Podcasts about miest

Minnesotan Justin Miest will make his 2024 Stock 1000 debut next weekend, June 14-15, at his home track of Brainerd International Raceway and going into this podcast we honestly didn't know much more about him than that. We knew he was fifth in the Stock 1000 race at Road America last year, but that was about it. Miest changed all that in this week's Off Track With Carruthers And Bice as we delved into his racing career, his working life and his new company.Support the Show.

Vėl Tie Patys #193 apie second hand, portalą tarp miestų ir Lietuvos kelius by Negyvas Eteris

Apie daugiabučių rajonų kasdienybę, potencialą, atmintį ir ateitį kalbamės su žurnalistu Donatu Šukeliu, vedančiu laidą „Rajonas” (LRT OPUS).Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Gegužės 18–19 dienomis Vilniuje vyks tradicinis Open House Vilnius renginys kuris kvies miestiečius atrasti architektūrą ir apsilankyti pastatuose į kuriuos šiaip jie galbūt niekuomet nepapultų. Renginio programa kelia klausimą apie mūsų visų kuriamą aplinką ir architektūrą Vilniaus mieste – kaip kiekvienas iš mūsų prisideda prie miesto veido kūrimo. Mes visi esame savo miesto kūrėjai, visi būdami miesto gyvenimo dalimi dalyvaujame jo kaitoje, skirdami laiką aplinkos puoselėjimui, dalindamiesi idėjomis, inicijuodami procesus ir projektus. Miestą kuria architektai, kuria užsakovai, kuria naudotojai ir visi kurie laiko jį savu, kuriems rūpi kokioje aplinkoje jie gyvena. Net to nejausdami, savo gyvenimu, kasdienėmis praktikomis kiekvienas suteikiame miestui savitumo, esame dalis bendruomenės kuri formuoja miesto tapatybę. Apie šių metų Open House Vilnius renginį kalbamės su Solveiga Buoželyte ir Mantu Razgaičiu.Ved. Matas Šiupšinskas(v. Ribokaitės nuotr.)

Kodėl svarbu pažinti vietovių geologinę sandarą? Kartu su savo žmona hidrogeologe Ramune organizuojantis pažintines geologines keliones dr. Jonas Šečkus šioje laidoje atskleidžia, kaip Lietuvos miestai, miesteliai ir net didmiesčių rajonai galėtų kildinti savo tapatumą iš savo geologinių savybių. Geologinės sandaros išmanymas ir savo poveikio aplinkai suvokimas svarbus ir priimant sprendimus dėl vietovių plėtros, ir net renkantis priemones aplinkos priežiūrai (pvz. renkantis tarp druskų ir skaldos kelių priežiūrai).Laidos svečias – geologinių kelionių įmonės „Geologo kelionės” įkūrėjas, geologijos mokslų daktaras, Klaipėdos universitetų lektorius Jonas Šečkus.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.(R. Šečkuvienės nuotr.)

Žmonija plečiasi, technologijos tobulėja, tad miesto ir gamtos sąlytis tampa vis sudėtingesnis. Kaip keitėsi gamtos vartojimas nuo mūsų vaikystės? Kokiais būdais galime būti jai atidūs kaip individai, ir kokiais - kaip kolektyvinis politinis subjektas? Apie tai kalbamės Homo Cultus laidų vedėjų rate: Austėja Makarevičiūtė laidos „Iracionali būtis“, Laima Kreivytė laidos „Iš balkono” ir Aurimas Švedas laidos „Istoriko teritorija“ vedėjai.Laidą veda Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas.

„Kaunas: pasakojimai apie miestą ir jo žmones“. Išleido Kauno miesto muziejus.Tai knyga, kurioje iš skirtingų herojų perspektyvos atskleidžiamas kauniečio pasaulis. Kaipgi jis atrodė? Kaip atrodo šiandien? Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

„Kaunas: pasakojimai apie miestą ir jo žmones“. Išleido Kauno miesto muziejus.Tai knyga, kurioje iš skirtingų herojų perspektyvos atskleidžiamas kauniečio pasaulis. Kaipgi jis atrodė? Kaip atrodo šiandien? Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Miestų stebėjimas vaizdo kameromis: sprendimas tiriant nusikaltimus, užtikrinant saugumą ar visuomenės privatumą pažeidžianti priemonė.Siūloma naujiems darbuotojams nuo trijų iki vieno mėnesio sumažinti Darbo kodekse numatytą bandomąjį laikotarpį.Ukrainos medikai perspėja, kad šalyje sparčiai daugėja priešlaikinių gimdymų atvejų. Siekiant kuo greičiau atstatyti ligoninę, daugiau nei 100-as vietos bendruomenės savanorių prisijungė prie griuvėsių šalinimo darbų.Kas sieja naująjį Prancūzijos premjerą su Lietuva ir Lietuvos didikais?Ved. Guoda Pečiulytė

Vėl Tie Patys #174 apie atimtą vaiką, miestų eglutes ir SOP by Negyvas Eteris

Lietuvoje pergalinga žinia – statomas pirmasis Baltijos šalyse biotechnologijų miestas. Kaip sklypas po sklypo toks miestas atsiras? Ir kaip idėjos autorius profesorius Algirdas Vladas Bumelis suras investuotojų?Taip pat laidoje, kaip vienas žaislas tampa privalomu kalėdiniu pirkiniu visame pasaulyje? Ir Taylor Swift kaip viena galingiausių moterų. Kas tai lėmė?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Vėl Tie Patys #171 apie Seksą ir miestą, naujaką ir transekspediciją by Negyvas Eteris

“Pastatai man kalba” yra sakiusi architektūros istorikė Marija Drėmaitė. Todėl šį kartą laidoje Žmogus ir miestas kviečiame aptarti tai, kaip prakalbinti mus supančią fizinę aplinką, kaip apie ją pasakoti ir padėti kitiems išgirsti miesto istorijas. Pretekstu pokalbiui tapo Kauno tarpukario architektūros įrašymas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, bet atsispiriant nuo to pabandysime atrasti ne tik Kauną, ne tik tarpukario modernizmą, bet ir kitus kontekstus. Pabandysime pasikalbėti apie architektūrą ne kaip fizinį darinį sutverta iš plytų ir plieno, bet apie naratyvus ir kasdienybę slypinčią materijos kiaute.dr. Marija Drėmaitė architektūros istorikė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė tyrinėjanti 20 a. architektūros istoriją, visuomenę, pramonės paveldą ir industrializacijos kultūrą.Ved. Matas Šiupšinskas

"Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje" - apie miestą, kvepiantį lietumi kalbame su rašytoja I. Pavilonyte! Knygų vaikams kūrėjai Indrė Pavilonytė ir Martynas Pavilonis šį rudenį pristatė naują, lietaus gaiva dvelkiančią istoriją vaikams apie miesto ir gamtos draugystę „Miestas, kvepiantis lietumi“.

Europos regionų ir miestų savaitėje Briuselyje dalyvavo ir būsimos ES narės Ukrainos miestų atstovai. Su keletu jų kalbėjome kuo šiandien gyvena kariaujančios šalies miestai. Lvivo meras Andriy Sadovyi, Kyjivo tarybos narė Ksenja Semanova ir Vinicos tarybos narė Svitlana Yarova. #EURegionsWeek

Šią savaitę Vilniaus senasis teatras paminėjo 110-ąją sukaktį. Lenkų teatras, po daugybės skirtingų etapų galiausiai tapęs Vilniaus senuoju teatru, laikomas seniausiu sostinės teatru.Kaip miestą jaučia regos negalią turintys žmonės? Artėjant Pasaulinei baltosios lazdelės dienai, pristatyas naujas maršrutas „Paliesti ir išgirsti Vilnių“.Pasaulio kultūros apžvalgoje: liudijimai gyvų likusių žmonių, kuriuos Izraelyje vykusiame muzikos festivalyje užpuolė Hamas teroristai, taip pat Vokietijos ir Prancūzijos pasirašytas susitarimas dėl meno kūrinių, pavogtų iš buvusių kolonijų sugrąžinimo, bei iki šiol neatrasta elektroninė Indijos muzika iš 7-ojo dešimtmečio.Kaip nauji visuomenės iššūkiai atsispindi ir keičia šeimos bei kalendorines šventes, lyčių ir giminystės sampratas? Vytauto Didžiojo universitete Kaune vyksta konferencija „Šiuolaikiniai šeimos ir kalendorinių švenčių tyrimai“.„Mes pasidarėme labai jautrūs medžiams ir gyvūnams, bet labai selektyvūs kai kurių žmonių teisių atžvilgiu“, – komentare svarsto rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.Šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“ išsirinko šių metų laimėtojus. Kas ir kodėl šiemet tapo geriausiais mugės menininkais?Lietuvių režisierius Jokūbas Brazys savo dienas dabar leidžia Ukrainoje. Jis vienas tų retų užsienio kūrėjų, kuris ryžosi atvykti čia ir darbuotis su ukrainiečių aktorių trupe. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje jis pasakoja apie netikėtus iššūkius atvykus darbuotis į Ivano Frankivską, ir apie tai, kaip skambančios sirenos pakeičia režisūrinius sprendimus.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Bet dabar jie siekė geresnės tėvynės, tai yra dangiškosios. Todėl Dievas nesigėdija vadintis jų Dievu: juk Jis paruošė jiems Miestą! Hbr 11, 16

Kaip tirti kultūros programų ir inicityvų poveikį miestui ir visuomenei? Kokius argumentus ir kokias praktikas pasitelkdami galime skatinti į kultūros prieinamumą orientuotą miesto rajonų ir rajonų miestelių vystymą? Kokius pokyčius Kauno ir Kauno rajono gyventojų nuostatose išjudino „Kauno – Europos kultūros sostinės“ programos? Kaip pakito gyventojų santykis su savo miestu ir su Kauno rajone esančiais kaimais bei miesteliais? Apie tai kalbamės su „Kauno – Europos kultūros sostinės“ poveikio tyrimą kartu su komanda atlikusiu sociologu dr. Tadu Šarūnu. Su tyrimo išvadomis galima susipažinti čia: https://kaunas2022.eu/leidiniai/Laidos vedėja dr. Jekaterina Lavrinec

Dvidešimties kilometrų kelionė iki rajono centro su privatininku gali atsieiti ir 20imt eurų, sako gyventojai miestelio, pro kurį autobusai nevažiuoja. Apskritai susisiekimas autobusais šalyje siaubingas ir jokios reformos situacijos negerina, sako kiti. Skatina atsisakyti taršių automobilių, naudotis viešuoju transportu, bet jo nėra, paaiškina dar kiti.Kodėl kaimiškų vietovių gyventojai jaučiasi vis labiau atkertami nuo miestų?Pašnekovai: Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja susisiekimui Dovilė Sujetaitė, Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus, pavaduotojas Justas Rašomavičius, Linava viceprezidentas, Tauragės autobusų direktorius Rimantas Martinavičius, Langakių seniūnaitis Gintautas Domanaitis.Ved. Jurgita Čeponytė

Palanga ir Vilnius 10 kartų padidino medžių atkuriamąją vertę – pinigų sumą, kurią verslininkai ar gyventojai į savivaldybės biudžetą turi sumokėti už kiekvieną nukirstą medį. Ar, siekdami apsaugoti savo medžius, ir daugiau miestų turėtų smarkiai padidinti jų atkuriamąją vertę?Rugsėjį minint Vilniaus geto sunaikinimo 80-ąsias metines, sostinėje rengiamas koncertas ir visuomenei pristatoma paroda apie žydų veikėjus ir kūrėjus Rozentalius.Aktualus klausimas. Kas pakišo koją Lietuvos krepšininkams, kurie vakar pralaimėjo Serbijai ir nepateko į Pasaulio čempionato finalo ketvertą?Austrijos kancleris vasarą pasiūlė konstitucijoje įtvirtinti teisę naudoti grynuosius pinigus. Pasak jo, to reikia, nes žmones pasiekia prieštaringa informacija, kad grynųjų, kaip mokėjimo priemonės, gali nelikti. Gal ir Lietuvoje reikia ko nors panašaus? Atsakymai – „Verslo laike“.Prieš pusantros savaitės tėvo Algirdo Švanio pagrobta ir į Rusiją per Skirvytės upę išvežta mažametė mergaitė jau Lietuvoje. Pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickienė.Ar gali merai savo darbuotojams po reikšmingų Lietuvos sportininkų pergalių suteikti nedarbo dieną? Toks klausimas iškilo, kai Kazlų Rūdos meras savo darbuotojams pasiūlė laisvadienį arba galimybę dirbti nuotoliu kitą dieną po to, kai Lietuvos krepšininkai nugalėjo amerikiečius.Per vasarą ne visi mokiniai spėjo pasitikrinti sveikatą. Ką daryti dar neturintiems pažymos?Ved. Edvardas Kubilius

Rugpjūčio 11-13 dienomis Pasaulio alytiškių bendruomenė kviečia Alytaus ir kitų miestų ambasadorius bei diasporos atstovus į kūrybines dirbtuves. Apie tai pasakoja PAB vadovė Vilija Ramanauskienė, Alytaus ambasadorės Alvija Černiauskaitė ir Jolita Šilanskienė.

Kaip ruošiamės ateičiai? Kaip mokomės? Kaip tam panaudojam fizines miesto erdves, ir kaip - fikcijas? Apie miestą, edukaciją ir ateities projekcijas kalbamės su rašytoja ir EDU Vilnius vadove Une Kaunaite.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Transporto saugos administracija švelnina toną ir kurį laiką dar nedraus eisme dalyvauti automobiliams, kai per techninę apžiūrą paaiškėja, kad jo rida suklastota. Bet pabrėžia, kad griežta tvarka įsigalios po dvejų metų – 2025 m. Ar rinkoje sumažės automobilių su suklastota rida?Vilniaus universitete vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu įdarbintas filologas iš Rusijos Andrejus Desnickis, kuris anksčiau Rusijoje skleidė idėją, kad Krymas turi priklausyti Rusijai.Aktualus klausimas. Miestų gyventojai skundžiasi, kad žmonės išsirengę deginasi bet kur ir kelia diskomfortą. Kur galima degintis ir kiek besideginantys žmonės viešose erdvėse jums kelia nepatogumų?„Verslo laike“ – apie ekonomikos prognozes. Kaip Lietuva gyvens šiemet ir kodėl po trejų metų gali užklupti didesni sunkumai?Ar konservatorių prezidiumui nusprendus, kad valdančioji koalicija ir Vyriausybė turi dirbti toliau, baigėsi ir Vyriausybės krizė, kurią sukėlė vadinamasis čekiukų skandalas? Premjerės Ingridos Šimonytės interviu.Ukraina kontrpuolimą pradėjo ne savo noru, taip „Svarbiam pokalbiui" sako Kyjive esantis politologas Alvydas Medalinskas.ved. Edvardas Kubilius

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalgaKokius klausimus gali padėti atsakyti aplinkos DNR tyrimai?Profesionalai vienijasi vardan šviesios ir saugios Lietuvos vaikų ateities festivalyje „Už muziką ir vaikystę“.Donatas Puslys apžvelgia Eimanto Gudo knygą „Mėlynas kraujas“ ir Nobelio literatūros premijos laureatės Wislawos Szymborskos knygą „33 eilėraščiai“.Šiandien Kauno filharmonijoje ir rytoj festivalyje „Vilnius Mama Jazz“ Jaunimo teatre koncertuos Euroradijo džiazo orkestras.Savaitgalį Kaunas švenčia savo 615 metų gimtadienį. Patirti miestą šį kartą bus galima ir per upes.Kultūros laivas „Nemuno 7” – pristato naująjį sezoną ir kviečia į parodas bei koncertus.Ką turi pasiekti sėkmingas lytiškumo ugdymas? Kokia jo svarba šiandien, kai Lietuvoje kalbame apie vaikų patiriamą seksualinį smurtą?Septyniose Europos šalyse visą savaitgalį vyks muzikos festivalis „Europavox“.Šiandien ir rytoj iniciatyva „Stiprūs kartu“ organizuoja padėkos plaukimą Nemunu.Ved. Marius Eidukonis

Indrė Šalčiūtė, Viktorija Ežiukas. „Lelijos nuodija miestą“. Išleido leidykla „Alma littera“. Skaito aktorius Vytautas Rašimas.

Metų knygos vaikams rinkimai 2022. Indrė Šalčiūtė, Viktorija Ežiukas. „Lelijos nuodija miestą“. Išleido leidykla „Alma littera“. Skaito aktorius Vytautas Rašimas.

LRT KLASIKA domisi, kokią miestų kultūros viziją turi ką tik išrinkti merai. Apie kultūrą Panevėžyje kalbamės su meru Ryčiu Mykolu Račkausku.Savaitgalį Latvijoje prasidėjo trijų Baltijos šalių kartu organizuojamas festivalis „Baltijos muzikos dienos“. Įspūdžiai iš festivalio.LRT Klasikos laidos pristato akcijoje „Metų knygos rinkimai“ dalyvaujančias knygas ir siūlo pasiklausyti pokalbių su autoriais. Šiandien pristatome Publicistikos ir dokumentikos kategoriją. Pokalbis su Ohajo universiteto profesoriumi Algiu Mickūnu apie knygą „Atsiminimų punktyrai“. Kalbėjosi Jolanta Kryževičienė.Ieva Buinevičiūtė apžvelgs šiais metais 95-ojoje „Oskarų“ ceremonijoje nominuotus kino muzikos kūrėjus ir jų darbus.„Kol nesuėjo 50, su savanoryste neturėjau jokio santykio“, – sako beveik du dešimtmečius Kembridže gyvenantis ir dirbantis gydytojas anesteziologas-reanimatologas Rokas Tamošauskas, visai neseniai grįžęs iš dar vienos kelionės į Ukrainą. „Be kaukių“ – apie gydytojo darbą Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje, patirtis Ukrainoje ir svajonę dviračiu pervažiuoti Andų kalnus.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Opozícia kričí, že ministerstvo školstva môže prísť o takmer miliardu z plánu obnovy. Rodičia s deťmi čakajú na nové škôlky. Učitelia a žiaci zas na nové učebné osnovy. Stihne štát stavať nové škôlky a čerpať peniaze? Prečo sa na Slovensku nespojili žiadne vysoké školy aj keď na to mali milióny z plánu obnovy? Kto je za to zodpovedný a ako to dopadne? A prečo má minister problém so sexuálnou výchovou? Požiar v Banskej Štiavnici zasiahol aj budovy umeleckej školy či kultúrneho centra, pomôže aj ministerstvo školstva? Braňo Závodský sa rozprával s dočasne povereným ministrom školstva, vedy, výskumu a športu Jánom Horeckým.

Parkai ir su jais susijusios praktikos yra svarbi miestų žaliojo paveldo dalis. Florencijos chartija (1982 m.) istorinius parkus ir sodus apibūdina kaip gyvuosius paminklus. Kaip formavosi europinė parkų tradicija ir kokias praktikas numatė skirtingi parkų ir sodų tipai (pavyzdžiui, vienuolynų sodai, barokiniai parkai arba peizažiniai dvarų parkai)? Kada parkai tapo skirtingoms miestiečių grupėms prieinama poilsio vieta? Kaip išmokti „skaityti“ parkus, jų kraštovaizdį, suprasti jų autorių sumanymą? Kokia dabartinė istorinių parkų padėtis Lietuvoje? Kaip kinta parkų reikšmė urbanizacijos procesų kontekste? Kaip parkų perkūrimas veikia parko lankytojų patyrimą ir kaip veikia mūsų emocinius ryšius? Kaip išsaugoti vertingąsias parkų savybes, vietos dvasią? Laidoje palietėme ir dr. Linos Leparskienės tyrimą, skirtą trakiečių pasakojimams apie Trakų (kuriuos tyrinėtoja apibūdina kaip miestą-parką) vietas.Laidos svečiai: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja, visuomenininke dr. Lina Leparskienė ir meno istorikas ir parkų tyrinėtojas, ICOMOS Lietuva narys dr. Dainius Labeckis.Laidos vedėja Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė.Nuotrauka: mergaitė alėjoje prie Bernardinų ežero Trakuose, 1900-1926 m. Fotografas nežinomas. Iš Linos Leparskienės knygos „Papasakoti Trakai“.

Prancūzijoje šią savaitę trečią kartą šiemet vyko nacionalinis streikas dėl pensijų reformos. Du trečdaliai tautos nepritaria pensinio amžiaus vėlinimui iki 64 metų, bet įstatymų leidėjai jau pradėjo svarstyti įstatymo projektą. Reforma – vienas pagrindinių prezidento Emanuelio Makrono antrosios kadencijos pažadų, bet profesinės sąjungos žada tęsti pasipriešinimo judėjimą – šeštadienį planuojamas nacionalinis protestas, o ketvirtadienį – dar vienas streikas.42 narių Lietuvos paieškos ir gelbėjimo komanda vakar išvyko padėti nuo žemės drebėjimo nukentėjusiai Turkijai.Ukrainos prezidentas baigė pirmąjį vizitą Vakarų Europoje nuo karo pradžios. Vakar jis visą dieną praleido Briuselyje, kur Europos Sąjungos lyderių prašė pritaikyti daugiau sankcijų Rusijai, aptarė Ukrainos integraciją į Bendriją ir siekė užsitikrinti tolesnę karinę paramą.„Aktualus klausimas“: ar jūsų vaikai ir anūkai valgo mokykloj ir darželyje? Nemaža dalis tėvų susiduria su problema, kai jų vaikai mokykloje ar daželyje nevalgo. Dažniausi pasiteisinimai – neskanu, negražiai atrodo, aš nealkanas. Apie tai, koks vaikų maitinimas mokyklose ir darželiuose ir kokio norime ateityje kaip tik buvo diskutuojama Seime.Miestų centruose trūkstant gyvenamosios vietos ir patalpų, kai kurie nekilnojamojo turto vystytojai užsiima pastatų konversija – tai būdas senus ir dažnai apleistus pastatus prikelti naujam gyvenimui. Kodėl rekonstruoti yra geriau nei nugriauti ir statyti nuo pradžių?Lietuva radarams, skirtiems apsaugoti Ukrainos žmones, jau surinko beveik septynis milijonus eurų. Kada pirmieji radarai jau pasieks Ukrainą?Ved. Rūta Kupetytė

Inflácia, vysoké ceny energií a nižšie dane kvôli vyššiemu daňovému bonusu. Aj taká je od januára realita mnohých slovenských miest a obcí. Vláda sľubovala kompenzácie, primátori a starostovia tvrdia, že dodatočné penaize, na ktorých padla dohoda v parlamente nestačí. Výpadok na strane príjmov bude tak či tak v miliónoch. Otázka je, kde na to vziať. Okresať tento rok eurofondové projetky alebo sa do nich pustiť a zdroje na spolufinancovanie vyriešiť úvermi? Znížiť dotácie na šport či kultúru alebo zvýšiť mieste dane a poplatky? Slovenské mestá a obce stoja pred dilemou, ktorá akoby nemala správne riešenie. O tom, čo sa v takejto situácii vôbec dá robiť a do akej miery budú nevyhnutné preniesť náklady na plecia obyvateľov, v novej časti podcastu Index rozpráva prezident Únie miest Slovenska Richard Rybníček. Moderuje Eva Frantová. – Podporte podcasty denníka SME kúpou prémiového predplatného a užívajte si podcasty bez reklamy na webe SME.sk alebo v mobilnej aplikácii SME.sk. Prémiové predplatné si kúpite na predplatne.sme.sk/podcast _ Ak máte pre nás spätnú väzbu, odkaz alebo nápad, napíšte nám na podcastindex@sme.sk – Všetky podcasty denníka SME nájdete na sme.sk/podcasty – Odoberajte aj denný newsletter SME.sk s najdôležitejšími správami na sme.sk/suhrnsme – Ďakujeme, že počúvate podcast Index.

Jane Jacobs. „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas“. Vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Išleido leidykla „Lapas“. Knygos ištraukas skaito aktorė Giedrė Vaičekauskienė.

Drąsus klausimas keliamas revoliuciją sukėlusioje ir klasika tapusioje Jane Jacobs knygoje „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas": ar gyventojai apie miesto planavimą gali suprasti daugiau nei profesionalūs urbanistai? Jane Jacobs yra žymi 20 a. JAV ir Kanados žurnalistė, knygų autorė ir aktyvistė, padariusi didelę įtaką urbanistikai, sociologijai ir urbanistinės ekonomikos suvokimui. Ši prieš beveik 60 metų pasirodžiusi knyga išlieka vienu svarbiausių veikalų apie miestų planavimą. Vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Išleido leidykla „Lapas“. Ištraukas skaito aktorė Giedrė Vaičekauskienė.

"Minulotýždňové dvojdňové hlasovanie v parlamente uškodilo Bratislave viac, ako dvojročná covid kríza a vojna na Ukrajine dokopy. Urobili z Bratislavy jedno z najchudobnejších miest v Európe, za nami je možno už len Sofia," hovorí primátor Matúš Vallo a vysvetľuje, že niekoľkými zákonmi parlament zobral Bratislave zo dňa na deň desiatky miliónov eur z rozpočtu. "V posledných mesiacoch zaznamenávame veľký útok na to, akým spôsobom sa rozhoduje o výstavbe v Bratislave. Najmä poslaneckými návrhmi z prostredia OĽaNO. Hrozí, že by Bratislava nemohla rozhodovať o výstavbe na svojom území. Bojujeme o to, aby Bratislava nešla opačným trendom ako ostatné mestá, ktoré čoraz viac rozhodujú o svojom území. Sú to nevídané útoky, ktoré sú na to, aby mesto vedelo ovplyvňovať svoju fyzickú podstatu. Myslím, že vo finále sú za tým developeri," dodáva Vallo. Ako bude vyzerať rozpočet hlavného mesta? Čo môže primátor robiť, keďže mu chýbajú desiatky miliónov eur? Ako sa pozerá na strašenie progresívnym liberálnym pučom? A oslovil ho už Mikuláš Dzurinda do svojej novej strany? Vypočujte si rozhovor Zuzany Kovačič Hanzelovej s primátorom Bratislavy Matúšom Vallom. – Newsletter Zuzany Kovačič Hanzelovej: https://komentare.sme.sk/t/9122/zkh-pise – Ak máte pre nás spätnú väzbu, odkaz alebo nápad, napíšte nám na podcasty@sme.sk – Všetky podcasty denníka SME nájdete na sme.sk/podcasty – Podporte vznik podcastu Rozhovory ZKH a kúpte si digitálne predplatné SME.sk na sme.sk/podcast – Odoberajte aj denný newsletter SME.sk s najdôležitejšími správami na sme.sk/suhrnsme – Ďakujeme, že počúvate podcast Rozhovory ZKH.

Maaliskuussa vuonna 2010 sukulaismies teki katoamisilmoituksen Jari Koskelasta. Miestä ei ollut nähty yli kahteen viikkoon. Poliisi ryhtyi selvittämään löytyisikö Koskelan hämäräperäisistä ja vaietuista bisneksistä avaimia katoamisen selvittämiseksi. Pitkän ja monimutkaisen tutkinnan sekä poliisin kehittämän ovelan juonen jälkeen helsinkiläisen miesjoukon matka nurmijärveläiseen metsään paljasti karmean totuuden.

Bachmute situacija sudėtinga, miestą apsupę apie 30 tūkstančių Rusijos karių, sako instruktorių misijos Ukrainoje „Gyvačių sala“ vadovas Sigitas Maliauskas pats šiuo metu esantis nuolatos rusų apšaudomame BachmuteOpozicijos Seimo narė Agnė Širinskienė siūlo, kad dėl konservatorių iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posto stumiamo Mykolo Majausko balsuotų visi Parlamento nariai slaptu balsavimu. Tokį kelią ji įvardija kaip objektyviausią.Ar svarbu, kaip rengiesi, važiuodamas į kariaujančią šalį? Daug kritikos socialiniuose tinkluose sulaukė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, besilankančio Kijive, apranga.Rokiškio ir Raseinių rajonuose nepaisydami netvirto ledo įlūžo ir nuskendo du žvejai, Mažeikiuose išgelbėtos dvi mergaitės, Vilniuje – moteris. Ugniagesių gelbėtojų patarimai ir perspėjimai.Klaipėda pradeda ruoštis Kalėdoms. Šiandien į Teatro aikštę atkeliavo ir pagrindinė miesto eglė, kurią tradiciškai padovanojo uostamiesčio gyventojai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Čo čaká zamestnanecký trh v najbližších mesiacoch, ako zvýšiť atraktivitu ponúkaných pracovných miest a aj odhalenie zamestnaneckého benefitu vo VÚB, ktorému sa len ťažko konkuruje. O tom všetkom je nový diel podcastovej relácie Na tému.

Estijos opozicinės partijos atvirai priešinasi ukrainiečių pabėgėlių priėmimui. Kokios to priežastys? Pokalbis šią bei kitas Estijos aktualijas su LRT radijo bendradarbiu Vaidu Matulaičiu.„Svarbus pokalbis”. Signataras Albinas Januška: Kaliningrado tranzito išimtys- JAV spaudimo nuopelnas. Bet, pasak signataro, be JAV garantijų nebūtų mūsų. A. Januška prognozuoja, kad pasibaigus karui bus persvarstomas ne tik tranzitas, bet ir Kaliningrado bei Baltarusijos priklausomybės klausimas.Su kalendorinio rudens pradžia į miestų gatves grįžta ir automobilių spūstys. Kaip reikėtų keisti savo vairavimo įpročius bei kokios esminės vairuotojų klaidos kelia didžiausią grėsmę eismo saugumui?Prasideda Europos krepšinio čempionatas. Ko tikėtis iš mūsų šalies rinktinės?Ved. Paulius Selezniovas

Ką gero Panevėžio miestui, o galbūt ir visam regionui, duos europinė vėžė „Rail Baltica“, mat čia ketinama statyti keleivių geležinkelio stotį ir krovinių terminalą.Kodėl Panevėžys turi tokius stiprius krepšinio ir futbolo klubus? Tokį klausimą keliame po itin sėkmingo Panevėžio „Lietkabelio“ krepšininkų pasirodymo Lietuvos čempionate, kai jiems pusfinalyje pavyko nugalėti Kauno „Žalgirį ir užimti antrąją vietą.Ar Panevėžiui pavyko išnarplioti garsiojo Čičinsko kepsnio detektyvą – pagaliau išsiaiškinti, kas konkrečiai sugalvojo šį kepsnį ir kodėl.Kovinio roboto pristatymas, kurį sukūrė 14-metis Robotikos centro auklėtinis Augustas Pažemys.Ką Panevėžys turėtų daryti su invaziniais šliužais, kurie mieste, prie Nevėžio upės, užfiksuoti dar 2015 m.Panevėžyje labai sparčiai populiarėja pramoninis turizmas, kai pramonės pastate įsikuria meno erdvės, kavinės, rengiamos įvairiausios ekskursijos.Ved. Edvardas Kubilius

Savanorių bataliono karys Serhej Judin, esantis „Azovstal“ gamykloje Mariupolyje sako, kad jiems pavyko atremti rusų šturmą, tačiau rusų pajėgos vis labiau artėja link gynėjų pozicijųRusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė nešturmuoti paskutinės ukrainiečių pajėgų Mariupolyje tebekontroliuojamos teritorijos – „Azovstal“ gamyklos. Jis liepė „užblokuoti tą pramonės teritoriją, kad neištrūktų nė musė“.Seimas priėmė 3 Konstitucijos pataisas. Balsų dauguma pritarta Konstitucijos pataisai, kad per apkaltą pareigų netekusiam asmeniui kandidatuoti į Seimą ir į kitas pareigas, kurioms eiti reikia duoti Konstitucijoje numatytą priesaiką, leidžiama praėjus dešimčiai metų nuo įvykusios apkaltos. Tai leistų Rolandui Paksui grįžti į politiką.Seimas tai pat pritarė Konstitucijos pataisai, sumažinančiai amžiaus cenzą kandidatams į Parlamentą iki 21 m.Parlamentarai taip pat Konstitucijoje įteisino tiesioginius merų rinkimus.Kiek Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui politiškai ir ekonomiškai kainuos neskubėjimas patraukti verslo iš Rusijos?Šiuo metu vyksta geriausių radijo ir televizijos laidų konkurso „Pragiedruliai“ apdovanojimai. Apdovanoti ne tik lietuviai, bet ir ukrainietė karo korespondentė už savo reportažą apie Mariupolį.Ved. Agnė Skamarakaitė

KUNSTKAMERA   V tejto epizóde sa sa naša redaktorka Lujza Paljusová vybrala do Košíc, aby sa porozprávala s novým generálnym manažérom Kulturfabrik Tabačka, Martinom Dubécim. V podcaste sa dozviete nielen viac o tomto košickom kultúrnom centre, o jeho založení, ale aj o aktuálnych projektoch. Okrem toho sme sa s Martinom Dubécim rozprávali o jeho ceste na post generálneho manažéra, aj o veciach, ktoré sa mu už počas práce podarilo vykonať alebo zmeniť. Na záver sme zisťovali, čo si myslí o slovenskej kultúre všeobecne, čo považuje za jej plusy a na čom by sme ako spoločnosť mali, naopak, popracovať.   Viac o Tabačke na ich stránke: https://www.tabacka.sk   Kunstkameru môžete sledovať na Instagrame:  https://www.instagram.com/kunstkamerapodcast/ alebo na Facebooku: https://www.facebook.com/Kunstkamera/ alebo na Youtube: https://www.youtube.com/channel/UCaNbO_M_Cz_l8XZ5lOWzPeA   Taktiež môžete sledovať naše ďalšie podcasty: Silný výber  https://silnyvyber.podbean.com/ Hybadlo: https://hybadlo.podbean.com/  

Černihivo meras Vladislav Atrošenko sako, kad pagal sugriovimus Černihivas yra antrasis Mariupolis, rusai miestą paliko, bet kiek kainuos jo atstatymas – baisu net pagalvoti.14 metis Jurijus Nečiporenko matė kaip rusai Bučioje nušovė jo tėvą, o pats išgyveno tik todėl, kad rusai šovė į gobtuvą, galvodami, kad ten jo galva. Kolegė Aida Murauskaitė kalbina Jurijų ir jo mamą Alą.Daugiausiai karo pabėgėlių iš Ukrainos persikėlė į Lenkiją, kurioje dabar skaičiuojama apie pustrečio milijono Ukrainos piliečių. Jie pasiskirstė po visą šalį, dažniausiai orientuodamiesi į didžiuosius miestus. Daumantas Butkus lankosi Liubline, kur aiškinasi, kaip Kauno dydžio miestui sekasi priimti kone 40 tūkst pabėgėlių iš Ukrainos.Valstybės saugumo departamentas skelbia apie galimas provokacijas bei smurtinius incidentus per gegužės devintosios minėjimus. Policijos pareigūnai sako stebintys viešąją erdvę ir informaciją socialiniuose tinkluose, renginio dieną žadamas sustiprintas policijos pajėgų budėjimas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jane Jacobs. „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas“. Ar gyventojai apie miesto planavimą gali suprasti daugiau nei profesionalūs urbanistai? Jane Jacobs yra žymi 20 a. JAV ir Kanados žurnalistė, knygų autorė ir aktyvistė, padariusi didelę įtaką urbanistikai, sociologijai ir urbanistinės ekonomikos suvokimui. Ši prieš beveik 60 metų pasirodžiusi knyga išlieka vienu svarbiausių veikalų apie miestų planavimą.Knygą „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas" vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Ištraukas skaito aktorė Giedrė Vaičekauskienė.

Jane Jacobs. „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas“. Ar gyventojai apie miesto planavimą gali suprasti daugiau nei profesionalūs urbanistai? Jane Jacobs yra žymi 20 a. JAV ir Kanados žurnalistė, knygų autorė ir aktyvistė, padariusi didelę įtaką urbanistikai, sociologijai ir urbanistinės ekonomikos suvokimui. Ši prieš beveik 60 metų pasirodžiusi knyga išlieka vienu svarbiausių veikalų apie miestų planavimą.Knygą „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas" vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Ištraukas skaito aktorė Giedrė Vaičekauskienė.

Kokios karo strategijos dominuoja Rusijos sukeltame kare Ukrainoje? Kokie metodai buvo naudojami ankstesniuose karuose ir ką apie tai pasakoja istorija?Dvylika potemių apie karų strategijas, planus ir metodus bei istorinės įžvalgos pokalbyje su karybos tyrinėtoju, istoriku Giedriumi Petkevičiumi.Ved. Ignas Klėjus

Horizontą pjaustantys dangoraižiai ar iš akmenų sudėliotos trobelės? Šurmuliuojančios aikštės ar siauros gatvelės? Parkai ar prekybos centrai? Kaip miestų erdvės nulemia mūsų laimę? Kaip statant ir plečiantis, nepamiršti to, kad aplinka turi būti ne tik funkcionali, bet ir stiprinanti bendruomeniškumo jausmą? Dizainas laimei ir dizaino nelaimės - apie visa tai šiandien kalbamės su Kauno Dizaino festivalio kuratore, architektūrologe Jūrate Tutlyte.Ved. Rimantė Kulvinskytė(nuotr. Remio Ščerbausko)

Rusijos-NATO derybų savaitės apžvalga.Operos solistė Olga Peretyatko apie darbą ir vaikystės miestą Visaginą.Minint Pasaulinę sniego dieną pokalbis su klimatologu Arūnu Bukančiu apie klimato kaitą ir jos įtaką krituliams.Ved. Irina Andrianova

Nepraleiskite progos geriau pažinti Pakruojį, vėjo malūnų žemę.Miestą pristato Pakruojo gidas Algirdas Pilipauskas.Senoji Pakruojo gaisrinė renovuota ir kviečia lankytojus. Renata Budrienė ir Monika Ilgavičiūtė iš Pakruojo r. savivaldybės pasakoja apie pastato pritaikymą kultūros reikmėms.Pakruojo štetlą ir sinagogą pristato gidė Gitana Maasienė.Ekskursiją po Klovainių dolomito karjerą veda bendrovės „Klovainių skalda“ gen. direktorius Vitolis Urmonas.Apie naują automobilių trasą Klovainių dolomito karjere pasakoja Pakruojo automobilių sporto klubo prezidentas Audrius Kliminskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Jakso on toteutettu kaupallisessa yhteistyössä Nextoryn kanssa. www.nextory.fi/nikotellen45 osoitteesta uudet asiakkaat voi lunastaa itselleen peräti 45 vuorokauden ilmaiskokeilun. Ja jos innostutte meidän podcastin tarinoista, äänikirjoista niin kirjoittakaa hakukenttään: Erotiikka. Silloin teille avautuu täysin uusi maailma äänikirjojen parissa ;) Lupaamme että ette kadu! Tänään studiossa puhuttaa avoimet suhteet, varatut miehet ja se miten se käytännössä toimii vai toimiiko se? Niko antautui himoilleen yön edetessä ja Jennakin tiputtaa aikamoisen pommin studiossa. R-sana on sanottu, mutta kysymys kuuluukin: Missä hitossa se toisilleen sanottiin?

14 otázok za pár minút bez zbytočných papierovačiek. Po desiatich rokoch začalo na Slovensku nové sčítanie obyvateľov, tentokrát výhradne v elektronickej forme. Vďaka novým dátam získa štát informácie o demografii spoločnosti, o jej ekonomickej či kultúrnej štruktúre a zároveň ukáže jednotlivým samosprávam, v ktorej oblasti by mali svojím obyvateľom zlepšiť život. Niektoré otázky vo formulári vyvolávajú vo verejnosti veľké diskusie, iní sa pýtajú, či budú ich vyplnené dáta z online dotazníka v bezpečí. O detailoch sčítania sa Jana Maťková rozprávala so šéfom Oddelenia dátovej politiky a analýz bratislavského magistrátu Pavlom Škápikom. Zdroj zvukov: Youtube - Sčítanie obyvateľov, domov a bytov 2021 Odporúčanie: Ak už neviete, aké filmy a seriály máte pozerať, môžete sa inšpirovať nomináciami na cenu Zlatý glóbus. Ja som takto napríklad objavila minisériu od Steve McQueena Small Axe, ktorá zobrazuje neľahký život prisťahovalcov z Karibiku vo Veľkej Británii v 60. až 80. rokoch. A momentálne mám rozpozeraný seriál Perry Mason, zaujímavú detektívku, ktorá sa odohráva v Spojených štátoch po prvej svetovej vojne. – Ak máte pre nás spätnú väzbu, odkaz alebo nápad, napíšte nám na dobrerano@sme.sk – Všetky podcasty denníka SME nájdete na sme.sk/podcasty – Podporte vznik podcastu Dobré ráno a kúpte si digitálne predplatné SME.sk na sme.sk/podcast – Odoberajte aj denný newsletter SME.sk s najdôležitejšími správami na sme.sk/suhrnsme – Ďakujeme, že počúvate podcast Dobré ráno.