Podcasts about miest

Šalies teatrai pradėjo naujus sezonus ir jau kviečia į pirmąsias premjeras. Tačiau dalies teatrų šiuo metu vystomos kryptys bei nusistovėję įvaizdžiai greitu metu gali pradėti keistis. Ne vienas teatras galbūt atsisveikins su ilgamečiais savo vadovais. Kokios didžiausios intrigos laukia? Domisi Indrė Kaminckaitė.Šiais metais minime Žydų mokslo instituto YIVO šimtmetį. Šiam jubiliejui paminėti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atidarė parodą „YIVO šimtmetis: ištakos, kelias, palikimas“. Pasakoja Urtė Karalaitė.Sostinėje duris šią savaitę atvėrė nauja galerija. Į savo naujus namu Šv. Kazimiero gatvėje kviečia Contour Art Gallery. Joje apsilankė Marius Eidukonis.„Miestų šabloniškumas man suteikia plačiausią patirčių spektrą“, – apie vasaros keliones šabloniškuose Europos miestuose ir jose persekiojusius kaminus komentare pasakoja menotyrininkas Ernestas Parulskis.„Reikia mokytis nepasiduoti, jei nesiseka – bandyti toliau, nebijoti tiesiog daryti“, – įsitikinęs šiuolaikinio cirko menininkas Džiugas Kunsmanas. Šį savaitgalį jis pristato pirmą, kaip pats juokiasi, rimtą savo spektaklį „Ikaras“. Su menininku bendrauja Kotryna Lingienė.Kandidatė į kultūros ministrus Vaida Aleknavičienė – vis dar tik kandidatė. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jam reikia daugiau laiko apsvarstyti jos tinkamumą eiti šias pareigas. „Bet kokiai politinei partijai Kultūros ministerija galėtų būti strateginis įrankis užtikrinti savo ideologijos, savo politinės krypties plėtrą. Deja, šis aspektas nėra matomas“, – sako kultūros politikos tyrėja, vizualaus meno daktarė Eglė Grėbliauskaitė, vertindama kultūros ministro portfelio dalybas. Apie kultūros ministerijos reikšmę ir būdus, kaip pakeisti požiūrį į ją su mokslininke kalbasi Marius Eidukonis.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Kaip Pagėgių gyventojai, tarnybos, ūkininkai ir ornitologai gyvena su ryšio trikdžiais? Kokia situacija su kontrabanda ir kaip saugomas pasienis? Kaip turintieji negalią įtraukiami į pagalbą gyventojams?Ved. Rūta Kupetytė

Prečo Kaliforniu každoročne sužujú ničivé požiare? Geológ Ján Madarás vysvetľuje, čo ich spôsobuje, aké sú rizikové faktory a prečo je LA klimaticky výbušné miesto.

Dnešní škôlkari sú oveľa viac informovanejší, vedia viac a sú aj aktívnejší i smelší. Deti preto kladú vyššie nároky na aktívne trávený čas,, hovorí učiteľka a riaditeľka Materskej školy Michaela Vargová. A ako vidí realitu ministerských plánov zaviesť povinné škôlky pre deti od troch rokov?Povinné škôlky pre deti od troch rokov, tak znie aktuálny návrh ministra školstva, ktorým chce rozšíriť nutnosť predprimárneho vzdelávania už od roku 2028. A cieľ? Zabezpečiť deťom rovnosť šancí a to už v čo najútlejšom veku. Po kritike verejnosti však šéf rezortu školstva zaradil spiatočku a ubezpečuje, že vzdelávanie trojročných detí si môžu zabezpečiť aj u seba doma aj samotní rodičia, podmienkou však bude ich stredoškolské vzdelanie.Ministerstvo školstva tvrdí, že rozšírenie povinného predprimárneho vzdelávania deťom zlepší ich jazykové schopnosti, posilní im emocionálnu inteligenciu a už v čo najútlejšom veku napomôže odhaliť ich prípadné špeciálne potreby alebo ich talenty.Sú to najcennejšie čo máme, naše deti. Napriek tomu ich už v útlom veku troch rokov neraz zverujeme do opatery i výchovy štátu. Čo je cieľom predprimárneho vzdelávania, komu naše poklady vlastne zverujeme, čo dnes v realite trápi naše škôlky a sú na tieto ambiciózne plány ministra školstva vôbec pripravené?No a napokon, platí veta" Všetko, čo naozaj potrebujem vedieť, som sa naučil v materskej škole" od svetovo známeho Roberta Fulghuma a ak áno, prečo sú škôlky v našom živote tak dôležité? Ráno Nahlas s dlhoročnou učiteľkou ako aj riaditeľkou Materskej školy v Banskej Bystrici Michaelou Vargovou. Pekný deň a pokoj v duši praje Braňo Dobšinský.

Dnešní škôlkari sú oveľa viac informovanejšie, vedia viac a sú aj aktívnejšie i smelšie. Deti preto kladú vyššie nároky na aktívne trávený čas u nás, hovorí učiteľka a riaditeľka Materskej školy Michaela Vargová. A ako vidí realitu ministerských plánov zaviesť povinné škôlky pre deti od troch rokov?Povinné škôlky pre deti od troch rokov, tak znie aktuálny návrh ministra školstva, ktorým chce rozšíriť nutnosť predprimárneho vzdelávania už od roku 2028. A cieľ? Zabezpečiť deťom rovnosť šancí a to už v čo najútlejšom veku. Po kritike verejnosti však šéf rezortu školstva zaradil spiatočku a ubezpečuje, že vzdelávanie trojročných detí si môžu zabezpečiť aj u seba doma aj samotní rodičia, podmienkou však bude ich stredoškolské vzdelanie.Ministerstvo školstva tvrdí, že rozšírenie povinného predprimárneho vzdelávania deťom zlepší ich jazykové schopnosti, posilní im emocionálnu inteligenciu a už v čo najútlejšom veku napomôže odhaliť ich prípadné špeciálne potreby alebo ich talenty.Sú to najcennejšie čo máme, naše deti. Napriek tomu ich už v útlom veku troch rokov neraz zverujeme do opatery i výchovy štátu. Čo je cieľom predprimárneho vzdelávania, komu naše poklady vlastne zverujeme, čo dnes v realite trápi naše škôlky a sú na tieto ambiciózne plány ministra školstva vôbec pripravené?No a napokon, platí veta" Všetko, čo naozaj potrebujem vedieť, som sa naučil v materskej škole" od svetovo známeho Roberta Fulghuma a ak áno, prečo sú škôlky v našom živote tak dôležité? Ráno Nahlas s dlhoročnou učiteľkou ako aj riaditeľkou Materskej školy v Banskej Bystrici Michaelou Vargovou. Pekný deň a pokoj v duši praje Braňo Dobšinský.

Gamtos mokslai žvelgia į tokį pasaulį, koks jis yra, o dizainas, architektūra, žvelgia į tai, koks jis turėtų būti. Apie tvaresnę miestų ir architektūros ateitį, apie žmonių gebėjimą ir negebėjimą bendradarbiauti sprendžiant klimato kaitos keliamus iššūkius, apie pažangių technologijų suteikiamas galimybes ir jų kuriamus pavojus pasakoja šių metų Venecijos architektūros bienalės pagrindinis kuratorius Carlo Ratti.Carlo Ratti - italų architektas, inžinierius, autorius ir pedagogas. Jis dėsto Masačusetso technologijos institute (MIT), kur vadovauja „MIT Senseable City Lab“ laboratorijai. Jo darbuose dažnai derinama architektūra, inžinerija ir duomenų mokslas, siekiant išsiaiškinti, kaip skaitmeninės technologijos keičia miesto gyvenimą.Laidą veda Matas Šiupšinskas.

Pre slintačku a krívačku máme uzavreté hraničné priechody, v šiestom ohnisku nákazy sa vybíja dobytok a opatrenia voči Slovensku už prijalo aj Chorvátsko. V parlamente sa medzi diskutuje o ústavných návrhoch Smeru a KDH či covidových amnestiách. Generálnemu prokurátorovi zas koalícia schválila štedrú doživotnú rentu, premiér rokuje na úrade vlády s obžalovaným Norbertom Bödörom, a Tibor Gašpar kritizuje Matúša Šutaja Eštoka za slabé čistky v polícii.Bude koalícia raz, po covidových amnestiách, schvaľovať aj slintačkové amnestie? Potrebuje Slovensko v ústave dve pohlavia, aký je rozdiel medzi návrhmi Smeru a KDH a ako sa zachovajú ultrakonzervatívci v opozícii? Chráni polícia ešte občanov, ak ombudsman hovorí o vážnych porušeniach ľudských práv policajtmi? A čo zákon o mimovládkach, je ruského strihu, ako hovorí opozícia a aj Andrej Danko? A čo bude s transakčnou daňou, ktorá každý deň oberá podnikateľov aj živnostníkov o peniaze?Braňo Závodský sa rozprával s bývalým ministrom spravodlivosti a podpredsedom opozičného KDH Viliamom Karasom.

Kaip susigrąžinti mūsų miestų gatves? Kol mes formuojame gatves ir miesto infrastruktūrą, gatvės formuoja mus. Jos keičia mūsų gyvenimo ritmą, veikia savijautą ir daro įtaką miestiečių santykiui su miestu. Apie gatves ne tik kaip apie susisiekimo arteriją, bet ir kaip viešąją socialinės saveikos erdvę, ir knygą „Greičiausiojo teisė“ pasakoja klimatologas, profesionalus pėstysis Silvestras Dikčius ir architektas, buvęs Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Anot tautodailininko Stanislovo Kovėros, akmeninės skulptūros Kuršėnų puodžiams atminti autoriaus, Kuršėnai yra ne tik puodžių sostinė, bet ir jų lopšys, išugdęs daugybę garsių puodžių ir menininkų. Puodžiai – Kuršėnų kodas, pagal kurį miestas atpažįstamas visoje Lietuvoje.Po Kuršėnus pasivaikščiokime su gide Simona Sidabriene ir keramike Alina Milašauskiene.Vertelių keramikos studija-muziejus. Su trijų kartų unikalia keramikos ekspozicija ir dirbtuvėmis supažindina tautodailininkas, aštuntasis Lietuvos puodžių karalius Vidmantas Vertelis ir žmona Aldona.Tautodailininko Raimondo Baškio „Medinukų muziejus“Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Labiau atsipalaidavęs ir mažiau susireikšminęs“ – taip apie naujo kūrinio skambesį kalba Jonas Matusevičius – „Palmės Žiedas“. Pseudo-jazz kūrinys „Kaunas – Amerika“ ironiškai žvelgia į miestą: „Pats esu iš Kauno ir jame gyvenu. Visuomet norėjau sukurti būtent tokį kūrinį apie gimtąjį miestą. Nenorėjau per daug saldaus, norėjau galbūt labiau kontraversiško dalyko. Man labai įdomi miesto koncepcija, čia daug visko vyksta, bandžiau viską sudėti į vieną“, – kūrinio mintį atskleidžia „Palmės Žiedas“. Pokalbis su J. Matusevičiumi apie milžiniškus Kauno kontrastus dainoje ir realius įvykius. Ved. Marius Andrijauskas

Lietuvoje siaučiant stipriam vėjui neatlaikė miestų kalėdinės eglės. Beto elektros Lietuvoje neturi per 21 tūkst. namų ūkių Klaipėdos, Kauno, Šiaulių regionuose.Lietuvai minint 10-ąsias euro įvedimo metines, Europos Centrinio Banko vadovė Kristin Lagard sako, kad 2015 metais įvesta bendra Europos valiuta padėjo Lietuvai tapti sėkmingesne ir labiau apsaugota nuo ekonominių svyravimų.Vokietijos Bundestagas balsuos dėl pasitikėjimo Olafo Šolco vyriausybe. Pasak apžvalgininkų, po valdančiosios koalicijos griūties šį balsavimą parlamente kancleris greičiausiai pralaimės, o vasario pabaigoje bus surengti pirmalaikiai rinkimai.Pietryčių Afrikos šalis siaubia didžiulis uraganas Čido, Prancūzijai priklausančiame Majoto salyne, manoma, pražudęs šimtus ar net tūkstančius žmonių. Skelbiama, kad 63-jų metrų per sekundę vėjai su liūtimis sulygino su žeme ištisas gyvenviete. Netoli Madagaskaro ir Mozambiko esančiame Majote gyvena 320 tūkstančių žmonių.Ved. Karolina Panto

Vizuál našich miest a obcí. | Hostia: Oto Nováček (architekt, Metropolitný inštitút Bratislava, venuje sa koncepcii verejných priestorov) a Omar Mirza (mestský kurátor; Útvar územného plánovania mesta Trenčín). Reklamné pútače, často nevkusné logá na budovách bez ladu a skladu, či megaboardy. To všetko patrí pod vizuálny smog, ktorý výrazne zhoršuje kvalitu verejného priestoru v našich mestách i obciach. Samosprávy, aj občania s ním dlhodobo bojujú. Odstraňovanie reklám a billboardov však podlieha legislatíve a územnému plánovaniu. Zároveň, reklamu tu máme od nepamäti a podnikatelia na vizuálnu reklamu nedajú dopustiť. Ako riešiť estetiku verejného priestoru? Téma Kontaktov so Zuzanou Botikovou. | Moderuje: Zuzana Botiková; | Kontakty pripravuje Slovenský rozhlas, Rádio Slovensko, SRo1. V premiére v pondelok až štvrtok po 20. hodine v Rádiu Slovensko.

* Tiedäthän, että tämä kuuntelemasi jakso on throwback-jakso podcastin alkuvaiheilta. Nikotellen -podcastin tuoreita jaksoja löydät Podmesta. Podmessa voit kuunnella vaikka putkeen satoja ja taas satoja Nikotellenin aiemmin julkaistuja jaksoja, ja tuoretta sisältöä tulee lisää joka viikko - ja mikä parasta, ilman mainoksia. Eli jos tykkäät Nikotellen-podista ja haluat lisää, sitä löytyy yllin kyllin osoitteesta podme.com. Jos he olisivat Disneyn hahmoja… mutta kun eivät he ole. Vai ovatko sittenkin? Tosielämän Pärsky ja Murshu vievät teidät taas hyvin hämmentävälle matkalle. Nyt on lupa nauttia ja unohtaa hetkeksi kaikki muu. Dm:ssä on vilinää, kun Mr. Snäppään töistä ja Mr. Eesti tekevät debyyttinsä podcastissa. Lisäksi firman tulevat kevätjuhlat pyörivät mielessä…niistä sitten lisää ensi viikolla. @nikotellen on instagramissa vuoden jokaisena päivänä. Joten älä missaa viikon etkoja, jatkoja ja kaikkea siltä väliltä. Uusi throwback-jakso joka perjantai. Klikkaa podi seurantaan!

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Ar iš tikrųjų lietuvių kalba tokia sudėtinga ir ar kiekvienas turėtume kalbėti taisyklingai?Kokia režisieriaus Jimo Jarmušo muzikinė kelionė? Kas jam svarbu muzikoje?Taline veikia skulptoriaus Kęstučio Svirnelio paroda.2025-aisias Panevėžio kraštotyros muziejus švęs muziejaus įkūrimo 100-metį. Ir jau ruošia pirmąją parodą, prie kurios kviečiai visus panevėžiečius ir ne tik.Šiemet apie savo veiklos pabaigą paskelbė ne vienas dešimtmečiais veiklą vykdęs festivalis, įvardinęs skirtingas priežastis. Kas lemia festivalių rinkos susitraukimą ir kas laukia likusiųjų?Minint 85- ąsias Šarūno Šimulyno gimimo metines autoriaus palikimą kviečia pažinti dvi parodos „Amžini keleiviai pagaliau sugrįžta“.Kuo J.Tumo-Vaižganto asmenybė įdomi šių dienų tyrinėtojams?Lietuvoje sudarinėjamas Lietuvos siaurojo geležinkelio atlasas.Ved. Marius Eidukonis

Sovietų karių kapai Šiauliuose ir Merkinėje turėtų būti iškelti iš aikščių, nurodė Desovietizacijos komisija. Tačiau savivaldybės nežino, kaip įvykdyti šią rekomendaciją ir kas turi už palaikų iškeldinimą mokėti. Neabejojama, kad karių palaikų perkėlimas gali tapti ir provokacijų taikiniu.Kada miestų aikštėse neliks sovietų karių kapų?Laidoje dalyvauja Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, Varėnos rajono meras Algis Kašėta, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikas, karo istorikas Karolis Zikaras, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė.Ved. Liepa Želnienė

Do čias Uhorska sa s nami môžete vrátiť. Hovorí, že stredovek je farebný a okúzľujúci. Zaujíma ju mestské právo z čias, kedy každé mesto malo svoje vlastné pravidlá. Povieme vám aj to, aké vlastnosti mal mať dokonalý richtár. Venuje sa nielen dejinám Bratislavy, ale aj dejinám rakoviny. Je tiež koordinátorka portálu onkoinfo.sk . | Žofia Lysá (zaoberá sa sa dejinami miest v 13. a 14. storočí, Historický ústav SAV). | Moderuje: Gabika Angibaud. | Tolkšou Nočná pyramída pripravuje RTVS - Slovenský rozhlas, Rádio Slovensko, SRo1.

Minnesotan Justin Miest will make his 2024 Stock 1000 debut next weekend, June 14-15, at his home track of Brainerd International Raceway and going into this podcast we honestly didn't know much more about him than that. We knew he was fifth in the Stock 1000 race at Road America last year, but that was about it. Miest changed all that in this week's Off Track With Carruthers And Bice as we delved into his racing career, his working life and his new company.Support the Show.

Vėl Tie Patys #193 apie second hand, portalą tarp miestų ir Lietuvos kelius by Negyvas Eteris

Apie daugiabučių rajonų kasdienybę, potencialą, atmintį ir ateitį kalbamės su žurnalistu Donatu Šukeliu, vedančiu laidą „Rajonas” (LRT OPUS).Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Gegužės 18–19 dienomis Vilniuje vyks tradicinis Open House Vilnius renginys kuris kvies miestiečius atrasti architektūrą ir apsilankyti pastatuose į kuriuos šiaip jie galbūt niekuomet nepapultų. Renginio programa kelia klausimą apie mūsų visų kuriamą aplinką ir architektūrą Vilniaus mieste – kaip kiekvienas iš mūsų prisideda prie miesto veido kūrimo. Mes visi esame savo miesto kūrėjai, visi būdami miesto gyvenimo dalimi dalyvaujame jo kaitoje, skirdami laiką aplinkos puoselėjimui, dalindamiesi idėjomis, inicijuodami procesus ir projektus. Miestą kuria architektai, kuria užsakovai, kuria naudotojai ir visi kurie laiko jį savu, kuriems rūpi kokioje aplinkoje jie gyvena. Net to nejausdami, savo gyvenimu, kasdienėmis praktikomis kiekvienas suteikiame miestui savitumo, esame dalis bendruomenės kuri formuoja miesto tapatybę. Apie šių metų Open House Vilnius renginį kalbamės su Solveiga Buoželyte ir Mantu Razgaičiu.Ved. Matas Šiupšinskas(v. Ribokaitės nuotr.)

Kodėl svarbu pažinti vietovių geologinę sandarą? Kartu su savo žmona hidrogeologe Ramune organizuojantis pažintines geologines keliones dr. Jonas Šečkus šioje laidoje atskleidžia, kaip Lietuvos miestai, miesteliai ir net didmiesčių rajonai galėtų kildinti savo tapatumą iš savo geologinių savybių. Geologinės sandaros išmanymas ir savo poveikio aplinkai suvokimas svarbus ir priimant sprendimus dėl vietovių plėtros, ir net renkantis priemones aplinkos priežiūrai (pvz. renkantis tarp druskų ir skaldos kelių priežiūrai).Laidos svečias – geologinių kelionių įmonės „Geologo kelionės” įkūrėjas, geologijos mokslų daktaras, Klaipėdos universitetų lektorius Jonas Šečkus.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.(R. Šečkuvienės nuotr.)

Žmonija plečiasi, technologijos tobulėja, tad miesto ir gamtos sąlytis tampa vis sudėtingesnis. Kaip keitėsi gamtos vartojimas nuo mūsų vaikystės? Kokiais būdais galime būti jai atidūs kaip individai, ir kokiais - kaip kolektyvinis politinis subjektas? Apie tai kalbamės Homo Cultus laidų vedėjų rate: Austėja Makarevičiūtė laidos „Iracionali būtis“, Laima Kreivytė laidos „Iš balkono” ir Aurimas Švedas laidos „Istoriko teritorija“ vedėjai.Laidą veda Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas.

„Kaunas: pasakojimai apie miestą ir jo žmones“. Išleido Kauno miesto muziejus.Tai knyga, kurioje iš skirtingų herojų perspektyvos atskleidžiamas kauniečio pasaulis. Kaipgi jis atrodė? Kaip atrodo šiandien? Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

„Kaunas: pasakojimai apie miestą ir jo žmones“. Išleido Kauno miesto muziejus.Tai knyga, kurioje iš skirtingų herojų perspektyvos atskleidžiamas kauniečio pasaulis. Kaipgi jis atrodė? Kaip atrodo šiandien? Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Vėl Tie Patys #174 apie atimtą vaiką, miestų eglutes ir SOP by Negyvas Eteris

Vėl Tie Patys #171 apie Seksą ir miestą, naujaką ir transekspediciją by Negyvas Eteris

Palanga ir Vilnius 10 kartų padidino medžių atkuriamąją vertę – pinigų sumą, kurią verslininkai ar gyventojai į savivaldybės biudžetą turi sumokėti už kiekvieną nukirstą medį. Ar, siekdami apsaugoti savo medžius, ir daugiau miestų turėtų smarkiai padidinti jų atkuriamąją vertę?Rugsėjį minint Vilniaus geto sunaikinimo 80-ąsias metines, sostinėje rengiamas koncertas ir visuomenei pristatoma paroda apie žydų veikėjus ir kūrėjus Rozentalius.Aktualus klausimas. Kas pakišo koją Lietuvos krepšininkams, kurie vakar pralaimėjo Serbijai ir nepateko į Pasaulio čempionato finalo ketvertą?Austrijos kancleris vasarą pasiūlė konstitucijoje įtvirtinti teisę naudoti grynuosius pinigus. Pasak jo, to reikia, nes žmones pasiekia prieštaringa informacija, kad grynųjų, kaip mokėjimo priemonės, gali nelikti. Gal ir Lietuvoje reikia ko nors panašaus? Atsakymai – „Verslo laike“.Prieš pusantros savaitės tėvo Algirdo Švanio pagrobta ir į Rusiją per Skirvytės upę išvežta mažametė mergaitė jau Lietuvoje. Pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickienė.Ar gali merai savo darbuotojams po reikšmingų Lietuvos sportininkų pergalių suteikti nedarbo dieną? Toks klausimas iškilo, kai Kazlų Rūdos meras savo darbuotojams pasiūlė laisvadienį arba galimybę dirbti nuotoliu kitą dieną po to, kai Lietuvos krepšininkai nugalėjo amerikiečius.Per vasarą ne visi mokiniai spėjo pasitikrinti sveikatą. Ką daryti dar neturintiems pažymos?Ved. Edvardas Kubilius

Transporto saugos administracija švelnina toną ir kurį laiką dar nedraus eisme dalyvauti automobiliams, kai per techninę apžiūrą paaiškėja, kad jo rida suklastota. Bet pabrėžia, kad griežta tvarka įsigalios po dvejų metų – 2025 m. Ar rinkoje sumažės automobilių su suklastota rida?Vilniaus universitete vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu įdarbintas filologas iš Rusijos Andrejus Desnickis, kuris anksčiau Rusijoje skleidė idėją, kad Krymas turi priklausyti Rusijai.Aktualus klausimas. Miestų gyventojai skundžiasi, kad žmonės išsirengę deginasi bet kur ir kelia diskomfortą. Kur galima degintis ir kiek besideginantys žmonės viešose erdvėse jums kelia nepatogumų?„Verslo laike“ – apie ekonomikos prognozes. Kaip Lietuva gyvens šiemet ir kodėl po trejų metų gali užklupti didesni sunkumai?Ar konservatorių prezidiumui nusprendus, kad valdančioji koalicija ir Vyriausybė turi dirbti toliau, baigėsi ir Vyriausybės krizė, kurią sukėlė vadinamasis čekiukų skandalas? Premjerės Ingridos Šimonytės interviu.Ukraina kontrpuolimą pradėjo ne savo noru, taip „Svarbiam pokalbiui" sako Kyjive esantis politologas Alvydas Medalinskas.ved. Edvardas Kubilius

Indrė Šalčiūtė, Viktorija Ežiukas. „Lelijos nuodija miestą“. Išleido leidykla „Alma littera“. Skaito aktorius Vytautas Rašimas.

Metų knygos vaikams rinkimai 2022. Indrė Šalčiūtė, Viktorija Ežiukas. „Lelijos nuodija miestą“. Išleido leidykla „Alma littera“. Skaito aktorius Vytautas Rašimas.

Opozícia kričí, že ministerstvo školstva môže prísť o takmer miliardu z plánu obnovy. Rodičia s deťmi čakajú na nové škôlky. Učitelia a žiaci zas na nové učebné osnovy. Stihne štát stavať nové škôlky a čerpať peniaze? Prečo sa na Slovensku nespojili žiadne vysoké školy aj keď na to mali milióny z plánu obnovy? Kto je za to zodpovedný a ako to dopadne? A prečo má minister problém so sexuálnou výchovou? Požiar v Banskej Štiavnici zasiahol aj budovy umeleckej školy či kultúrneho centra, pomôže aj ministerstvo školstva? Braňo Závodský sa rozprával s dočasne povereným ministrom školstva, vedy, výskumu a športu Jánom Horeckým.

Prancūzijoje šią savaitę trečią kartą šiemet vyko nacionalinis streikas dėl pensijų reformos. Du trečdaliai tautos nepritaria pensinio amžiaus vėlinimui iki 64 metų, bet įstatymų leidėjai jau pradėjo svarstyti įstatymo projektą. Reforma – vienas pagrindinių prezidento Emanuelio Makrono antrosios kadencijos pažadų, bet profesinės sąjungos žada tęsti pasipriešinimo judėjimą – šeštadienį planuojamas nacionalinis protestas, o ketvirtadienį – dar vienas streikas.42 narių Lietuvos paieškos ir gelbėjimo komanda vakar išvyko padėti nuo žemės drebėjimo nukentėjusiai Turkijai.Ukrainos prezidentas baigė pirmąjį vizitą Vakarų Europoje nuo karo pradžios. Vakar jis visą dieną praleido Briuselyje, kur Europos Sąjungos lyderių prašė pritaikyti daugiau sankcijų Rusijai, aptarė Ukrainos integraciją į Bendriją ir siekė užsitikrinti tolesnę karinę paramą.„Aktualus klausimas“: ar jūsų vaikai ir anūkai valgo mokykloj ir darželyje? Nemaža dalis tėvų susiduria su problema, kai jų vaikai mokykloje ar daželyje nevalgo. Dažniausi pasiteisinimai – neskanu, negražiai atrodo, aš nealkanas. Apie tai, koks vaikų maitinimas mokyklose ir darželiuose ir kokio norime ateityje kaip tik buvo diskutuojama Seime.Miestų centruose trūkstant gyvenamosios vietos ir patalpų, kai kurie nekilnojamojo turto vystytojai užsiima pastatų konversija – tai būdas senus ir dažnai apleistus pastatus prikelti naujam gyvenimui. Kodėl rekonstruoti yra geriau nei nugriauti ir statyti nuo pradžių?Lietuva radarams, skirtiems apsaugoti Ukrainos žmones, jau surinko beveik septynis milijonus eurų. Kada pirmieji radarai jau pasieks Ukrainą?Ved. Rūta Kupetytė

Inflácia, vysoké ceny energií a nižšie dane kvôli vyššiemu daňovému bonusu. Aj taká je od januára realita mnohých slovenských miest a obcí. Vláda sľubovala kompenzácie, primátori a starostovia tvrdia, že dodatočné penaize, na ktorých padla dohoda v parlamente nestačí. Výpadok na strane príjmov bude tak či tak v miliónoch. Otázka je, kde na to vziať. Okresať tento rok eurofondové projetky alebo sa do nich pustiť a zdroje na spolufinancovanie vyriešiť úvermi? Znížiť dotácie na šport či kultúru alebo zvýšiť mieste dane a poplatky? Slovenské mestá a obce stoja pred dilemou, ktorá akoby nemala správne riešenie. O tom, čo sa v takejto situácii vôbec dá robiť a do akej miery budú nevyhnutné preniesť náklady na plecia obyvateľov, v novej časti podcastu Index rozpráva prezident Únie miest Slovenska Richard Rybníček. Moderuje Eva Frantová. – Podporte podcasty denníka SME kúpou prémiového predplatného a užívajte si podcasty bez reklamy na webe SME.sk alebo v mobilnej aplikácii SME.sk. Prémiové predplatné si kúpite na predplatne.sme.sk/podcast _ Ak máte pre nás spätnú väzbu, odkaz alebo nápad, napíšte nám na podcastindex@sme.sk – Všetky podcasty denníka SME nájdete na sme.sk/podcasty – Odoberajte aj denný newsletter SME.sk s najdôležitejšími správami na sme.sk/suhrnsme – Ďakujeme, že počúvate podcast Index.

Jane Jacobs. „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas“. Vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Išleido leidykla „Lapas“. Knygos ištraukas skaito aktorė Giedrė Vaičekauskienė.

Drąsus klausimas keliamas revoliuciją sukėlusioje ir klasika tapusioje Jane Jacobs knygoje „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas": ar gyventojai apie miesto planavimą gali suprasti daugiau nei profesionalūs urbanistai? Jane Jacobs yra žymi 20 a. JAV ir Kanados žurnalistė, knygų autorė ir aktyvistė, padariusi didelę įtaką urbanistikai, sociologijai ir urbanistinės ekonomikos suvokimui. Ši prieš beveik 60 metų pasirodžiusi knyga išlieka vienu svarbiausių veikalų apie miestų planavimą. Vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Išleido leidykla „Lapas“. Ištraukas skaito aktorė Giedrė Vaičekauskienė.

"Minulotýždňové dvojdňové hlasovanie v parlamente uškodilo Bratislave viac, ako dvojročná covid kríza a vojna na Ukrajine dokopy. Urobili z Bratislavy jedno z najchudobnejších miest v Európe, za nami je možno už len Sofia," hovorí primátor Matúš Vallo a vysvetľuje, že niekoľkými zákonmi parlament zobral Bratislave zo dňa na deň desiatky miliónov eur z rozpočtu. "V posledných mesiacoch zaznamenávame veľký útok na to, akým spôsobom sa rozhoduje o výstavbe v Bratislave. Najmä poslaneckými návrhmi z prostredia OĽaNO. Hrozí, že by Bratislava nemohla rozhodovať o výstavbe na svojom území. Bojujeme o to, aby Bratislava nešla opačným trendom ako ostatné mestá, ktoré čoraz viac rozhodujú o svojom území. Sú to nevídané útoky, ktoré sú na to, aby mesto vedelo ovplyvňovať svoju fyzickú podstatu. Myslím, že vo finále sú za tým developeri," dodáva Vallo. Ako bude vyzerať rozpočet hlavného mesta? Čo môže primátor robiť, keďže mu chýbajú desiatky miliónov eur? Ako sa pozerá na strašenie progresívnym liberálnym pučom? A oslovil ho už Mikuláš Dzurinda do svojej novej strany? Vypočujte si rozhovor Zuzany Kovačič Hanzelovej s primátorom Bratislavy Matúšom Vallom. – Newsletter Zuzany Kovačič Hanzelovej: https://komentare.sme.sk/t/9122/zkh-pise – Ak máte pre nás spätnú väzbu, odkaz alebo nápad, napíšte nám na podcasty@sme.sk – Všetky podcasty denníka SME nájdete na sme.sk/podcasty – Podporte vznik podcastu Rozhovory ZKH a kúpte si digitálne predplatné SME.sk na sme.sk/podcast – Odoberajte aj denný newsletter SME.sk s najdôležitejšími správami na sme.sk/suhrnsme – Ďakujeme, že počúvate podcast Rozhovory ZKH.

Maaliskuussa vuonna 2010 sukulaismies teki katoamisilmoituksen Jari Koskelasta. Miestä ei ollut nähty yli kahteen viikkoon. Poliisi ryhtyi selvittämään löytyisikö Koskelan hämäräperäisistä ja vaietuista bisneksistä avaimia katoamisen selvittämiseksi. Pitkän ja monimutkaisen tutkinnan sekä poliisin kehittämän ovelan juonen jälkeen helsinkiläisen miesjoukon matka nurmijärveläiseen metsään paljasti karmean totuuden.

Bachmute situacija sudėtinga, miestą apsupę apie 30 tūkstančių Rusijos karių, sako instruktorių misijos Ukrainoje „Gyvačių sala“ vadovas Sigitas Maliauskas pats šiuo metu esantis nuolatos rusų apšaudomame BachmuteOpozicijos Seimo narė Agnė Širinskienė siūlo, kad dėl konservatorių iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posto stumiamo Mykolo Majausko balsuotų visi Parlamento nariai slaptu balsavimu. Tokį kelią ji įvardija kaip objektyviausią.Ar svarbu, kaip rengiesi, važiuodamas į kariaujančią šalį? Daug kritikos socialiniuose tinkluose sulaukė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, besilankančio Kijive, apranga.Rokiškio ir Raseinių rajonuose nepaisydami netvirto ledo įlūžo ir nuskendo du žvejai, Mažeikiuose išgelbėtos dvi mergaitės, Vilniuje – moteris. Ugniagesių gelbėtojų patarimai ir perspėjimai.Klaipėda pradeda ruoštis Kalėdoms. Šiandien į Teatro aikštę atkeliavo ir pagrindinė miesto eglė, kurią tradiciškai padovanojo uostamiesčio gyventojai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Čo čaká zamestnanecký trh v najbližších mesiacoch, ako zvýšiť atraktivitu ponúkaných pracovných miest a aj odhalenie zamestnaneckého benefitu vo VÚB, ktorému sa len ťažko konkuruje. O tom všetkom je nový diel podcastovej relácie Na tému.

Estijos opozicinės partijos atvirai priešinasi ukrainiečių pabėgėlių priėmimui. Kokios to priežastys? Pokalbis šią bei kitas Estijos aktualijas su LRT radijo bendradarbiu Vaidu Matulaičiu.„Svarbus pokalbis”. Signataras Albinas Januška: Kaliningrado tranzito išimtys- JAV spaudimo nuopelnas. Bet, pasak signataro, be JAV garantijų nebūtų mūsų. A. Januška prognozuoja, kad pasibaigus karui bus persvarstomas ne tik tranzitas, bet ir Kaliningrado bei Baltarusijos priklausomybės klausimas.Su kalendorinio rudens pradžia į miestų gatves grįžta ir automobilių spūstys. Kaip reikėtų keisti savo vairavimo įpročius bei kokios esminės vairuotojų klaidos kelia didžiausią grėsmę eismo saugumui?Prasideda Europos krepšinio čempionatas. Ko tikėtis iš mūsų šalies rinktinės?Ved. Paulius Selezniovas

Ką gero Panevėžio miestui, o galbūt ir visam regionui, duos europinė vėžė „Rail Baltica“, mat čia ketinama statyti keleivių geležinkelio stotį ir krovinių terminalą.Kodėl Panevėžys turi tokius stiprius krepšinio ir futbolo klubus? Tokį klausimą keliame po itin sėkmingo Panevėžio „Lietkabelio“ krepšininkų pasirodymo Lietuvos čempionate, kai jiems pusfinalyje pavyko nugalėti Kauno „Žalgirį ir užimti antrąją vietą.Ar Panevėžiui pavyko išnarplioti garsiojo Čičinsko kepsnio detektyvą – pagaliau išsiaiškinti, kas konkrečiai sugalvojo šį kepsnį ir kodėl.Kovinio roboto pristatymas, kurį sukūrė 14-metis Robotikos centro auklėtinis Augustas Pažemys.Ką Panevėžys turėtų daryti su invaziniais šliužais, kurie mieste, prie Nevėžio upės, užfiksuoti dar 2015 m.Panevėžyje labai sparčiai populiarėja pramoninis turizmas, kai pramonės pastate įsikuria meno erdvės, kavinės, rengiamos įvairiausios ekskursijos.Ved. Edvardas Kubilius

Savanorių bataliono karys Serhej Judin, esantis „Azovstal“ gamykloje Mariupolyje sako, kad jiems pavyko atremti rusų šturmą, tačiau rusų pajėgos vis labiau artėja link gynėjų pozicijųRusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė nešturmuoti paskutinės ukrainiečių pajėgų Mariupolyje tebekontroliuojamos teritorijos – „Azovstal“ gamyklos. Jis liepė „užblokuoti tą pramonės teritoriją, kad neištrūktų nė musė“.Seimas priėmė 3 Konstitucijos pataisas. Balsų dauguma pritarta Konstitucijos pataisai, kad per apkaltą pareigų netekusiam asmeniui kandidatuoti į Seimą ir į kitas pareigas, kurioms eiti reikia duoti Konstitucijoje numatytą priesaiką, leidžiama praėjus dešimčiai metų nuo įvykusios apkaltos. Tai leistų Rolandui Paksui grįžti į politiką.Seimas tai pat pritarė Konstitucijos pataisai, sumažinančiai amžiaus cenzą kandidatams į Parlamentą iki 21 m.Parlamentarai taip pat Konstitucijoje įteisino tiesioginius merų rinkimus.Kiek Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui politiškai ir ekonomiškai kainuos neskubėjimas patraukti verslo iš Rusijos?Šiuo metu vyksta geriausių radijo ir televizijos laidų konkurso „Pragiedruliai“ apdovanojimai. Apdovanoti ne tik lietuviai, bet ir ukrainietė karo korespondentė už savo reportažą apie Mariupolį.Ved. Agnė Skamarakaitė

KUNSTKAMERA   V tejto epizóde sa sa naša redaktorka Lujza Paljusová vybrala do Košíc, aby sa porozprávala s novým generálnym manažérom Kulturfabrik Tabačka, Martinom Dubécim. V podcaste sa dozviete nielen viac o tomto košickom kultúrnom centre, o jeho založení, ale aj o aktuálnych projektoch. Okrem toho sme sa s Martinom Dubécim rozprávali o jeho ceste na post generálneho manažéra, aj o veciach, ktoré sa mu už počas práce podarilo vykonať alebo zmeniť. Na záver sme zisťovali, čo si myslí o slovenskej kultúre všeobecne, čo považuje za jej plusy a na čom by sme ako spoločnosť mali, naopak, popracovať.   Viac o Tabačke na ich stránke: https://www.tabacka.sk   Kunstkameru môžete sledovať na Instagrame:  https://www.instagram.com/kunstkamerapodcast/ alebo na Facebooku: https://www.facebook.com/Kunstkamera/ alebo na Youtube: https://www.youtube.com/channel/UCaNbO_M_Cz_l8XZ5lOWzPeA   Taktiež môžete sledovať naše ďalšie podcasty: Silný výber  https://silnyvyber.podbean.com/ Hybadlo: https://hybadlo.podbean.com/  

Černihivo meras Vladislav Atrošenko sako, kad pagal sugriovimus Černihivas yra antrasis Mariupolis, rusai miestą paliko, bet kiek kainuos jo atstatymas – baisu net pagalvoti.14 metis Jurijus Nečiporenko matė kaip rusai Bučioje nušovė jo tėvą, o pats išgyveno tik todėl, kad rusai šovė į gobtuvą, galvodami, kad ten jo galva. Kolegė Aida Murauskaitė kalbina Jurijų ir jo mamą Alą.Daugiausiai karo pabėgėlių iš Ukrainos persikėlė į Lenkiją, kurioje dabar skaičiuojama apie pustrečio milijono Ukrainos piliečių. Jie pasiskirstė po visą šalį, dažniausiai orientuodamiesi į didžiuosius miestus. Daumantas Butkus lankosi Liubline, kur aiškinasi, kaip Kauno dydžio miestui sekasi priimti kone 40 tūkst pabėgėlių iš Ukrainos.Valstybės saugumo departamentas skelbia apie galimas provokacijas bei smurtinius incidentus per gegužės devintosios minėjimus. Policijos pareigūnai sako stebintys viešąją erdvę ir informaciją socialiniuose tinkluose, renginio dieną žadamas sustiprintas policijos pajėgų budėjimas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jane Jacobs. „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas“. Ar gyventojai apie miesto planavimą gali suprasti daugiau nei profesionalūs urbanistai? Jane Jacobs yra žymi 20 a. JAV ir Kanados žurnalistė, knygų autorė ir aktyvistė, padariusi didelę įtaką urbanistikai, sociologijai ir urbanistinės ekonomikos suvokimui. Ši prieš beveik 60 metų pasirodžiusi knyga išlieka vienu svarbiausių veikalų apie miestų planavimą.Knygą „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas" vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Ištraukas skaito aktorė Giedrė Vaičekauskienė.

Jane Jacobs. „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas“. Ar gyventojai apie miesto planavimą gali suprasti daugiau nei profesionalūs urbanistai? Jane Jacobs yra žymi 20 a. JAV ir Kanados žurnalistė, knygų autorė ir aktyvistė, padariusi didelę įtaką urbanistikai, sociologijai ir urbanistinės ekonomikos suvokimui. Ši prieš beveik 60 metų pasirodžiusi knyga išlieka vienu svarbiausių veikalų apie miestų planavimą.Knygą „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas" vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Ištraukas skaito aktorė Giedrė Vaičekauskienė.

Kokios karo strategijos dominuoja Rusijos sukeltame kare Ukrainoje? Kokie metodai buvo naudojami ankstesniuose karuose ir ką apie tai pasakoja istorija?Dvylika potemių apie karų strategijas, planus ir metodus bei istorinės įžvalgos pokalbyje su karybos tyrinėtoju, istoriku Giedriumi Petkevičiumi.Ved. Ignas Klėjus

Nepraleiskite progos geriau pažinti Pakruojį, vėjo malūnų žemę.Miestą pristato Pakruojo gidas Algirdas Pilipauskas.Senoji Pakruojo gaisrinė renovuota ir kviečia lankytojus. Renata Budrienė ir Monika Ilgavičiūtė iš Pakruojo r. savivaldybės pasakoja apie pastato pritaikymą kultūros reikmėms.Pakruojo štetlą ir sinagogą pristato gidė Gitana Maasienė.Ekskursiją po Klovainių dolomito karjerą veda bendrovės „Klovainių skalda“ gen. direktorius Vitolis Urmonas.Apie naują automobilių trasą Klovainių dolomito karjere pasakoja Pakruojo automobilių sporto klubo prezidentas Audrius Kliminskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

14 otázok za pár minút bez zbytočných papierovačiek. Po desiatich rokoch začalo na Slovensku nové sčítanie obyvateľov, tentokrát výhradne v elektronickej forme. Vďaka novým dátam získa štát informácie o demografii spoločnosti, o jej ekonomickej či kultúrnej štruktúre a zároveň ukáže jednotlivým samosprávam, v ktorej oblasti by mali svojím obyvateľom zlepšiť život. Niektoré otázky vo formulári vyvolávajú vo verejnosti veľké diskusie, iní sa pýtajú, či budú ich vyplnené dáta z online dotazníka v bezpečí. O detailoch sčítania sa Jana Maťková rozprávala so šéfom Oddelenia dátovej politiky a analýz bratislavského magistrátu Pavlom Škápikom. Zdroj zvukov: Youtube - Sčítanie obyvateľov, domov a bytov 2021 Odporúčanie: Ak už neviete, aké filmy a seriály máte pozerať, môžete sa inšpirovať nomináciami na cenu Zlatý glóbus. Ja som takto napríklad objavila minisériu od Steve McQueena Small Axe, ktorá zobrazuje neľahký život prisťahovalcov z Karibiku vo Veľkej Británii v 60. až 80. rokoch. A momentálne mám rozpozeraný seriál Perry Mason, zaujímavú detektívku, ktorá sa odohráva v Spojených štátoch po prvej svetovej vojne. – Ak máte pre nás spätnú väzbu, odkaz alebo nápad, napíšte nám na dobrerano@sme.sk – Všetky podcasty denníka SME nájdete na sme.sk/podcasty – Podporte vznik podcastu Dobré ráno a kúpte si digitálne predplatné SME.sk na sme.sk/podcast – Odoberajte aj denný newsletter SME.sk s najdôležitejšími správami na sme.sk/suhrnsme – Ďakujeme, že počúvate podcast Dobré ráno.