Podcasts about britanijos

Ūkininkai kasmet patiria vis sudėtingesnes ūkininkavimo Nemuno žemupyje sąlygas. Potvynis ganomas ir šienaujamas pievas semia ne kelis mėnesius, o pusmetį. Pievos skęsta net vidurvasaryje. Šilutės rajone iš 220 kilometrų pylimų, tik vos 20 kilometrų prižiūrimi. Ūkininkai negali ganyti gyvulių ir paruošti jiems pašarų.Gegužės pabaigoje Ukmergės rajone, Žalgirių kaime, vykstantis smidrų festivalis kasmet pritraukia vis daugiau šios daržovės gerbėjų ir smalsuolių. Jo organizatorė Genovaitė Sakalauskienė sako, kad šiais metais planuojamos paskaitos apie bendruomeninę daržininkystę Norvegijoje, permakultūrą Latvijoje, smidrų auginimą Lietuvoje.Užsienio naujiena. Didžiosios Britanijos ūkininkai susiduria su didžiule sausra – šalis išgyvena sausiausią pavasarį per daugiau nei šimtmetį, o dėl kritulių stygiaus nyksta pasėliai. Augant klimato kaitos poveikiui, ūkininkai ragina imtis skubių priemonių vandens ištekliams valdyti.Ved. Kristina Toleikienė

Kokią politiką Baltijos šalyse 1918-1920 metais siekė įgyvendinti didieji geopolitikos žaidėjai – Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, bolševikinė Rusija?Kaip reikėtų vertinti teiginį, esą valstybingumas Baltijos tautoms buvo tiesiog atneštas „ant lėkštutės“? Kokie išorės veiksniai labiausiai trukdė baltiečių pastangoms gyventi laisvėje?Kiek tiesos nuomonėje, kad Baltijos valstybės, egzistavusios tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karų, buvo „geopolitinė anomalija“?Pokalbis su monografijos „Interesų kryžkelės. Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos sankirtos Baltijos valstybėse 1918-1920 m.“ autoriais prof. dr. Zenonu Butkumi, doc. dr. Kęstučiu Kilinsku, dr. Vilma Bukaite.Ved. Aurimas Švedas

„Amerikiečiai XVIII a. daiktus laiko senais. Kitąmet ši šalis minės 250-ąsias Amerikos nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos metines. Bet po to nuvyksti į Romą, užeini į Šv. Klemenso baziliką, pasigroži Viduramžių mozaikomis ir choro vieta centrinėje navoje, o paskui nusileidi į rūsyje esančios IV a. bažnyčios liekanas, kurios ilgą laiką glūdėjo po žeme, ir atrastos tik XIX a. vykusių kasinėjimų metu. Šiemet sukanka 1700 metų nuo Nikėjos Susirinkimo. Skirtingai nuo seniai užmirštų ir vėliau atkastų Šv. Klemenso bažnyčios liekanų, kiekvieną sekmadienį kalbame Nikėjoje vyskupų sukurtą ir patvirtintą tikėjimo išpažinimo formulę. Šie žodžiai turi didelę išliekamąją galią, ir ji vis dar labai apčiuopiamai veikia mūsų egzistenciją. „Atsistokime ir sukalbėkime mūsų Credo arba ‚tikėjimo išpažinimą‘, - sako Mišioms vadovaujantis kunigas. Jis neragina kalbėti ‚jų Credo‘. Nikėjos Credo laikymasis tebėra teisingo tikėjimo ženklas" Plačiau - vedamojo skiltyje.Kas negerai su pasauliu arba pokalbis su kultūros istoriku Vytautu Ališausku apie tai, kodėl karališkos brangenybės sukelia ginčus ir prieštaravimus.Apie etinius Lietuvos ekonominės politikos aspektus - VU TSPMI dėstytojo Mariuszo Antonowicziaus komentaras.„Krikščioniškos minties puslapis": Thomas Merton „Estetika ir malda".„Tėvo Antano pasakojimai“ - apie religiją ir politiką.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laimę atleisti skolas".Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Laidoje prisiminsime ir išgirsime kaip Britanijos progresyvaus roko atstovai, dainų autoriai, vokalistai, Rupert Hine, gitaristas Steve Hillage ir bosininkas Trevor Horn drąsiai, išradingai pasitiko 9-to dešimtmečio naujosios bangos „elektronines permainas“ savo kūryboje ir tapo sėkmingiausių New Wave grupių prodiuseriais.Ved. Lukas Devita

Talentingas dainų kūrėjas, tikras Londono pankas ir širdžių daužytojas, kurio koncertus reikia pamatyti gyvai - kartais praminamas ir arogantišku plevėsa ir „ašarų princu“ - šiandien eskliuzyviškai LRT OPUS studijoje prieš vakaro koncertą - britų atlikėjas Baxter Dury.Tiesa, bekalbant lyg ir girdisi, kad daugelis šių epitetų - vis tik sceninei personai. Studijoje sėdi paprastas, šiltas ir pajuokauti mėgstantis žmogus, kuris atvirai kalba apie jaudulį prieš dideles auditorijas, apie tai, kaip pats turėjęs gan įdomią ir ne pačią lengviausią vaikystę, šiandien, pats turėdamas sūnų labiausiai džiaugiasi kai jis sukritikuoja jo kostiumą, nes pirmiausia savo sūnui nori būti tėvas, o ne artistas.Šiek tiek apie prasidėjusias gastroles, šiek tiek apie šeimą, šiek tiek apie futbolą, ir, žinoma, apie pasirodymą (-us) Lukiškių kalėjime Vilniuje.Kalbina Unė Liandzbergytė

Priminsime „Glastonbury“ bei „Isle Of Wight“ – du Britanijos žymiausius ir didžiausius festivalius, taip svarbius roko muzikos sklaidai, tuo pačiu atspindintys kaitą, nes festivaliai vyksta iki šiol ir mena šlovingus dalyvius praeityje nuo Bob'o Dylan'o, Miles'o Davis'o, grupių „The Doors“, vėliau R.E.M, „Oasis“ bei daugybę kitų.Ved. Lukas Devita

Kultūros ministerija paskutinėmis vasaros dienomis Kuršių nerijoje organizuoja praktines dirbtuves, kuriose, vadovaujant Australijos ekspertams, bus vertinamas šios UNESCO pasaulio paveldo vertybės pažeidžiamumas klimato kaitaiSpecialistai įspėja apie naujus ir itin sudėtingus telefoninių sukčių veikimo metodus, į kuriuos jie iš karto įtraukia po kelis gyventojus. Pastebima, kad taikydami naują metodą, sukčiai pirmiausia išvilioja vieno žmogaus internetinio banko prisijungimo duomenis, o vėliau – ir mokėjimo kortelės duomenis. Į sąskaitą sukčiai perveda ir skubiai išgrynina ne tik iš to asmens, bet ir iš kitų žmonių išviliotus pinigus, tad taip nukentėjęs asmuo tampa ne tik sukčių auka, bet ir įtariamuoju pasisavinus svetimas lėšas.Parlamentarai imasi projekto, pagal kurį su vaikais norintys dirbti žmonės privalėtų turėti specialų kodą, įrodantį, kad jie nėra teisti už seksualinius ir sunkius nusikaltimus. Darbdaviai turėtų reguliariai tikrinti tokius QR kodus. Paukščius stebintys bei jų judėjimą analizuojantys mokslininkai pastebėjo, kad dėl karo Ukrainoje sparnuočiai keičia savo migracijos kelius. Didžiosios Britanijos bei Estijos mokslininkai nustatė, kad tai atsiliepia ir itin retoms paukščių rūšims.Ved. Paulius Selezniovas

Šią savaitę prasidėjo 77-asis Kanų kino festivalis, kuriame šiemet pristatomi net du lietuvių režisierių darbai. Tai – Eglės Razumaitės „Ootidė“ ir Dovydo Drakšo „Praeis“.Varėnoje bus pristatytas partizanų atminimui skirtas antkapinis ženklas. Juo tikimasi pažymėti visus partizanų kapus.Margą Kauno istorijos tarpsnį pristato Egidijos Ramanauskaitės monografija „Kauno hipiai. Tapatybės paieškos 1966–1972“. Su dvylika hipių grupės „Company“ narių mokslininkė bendravo net du dešimtmečius.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie iš Irano pabėgusį ir Kanų kino festivalyje naują filmą pristatantį kino režisierių Mohammadą Rasoulofą, meno istorikės ir geologės atrastą vietovę Italijoje, kur Leonardas da Vinčis greičiausiai nutapė „Mona Liza“, naujas ir itin raudonas Didžiosios Britanijos karaliaus Karolio III portretas bei šviežias amerikiečių atlikėjos Billie Eilish muzikinis albumas.„Kaip internetas tave apgaudinėja ir bando išvilioti pinigus iš tavo šiltos kišenės?“, – komentare klausia ir atsako socialinių tinklų ekspertas Darius Gerulis.„Gestų kalbos turi tokių meninės raiškos priemonių, kokių neturi žodinės kalbos“, – apie gestų kalbų turtingumą ir tinkamumą poezijos kūrimui sako lietuvių gestų literatūros tyrėja Anželika Teresė. „Poezijos pavasaryje“ pristatyta gestų kalbos poezija.„Man filmai yra priminimas ir testas, kaip judėti į priekį, jei tau pasako „ne“, – svarsto JAV gyvenanti kino kūrėja Lina Lytė Plioplytė. Ji po 10-ies metų Lietuvoje pristato naują filmą – dokumentiką „Mėnesinės“. Pokalbis su Lina Lyte Plioplyte apie ją iš pradžių gąsdinusį susitikimą su Lietuvos auditorija, Jungtines Valstijas kaip globalių normų formuotoją, taip pat žydinčius lietuviškus kaštonus ir alyvas bei kūrėją inspiruojančią Mariją Gimbutienę.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Į Sausio tryliktosios minėjimą Seime susirinkę parlamento gynėjai sako, kad karas Ukrainoje vėl suvienijo tautą. Pirmasis atkurtos nepriklausomos valstybės vadovas Vytautas Lansbergis, sveikindamas gynėjus, pabrėžė, kad dabar būtina kovoti ir prieš vienybės dabartinėje valdžioje skaldytojus.Elektrėnuose mirė paslydęs ir smarkiai susižalojęs vyras. Medikų teigimu, žmogus mirtinai nukraujavo, į ligoninę jis atvežtas su atviru rankos lūžiu. Liudininkai sako mėginę padėti šiam žmogui, tačiau greitosios teko laukti apie 20 minučių. Bendruoju pagalbos telefonu skambinta net 4 kartus.Pranešama, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Rusijai šalia Voronežo.JAV ir Didžiosios Britanijos koalicija smogė hučių sukilėliams Jemene.Lenkijoje po rinkimų toliau auga politinė įtampa.Lietuvių finansinis raštingumas per beveik dešimtmetį suprastėjo.Sinoptikai ir kelininkai perspėja apie besiartinančią pūgą.Ved. Madona Lučkaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kodėl Klaipėdos krašte skamba dvi tarmės?Kuo ypatingas Senosios Gegužinės ūkis puoselėjamas architekto Rolando Bortkūno?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ne medžius taikyti prie architektūros, bet architektūrą prie medžių – tokį požiūrį skatina 2025-ųjų Venecijos architektūros bienalei paviljoną kuriantis architektas Gintaras Balčytis.Kaip Andra Day savo balsu ir vaidyba perteikė Billie Holday asmeninį ir kūrybinį portretą?Vokalinis ansamblis „Duodeco“ 2023-iuosius palydėti kviečia su vieno garsiausių Didžiosios Britanijos šiuolaikinės muzikos kompozitoriaus Bob Chilcott muzika.Džiaugsmai ir pramogos LRT KLASIKOS klausytojams.Ved. Marius Eidukonis

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Spalio mėnesį dėmesį skirsime gimdymo patirtims ir laikui po jo. Džiaugiuosi, kad pagaliau pradedame, nors tiksliau reikėtų sakyti pratęsiame, tik daug aktyviau, gimdymo patirčių pokalbius. Jų bus daug ir iš įvairių šalių. Su mumis susisiekė moterys iš Norvegijos, Švedijos, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijo, Nyderlandų ir Danijos, norinčios papasakoti, kaip atrodo nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų priežiūra, kokiomis sąlygomis vyksta gimdymai ir kokius pasirinkimus turi moterys. Šiuos pokalbius įrašinėsime nuolat ir dalinsimės kas mėnesį. Šį mėnesį pasidalinsime pokalbiais apie gimdymus ir priežiūrą po jo Kolumbijoje ir Šveicarijoje. O dabar kviečiu klausyti pokalbio su nepriklausoma akušere, dula Agne Škudiene, kurią pakalbinti norėjau jau labai seniai, bet, matyt, viskam savas laikas, todėl džiaugiuosi galėjusi pakalbinti Agnę apie tai, kaip akušerija atsirado jos gyvenime, kuo ypatinga tęstinė akušerinė priežiūra, kodėl jai taip rūpi, kokias gimdymo sąlygas turi moterys ir kodėl ne vieną kartą šio pokalbio metu Agnė graudinosi, kai kalbėdavome apie moteris, draugystę, bendruomenę ir jos svarbą. Taip pat Agnė pasidalino apie gimdymo centrus Latvijoje, Islandijoje ir Vokietijoje. Kviečiu klausyti ir jungtis prie KALBA MAMOS narystės, jei mūsų veikla, temos atrodo įdomios ir jei ieškai mamų bendruomenės. Kalbėkime, mamos. Marija 

Jei nori klausyti daugiau pokalbių, junkis prie KALBA MAMOS narystės, ateik į mūsų bendruomenės narėms skirtus rytmečius įvairiuose miestuose ir prisijunk prie diskusijų KALBA MAMOS Discord serveryje. Daugiau apie narystę, visą mūsų veiklą ir planus sužinosi www.kalbamamos.lt bei Instagram‘e ir Facebook‘e. Junkis prie KALBA MAMOS ir kurkime laimingų mamų bendruomenę kartu! Spalio mėnesį dėmesį skirsime gimdymo patirtims ir laikui po jo. Džiaugiuosi, kad pagaliau pradedame, nors tiksliau reikėtų sakyti pratęsiame, tik daug aktyviau, gimdymo patirčių pokalbius. Jų bus daug ir iš įvairių šalių. Su mumis susisiekė moterys iš Norvegijos, Švedijos, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijo, Nyderlandų ir Danijos, norinčios papasakoti, kaip atrodo nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų priežiūra, kokiomis sąlygomis vyksta gimdymai ir kokius pasirinkimus turi moterys. Šiuos pokalbius įrašinėsime nuolat ir dalinsimės kas mėnesį. Šį mėnesį pasidalinsime pokalbiais apie gimdymus ir priežiūrą po jo Kolumbijoje ir Šveicarijoje. Tinklalaidės pokalbiai yra skirti KALBA MAMOS narystės prenumeratorėms, tad jei įdomu, jei norėtum prisijungti į rytmečius ar organizuoti juos savo mieste ar rajone, bendrauti KALBA MAMOS Discord‘e, kviečiu jungtis prie mūsų bendruomenės ir jai skirtų veiklų. Visą informaciją apie narystę rasi www.kalbamamos.lt/naryste O dabar kviečiu klausyti pokalbio su nepriklausoma akušere, dula Agne Škudiene, kurią pakalbinti norėjau jau labai seniai, bet, matyt, viskam savas laikas, todėl džiaugiuosi galėjusi pakalbinti Agnę apie tai, kaip akušerija atsirado jos gyvenime, kuo ypatinga tęstinė akušerinė priežiūra, kodėl jai taip rūpi, kokias gimdymo sąlygas turi moterys ir kodėl ne vieną kartą šio pokalbio metu Agnė graudinosi, kai kalbėdavome apie moteris, draugystę, bendruomenę ir jos svarbą. Taip pat Agnė pasidalino apie gimdymo centrus Latvijoje, Islandijoje ir Vokietijoje. Kviečiu klausyti ir jungtis prie KALBA MAMOS narystės, jei mūsų veikla, temos atrodo įdomios ir jei ieškai mamų bendruomenės. Kalbėkime, mamos Marija 

Šalies institucijos turi daryti viską, kad iš mamos pagrobtas vaikas būtų grąžintas į Lietuvą, sako prezidentas Gitanas Nausėda.Lietuvoje gyvenančiam vyrui pagrobus savo 9-ių mėnesių dukrą ir valtimi pabėgus į Rusiją, viešojoje erdvėje pasigirdo kritika, jog siena su Kaliningradu yra kone kiaura. Neva, jeigu taip lengva pabėgti į Rusiją, tai ir į Lietuvą iš Rusijos gali lengvai patekti įvairūs asmenys. Reaguodama į tokius pasakymus, premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, jog ne visi teisingai įsivaizduoja, kaip siena su Rusija, einanti upe, turėtų būti saugoma.Paaiškėjus, kad dukrą pagrobęs ir į Kaliningrado sritį pabėgęs vyras gali turėti Rusijos pilietybę, kilo klausimas, kodėl Lietuva apie tai nežinojo anksčiau? Ir kiek dar gali būti žmonių turinčių dvigubą – Lietuvos ir Rusijos, arba Lietuvos ir Baltarusijos pilietybę.Didžiosios Britanijos oro uostuose antra diena tęsiasi sumaištis. Dėl oro erdvės reguliavimo sistemos gedimų atšaukta daugybė skrydžių. Oro uostuose įstrigo tūkstančiai keleivių. Gedimas Britanijoje paveikė ir skrydžius iš Lietuvos.Ved. Andrius Kavaliauskas

Po atostogų grįžęs Domantas Razauskas ir toliau ketvirtadieniais apžvelgia naujausius klasikos, džiazo, pasaulio muzikos leidinius. Šįkart laidoje: jaunoji britų džiazo scena, Bachų dinastija ir obojus, ispaniškos klasikinės gitaros šedevrai, suomiškos simfoninės uvertiūros ir Paryžiaus miesto garsai.

Laidoje skambės tradicinės indų muzikos elementais praturtintos 7-8 dešimtmečių Britanijos, JAV, Vokietijos roko grupių dainos, o taip pat nusikelsime į pačią Indiją, kur tuo pat metu, jaunosios kartos muzikantams kaip tik neprireikė sitarų ar tablų, o pasitelkę elektrines gitaras, būgnus jie ėmė kurti indišką roko muziką.Ved. Lukas Devita

Nors jis niekada nebuvo laikomas geriausiu pasaulio futbolininku, britas Davidas Beckhamas tikrai ilgą laiką buvo vienas žymiausių planetos atletų. Ir ne veltui - spauda sekė kiekvieną jo įvaizdį, dažnai kintančios šukuosenos diktavo madą tiek futbolo aikštelėje, tiek už jos ribų, o vienu metu Beckhamas net buvo pavadintas... didžiausiu Didžiosios Britanijos metroseksualu.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Britanijos „new romantics“ muzikinės bangos dainos, visad primins ekscentrišką išvaizdą ir madas, idėjas, jausmus – subkultūrą, kuri nuspalvino 9 dešimtmetį.Ved. Lukas Devita

Šiandien Vyriausybėje vyksta darbo grupės senųjų Šnipiškių žydų kapinių ir atminties vietos dabartiniuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įamžinimo pasiūlymams ir koncepcijai parengti posėdis. Pokalbis su darbo grupės vadovu, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriumi Arūnu Gelūnu.Vilniaus Kalnų parko estrada virsta milžiniška kino sale ir kviečia mokinius kartu su visa klase pažvelgti į kiną kitaip. Čia įsikūrė „Kinas po žvaigždėmis. Junior“ – naujas dieninis kino po atviru dangumi festivalis mokyklinio amžiaus jaunimui.Negalia negali atimti meilės muzikai, toks galėtų būti leitmotyvas pokalbio, kurį netrukus išgirsime. Pokalbis su violončelininkais Dominyku Markevičiumi ir jo profesoriumi Rimantu Armonu įrašytas gegužės pradžioje, Klaipėdoje vykstant Violončelės festivaliui.Viena prestižiškiausių Didžiosios Britanijos literatūros premijų „The International Booker Price“ šiais metais apdovanotas garsiausias Bulgarijos rašytojas Georgis Gospodinovas už romaną „Time Shelter“ („Laiko slėptuvė“). Apie Bookerio premiją, apie šių metų laureatą ir naujausią jo knygą Jolanta Kryževičienė kalbasi su vertėju, literatūros kritiku Laimantu Jonušiu.Ar lengva atskleisti pasaulį kadre? Kiek muzikos pasaulis gali paveikti kūrybines idėjas ir sprendimus? Rubrikoje „Be kaukių“ vieši televizijos ir kino režisierius Andrius Lygnugaris.Ved. Gerūta Griniūtė

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie Didžiosios Britanijos premjerą Rishi Sunaką. Apie jį pasakoja LRT RADIJO bendradarbė šioje šalyje Viktorija Rinkevičiūtė.Šiandien minimos partizano, politinio kalinio Antano Lukšos, Juozo Lukšos -Daumanto brolio, 100-osios gimimo metinės. Pokalbiai su jo dukra Dalia Lukšaite-Maciukevičiene, sūnumi Kęstučiu Lukša ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus vyresniaja patarėja muziejinei veiklai Ramune Driaučiūnaite.„Džiaugiuosi, kad tuo metu mums pavyko pripažinti Lietuvos nepriklausomybę, tai buvo drąsus gestas. Michailas Gorbačiovas ir jo pakalikai į tai reagavo labai griežtai, grasino mums“, sako Valeriu Matei, Moldovos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, pasiekęs, kad 1990 m. gegužės 31 dieną Moldova pirmoji pripažintų Lietuvos nepriklausomybę. Interviu su juo. Tuometinė Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos narė Laima Liucija Andrikienė vyko į Moldovą stebėti pripažinimo proceso.Nors drąsus, tačiau teisine prasme šis Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas nebuvo toks reikšmingas kaip vėliau tą padariusios Islandijos, nes tuo metu Moldova pati buvo SSRS dalis. Apie teisinius šio pripažinimo aspektus pokalbis su VDU Teisės fakulteto dekanu prof. Dainiumi Žalimu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Tik ką visas pasaulis atidžiai stebėjo neeilinį įvykį – karūnaciją! Domantas Razauskas „Kitame laike“ kviečia susipažinti su Didžiosios Britanijos karalių ir karalienių karūnavimo iškilmių muzika ir jos istorija nuo pat X a. iki Karolio III-iojo. O taip pat laidoje: prieš 70 metų Izraelyje užpultas Jascha Heifetzas. Už ką? Už vieną vienintelę sugrotą sonatą.

Prisiminsime įspūdingus Europos ansamblius, derinusius džiazą ir roką išvien - „Coniunctio“ (derinys, lot.) vadinosi plokštelė, pasirodžiusi 1970 m., lyg savitas naujo žanro manifestas, bene pirmoji visoje Rytų Europoje. Tai tuometinės Čekoslovakijos jungtinis ansamblis „Blue Effect & Jazz Q Praha“, taip pat laidoje - keletas įdomybių iš Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, Britanijos ir JAV.Ved. Lukas Devita

Jonas Lekšas, Karolis Tiškevičius ir Lukas Malinauskas tinklalaidėje aptarė skaudų „Žalgirio” pralaimėjimą Eurolygoje, graikų sirgalių elgesį ir daug kitų krepšinio aktualijų.   Tinklalaidės partneriai: – Restoranai „MOMO grill“. Maisto kokybė – prioritetas, dėmesys svečiui – prievolė. MOMO Grill Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje. Daugiau informacijos - https://momogrill.lt/ – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis nemokamus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://www.facebook.com/Gubernija Temos: - Tiškevičiaus vizitas trečiame arenos aukšte (00:00); - „Žalgirio“ vargai ir sunki kūryba (02:45); - Graikų fanų elgesys ir trečio aukšto publika (10:07); - „Žalgirio“ arenos atmosfera (12:00); - Kazio Maksvyčio reakcijos ir Polonaros pasyvumas (14:22); - McKissico gestas „Žalgiriui“ (19:25); - Unikalios Bartzoko rotacijos (21:05); - Moustapha Fallo genialus pasirodymas (23:10); - Sunkėjanti „Žalgirio“ matematika (25:18); - „Ryto“ naujokas ir lemiamos rungtynės (32:29); - „Wolves“ ir „CBet“ rungtynių atgarsiai (38:22); - Skersio ir Urbono peštynės Utenoje (42:20); - Keistenybės su „Neptūno“ pinigais (48:30); - „Lietkabelio“ judesys Europoje (54:09); - Mindaugo Balčiūno tiesus pasisakymas (56:30); - Svetimus pinigus skaičiuojantis Lekšas (1:00:55); - Neadekvatus Didžiosios Britanijos krepšinio federacijos elgesys (1:04:33).

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie Didžiosios Britanijos premjerą Vinstoną Čerčilį. Dabartinis Ukrainos prezidentas Volodimiras Zelenskis neretai su juo lyginamas. Kuo jie panašūs? Svarstome su viešojo kalbėjimo specialistu Igoriu Vasiliausku.Apie stiprėjančią Lenkijos karinę ir politinę galią pokalbis su saugumo ekspertas Ignu Stankovičiumi.Vasario 22-ąją yra minima Nusikaltimų aukų rėmimo diena. Kokia pagalba teikiama nusikaltimų aukoms, kiek žmonės informuoti apie galimybes tokią pagalbą gauti? Pasakoja Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė.Vasario 16 -ąją prezidentas Sausio 13-osios atminimo medaliu apdovanojo ukrainietį Oleksijų Kostiukevičių. 1991 m.sausį jis būdamas 19 metų atvyko ginti Lietuvos, dabar tarnauja Ukrainos teritorinėje gynyboje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prisiminsime 1973 metais leidybinę veiklą pradėjusią, nepramintais takeliais į roko muzikos istoriją atėjusią Britanijos plokštelių firmą „Virgin Records”. Trumpai apžvelgsime pirmąjį šlovingą penkmetį, kuomet dėl firmos drąsos ir entuziazmo pasirodė daug novatoriškos instrumentinės, meniškos roko muzikos, regio bei džiazroko įrašų.Ved. Lukas Devita

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Prisimename svarbiausius ir įdomiausius praėjusios savaitės kultūros įvykius.Po gaisro Kelmės kultūros centre svarstoma, kaip užtikrinti kultūrinio gyvenimo tęstinumą rajone.Princo Harry biografija „Atsarginis“ jau tapo populiariausia negrožine knyga Didžios Britanijos istorijoje. Kaip vertinti šios knygos pasirodymą ir kaip ji gali paveikti karališkąją šeimą?Kultūros įstaigų vadovų konkursai slapti, konkursuose dalyvaujančiųjų kiekis mažas, o dalyvaujantieji neretai sutinkami ne viename panašiame konkurse. Kokių pokyčių reikia kultūros įstaigų vadovų atrankų procesams?Trečiasis pasakojimas iš ciklo „Lietuvos kelias į Klaipėdą“.Kokie kultūriniai manai įmanomi tarp Nepalo, Bangladešo ir Lietuvos bei Europos? Ir kokie jau vyksta?Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Savaitgalį iškilmingais renginiais baigėsi ilgai brandinta ir metus trukusi Kauno - Europos kultūros sostinės kelionė, kuri pačiais įvairiausiais renginiais viliojo ne tik miestiečius, bet ir miesto svečius. Šios kelionės tikslas buvo pažymėti Kauną ryškiau viso pasaulio ir Europos žemėlapiuose. Kaip ir ar buvo tai išgirsta?Daiva Lapėnaitė, lietuvių bendruomenės Sardinijoje pirmininkė už savo romaną italų kalba „Senza la Ferrari rossa“ įvertinta literatūros premija „Percorsi letterari dal Golfo dei poeti Shelley e Byron“. Apie šią sėkmę – pokalbis su rašytoja.Telkti lietuvius ir kelti tautinę savimonę – toks buvo tikslas pirmojo lietuviško mėnraščio „Aušra“ (1883–1886), kurio perleidimo projektas šiandien pristatytas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Pristatyme lankėsi kolegė Karina Metrikytė.Punk rokas ir Glam rokas, antroji Didžiosios Britanijos invazija į JAV muzikinę industriją, aukščiausiai pakilę hitai, sukurti morališkai smukus 9-ajame dešimtmetyje Niujorke ir lyriškiausios baladės, įkvėptos siaubo filmų – toks šiandien 66-ąjį gimtadienį švenčiančio Billy Idolo kelias į šlovę. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Jei ne Lietuvos kino teatrų istorijos tyrinėtoja Sonata Žalneravičiūtė – gali būti, kad mūsų miestuose jau senokai nebeveikiančių kino teatrų istorija būtų nugulusi į nežinią kartu su uždaromais ar nugriautais pastatais. Kokias paslaptis jie saugo, nors jau išnykę ir ką apie dabartinį kino teatrą rašys istorikai? Apie tai ir kita – pokalbyje su Sonata Žalneravičiūte rubrikoje „Be kaukiųׅ“.Ved. Gabija Narušytė

Spalį Vilniaus senajame teatre prasideda jubiliejinis, jau 35-asis seniausias sostinės džiazo festivalis „Vilnius Jazz“, kurio partneriai yra ir LRT. Šiemet festivalyje be svečių iš Didžiosios Britanijos, Ukrainos, JAV, taip pat bus pristatyt ir naujausi lietuviški džiazo projektai – Petro Vyšniausko ir Arkadijaus Gotesmano, Liudo Mockūno ir Marco Ducret, Jievaro Jasinskio suburtų džiazo ir klasikos muzikantų. Pastarasis kompozitorius ir vieši laidoje „Pakartot“ kartu su festivalio įkūrėju, organizatoriumi, neseniai Vilniaus garbės piliečiu tapusiu Antanu Gusčiu.Ved. Domantas Razauskas

Vilniuje vyksiantis fejerverkų festivalis sukėlė gyventojų pasipiktinimą, mat, kylantis triukšmas kenkia gyvūnams, o šaudymo garsai gąsdina Vilniuje apsigyvenusius ir nuo karo baisumų pabėgusius Ukrainos gyventojus. Ar turėtų Lietuva nacionaliniu mastu uždrausti fejerverkus?Naujoji Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Liz Trus Karalienę Elžbietą II pavadino uola, ant kurios pastatyta modernioji Britanija. Ilgiausiai, net 70 metų, valdžiusi karalienė buvo vienas labiausiai atpažįstamų žmonių visame pasaulyje. Svarbiausi Karalienės Elžbietos II pasisakymai ir gyvenimo momentai.Generalinė prokuratūra siekia teismo keliu panaikinti Algirdo Paleckio kalėjime įkurtą asociaciją Tarptautinį geros kaimynystės forumą. Panaikinus ją dings ir galimybė rinki pinigus, nes asociacijai suteiktas paramos gavėjo statusas.Į LRT girdi kreipėsi Vilniaus Pilaitės ir Karoliniškių mikrorajonų gyventojai, sunerimę dėl kaimynystėje vykdytų kirtimų.Ved. Edvardas Kubilius

Kodėl naujasis Didžiosios Britanijos karalius bus vadinamas Karoliu III lietuviškai, o ne Čarlzu, kaip buvome įpratę? Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis sako, kad tokia jau krikščioniškų šalių tradicija, būdinga ne tik Lietuvai.Karolis III oficialiai bus paskelbtas Jungtinės Karalystės monarchu šeštadienio rytą per Sosto paveldėjimo tarybos posėdį. Koks jis bus karalius? Ko iš jo tikisi Didžiosios Britanijos piliečiai?Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus karalienę Elžbietą II atsimena kaip labai šiltą žmogų. Kolegoms iš televizijos jis pasakoja apie karalienės vizitą Lietuvoje 2006 m., taip pat ir bendravimą su naujuoju karaliumi Karoliu III.Su Seimo valdyba susitikęs Prezidentas teigia, kad šios sesijos prioritetas - sušvelninti išaugusių energijos kainų poveikį. Pasak Seimo pirmininkės, dėl esminių klausimų - parlamentarai sutaria. Visgi opozicija kaltina valdančiuosius neveiklumu.Neeiliniame ES energetikos ministrų susitikime Briuselyje aptariamos skubios priemonės mažinti augančios energijos kainos.Rytoj Varėnoje grybų šventė. O ar yra grybų?Ved. Agnė Skamarakaitė

Britanijos tyrimų kompanija „Verisk Maplecroft“ publikavo pasaulio šalių masinių neramumų rizikos indeksą ir pranešė, kad ši rizika padidėjo net 101 iš 198 šalių. Britanijos ekspertai prognozuoja, kad didžiausi masiniai neramumai kils šiose Europos šalyse: Šveicarijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Bosnijoje ir Hercogovinoje. O kaip yra Lietuvoje? Sociologinės apklausos rodo, kad dauguma žmonių mano, jog ekonominė padėtis pablogėjo. Nepasitenkinimą kelia augančios energetikos kainos, infliacija. Ar gali kilti ne tik protestų, bet ir riaušių?Apie tai laidoje diskutuoja Vilniaus universiteto docentė, sociologė Rūta Žiliukaitė, VU TSPMI profesorė, Politinės elgsenos ir institucijų tyrimų katedros vedėja Ainė Ramonaitė, Mykolo Romerio universiteto lektorė, politologė Rima Urbonaitė ir VDU profesorius, politologas Mindaugas Jurkynas.Ved. Virginijus Savukynas

Tęsiame 7 dešimtmečio JAV ir Britanijos psichodelinio roko muzikos plokštelių apžvalgą. Kai kurios iš jų, neįvertintos savu laiku, dabar tapo vienomis brangiausių. Be šių retenybių laidoje prisiminsime ir„laimingus takelius“ - keletą žymiausių laikmečio įrašų.Ved. Lukas Devita

Lietuva jau minima tarp Europos šalių, kuriose antsvorio problema yra viena ryškiausių – nutukimas diagnozuotas 27 proc. šalies gyventojų. Pagal šią statistiką mūsų šalis jau atsidūrė labiausiai nutukusių Europos valstybių penketuke. Problema labai ryški ne tik suaugusiųjų grupėje, nutukimo atvejų vis daugiau registruojama ir tarp Lietuvos vaikų. Nutukimo statistika šiurpina Lietuvos medikus – mat su antsvoriu siejamas didesnis sergamumas 2 tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Nuo pastarųjų mirštamumas Lietuvoje yra pats didžiausias Europoje.Nepaisant šalies sveikatos ekspertų dedamų pastangų nutukimo problemai suvaldyti būtina ryžtingų žingsnių imtis ir mums patiems. Kaip atsikratyti antsvorio, kai internete apstu įvairiausių skirtingų dietų, sklando gausybė su mityba susijusių mitų? Pokalbis su Didžiosios Britanijos taikomosios mitybos ir mitybos terapijos asociacijos nare, mitybos specialiste Tautvile Šliažaite–Miller.Kita laidos tema – paspirtukininkų patiriamos traumos. Neatsargūs pasivažinėjimai elektriniu paspirtuku dažnai baigiasi ligoninių priėmimo skyriuose ir medikai tikina, kad kasmet tokių traumų skaičius tik auga. Vien į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę kasmet atvyksta daugiau 0,5 tūkst. traumas patyrusių paspirtukininkų. Kokie sužalojimai yra dažniausi ir su kokiais sveikatos iššūkiais vėliau susiduria neatsargūs paspirtukų vairuotojai? Pokalbis su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja ortopede–traumatologe Evelina Kondrusevičiene.Ved. Laura Adomavičienė

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pakomentavo viešojoje erdvėje pastaruoju metu dažnai keliamas spėliones, kad ši ruošiasi 2024 metų šalies vadovo rinkimams. Įraše feisbuke ji primena, kad jau yra kartą pasakiusi, jog pasitraukė iš aktyvios politikos. Pasak Dalios Grybauskaitės, viešoje erdvėje ji ketinanti išlikti ir žada retkarčiais pasisakyti įvairiais aktualiais klausimais.Ukrainos Konotopo miesto meras Artemas Semenychinas papasakojo, kaip gyveno rusų okupantų apsuptas miestas ir kodėl ant savivaldybės iškėlė Lietuvos vėliavą.Trečdalis Lietuvos gyventojų aukojo lėšas Ukrainos kovai prieš Rusiją arba rėmė Ukrainos pabėgėlius, tačiau beveik 40 procentų į karą sako nereagavę niekaip ir nieko nedarę. Tokie LRT užsakymu Baltijos tyrimų atliktos apklausos rezultatai.Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ramina, kad maistas rudeniop neturėtų smarkiai brangti. Ar ministras tikisi, kad pavyks atblokuoti Odesos uostą ir eksportuoti Ukrainos grūdus?Didžiosios Britanijos orų agentūra paskelbė „raudonąjį persėjimą“ dėl šiandien ir antradienį prognozuojamo didelio karščio.Ved. Liepa Želnienė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ aštuonerius metus dalyvaujanti Vilniaus universiteto studentų komanda šiemet siekia sukurti įrankį, kuris padėtų aptikti net ir pačias mažiausias nanoplastiko daleles. Apie tai kalbasi Karolina Panto.Penktadienio skaitymo rubrikai knygų apžvalgininkė Eglė Baliutavičiūtė pasirinko dvi kinematografiškas, bet kartu ir labai skirtingas knygas – airių rašytojos Sally Rooney „Gražus pasauli, kurgi tu“ ir amerikiečių rašytojo Peter Cameron „Kai ateina naktis“.Lietuvos nacionalinis dramos teatras prisijungė prie STAGES – Tvaraus teatro aljanso žaliai aplinkos kaitai skatinti. Jame 14 Europos teatrų partnerių ateinančius ketverius metus sieks išbandyti eksperimentinius būdus, kurie padėtų spręsti didžiausius klimato krizės keliamus iššūkius. Avinjono festivalio metu liepos 15 d. vyks šio projekto spaudos konferencija ir diskusija.Minėdami Ašigalio tyrinėtojo Roaldo Amundseno 150–ąjį gimimo jubiliejų, jo pėdomis sekame su Pietų ašigalį pasiekusiu keliautoju Dariumi Vaičiuliu.Nuo šiandien LRT KLASIKOS klausytojai gali tapti žymaus Didžiosios Britanijos muzikos festivalio „BBC Proms“ klausytojais. Festivalio tradicijas ir šių metų akcentus pristato Julijus Grickevičius.Šį vakarą festivalyje „Midsummer Vilnius“ audiovizualinio kūrinio „Tarsi Vilnius“ premjera, sujungsianti Eitvydo Doškaus kinematografiją, dokumentinius kino kadrus, Pauliaus Kilbausko bei Vyginto Kisevičiaus garso kompozicijas ir choro „Bel Canto“ bei orkestro (dir. Modestas Pitrėnas) gyvai atliekamą muziką.Šį savaitgalį vyksiantis „Žagarės vyšnių festivalis“ sieks atkreipti dėmesį ne tik į Ukrainos karą, bet ir į neraminančius tvarumo klausimus.Ved. Urtė Karalaitė.

Du pasauliniai karai pasaulį nušvietė tamsiausiais atspalviais. Tačiau vienas adresas Londone švytėjo ryškesne tamsa, nei kiti. Rilingtono gatvėje numeris 10 gyvenęs serijinis žudikas John Christie Didžiosios Britanijos istoriją apgaubė mirtinu šnabždesiu. Sužinosite kokios inkubacinės sąlygos reikalingos suvešėti žmogžudžiui, kur sutalpinti naujojo hobio trofėjus ir kokia didžiausia kūno dalimi pasižymėjo John Christie. Taip pat papasakosime į ką atkreipti dėmesį nuomojantis butą ir kokiais “netradiciniais darbo metodais” veikė 128 IQ turėjęs Christie.  Iliustracija: Tiny Mischiefs (IG @tinymischiefs)  Muzika: Serge Quadrado, Zapsplat, Stringer Bell, Lite Saturation, Amurich, Ashot, Astrofreq.

Kembridžo universiteto ligoninės anesteziologas Rokas Tamošauskas lankėsi Ukrainoje, kur padėjo šios šalies medikams. Ten jis suprato, kad ukrainiečiams labai trūksta priemonių ligoniams gydyti, jis sutelkė Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenę ir ėmė rinkti 20 tūkst. svarų reikalingoms priemonėms.Kokia vaikų globos situacija Lietuvoje? Kas stabdo žmones nuo tokio sprendimo? Ką reikia žinoti norint tapti vaiko globėju? Ši savaitė - Vaikų globos savaitė. Apie tai pokalbis su globos eksperte, Globos centrų įveiklinimo projekto vadove Rugile Ladauskiene ir VšĮ Sotas globos koordinatore Aušra Talakauskiene.Pokalbis su Suomijos lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotoja Egle Bogvilaite-Aronen apie Suomijos perspektyvas NATO.Kaliningrado tranzito klausimą aptariame su konstitucinės teisės ekspertu, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanu prof. dr. Dainiumi Žalimu.Jau metus Lietuvoje, iš pradžių Pabradės, dabar Medininkų migrantų stovykloje, gyvenanti irakietė Rojin Shamo: „Tai pirma tokia patirtis mano gyvenime ir aš nenutuokiau, kad tai kažkoks Baltarusijos planas. Tad aš tiesiog čia atvykau ir net neįsivaizdavau, ką teks išgyventi. Turiu omeny buvimą užrakintai stovykloje, kad ims mano pirštų antspaudus ir panašiai.“Ved. Agnė Skamarakaitė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Socialiniuose tinkluose pasirodžius informacijai, kuria sostinės pedagogai galimai išreiškia palaikymą Rusijos karinei agresijai Ukrainoje bei skleidžia Rusijos propagandą, Vilniaus savivaldybės žinia visuomenei – tokie ugdymo įstaigų darbuotojai negali dirbti mokyklose. Domisi Karina Metrikytė.Išrinktos geriausios 2021 m. verstinės knygos. Visų trijų kategorijų – grožinės, negrožinės bei vaikų ir jaunimo literatūros – laimėtojus apžvelgs projekto koordinatorius Paulius Garbačiauskas.Vilniuje prasideda Meninių akcijų savaitė. Įvairiose sostinės vietose vyksiantys meniniai veiksmai kvies permąstyti laisvos visuomenės idėją, gilinti supratimą apie žodžio laisvę ir jos atsakomybę, psichologinę sveikatą, lytinį švietimą, lygiavertes LGBTQ+ teises.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiais kūriniais ir kviečia į paskutiniąją pažintį. Tai – Rasos Grybaitės grafinė novelė „Grybo auksas“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie Ukrainos meno skverą Venecijos bienalėje, Prancūzijos rinkimus komiksuose ir karikatūrose bei knygų miestelį Ispanijoje.Venecijos meno bienalėje geriausiu nacionaliniu paviljonu išrinktas D. Britanijos paviljonas ir jam atstovaujanti menininkė Sonia Boyce. Kokie menininkai ir jų atstovaujamos šalys dar pastebėti 59-ojoje Venecijos meno bienalėje ir kokią žinutę jie siunčia?Jau beveik du mėnesius Vilniuje ir Kaune vyksta savaitgalio dienos stovyklos Ukrainos vaikams. Prie šios iniciatyvos įgyvendinimo prisijungė ir ukrainietė Polina Stasyuk. Kaip Lietuvoje esančioms ukrainiečių šeimoms sekasi integruotis mūsų šalyje?Muzikinės Domanto Razausko naujienos, kuriose – „Little North“, „Trio Sr9“ ir Fergus McCreadie naujausi albumai.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Lietuvos slidinėjimo centrai, nepaisant sniegingos žiemos turi begalę darbo kalnų ir lygumų trasose: nuolatinės priežiūros reikalauja permaininga žiema, kuri visgi žiemos sporto entuziastų neatbaido nuo noro slidinėti.Kokia ši snieginga žiema slidininkams Lietuvos kalvotose trasose?Sukanka 70metų, kai Didžiąją Britaniją valdo karalienė Elžbieta II. Karūnuota ji 1952 metų vasario 6-ąją po to, kai mirė tėvas karalius Jurgis VI. Šiandien karalienė yra ilgiausiai valdanti monarchė Britanijos istorijoje.Svarbus atradimas lietuvių muzikos istorijai: aptiktos iki šiol niekam nežinomi vieno svarbiausių lietuvių kompozitorių – Juozo Naujalio motetai.Juodkrantės gyventojams ramybės pastaruoju metu neduoda šernai. Gyvūnai ne tik iškniso miestelio centre pasodintus šimtus tūkstančių krokų svogūnėlių, bet jau įsidrąsino žengti ir į žmonių kiemus. Specialistai aiškina, kad stebėtis tokiu reiškiniu – neverta, o išspręsti jį galima tik vienu būdu. Kokiu?Pasaulinę cepelinų dieną visi, kokiame planetos krašte bebūtų – raginami jais gardžiuotis. Būtent toks tikslas Amerikos lietuvio Juozo Vaičiūno, kurio iniciatyva, vasario pirmąjį sekmadienį visose pasaulio šalyse kviečiama švęsti cepelinų dieną. Kiek žinomi ir valgomi pasaulyje didžkukuliai?Ved. Gabija Narušytė

Sveikatos apsaugos ministras Vyriausybei ketina pateikti teisės aktus dėl privalomo skiepijimo nuo koronavisuso. Pasak Arūno Dulkio, reaguojant į omikron atmainos plitimą, reikia peržiūrėti vakcinacijos schemas socialinės globos, sveikatos priežiūros įstaigose. Ministro teigimu, yra pasiūlymų kalbėti ir apie valstybės tarnybą, kariuomenę.Čekijos prezidentas Milošas Zemanas paskyrė naują šalies vyriausybę. narius.Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Džonsonas patyrė skaudų pralaimėjimą papildomuose rinkimuose apygardoje, kur jo Konservatorių partija iki šiol niekada nebuvo pralaimėjusi. Prieš pora metų toriai Šiaurės Šropšyre centrinėje Anglijoje vietą parlamente laimėjo didžiule persvara, bet vakarykščius rinkimus čia užtikrintai laimėjo Liberalų demokratų partija. Rezultatas kursto maišto nuotaikas tarp konservatorių įstatymų leidėjų ir kelia rimtų klausimų dėl paties Boriso Džonsono.Mirus artimam žmogui gali kilti problemų dėl kapavietės registracijos. Daugelis gyventojų apie egzistuojantį oficialų artimojo kapo prižiūrėtojo statusą nežino. Kapinių prižiūrėtojai teigia, kad žmonės į būtinąją registraciją žiūri atsaniaI, todėl kapinių administracijai giminių kivirčus tenka malšinti net su policija.Ved. Madona Lučkaitė

Britanijos 7-8 dešimtmečių folko atgimimas ir folkroko muzikos pradžia, naujo tūkstantmečio folko muzika anapus Atlanto, tolimuose kraštuose ir Žaliakalnyje.Ved. Lukas Devita

Darbdaviams nerandant darbuotojų, Lietuvos laisvosios rinkos institutas siūlo visiškai atverti vartus darbo jėgai iš trečiųjų šalių ir panaikinti visus apribojimus. Profesinės sąjungos pastebi, kad tokie darbuotojai vis dažniau išnaudojami, todėl siūlo dažniau tikrinti įmones, kurios įdarbino užsieniečius. Vežėjai perspėja, kad Lietuvoje gali pasikartoti Didžiosios Britanijos scenarijus, kai nėra kam vežti prekių.Ką reiktų daryti, kad Lietuvoje nepritrūktų darbo jėgos?Laidoje dalyvauja: Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva, Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ vadovas Zenonas Buivydas, Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, Seimo narys Andrius Bagdonas.Ved. Marius Jokūbaitis

Kas paskatino pasaulį susidomėti britišku džiazu ir kur dabartinės britų džiazo scenos šaknys? Atsakymas naujame „Decca“ kompanijos rinkinyje, kuris imasi tyrinėti 1965-1972 metų Didžiosios Britanijos džiazo vyksmą. Kokie naujausi jaunų pianistų virtuozų darbai? Atsakymas korėjietės Sonyos Bach ir kino Moye Cheno albumuose, kuriuose jaunuoliai drąsiai imasi techniškai sudėtingiausių kūrinių fortepijonui. Kaip skambėtų Philipas Glassas transkribuotas violončelei? Atsakymas amerikietės Maya Beiser leidinyje, skirtame šiam kompozitoriui minimalistui. Na ir pagaliau, kuo hinduistinės ritualinės mantros gali būti panašios į gospelo giesmes? Atsakymas legendinės Alice Coltrane iki šiol neviešintame albume. Visi klausimai ir atsakymai – „Kitame laike“, skirtame muzikinėms leidybinėms naujienoms.Ved. Domantas Razauskas

LIETUVIŲ emigrantų šeima XX amžiaus vakarų Europos užkaboryje sunkiai adaptuojasi prie naujo gyvenimo, o jų sūnus pasirenka profesionalaus nusikaltėlio kelią. Jonas Ramanauskas arba Johnny Ramensky - seifų sprogdintojas, pareigūnų draugas, spaudos numylėtinis ir visuomenės herojus. Pirmoje istorijos apie Gentle Johnny dalyje išgirsite kaip sunki vaikystė formavo Ramanauską, kokias tėvo pamokas jis išmoko geriausiai ir kaip tapo unikaliu nusikaltėliu, kurį mėgo net teisėsaugos pareigūnai. Kaip pabėgti iš škotiškojo Alkatraso? Kodėl Ramenskis buvo beveik puikus žentas? Ir kaip Britanijos karo kabinetuose atsiradęs Ramenskio CV jį nukreipė netikėtu karjeros keliu.

„Ar mes esame vieni visatoje?“ - šis klausimas seniai neduoda ramybės daugeliui, ypač tiems, kuriuos domina mokslinės ir teologinės galimo atsakymo implikacijos ir kaip jų atsakymas galėtų pakeisti mūsų žmogiškumo sampratą. 2015 m. popiežius Pranciškus interviu Paris Mach metu buvo paklaustas, ką jis mano apie protingos gyvybės egzistavimo kitose planetose galimybę. „Jei atvirai, aš nežinau, ką atsakyti. Kol Amerika nebuvo atrasta, mes manėme, kad ji neegzistuoja, o ji tuo tarpu egzistavo. Tačiau bet kuriuo atveju manau, jog reikėtų laikytis to, ką sako mokslininkai, ir nepamiršti, kad Kūrėjas be galo pranoksta mūsų pažinimą“, - sakė Pranciškus.Ką reiškia būti geru žmogumi? Ir britų-airių rašytoja Iris Murdoch, ir prancūzų mistikė Simone Weil savo filosofijos centru padarė „gėrio“ idėją – ir abi stengėsi savaip išspręsti įtampą tarp mąstymo ir „darymo“.„Negi priėjau kelio galą, kelio, kuris prasidėjo prieš daugybę metų, kai pradėjau skaityti Simone'ą Weil ir išvydau tolimą šviesą miško tankmėje?“ Šiame 1968 m. dienoraščio įraše Iris Murdoch prisiminė karo metus, kai ji, studijuodama filosofiją Oxforde, pirmą kartą atrado Weil raštus. Praėjus dar keleriems metams, kai ji jau buvo tapusi viena jauniausių Oxfordo dėstytojų ir netrukus taps viena daugiausiai žadančių Britanijos rašytojų, Murdoch pradėjo pažindinti britų skaitytojus su Simone'os Weil veikalais. Ji įtraukė Weil ir į savo apmąstymus apie moralaus gyvenimo prigimtį – gyvenimo, kurį, kaip ji rašys po daugelio metų, privalo gyventi mąstytojas.Spaudos apžvalgą parengė Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Boriso Johnsono ir Carrie Symonds jungtuvės Westminsterio katedroje papiktino daugybę katalikų. Ne dėl išankstinio nusistatymo sutuoktinių atžvilgiu, nors gal būta ir to, bet todėl, kad ignoruojant ankstesnes premjero santuokas, šis veiksmas atrodė lyg rėksmingas prieštaravimas Katalikų Bažnyčios liudijimui apie santuokų neišardomumą. O gal šios konkrečios santuokos sukeltas nesmagumas kaip tik padėtų katalikams iš naujo pažvelgti į tai, kas yra santuoka ir ką iš tiesų reiškia neišardomumas?Ar tikrai evangeliški yra mitingai, kuriuose daužomi puodai? - Vytauto Ališausko komentaras.Spaudos apžvalga: ar slūgstant pandemijai, žmonės pradėjo grįžti į bažnyčias? Parengė Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Laidoje, skirtoje neregių muzikai, kalbamės su Europoje pirmą kartą organizuojamo neregių ir silpnaregių dainų konkurso LOW vision nacionalinės atrankos laimėtojomis Irma Jokštyte ir Dainora Laukžemyte ir šio konkurso organizatore Lietuvoje Lina Puodžiūne. Kuo šis konkursas panašus ir kuo skiriasi nuo didžiosios Eurovizijos, kaip didžiąjame finale palaikyti Lietuvos atstoves, sužinosite laidoje.Balandžio 30 d. tiesioginės „Facebook“ transliacijos metu, buvo išrinktas Lietuvos atstovas, dalyvausiantis pirmą kartą vyksiančiame tarptautiniame dainų konkurse ILSC („International Low-Vision Song-Contest“). ILSC vyks gegužės 21 d. internetu, jame dalyvaus 17 Europos šalių, pristatysiančių dainas, kurias sukūrė ir atlieka žmonės su regėjimo negalia. „Siekėme suorganizuoti panašų konkursą į visiems pažįstamą Euroviziją, tik geresnį“, – transliacijos Lietuvoje atidarymo metu apie savo idėją pasakojo Vokietijos neregių ir silpnaregių federacijos atstovas Reineris Delgado.“ Pirmą kartą rengiamame konkurse, skambės dainos iš Belgijos, Bulgarijos, Danijos, Vokietijos, Prancūzijos, Graikijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos, Šveicarijos, Turkijos ir Kipro. Dar dviejų šalių organizatoriai neįvardino. Informacija apie balsavimą bus skelbiama Vokietijos neregių ir silpnaregių federacijos puslapyje: https://www.dbsv.org/ilsc.htmlSusumavus išankstinius ir tiesioginės transliacijos metu gautus balsus, Lietuvos nacionalinėje atrankoje, pastebima balsų persvara, nugalėjo grupės „The Wind Rose“ (Vėjų rožė) daina „Invisible Colors“ (Neregėtos spalvos). Šios grupės vokalistė Irma Jokštytė ir pianistė bei aranžuotoja Dainora Laukžemytė tęsia savo muzikinį žygį toliau. Dabar visi lauksime merginų pasirodymo Europoje gegužės 21 d. 20:00 val. Lietuvos laiku, tiesioginėje transliacijoje Youtube.Grupės „The Wind Rose“ vokalistė ir dainų autorė Irma Jokštytė po šios pergalės sakė: „Dabar, kai tiek daug emocijų, norisi tik visiems padėkoti už šią pergalę. Mums tai ir didžiulė atsakomybė. Bet pagrindinis mūsų tikslas yra kviesti žmones kurti. Nenoriu svarstyti šio konkurso uždarumo ar svarbos. Aš noriu kurti. Kviečiu keliauti drauge su mumis ir dalytis mūsų žinute ir būti vieningiems.“Irmai antrino jos kolegė, grupės pianistė, kompozitorė bei aranžuotoja Dainora Laukžemytė: „Dalyvavome konkurse tik todėl, kad norėjome tiesiog išleisti šią mums labai brangią dainą į gyvenimą. Mes norime dalintis tomis spalvomis, kurias atrandame, norime susitikti ir kalbėtis, ką visuomet ir darydavome projekto „Dialogas tamsoje“ susitikimų metu. Čia esame tik dviese, bet mūsų komanda susideda iš daugybės žmonių, kurie kartu su mumis šią žinutę neša. Labai jiems dėkojame, ir ši nuostabi pergalė bus mums didžiulė paspirtis kurti toliau.“Taigi, Lietuva! Turime dar vieną viziją! Ir jai taip pat reikės jūsų paramos ir palaikymo. Grupės „The Wind Rose“ daina, kurią prodiusavo Germanas Skoris, ir, prie kurios aranžavimo prisidėjo smuikininkas Tadas Dešukas, netrukus iškeliaus į Europą. O gegužės 21 d. lauks jūsų visų palaikymo.Lietuvai atstovaujančios dainos video:https://www.youtube.com/watch?v=iHHdJXevNBQLietuviška dainos versija:https://www.youtube.com/watch?v=6na72y--Bn0&t=2sVed. Žydrė Gedrimaitė

Balandžio 13-oji – Georgo Friedricho Händelio oratorijos „Mesijas“ premjeros diena. Pirmą kartą atliktas 1742 metais šis kūrinys sukėlė susižavėjimo bangą. Per garsiąją dalį „Hallelujah“ – įprasta atsistoti, mat taip premjeros metu karalius padarė pats Didžiosios Britanijos karalius George‘as II. Kodėl? Ar jį taip sužavėjo ši kūrinio vieta? „Muzikos enšteinų“ rubrikoje – neįtikėtinai išradingas ir gausus XX amžiaus kompozitoriaus, išradėjo, muzikos teoretiko Harry Partcho instrumentarijus ir jo mikrotoniniai kūriniai. Ir pagaliau, pačioje laidos pabaigoje – vienas įvykis, naujiena, premjera iš džiazo muzikos pasaulio.Ved. Domantas Razauskas

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.Mykolo Drungos užsienio kultūros spaudos apžvalga.Kodėl mases įtikina ne faktai, o charizma, melagienos bei emocingi pareiškimai? Kas lėmė post-tiesos fenomeno įsigalėjimą politiniame ir socialiniame lauke? Pokalbis su meno disertaciją „Post-tiesos fenomenas kine ir teatre: kūrybinės strategijos“ apsigynusia meno dr. Živile Mičiulyte.„Metų knygos rinkimų“ knygų suaugusiesiems kategorijoje – Sigito Parulskio „Dvigubo dugno keleiviai“. Pokalbis su autoriumi.Lietuviškas dizainas ir jo identitetas: ką byloja dizaino dokumentikos? Pokalbis su „Dizaino dokumentikos“ projekto vadove, Lietuvos dizaino formumo direktore Gabija Vanage ir Lietuvos dizaino tarybos vadove Audrone Drungilaite.Neringa Šarkauskaitė-Šimkuvienė - architektė-restauratorė, dailės nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertė ir aukščiausios kategorijos sienų tapybos restauratorė. Pokalbis apie restauravimą.Kultūros atašė pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje pradėjo eiti dr. Ūla Marija Tornau. Kokie nauji iššūkiai kyla, kaip šiomis sudėtingomis sąlygomis Lietuvos kultūrą galėsime skleisti šioje šalyje – pokalbis su Ūla Marija Tornau.Ved. Ugnė Kačkauskaitė

Tęsiame pokalbių ciklą su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. “Teatras yra mano prieglobstis, pabėgimas iš realybės, kuri man nebuvo labai palanki. Teatro realybė man aiškesnė”,- sako Klaipėdos dramos teatro aktorė Regina Šaltenytė. Kuo mums svarbi ir įdomi Reginos Šaltenytės kūryba pasakoja teatrologė Ramunė Marcinkevičiūtė.Laidos viktorina.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką kine.Kultūros atašė pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje pradėjo eiti dr. Ūla Marija Tornau. Kokie nauji iššūkiai kyla, kaip šiomis sudėtingomis sąlygomis Lietuvos kultūrą galėsime skleisti šioje šalyje – pokalbis su Ūla Marija Tornau.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Lietuvą pasiekė trečioji kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ pagamintos vakcinos nuo COVID-19 siunta. Tuo tarpu „BioNTech“ sukritikavo Europos Sąjungą dėl to, kad blokas neužsisakė daugiau vakcinos nuo koronaviruso dozių. PSO specialiojo pasiuntinio Europos regionui Vytenio Andriukaičio komentaras.Prasideda kas dešimtmetį vykdomas gyventojų ir būstų surašymas. Europos Žmogaus Fondo atstovės Barbaros Charyton teigimu, surašymo duomenys gali klaidingai atspindėti tautinę šalies sudėtį.Britanijos teismas atmetė Jungtinių Valstijų prašymą išduoti puslapio „Wikileaks“ įkūrėją Džulianą Asandžą. Pokalbis su Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas.