertono minčių apie ankstyvųjų dykumų atsiskyrėlių pamokas Rytų ir Vakarų vienuoliškajai tradicijai.Laidos pabaigoje filosofas Povilas Aleksandravičius savo apybraižoje kels ne mažiau svarbų nūdienos viešojo gyvenimo klausimą – kaip pataisyti mūsų demokratijas?Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Opozicinės Seimo frakcijos teigia nepalaikysiančios 19-osios Vyriausybės programos, nes, prisimenant pasikeitusius sprendimus po rinkimų, nėra garantijų, kad bus vykdomi ir programos įsipareigojimai.Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas lankosi Varšuvoje, kur susitinka su premjeru Donaldu Tusku aptarti paramą Ukrainai bei galimos taikdarių misijos Ukrainoje detales. Tuo metu Kyjivas skelbia, kad Rusijos pajėgos priartėjo prie Pokrovsko priemiesčių.Rusija JAV sprendimą išmokėti 20 mlrd. dolerių paskolą Ukrainai, dengiamą pelnu iš Vakaruose įšaldyto Rusijos turto, pavadino vagyste ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų.Šiaulių savivaldybė ėmė kovoti su apsileidėliais, kurie nepaiso taisyklių ir stambiagabarites atliekas verčia prie konteinerių. Siekiant pažaboti pažeidėjus, sumanyta juos auklėti viešumu - kiekvieną mėnesį paskelbti nevalyviausias bendruomenes.Ved. Darius Matas

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*2 dalis. 1973 m. liepos 2 d.Pirmoji slapstymosi diena. Berbel glaudžiasi pas draugę Leipcige. Bet visiems, kurie jai padeda, kyla pavojus. Ir ji turi tik vienos pabėgimo pagalbininkės Vakaruose telefono numerį, kuriuo niekas neatsiliepia.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Mindaugas Capas, Ignas Ciplijauskas, Violeta Podolskaitė ir Inga Šalkauskaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.

Portalo LRT.lt šaltinių duomenimis, Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė ketina pranešti, kad negalės eiti ministrės pirmininkės pareigų. Oficialus pareiškimas neva turėtų nuskambėti rytoj, po partijos prezidiumo posėdžio.Švietimo mokslo ir sporto ministerija teigia nuo įtraukiojo ugdymo pradžios nesulaukusi skundų dėl į mokyklas nepriimtų vaikų su specialiaisiais poreikiais. Nuo šių metų rugsėjo mokyklos turėjo būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai.Nors Prezidentūra tikėjosi, kad valdančioji koalicija paaiškės jau rinkimų naktį, praėjus dviem dienoms dar nėra galutinai aišku, kaip bus pasidalyta valdžia, kas vadovaus Vyriausybei ir kam atiteks daugiausiai ministrų postų.Valstiečių ir Skvernelio Vardan Lietuvos partijų valdybos šiandien rinkosi į posėdžius, kuriuose aptarė būsimą darbą Seime.Regėjimo negalią turinti mergina Klaipėdoje pateko į itin nemalonią situaciją. Į vieną miesto autobusų ji įlipo su šunimi vedliu, bet sulaukė keleivių ir vairuotojo užgauliojimų. Silpnaregė buvo vejama lauk iš autobuso, nes į viešąjį transportą su šunimi negalima. Savo istorija mergina pasidalijo socialiniuose tinkluose ir sulaukė didžiulio atgarsio.Regėjimo negalią turinti mergina Klaipėdoje pateko į itin nemalonią situaciją. Į vieną miesto autobusų ji įlipo su šunimi vedliu, bet sulaukė keleivių ir vairuotojo užgauliojimų. Silpnaregė buvo vejama lauk iš autobuso, nes į viešąjį transportą su šunimi negalima. Savo istorija mergina pasidalijo socialiniuose tinkluose ir sulaukė didžiulio atgarsio.Izraelio parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo Uždraudžiama Jungtinių Tautų pagalbos palestiniečiams agentūrai veikti šalies teritorijoje. Tai sukėlė nerimą Izraelio sąjungininkams Vakaruose - jie baiminasi, kad šis žingsnis pablogins ir taip sunkią humanitarinę padėtį Gazoje.Švietimo mokslo ir sporto ministerija teigia nuo įtraukiojo ugdymo pradžios nesulaukusi skundų dėl į mokyklas nepriimtų vaikų su specialiaisiais poreikiais. Nuo šių metų rugsėjo mokyklos turėjo būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai.Ved. Andrius Kavaliauskas

Trijų partijų vadovybės aptaria Seimo rinkimų rezultatus ir darbą būsimos kadencijos parlamente. Ko iš naujos valdžios tikisi švietimo ir medikų bendruomenės?Apšaudydama Charkivą Rusija smogė išskirtiniam ankstyvojo sovietmečio modernistiniam dangoraižiui - Valstybinės pramonės rūmams. Tai yra vienas iš objektų, įtrauktų į UNESCO preliminarųjį paminklų sąrašą, kurį buvo svarstoma įtraukti ir į Pasaulio paveldo sąrašą. Rūmų direktorius Mykola Chychunovas sako, kad pastatas laikytas vienu iš miesto simbolių.Izraelio parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo Uždraudžiama Jungtinių Tautų pagalbos palestiniečiams agentūrai veikti šalies teritorijoje. Tai sukėlė nerimą Izraelio sąjungininkams Vakaruose - jie baiminasi, kad šis žingsnis pablogins ir taip sunkią humanitarinę padėtį Gazoje.Švietimo mokslo ir sporto ministerija teigia nuo įtraukiojo ugdymo pradžios nesulaukusi skundų dėl į mokyklas nepriimtų vaikų su specialiaisiais poreikiais. Nuo šių metų rugsėjo mokyklos turėjo būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai.Ved. Darius Matas

Lietuva pasirašys sutartį dėl tankų „Leopard 2“ įsigijimo, pirks vikšrinių kovos mašinų dviem batalionams, nusprendė Valstybės gynimo taryba.Prasidėjo išankstinis balsavimas antrajame Seimo rinkimų ture. Iki šių metų Seimo rinkimų prie balsadėžių ateinančių jaunų žmonių skaičius nuosekliai didėjo ir vienu buvo pasiekęs 39 procentus, tačiau per pirmąjį turą krito iki 33 procentų. Ekspertai ir rinkimų stebėtojai sako, kad mažas jaunimo įsitraukimas į politiką būdingas ne tik Lietuvai, tačiau kaip jaunus žmonės sudominti, atsakymo nėra.Ledo čiuožėja Alison Reed tikisi, kad iš Pilietybės komisijos šiandien pagaliau išgirs teigiamą atsakymą dėl Lietuvos pilietybės suteikimo. Sportininkė sako vis dar nenusprendusi, ar dar kartą kreiptųsi dėl pilietybės, jei ir šį kartą sulauktų neigiamo atsakymo.Europos Parlamentas ketina patvirtinti 35 milijardų eurų paramą Ukrainai. Tai bus paskola, kurią padengs Vakaruose įšaldytas Rusijos turtas. Anot Bendrijos, šie pinigai padės apmokėti padidėjusius Ukrainos finansinius poreikius.Iki Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų liekant kiek daugiau nei dviem savaitėms, Kamala Harris sekmadienį minėdama savo 60-ąjį gimtadienį, siekdama pelnyti darbininkų klasės palankumą, lankėsi juodaodžių bažnyčiose Džordžijoje, o jos varžovas Donaldas Trumpas patiekinėjo klientams bulvytes viename Pensilvanijos „McDonald's“ restorane.Elektrėnų marių pakrantėje, rekreacinėje teritorijoje už ketvirtį milijono siūlomi pirkti sklypai, dėl kurių grąžinimo valstybės žinion vyksta teismo procesas. Vystytojai tikina, kad teismų sprendimai - tik formalumas, o pirkėjų laukia ramybė ir kokybiška kaimynystė.Ved. Darius Matas

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Nacionaliniame Kauno dramos teatre – Gintaro Varno premjera pagal lenkų dramaturgo Tadeuszo Różewicziaus pjesę „Kartoteka“.Vilniuje prasideda žaidimų Kultūros paroda ir konferencija „GameOn“.Elžbieta Banytė apžvelgia Cormac McCarthy romaną „Kraujo meridianas arba Saulėlydžio gaisai Vakaruose“ ir Joseph Campbell „Deivės. Dieviškojo moteriškumo paslaptys“.Tokijuje, valstybiniame Kareivių, Sibiro kalinių ir pokario repatriantų atminimo muziejuje, atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Išgyventi Sibirą: lietuvių tremties istorija“.Medijų rėmimo fondas paskelbė konkursus 2025- ųjų metų finansavimui gauti, tačiau šiame konkurse dalyvauti negalės keli Lietuvoje anglų kalba leidžiami. Kodėl susiklostė tokia situacija?Šeštadienį ir sekmadienį Nacionalinėje dailės galerijoje vyks jau nebe pirmą kartą organizuojamas Fotografijos savaitgalis.Vokietijoje vyksta 76- oji Frankfurto knygų mugė.Ved.Marius Eidukonis

Seimas dar labiau griežtino su Rusija ar Baltarusija siejamo verslo dalyvavimą visuose strateginiuose viešuosiuose pirkimuose bei jo galimybes investuoti Lietuvoje. Pakeitimai leis vyriausybinei strateginių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai įvertinti, ar viešuosiuose pirkimuose norinti dalyvauti įmonė ar jos partneriai gali būti susiję su nedraugiškomis šalimis ir kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.Taip pat iš pirkimų būtų šalinamos grupės bendrovės, jeigu šiose valstybėse veiktų bent viena grupės narė.Kelmės rajono vicemeras Kęstutis Bilius, partijos „Nemuno aušra“ keltas kandidatu į Seimą, galės toliau siekti parlamentaro mandato, paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taip panaikinamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, kuriuo "Nemuno aušros" kandidatui buvo neleista dalyvausti Seimo rinkimuose, nes jis esą nenurodė sovietmečiu bendradarbiavęs su KGB.Jungtinių Valstijų prezidentas Džou Baidenas paskelbė apie naują beveik 8-ių milijardų dolerių vertės paramą Ukrainai, į kurią įeina ir ilgojo nuotolio raketos. Tačiau pranešime neužsimenama apie galimybę jomis smogti į Rusijos teritoriją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad parama svarbi siekiant pergalės. Šiandien jis susitiks su Džou Baidenu ir pristatys pergalės planą. Tuo metu Respublikonų partijos vadovybė paskelbė raginimą atleisti Ukrainos ambasadorę Vašingtone. Pradėtas parlamentinis tyrimas dėl Zelenskio vizito Pensilvanijos amunicijos gamykloje, kaltinant jį dalyvavus Demokratų partijos rinkiminėje kampanijojeKetvirtą dieną iš eilės tęsiasi intensyvūs Izraelio smūgiai Libane, pranešama apie dešimtis žuvusiųjų ir sužeistųjų. Izraelis teigia apšaudantis Hezbola pozicijas, anksčiau pranešė ir numušęs raketas savo teritorijoje. Izraelio kariuomenei užsimenant apie galimą sausumos invaziją, Jungtinės valstijos ir kitos sąjungininkės Vakaruose siekia diplomatinio konflikto sprendimo. Pasiūlymus dėl paliaubų Izraelis atmeta.Vilniaus rajone atidarytas pirmasis Baltijos šalyse genų terapijos centras. Jis teiks pažangias genų terapijos vaistų vystymo ir gamybos paslaugas farmacijos įmonėms Europoje ir JAV. Centre bus atliekami inovatyvūs genų terapijos moksliniai tyrimai ir komponentų gamyba.Ved. Darius Matas

Europos Parlamentas perrinko Ursulą von der Leyen Europos Komisijos vadove antrai kadencijai.Įsigaliojo draudimas į Lietuvą įvažiuoti lengviesiems automobiliams su baltarusiškais numeriais. Šiandien į Lietuvą neįleista kelios dešimtys tokių transporto priemonių. Lietuvoje jau esantys automobiliai su baltarusiškais numeriais eisme galės dalyvauti dar pusę metų, iki sausio 18-os dienos. Paskui automobiliai bus konfiskuojami.Nepaisant vartotojų lūkesčių, Europos centrinis bankas nutarė nekeisti bazinių palūkanų normų. Birželio mėnesį jos buvo sumažintos ketvirčiu procentinio punkto. Ką tai reikš ekonomikai ir paskolų turėtojams?Amerikos prezidentui Džo Bidenui per rinkimų kampanijos kelionę į Las Vegasą testais nustatyta kovidas. Prezidentas Bidenas susirgo labai svarbiu jo rinkimų kampanijai momentu, kai siekė parodyti, kad yra tinkamas šiam darbui po nesėkmingų televizinių debatų su Donaldu Trumpu. Prezidento pasirodymas debatuose pakurstė susirūpinimą dėl jo sveikatos ir paskatino kai kuriuos demokratus raginti jį pasitraukti.Europos politinės bendrijos susitikime Oksforde Ukrainos prezidentas paragino sąjungininkus panaikinti visus ribojimus ginkluotės naudojimui. Kreipdamasis į Europos lyderius Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad teisingą taiką gali užtikrinti tik bendri ir drąsūs sprendimai. Pasak Zelenskio, sąjungininkai Vakaruose turi atsižvelgti į rezultatus fronte, o ne vadovautis baimėmis dėl eskalacijos.Vilniuje įsikūrusi gamybos įmonė turės nemalonumų dėl įdarbinto karo pabėgėlio iš Ukrainos. Ukrainiečiui vos išėjus iš darbo paaiškėjo, jog jam jau metus pasibaigusi darbo viza, tad jis neturėjo teisės gyventi Lietuvoje ir taip pat dirbti čia. Darbo inspekcijos teigimu, darbdavys privalo šią informaciją žinoti ir reaguoti, tad už tai gresia baudos ir kiti nemalonumai.Ved. Madona Lučkaitė

Popiežius Pranciškus, skirtingai nuo pirmtakų, pasisako už „globalių Pietų“ katalikybę, propaguojančią išsilaisvinimą iš vakarietiškų normų ir gilesnę integraciją į nevakarietiškas kultūras, tuo tarpu Vakarų „kultūriniai krikščionys" siekia išsaugoti savo istorinį krikščionišką paveldą. Plačiau - vedamojo skiltyje.Pokalbis su Ukrainos Caritas-Spes vadovu kun. Vyacheslav Grynevich: „Net jei žiniasklaidoje nėra informacijos apie Ukrainą, žinokite, kad karas vis tiek nesibaigė. Prašau, nepamirškite mūsų, nes mes kiekvieną dieną laukiame stebuklo“.Užsienio spaudos apžvalga: Katalikų Bažnyčia Rusijoje - naujas vidaus priešas (parengė Giedrius Tamaševičius).Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Ar pragaras tikrai tuščias?“Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Daugiau apie NBA https://osportas.lt/    00:00:00 – Įžanga ir parama Ukrainai 00:05:50 – Ryčio gyvenimiški pastebėjimai 00:09:27 – Botai atakuoja, einam audio 00:14:12 – Mainai ir Knicks 00:24:55 – Micičiaus mainai ir Thunder 00:32:43 – Pastiprinimas Dalase 00:34:35 – Hieldas į Filadelfiją 00:39:25 – Bruklino sutarimas su Suns 00:41:07 – Rytį nustebino Kings mainai 00:44:36 – Pistons viražai 00:46:40 – Jovaras nervuojasi dėl Bulls 00:49:40 – Iš ko tikėjomės daugiau 00:58:25 – Kas bus pirmi Vakaruose po savaitės? 01:02:52 – Trumpos žinios 01:07:07 – Savaitės rungtynės 01:12:12 – Ant suolo 01:16:18 – Tarpinis išstojimas apie Euroviziją 01:17:17 – Žiūrovų klausimai  

Sostinėje protestą tęsianti Lietuvos žemės ūkio taryba prašo Vilniaus savivaldybės pratęsti leidimą rengti šią akciją neribotam laikui. Dabar toks leidimas jiems suteiktas iki penktadienio pavakario. Anot tarybos vadovo Igno Hofmano, vakarykščiai žemės ūkio ir aplinkos ministrų atsakymai protestuojančių žemdirbių netenkina.Tauragėje prie Jūros upės kranto vakar nugriuvus daliai šlaito, jis bus nukasamas, bus ieškoma nepažymėto nuotekų vamzdžio, kuris galėjo sukelti nuošliaužą. Taip pat ketinama atlikti viršuje esančio takelio ir paties šlaito ekspertizę. Ekstremali situacija neskelbiama.Amerikos Karo studijų instituto analitikai teigia, kad Rusija išnaudoja karinio lėktuvo katastrofą Belgorodo srityje, kad galėtų sėti nepasitenkinimą Ukrainoje ir abejones Vakaruose dėl tolesnės paramos Kyjivui. Kremliaus teigimu, lėktuve esą buvo 65 belaisviai iš Ukrainos taip pat šeši įgulos nariai ir trys apsaugininkai. Rusijos gynybos ministerija teigia, kad Charkivo pasienio regione dislokuotos Ukrainos pajėgos į lėktuvą paleido dvi raketas, ir incidentą vadina teroristiniu aktu.Moldovoje traukiasi užsienio reikalų ministras Nikas Popeskas, padėjęs šaliai siekti narystės Europos Sąjungoje. Kokia situacija autonominėse srityse Padniestrėje ir Gagaūzijoje pokalbyje su besilankančiu Moldovoje LRT RADIJO bendradarbiu, politologu, Alvydu Medalinsku.Kataras pareiškė esąs pasibaisėjęs nutekintomis Izraelio ministro pirmininko pastabomis, kuriose jis kritikavo šalies tarpininkavimo su „Hamas“ pastangas, dar labiau apsunkindamas derybas, kuriomis siekiama sustabdyti karo veiksmus mainais į įkaitų išlaisvinimą.Į LRT girdi kreipęsi šalia Vilniaus esančio Pagirių gyventojai piktinasi kaimynystėje statoma „Homanit Lietuva“ gamykla. Nors įmonė dar nepradėjo medienos plaušo plokščių gamybos darbų, gyventojai teigia kenčiantys nuo gamyklos skleidžiamo triukšmo ir dulkių. Bendrovė sako - stengiasi, kad gyventojams būtų kuo mažiau nepatogumų.Ved. Paulius Šironas

Trečiadienį iš anksto neskelbto vizito į Vilnių atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Lietuvai dėkojo už paramą ir kalbėjo apie bendrą ginkluotės gamybą bei jos deficitą Vakaruose. Tačiau svečio vizitas paženklintas vidaus politikos rietenomis – į priėmimą prezidentūroje nebuvo pakviestas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.Ar Vakarų ginkluotės deficitas nepaliks Ukrainos be gynybos?Laidoje dalyvauja europarlamentarai Petras Auštrevičius, Rasa Juknevičienė, konsultantas Arūnas Pemkus, politologė Rima Urbonaitė, saugumo gynybos ekspertas Ignas Stankovičius, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas Vaidas Sabaliauskas.Ved. Marius Jokūbaitis

Per masinį Ukrainos apšaudymą dronais ir raketomis žuvo 20 žmonių, dar per 100 sužeista. Rusai taikėsi į gimdymo namus, švietimo įstaigas, daugiabučius, prekybos centrus ir atakavo viskuo, ką turi. Lietuva tai vadina teroristine ataka.Liublino vaivadijoje Lenkijos pietryčiuose 200 policininkų ieško objekto, atskridusio iš Ukrainos. Neatpažintas objektas siejamas su intensyvia Rusijos ataka. Lenkijos prezidentas dėl šio incidento susitiko su kariuomenės vadovybe.Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė Solomija Bobrvska teigia, kad jos šalis yra pasirengusi įgyvendinti reformas ir žengti į Europos Sąjungą. Deputatės teigimu, ne tik Ukrainos narystė bendrijoje, bet ir tolesnė parama besiginančiai šaliai vis labiau priklausys nuo politinės valios Vakaruose.Per 2023 metus išaugo žuvusiųjų keliuose skaičius. Pernai per 11 mėnesių žuvo 116 žmonių, šiais metais per tą patį laiką 143.2023-ieji bus karščiausi metai per visą istoriją, lapkritis - šeštas rekordiškai šiltas mėnuo iš eilės, teigia Europos klimato tarnyba „Copernicus“. Ko tikėtis 2024 m?Šie metai buvo pilni išbandymų demokratijai. Demokratiškų šalių mažėjo Afrikoje, per kurią nusirito karinių perversmų banga. Europoje iššūkių demokratijai kėlė rinkimus laimėjusios kraštutinės dešinės partijos. Stebėtas ir žmogaus teisių bei laisvių mažėjimas.Ved. Agnė Skamarakaitė

2023-ieji pasauliui atnešė naujų geopolitinių audrų. Gilėjantys konfliktai Rytuose ir Vakaruose grasina tektoniniais lūžiais ir poveikiu visai žmonijai.Nesibaigantis karas Ukrainoje, Rusijos ir Kinijos suartėjimas, naujos grėsmės Vakarų demokratijai ir kunkuliuojantys Artimieji Rytai.Kaip pasaulio įvykiai 2023-isiais paveiks ateinančius metus?Laidoje dalyvauja VDU Islamo studijų profesorius Egdūnas Račius, Japonijos tarptautinio universiteto politologė Vida Mačikėnaitė, Rytų Europos studijų centro asocijuotas analitikas Maksimas Milta, politikos analitikas Justinas Vitkus.Ved. Marius Jokūbaitis.

Visoje Ukrainos teritorijoje šįryt gaudė pavojaus sirenos. Rusija surengė masinę oro ataką. Paleista daugiau kaip 100-as įvairių modifikacijų raketų, taip pat dešimtys iranietiškų dronų Šached. Pranešama apie civilių aukas ir sugriovimus. Žuvusiųjų yra ir sostinėje Kyjive, bei vakariniame Lvivo miesteUkrainos Aukščiausiosios Rados narė Solomija Bobrovska teigia, kad jos šalis yra pasirengusi įgyvendinti reformas ir žengti į Europos Sąjungą. Deputatės teigimu, ne tik Ukrainos narystė bendrijoje, bet ir tolesnė parama besiginančiai šaliai vis labiau priklausys nuo politinės valios Vakaruose. Solomiją Bobrovską Kyjive kalbino užsienio naujienų redaktorė Ieva Balsiūnaitė.2023-ieji pasauliui atnešė naujų geopolitinių audrų. Gilėjantys konfliktai Rytuose ir Vakaruose grasina tektoniniais lūžiais ir poveikiu visai žmonijai. Nesibaigantis karas Ukrainoje, Rusijos ir Kinijos suartėjimas, naujos grėsmės Vakarų demokratijai ir kunkuliuojantys Artimieji Rytai. Kaip pasaulio įvykiai 2023-isiais paveiks ateinančius metus?Šiandien yra paskutinė šių metų darbo diena. Per Naujųjų šventes turėsime tris laisvadienius. Nemažai žmonių važiuos į kitus miestus pas gimines ir draugus, o po švenčių grįš namo. Policija žada aktyviau stebėti vairuojančius. Kaip Naujuosius sutikti vairuotojams, kad kitais metais netektų vaikščioti pėsčiomis?Klaipėdos rajone situacija dėl patvinusios Minijos išlieka sudėtinga, šventinį Naujųjų metų savaitgalį tarnybos ruošiasi budėti ir stebėti, kad kylantis vanduo nepralaužtų pylimų. Meteorologai prognozuoja, jog artimiausiu metu krituliai iš vakarų Lietuvos nesitrauks, nerimaujama, kad vandens lygis Minijoje ties Priekule gali vėl pradėti kilti.Į LRT girdi kreipėsi Kretingos savivaldybei priklausančiame būste gyvenanti moteris, kuri nuo Naujųjų liks be stogo virš galvos, mat savivaldybė pranešė nutraukianti nuomos sutartį. Kretingos mero teigimu, būstas kretingiškei buvo suteiktas išimties tvarka, o sutartis pratęsta net tris kartus, taip suteikiant jai laiko susirasti gyvenamąjį plotą. Sociologai teigia, kad šalyje galiojanti paramos skyrimo tvarka - ydinga ir neskatina žmonių bandyti kabintis į gyvenimą.Ved. Andrius Kavaliauskas

Po spalio 7 d. Hamas surengtų skerdynių Izraelyje nemažai Vakarų kairiųjų stojo Hamas pusėn, Europoje ženkliai išaugo antisemitinių išpuolių skaičius, žydų studentai nebesijaučia saugūs daugelyje Vakarų universitetų. Kodėl tiek daug kairiųjų Vakaruose palaiko ne tik palestiniečių civilius, bet ir Hamas? Kodėl teroristinės, ISIS ir Al-Qaeda giminingos Hamas ir Hezbollah organizacijos laikomos globalios progresyviosios kairės dalimi? Laidoje nagrinėjami pagrindiniai kairės antiizraelietiški argumentai ir kontekstai: antikolonializmas, istorija (ypač 1948 m. Izraelio įkūrimas), antiamerikanizmas ir antisemitizmas. Apie šias temas diskutuojame su Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoju, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos mokytoju Algirdu Davidavičiumi.Ved. Simas Čelutka

„Žydų rasė ir žydų tauta apskritai negali būti laikomos atsakingos už Izraelio vyriausybės veiksmus ar Izraelio kariuomenės ir oro pajėgų daromus tarptautinės ir humanitarinės teisės pažeidimus. Nepaisant to, žydų tauta yra kaltinama, o žydai visur jaučia baimę. Kodėl taip lengva sužadinti antisemitizmą, net ir po to, kai Bažnyčia atsižadėjo antijudaizmo? Tai paslaptis, kurią galbūt galėtų paaiškinti minios psichologija, žmonijos meilė atpirkimo ožiams ir sąmokslo teorijoms bei paprasčiausia nenumaldoma pagieža. Reikia kuo garsiau kalbėti apie tai, kad pasidavimas tokioms pagundoms yra sunki nuodėmė.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.Adventinę akciją „Gerumas mus vienija“ ir kitas socialines „Carito“ iniciatyvas pristato Lietuvos „Carito“ komunikacijos koordinatorė Ieva Urbonaitė.Spaudos apžvalga: apie ginčus viešojoje erdvėje dėl Izraelio karo prieš „Hamas“ ir lietuvių kalbos politikos (aut. Laurynas Peluritis).Tėvas Antanas Saulaitis SJ - apie šiuolaikinį antisemitizmą.Filosofas Povilas Aleksandravičius apie popiežiaus Pranciškaus ir Teksaso vyskupo Josepho Stricklando konfliktą.Laidą parengė Rūta Tumėnaitė ir Jūratė Kuodytė.

Informacinę erdvę stebinčios organizacijos "Debunk EU" duomenimis, vien per pirmąsias Izraelio ir grupuotės "Hamas" konflikto dienas fiksuota 13 tūkstančių melagingos informacijos. Dažniausiai ji platinta socialiniuose tinkluose. Centro vadovas Viktoras Daukšas sako, kad rengdamos įvairias informacines atakas, nedraugiškos valstybės siekia sukelti sumaištį ir nesaugumo jausmą Vakaruose. Todėl, anot jo, valdžia turi imtis stipresnių priemonių įvairioms atakoms atremti, o gyventojams pataria būti budriems, kad nepakliūtų į vis išradingiau kuriamas dezinformacijos pinkles.Tęsiantis Izraelio ir "Hamas" karui, Jungtinių Valstijų prezidentas šiandien kreipsis į tautą.Dalis parlamentarų siekia kriminalizuoti nelegalius azartinius lošimus. Šis klausimas aptartas Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje, kurio metu taip pat apžvelgta loterijų bei lošimų situacija Lietuvoje.Vilniuje, Valdovų rūmų muziejui šį vakarą bus perduota antroji mecenato Prano Kiznio dovana – šešiaženkle suma vertinamas 15-ojoj - 17-ojo amžiaus Vakarų Europos dailės rinkinys. Jame iš viso 26 tapybos darbai, tarp jų ir žymių italų autorių kūriniai.Ved. Paulius Šironas

Laida išplaukia į platesnius vandenis. Porą savaičių Domantas Razauskas pasakojo apie perdainavimus, skolinius, voginius arba tiesiog „koverius“ mūsų estradoje. O kaip šis fenomenas atrodo Vakaruose? Šįkart „Pakartot“ – garsios, senos, visų mūsų puikiai žinomos dainos, kurios išties yra „koveriai“, o mes to net neįtarėme!Ved. Domantas Razauskas

Ukrainos karinė dvasia svyruoja. Fronte nei viena pusė nesugeba padaryti proveržio. Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis teigia, kad ir Vakaruose didėja karo nuovargis, dėl to reikia daugiau kalbėti apie pergalę, o ne apie ilgą karą.Ved. Deividas Jursevičius

Vilnius - baltarusiškas miestas, teigia vadinamoji litvinizmo teorija. Kai kurie Lietuvos politikai jai prijaučiančius baltarusius laiko grėsme nacionaliniam saugumui ir ragina jiems neišduoti leidimų gyventi Lietuvoje. Visgi kiti istorikai mano, kad litvinizmas tėra baltarusių bandymas ieškoti savo vietos Vakaruose. Pasak jų, pavogti Lietuvos istoriją tiesiog neįmanoma.Ar baltarusių litvinizmas pavojingas?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas, buvęs Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius, atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė ir Lietuvos baltarusis, politologas Vadzimas Vileita.Ved. Liepa Želnienė

Daugybė skirtingų procesų, tokių kaip filmai ir žiniasklaidos formuojamas portretas, neabejotinai turėjo neigiamos įtakos skirtingų tautų požiūriui į arabų kultūrą. Į arabų kultūrą besigilinanti Gintarė Sereikaitė-Motiejūnė teigia, kad karjeros pradžioje norėjo atrasti vakarų kultūros vietą pasaulyje, o šiuo metu turi tikslą parodyti, kad gyventi kitaip nei vakaruose – nereiškia gyventi blogiau.Kokia iš tiesų yra arabų kultūra ir ko apie ją nežinome? Kas yra tautos velniai ir moralinė panika? Kaip Artimųjų Rytų kultūroje reiškiasi vakarietiškos modernybės produktai?Pokalbis su Vilniaus universiteto, Azijos ir transkultūrinių studijų instituto jaunesniaja asistente, doktorante Gintare Sereikaite-Motiejūne.Ved. Ignas Klėjus

Priešpaskutinėje 2022-23 metų NBA reguliariojo sezono apžvalgoje Rokas Grajauskas ir Mykolas Jankaitis savo dėmesį skiria įtemptoms Vakarų konferencijos kovoms. Ar Jonas Valančiūnas ir „Pelicans“ pavys benuvažiuojantį atkrintamųjų traukinį? Kokie varžovai atkrintamosiose būtų palankiausi ir nepalankiausi Domantui Saboniui bei Sakramento „Kings“? Ko trūksta stringantiems Dalaso „Mavericks“ ir kodėl Minesotos „Timberwolves“ jaučiasi pasmerkti pralaimėjimams teisėjų švilpukų dėka? Šią tinklalaidę pristato 7bet. Temos: Priešpaskutinė reguliariojo sezono įžanga ir ENBO atributikos pristatymas (0:00); Neįvykusi Embiido ir Jokičiaus akistata bei Mykolas Tibete (5:10); Iškalbingos Milvokio ir Bostono rungtynės (13:05); Nesportinių pražangų traktavimas NBA lygoje (15:38); Galimi Rytų konferencijos finalų scenarijai (22:00); Naujojo Orleano ir JV šansai pakovoti Vakaruose (23:57); Sakramentas atkrintamosiose pirmąsyk nuo 2006-ų (34:21); Minesota – Gobertas, teisėjai, McDanielsas ir kiti (39:46); Rūdimis bezdėjęs Kevinas Durantas (57:49); Pozityvumo stokojantis Dalaso eksperimentas (59:12); Kas pateks į įkrintamąsias varžybas? (1:18:26); Mykolo NBA2K simuliacija ir Aridono kvizas (1:30:22).

Prieš maždaug 40 m. Vakaruose pradėjo formuotis nauja etikos kryptis – rūpesčio etika. Ji iškilo kaip alternatyva dominuojančioms moralinio mąstymo tradicijoms, o ją išplėtojo feminizmo atstovės. Kuo ypatinga ši nauja moralės filosofijos atšaka? Ką moraliniu požiūriu svarbaus atveria rūpesčio sąvoka ir kuo ji skiriasi nuo tokių tradicinių moralinių sąvokų kaip teisingumas, laisvė ar autonomija? Kaip moralės atskaitos tašku gali tapti motinos ir vaiko ryšys? Koks yra rūpesčio etikos ir politikos santykis? Ar šiuolaikinė politika gali tapti rūpestingesnė? Ar lietuvių solidarumą su ukrainiečiais galima interpretuoti pasitelkiant rūpesčio sąvoką? Apie visa tai – pokalbis su filosofe, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoja dr. Renata Bikauskaite.Ved. Simas Čelutka

Savaitinė NBA apžvalga „Trigubas dublis“. Vedėjai Jovaras Skanas ir Rytis Vyšniauskas.   00:00:00 – įžanga 00:03:00 – Insiderių lenktynės 00:08:55 – Lebrono Jameso saga 00:21:19 – SIL ir Lebron James batai 00:22:51 – Kyrie Irving į „Mavericks“ 00:37:45 – Kevin Durant į „Suns“ 00:54:44 – Lakers transferai ir galimybės 01:00:30 – Westbrook ir „Clippers“ 01:04:13 – Likę NBA mainai 01:20:51 – Ant suolo 01:25:57 – Žiūrovų klausimai

Vakaruose nepageidaujamas Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šią savaitę lanko įvairias Afrikos sostines. Analitikai sako, kad Kremlius bando pademonstruoti, jog Ukrainos sąjungininkams nepavyksta izoliuoti Rusijos tarptautinėje arenoje. Priešingai - Maskva buria palankių šalių koaliciją ir bando sukurti atsvarą Vakarų įtakai. Pietų Afrika Lavrovo vizito išvakarėse paskelbė, kad per invazijos į Ukraina metines surengs bendras karines pratybas su Rusija ir Kinija.Šią savaitę Vokietijos kancleriui patvirtinus, kad Vokietija aprūpins Ukrainą koviniais tankais „Leopard“, taip pat davus leidimą kitoms šalims, įskaitant ir Lenkiją, Ukrainai perduoti tankų, išaugo ir propagandos banga Rusijoje.Naujausia „Eurobarometro“ apklausa atskleidė, kad 63 proc. Lietuvos gyventojų pritartų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų atsisakymui. Ar jūs pritartumėte vieno ir dviejų centų atsisakymui, kaip dažnai juos naudojate?Europos centrinis bankas tiria galimybę įvesti papildomą atsiskaitymo priemonę - skaitmeninį eurą. Kodėl tokia mintis neramina komercinius bankus ir kokią naudą pajustų Bendrijos gyventojai?Lietuvos kariai išvyko į ukrainiečių rengimo misiją Jungtinėje Karalystėje. Kaip bendradarbiauti rengiant ukrainiečių karius, šią savaitę Vokietijoje.Ved. Rūta Kupetytė

Vokietijoje, Ramšteino karinėje bazėje, prasidėjo Ukrainos rėmėjų susitikimas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina sąjungininkes Vakaruose spartinti ginklų pristatymą, jo šaliai toliau kovojant su Rusijos invazija.Varšuva imasi lyderės vaidmens Europoje dėl ginklų tiekimo Ukrainai. Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis paskelbė, kad jo šalis gali perduoti Ukrainai tankus „Leopard 2“, nelaukdama Vokietijos gynybos ministerijos sprendimo. Suomija taip pat pranešė apie 400 milijonų eurų vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą – kol kas didžiausią ir apimantį sunkiąją artileriją bei amuniciją, bet ne tankus „Leopard“.Kovos su prekyba žmonėmis specialistai pastebi, kad Lietuvoje socialiai pažeidžiami žmonės dažnai patenka į grupuočių rankas, jų vardu imamos paskolos, atimamos pašalpos.Jungtinių Valstijų prezidento reputaciją temdo skandalas dėl privačiame biure bei namuose ir garaže laikytų įslaptintų dokumentų. Džo Baideno reitingas nukrito iki 40 procentų. Analitikai pabrėžia, kad Baideno skandalas naudingas respublikonams ir buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui, kuris pats kaltinamas dėl šimtų slaptų dokumentų laikymo savo viloje Floridoje.Telefono numeriuose vietoje 8 rašysime 0: kas žinotina?Eismo sąlygos vėl žiemiškos.Ved. Madona Lučkaitė

Mykolas Jankaitis ir Rokas Grajauskas pasidalinai įspūdžiais po fenomenalaus Mitchello pasirodymo bei sugrįžta su rubrika „Kažkas gero / Kažkas blogo“, šį sykį dėmesį sutelkdami į vakarų konferenciją. Šios dienos tinklalaidę pristato 7bet. Temos: Įžanga (0:00); Logiką paneigęs Mitchello pasirodymas (1:18); Kažkas gero, kažkas blogo - Finikso „Suns“ (12:27); Palaikymo Dalase nesulaukiantis Dončičius (21:43); Reikšmingo pastiprinimo sulaukę „Blazers“ (28:00); Ypatingai blogai svečiuose žaidžiantys čempionai (34:50); Sveika atkarpa metus uždaręs Leonardas (44:00); Pozityvių momentų vis nesulaukiantys „Lakers“ (55:46); Vakarėlių liūto režimu žaidžiantis Ja Morantas (1:05:09); Ambicingo Timo Connelly sprendimo pasmerkti „Timberwolves“ (1:11:22); Jaunųjų vakarų konferencijos komandų situacija (1:19:14).

Pirmoje pokalbio dalyje aptariama humanistikos ir humanitarinių mokslų krizė, apie kurią daug diskutuojama Vakaruose. Kodėl vis mažiau studentų renkasi humanitarinius mokslus? Kokią įtaką tam daro verslo požiūris ir ideologiniai, kultūriniai karai? Ar humanitarai apskritai turi teisintis dėl savo egzistencijos ir veiklos prasmės?Antroje pokalbio dalyje kalbama apie Homero „Iliadą“ ir jos įtaką Vakarų kultūrai. Kodėl šiandien vis dar skaitome „Iliadą“? Ką šis epas mums byloja apie karą ir žmonių santykius? Ar šiandien vis dar aktuali herojinė etika ir tokios dorybės kaip drąsa? Ar teisus vokiečių filosofas J. Habermasas, kuris aiškina, kad Vakaruose šiandien yra įsitvirtinęs „postherojinis mentalitetas“?Apie visa tai – pokalbis su filosofu, kultūros istoriku, vertėju, redaktoriumi, diplomatu, Vilniaus universiteto profesoriumi dr. Vytautu Ališausku.Ved. Simas Čelutka

Savaitinė NBA apžvalga „Trigubas dublis“. Vedėjai Jovaras Skanas ir Rytis Vyšniauskas.       00:00:00 – Įžanga 00:07:15 – „Pelicans“ triukšmauja Vakaruose  00:23:30 – komandos kurios kils, kris ir išsilaikys 00:47:21 – NBA pervadininti apdovanojimai 00:59:55 – NBA savaitės naujienos 01:07:35 – Žiūrovų klausimai

Ką reiškia būti tokios šalies kaip Iranas tyrinėtoja? Kaip atrodo kasdienis gyvenimas ir islamo studijos Irane? Ar tenka užsiimti savicenzūra, privalomai dėvėti hidžabą, net ir atvykus iš užsienio? Kuo skiriasi kasdienis gyvenimas Irane ir Vakaruose? Ar dabartinis islamistinis Irano režimas iškreipia autentišką islamo mokymą? Kokia yra moterų padėtis Irane ir ar galima kalbėti apie specifiškai iranietišką feminizmą? Ko galima tikėtis iš dabar šalyje vykstančių protestų? Apie visa tai – išsamus pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, politikos mokslų daktare, Irano kultūros ir politinių procesų tyrinėtoja dr. Ieva Koreivaite.Ved. Simas Čelutka

Garsiausi pasaulio ledynai po kelių dešimtmečių gali išnykti, mokslininkai sako, kad tirpstančiame lede esančios medžiagos ateityje gali sukelti pandemiją – išsamiau apie tai klimato rubrikoje su VU profesoriumi Andrejumi Spiridonovu.Geriausiu Lietuvos jaunuoju virėju šiemet pripažintas Paulius Lenkšas. Pas garsaus šefo Gordono Ramzio auklėtinį metus dirbęs pašnekovas sako, kad tai buvo baisi patirtis, tačiau dabar norėtų jam padėkoti.Vakaruose šventinėms reklamoms įprastai skiriami milijonai, čia filmuojasi garsenybės, specialiai perkuriamos gerai žinomos dainos. Kodėl Kalėdinės reklamos tokios svarbios įmonėms? Kaip jos atspindi šiandienines aktualijas bei kiek tam skiriama dėmesio Lietuvoje?Žmogaus teisių aktyvistai kaltina Italiją pažeidus tarptautinę teisę, nes ši neįsileidžia migrantų. Italijos sprendimą kritikuoja ir Prancūzija, dėl to šalys įsivėlė į ginčą. KokiąVed. Karolina Panto

Gimęs ir ankstyvąją vaikystę praleidęs Bombėjuje, Sandeepas Bhagwati (g. 1963) vėliau apsigyvena ir mokosi Vokietijoje, suartėdamas su daugeliu Darmštato ir Paryžiaus IRCAM veikėjų, o po to persikelia į Kanadą. Muzikoje ir publicistiniuose tekstuose jis deklaratyviai protestuoja prieš inertišką baltosios rasės kultūrinę viršenybę, jos primetamus reikalavimus ir lūkesčius.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Požiūris į dezinformaciją ir kiek jai įtaką daro Rusija ar kitos užsienio jėgos labai skiriasi šalyse, nepatyrusiose Rusijos okupacijos, ir žinančiose, kas tai yra. Kaip tai atrodo? kaip kovoti su dezinformacija? Kas veikia, o kas ne, ar įmanoma, kad naujosios ES taisyklės didžiosioms platformoms padės? Apie tai - pokalbis su Bram Alkema, DROG Group, kovos su dezinformacija ekspertu, kurso apie naujas žiniasklaidos strategijas dėstytoju Nyderlandų Amsterdamo taikomųjų mokslų universitete.

Pokalbis apie Urugvajuje gimusį žurnalistą, rašytoją, svajotoją ir maištininką Eduardo Galeano (1940-2015), kurio kūryba peržengia įprastų literatūros žanrų ribas, nes joje susipina istoriniai faktai ir vaizduotė, magiškasis realizmas ir socialinė bei politinė kritika.Kiek reikia žinoti E. Galeano biografiją tam, kad suprasti ką ir kaip jis rašė?Kai kuriems kritikams atrodė nepatogiu E. Galeano siekis literatūrinį pasakojimą sujungti su savo idėjų bei vertybių manifestavimu. Todėl neretai šio urugvajiečio tekstai priimami kaip „pernelyg atviri“ arba „pernelyg kontraversiški“. Ar tikrai E. Galeano mąstymo bei kalbėjimo stilius šį rašytoją padarė atpažįstamu, bet kartu ir trukdė jam tapti itin populiariu Vakaruose?„Aš esu rašytojas, apsėstas troškimo atsiminti“, vieną kartą pasakė E. Galeano, tuo pat metu pridūręs, kad atsiminti jis trokšta „visų pirma Pietų Amerikos istoriją, žemyno kuris yra pasmerktas užmarščiai“. Kaip savuosiuose tekstuose E. Galeano prisimena ir pasakoja mums Pietų Amerikos istoriją?Kuo išskirtinė yra jo knyga „Dienų vaikai“?Pokalbis su Eduardo Galeano knygos „Dienų vaikai“ vertėja Giedre Steikūnaite.Ved. Aurimas Švedas

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad toliau ginčytis dėl Kaliningrado tranzito su partneriais Vakaruose būtų buvę neracionalu ir Lietuva laikysis Europos Komisijos paskelbtų gairių. Tuo metu kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, jog su Kaliningrado tranzitu susiklosčiusi situacija rodo Lietuvos politinio elito negebėjimą priimti strateginių sprendimų.Europarlamentaras Petras Auštrevičius sako, kad tokios EK gairės yra rankų laužymas Lietuvai.Skelbimų portalas Alio.lt skelbia patyręs kibernetinę ataką, galėjo nutekėti 345 tūkst. klientų duomenys.Pristatyta Vokietijos mokslininkų studija apie fejerverkų poveikį.Teigiama, kad Rusija ir Ukraina artėja prie susitarimo dėl grūdų eksporto atblokavimo per Juodosios jūros uostus. Politologo, LRT Radijo bendradarbio Alvydo Medalinsko pastebėjimai iš Odesos.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kodėl teiginiai, esą dėl karo Ukrainoje kalta ne tik Rusija, bet ir NATO, kėsinasi į teisingą pasaulio tvarką – vedamojo skiltyje.Žurnalo „Artuma“ dvigubą vasaros numerį pristato Rūta Lazauskaitė.Naujausio popiežiaus Pranciškaus laiško apie liturgijos meną atgarsius katalikiškuose Vakaruose apžvelgia Giedrius Tamaševičius.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Aleksandras Pičuškinas yra vienas brutaliausių ir produktyviausių šiuolaikinės Rusijos serijinių žudikų. Tačiau tiek Vakaruose, tiek ir mūsuose jo istorija nesusilaukė daug dėmesio. Turbūt didele dalimi dėl prieštaringos ir gandais stipriai praskiestos informacijos. Proto Pemzos komanda bando šią situaciją kiek pataisyti. Epizode sužinosite, kodėl Pičuškiną traukė pagyvenę diedai, kaip jis bandė ieškotis draugų, kokia visgi atsilupusi buvo teisėsauga. Taip pat išgirsite kas visai nesužavėjo Tomo, o atidžiau klausantys sužinos kokiu talentu pasižymi ir šiaip visokeriopai talentingas Povilas. Iliustracija: Tiny Mischiefs (IG @tinymischiefs)  Muzika ir garsai: InspectorJ, Stringer Bell, SJM62, NadiaCripps, AudioCoffee.

Šiuo metu Vakaruose ryškėja neraminanti tendencija, kad imama svarstyti santykių su Maskva normalizavimą. O tai yra pavojinga ir Lietuvai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis taip pat kritikuoja buvusio Amerikos valstybės sekretoriaus Henrio Kisindžerio žodžius, esą Ukraina turėtų derėtis su Rusija ir atiduoti jai dalį teritorijos, jeigu nori užbaigti karą.Seimas po pateikimo pritarė dviems alternatyviems projektams, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius.Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai Lietuvoje gyveno 3,9 proc. visų šalies gyventojų, pranešė Statistikos departamentas. Mažinant skurdą Lietuvoje būtina atsisakyti vienkartinių išmokų politikos ir pereiti prie ilgalaikių bei tvarių sprendimų, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.Lietuvoje pernai saugūs jautėsi 87 proc. gyventojų, rodo Vidaus reikalų ministerijos užsakymu atliktas tyrimas. Lyginant su 2020 m. besijaučiančių saugiai skaičius išaugo 8 procentais.Lietuvoje pernai saugūs jautėsi 87 proc. gyventojų, rodo Vidaus reikalų ministerijos užsakymu atliktas tyrimas. Lyginant su 2020 m. besijaučiančių saugiai skaičius išaugo 8 procentais.Ved. Agnė Skamarakaitė

Siekdami geriau suprasti nūdienos įvykius, nemažai analitikų brėžia analogijas tarp Antrojo pasaulinio karo ir šiuo metu vykstančio karo Ukrainoje. O kaip šiandienos procesus padeda suprasti Pirmojo pasaulinio karo istorija? Kaip apskritai Europoje prisimenamas ir vertinamas šis karas? Kodėl šiandien Vakaruose trūksta tikrų valstybininkų? Iš kur kyla didžiųjų idėjų stoka ir kaip būtų galima atgaivinti plataus užmojo istorines ir filosofines refleksijas, kurios sykiu įgautų aiškų strateginį ir praktinį pavidalą? Kaip galima paaiškinti dabartinę Vokietijos politiką, jos piliečių ir politinės klasės požiūrį į istoriją bei praeities traumas? Kodėl Vokietija ilgus metus puoselėjo tokį naivų, neretai ir cinišką požiūrį į Rusiją, Rytų Europą ir NATO plėtrą? Ką reiškia F. Fukuyamos „istorijos pabaigos“ tezė? Apie visa tai – pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantu Teodoru Žuku.Ved. Simas Čelutka

Liudijimai apie jau aštuoniolika dienų nepaliaujamai bombarduojamą Černihivą: keliolikai žmonių, tarp jų ir naujagimiui, rūsys tapo namaisLaidą jau tradiciškai pradedame pokalbiu su ukrainiečiais. Šįkart pokalbis su Olga Čyžova, komunikacijos specialiste iš Kyjivo, kuri Ukrainos sostinę paliko tik tada, kai sužinojo esanti sąraše žmonių, kuriuos Rusijos kariuomenei nurodyti sunaikinti. Šiuo metu Olga toliau dirba iš Ivano Frankivsko. O jos tėvai taip ir liko gyventi Černihive. Mieste, kurį Rusija užgrobė pirmąją karo dieną ir kuris jau aštuoniolika dienų nepaliaujamai bombarduojamas. Jie savo namo rūsyje priglaudė ir dar vienuolika žmonių, tarp jų ir naujagimį, kuris pasaulį išvydo jau karui prasidėjus.Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos premjerai aptarė priemones, kurių reikia imtis padedant Ukrainai. Šios šalies premjeras ir toliau ragina paskelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos, o Lenkijos ministras pirmininkas ragina Rusijai skelbti griežtesnes sankcijas.Rusijos ir Kinijos santykių perspektyva vykstant karui Ukrainoje.Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailas Podoliakas, kuris yra ir oficialios Ukrainos derybų su Rusija delegacijos narys interviu LRT sako, kad Ukraina yra labai sukrėsta partnerių Vakaruose neryžtingumo.Rusijoje nuo praėjusios savaitės nebeliko nepriklausomų žiniasklaidos priemonių. Kokia informacinė ateitis laukia Rusijos ir kaip savo veiklą toliau plėtos „Laisvės radijas“? Kolega Marius Eidukonis apie tai šįryt laidoje ,,Ryto allegro” kalbėjo su „Laisvės radijo“ Maskvos biuro vadovu Andrej Šary.Vyriausybė svarsto galimybę mažinti degalų akcizus, taip siekiant sumažinti jų kainas. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko teigimu, panaikinus akcizą degalams ir pritaikius kitas mokestines priemones, litras kuro degalinėse atpigtų maždaug 40-čia centų.Ved. Liepa Želnienė

Genocido akivaizdoje naujos moralinės jėgos įgauna Jėzaus žodžiai iš Evangelijos pagal Matą: „Kokia gi žmogui nauda laimėti visą pasaulį, bet pakenkti savo gyvybei?” Daugiau kaip 60 metų mes Vakaruose kartojome: „Daugiau niekada!“, bet vis tiek nesugebėjome sustabdyti genocido Ruandoje, per vėlai ėmėme jį stabdyti Bosnijoje. Bet jei dabar nieko nedarysime ir leisime įvykti genocidui tame regione, kuris regėjo didžiausius Antrojo pasaulinio karo baisumus, ką tai sako apie mus? Plačiau apie tai klausykitės vedamojo skiltyje.Kovo 11-osios sukaktis ir karas Ukrainoje: „Kaip ir visose istorijose, taip ir mūsiškėje ateina metas dideliems meilės išbandymams". Tomos Bružaitės komentaras.„Šv. Sostas turėtų stabdyti ekumeninį bendradarbiavimą su Maskvos patriarchatu“, - užsienio krikščionišką spaudą apžvelgia Giedrius Tamaševičius.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Šiandieniniame kontekste liepsnojant Rusijos karui prieš Ukrainą dažnai galime išgirsti svarstymus apie tai, ar mes Vakaruose išmokome istorijos pamokas. Juk sakoma, kad išmintingas mokosi iš svetimų klaidų, o kvailas – iš savo. Tačiau pats žvilgsnis į istoriją atskleidžia ne tik praeities pamokas mūsų dienoms, tačiau ir tai, kokios idėjos formuoja mūsų žvilgsnį į praeitį. Kokios idėjos formavo modernybę ir kaip žvilgsnis į idėjų istoriją gali padėti mums susigaudyti šiandienos iššūkiuose – nuo pandemijos iki karo Ukrainoje?Ved. Donatas Puslys

Šiandien susitinkame prie „Naujojo Židinio“.Netrukus pasirodysiančiame kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numeryje skaitytojai, be kita ko, ras ir garsaus šių dienų mąstytojo, čekų kunigo ir filosofo Tomašo Haliko straipsnį „Krikščionybė ir laiko ženklai“. Tėvas Halikas ne veltui daugelio vadinamas laiko ženklų skaitytojų. Šiame tekste jis apmąsto krikščionybės būklę Vakaruose, kurią lygina su žmogų ištinkančia vidutinio amžiaus krize, svarsto apie sveiką sekuliarizmą, kai kurių krikščionių gynybiškumą, vedantį į religinį fundamentalizmą, ir kalba apie Bažnyčios kaip tikėjimo dorybių mokyklos ateitį.Kaip šis tėvo Haliko tekstas skamba lietuviškų realijų kontekste? Laidos svečias – VU profesorius Paulius Subačius.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Kilusi iš žurnalistų giminės ir pati pasirinko žurnalistės kelią. Pradėjusiu nuo įvairiausių kultūros temų atrado save kine ir dabar ne tik apie jį kalba, nagrinėja, bet su sese bando kurti ir kino filmą. Taip būtų galima apibūdinti LRT KLASIKOS laidos „Pilno metro“ vedėją ir laidos „Pakeliui su Klasika“ redaktorę Austėją Kuskienę.Polinkį tikėti sąmokslo teorijomis analizuojantys mokslininkai teigia, kad Lietuvoje tam gali būti specifinių paaiškinimų. Politologė Ainė Ramonaitė interviu LRT radijui sako, kad vadinamosios sąmokslo teorijos sudėtingos krizės sąlygomis tarsi pateikia paprastą paaiškinimą viskam, kas vyksta. Lietuvoje, labiau nei, pavyzdžiui Jungtinėse Valstijose, jomis tikėti yra linkusios moterys. Taip pat – žemesnio išsilavinimo žmonės, valdžia ir, iš principo, valdančiuoju elitu nepasitikintys gyventojai. Taip yra ir Vakaruose. Tačiau Lietuvoje svarbus ir dar vienas veiksnys, kuris kitur iki šiol mokslininkų nebuvo vertintas, tai – teigiamas požiūris į sovietmetį.Kolegė Rima Žilinskaitė profesorės Ainės Ramonaitės klausia, kokios to priežastys ir galimos pasekmės.Krašto apsaugos ministerija numato du galimus visuotinio šaukimo modelius: šaukti tik vaikinus arba šaukti ir vaikinus, ir merginas. Apie lyčių lygybę kariuomenėje, kokios moterų karjeros galimybės? „Dėl cento nesilenksiu“ eksperimentą tokiu pavadinimu, kai nepatingi pasilenkti net ir dėl smulkiausios monetos jau penkerius metus atlieka fantastas, šaulių kuopos vadas, teologijos studentas Gabrielius Klimenka.

„Bažnyčios tuštėja tada, kai ganytojai, užuot buvę ganytojais, tampa biurokratais, funkcionieriais, darbdaviais. Tada sekuliarizacija tėra pasiteisinimas, slepiantis atotrūkį tarp dažnai protingų ir giliaminčių homilijų ir tikro artumo žodžių, gebančių puoselėti susitikimą ir veikimą. Ten, kur ganytojas yra Dievo žmogus, kuris tampa viskuo visiems, ten Bažnyčia sugrįžta ir stebuklingai prisipildo. Paprasti vyrai ir moterys, šių dienų jaunimas nėra praradę dieviškos meilės jausmo“. Apie tai – vedamojo skiltis.Migrantų krizės akivaizdoje – trumpa kelionė į praeitį, kurioje būta gerokai didesnių humanitarinių krizių. Girdėsite ištrauką iš pokalbio su istorike Regina Laukaityte apie tai, kodėl būtent Lietuva buvo tapusi daugelio pokario duoneliautojų kelionių tikslu.Apie klimato kaitos sąsajas su jaunosios kartos nenoru susilaukti palikuonių - Giedriaus Tamaševičiaus apžvalga.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Laba, šaunuoliai ir šaunuolės. Jūsų dėmesiui - antroji "Patrulio bazės" laida. Informacinės operacijos - kiekvienos valstybės arsenalo dalis, tik šis ginklas Rytuose ir Vakaruose naudojamas skirtingai. Apie informacinių operacijų niuansus diskutuoja amerikietis Michael Yon ir buvęs Lietuvos SOP karininkas Aurimas Navys. Taigi, žiūrim ir dedamės į galvas. https://www.patreon.com/lockednloadedKūrybinė grupė:MB Media BonaPaulius SlivinskasPaulius StonisJonas KisieliusParakomanas 1Parakomanas 2

Prasidedant naujiems mokslo metams – pokalbis su programos „Renkuosi mokyti“ vienuoliktos ir dvyliktos kartos atstovais – istorike Agne Poškiene ir fiziku Mantu Pastoliu. Kodėl verta rinktis mokyti? Kas jauną žmogų atvilioja į mokyklą ir net paskatina atsisakyti karjeros Vakaruose galimybių? Kokius uždavinius mokytojai sau kelia ir kaip jų įgyvendimui rengiasi? Su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip sprendžia kylančias problemas? Ką reiškia ugdytis gebėjimą mokytis visą gyvenimą ir koks vaidmuo ugdymo procese tenka pažymiui? Kaip mokinių akyse užsitarnauti autoritetą ir kodėl mokytojo profesija šiandien visuomenės akyse nėra laikoma prestižine?Ved. Donatas Puslys

Senelis, gal net prosenelis, tėtis ir anūkas – visi vienijami tos pačios futbolo komandos, kurią karštai palaiko. Ištikimybę klubui lemdavo ne tik šeimos tradicijos, tačiau ir tai, kad skirtingos komandos atspindėdavo ir įkūnydavo ne tik konkrečių miestų tapatybę, tačiau ir esminius tos visuomenės socialinius, politinius, etninius ar kitus lūžius. Tad ne veltui Vakaruose apie futbolą kaip pas mus apie krepšinį buvo kalbama ne tik kaip apie sportą, tačiau ir kaip kultūros reiškinį, tam tikrą idėją, tampančią svarbia konkretaus žmogaus, miesto ar net visos valstybės tapatybei. Tačiau laikai kinta ir šiandien vis garsiau kalbama apie sporto komercializaciją. Ką žvilgsnis į Lietuvos futbolo ar krepšinio arenas atskleidžia apie Lietuvos fanų kultūrą, jų įvaizdį visuomenėje, apie sporto vaidmenį ir vietą sociume? Kokį fanų įvaizdį formuoja populiarioji kultūra? Kiek tiesos yra kalbose apie fanų mačizmą, radikalizmą ir kitus stereotipus? Ar sportas Lietuvoje apskritai gali įkūnyti idėją, su kuria norėtų tapatintis bendruomenė?Debatuose dalyvauja futbolo kultūros žurnalo „Sveiks valio!“ vyriausioji redaktorė Agnė Žiūkaitė ir Seimo narys, futbolo sirgalius Laurynas Kasčiūnas.Ved. Linas Kojala

Pradedamas elektroninis nuotolinis dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas.Turizmo sektoriaus ir gidų veiklos problemos per pandemiją.Prie AB „Achema“ administracinio pastato vyko protesto akcija automobiliais. Jos iniciatoriai – darbuotojai, nepatenkinti bendrovės pažadų nesilaikymu bei kolektyvinių derybų vilkinimu.Sakartvelo valdančioji partija su opozicija pasirašė ES remiamą susitarimą, kuriuo užbaigiama mėnesius trukusi ir Vakaruose dėl šalies demokratijos silpnėjimo susirūpinimą kėlusi politinė krizė.Afroamerikiečio Džordžo Floido nužudymo, dėl kurio kaltinamas buvęs Mineapolio policininkas, bylos prisiekusieji pradėjo verdikto svarstymą.Į Signatarų namus Vilniuje nuo antradienio grįžta Vasario 16-osios Akto originalas Jis nuo pernai lapkričio 15 dienos saugotas Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugykloje – pagal sutarimą su Vokietijos archyvu, dokumentas kasmet kelis mėnesius turi „pailsėti“ nuo ekspozicijos.Ved. Paulius Šironas

Vyriausybė svarsto įvesti galimybių pasus – skiepytiems, prasirgusiems, turintiems neigiamą testo rezultatą. Kokį tai turėtų poveikį verslui ir visuomenės nuotaikoms?Ar gyventojai, kuriems dėl pandemijos suvaržymų ir mobilumo ribojimų mažėjo pajamos, ryžosi imtis papildomos veiklos? Koks apskritai gyventojų nusiteikimas užsidirbti papildomai ne iš pagrindinės savo veiklos? Kiek gyventojai vidutiniškai uždirba iš papildomos veiklos ir kiek tam skiria savo laiko?Prezidentas Gitanas Nausėda su Lietuvos užsienio ir nacionalinio saugumo politiką formuojančių institucijų, žvalgybos tarnybų vadovais aptaria situaciją Ukrainos ir Rusijos pasienyje. Kijevas ir jo sąjungininkės Vakaruose kaltina Rusiją pastarosiomis savaitėmis telkiant dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos sienos, o NATO paragino Rusiją sustabdyti šį „nepateisinamą“ pajėgų telkimą.Elektrėnuose planuojama trečdaliui gyventojų karštą vandenį atjungti nuo 3 iki 5-ių mėnesių, gyventojams siūloma nepaisant pandemijos eiti praustis pas kaimynus ir artimuosiusVed. Vaida Zakarkienė

Liekant akimirkoms iki galutinio termino pasiekti susitarimą dėl ateities ES ir JK santykių - žuvininkystė panašu kiša koją išeitį rasti. Virš galvos Londonui kabo ir augantis nerimas dėl skylančios Šiaurės Airijos visuomenės ir čia atsinaujinti galinčių neramumų. JK taip pat turi galvoti ir apie priklausomybės siekti žadančią Škotiją.Paskelbta, kad vieną ryškiausių Rusijos opozicijos atstovų Aleksėjų Navalną jau daugiau nei trejus metus seka Rusijos specialiosios tarnybos. Taip pat skelbiama, kad Navalną bandyta nunuodyti ne kartą. Tačiau specialistai pastebi, kad Rusijos tikslas galėjo būti ne nužudyti Navalną, o pati Rusijos opozicija ne tokia, kokią suprantame Vakaruose.Šiaurės Nigerijoje į mokyklą įsiveržia ginkluota gauja ir pagrobia daugiau nei 300 berniukų. Jau netrukus už šį nusikaltimą atsakomybę prisiima šalyje veikianti Boko Haram. Vietos valdžia teigia neturinti įrodymų, kad teroristinė organizacija išties įvykdė pagrobimus, tačiau nerimas dėl vėl intensyvėjančios Boko Haram jau kyla.Ved. Indrė Urbaitė

Savaitinė NBA apžvalga „Trigubas dublis“. Vedėjai Jovaras Skanas ir Andrius Dainys.

Kodėl rinkimų prognozės Vakaruose labiau primena meteorologų darbą prognozuojant orus, kai tuo tarpu Lietuvoje politikos tyrėjų situacija artimesnė seismologų užduočiau numatyti žemės drebėjimus? Kaip socialiniai tinklai keičia mūsų kalbėjimą apie politiką ir kokį vaidmenį juose atlieka politologai – mokslininkų ar influencerių? Ar mūsų politiniam žodynui negresia devalvacija? Šiuos klausimus aptariame su Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentu Mažvydu Jastramskiu, knygos „Ar galime prognozuoti Seimo rinkimus?“ moksliniu redaktoriumi. Ved. Donatas Puslys.

Leiskite jus pakviesti susipažinti su viena išskirtine asmenybe – Jūrate Viktorija Rita Dineikaite. Tai Lietuvos roko legenda, 1966 metais įkūrusi dabar jau istorinę merginų rokenrolo grupę „Bitės“, kurią galiausiai „suvalgė“ sovietinis režimas, neleidęs jai gastroliuoti Vakaruose ir grupė nustojo gyvuoti 1979 metais. Tik ką pasirodė Jūratės atsiminimų knyga „Žaliasis tiltas, grupė „Bitės“ ir senatvė“. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko šios knygos pristatymas, kurį aš, Domantas Razauskas vedžiau ir įsirašiau. Iš jo ir gimė ši laida. Jos metu apie knygą pasakoja pagrindinė herojė Jūratė Dineikaitė, o taip pat knygos sudarytojas, leidėjas yra Artūras Franckevičius bei knygos redaktorė, legendinė Zina Nutautaitė – Indrikonienė, buvusi Vilniaus plokštelių studijos siela. Laidos metu skambės ir naujai gyvybei prikelti reti „Bičių“ įrašai.Ved. Domantas Razauskas.

Pasirodo, per paskutinius penkiolika metų drabužių poreikis Vakaruose išaugo dvigubai, tačiau jų dėvėjimo laikas sutrumpėjo perpus. Mada tapo viena taršiausių pramonės rūšių, tačiau atėjo metas tam keistis. Laidoje – Paryžiuje gyvenanti fotomenininkė Rasa Juškevičiūtė apžvelgs 12 žalesnės mados tendencijų: nuo drabužių iš ananaso odos iki naujausios tendencijos: drabužius lopyti, adyti, bet dėvėti kuo ilgiau. Ved. Guoda Pečiulytė.

Vakaruose tantra dažniausiai suvokiama kaip pikantiškas ezoterinis erotiškumas ir ritualizuotas seksas, kurį pasitelkiant siekiama nušvitimo.Kaip tai mėginama daryti, ir kodėl nušvisti iš tikrųjų nepavyksta? Apie tantrizmą Indijoje ir Vakarų vaizduotėje – pokalbis su Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. Audriumi Beinoriumi. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Viskas, kas yra Vakaruose, yra vienas didelis blogis. Patys Vakarai yra blogis. Viskam diriguoja Amerika, tai yra blogio centras, Vakaruose yra griaunami tradicinės šeimos pamatai, vakaruose materialinė gerovė yra kuriama naikinant dvasines vertybes, vakaruose klesti besaikis vartojimas, religijos degradacija, klesti iškrypimai ir paleistuvystė, nacionalizmas, naujos fašizmo apraiškos ir daugelis daugelis kitų blogybių. Diskusija su Vilniaus Politikos analizės instituto analitiku, taip pat didelę patirtį turinčiu žurnalistu Mariumi Laurinavičiumi bei Lietuvos kariuomenės propagandos analitiku Tomu Čeponiu.

TEMOS: Europos gynyba be JAV Londono Tarptautinio Strateginių Tyrimo Instituto karinis žaidimas “Rusija prieš Lietuvą ir Lenkiją” 00:18:28 Baltarusių naciai svajoja “susigrąžinti” Vilnių 00:40:58 Komunizmas Vakaruose 00:47:59 Pigus lenkų šovinizmas tarpukaryje ir kaip jis pakišo koją pačiai Lenkijai 00:59:50 Nuoroda į Londono Tarptautinio Strateginių Tyrimo Institutą: https://www.iiss.org/blogs/research-paper/2019/05/defending-europe Mes būsime labai dėkingi jei pranešite miestui ir pasauliui apie mūsų Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos

Praėjusią savaitę įsisukome į Valstybės 101-ąjį gimtadienį ir pro mūsų akis prasprūdo didžiausios mūsų laikų Amerikos divos Renee Fleming 60-metis, kurį ji šventė vasario 14-ąją. Nepraleiskime progos žvilgtelėti į šios moters karjerą, darsyk pasiklausyti keleto įrašų iš jos įspūdingo dydžio diskografijos. Visa tai paskutinį laidos pusvalandį. O netrukus – kitos sukaktys. Šiandien mūsų laida neišvengiamai prisirišusi prie kalendoriaus, nes yra sukakčių, kurių nevalia nepaminėti. Pirmiausia, tai Vlados Mikštaitės – iškilios pokario operos artistės, vėliau režisierės ir vokalo profesorės – 95-osios gimimo metinės. Po to – žymaus rusų dainininko, labiausiai Vakaruose vertinto sovietinių laikų tenoro Vladimiro Atlantovo 80-metis. Tiek pat šiandien sukanka ir lenkų kilmės vokiečių dirigentui Marekui Janowskiui. Na, ir dar vienas svarbus dalykas – paskelbtas Nacionalinės koncertų salės architektūrinės idėjos konkursas. Ved. Jūratė Katinaitė.

Jungtinės Karalystės parlamentas premjerę T. May siunčia atgal į Briuselį ieškoti alternatyvių susitarimų dėl Airijos sienos statuso.Vakaruose vis garsiau girdimas susirūpinimas dėl kinų technologijų bendrovės „Huawei“. Nuvilnijus skandalams dėl Facebook vartotojų duomenų apsaugos bendrovė ėmėsi pokyčių - kuriami įrankiai siekiant apsaugoti rinkimus, bandoma susidoroti su klaidinga informacija. Ar įmanoma suvaldyti tokią erdvę kaip Facebook?

Pagal naujausią „Eurostat“ atliekų tvarkymo statistiką, 2016 metais daugiausiai plastiko pakuočių Europos Sąjungoje perdirbo Lietuva. Net ir pažangiausiomis atliekų tvarkymo srityje laikomos Skandinavijos šalys ir Vokietija gerokai atsiliko.Kol vieni ėmė džiaugtis šia naujiena socialiniuose tinkluose, kiti suabejojo, ar tikrai taip galėjo būti. Mat nors Lietuvoje puikiai veikia gėrimų taros užstato sistema, žmonės čia daug rečiau nei Vakaruose rūšiuoja kitas buityje susidarančias atliekas. Naujausia Aplinkos ministerijos apklausa rodo, kad visas atliekas rūšiuoja 47 proc. šalies gyventojų. Be to, plastikų įvairovė yra didelė, o perdirbėjus domina tik tokios pakuotės, kurios yra pagamintos iš jų produktams tinkamo plastiko ir gerai atskirtos nuo neperdirbamų pakuočių ar medžiagų. Jų teigimu, tokių pakuočių nėra tiek jau daug.Tad ką rodo šie skaičiai? Kas vyksta su mūsų pieno pakeliais, saldainių popierėliais, šiukšlių maišais ir kitomis plastiko pakuotėmis?

Vakaruose kylant nesutarimams, tarp palaikančių atviresnę ir uždaresnę politiką, kyla geopolitiniai skersvėjai, įtraukiantys ir religiją. Apie visa tai su viena žymiausių tarptautinių santykių tyrinėtojų – Anne Applebaum

Vakaruose kylant nesutarimams, tarp palaikančių atviresnę ir uždaresnę politiką, kyla geopolitiniai skersvėjai, įtraukiantys ir religiją. Apie visa tai su viena žymiausių tarptautinių santykių tyrinėtojų – Anne Applebaum

Prieš daugiau kaip šimtą metų viename Vilniaus parke pastatytas penkių gatvelių kvartalas, tuomet įkūnijęs Vakaruose populiarią miesto-sodo utopiją. Šio kvartalo – Rasų kolonijos – žmonės liudija, kad gero gyvenimo mieste vizijas galima ir sutrypti, ir išlaikyti ar prikelti naujais pavidalais.

Prieš daugiau kaip šimtą metų viename Vilniaus parke pastatytas penkių gatvelių kvartalas, tuomet įkūnijęs Vakaruose populiarią miesto-sodo utopiją. Šio kvartalo – Rasų kolonijos – žmonės liudija, kad gero gyvenimo mieste vizijas galima ir sutrypti, ir išlaikyti ar prikelti naujais pavidalais.

Radijo paskaitos“: islamo mados istorijos ypatumai„Radijo paskaitos“: islamo mados istorijos ypatumai 2017-09-26 / 14:05Nuo pat VII–VIII a., kai atsirado islamo religija, ją išpažįstančios tautos itin didelį dėmesį skyrė žmonių aprangai. Ji buvo sąlygojama daugelio faktorių – islamo teisės, etikos nuostatų bei dogmų. Per amžius susiformavusios tradicijos lėmė iki šių dienų išlikusius aprangos kodus, kurie skirtingai suprantami Vakaruose ir Rytuose. Islamo pasaulyje tapę neatsiejami nuo asmens tapatybės, Vakarų kultūroje dėl nepažinimo, nesusikalbėjimo neretai šifruojami ganėtinai stereotipiškai. Kita vertus, ir rytiečių mada keičiasi. Šiandien išskirtines kolekcijas musulmonėms moterims kuria garsiausi dizaineriai, islamo mados savaitės vyksta Niujorke, Londone, Italijoje…Plačiau apie islamo mados istoriją bei jos ypatumus paskaitoje pasakoja Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytoja Milda Petkauskaitė.

Radijo paskaitos“: islamo mados istorijos ypatumai„Radijo paskaitos“: islamo mados istorijos ypatumai 2017-09-26 / 14:05Nuo pat VII–VIII a., kai atsirado islamo religija, ją išpažįstančios tautos itin didelį dėmesį skyrė žmonių aprangai. Ji buvo sąlygojama daugelio faktorių – islamo teisės, etikos nuostatų bei dogmų. Per amžius susiformavusios tradicijos lėmė iki šių dienų išlikusius aprangos kodus, kurie skirtingai suprantami Vakaruose ir Rytuose. Islamo pasaulyje tapę neatsiejami nuo asmens tapatybės, Vakarų kultūroje dėl nepažinimo, nesusikalbėjimo neretai šifruojami ganėtinai stereotipiškai. Kita vertus, ir rytiečių mada keičiasi. Šiandien išskirtines kolekcijas musulmonėms moterims kuria garsiausi dizaineriai, islamo mados savaitės vyksta Niujorke, Londone, Italijoje…Plačiau apie islamo mados istoriją bei jos ypatumus paskaitoje pasakoja Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytoja Milda Petkauskaitė.

Kuo patraukli Lietuva grįžtantiems lietuviams?Nusivylimas valstybe skatina jaunimą emigruoti ir savo gyvenimą kurti ne Lietuvoje. Tačiau vis daugiau žmonių, Vakaruose baigusių mokslus ir ten padirbėjusių, grįžta į Lietuvą. Kuo ji jiems yra patraukli? Kaip Lietuva juos gali pritraukti? Apie tai kalbėsimės su Kembridžo universitetą baigusiu ir kompanijoje „Google“ dirbusiu, o dabar Lietuvoje spektaklį kuriančiu Adu Burkšaičiu bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu.

Kuo patraukli Lietuva grįžtantiems lietuviams?Nusivylimas valstybe skatina jaunimą emigruoti ir savo gyvenimą kurti ne Lietuvoje. Tačiau vis daugiau žmonių, Vakaruose baigusių mokslus ir ten padirbėjusių, grįžta į Lietuvą. Kuo ji jiems yra patraukli? Kaip Lietuva juos gali pritraukti? Apie tai kalbėsimės su Kembridžo universitetą baigusiu ir kompanijoje „Google“ dirbusiu, o dabar Lietuvoje spektaklį kuriančiu Adu Burkšaičiu bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu.

Susidaro įspūdis, kad Lietuvos roko ir pop muzikos bendruomenė susivienyti, protestuoti geba tik tada, kai užgaunami jų pačių interesai. Ar tuštėjančioje smurto visuomenėje turime protesto kultūrą ir koks populiaraus muzikanto socialinis vaidmuo Vakaruose? Teatro kritikas Vaidas Jauniškis neseniai pasipiktino, kad Lietuvos populiariosios muzikos bendruomenė eina prie Seimo protestuoti prieš alkoholio prekybos ribojimus, bet tyli, kai keičiami mokesčiai, darbo kodeksai. Teroro banga, socialinė nelygybė Vakaruose suvienija scenos žmones bendriems koncertams, JAV reperiai kūriniuose atliepia rasines problemas, roko žvaigždės aktyviai agituoja rinkimuose ir renka lėšas įvairių nelaimių aukoms. Kur muzikinis protestas postsąjūdinėje Lietuvoje? Kur mūsų socialinė lyrika tuštėjančių miestelių ir mušamų vaikų fone? Ar muzika gali būti pilietiška, kairioji, dešinioji? Apie tai su žmonėmis iš šalies – rašytoju, teisininku Justinu Žilinsku ir Bernardinai.lt vyriausiuoju redaktoriumi, visuomenininku Donatu Pusliu.

Susidaro įspūdis, kad Lietuvos roko ir pop muzikos bendruomenė susivienyti, protestuoti geba tik tada, kai užgaunami jų pačių interesai. Ar tuštėjančioje smurto visuomenėje turime protesto kultūrą ir koks populiaraus muzikanto socialinis vaidmuo Vakaruose? Teatro kritikas Vaidas Jauniškis neseniai pasipiktino, kad Lietuvos populiariosios muzikos bendruomenė eina prie Seimo protestuoti prieš alkoholio prekybos ribojimus, bet tyli, kai keičiami mokesčiai, darbo kodeksai. Teroro banga, socialinė nelygybė Vakaruose suvienija scenos žmones bendriems koncertams, JAV reperiai kūriniuose atliepia rasines problemas, roko žvaigždės aktyviai agituoja rinkimuose ir renka lėšas įvairių nelaimių aukoms. Kur muzikinis protestas postsąjūdinėje Lietuvoje? Kur mūsų socialinė lyrika tuštėjančių miestelių ir mušamų vaikų fone? Ar muzika gali būti pilietiška, kairioji, dešinioji? Apie tai su žmonėmis iš šalies – rašytoju, teisininku Justinu Žilinsku ir Bernardinai.lt vyriausiuoju redaktoriumi, visuomenininku Donatu Pusliu.

Įrašų krautuvėlės diena. Taip lietuviškai būtų galima pavadinti daugelyje šalių švenčiamą „Record store day“, skirta palaikyti smulkiuosius muzikos pardavėjus. Šios šventės organizatorius Lietuvoje – Deimantas Vainilka. Vinilo plokštelėmis, CD, muzikine literatūra prekiaujantis „Rūdninkų knygynas“ – vienintelė vieta Lietuvoje jau ne pirmus metus organizuojanti ir populiarinanti Įrašų krautuvėlės dieną. LRT radijo studijoje viešintis knygyno vadovas Deimantas Vainilka išgyvena, jog kiti smulkūs prekeiviai nenoriai jungiasi prie inciatyvos minėti šią Vakaruose populiarią dieną. Štai Niujorkas bei Los Andželas „Record store day“ net paskelbė oficialia švente! Jos metu muzikantai ir smulkios krautuvėlės pristato specialius leidimus, rengia išskirtinius pasirodymus, bendrauja su gerbėjais ir taip skatina smulkųjį muzikos verslą.

Įrašų krautuvėlės diena. Taip lietuviškai būtų galima pavadinti daugelyje šalių švenčiamą „Record store day“, skirta palaikyti smulkiuosius muzikos pardavėjus. Šios šventės organizatorius Lietuvoje – Deimantas Vainilka. Vinilo plokštelėmis, CD, muzikine literatūra prekiaujantis „Rūdninkų knygynas“ – vienintelė vieta Lietuvoje jau ne pirmus metus organizuojanti ir populiarinanti Įrašų krautuvėlės dieną. LRT radijo studijoje viešintis knygyno vadovas Deimantas Vainilka išgyvena, jog kiti smulkūs prekeiviai nenoriai jungiasi prie inciatyvos minėti šią Vakaruose populiarią dieną. Štai Niujorkas bei Los Andželas „Record store day“ net paskelbė oficialia švente! Jos metu muzikantai ir smulkios krautuvėlės pristato specialius leidimus, rengia išskirtinius pasirodymus, bendrauja su gerbėjais ir taip skatina smulkųjį muzikos verslą.

Ateistai neturi mažiau dvasios nei tikintieji, sako vienas žinomiausių ateizmo pasaulėžiūros mąstytojų Prancūzijoje Andre Comte-Sponville. Pasak jo, nebūtina būti religingu žmogumi, kad išgyventum dvasines patirtis. Kovo 3-osios laida, nagrinėjanti klausimus: Kaip ateistai sprendžia prasmės klausimus netikėdami anapusybe? Kodėl moralė nepriklauso nuo religijos? Kokiomis bendražmogiškomis vertybėmis ateistai Vakaruose dalijasi ir su religingais žmonėmis? Dėl kurių sutarti sunkiau? Kaip besitraukiančią religiją Europoje ima keisti tikėjimas „panmedizmu“ ir kodėl jis saviapgaulė?

Ateistai neturi mažiau dvasios nei tikintieji, sako vienas žinomiausių ateizmo pasaulėžiūros mąstytojų Prancūzijoje Andre Comte-Sponville. Pasak jo, nebūtina būti religingu žmogumi, kad išgyventum dvasines patirtis. Kovo 3-osios laida, nagrinėjanti klausimus: Kaip ateistai sprendžia prasmės klausimus netikėdami anapusybe? Kodėl moralė nepriklauso nuo religijos? Kokiomis bendražmogiškomis vertybėmis ateistai Vakaruose dalijasi ir su religingais žmonėmis? Dėl kurių sutarti sunkiau? Kaip besitraukiančią religiją Europoje ima keisti tikėjimas „panmedizmu“ ir kodėl jis saviapgaulė?

Ar Lietuvoje jau išaušo diena progresiniams mokesčiams? Vakaruose turtingesnieji apmokestinami daugiau ir tai yra esminis instrumentas socialiniam teisingumui įgyvendinti. Bet ne Lietuvoje. Kodėl? Atitinkami įstatymo projektai gimsta vienas po kito, bet nė viena valdančioji dauguma nesiryžta proporcinei mokesčių sistemai. Diskusijoje dalyvaus Seimo nariai Tomas Tomilinas, Algirdas Sysas, Laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas.

kas slypi už Rusijos sprendimo stabdyti branduolinio ginklo gamybai naudojamo plutonio naikinimą?Pasirodo, slypi daug kas. Už šio sprendimo atšaukimą Kremlius reikalauja JAV kariškių ir karinės infrastruktūros sumažinimo Rytų ir Vidurio Europos valstybėse, sankcijų Rusijai nutraukimo ir Rusijos patirtų nuostuolių už juos kompensavimo, „Magnitskio sąrašo“ įstatymo atšaukimo. Ir tai dar ne viskas. Kodėl Vladimiras Putinas savo „partneriams“ Vakaruose iškėlė tokį praktiškai neįvykdomą ultimatumą?Diskusijoje dalyvaus politologai Linas Kojala (Rytų Europos studijų centras), Virgis Valentinavičius (MRU), Deividas Šlekys (VU TSPMI).

Lietuviškos ir verstinės jaunimo literatūros skirtumai.„Man buvo labai įdomu pažiūrėti, su kokiomis normomis susiduria vertėjai versdami slengą, keiksmažodžius, kurie gal ir priimtini paaugliams, bet nelabai priimtini suaugusiesiems“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto britų literatūros dėstytoja dr. Brigita Dimavičienė, tyrinėjanti jaunimo literatūrą ir jos raidą nulėmusius istorinius veiksnius Lietuvoje ar Vakaruose. Nors Lietuvoje didelė dalis jaunimui skirtų knygų yra vertimai iš anglų kalbos, kurie kartu atpučia naujų vėjų į lietuvišką jaunimo literatūrą, pastarosios kultūrinės ir kalbinės normos yra griežtesnės.„Manau, kad toje, kaip aš vadinu, geroje literatūroje, slengo ir keiksmažodžių nėra daug“, – sako ilgametė leidyklos „Alma littera“ vaikų ir jaunimo literatūros redaktorė Bronė Balčienė.

Lietuviškos ir verstinės jaunimo literatūros skirtumai.„Man buvo labai įdomu pažiūrėti, su kokiomis normomis susiduria vertėjai versdami slengą, keiksmažodžius, kurie gal ir priimtini paaugliams, bet nelabai priimtini suaugusiesiems“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto britų literatūros dėstytoja dr. Brigita Dimavičienė, tyrinėjanti jaunimo literatūrą ir jos raidą nulėmusius istorinius veiksnius Lietuvoje ar Vakaruose. Nors Lietuvoje didelė dalis jaunimui skirtų knygų yra vertimai iš anglų kalbos, kurie kartu atpučia naujų vėjų į lietuvišką jaunimo literatūrą, pastarosios kultūrinės ir kalbinės normos yra griežtesnės.„Manau, kad toje, kaip aš vadinu, geroje literatūroje, slengo ir keiksmažodžių nėra daug“, – sako ilgametė leidyklos „Alma littera“ vaikų ir jaunimo literatūros redaktorė Bronė Balčienė.

„Dvi karo sampratos“ – tai filosofinio, istorinio, politologinio pobūdžio dr. Deivido Šlekio paskaita. Pasak lektoriaus, Vakarų valstybių ir mūsų regiono žmonės skirtingai supranta dramatinį reiškinį, kurį vadiname karu.Vakaruose karas – labiau mechaniškai suprantamas veiksmas, kraštutinė priemonė spręsti problemas. Mūsų kraštuose karas suprantamas egzistenciškai – be karinio veiksnio sunku apsibrėžti, kas yra mūsų tapatybė, ir iš to išplaukia daugybė politinių dilemų.Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.

„Dvi karo sampratos“ – tai filosofinio, istorinio, politologinio pobūdžio dr. Deivido Šlekio paskaita. Pasak lektoriaus, Vakarų valstybių ir mūsų regiono žmonės skirtingai supranta dramatinį reiškinį, kurį vadiname karu.Vakaruose karas – labiau mechaniškai suprantamas veiksmas, kraštutinė priemonė spręsti problemas. Mūsų kraštuose karas suprantamas egzistenciškai – be karinio veiksnio sunku apsibrėžti, kas yra mūsų tapatybė, ir iš to išplaukia daugybė politinių dilemų.Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.

Tęsiame pasakojimų ciklą „Kodas: Europos sąjunga“. Ankstesniuose reportažuose apžvelgėme Europos sąjungos paramą Lietuvai, tačiau nepaisant milijardinių fondų lėšų, išaugusios ekonomikos ir saugumo garantijų, per dešimt narystės metų euroskeptikų skaičius šiek tiek išaugo, nors Lietuva vis dar lieka tarp labiausiai Europa tikinčių šalių. Dėl ko Europos Sąjunga kritikuojama Vakaruose ir koks yra lietuviškas euroskepticizmas pasakoja Simona Aginskaitė.

Tęsiame pasakojimų ciklą „Kodas: Europos sąjunga“. Ankstesniuose reportažuose apžvelgėme Europos sąjungos paramą Lietuvai, tačiau nepaisant milijardinių fondų lėšų, išaugusios ekonomikos ir saugumo garantijų, per dešimt narystės metų euroskeptikų skaičius šiek tiek išaugo, nors Lietuva vis dar lieka tarp labiausiai Europa tikinčių šalių. Dėl ko Europos Sąjunga kritikuojama Vakaruose ir koks yra lietuviškas euroskepticizmas pasakoja Simona Aginskaitė.

Penktadienio „Muzikiniame pastiše“ – susitikimas su Vaclovo Daunoro jauniausiuoju broliu Ričardu, 1976 metais gastrolių metu Paryžiuje pasiprašiusiu politinio prieglobsčio ir Vakaruose padariusio operos solisto karjerą, apie kurią sovietinėje Lietuvoje nebuvo jokių žinių.Antroje laidos dalyje suksis įvairių kraštų world ir postfolkloro grupių įrašai iš EBU folkloro festivalio Kroatijos kurorte – Opatijoje.

Tema „Ar įmanoma demokratija be partijų?“ Lektorė – soc. m. dr. doc. Ainė Ramonaitė. Politologai teigia, kad šiuolaikinė demokratija neįsivaizduojama be partijų. Atstovaujamąją demokratiją galima pavadinti partine demokratija, kadangi partijos yra esminis modernios demokratijos mechanizmo elementas. Tačiau visuomenė net ir Vakaruose vis mažiau pasitiki partijomis, o Lietuvoje daugelis žmonių įsitikinę, jog partijos ne tik nereikalingos, bet net ir kenkia demokratijai. Partijų aukso amžiumi reikėtų laikyti XIX a. pabaigą - XX a. I pusę, kai vyravo vadinamosios masinės partijos. Klasikinė masinė partija atstovavo tam tikros socialinės grupės interesams, turėjo daug narių, buvo išlaikoma iš partijos nario mokesčio. Šios partijos atliko daug svarbių funkcijų ir veikė kaip tiltas tarp visuomenės ir valdžios. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais partijos Vakaruose patiria krizę: mažėja partijų narių skaičius, krenta žmonių pasitikėjimas ir prisirišimas prie partijų. Kitaip tariant, partijos

Tema „Ar įmanoma demokratija be partijų?“ Lektorė – soc. m. dr. doc. Ainė Ramonaitė. Politologai teigia, kad šiuolaikinė demokratija neįsivaizduojama be partijų. Atstovaujamąją demokratiją galima pavadinti partine demokratija, kadangi partijos yra esminis modernios demokratijos mechanizmo elementas. Tačiau visuomenė net ir Vakaruose vis mažiau pasitiki partijomis, o Lietuvoje daugelis žmonių įsitikinę, jog partijos ne tik nereikalingos, bet net ir kenkia demokratijai. Partijų aukso amžiumi reikėtų laikyti XIX a. pabaigą - XX a. I pusę, kai vyravo vadinamosios masinės partijos. Klasikinė masinė partija atstovavo tam tikros socialinės grupės interesams, turėjo daug narių, buvo išlaikoma iš partijos nario mokesčio. Šios partijos atliko daug svarbių funkcijų ir veikė kaip tiltas tarp visuomenės ir valdžios. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais partijos Vakaruose patiria krizę: mažėja partijų narių skaičius, krenta žmonių pasitikėjimas ir prisirišimas prie partijų. Kitaip tariant, partijos