Radijo byla

Jau 20 metų Lietuvoje veikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Valstybės garantuojama teisinė pagalba – tai sistema, užtikrinanti, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo savo socialinės ar finansinės padėties, turėtų galimybę apginti savo teises. Suskaičiuota, kad kiekvienais metais, valstybės garantuojama teisine pagalba pasinaudojama daugiau nei 30 000 atvejų. Kokie svarbiausi šios sistemos pokyčiai per du dešimtmečius įvyko, kas žinotina norintiems pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba? Pokalbyje dalyvauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovė Živilė Poželienė ir šios tarnybos direktorės pavaduotoja Asta Slidziauskienė.Kasmet Lietuvos teismuose nagrinėjamos dešimtys bylų dėl savavališkų statybų. Daugybė žmonių apskritai neteisingai suvokia „savavališkos statybos“ terminą ir galvoja, kad tai yra nebent naujo namo statymas plyname lauke be dokumentų ir leidimų. Deja, teisiškai viskas yra kitaip, o neišmanymas nuo atsakomybės neatleidžia, tad su neteisėta statyba susiję klausimai aktualūs kone kiekvienam savo būstą statančiam žmogui. Kas yra nelegalios, savavališkos statybos? Kodėl ir kaip į teismus patenka nesutarimai dėl nelegalių statybų ir ar įmanoma jas legalizuoti? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Jonas Platelis.Vasarai artėjant, daugelis moksleivių ieško galimybės įsidarbinti ir ruošiasi pirmai darbo patirčiai – nuo kavinių ar muzikos festivalių iki darbo pas ūkininkus. Teisininkai primena darbdaviams ir tėvams, kad nepilnamečių įdarbinimas Lietuvoje leidžiamas tik laikantis griežtų reikalavimų. Apie juos – advokatų kontoros „Justicion“ partneris, advokatas Aleksandras Kovalevskis.Ved. Artūras Matusas

Šeimos ryšiai – ne tik meilė ir rūpinimasis vienas kitu, bet, deja, kartais ir teisiniai ginčai dėl vaikų ar tėvų išlaikymo ir bendravimo su jais. Teisės aktai sako, kad abu tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą auklėti savo vaikus bei išlaikyti juos, kol taps pilnamečiais. O kaip su suaugusiais vaikais – ar jie turi pareigą išlaikyti savo tėvus? Apie vaikų ir tėvų išlaikymą bei bendravimą su jais – pokalbyje su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Raimonda Donielaite-Paškeviče.Mažoji bendrija ar uždaroji akcinė bendrovė: kuo skiriasi šios verslo formos ir kuri tinkamesnė? Esminiai skirtumai, privalumai ir dažniausios klaidos renkantis. Verslo pradžios teisiniai pagrindai – ką turėtų žinoti būsimas verslininkas? Komentuoja advokatų kontoros AKUMEN bendraįkūrėjas, teisininkas Laurynas Vonžodas.Nors ES Lyčių lygybės indekse Lietuva užima pakankamai aukštą 15 vietą, tačiau 63% moterų ir 56% vyrų Lietuvoje teigia patiriantys diskriminaciją darbe. Kodėl darbuotojų patirtis neatitinka statistinių rodiklių? Kuo tai gali grėsti verslui? Kaip įmonės rizikuoja susidurti su teisinėmis pasekmėmis? Ar diskriminacija darbe – išskirtinis Lietuvos paradoksas? Advokatų kontoros „Glimstedt” darbo teisės ekspertė Brigida Bacienė dalijasi esminiais patarimais darbdaviams ir darbuotojams.Ved. Artūras Matusas.

Nuomojate arba norite išnuomoti privačią žemės ūkio paskirties žemę? Tad, ko gero, susiduriate su tokiais ir panašiais klausimais: radau nuomininką ir jau sutariau dėl nuomos sąlygų, tačiau nežinau ar žemės nuomos sutartis turėtų būti rašytinė? Ar ją reikia registruoti notariškai? Kokiam terminui gali būti nuomojama žemė? Ar nuomininkas galės šią žemę išnuomoti kitiems asmenims be mano nuomotojo sutikimo? Kaip ir kada sutartį galėsiu nutraukti? Kokia ta privačios žemės nuomos tvarka, kaip ji reglamentuota teisiškai? Apžvelgia advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.Ved. Artūras Matusas

Kasmetinės atostogos – viena svarbiausių darbuotojo garantijų, tačiau jų suteikimas ir apskaita vis dar kelia iššūkių ne vienam darbdaviui. Valstybinė darbo inspekcija pastebi, kad dalis darbdavių nepakankamai dėmesio skiria atostogų planavimui, grafiko sudarymui, atostoginių mokėjimo tvarkai, o tai gali lemti ne tik darbuotojų nepasitenkinimą, bet ir teisines bei finansines pasekmes. Kokius pagrindinius teisinius aspektus turėtų įvertinti darbdaviai, norėdami išvengti klaidų ir užtikrinti sklandų atostogų valdymą? Žinotinus dalykus darbdaviams ir darbuotojams komentuoja Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.Kai dėl sveikatos būklės žmogus nebegali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, teisinė sistema numato galimybę nustatyti asmeniui rūpybą. Rūpybos tikslas – užtikrinti, kad pažeidžiamas asmuo neliktų vienas. Ji nustatoma teismo sprendimu, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę. O kokiais konkrečiais atvejais teismas priima sprendimą dėl rūpybos? Kuo rūpyba skiriasi nuo globos? Kokie kriterijai taikomi skiriant rūpintoją? Apie tai pokalbis su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kroliene.Skaičiuojama, kad vien pernai Baltijos šalyse buvo sutarta dėl 220 įmonių susijungimo ir perleidimo sandorių. Specialistų pastebėjimu, sėkmingai paruošti įmonę pardavimui gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Kiek ilgai visas šis procesas tęsis priklauso nuo to, kaip patys įmonės savininkai tam yra pasiruošę. Ką svarbiausia žinoti ruošiantis parduoti įmonę ? Pataria teisininkė, advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys” partnerė Oksana Kostogriz.Ved. Artūras Matusas

Vis daugiau organizacijų žengia į dirbtinio intelekto amžių – personalizuoti mokymai, automatiniai testai, klientų aptarnavimo analizė ar net emocijų atpažinimas darbo metu, jau nebe ateities vizijos, o realiai taikomi personalo valdymo sprendimai.Tačiau kartu su galimybėmis kyla ir daug klausimų– ar visi technologijų panaudojimo būdai atitinka teisės normas? Kada DI gali būti naudingas, o kada – peržengia ribas ir gali tapti grėsme darbuotojo privatumui ar teisei į sąžiningą vertinimą? Kodėl vis dar reikia žmogaus sprendimo, jei DI siūlo „objektyvius“ rezultatus? Kiek , kur ir ar teisėtai darbo santykiuose naudojame dirbtinį intelektą? Komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, Technologijų industrijos grupės vadovas, advokatas Mindaugas Civilka.Skaitmeniniame amžiuje vis daugiau asmens duomenų yra apdorojami automatizuotai, todėl didėja skaidrumo, saugumo ir atskaitomybės reikalavimai. Duomenų apsaugos reglamentavimas tampa vis griežtesnis, o verslai privalo užtikrinti tinkamas priemones, kad išvengtų teisinių pasekmių. Tad kaip kaip apsaugoti duomenis ir išvengti baudų?Pokalbis su teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ teisininku, sertifikuotu duomenų apsaugos ekspertu Benjamin Kolyško.Skiriantis susituokusiai porai, turtas paprastai dalijamas pusiau, o štai nesusituokę skyrybų atveju gali likti be nieko. Registruoti įsigytą turtą tik vieno iš partnerių vardu pavojinga, nes vėliau antrajai pusei tenka teisme įrodinėti ne tik kiek finansiškai prisidėjo prie įsigyto turto, jo įrengimo ir apstatymo, bet net ir tai, kad jame kartu apskritai gyveno. Kokius įrodymus reikia turėti pvz. prisidėjus prie svetimo būsto pagerinimo, ar gali reikalauti išlaidų atlyginimo ir kaip apsidrausti nuo tokių situacijų? Pataria advokatų kontoros „Virketis ir partneriai“ vyresnioji teisininkė Karolina Jonaitienė.Ved. Artūras Matusas

Gyvenime pasitaiko įvairiausių situacijų, neatmestinas ir dalyvavimas civilnėje byloje. Tad kiekvienam iš mūsų svarbu suprasti ir žinoti kaip veikia civilinis procesas, kokias teises turime gindamiesi teisme, nes tai apima įvairias gyvenimo sritis – nuo darbo, žalos atlyginimo, vartotojų teisių, sutartinių santykių iki paveldėjimo, šeimos ir kitų ginčų. Civilinio proceso šalis, jų atstovavimo ypatumus, procesinius dokumentus ir jiems keliamus reikalavimus, proceso eigą bei kitus svarbiausius dalykus, kuriuos reikia žinoti proceso šalims, aptariame su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku Artūru Driuku.Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko kokybinį tyrimą apie translyčių žmonių patirtis Lietuvos darbo rinkoje. Kas paaiškėjo, su kokiais teisiniais iššūkiais mūsų šalyje susiduria translyčiai asmenys? Pokalbis su Lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite.Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas porai skiriantis yra viena sudėtingesnių, kartais ilgais konfliktais virstančių, teisinių situacijų. O jeigu vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimus tenka spręsti tarp nesusituokusių asmenų, reikalas tampa dar komplikuotesnis. Teisininkai pastebi, kad nustatytas teisinis reguliavimas kartu negyvenančių tėvų ginče dėl vaiko labai dažnai paskatina didelę tarpusavio konkurenciją ir savotiškas varžybas. Dėl ko dažniausiai ginčijamasi? Ar įmanoma pasiekti visas puses tenkinantį rezultatą? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.Ved. Artūras Matusas

Statistika liudija, kad įmonių bankrotų pripažinimo tyčiniais atvejų skaičius kasmet nuosekliai auga. Verslas bankrutuoja ne tik dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ar nesėkmingo modelio, bet ir dėl sąmoningai blogo valdymo ar net siekio išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Tai skolininkui ir jo valdymo organams, anot teisinininkų, gali lemti ne tik civilinę ar baudžiamąją atsakomybę, bet ir tapti pagrindu bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Kokiais atvejais įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu? Kaip jį atapažinti ir kas už tai atsako? Pokalbis su advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ vadovaujančiu partneriu, advokatu Egidijumi Langiu.Mažėjant palūkanų normoms, gyventojai vis aktyviau skolinasi – ne tik būstui, bet ir vartojimo reikmėms. Kartu su augančiu skolinimosi mastu keičiasi ir rinka: griežtinamos skolų išieškojimo taisyklės, didėja vartotojų apsauga, finansų institucijos vis daugiau dėmesio skiria duomenų analizei ir švietimui. Šie pokyčiai suteikia gyventojams daugiau informacijos, jie geriau išmano savo teises ir aktyviai jomis naudojasi. Tačiau kartu išryškėja ir tendencija piktnaudžiauti. Kaip teisiniai pokyčiai keičia skolinimosi rinką ir vartotojų elgseną? Komentuoja skolinimosi internetu bendrovės „Vivus Finance“ vyr. teisininkė Aurelija Meiliūnaitė.Gan dažnas atvejis, kai žmogus turi žemės sklypą arba ruošiasi jį pirkti kokioje nors vaizdingoje vietoje, tačiau ten negali statyti namo ar sodybos, nes tai riboja žemės paskirtis. Vienintelė išeitis - žemės sklypo paskirties keitimas. Lietuvoje žemės sklypų paskirtis reglamentuoja įstatymai, todėl norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, reikia žinoti tam tikrus teisinius nuostatus. Kaip pakeisti žemės sklypo paskirtį , ką reikia žinoti norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, kaip tai reglamentuota teisiškai? Pataria advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris.Ved. Artūras Matusas

Teismo proceso dalyvių saugumas yra itin svarbus užtikrinant sklandų teismų darbą. Sudėtinguose teisiniuose ginčuose dažnai susiduria skirtingos nuomonės ir emocijos, todėl teismo proceso dalyviams gali kilti įvairių grėsmių: užgauliojimų, grasinimų ar net bandymų kerštauti dėl nepasitenkinimo teismo sprendimu. Kaip teismai užtikrina proceso dalyvių saugumą fiziškai ir skaitmeninėje erdvėje, kas gali grėsti pažeidėjui? Pokalbis su Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, teisėja Giedre Norviliene.Plečiant verslą, dažnai dairomasi ir į užsienio šalis. Tai gali būti tiek eksportas, tiek padalinio ar bendros įmonės steigimas užsienyje. Vienoje ar keliose valstybėse. Tačiau užsienio šalys turi specifinius savo reglamentavimo ypatumus. Ką reikia žinoti prieš išvykstant į užsienio rinkas? Pataria teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ vadovė, vyresnioji teisininkė Jurgita Vaičiulionienė.Kiekvienam iš mūsų artimo žmogaus netektis yra vienas labiausiai sukrečiančių įvykių, kai mažiausiai galvojama apie galimą palikimą. Vis tik nuslūgus emocijoms, tenka imtis palikimo priėmimo procedūrų, kurios aiškiai aprašytos Civiliniame Kodekse. Kokie momentai svarbiausi ir kuriuos vertėtų tikrai žinoti paveldėtojams? Komentuoja teisės mokslų dr. Julius Paškevičius.Ved. Artūras Matusas

Gan retai Lietuvos teismuose pasitaikančios, tačiau ypatingo visuomenės dėmesio sulaukiančios bylos, yra dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Reakcijų būna pačių įvairiausių – nuo raginimų didinti bausmes, iki pasvarstymų, kad gyvūnams skiriame daugiau dėmesio nei žmonėms. Apie atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, apie sankcijas ir jų skyrimo ypatumus, pokalbyje su Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotoju, teisėju Donatu Dauginiu.Bylinėjimosi išlaidos: nors jos yra neatsiejama ikiteisminių ir teisminių procesų dalis, atlygis už jas, anot teisininkų, priklauso nuo daugybės veiksnių. Ar žinojote, kad nors kompensavimą įprastai turi bylą laimėjusi šalis, tam tikromis aplinkybėmis šios šalies išlaidos gali būti nekompensuojamos arba kompensuojamos tik iš dalies? Kas sudaro bylinėjimosi išlaidas, nuo ko priklauso kiek už jas sumokėsite ir ar visada moka pralaimėjęs? Komentuoja advokatė, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė Marija Židonienė.Parama ir labdara - žinomos, svarbios ir ne vienam labai aktualios sąvokos. O kaip teisiškai reguliojamas paramos teikimas ir gavimas, kas gali teikti ir gauti paramą? Kokie skirtumai tarp paramos ir labdaros? Atsako advokatų kontoros „ AKUMEN “ bendraįkūrėjas, teisininkas Laurynas Vonžodas.Ved. Artūras Matusas

Lietuvoje teisingumą vykdo nepriklausomi teismai. Jų nepriklausomumą užtikrina ne tik Konstitucija, bet ir teismų savivalda. Tačiau tikrai ne kiekvienas galėtume paaiškinti, kokia tai sistema. Apie tai, kaip veikia teismų savivalda, kokias institucijas jos ji vienija, pasakoja Teisėjų tarybos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė dr. Danguolė Bublienė.Metų pradžioje paskelbtas į privalomąją karo tarnybą šaukiamųjų sąrašas. Nors informacijos apie tarnybą skelbiama nemažai, daugelis vis dar susiduria su neaiškumais dėl teisinio šaukimo proceso bei susijusių teisių ir pareigų. Pasigirsta ir svarstymų, ar yra sąlygų, kurioms esant, asmenys gali būti atleidžiami nuo privalomosios karo tarnybos arba privalomoji karo tarnyba jiems būtų atidedama. Teisinius karo tarnybos niuansus nagrinėjame su advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ vyresniąja teisininke Sandra Mickiene.Gyvenime susiklosto sudėtingų situacijų, kai vienas iš sutuoktinių, tėvų ar kitų artimų giminaičių yra pripažįstamas neveiksniu dėl ligos. Iš karto kyla nemažai klausimų, susijusių su neveiksnaus asmens globa, jo teisių užtikrinimu, su jam priklausančio turto administravimu. Advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas pataria kaip elgtis susidūrus su tokiomis aplinkybėmis.Ved. Artūras Matusas

Dirbtinis intelektas (DI) sukelia vis daugiau netikėtų iššūkių pačiose įvairiausiose mūsų gyvenimo srityse. Jo naudojimas tapo aktualus viešosioms ir privačioms organizacijoms, įskaitant DI kūrėjus, naudotojus, importuotojus, pardavėjus ir gamintojus, nepriklausomai nuo to, ar jie veikia ES viduje, ar už jos ribų. Naujų situacijų sprendimui buvo sukurta pirmoji dirbtinio intelekto teisinė sistema – dirbtinio intelekto aktas. Kokia tai sistema, kur, kam ir kaip jis jau ir dar bus taikomas? Pokalbyje dalyvauja teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ vyresnioji teisininkė, sertifikuota dirbtinio intelekto valdymo profesionalė Katerina Jarmolovičienė.Nuo šių metų vasario 1 d. viešųjų pirkimų įstatyme įtrauktas naujas privalomas tiekėjų pašalinimo iš viešųjų pirkimų pagrindas, taip pat naujai ir Baudžiamajame kodekse įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė juridiniams asmenims. Apie naują baudžiamosios teisės ryšį su viešųjų pirkimų procedūra svarstome su advokatų kontoros „Noor“ patarėja, advokate Karolina Keršyte.„Aš buvau tik statytinis...", „Čia tik formaliai mane paskyrė, tikrasis vadovas buvo kitas...", „Draugas paprašė formaliai pabūti...", „Pinigais disponavau ne aš, buvo kitas vadovas“. – Tokie ir panašūs pasiteisinimai, girdimi nagrinėjant vadovo atsakomybės klausimus, dažnai glumina teisininkus. Anot specialistų, sunku suvokti ar tai nekalto naivumo ar aklo pasitikėjimo pasekmės, tačiau neatmetama, kad kartais tokie atvejai gali būti ir sąmoningo veikimo rezultatas. Faktinis ir formalus vadovas - kuris atsakys už padarytą žalą? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ vadovaujantis partneris, advokatas Egidijus Langys.Ved. Artūras Matusas

Turbūt visi įvairiuose kontekstuose esame girdėję terminą „senatis“ arba „ieškinio senatis“. Tačiau, matyt, tikrai ne kiekvienas galėtume paaiškinti, ką jis reiškia ir kaip senatis ar ieškinio senatis įgyvendinama. Apie tai, kas yra senatis ir kokios galimos pasekmės nesilaikant nustatytų senaties terminų, pasakoja Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėja Lina Antanaitienė.Žiemos palydovas – sergamumas gripu ir peršalimo ligomis – toliau mūsų neapleidžia. Ir nors Lietuvoje darbuotojai turi teisę į apmokamas nedarbingumo atostogas, kurios yra numatytos ir detaliai sureguliuotos teisės aktuose, kai kurie darbuotojai, net ir susirgę, pasirenka eiti į darbą. Toks elgesys,anot specialistų, kelia reikšmingų teisinių, sveikatos bei darbo saugos klausimų. Apie darbą sergant, pokalbyje su advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininke Karolina Briliūte.Džiaugsmą įsigijus naują būstą ar kitą nekilnojamąjį turtą gali gerokai aptemdyti iki galo nesutvarkyti nuosavybės perleidimo dokumentai arba išaiškėjęs sunkiai pataisomas statybinis brokas. Specialistai sako, kad išankstinis neapsižiūrėjimas ir skuba, įsigyjant labai patinkantį objektą, gali kainuoti labai brangiai. Kaip neapsigauti, kokius namų darbus pasidaryti ir kaip elgtis, jeigu klaida jau padaryta? Perkantiems, statantiems ar remontuojantiems būstą pataria bendrovės „Statybų pretenzija “ įkūrėjas Ramūnas Mackevičius.Ved. Artūras Matusas

Kino filmuose dažnai esame girdėjė sulaikomam asmeniui teisėsaugos pareigūno ištariamą frazę: „Turite teisę tylėti. Viskas, ką pasakysite, bus panaudota prieš jus teisme“. – Tokiu būdu jau sulaikymo momentu yra patariama neduoti jokių paaiškinimų ar parodymų (taip pat ir parodymų prieš save). Ar tokią frazę turėtume išgirsti ir Lietuvoje, kaip elgtis ir kiek bendrauti su praeigūnais? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokatas Aleksandras Vancevičius.Mykolo Romerio universitetas išleido monografiją „Lietuvos teisininkas Mykolas Romeris“. Monografijos autorė, šio universiteto Viešosios teisės instituto profesorė dr. Ieva Deviatnikovaitė, atskleidžia teisininko profesinį kelią nuo advokato padėjėjo iki Tarptautinio Teismo teisėjo Hagoje ir Universiteto rektoriaus pareigų. Kadangi Mykolas Romeris buvo aukščiausių teisės ir mokslo institucijų pareigūnu, jam buvo lemta tapti ir įvairiausių istorinių įvykių liudininku. Savo patirtį ir išgyvenimus teisininkas aprašė dienoraščiuose, kurių yra beveik 15 tūkstančių puslapių. Šie dienoraščiai leidžia sužinoti dalykus, kurių niekada nebūtų galima įskaityti jokiuose oficialiuose protokoluose ar dokumentuose: apie tai, kaip realiai veikė Valstybės Taryba, su kokiomis problemomis susidūrė to meto teisėjai, advokatai, prokurorai, valstybės tarnautojai, kaip sprendimus priimdavo Tarptautinis Teismas, Lietuvos valstybės vadovas, ministrai, kaip buvo kuriami Lietuvos teismai, formuojamas Lietuvos mokslas. Apie naująją monografiją , apie vieną iškiliausių teisninkų Mykolą Romerį pokalbis su Mykolo Romerio universiteto Viešosios teisės instituto profesore dr. Ieva Deviatnikovaite.Ved. Artūras Matusas

Nuo 2025 m. sausio 1 d. jau galima turėti investicinę sąskaitą. Per šią sąskaitą gautoms pajamoms galios pajamų apmokestinimo režimas, atidedant pajamų mokesčio mokėjimą už gautas investavimo pajamas, jei jos bus reinvestuojamos. Deklaruoti kaip investicinę sąskaitą galima jau turimą, ar atsidarytą naują sąskaitą tiek finansų įstaigose, tiek per mokėjimo paslaugų tiekėjus Lietuvoje ar užsienyje. Ką turėtume žinoti apie šį naują instrumentą, ką šie pakeitimai reiškia esamiems ir būsimiems investuotojams? Pokalbyje dalyvauja advokatų kontoros COBALT asocijuota partnerė Rasa Mikutienė.Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai įvestas įpareigojimas savo internetinėje svetainėje privalomai skelbti visus sprendimus, priimtus atlikus tyrimą arba patikrinimą, ir išnagrinėjus skundą dėl duomenų apsaugos pažeidimo. Inspekcijai nustačius Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nesilaikymo atvejus, nuo šiol viešai turi būti paskelbiamas ir pažeidimą padariusios įmonės pavadinimas (institucijoms atlikus tyrimą ir nenustačius pažeidimų, sprendimai bei susijusių įmonių pavadinimai neskelbiami). Kokį poveikį padarys ši duomenų apsaugos pažeidėjų „gėdos lenta“ ? Tai aptariame su advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneriu, Technologijų industrijos grupės vadovu, advokatu Mindaugu Civilka.Įsigaliojo nauja Tarpvalstybinė PVM smulkiojo verslo schema. Tad Lietuvos tautodailinkai, pvz. mugėje Vokietijoje, jau galės prekiauti nemokėdami vietinio vokiško pridėtinės vertės mokesčio. Kokias galimybes naujoji lengvata atveria, kokius namų darbus teks atlikti smulkiajam verslui, kuris ketina teikti paslaugas ar tiekti prekes už Lietuvos ribų? Komentuoja mokesčių žinių platformos „Mokesčių sufleris“ ekspertas, auditorius Gintaras Juškauskas.Ved. Artūras Matusas

Sausio viduryje Kauno apylinkės teisme įvykęs incidentas, kai teisiamasis smurtavo prieš teisėją, dar kartą iškėlė svarbų klausimą: ar teisėjai, teismo darbuotojai, nukentėję asmenys ir kiti proceso dalyviai gali jaustis saugūs tiek ieškodami teisingumo, tiek vykdydami tiesiogines savo pareigas? Šis išpuolis prieš teisėją atskleidė rimtas saugumo spragas teisinėje sistemoje, keliančias pavojų ne tik teisėjams, bet ir prokurorams, advokatams, teismų darbuotojams bei lankytojams. Ką daryti, kad panašių situacijų būtų išvengta? Kokios priemonės būtinos norint užtikrinti teisėjų, teisingumo įstaigų darbuotojų ir lankytojų saugumą? Kokių priemonių imtasi iki šiol? Apie tai kalbamės su Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininke, Teisėjų tarybos sekretore Viktorija Šelmiene.Gali būti ir taip – darbuotojas yra pareigingas, įgyvendina darbines užduotis, neturi darbo drausmės pažeidimų, bet komandą jo elgesys veikia neigiamai. Tokius žmones kolegos ir darbdaviai linkę vadinti „toksiškais darbuotojais. Turint galvoje, kad tarp darbdavio pareigų yra ir pareiga efektyviai spręsti darbuotojų konfliktus bei užtikrinti darbo aplinkos harmoniją, ką daryti, kai suprantame, jog nėra kito kelio, tik atsiveikinti su tokiu darbuotoju? Kaip ,nepažeidžiant įstatymų,atsisveikinti su „toksiškais darbuotojais“? Komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyresnioji teisininkė, advokatė Indrė Mažeikaitė.Lietuvoje pavėžėjai įprastai dirba pagal individualią veiklą, o ne pagal darbo sutartį. Pastebima, kad tai darbuotojams kelia daugiau grėsmių nei privalumų. Teisininkai sako, kad skaitmeninės darbo platformos (programėlės, kurios sujungia paslaugų teikėjus su klientais) sukuria prieštaringas darbo santykių formas ir trikdo tradicinį darbo organizavimą. Taip pat šis verslo modelis apriboja darbuotojų teisę naudotis darbo apsauga. Tad kodėl šie darbo santykiai grindžiami savarankišku darbu, o ne darbo sutartimi? Pokalbis su Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesore Ligita Gasparėniene.Ved. Artūras Matusas

Prasidėję metai – laikas, kai įmonės vertina savo kalendorinius metus ir pradeda svarstyti apie dividendus. Įstatymai Lietuvoje gan aiškiai reglamentuoja, kada ir kaip dividendai gali būti skirstomi, užtikrinant, kad būtų išlaikomas įmonės mokumas ir akcininkų teisės. Apie tai , kad dividendai ne tik finansinė grąža, bet ir atsakomybė, pokalbyje su įmonės „Pretax“ steigėja ir vadovaujančia partnere Aiste Gervele.Muzika viešose vietose mus lydi beveik visur – nuo kavinių iki melodijų iš mobiliųjų įrenginių. O ar susimąstėte, kada toks viešas kūrinių atlikimas peržengia teisėtumo ribas ir kada viešas muzikos transliavimas gali teisės pažeidimu? Kur slypi autorių teisių apsaugos ribos ir kaip neatsidurti jų pažeidėjų sąraše? Į šiuos klausimus atsako advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkas Rokas Puodžiūnas.Nuo birželio Lietuvoje įsigalios naujas Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas. Šiuo teisės aktu siekiama užtikrinti, kad tam tikrų prekių gamintojai, importuotojai, platintojai bei paslaugų teikėjai atitiktų prieinamumo standartus. Pagrindinis dėmesys – asmenų su negalia poreikiams ir patogumui. Kas keisis, ką iki įstatymo įsigaliojimo turi nuveikti gamybininkai ir paslaugų tiekėjai? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnerė, advokatė Asta Macijauskienė.Ved. Artūras Matusas

Teismų praktika, nuasmeninant savo sprendimus, visuomenėje yra sulaukusi įvairių vertinimų ir reakcijų Neseniai daug diskusijų sukėlė nuosprendis, kuriame nuo visuomenės buvo paslėptas ne tik pats nuteistasis, bet ir istorinių asmenybių vardai, institucijų ar knygų pavadinimai bei jų autoriai. Kodėl nuasmeninami teismo sprendimai? Komentuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamųjų bylų teisėja Laura Kaupelė.Nuo šių metų pradžios visi nauji kreditorių reikalavimai dėl vieno asmens skolų ir nepiniginio pobūdžio prievolių pateikiami vykdyti tam pačiam antstoliui. Teigiama, kad tokia tvarka supaprastina ir atpigina sprendimų vykdymo procedūras tiek skolininkams, tiek kreditoriams. Apie naują taisyklę „Vienas skolininkas – vienas antstolis“ pokalbyje su Antstolių garbės teismo nariu, antstoliu Vitaliu Milevičiumi.Bendradarbiavimas su nuomonės formuotojais šiandien gan dažai naudojamas rinkodaroje, nes tai padeda pasiekti tikslinę auditoriją bei greičiau išpopuliarinti naują produktą ar paslaugą. Tačiau norint, kad tokia partnerystė būtų sėkminga ir teisiškai apsaugota, svarbu aiškiai apibrėžti abiejų šalių lūkesčius ir įsipareigojimus bendradarbiavimo sutartyje. Kokie pagrindiniai aspektai, į kuriuos patartina atsižvelgti sudarant sutartį su nuomonės formuotojais? Pataria Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja Saulenė Jokūbauskienė.Ved. Artūras Matusas

Registrų centro duomenimis, 2023 m. Lietuvoje buvo kiek daugiau nei 9 tūkstančiai neveiksnių arba ribotai veiksnių asmenų. Ką reiškia asmens pripažinimas neveiksniu arba ribotai veiksniu? Kaip vyksta prašymų dėl fizinių asmenų pripažinimo ribotai veiksniais ar neveiksniais nagrinėjimas teismuose ir ar įmanoma atgauti veiksnumą? Komentuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski.Prasidėjus naujiems kalendoriniams metams galime prarasti sukauptas atostogas. Tai reiškia ne tik prarastas potencialas atostogas, bet ir prarastą materialią naudą už jų neišnaudojimą. Ar tai įvyks, priklauso ne tik nuo to, kada darbuotojas įgijo teisę į atostogas, bet ir nuo to, ar buvo svarbių aplinkybių, dėl kurių darbuotojas negalėjo laiku jomis pasinaudoti. Ką daryti vadinamiesiems atostogų kaupikams bei jų darbdaviams, pasakoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Agnietė Venckienė.Skyrybų statistika liudija, kad šeimos (arba vienas iš sutuoktinių) sprendimą skirtis priima Naujųjų metų išvakarėse. Psichologai irgi pastebi, kad vienas dažnesnių Naujųjų metų tikslų yra būtent sprendimas nutraukti santykius. Tačiau teisininkai perspėja, kad turėtumėte labai gerai apsvarstyti, kokius klausimus gali tekti spręsti ir įsivertinti kas jūsų laukia . – Galbūt skyrybos nėra geriausia ar vienintelė išeitis? Pokalbis su advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokato padėjėja Egle Šulciene.Ved. Artūras Matusas

Paskutinę šių metų dieną apie verslui reikšmingus teisės aktų pokyčius, kurie įsigalios 2025-aisiais. Kokiems pasikeitimams derėtų pasiruošti ir kokių veiksmų teks imtis, pataria advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris.Tarptautinės sankcijos pastaruosius kelerius metus dažnai minimos tiek politiniame, tiek ekonominiame kontekste. Jų taikymo sritys irgi plačios: nuo valstybių, juridinių bei fizinių asmenų iki specifinių prekių ar paslaugų. Taip pat skiriasi ir sankcijų įgyvendinimo metodai, kurie gali apimti turto įšaldymą, sandorių nevykdymą, draudimą sudaryti sutartis su sankcionuotais subjektais ar kitas ribojamąsias priemones. Kokią įtaką sankcijos daro Lietuvos verslui ir mums visiems? Pokalbyje dalyvauja advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas Karolis Grižas.Atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reikšmė. Kam to reikia, nuo ko pradėti, norint atidalinti turtą? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos NOOR advokatas Arminas Magyla.Ved. Artūras Matusas

Nuo 2025 metų sausio 1 d. Lietuvos apylinkių teismų reforma įneš pokyčių teismuose – apylinkių teismų rūmų skaičius sumažės nuo 43-ų iki 27-ių, tačiau rūmų pastatai išliks ir toliau ten bus nagrinėjamos bylos. Pokyčiai sulaukė nemažai klausimų ir dėmesio regionuose, tad su Teisėjų tarybos nariu, Šiaulių apylinkės teismo pirmininku Ernestu Šukiu aiškinamėskokie pasikeitimai vyks Šiaulių, Panevėžio, Telšių apylinkių teismuose ir kaip bus toliau organizuojamas darbas.Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje išlieka aktyvi – per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Registro centro duomenimis buvo įregistruoti beveik 82 tūkstančiai pirkimo-pardavimo sandorių. Akivaizdu, kad tūkstančiai žmonių susiduria su įvairiais nekilnojamojo turto pardavimo klausimais, įskaitant ir mokesčius, kurie gali reikšmingai paveikti gautą pelną. Kokius mokesčius teks susimokėti, o kokių galima išvengti, pardavus nekilnojamąjį turtą? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos NOOR advokato padėjėja Monika Barisaitė.Pastebima, kad metų sandūroje suaktyvėja įmonių steigimas – kuriamos naujos arba perkamos jau veikiančios bendrovės. O kas geriau: steigti naują ar nusipirkti jau įsteigtą įmonę? Specialistai sako, kad ir vienas, ir kitas variantas gali būti naudingas, tik reikia atkreipti dėmesį ir įvertinti kai kuriuos aspektus. Pataria įmonės „Buhalterės.lt“ vadovas Laimis Jančiūnas.Ved. Artūras Matusas

Nuo 2025-ųjų įsigalioja pasikeitimai teismų sistemoje. Skelbiama, kad vietoje buvusių 43 teismo rūmų apylinkių teismuose veiklą tęs 27 rūmai. Tačiau šiuo metu veikiančių teismų rūmų pastatai atitinkamoje gyvenamojoje vietoje išlieka. Po pasikeitimų vienus teismo rūmus sudarys 2 ir daugiau pastatų, esančių skirtingose vietovėse. Plačiau apie pertvarką kalbame su Kauno apygardos teismo pirmininku, Teisėjų tarybos nariu Mariumi Bartninku.Prieš priimdamas į darbą naują darbuotoją, kiekvienas darbdavys nori patikrinti, ar informacija, pateikta gyvenimo aprašyme, yra teisinga. Tam ir rengiami darbo pokalbiai. O kokių duomenų darbdavys gali prašyti iš kandidato per atrankos procesą, o kokios informacijos geriau nesiteirauti? Kokių asmens duomenų darbdavys neturi teisės prašyti vėliau, jau tvarkant įdarbinimo reikalus? Kaip elgtis su kandidatų pateiktais duomenimis ir ką daryti, jeigu būsimasis darbuotojas pateikia daugiau informacijos, nei darbdavys prašė? Komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė Raminta Stravinskaitė.Teisinėje praktikoje būta ne vienos istorijos, kai už neteisėtai nutrauktą sutartį teko sumokėti kartais ir labai nemenką netesybų sumą. Sudarinėdamos sutartis šalys dažniausiai tikisi sklandaus bendradarbiavimo, todėl tarpusavio atsakomybės klausimai pamirštami ar jiems skiriama nepakankamai dėmesio. O pasekmės ginčų atveju būna nemalonios – nusimato sudėtingas sutartinės atsakomybės įrodinėjimo procesas, neaiški sutartinės atsakomybės apimtis bei jos taikymo sritis. Ko nepamiršti, kad dėl netesybų neatsidurtume teisme, paaiškina advokatų kontoros „Cobalt“ advokatas Dominykas Jončas.Ved. Artūras Matusas

Lietuvos šeimos įmonių įkūrėjai norėtų perduoti verslą kitai kartai, tačiau dauguma neturi jokio perdavimo plano ar sistemingo požiūrio į įpėdinių mokymą, rodo pirmoji Baltijos šalyse atlikta šeimos verslų apklausa. Kaip elgis, ką ir kaip apgalvoti, kad jaunesnei kartai perduodamas verslas išliktų, o vidiniai šeimos ginčai nesužlugdytų bendrovės? Pataria teisės firmos „Sorainen“ advokatė Jurgita Karvelė.Vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas tapo ypač populiariu reiškiniu. Kameros mokyklų teritorijose ar netgi klasėse, siekiant užkardyti, pavyzdžiui, narkotinių medžiagų vartojimą ir platinimą, irgi yra naudojamos. Kyla klausimas: ar tai legalu? Tai aiškinamės su advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresniuoju teisininku, asmens duomenų apsaugos teisės ekspertu Mantu Baigiu.Nuo šių metų liepos pasikeitė skolų išieškojimo sąlygos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inciatyva buvo paruošti ir įsigaliojo teisės aktų pakeitimai. Jų tikslas – mažinti skolų išskaitas iš darbo užmokesčio, diferencijuoti išskaitymo tarifus, kad nedirbantys skolininkai galėtų grįžti į darbo rinką, o jų kreditoriams atsirastų galimybė atgauti skolas. Ką liudija praktika, ar sugrįžta skolininkai į legalią darbo rinką? Ar paspartėjo skolų išieškojimas? Pokalbyje dalyvauja VšĮ biuras „Pactum“ vadovė, skolos konsultantė Odeta Intė ir Lietuvos Caritas generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.Ved. Artūras Matusas

Nepilnamečiai teismo procese – realybė, kelianti nemažai iššūkių ir patiems bylos dalyviams, ir teismui. Kuo ypatingas teismo procesas, kuriame dalyvauja nepilnamečiai? Kas žinotina šaukimą į teismą gavusiam nepilnamečiui ir jo tėvams? Apie tai pokalbyje su Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju Audriumi Meilučiu.Nemažai studentų ne tik mokosi, bet ir dirba. Kaip suderinti studijas ir darbą? Kokias teises įstatymai numato studijuojančiam darbuotojui? Kaip tinkamai pasiruošti pirmajam studentiškam darbui ir laiku išnaudoti studentams suteikiamas galimybes, pataria advokatų profesinės bendrijos „Confidence Law Office“ partnerė, darbo teisės advokatė Evelina Trukšinienė.Verslas, kurdamas reklamą, turi viską iki smulkmenų apsvarstyti, kad nesulauktų tūkstantinių baudų už klaidinančią reklamą. O štai už prieš rinkimus pasakytus melagingus teiginius, juos pavadinus „priešrinkimine retorika“, politikai lengvai išsisuka. Ar visuomenė, kurdama savo veikimo pagrindinius susitarimus – įstatymus, siekė leisti politikams ją klaidinti, ir be pasekmių? – Tokį klausimą kelia intelektinės nuosavybės teisės advokatė Giedrė Rimkūnaitė –Manke.Ved. Artūras Matusas

Nors įspėjimų dėl finansinio sukčiavimo sulaukiame beveik kasdien, apgautų ir nukentėjusių žmonių nemažėja. Dažniausiai manoma, kad sukčiai yra gerai internete užsimaskavę anonimai ar investuoti telefonu siūlantys įgudę apgavikai. Tačiau nuskalstamas schemas analizuojantys ekspertai pastebi, kad mūsų patiklumu gali pasinaudoti ir labai artimi žmonės ar net šeimos nariai. Kodėl skolų išieškotojai įspėja nesiskolinti net už artimiausius giminaičius? Pokalbis su „General Financing banko“ Skolų išieškojimo skyriaus vadove Zita Radzevičiūte.Vaiko išlaikymo išmoka arba alimentai – situacija, kuri nuolat kelia daug klausimų. Dėl vaiko išlaikymo dažnai nesutaria pačios skirtingais keliais sukančios poros, aiškumo neprideda ir kintanti išmokų tvarka bei alimentų dydis. Kaip apskaičiuojamas išlaikymas vaikams ar galima prašyti jį padidinti ar sumažinti? Pataria advokatų profesinės bendrijos „TRINITI JUREX“ partneris, advokatas Artūras Vaišvila.Neblaivumas darbe pagal Lietuvos teisės aktus vertinamas griežčiau, nei vairavimas neblaiviems. Vairuotojai gali būti nebaudžiami, jei alkoholio koncentracija kraujyje neviršija 0,4 promilės, o štai darbo vietą galima prarasti ir su perpus mažesniu alkoholio kiekiu organizme. Situaciją komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyresnioji teisininkė, advokatė Indrė Mažeikaitė.Ved. Artūras Matusas

Neigiamos pastabos, pakeltas tonas, darbuotojo ignoravimas ar net šmeižtas – tokiomis sąlygomis kasdien dirba tūkstančiai darbuotojų. Mobingas – sąvoka, pastaruoju metu sulaukianti vis daugiau visuomenės dėmesio. Nors problema labai aktuali, pastebima, jog didžiajai daliai darbuotojų ir darbdavių vis dar sunku atpažinti ir įrodyti darbe patiriamą mobingą. Tai, kas vienam yra mobingas, kitam gali atrodyti kaip nevykęs pajuokavimas ar racionali kritika. Kokie yra mobingo požymiai darbinėje aplinkoje, kaip jį atskirti ir atpažinti, kokia teisinė atsakomybė gali grėsti už mobingo naudojimą? Komentuoja Vilniaus apygardos teismo teisėja dr. Rūta Petkuvienė.Nors formaliai Lietuva orientuojasi į aukštą pridėtinę vertę kuriančių ir daug uždirbančių specialistų pritraukimą iš užsienio, konstatuojama, kad tokių specialistų pritraukiame labai mažai. Tam yra objektyvių priežasčių – geopolitinės, socialinės, ekonominės. Tačiau dėl aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumo, teisininkų teigimu, galima kaltinti ir subjektyvias priežastis, tarp kurių labai ryškiai yra matomos pasikeitusios valdžios nuostatos tam tikrų užsienio šalių piliečių atžvilgiu bei migracijos procedūrų trūkumai. Darbuotojai iš užsienio: grėsme ar nauda? Pokalbyje dalyvauja advokatas, advokatų kontoros „NOOR“ partneris. Marius Rindinas.Keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų bent kartais vartoja nelegalų turinį, o reguliariai tai daro ketvirtadalis gyventojų. Trečdalis gyventojų piratinį turinį dažniausiai vartoja nelegaliai žiūrėdami filmus, serialus, televizijos laidas, kitus vaizdo įrašus, o apie ketvirtadalis – klausydamiesi muzikos. Kam darome žalą vartodami piratinį turinį? Ar mažės prognozuojamas piratavimo indeksas, o gyventojų sąmoningumas ir nepakantumas nelegalaus turinio vartojimui augs? Tai svarstome su advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnere, advokate Aušra Macijauskiene.Ved. Artūras Matusas

Pastaruoju metu, vienos garsios bylos fone, ne kartą girdėjome terminus „laikinas sulaikymas“, „kardomosios priemonės“, „suėmimas“ ir „paleidimas už užstatą “. Kokia šių sąvokų teisinė reikšmė ir kada šios priemonės taikomos? Apie tai pokalbis su baudžiamąsias bylas nagrinėjančiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėju Virginijumi Kanapinsku.Anot personalo valdymo specialistų ir teisininkų, kasmetė praktika liudija, kad artėjant vasarai, darbuotojai dažniau nei įprastai nusprendžia išeiti iš darbo, o rudenį prasideda naujų priėmimų ir naujų darbo sutarčių pasirašymo etapas. Ko svarbu nepamiršti prieš pasirašant naują darbo sutartį? Kokias klaidas jose dažniausiai daro darbuotojai ir darbdaviai? Ką daryti klaidą darbo sutartyje pastebėjus jau po pasirašymo? Pataria advokatų kontoros „COBALT“ vyresnioji teisininkė Jolanta Raudonytė.Keičiasi Darbo kodeksas: nuo šiol, bankrutavus įmonei, darbo netekę darbuotojai gaus ilgalaikio darbo išmoką, į kurią šiuo metu teisės neturi. Taip pat stiprinama darbuotojų apsauga nuo smurto ar priekabiavimo darbe, lengvinama kreipimosi, esant darbo ginčams tarp darbuotojo ir darbdavio, tvarka. Kartu numatytos ir naujovės dėl viršvalandžių. Aktualius visiems dirbantiems pokyčius komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt” darbo teisės ekspertė Brigida Bacienė.Ved. Artūras Matusas

Antstoliai pastebi, kad labai išaugo faktų konstatavimo paslaugos poreikis sodų sklypuose. Su kuo tai susiję, ir kokiais atvejais svarbus bei reikalingas faktų konstatavimas pasitelkiant antstolį? Komentuoja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis.Susiklosto situacijų, kai pasirašius sutartį, jos vykdymo metu gali atsirasti aplinkybių, dėl kurių viena iš sutarties šalių pažeidžia sutarties sąlygas arba jai sutartį dėl tam tikrų priežasčių vykdyti tampa sudėtinga. Teisininkai pažymi, kad tokiais atvejais, gali būti inicijuotas sutarties nutraukimas. Kaip nutraukti sutartį teisėtai ir kokių klaidų nepadaryti? Pataria advokatų profesinės bendrijos LAWCORPUS advokatė Giedrė Kučinskė.Nuostabos keliuose vis mažiau kelia vadinami mažieji automobiliai ir visai jauni jų vairuotojai. Tokių transporto priemonių pardavimai auga, vis daugiau paauglių renkasi mažuosius automobilius, o ne anksčiau įprastus mopedus.Vairuoti mažąjį automobilį gali 15-os sulaukę asmenys, „Regitroje“ išlaikę AM kategorijos teorijos egzaminą (praktinio vairavimo egzamino laikyti nereikia). Teisininkai atkreipia dėmėsį, kad toks unikalus reguliavimas, skirtas suteikti jauniems asmenims galimybę anksti pradėti vairuoti be praktinio ugdymo, kelia nemažai klausimų dėl kelių eismo saugumo. Pokalbyje dalyvauja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkė Karolina Briliūtė ir automobilių serviso „TS Vilnius“ vadovas, autoekspertas Egidijus Miškeliūnas.Ar galėtų būti kompensuotos 2010-2012 m. sumažintos mokslininkų rentos? Į tokį klausytojo klausimą atsako advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokatas Girius Ivoška.Ved. Artūras Matusas

Bylos dėl šeimos teisinių santykių yra antroji dažniausiai nagrinėjamų bylų kategorija apylinkių teismuose. 2023 metų Lietuvos teismų veiklos ataskaitos duomenimis, teismuose buvo nagrinėjama beveik 15 tūkstančių byla dėl šeimos teisinių santykių. Pusę iš jų sudaro bylos dėl santuokos nutraukimo, kuriose dažnai sprendžiami laikinųjų apsaugos priemonių klausimai. Kas yra laikinosios apsaugos priemonės, kokias laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose gali taikyti teismas? Pokalbyje dalyvauja Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Aivaras Naujalis.Dažna teisininko patarimo reikalaujanti situacija: kaip parduoti bendrą turtą, jeigu kitas bendrasavininkas nesutinka ar tiesiog nenori? Ar galima priversti kitą turto bendrasavininką parduoti bendrą turtą? Kaip spręsti šią problemą, su kuria susiduria paveldėtojai ar buvę sutuoktiniai? Pataria advokatė Agnija Frejerė.Įvairių sričių specialistai vis pasvarsto apie senos statybos daugiabučių ateitį. Ypač daug diskusijų sukelia siūlymai, remiantis kai kurių užsienio valsybių praktika, nedidelę dalį daugiabučių namų, kurie yra avarinės būklės, nugriati. O kas lauktų šio nekilnojamojo turto savininkų, kaip teisiškai galėtų būti išspręsta ši įvairiapusė problema? Komentuoja advokatų kontoros „Marger“ vyresnysis teisininkas, advokatas Egidijus Matonis.Ved. Artūras Matusas

Tėvų skyrybos ir vaikų dalybos, jei šeima turi nepilnamečių vaikų, vienas nuo kito neatskiriami procesai. Skyrybos turint vaikų, ypatingai kai tėvai nesutaria dėl vaikų globos, yra pakankamai sudėtinga teisinė situacija. Tad sutuoktiniams, ketinantiems nutraukti santuoką, svarbu žinoti kaip Lietuvos teismai sprendžia tokio pobūdžio bylas, į ką atsižvelgia nustatydami vaikų gyvenamąją vietą bei bendravimo su vaikais tvarką. Komentuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Jan Maciejevski.Jei dvejojate dėl testamento teisėtumo ir manote, kad jis nebuvo surašytas laisva mirusiojo valia, yra galimybė testamentą užginčyti ir jį pripažinti negaliojančiu. Aplinkybes ir sąlygas paaiškina teisininkė Rasa Vaičekauskytė.Besitęsiant plataus masto Rusijos agresijai prieš Ukrainą, šioje valstybėje labai išaugo poreikis pirkti įvairias prekes ir paslaugas statybų, energetikos, komunikacijų ir kitose srityse. Tikėtina, kad pasibaigus aktyviems karo veiksmams, šių prekių ir paslaugų poreikis tik dar padidės. Todėl Lietuvos įmonės, kurios planuoja tiekti prekes ir paslaugas į Ukrainą, turėtų iš anksto pasiruošti tokiai galimybei, įvertinti galiojančius reikalavimus tokioms prekėms ir paslaugoms. Kaip pasirengti vykdyti veiklą Ukrainoje? Pokalbis advokatų profesinės bendrijos „Abromavicius Attorneys“ advokatu Giedriumi Abromavičiumi.Ved. Artūras Matusas

Turto paveldėjimo klausimai aktualūs kiekvienam iš mūsų. Paveldėjimas yra procesas, susijęs su artimo žmogaus netektimi, todėl savo teisių žinojimas šioje situacijoje itin jautrus. Nors teisės aktai ir numato paveldėjimo proceso eigą, svarbu nepadaryti klaidų įgyvendinant paveldėjimo priėmimo arba atsisakymo procesą nuo pat pradžių, kad palikimo priėmimo klausimo svarstymas nenusitęstų. Pokalbis su Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju Andriumi Ignotu.Didesnis ar mažesnis eismo įvykis visada sukelia nemažai streso. Vairuotojai neretai sutrinka ir nežino, net nuo ko pradėti ir ką daryti: skambinti artimajam, policijai, o gal bandyti su kitu vairuotoju pačiam išspręsti iškilusią problemą? Dar prisideda eismo įvykio deklaracijos pildymo iššūkis ir mintys, kad tinkamai neužfiksavus visų detalių, gali likti kaltas juo nebūdamas. Kartais susiduriama ir su kitos pusės spaudimu. Tad ką būtina atlikti po eismo įvykio ir kokias didžiausias klaidas darome? Pataria Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas.Tarp darbuotojų vis dar vyrauja daug nežinomybės, susijusios su atleidimo iš darbo procesu. Ypač daug nerimo kyla po vaiko priežiūros atostogų į darbą grįžusioms mamoms, tėčiams ar vaiko globėjams: žmogus, kuris dvejus ar trejus metus praleido vaiko priežiūros atostogose, neretai į darbą grįžta atitrūkęs ne tik nuo savo darbo, bet ir nuo rinkos. Pasitaiko ir atvejų, kai darbdaviai, kurie tokį darbuotoją atleidžia arba psichologiniu spaudimu siekia jį priversti patį išeiti iš darbo, jei negali jam pasiūlyti tos pačios ar kitos darbo vietos įmonėje. Kaip elgtis susidūrus su situacija, kai grįžus po vaiko priežiūrios atostogų paaiškėja, kad tavo darbo vieta užimta? Ar tai reiškia darbuotojo atleidimą? Komentuoja advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė Eglė Stražnickienė.Ved. Artūras Matusas

Nuo rugsėjo pradžios pareiškimai dėl asmens išdavimo (perdavimo) pagal Europos arešto orderį pradėti nagrinėti vien elektronine forma. Tai reiškia, kad nuo rugsėjo 1-osios neliko popierinių bylų, o jos nagrinėjamos Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje. Europos arešto orderius, jų nagrinėjimą ir įsigaliojusias naujoves komentuoja Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė.Teisiniai sportininkų iššūkiai: kokie ginčai ir su kuo kyla, kaip jie sprendžiami, kur tokios bylos sprendžiamos? Apie nedažnai aptariamą sporto teisę pokalbyje su sporto teisės specialistu, advokatų profesinės bendrijos ,, Biguzas, Samuolis ir partneriai“ partneriu, advokatu Audriumi Biguzu.Ved. Artūras Matusas

Nuo šių metų liepos 1 d. sušvelnėjus skolų išieškojimo sąlygoms, iš skolingų žmonių pajamų išskaičiuojamų lėšų dalis sumažėjo du-tris kartus. Tai būtų gera žinia, jeigu ne labai pailgėję skolų gražinimo terminai. Nors išskaitų sumažinimo iniciatoriai vylėsi, kad naujoji tvarka skatins skolingus žmones grįžti į legalaus darbo rinką ir padės sėkmingiau grąžinti skolas, antstoliai sako, kad realybė šių optimistinių prognozių nepatvirtina, o dalies skolų kreditoriai nesulauks niekada. Kam palanki naujoji skolų išieškojimo tvarka? Komentuoja antstolis, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis.Ko gero, ne vienam, ieškančiam nekilnojamojo turto, teko nusivilti, kai važiuojant apžiūrėti, kaip skelbime rašoma, „namo Antakalnyje“, paaiškėja, kad jis yra Nemenčinėje. Taip pat pasitaiko, kad nuvykęs pasižvalgyti neva pamiškėje, pušų apsuptyje, esančio kotedžo, pamatai, kad pušimis ir mišku net nekvepia, kad pora medelių auga tik tolokai nuo reklamuojamo būsto. Apie klaidinančią reklamą nekilnojamojo turto skelbimuose ir atsakomybę už tokius veiksmus pokalbyje su advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnere, advokate Asta Macijauskiene.Anot policijos, vien Vilniuje per mėnesį gaunama apie 300 pranešimų dėl kiemuose apgadintų automobilių. Norintys apsaugoti savo transporto priemones gyventojai kartais sumano daugiabučio kieme savarankiškai įtaisyti bendrą erdvę filmuojančią kamerą. Ar tai teisėta, ar galima savarankiškai įsirengti kamerą daugiabučio kieme? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos AVERUS asocijuotoji partnerė, advokatė Lina Taletavičiūtė-Misiūnienė.Ved. Artūras Matusas

Jau ne pirmus metus automatiškai nuskaitomi bei į duomenų bazes įrašomi visų į Kauną įvažiuojančių ir iš jo išvykstančių automobilių valstybiniai numeriai. Stebėjimo kameros įrengtos ne tik Kaune, bet ir Vilniuje, įvažiuojančių automobilių srautą fiksuoja ir Palanga. Teisėsaugininkai turi glimybę ne tik realiu laiku stebėti juos sudominusią transporto priemonę, bet ir pasižvalgyti po praeitį: įrašai apie kiekvieno automobilio maršrutą saugomi kelerius metus. Policija neatskleidžia visų šios sekimo sistemos galimybių, tačiau jau skelbta, kad būten ji padėjo nustatyti mažametę pagrobusį įtariamąjį ir išlaisvinti garaže Kaune kalintą mergaitę. Stebėjimo kameros keliuose – globalus sekimo tinklas ar pastangos vardan visų mūsų saugumo? Tai svarstome su advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneriu, Technologijų industrijos grupės vadovu, advokatu Mindaugu Civilka.Skyrybų atveju klausimus dėl vaiko išlaikymo paprastai sprendžia teismas. Tačiau būna tėvų, kurie sugalvoja nepaisyti teismo sprendimo ir tarpusavyje pasirašo susitarimus dėl, pavyzdžiui, mažesnių alimentų. Kiek iš viso galima susitarti dėl vaiko išlaikymo be teismo ir anstolių įsikišimo, ar tokios tarpusavio susitarimo sutartys galioja teisiškai? Pokalbyje dalyvauja „CEE Attorneys“ advokatė Liucija Jankoitė.Prasidėjo rugsėjis, prasidėjo ir įtemptas sezonas studentams. Ne vienam iš jų teks derinti studijas su darbu. Ką reikėtų žinoti, studijuojant ir dirbant, ir kokias teises turi besidarbuojantys studentai? Komentuoja Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.Ved. Artūras Matusas

Kas yra teistumas, kiek jis trunka ir kada išnyksta? Kokią įtaką tolimesniam gyvenimui gali turėti teistumas? Pokalbis su Baudžiamųjų bylų advokatu , Mykolo Romerio universiteto vyr.lektoriumi dr. Laurynu Pakštaičiu.Pirkdami būstą su paskola ar kreditu, dažniausiai turime sudaryti ir hipotekos sutartį. Kas yra hipoteka, kodėj ji reikalinga ir kokių su hipoteka susijusių įsipareigojimų tikrai nevertėtų pažeisti? Komentuoja kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ teisininkė Ieva Pukelienė.„Koks Jūsų dabartinis atlyginimas?“ – tai vienas iš klausimų, kurio darbdaviai po poros metų klausti nebegalėsi, bet užtat bus galima sužinoti kokia kolegų alga. Apie nuo 2026ųjų birželio įsigaliojančią Europos Sąjungos direktyvą dėl užmokesčio skaidrumo kalbame su advokatų kontoros „Glimstedt” darbo teisės ekspertė Brigida Baciene.Ved. Artūras Matusas

Čia pat vasara – atostogų ir kelionių metas. Atskirai gyvenantiems tėvams, planuojantiems keliones su vaiku į užsienį, kyla klausimų ar tam būtinas skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos leidimas. Ką reikėtų žinoti, kad planuotos atostogos su vaikais nenutrūktų net neprasidėję? Teisinius kelionių su vaiku niuansus paaiškina Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Jan Maciejevski.Vyrauja nuomonė, kad su persekiojimu dažniausiai susiduria tik vieši, garsūs ir populiarūs žmonės. Tačiau ši latentinė ir neteisėta veika , teisininkmų pastebėjimu, yra gana plačiai paplitusi, o tapti persekiojimo auka galime tapti beveik visi. -Itin palanki ir patogi terpė persekiojimui yra socialinė erdvė ir įvairios medijos platformos.Ką daryti, kai toks intensyvus dėmesys gali pasirodyti ne tik nepageidaujamas, tačiau ir keliantis neigiamus išgyvenimus, o galiausiai ir realios grėsmės pavojų? Ar turime efektyvių teisinių priemonių nuo tokių veiksmų apsisaugoti? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkė Karolina Laura Briliūtė.Daugėja metalo detektorius turinčių ir senienų paieškomis užsiimančių entuziastų. Tačiau ar kiekvienas, įsigijęs metalo detektorių, galime pradėti ieškoti vertingų daiktų? Tai tik laisvalaikio pramoga ar griežtai ribojama veikla? Pokalbis su Kultūros paveldo departamento Veiklos koordinavimo skyriaus vyriausiuoju specialistu Ričardu Dediala.Ved. Artūras Matusas

Viešumoje vis pasvarstoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimai itin dažnai naikinami aukštesnio teismo. O kokie teismo sprendimai iš viso gali būti skundžiami ir koks teismas tokius skundus nagrinėja?Apie tai kalbame su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūniene.Darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio gali pasibaigti dėl pačių įvairiausių priežasčių. Kartais, kai darbo tęsti nebeįmanoma, lieka vienas esminis klausimas – ar nutraukiant darbo sutartį darbuotojui priklauso išeitinė išmoka? Kada, kokio dydžio ir ar apskritai gali tikėtis išeitinės? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „HITUS Legal“ vadovaujanti partnerė, darbo ginčų ir teisės ekspertė, advokatė Rūta Didikė.Artėja vasara – biurų tuštėjimo metas, tačiau ne tik dėl atostogų, bet ir dėl pokyčių, susijusių ir su darbdavių, ir su darbuotojų interesais organizuotis darbo laiką. Būtent vasaros sezonas tas laikotarpis, kai ne tik pravartu, bet būtina pagalvoti ne tik apie individualių darbo grafikų vasaros laikotarpiui sudarymą, bet ir nuotolinio darbo tvarkos aprašo parengimą. Ar visi gali dirbti nuotoliu, ar privalo sutikti su tokiu darbdavio siūlymu, ir kas apie nuotolinį darbą žinotina darbuotojams ir darbdaviams? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokatas Girius Ivoška.Ved. Artūras Matusas

Beveik 50 tūkstančių valandų truko teismo posėdžiai ir susitikimai, kuriuos Lietuvos teismai organizavimo praėjusiais metais. Jau tapo įprasta, kad dalis posėdžių rengiami nuotoliu. O kaip vyksta ir kada rengiami nuotoliniai teismo posėdžiai? Ką apie teismą per nuotolį derėtų žinoti, jeigu tokiame tektų dalyvauti? Kalbame su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju Ramūnu Keidūnu.Skolinimasis nemažai daliai žmonių yra tapęs kasdieniu dalyku: vieni skolinasi iš bankų, kiti, prispirti neatidėliotinų reikalų, skolinasi iš draugų ar giminaičių. Teisininkai perspėja, kad į skolinimą pažvelgus paviršutiniškai ar pasitikėjus tik garbės žodžiu, galima susidurti su pinigų atgavimo bėdomis. Tad kaip skolinti ir skolintis saugiai, kaip tinkamai įforminti paskolą? Ar skolinant ir skolinantis pinigų visada būtina rašytinė paskolos sutartis? O gal pakanka tik skolos raštelio? Pataria advokatas Martynas Antanaitis.Darbuotoją, padariusį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, galima atleisti ir be išeitinės išmokos, ir be įspėjimo termino. Tačiau tik tuo atveju, jei kilus ginčui darbdavys galės įrodyti, kad darbuotojo atleidimas teisėtas. Neteisėto atleidimo atveju, darbdaviui tenkantys kaštai gali būti išties dideli. Komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“advokatė Indrė Mažeikaitė.Ved. Artūras Matusas

Specialiųjų tyrimų tarnyba kiekvienais metais gauna vis daugiau asmenų pranešimų apie galimą korupciją. Suskaičiuota, kad pernai tokių pranešimų padaugėjo 30čia procentų. Kaip į piliečių pranešimus reaguoja ir kaip juos tiria Specialiųjų tyrimų tarnyba? Kiek vertinga asmenų pateikta informacija ir kiek apsaugoti pranešėjai? Pokalbis su Specialiųjų tyrimų tarnybos Pranešimų nagrinėjimo skyriaus vadovu Miku Bukausku.Čia pat vasara – ilgai lauktų atostogų ir skrydžių metas. Tačiau, kartais, ne viskas klostose kaip sudėliojome iš anksto: štai prieš pora savaičių dėl aviacijos darbuotojų streiko Prancūzijoje oro linijos atšaukė šimtus skrydžių, tarp jų būta ir maršrutų iš Lietuvos. Kaip elgtis sužinojus, kad ilgai planuotą ir lauktą kelionę teks atidėti, kur kreiptis kompensacijos dėl vėlavusio ar atšaukto skrydžio? Pataria oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas, portalo „Oro skundas“ įkūrėjas Balys Rimkus.Lygiai prieš šimtą metų, 1924 m. gegužės 8 d., Lietuva ir Britų imperija, Prancūzija, Italija bei Japonija pasirašė Klaipėdos krašto konvenciją. Tokiu būdu Klaipėdos kraštas buvo galutinai perduotas Lietuvos valstybei. Tačiau Klaipėdos kraštui buvo suteiktas išskirtinis statusas - autonominis. Tai reiškė, kad jame galiojo kitokia tvarka nei visoje likusioje Lietuvoje. Dėl to neretai kildavo konfliktai tarp Didžiosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto. Galiausiai 1935 m. Lietuvoje įsteigtas Statutinis Teismas, kuris turėjo spręsti šiuos ginčus ir harmonizuoti santykius tarp Kauno ir Klaipėdos. Laidos pašnekovė Mykolo Romerio universiteto profesorė Ieva Deviatnikovaitė savo naujausioje knygoje „Statutinis Teismas“ kaip tik ir atskleidžia šio teismo steigimo priežastis, poreikį, istorines atsiradimo aplinkybes ir jo likimą.Ved. Artūras Matusas

Praėjusiais metais pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėta daugiau nei 500 bylų dėl darbo teisinių santykių (dėl darbo užmokesčio, darbo sutarties pasibaigimo bei nutraukimo ir kt.). Būta bylų, susijusių ir su darbuotojais iš užsienio valstybių. O kokiomis sąlygomis darbdavys privalo įdarbinti asmenį iš užsienio, ar darbo sutartys su užsieniečiais kuo nors skiriasi, ką darbuotojui reikėtų žinoti bandant apginti savo teises? Pokalbyje dalyvauja Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys.Dirbtinio intelekto technologijos vystosi itin sparčiai, tam naudojamas vis didesnis kūrinių, kuriais yra apmokomi dirbtinio intelekto įrankiai, kiekis, tačiau iki šiol vis dar nėra aiškaus ir praktiškai įgyvendintino atsakymo, kur visame šiame itin spartaus technologinio vystymosi etape yra autorius, jo pagrindinės teisės ir kaip jos galėtų būti įgyvendinamos. Kam priklauso turinio autorystė, kuris sukurtas su dirbtinio intelektu įrankiu? Kokie iššūkiai jau kyla ir gali kilti? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys“ vadovaujantis teisininkas Paulius Sartatavičius.Nuo 2022ųjų lapkričio įsigaliojo reikšmingi Darbo kodekso pakeitimai, kuriais buvo įtvirtinta, kad smurtas ir priekabiavimas darbe (įskaitant ir psichologinį smurtą) yra draudžiamas. Pakeitimai numato smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinio smurto, smurto ir priekabiavimo dėl lyties, sąvoką, šių reiškinių draudimą bei darbdavių pareigas smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje. Darbo kodeksas įpareigoja darbdavius imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, suteikti. Beveik pusantrų metų galioja naujas reguliavimas, o kokie rezultatai? Ar situacija pasikeitė? Svarstome su advokatų kontoros ECOVIS Proventus Law asoocijuota partnere, darbo teisės grupės vadove Brigida Baciene.Ved. Artūras Matusas

Dar Šaltojo karo laikotarpiu Lietuvoje buvo įrengta šimtai slėptuvių, skirtų gyventojams pasislėpti ekstremalių situacijų arba karo atveju. Jei iki karo Ukrainoje visuomenei tokių patalpų likimas nebuvo gerai žinomas, dabar tai tapo ypatingai aktualu. Viešojoje erdvėje daug kalbama apie priedangas , slėptuves ar kolektyvinės apsaugos statinius, tačiau ne visi žinome ką tai reiškia ir tik nedaugelis iš mūsų galėtų pasakyti kokioje vietoje mieste, kuriame jau daugelį metų gyvename, yra tokia slėptuvė. Kiek pasikeitė teisinis reguliavimas gyventojų apsaugos ekstremalių situacijų atvejais ir karo metu, kokie apsaugai skirtų statinių skirtumai, ir kas mus apsaugotų labiausiai? Pokalbis su Vilniaus apygardos teismo teisėja, Mykolo Romerio universiteto partnerystės profesore dr. Rūta Petkuviene.Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, daugėja įmonių ir net valstybinių iniciatyvų bei bandymų taikyti keturių darbo dienų savaitę. Kaip reikėtų organizuoti darbą įvedus tokią praktiką , ar keturių darbo dienų per savaitę modelis suderinamas su Darbo kodeksu? Komentuoja Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.Pavasaris – automobilių pirkimo ir pardavimo metas. Dažnai siūloma labai greitai nupirkti Jūsų automobilį, kuris bus išvežtas į užsienį (kartais konkrečiai nurodoma Uktaina). Bandoma sudaryti įspūdį, kad automobilis bus nupirktas su visais žinomais ir nežinomais trūkumais, ir niekas dėl to nereikš jokių pretenzijų. Tačiau autorinką stebintys specialistai sako, kad ne visada tokie automobiliai išvežami į užsienį, kad nepatyręs žmogus gali prarasti pinigus, užsidirbti apsilankymą policijoje arba net teisme dėl iškelto civilinio ieškinio. Pataria bendrovės ,,Autopretenzija“ įkūrėjas Ramūnas Mackevičius.Ved. Artūras Matusas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – vienintelis kasacinis teismas valstybėje. Kas, dėl kokių sprendimų ir kokia tvarka gali į jį kreiptis, koks šio Teismo vaidmuo visuomenės gyvenime ir teismų sistemoje? Pokalbyje dalyvauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Danguolė Bublienė, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas.Iš neteisėtai praturtėjusių vilniečių teismas nusprendė konfiskuoti beveik milijoną eurų. Kaip nurodė prokuratūra, vykdant ikiteisminį tyrimą buvo atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimai, įvertintos nuteistųjų teisėtos pajamos – tai leido pagrįstai manyti, kad pajamų nepakako minėtu laikotarpiu patirtoms išlaidoms pagrįsti. Apie neteisėtą arba nepagrįstą praturtėjimą kalbame su advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ partneriu advokatu Egidijumi Langiu.Ved. Artūras Matusas

Vis mažiau atvejų, kai darbuotojas vienoje įmonėje dirba keliasdešimt metų. Dauguma jaunų žmonių drąsiai keičia darbovietes, o darbuotojų mobilumas tapo natūralia darbo rinkos dalimi. Vis dėlto darbdaviams neretai kyla daug klausimų, susijusių su siekiu apsisaugoti nuo galimų buvusio darbuotojo nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Pastebėtina, kad nuo tada, kai įsigaliojo Darbo kodekso 38 straipsnis, reguliuojantis susitarimo dėl darbuotojo nekonkuravimo su darbdaviu sąlygas, ginčai dėl tokių susitarimų turinio interpretavimo ir tokių susitarimų sąlygų vykdymo prasideda ir pirmiau vyksta darbo ginčų komisijose, o ne teismuose. Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokatas dr. Girius Ivoška.Finansinio sukčiavimo schemas organizuojantys nusikaltėliai, norėdami nuslėpti nelegaliai gautas lėšas, dažnai naudojasi vadinamaisiais pinigų mulais. Kartais pinigų mulais žmonės tampa sąmoningai, tačiau neretas atvejis, kai jie apgaulinga schema tiesiog įviliojami į šią nusikalstamą veiklą. Kaip veikia aukų ieškantys sukčiai , kokia atsakomybė gresia pinigų mulams? Pokalbis su SEB banko Prevencijos departamento direktore Daiva Uosyte.Po Šarūno Stepukonio istorijos su galimai praloštais milijonais, pradėta daug kalbėti apie lošimų priežiūrą ir teisinį reguliavimą. Viešojoje erdvėje kilo daug klausimų apie tai kaip vienas žmogus galėjo pralošti tokias sumas, svarstoma apie azartinių lošimų organizatorių atsakomybę ir galimybę užkardyti tokius įvykius. Azartinių lošimų teisinius aspektus aptariame su advokatų kontoros „Justicion“partneriu, advokatu Aleksandru Kovalevskiu.Ved. Artūras Matusas