Podcasts about kokiai

Slaugos specialybė Lietuvos jaunuoliams nebepatraukli. Tai rodo EBPO atliktas tyrimas. Mažiau nei Lietuvoje norinčių būtų slaugytojais tik Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.O daugiausia penkiolikmečių, norinčių rinktis slaugytojo profesiją, yra Japonijoje, JAV, Norvegijoje, Australijoje, Nyderlanduose Prancūzijoje.Tai susiję su slaugytojo darbo krūviu bei atlygiu.Kaip rodo Vyriausybės strateginės analizės centro tyrimas, Sveikatos priežiūros specialistų trūkumas yra vienas didžiausių Lietuvos iššūkių - jau po šešerių metų, tai yra 2030 m., Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje stigs 3,2 tūkst. slaugytojų.Ar pavyks užpildyti šią spragą? Daugybė šios srities ekspertų abejoja, mat be to, kad profesija mažai populiari, o dalis baigusiųjų slaugos programą emigruoja į tas šalis, kuriose ši specialybė gerai apmokama ir vertinama, daugybei besirenkančiųjų slaugos programą gali nepavykti įveikti valstybinio matematikos brandos egzamino iššūkio. Mat matematika nuo šių metų tapo privaloma besirenkantiems slaugos studijas.Kokiai daliai visų stojančiųjų į slaugą matematika gali pakišti koją? Kiek kasmet turėtume priimti jaunuolių, kad išvengtume slaugytojų krizės? Ko reikia, kad ši specialybė vėl taptų populiari?LRT radijuje diskutuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vedėja Giedrė Pačėsienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius, Baltijos paliatyviosios slaugos asociacijos įkūrėjas Marius Čiurlionis, Utenos kolegijos Medicinos fakulteto dekanė Danguolė Šakalytė ir Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų fakulteto dekanė Ingrida Kupčiūnaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Prieš kelias dienas „Operomanijos“ prodiuserė Ana Ablamonova ir kultūros komunikacijos strategė Stefanija Jokštytė lankėsi Madride, Nacionaliniame dramos teatre, kur vedė kūrybinę paskaitą ir pristatė organizacijos veiklą. Karštais įspūdžiais dalijasi Ana Ablamonova.Prieš keletą savaičių Lietuvoje viešėjo Huddesfieldo šiuolaikinės muzikos festivalio meno vadovas Grahamas McKenzie, kuris Lietuvoje susitiko su šalies šiuolaikinės muzikos bendruomene. Pokalbis su kuratoriumi.Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija kaltina Lietuvių literatūros ir tautosakos institutą neskaidria veikla ir sako spręsianti tolimesnį instituto vadovės likimą. Tuo metu instituto mokslininkai su kaltinimais nesutinka, tokius ministerijos žodžius vadina vadovų savivale, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto veiklos žlugdymu, lituanistikos menkinimu.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie blogus vyrukus kine ir jų garsinį vaizdavimą.Rubrikoje „Be kaukių“ - šiuolaikinės muzikos atlikėjas, improvizatorius, grojantis tūba, Simonas Kaupinis. Kokiai scenai jis save priskiria? Kodėl jam tokie įdomūs net ir patys keisčiausi muzikiniai eksperimentai? Ką šiaip mėgsta veikti laisvais vasaros vakarais? Ir ar dažnai savo malonumui klauso Čiurlionio?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Nuo sausio nebelikus 9 proc. PVM lengvatos maitinimo paslaugoms, brangs ne tik maistas kavinėse ir restoranuose, o ir mokyklose bei darželiuose. Kai kurios tėvų organizacijos jau prakalbo apie ketinimą dar spalį organizuoti piketą prie Vyriausybės. Esą tokiam žingsniui skatina tai, kad dalis tėvų, ypač vienišų, jau ir šiandien sunkiai išgali įpirkti mokyklinukams vaikams pietus, o esą nuo Naujųjų metų maitinimui mokyklose pabrangus dar 9 proc., jie turėsią iš viso atsisakyti vaikams karšto maisto mokyklose. Mat yra daugybė šeimų, kurių pajamos neženkliai - vos keliolika ar keliasdešimt eurų viršija pajamas, kurios apibrėžiamos, kaip oficiali skurdo riba; tad tokių šeimų vaikams nepriklauso nemokami pietūs mokyklose.Priminsime, kad absoliutaus skurdo riba 2023 m. siekė 354 eurus per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 743 eurus šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. daugiau nei 77 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų gyveno absoliučiame skurde.Tuo tarpu skurdo rizikoje, agentūros duomenimis, 2023 m. joje gyveno kas penktas Lietuvos gyventojas, tai yra 568 tūkst. žmonių. Skurdo rizikos lygis 2023 m. siekia 19,9 proc. Įvertinta skurdo rizikos riba 2023 m. yra 566 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1188 eurai šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų.Vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis 2023 m. siekia 17 proc.Kiek šiandien kainuoja pietūs mokyklose mokyklinukams bei kiek kainuoja vieno darželinuko maitinimas? Kokiai daliai visų tėvų brangsiantis vaikų maitinimas mokyklose ir darželiuose taps nebeįperkamas? Ir kokios yra galimos išeitys, kad vaikai, kurių šeimos realiai skursta, nors oficialiai nepatenka tarp galinčių gauti įvairią valstybės paramą, galėtų bent jau mokykloje pavalgyti sočius ir šiltus pietus?Laidoje dalyvauja kaunietė moksleivių mama Sandra Kapeliorienė, Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentė Eurika Turonienė ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Po pernai nepavykusio valstybinio matematikos brandos egzamino daugelyje studijų programų, kurioms reikalingas matematikos įvertis, sumažėjo jaunuolių, gavusių valstybės finansuojamas studijų vietas ir padaugėjo mokančiųjų už mokslą. Labiausiai ši tendencija buvo matoma techniškosiose bei regioninėse kolegijose. Kai kuriose aukštosiose mokyklose net 70 proc. visų jaunuolių, įstojusių pernai metais, vien dėl nesėkmingai išlaikyto matematikos VBE, turėjo mokėti už mokslą, nors ankstesniais metais tokių būdavo tik apie 30 proc. Kai kurie jaunuoliai, negavę siektos valstybės finansuojamos studijų vietos, guodėsi, kad dėl didėjančios studijų kainos mokslas jiems tampa sunkiai pasiekiamu arba tenka rinktis mažiau patrauklias, pigesnes, greičiau „atsiperkančias“ studijas.Šiemet norminė studijų kaina, kurią nustato Vyriausybė, dar didėjo. Ši kaina lemia ir vadinamą komercinę studijų kainą. Ją nustato pati aukštoji mokykla. Tačiau valstybės nefinansuojamos (komercinės) studijų vietos kaina negali būti mažesnė nei norminė studijų vietos kaina. Šiais metais brangiausiai atsieis įstojusiems studijuoti į valstybės nefinansuojamas universitetinių studijų vietas: dailės, dizaino, teatro, kino, šokio, medijų meno, meno objektų restauravimo, pasiekimų sporto, architektūros, medicinos, visuomenės saugumo krypčių grupėse – 5065 eurus; muzikos, odontologijos ir veterinarijos mokslų studijų krypčių grupėse – 8244 eurus; pilotų rengimo – 17 962 eurus.Kolegijose brangiausiai atsieis studijuoti tiems, kas nepapuls į valstybės finansuojamas studijų vietas ir įstos į nefinansuojamas medicinos technologijų, veterinarijos, ugdymo mokslų, lietuvių kalbos gestų vertimo studijas – 3092 eurus; teatro, kino, šokio, medijų meno, dailės, dizaino, meno objektų restauravimo, visuomenės saugumo – 4114 eurus; muzikos – 7690 eurus.Kokiai daliai visų stojančiųjų šios studijų kainos jau nebeįperkamos? Ir, ar tiesa, kad šiandieninis jaunimas, negavęs norimos valstybės finansuojamos studijų vietos, pragmatiškai skaičiuoja ir renkasi tas valstybės nefinansuojamas studijų vietas, kurios greičiausiai atsiperka?Diskutuoja: prof. Juozas Augutis, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, bei Rolandas Vitkūnas, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos direktorius.Ved. Jonė Kučinskaitė

Nuo sausio 1osios įsigalioja Civilinio kodekso pataisos, kurios teigiama, sumažins Lietuvos teismus pasiekiančių civilinių bylų skaičių ir teismų apkrovimą. Kokiai atvejais teismo dalyvavimas pripažintas netikslingu? Paaiškina Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Jan Maciejevskij.Viena sudėtingiausių ir daug ginčų kelianti situacija – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai apsisprendė gyventi atskirai. Tačiau teisininkai sako , kad nors vadinamosios vaikų dalybos sutuoktinius labai gąsdina, išvengti klaidų ir sutaupyti pinigų galima ir skiriantis. Pataria advokatų bendrijos COBALT vyresnioji teisininkė, advokatė Renata Cibulskienė.Mirus žmogui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu asmeniui jo mirties momentu priklausiusį turtą ir pareigas perima jo įpėdiniai. Paveldėjimas vyksta pagal testamentą, o jei jo nėra – pagal įstatymą. Testamento sudarymas yra labai aktualus siekiant išvengti galimų ginčų tarp įpėdinių ar norint palengvinti paliekamo turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo. Kas žinotina ir kokių testamento sudarymo klaidų nepadaryti? Komentuoja advokatų kontoros „Marger” vyresnysis teisininkas, advokatas Haroldas Ivanauskas.Ved. Artūras Matusas

Rugsėjį mokslo metus pradėsiantys universitetų pirmakursiai mokės brangiau nei jų kolegos, pradėję studijuoti metais anksčiau. O daugelyje kolegijų visų kursų studentai, studijuojantys valstybės nefinansuojamose studijų vietose, mokės didesnę kainą, mat daugelis kolegijų pasirašo su įstojusiaisiais studijų sutartis ne visam bakalauro studijų laikotarpiui, o tik vieneriems metams. Paskutinį kartą norminė, tai yra bazinė, studijų kaina kilo prieš dvejus metus. Šįkart kaina kils mažiau dėl kainų indeksavimo. Kiek kils studijų kaina? Kokiai daliai studentų, neįstojusių į valstybės finansuojamą studijų vietą, studijos taps neprieinamos? Ir kokios yra alternatyvos?Laidoje dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas. Ved. Jonė Kučinskaitė

Šią savaitę sostinėje turėjo vykti pratybos, kaip elgtis nutikus nelaimei Astrave. Pratybos neįvyko, kada jos bus – taip pat neaišku. Bet ar apskritai žinome kaip elgtis ištikus bet kokiai ekstremaliai situacijai? Potvyniams, gaisrams, teroristinei atakai? Kas ir už ką atsakingas, kur slėptis ir kur bėgti, sukaukus sirenai?Ved. Jurgita Čeponytė.

Tęsiant „100 tortų Lietuvai“ renginio tradiciją, šiandien Druskininkuose vyks pirmasis Lietuvoje TORTŲ TURNYRAS. Šių metų šventės tema - DRUSKA. Kaip ją atskleisti – receptūra, dekoru, pristatymu, turnyro dalyviai spręs patys.Šiandien dienraštis Lietuvos rytas skelbia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausą. Kokiai partijai palankiausiai nusiteikusi visuomenė, kurių partijų reitingai smunka, kokius politikus vertina, o kuo – nepasitiki ? Joninės Tauragės rajone Pagramantyje kasmet būna labai smagios, susipynusios su senoviniais Joninių papročiais, apeigomis. Molėtų rajone, Alantoje tęsiasi Santaros-Šviesos suvažiavimas. Pokalbis su vienu šios organizacijos steigėju Raimondu Mieželiu.Vilniuje keičiami daugelio viešojo transporto maršrutų tvarkaraščiai.Laidos ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Kokiai partijai palankiausiai nusiteikusi visuomenė? Šiąnakt Lietuva švęs Jonines. Mykolo Drungos parengta užsienio spaudos apžvalga. Pokalbių ciklas „ Valstybė – tai TU“.

Pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Kokiai partijai palankiausiai nusiteikusi visuomenė? Šiąnakt Lietuva švęs Jonines. Mykolo Drungos parengta užsienio spaudos apžvalga. Pokalbių ciklas „ Valstybė – tai TU“.

70-metį švenčianti seniausia šalyje vadovėlių leidykla „Šviesa" visu pagreičiu neria į elektroninę leidybą. Kodėl? Kokią pridėtinę vertę elektroniniai vadovėliai sukurs mokyklose? Kokiai daliai šiandieninių pedagogų vadovėlis nebėra pagrindinė, o tik pagalbinė ugdymo priemonė? Ir (ar/kada) skaitmeniniai vadovėliai pakeis popierinius? Laidoje dalyvaus „Alma Littera Group" CEO Irmantas Švažas.

70-metį švenčianti seniausia šalyje vadovėlių leidykla „Šviesa" visu pagreičiu neria į elektroninę leidybą. Kodėl? Kokią pridėtinę vertę elektroniniai vadovėliai sukurs mokyklose? Kokiai daliai šiandieninių pedagogų vadovėlis nebėra pagrindinė, o tik pagalbinė ugdymo priemonė? Ir (ar/kada) skaitmeniniai vadovėliai pakeis popierinius? Laidoje dalyvaus „Alma Littera Group" CEO Irmantas Švažas.

Kokiai raudonai mergelei visi lenkiasi? Ši vidurvasario laida kviečia išeiti į mišką pauogauti. Juk vis dėlto dabar pats uogų metas, tai kaip nepasidžiaugti šiomis puikiomis be žmogaus įsikišimo paties Aukščiausiojo duotomis dovanomis. Kaip dzūkai sako – „Dievo rasa“. Ir miškas juk vertas dėmesio – tą žmonės suvokė nuo seniausių laikų.Apie uogas ir kaip daugiau prisiuogauti, apie mišką ir kaip jame elgtis, kad nepaklaidintų Miškinis, drauge su dainomis, muzika, tikėjimais ir suksis laida

Kokiai raudonai mergelei visi lenkiasi? Ši vidurvasario laida kviečia išeiti į mišką pauogauti. Juk vis dėlto dabar pats uogų metas, tai kaip nepasidžiaugti šiomis puikiomis be žmogaus įsikišimo paties Aukščiausiojo duotomis dovanomis. Kaip dzūkai sako – „Dievo rasa“. Ir miškas juk vertas dėmesio – tą žmonės suvokė nuo seniausių laikų.Apie uogas ir kaip daugiau prisiuogauti, apie mišką ir kaip jame elgtis, kad nepaklaidintų Miškinis, drauge su dainomis, muzika, tikėjimais ir suksis laida