Kaip elgtis gavus pirmąjį šaukimą į teismą arba antstolio raginimą? Ką derėtų žinoti apie pirkimo pardavimo sutartis, savo teises susidūrus su pareigūnais ar kelią tvora užtvėrusiu kaimynu? –Teisininkų patarimai pačiose įvairiausiose gyvenimiškose situacijose. Ved. Artūras Matusas

Lietuvos automobilių rinka pastaruoju metu susidūrusi ne su vienu įtakos turėjusiu išbandymu – pandemijos padariniais, tiekimo grandinių problemomis, infliacija ar degalų kainų svyravimais. Tačiau 2026 m. pradžioje dėmesio centre atsidūrė ne logistika ar mokesčiai, o antrosios pensijų pakopos pokyčiai. Viešoje erdvėje jau aktyviai svarstoma ar pinigų atsiėmimas iš pensijų fondų didins automobilių kainas. Dalis gyventojų, gavę kelis ar keliolika tūkstančių eurų, svarsto ne apie investavimą, o būtent apie automobilio atnaujinimą. Tai ypač aktualu naudotų automobilių rinkoje, kur sprendimai dažnai emociniai, o pirkimas – greitas. Ar ryšys tarp pensijų sistemos ir automobilių rinkos yra realus ir kaip tai gali paveikti mus visus? Pokalbis su bendrovės ,, Autopretenzija “ įkūrėju Ramūnu Mackevičiumi.2025 m. tiek juridinių, tiek fizinių asmenų nemokumo procesų Lietuvoje buvo pradėta 12 proc. mažiau. – Ar galima džiaugtis tokiu mažėjimu, ką daugiau liudija pernykštė bankrotų statistika? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos TEGOS asocijuotoji partnerė, advokatė Žydrūnė Stuglytė.Trumpalaikė būsto nuoma – populiarus sprendimas tiek tarp keliautojų, tiek tarp nekilnojamojo turto savininkų, ieškančių papildomų pajamų. Tarptautinės nuomos platformos leidžia greitai pritraukti svečių srautus, o geras atsiliepimas neretai užtikrina, kad užsakymų ir ateityje nepritrūks. Tačiau teisininkai pabrėžia, kad trumpalaikė nuoma – tai ne tik papildomos pajamos, bet ir aiškiai įstatymu reglamentuota veikla, kuri nuomotojui užkrauna nemažai pareigų. Būtent jų neįvertinimas dažniausiai tampa ginčų ar net teisinių problemų priežastimi. Kaip to išvengti, pataria Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja Agnė Misiūnaitė.Ved. Artūras Matusas

Pagal bendrąją taisyklę, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų susitarę kitaip, visas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Išimtis taikoma tik tam turtui, kuris pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Vis dėlto net ir asmeninis sutuoktinio turtas tam tikrais atvejais gali būti teismo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Kokie tie atvejai, kada net ir asmeninė sutuoktinio nuosavybė gali būti pripažinta bendra? Pataria advokatų kontoros „Marger“ vyresnioji teisininkė, advokatė Vaida Genaitytė

Kaip teisiškai reglamentuota Lietuvos migracijos politika, kokie teisės aktai nustato užsieniečio teisę gyventi mūsų šalyje, kuo skiriasi leidimas nuolat ir laikinai gyventi? Ir kodėl šie leidimai yra viena labiausiai ginčijamų migracijos procedūrų? Pokalbis su advokatų profesinės bendrijos „Leagus“ partneriu, advokatu Robertu Naruševičiumi.Iki šių metų birželio į Lietuvos nacionalinę teisę turės būti perkelta ES direktyva dėl darbo užmokesčio skaidrumo. Šia direktyva siekiama panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus Europos Sąjungoje ir kovoti su diskriminacija atlygio srityje. Lietuvoje įvairioms suinteresuotoms institucijoms jau pateiktas Darbo kodekso ir kitų įstatymų pakeitimų paketas, kuriais siekiama įgyvendinti direktyvos rekomendacijas. O ką ši nemažai pokyčių žadanti direktyva atneš motinystės atostogose esančioms moterims, ar ji pakeis darbdavių požiūrį į grįžtančias mamas, ar išnyks vadinamoji „motinystės bausmė“? Komentuoja advokatų kontoros „NOOR“ patarėja, advokatė Inga Pališkienė.Pagal bendrąją taisyklę, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų susitarę kitaip, visas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Išimtis taikoma tik tam turtui, kuris pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Vis dėlto net ir asmeninis sutuoktinio turtas tam tikrais atvejais gali būti teismo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Kokie tie atvejai, kada net ir asmeninė sutuoktinio nuosavybė gali būti pripažinta bendra? Pataria advokatų kontoros „Marger“ vyresnioji teisininkė, advokatė Vaida Genaitytė.Ved. Artūras Matusas

Iki šių metų birželio į Lietuvos nacionalinę teisę turės būti perkelta ES direktyva dėl darbo užmokesčio skaidrumo. Šia direktyva siekiama panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus Europos Sąjungoje ir kovoti su diskriminacija atlygio srityje. Lietuvoje įvairioms suinteresuotoms institucijoms jau pateiktas Darbo kodekso ir kitų įstatymų pakeitimų paketas, kuriais siekiama įgyvendinti direktyvos rekomendacijas. O ką ši nemažai pokyčių žadanti direktyva atneš motinystės atostogose esančioms moterims, ar ji pakeis darbdavių požiūrį į grįžtančias mamas, ar išnyks vadinamoji „motinystės bausmė“? Komentuoja advokatų kontoros „NOOR“ patarėja, advokatė Inga Pališkienė.

Sparčiai besivystant technologijoms, tapo laisvai prieinamas mažmeninis investavimas į finansinį ar skaitmeninį turtą. O bet koks turtas, įgytas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir skyrybų metu yra dalijamas. Kaip tektų dalintis investicijas į akcijas, fondus ar kriptovaliutas? Paaiškina advokatų kontoros „Pakėnas ir partneriai“partneris, advokatas Domas Pakėnas.

Naujausias Regioninio kibernetinės gynybos centro atliktas lyginamasis Rusijos puolamųjų kibernetinių pajėgumų tyrimas nuo 2022 iki 2025 m., analizavęs Rusijos kibernetines operacijas prieš Ukrainą, pateikia nerimą keliančias išvadas, kurios yra tiesioginis signalas ne tik Ukrainai, bet ir visam Vakarų pasauliui, įskaitant Lietuvą. Tai, kas vakar buvo chaotiški pavienių grupuočių išpuoliai, šiandien virto sistemingu, koordinuotu ir neatsiejamu hibridinio karo įrankiu. Ignoruoti šią transformaciją būtų strateginė klaida, galinti brangiai kainuoti tiek mūsų nacionaliniam saugumui, tiek verslui, įspėja advokatas, advokatų bendrijos „LawCorpus“ vadovaujantysis partneris Rokas Venslauskas.

Naujausias Regioninio kibernetinės gynybos centro atliktas lyginamasis Rusijos puolamųjų kibernetinių pajėgumų tyrimas nuo 2022 iki 2025 m., analizavęs Rusijos kibernetines operacijas prieš Ukrainą, pateikia nerimą keliančias išvadas, kurios yra tiesioginis signalas ne tik Ukrainai, bet ir visam Vakarų pasauliui, įskaitant Lietuvą. Tai, kas vakar buvo chaotiški pavienių grupuočių išpuoliai, šiandien virto sistemingu, koordinuotu ir neatsiejamu hibridinio karo įrankiu. Ignoruoti šią transformaciją būtų strateginė klaida, galinti brangiai kainuoti tiek mūsų nacionaliniam saugumui, tiek verslui, įspėja advokatas, advokatų bendrijos „LawCorpus“ vadovaujantysis partneris Rokas Venslauskas.Bandomasis laikotarpis ne vienam pradėjusiam dirbti kelia įtampą – tai laikas, kai tave vertina atidžiau, kai esi labiau susikoncentravęs, nes nori palikti gerą įspūdį ir įsitvirtinti užimamoje pozicijoje. Tačiau iš esmės tai laikotarpis, kai abi šalys – tiek darbdavys, tiek darbuotojas – gali įsitikinti, ar konkretus darbas tinka konkrečiam žmogui. Lygiai taip, kaip darbdavys gali nuspręsti, kad darbuotojas nėra tinkamas darbui, taip ir pats darbuotojas gali prieiti prie išvados, kad vis dėlto pasirinkta darbovietė jam nėra tinkama. Kas apie atleidimą iš darbo bandomuoju laikotarpiu žinotina abiem pusėms, kad vėliau netektų susitikti teisme? Komentuoja advokatų kontoros „Ellex Valiunas“asocijuotoji teisininkė, advokatė Kamilė Skrupskytė.Sparčiai besivystant technologijoms, tapo laisvai prieinamas mažmeninis investavimas į finansinį ir skaitmeninį turtą. O bet koks turtas, įgytas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir skyrybų metu yra dalijamas. Kaip teks dalintis būtent finansinę ir skaitmeninę nuosavybę? Paaiškina advokatų kontoros „Pakėnas ir partneriai“partneris, advokatas Domas Pakėnas.Ved. Artūras Matusas

Iki 2026 m. gegužės 1 d. pirmą kartą galima deklaruoti investicines sąskaitas už 2025 mokestinius metus. Gyventojai, naudojantys investicinę sąskaitą (įsigaliojusią nuo 2025 m.), turės informuoti VMI apie tokias sąskaitas, deklaruoti jose gautas pajamas, pelną ar nuostolius, o apmokestinimas taikomas tik išimtai sumai viršijus įneštą. Kokių veiksmų turėsime imtis? Pataria advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, bankininkystės ir finansų teisės praktikos vadovė Aušra Brazauskienė.Nuo vasario 1 d. Lietuvoje pradedamas taikyti naujas vartotojų kainų indeksas – 103,4 procento. Tai reiškia, kad tam tikros piniginės prievolės, kurios pagal teisės aktus ar sutartis indeksuojamos kasmet, didėja. Vartotojų kainų indeksas tiesiogiai taikomas ir vaiko išlaikymo sumoms. Vadinamieji alimentai susiję ir su šiemet padidėjusia minimalia mėnesine alga. Kaip ir kiek didės vaiko išlaikymo sumos? Komentuoja advokatų kontoros Noslegal advokatas Aleksandras Kovalevskis.Mediacijos susitikimas dažniausiai baigiasi mediatoriaus parengtu ir abiejų pusių pasirašytu susitarimu. Ginčo šalys išeina su aiškiai surašytais punktais, dėl ko ir kaip jos susitarė – dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo, turto padalijimo ar net taikaus santuokos nutraukimo. Dokumentas atrodo rimtas, pasirašytas, su data, neretai - ir didelės emocinės įtampos kaina. Tačiau vos tik pradedama kalbėtis su advokatais ar ruoštis kreiptis į teismą, iškyla esminis klausimas: ar šis popierius jau yra teisiškai galiojantis, ar tai tik susitarimo projektas, kuris dar turėtų virsti teismo patvirtintu sprendimu? Ar susitarimas mediacijoje turi teisinę galią, aiškinamės su advokato padėjėja, mediatore Egle Šiugždinyte.Ved. Artūras Matusas

Sausio 28ąją Europoje minima duomenų apsaugos arba Privatumo diena. Kokias duomenų apsaugos aktualijas, svarbiausias asmens duomenų apsaugos ir problemas, taip pat teismų praktikoje ryškėjančiass tendencijas mato dviejų pagrindinių Lietuvos teismų vadovės? Pokalbis su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke dr. Danguole Bubliene ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė dr. Skirgaile Žalimiene.Ar paskyrus valstybės apmokamą advokatą, visas bylinėjimosi išlaidas apmokės valstybė, ar visgi, pasibaigus teismo procesui, teks už ką nors susimokėti? Komentuoja Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.Bendrovė dirba pelningai, tačiau dividendų nemoka – ar akcininkai gali tam prieštarauti? Nors pelno buvimas dažnai siejamas su lūkesčiais gauti dividendus, teisės požiūriu šie lūkesčiai ne visuomet yra pagrįsti. Kada dividendų neskyrimas laikomas teisėtu, o kada gali būti ginčijamas teisme? Atsako advokatų kontoros COBALT asocijuota teisininkė Roberta Iškauskaitė.Ved. Artūras Matusas

Prieš 25erius metus įsteigtas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pokalbyje su šio teismo pirmininke prof.dr. Skirgaile Žalimiene apie administracinės justicijos vaidmenį mūsų gyvenime ir apie tai kaip administracinė teisė formuoja žmogaus teisių standartus mūsų valstybėje.Kapčiamiesčio poligono steigimas: kokius pagrindinius teisinius aspektus aktualu žinoti į karinę teritoriją pateksiančių sklypų ir sodybų savininkams? Pataria nekilnojamojo turto advokatė, advokatų kontoros URBAN legal įkūrėja Eglė Subačienė.Europos Sąjunga pradeda vieną ambicingiausių pastarųjų metų aplinkosaugos iniciatyvų, kurios poveikį netrukus pajus didžioji dalis Europos rinkoje veikiančių įmonių: nuo 2026 m. gegužės 31 d. gamintojai ir tolesni mikroplastiko naudotojai privalės kasmet teikti išmetamų teršalų ataskaitas Europos cheminių medžiagų agentūrai. Teisininkai sako, kad pokyčiai nėra vien tik techniniai, nes verslas turės žinoti ne tik savo produktų sudėtį, bet ir kokie teršalai iš jų išsiskiria – taip įvedami nauji skaidrumo ir atsakomybės standartai. Ar verslas suspės iki nustatytų terminų? Komentuoja advokatų kontoros WIDEN teisės patarėja Vitalija Uzialaitė.Ved. Artūras Matusas

Darbo rinka dabar itin konkurencinga – įmonės aktyviai ieško talentų, o šį siekį dažnai lydi ir darbuotojų viliojimas iš kitų įmonių. Iš Konkurencijos įstatymo galima suprasti, kad įmonėms draudžiama nesąžiningai vilioti konkurentų darbuotojus. Tačiau, ar visada pasamdžius konkurento darbuotoją gresia nemalonumai? Kada veiksmai teisėti, o kada gali grėsti ginčas teisme? Komentuoja advokatų kontoros COBALT vyresnysis teisininkas, advokatas Manvydas Borusas.

Minime Laisvės gynėjų dienos 35-metį. Diena, skirta mums visiems , o ypač gynusiems Lietuvos laisvę. Tačiau tikrai ne visiems, kurie nuo 1990-ųjų kovo 11-osios iki 1991-ųjų rugpjūčio 21-osios aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar gynė valstybės sieną, kitus valstybinės svarbos objektus, kūrė krašto apsaugos struktūras, yra suteiktas Laisvės gynėjo teisinis statusas. Tuo jie turi pasirūpinti patys. Kas yra laisvės gynėjas teisine prasme, koks asmuo gali į jį pretenduoti? Pokalbis su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyresniąja patarėja dr. Aurelija Juodyte.Darbo rinka dabar itin konkurencinga – įmonės aktyviai ieško talentų, o šį siekį dažnai lydi ir darbuotojų viliojimas iš kitų įmonių. Iš Konkurencijos įstatymo galima suprasti, kad įmonėms draudžiama nesąžiningai vilioti konkurentų darbuotojus. Tačiau, ar visada pasamdžius konkurento darbuotoją gresia nemalonumai? Kada veiksmai teisėti, o kada gali grėsti ginčas teisme? Komentuoja advokatų kontoros COBALT vyresnysis teisininkas, advokatas Manvydas Borusas.Apie kartais nesutarimais ir net konfliktais teisme virstančią situaciją: sklypas turi ne vieną bendraturtį , o jų požiūris į naudojimosi tvarką išsiskiria. Kaip rasti sprendimą, kad skirtingi interesai būtų tinkamai apsaugoti? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.Ved. Artūras Matusas

Lietuvoje galiojantys įstatymai suteikia kiekvienam veiksniam asmeniui teisę sudaryti testamentą, jei jis suvokia savo veiksmų reikšmę ir prasmę. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savarankiškai spręsti, kam ir kokiomis dalimis bus perduotas jo turtas. Vis dėlto yra numatyta, kad išskirtiniais atvejais palikėjo valios galima nepaisyti. Ši išlyga susijusi su teise į privalomąją palikimo dalį. Ką tai reiškia, kada galimas testamento laisvės ribojimas? Komentuoja advokatų kontoros „Marger “ vyresnioji teisininkė, advokatė Vaida Genaitytė.Artėja reikšmingos Darbo kodekso pataisos. Jei Seimas pritars svarstomiems pakeitimams, jie palies labai skirtingas darbuotojų grupes – nuo tų, kurie uždirba daugiau kaip du vidutinius darbo užmokesčius, iki viešojo sektoriaus ir valstybės valdomų įmonių. Darbdaviai pokyčiuose gali įžvelgti daugiau lankstumo, profesinės sąjungos – daugiau rizikų, o teisininkai sako, kad keičiasi pati darbo santykių filosofija. Apie svarbiausius pasikeitimus pokalbis su advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininke, darbo teisės eksperte Brigida Baciene.Po didžiųjų metų švenčių, padaugėja dovanų grąžinimų. Prekybininkai yra paskaičiavę, kad po Kalėdų įprastai grąžinama apie 3 proc. neįtikusių dovanų. Nemaža grąžinamų prekių dalis yra elektronika ir drabužiai, o pagrindinės priežastys yra dydžio problemos ar nesuderinamumas su turima įranga. Kokias dovanas galime grąžinti ar prašyti pakeisti ( to kartais nežino ne tik pirkėjai , bet ir pardavėjai)? Ką daryti, jeigu neišsaugojome pirkimo čekio? Pataria Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos valdybos narė, advokato padėjėja, mediatorė Eglė Šiugždinytė.Ved.Artūras Matusas

Dirbtinio intelekto iššūkiai, Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pasikeitimai ir kibernetinis saugumas – tai tik keli svarbūs planuojami pasikeitimai , paliesiantys mus visus kitais metais. Kokie svarbiausi ES skaitmeninės teisės pokyčiai laukia kitais metais? Pokalbis su advokatų kontoros „TEGOS“ partneriu, advokatu Mindaugu Civilka.Privačiuose pensijų fonduose kaupiamos lėšos tampa aktualios ir santuokos nutraukimo bylose. Nors jos gali atrodyti „neliečiamos“, tačiau santuokos metu sukaupta jų vertė gali siekti tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių eurų, todėl jos turi įtaką sutuoktinių bendro turto balansui ir gali tapti ginčo objektu santuokos nutraukimo byloje. Ar sukaupta pensija bendras turtas, kurį teks dalintis? Komentuoja advokatų kontoros „WIDEN“ jaunesnioji teisininkė Viltė Račkauskaitė.Viešojo intereso gynimas – svarbus ir pastaruoju metu vis labiau aktualus demokratijos elementas. Teisės aktai tvirtina, kad piliečiai ir organizacijos turi teisę ginti mūsų aplinką, kultūrą ar visuomenės teises teisme, tačiau dažnai susiduriama su teisinėmis kliūtimis, procedūriniais apribojimais ir finansiniais iššūkiais. Kiek ir kaip galime ginti viešąjį interesą, kada dėl jo pilietis gali kreiptis į teismą? Pataria advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris.Ved. Artūras Matusas

Darbas ir jo apmokėjimas per šventes, metinės premijos, nepanaudotos atostogos – artėjant metų pabaigai Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį į darbo teisės nuostatas, kurios šiuo laikotarpiu tampa itin aktualios tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Dažniausiai kylančius klausimus aptariame su Valstybinės darbo inspekcijos kancleriu Šarūnu Orlavičiumi.Įmonių susijungimas ar vienos įmonės kontrolės kitai įmonei įgijimas yra įprastinė verslo praktika, kuri įvardijama kaip koncentracija. Kada koncentracija galima, kokie teisiniai procesai slypi koncentracijai įvykus? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ Įsigijimų, įmonių ir komercinės teisės praktikos grupės vadovė, advokatė Giedrė Dailidėnaitė.Apie autoįvykius ir draudimą – situaciją, kuri anksčiau nesusidūrusiems, kelia gausybę klausimų. Kadangi visi privalome būti apsidraudę civilinės atsakomybės draudimu, teoriškai lyg ir žinome, kad po autoįvykio turi iš karto susisiekti su savo draudimo bendrove ir laukti jos veiksmų. Tačiau , jei po pranešimo apie eismo įvykį atsakingas draudikas delsia apžiūrėti turtą ir įvertinti žalą, nukentėjęs asmuo lieka nežinioje – ką jam daryti: laukti, ar veikti pačiam? Pataria advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas, draudimo teisės ekspertas Juliaus Sakalauskas.Ved. Artūras Matusas

Būsto pirkimas paprastai baigiasi notarų biure – tai bene paskutinis, bet ne visiems aiškus svarbaus sandorio etapas. - Nors atrodo, kad tai – tik formalumas, daugeliui žmonių kyla klausimų: kokius žingsnius atlikti, ką tikrina notaras ir kaip pasiruošti, kad viskas praeitų užtikrintai, be kliūčių? - Kaip vyksta notarinis būsto pirkimo sandoris, kaip jam pasirengti, kad procesas būtų sklandus ir be streso? Pataria NT projektų plėtros kompanijos „Citus“ pardavimų vadovė Odeta Šlyčkova.

Kitais metais įsigalios Europos Sąjungos Skaidraus darbo užmokesčio direktyva, o kartu su ja prasidės ir naujas darbo santykių etapas. Iki 2026 m. birželio visos ES šalys privalo perkelti Skaidraus darbo užmokesčio direktyvą į nacionalinę teisę. Šiuo metu jau yra parengtas Darbo kodekso pakeitimo projektas. Ką tai reiškia verslui, darbdaviams ir darbuotojams? Į ką aktualu atkreipti dėmesį jau dabar? Komentuoja teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ vyresnioji teisininkė Simona Česiulienė.Būsto pirkimas paprastai baigiasi notarų biure – tai bene paskutinis, bet ne visiems aiškus svarbaus sandorio etapas. Nors atrodo, kad tai tik formalumas, daugeliui žmonių kyla klausimų: kokius žingsnius atlikti, ką tikrina notaras ir kaip pasiruošti, kad viskas praeitų užtikrintai, be kliūčių? Kaip vyksta notarinis būsto pirkimo sandoris, kaip jam pasirengti, kad procesas būtų sklandus ir be streso? Pataria NT projektų plėtros kompanijos „Citus“ pardavimų vadovė Odeta Šlyčkova.Statybos rangos sutartys yra vienos sudėtingiausių civilinės teisės sutarčių rūšių, nes jų vykdymo metu gali paaiškėti įvairių nenumatytų aplinkybių, kurios turi įtakos ne tik darbų apimčiai, bet ir kainai. Ką turėtų žinoti rangos sutartis sudarantys asmenys? Kokios esminės rangos sutarčių nuostatos ir kokios klaidos dažniausiai daromos? Pokalbis su advokatų kontoros „AKUMEN “ advokatu Mariumi Choniakovu.Ved. Artūras Matusas

Sveikatos apsaugos sistema – sritis, kuri dažnai sulaukia žmonių nepasitenkinimo. Įtampą gyventojams kelia prastas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, ilgos eilės ir specialistų trūkumas. Valstybės kontrolės užsakytos apklausos duomenimis, net 73 % gyventojų ilgą patekimo pas gydytoją laukimą įvardija kaip svarbiausią sveikatos priežiūros sistemos problemą (2018 m. tokių buvo 55 %). Teisininkai sako , kad prie eilių ir prasto paslaugų prieinamumo iš dalies prisideda ir ydinga teisinė tvarka. Kas taisytina sveikatos apsaugos sistemoje? Tai svarstome su advokatų kontoros „WIDEN“ advokatu, medicinos teisės ekspertu Dariumi Pauliku.Nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimai, tėvams gyvenant atskirai, yra vieni jautriausių šeimos teisės santykiuose. Kilus ginčui tarp tėvų dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, svarbiausiu kriterijumi tampa tėvų turtinė padėtis ir kintantys vaiko poreikiai. Kas laikoma vaiko poreikiais, kokie jie gali būti, kokia suma jiems gali būti skiriama? Komentuoja advokatų kontoros „Marger“ vyresnioji teisininkė, advokatė Vaida Genaitytė.Atsiradus galimybei įsigyti naują būstą kyla klausimas, ką daryti, jei dabartinis pirktas su paskola ir paskola vis dar nėra išmokėta? Kaip parduoti būstą su paskola pataria „Luminor” banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.Ved. Artūras Matusas

Lietuvos teismai pastaraisiais metais Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai iš bankrutuojančių įmonių vadovų yra priteisę nemenkas sumas – iki šiol didžiausia iš jų siekė daugiau nei 1,7 mln. eurų. Tačiau šis rekordas gali būti ne galutinis: VMI teismui jau yra pateikusi naują ieškinį, kuriuo iš buvusio vadovo asmeninio turto reikalaujama atlyginti 2,39 mln. eurų žalą.Kada kreditoriai gali kreiptis į teismą prašydami, kad įmonės mokestines skolas padengtų jos vadovas, ir kodėl įrodyti tiesioginę žalą dažnai būna sudėtinga?Situaciją analizuoja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ vadovaujantis partneris, advokatas Egidijus Langys.

Lietuvos teismai Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai iš bankrutuojančių įmonių vadovų pastaraisiais metais yra priteisę solidžias sumas, ligšiol didžiausia jų ––siekė per 1,7 mln. eurų. Tačiau šis rekordas gali būti ne galutinis, nes VMI teismui yra pateikusi ieškinį dėl 2,39 mln.eurų žalos atlyginimo iš asmeninio vadovo turto. Kokiais atvejais kreditoriai gali kreiptis į teismą su prašymu, kad įmonės mokestines skolas atlygintų jos vadovas, ir kodėl kreditoriams įrodyti tiesioginę žalą nėra taip paprasta?Situaciją nagrinėja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD “ vadovaujantis partneris, advokatas Egidijus Langys.Artėja didžiosios metų šventės – laikotarpis, kai dalinsimės dovanomis ne tik su artimaisiais, bet ir kolegomis ar verslo partneriais. Teisininkai sako, kad dovanų prasmė yra ne tik graži tradicija, bet ir atsakingas teisinis veiksmas. O kokioms dovanoms reikia rašytinės sutarties ar notaro patvirtinimo? Kada dovanos gavimas gali sukelti mokestines pasekmes? – Šiuos ir kitus teisinius ne tik šventinių dovanų ir dovanojimo aspektus komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ teisininkas, advokato padėjėjas Lukas Seržantas.Turbūt ne vienas esame pasvarstę, ką darytume radę lobį. Lobio radimas ne tik teorinė galimybė. Retais atvejais tai visgi tampa realybe. Statybų metu, kasant lysvę sode ar vaikštinėjant su metalo detektoriumi, žmonės kartais aptinka senovinių monetų, papuošalų, ginklų ar kitų vertingų daiktų. Tačiau radus lobį iškyla daugybė klausimų: ar jį galima pasilikti, ar privaloma pranešti valdžios institucijoms, kiek radėjui gali priklausyti už grąžintą lobį ir pan? Beje, Lietuvos įstatymai griežtai reguliuoja tokius radinius, todėl būtina žinoti savo teises ir pareigas, kad netikėtas atradimas netaptų rimta teisine problema. Ar surastas lobis Jūsų sklype Jums ir priklauso? Pokalbis su Lietuvos jaunųjų advokatų tarybos nare, adavokato padėjėja Egle Šiugždinyte.Ved. Artūras Matusas

Valstybinės darbo inspekcijos statistika rodo, kad statybvietės Lietuvoje išlieka pavojingiausia darbo vieta. Vien per pirmą 2025 m. pusmetį jose žuvo 3 žmonės ir dar 19 buvo sunkiai sužaloti. Per pastaruosius penkerius metus iš statybviečių namo negrįžo apie 150 darbuotojų, iš jų 30 – žuvo. Pagal nelaimių skaičių Lietuva lenkia daugelį Europos šalių. Pas mus mirtinų nelaimių statybose santykis dvigubai didesnis nei Švedijoje ir net tris kartus didesnis nei Norvegijoje. Kodėl Lietuvoje tokia prasta situacija, kokios nemažėjančių nelaimių statybose priežastys? Laidos pašnekovai – Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas ir Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas.

Valstybinės darbo inspekcijos statistika rodo, kad statybvietės Lietuvoje išlieka pavojingiausia darbo vieta. Vien per pirmą 2025 m. pusmetį jose žuvo 3 žmonės ir dar 19 buvo sunkiai sužaloti. Per pastaruosius penkerius metus iš statybviečių namo negrįžo apie 150 darbuotojų, iš jų 30 – žuvo. Pagal nelaimių skaičių Lietuva lenkia daugelį Europos šalių. Pas mus mirtinų nelaimių statybose santykis dvigubai didesnis nei Švedijoje ir net tris kartus didesnis nei Norvegijoje. Kodėl Lietuvoje tokia prasta situacija, kokios nemažėjančių nelaimių statybose priežastys? Laidos pašnekovai – Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas ir Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas.Nusipirkote automobilį, kuris pasirodė esąs vogtas: ką daryti? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.Panagrinėję įvairių maisto produktų etiketes dažnai galime susidurti su užrašu, nurodančiu, kad produkte gali būti tam tikrų medžiagų pėdsakų – riešutų, kiaušinių, glitimo ir pan. Toks užrašas neretai atsiranda ir ant tų produktų, kuriems pagaminti šios medžiagos nereikalingos. Kodėl tokia praktika taikoma? Kaip tai paaiškina teisės aktai? Pokalbis su advokatų kontoros „TEGOS“ patarėja, advokate Aleksandra Fedotova.Ved. Artūras Matusas

Atsakymas „Radijo bylos “ klausytojui, kuris laišku prašo teisininko komentaro štai tokioje situacijoje: „Prieš penkerius metus pirkau namą iš statytojo. Tuo metu aplinka buvo sutvarkyta – pastatyta tvora, įrengta aplinka ir viskas atrodė tvarkingai. Tačiau dabar paaiškėjo, kad dalis tvoros patenka į kaimyno žemę. Kaimynas pradėjo kelti pretenzijas ir reikalauja tvorą nugriauti. Artimiausiomis dienomis ketinu su juo susitikti ir pasikalbėti, tačiau nesuprantu, kur jis buvo anksčiau, kai ta tvora buvo statoma. Ką tokiu atveju daryti –tartis su kaimynu ar visgi kreiptis į statytoją?“. Šį ir kitus panašius, kartais rimtais konfliktais tampančius atvejus, aptariame su advokate Karolina Jonaitiene.

Atsakymas „Radijo bylos “ klausytojui, kuris laišku prašo teisininko komentaro štai tokioje situacijoje: „ Prieš penkerius metus pirkau namą iš statytojo. Tuo metu aplinka buvo sutvarkyta – pastatyta tvora, įrengta aplinka ir viskas atrodė tvarkingai. Tačiau dabar paaiškėjo, kad dalis tvoros patenka į kaimyno žemę. Kaimynas pradėjo kelti pretenzijas ir reikalauja tvorą nugriauti. Artimiausiomis dienomis ketinu su juo susitikti ir pasikalbėti, tačiau nesuprantu, kur jis buvo anksčiau, kai ta tvora buvo statoma. Ką tokiu atveju daryti –tartis su kaimynu ar visgi kreiptis į statytoją? “. Šį ir kitus panašius, kartais rimtais konfliktais tampančius atvejus, aptariame su advokate Karolina Jonaitiene.Vis pasigirsta istorijų ne tik apie mokyklose kylančius konfliktus tarp moksleivių, bet ir situacijas, kai ugdymo įstaigoje nepilnametis padaro žalos įstaigos turtui ar kitiems asmenims. Iš kart kyla klausimų kas tokiu atveju atsakingas už padarytos žalos atlyginimą - pats vaikas, jo tėvai ar ugdymo įstaiga? Nepilnamečių atsakomybės klausimus komentuoja advokatų tarybos narys, advokatas, profesorius, teisės m. dr. Raimundas Jurka.Verslo santykiai, deja, neapsaugoti nuo įvairių konfliktų. Ginčai kyla dėl pačių įvairiausių priežasčių ir kartais atsiduria teisme. Tačiau teisninkai sako, kad teismas kraštutinė priemonė, nes procesai būna ilgi ir brangūs. Todėl siūloma pagalvoti apie alternatyvius sprendimo būdus – derybas, mediaciją ar arbitražą. Apie verslo ginčus ir jų sprendimo būdus pokalbyje su advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininku Mindaugu Šveiteriu.Ved. Artūras Matusas

Artėjant Adventui ir Kalėdų šventėms, Lietuvos advokatūra ir Lietuvos Caritas kviečia sunkumų patiriančius žmones pasinaudoti nemokamomis teisinėmis konsultacijomis. Ši akcija, gimusi prieš dešimtmetį kaip solidarumo ženklas, šiemet mini jubiliejų ir tęsis dvi savaites – nuo lapkričio 20 iki gruodžio 3 dienos. Nemokamą konsultaciją gausiančių registracija jau vyksta Caritas centruose. Konsultacijas dovanos beveik 200 advokatų ir jų padėjėjų visoje Lietuvoje. Apie galimybę registruotis ir gauti nemokamas teisines paslaugas pasakoja Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.

Spalio 23 d. Europos Sąjungos Taryba patvirtino 19-ąjį sankcijų paketą Rusijai, kartu atnaujindama ir sugriežtindama priemones Baltarusijai. Papildomi ribojimai išsiskiria mastu ir kryptingumu – jų priemonės apima energetikos, transporto, finansų ir technologijų sektorius, tiesiogiai paveikdamos tiek Europos, tiek Lietuvos verslo aplinką. Ką 19-asis ES sankcijų paketas Rusijai ir Baltarusijai reiškia verslui? Kokių veiksmų įmonėms reikia imtis neatidėliojant, kokias naujas rizikas įsivertinti? Komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Kseniya Veličkienė.

Vis dažniau keliami klausimai apie gyventojų saugumą ekstremalių situacijų atveju: ar tikrai turėsime kur slėptis kilus pavojui ar priedangų užteks visiems ir ar jos iš tiesų užtikrins apsaugą? Ant įvairių pastatų matomi priedangas žymintys ženklai liudija, kad tokių objektų daugėja, tačiau visgi Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šalyje šiuo metu veikia vos 6 453 priedangos, kurios galėtų sutalpinti apie 1,5 mln. žmonių.– Tai gerokai mažiau nei gyventojų yra Lietuvoje. Kaip kompensuosime šį trūkumą, kokie reiklavimai jau galioja naujai statomiems visuomeninės paskirties pastatams ir kas už tai sumokės? Pokalbis su advokatų kontoros ,, COBALT” vyresniąja teisininke Viktorija Varnaite.Spalio 23 d. Europos Sąjungos Taryba patvirtino 19-ąjį sankcijų paketą Rusijai, kartu atnaujindama ir sugriežtindama priemones Baltarusijai. Papildomi ribojimai išsiskiria mastu ir kryptingumu – jų priemonės apima energetikos, transporto, finansų ir technologijų sektorius, tiesiogiai paveikdamos tiek Europos, tiek Lietuvos verslo aplinką. Ką 19-asis ES sankcijų paketas Rusijai ir Baltarusijai reiškia verslui? Kokių veiksmų įmonėms reikia imtis neatidėliojant, kokias naujas rizikas įsivertinti? Komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Kseniya Veličkienė.Artėjant Adventui ir Kalėdų šventėms, Lietuvos advokatūra ir Lietuvos Caritas kviečia sunkumų patiriančius žmones pasinaudoti nemokamomis teisinėmis konsultacijomis. Ši akcija, gimusi prieš dešimtmetį kaip solidarumo ženklas, šiemet mini jubiliejų ir tęsis dvi savaites – nuo lapkričio 20 iki gruodžio 3 dienos. Nemokamą konsultaciją gausiančių registracija jau vyksta Caritas centruose. Konsultacijas dovanos beveik 200 advokatų ir jų padėjėjų visoje Lietuvoje. Apie galimybę registruotis ir gauti nemokamas teisines paslaugas pasakoja Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.Ved. Artūras Matusas

Jau visai netrukus – lapkričio pabaigoje – atkeliaus visame pasaulyje kylanti apsipirkimų karštinė žinoma kaip „Juodasis penktadienis“. Tai diena, kai įvairiose prekybos vietose siūlomos itin viliojančios nuolaidos, o pirkėjai ieško geriausių pasiūlymų tiek fizinėse, tiek interneto parduotuvėse. Nors „Juodasis penktadienis“ labai traukia ypatingomis nuolaidomis ir pasiūlymais, perspėjama, kad vartotojai privalo būti atsargūs ir išmanyti tam tikrus teisės aspektus, kad nepakliūtų į apgaulės ar nesaugių apsipirkimų pinkles. Kas žinotina, kad po „Juodojo penktadienio” apsipirkimo netektų gailėtis? Pataria Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos valdybos narė, advokato padėjėja, mediatorė Eglė Šiugždinytė.

Sveikatos apsaugos ministerija peržiūrėjo, sugriežtino ir patvirtino naujus reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigoms kaip jos privalo pasirengti ir planuoti savo veiksmus ekstremaliose situacijose masinių nelaimių, teroristinių išpuolių ar karo atvejais. Kiekviena įstaiga savo pasirengimą reaguoti į tokias situacijas privalo suplanuoti ir aprašyti ekstremalių situacijų valdymo planuose, suderinti šiuos planus su savivaldybių administracijomis ir Ekstremalių sveikatai situacijų centru. Visos sveikatos priežiūros įstaigos tokius planus privalo pateikti Ekstremalių sveikatai situacijų centrui iki 2026 m. vasario 15 d. Kaip veiks ir ką duos ligoninių ekstremalių situacijų valdymo planai, ar tai netaps tik dar vienu formalumu? Pokalbis su advokatų kontoros WIDEN vyresniuoju teisininku, advokatu, medicinos teisės ekspertu Dariumi Pauliku.

Sveikatos apsaugos ministerija peržiūrėjo, sugriežtino ir patvirtino naujus reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigoms kaip jos privalo pasirengti ir planuoti savo veiksmus ekstremaliose situacijose masinių nelaimių, teroristinių išpuolių ar karo atvejais. Kiekviena įstaiga savo pasirengimą reaguoti į tokias situacijas privalo suplanuoti ir aprašyti ekstremalių situacijų valdymo planuose, suderinti šiuos planus su savivaldybių administracijomis ir Ekstremalių sveikatai situacijų centru. Visos sveikatos priežiūros įstaigos tokius planus privalo pateikti Ekstremalių sveikatai situacijų centrui iki 2026 m. vasario 15 d. Kaip veiks ir ką duos ligoninių ekstremalių situacijų valdymo planai, ar tai netaps tik dar vienu formalumu? Pokalbis su advokatų kontoros WIDEN vyresniuoju teisininku, advokatu, medicinos teisės ekspertu Dariumi Pauliku.Sudarant preliminariąją pirkimo sutartį, dažnai reikalaujama, kad būtų atliktas dalinis išankstinis apmokėjimas. Visokių pavadinimų tokiems apmokėjimams naudojama – tai vadinama ir avansu, ir rankpinigiais, ir užstatu. Kada jį patartina mokėti, kada ne, ir koks tokio mokėjimo likimas pirkėjui ar pardavėjui persigalvojus? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ teisininkas advokato padėjėjas Lukas Seržantas.Jau visai netrukus – lapkričio pabaigoje – atkeliaus visame pasaulyje kylanti apsipirkimų karštinė žinoma kaip „Juodasis penktadienis“. Tai diena, kai įvairiose prekybos vietose siūlomos itin viliojančios nuolaidos, o pirkėjai ieško geriausių pasiūlymų tiek fizinėse, tiek interneto parduotuvėse. Nors „Juodasis penktadienis“ labai traukia ypatingomis nuolaidomis ir pasiūlymais, perspėjama, kad vartotojai privalo būti atsargūs ir išmanyti tam tikrus teisės aspektus, kad nepakliūtų į apgaulės ar nesaugių apsipirkimų pinkles. Kas žinotina, kad po „Juodojo penktadienio” apsipirkimo netektų gailėtis? Pataria Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos valdybos narė, advokato padėjėja, mediatorė Eglė Šiugždinytė.Ved. Artūras Matusas

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo 2026 m. nustatyti 1153 eurų minimalią mėnesinę algą (MMA), vietoje dabartinės - 1038 eurų. Ką minimalios mėnesinės algos pokyčiai atneša darbdaviams ir darbuotojams, kokiems galimiems pasikeitimams reikia pasirengti ir kas žinotina jau dabar? Pokalbis su dvokatų kontoros ,,Cobalt” Darbo teisės praktikos grupės vadove Jovita Valatkaite.

Reaguodami į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie atvejus, kai nepažįstami asmenys bando vaikus vilioti žaislais ir kitokiais pažadais, Paramos vaikams centro specialistai parengė patarimus, pavadinę juos „Tėvų gidu Vaiko saugumui “. Apie tai kas gali būti labai svarbu sustiprinant vaiko saugumo įgūdžius kasdienybėje patarimais dalijasi Paramos vaikams centro psichologė psichoterapeutė Veronika Lakis.Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo 2026 m. nustatyti 1153 eurų minimalią mėnesinę algą (MMA), vietoje dabartinės - 1038 eurų. Ką minimalios mėnesinės algos pokyčiai atneša darbdaviams ir darbuotojams, kokiems galimiems pasikeitimams reikia pasirengti ir kas žinotina jau dabar? Pokalbis su dvokatų kontoros ,,Cobalt” Darbo teisės praktikos grupės vadove Jovita Valatkaite.Kaip elgtis gavus pranešimą apie įtarimą? Ką reiškia oficialiai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos? Ar pranešimas apie įtarimą gali būti skundžiamas? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneris, advokatas dr. Edgaras Dereškevičius.Ved.Artūras Matusas

Visi vienaip ar kitaip paliekame savo pėdsakus viešojoje erdvėje. Kiek jie yra saugūs, kas jais ir kokiais tikslais gali pasinaudoti? Ką daryti, kad mūsų duomenys būtų apsaugoti? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnerė, advokatė Asta Macijauskienė.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios nauja Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo redakcija. Pagrindinės reformos naujovės jau pristatytos: šauktinių amžiaus riba mažinama iki 21 metų, tarnyba bus atidedama tik tiems studentams, kurie įstos į aukštąją mokyklą iki įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, o tarnybos trukmė diferencijuojama: išlieka 9 mėnesiai, bet gali būti trumpinama iki 6 mėn., o trūkstamų specialybių atstovai atliks 3 mėn. bazinę tarnybą. Studentams numatyta galimybė rinktis trumpesnes specializuotas programas arba įprastą tarnybą. Šios pagrindinės reformos gairės buvo pristatytos viešai, tačiau tam tikri praktiniai aspektai dar vis kelia nemažai klausimų. Apie tai kas svarbu ir žinotina, pasakoja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresnioji teisininkė Sandra Mickienė.

Visi vienaip ar kitaip paliekame savo pėdsakus viešojoje erdvėje. Kiek jie yra saugūs, kas jais ir kokiais tikslais gali pasinaudoti? Ką daryti, kad mūsų duomenys būtų apsaugoti? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnerė, advokatė Asta Macijauskienė.Kaip elgtis susidūrus su situacija, kai garbaus amžiaus ir nelabai tvirtos sveikatos artimas giminaitis ima svarstyti, jog savo turtą paliks paslaugiam kaimynui, socialinei darbuotojai ar paramos fondui ? Ką daryti , jeigu paaiškėja, kad turintis giminių asmuo tokį testamentą jau sudarė ir savo ketinimus jau įgyvendino? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios nauja Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo redakcija. Pagrindinės reformos naujovės jau pristatytos: šauktinių amžiaus riba mažinama iki 21 metų, tarnyba bus atidedama tik tiems studentams, kurie įstos į aukštąją mokyklą iki įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, o tarnybos trukmė diferencijuojama: išlieka 9 mėnesiai, bet gali būti trumpinama iki 6 mėn., o trūkstamų specialybių atstovai atliks 3 mėn. bazinę tarnybą. Studentams numatyta galimybė rinktis trumpesnes specializuotas programas arba įprastą tarnybą. Šios pagrindinės reformos gairės buvo pristatytos viešai, tačiau tam tikri praktiniai aspektai dar vis kelia nemažai klausimų. Apie tai kas svarbu ir žinotina, pasakoja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresnioji teisininkė Sandra Mickienė.Ved. Artūras Matusas

Rugsėjo pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį riaušių prie Seimo byloje. Dalį kaltinamųjų teismas išteisino, kiti buvo pripažinti kaltais, jiems skiriamos lygtinės laisvė atėmimo bausmės. Teismo sprendimu, kai kurie asmenys pripažinti recidyvistais. Ką reiškia asmens pripažinimas recidyvistu? Ką tai pasako apie žmogų ir jo elgesį, o ką – apie valstybės požiūrį į nusikalstamumą ir bausmes?Paaiškina Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamųjų bylų teisėjas Mindaugas Striaukas.

Rugsėjo pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį riaušių prie Seimo byloje. Dalį kaltinamųjų teismas išteisino, kiti buvo pripažinti kaltais, jiems skiriamos lygtinės laisvė atėmimo bausmės. Teismo sprendimu, kai kurie asmenys pripažinti recidyvistais. Ką reiškia asmens pripažinimas recidyvistu? Ką tai pasako apie žmogų ir jo elgesį, o ką – apie valstybės požiūrį į nusikalstamumą ir bausmes?Paaiškina Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamųjų bylų teisėjas Mindaugas Striaukas.Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas numato, jog abu tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykių ar gyvenimo aplinkybių, turi lygias teises ir pareigas vaikų atžvilgiu. Nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, yra išsiskyrę, ar apskritai nebuvo susituokę – jų pareiga užtikrinti vaiko poreikius išlieka tokia pati. Idealiu atveju, visi klausimai dėl vaiko turėtų būti sprendžiami bendru sutarimu. Tačiau gyvenimiška praktika liudija, kad susitarti ne visuomet lengva, ypač kai kalba pakrypsta apie finansinius klausimus. Viena opiausių temų – vaiko išlaikymo dydis. Koks jis gali ir turi būti , tai griežto reglamento ar susitarimo reiklas, kada ir kodėl galima prašyti padidinti arba sumažinti išlaikymą vaikui? Komentuoja advokatų kontoros „Marger“vyresnioji teisininkė, advokatė Vaida Genaitytė.Kasmet, trečiąjį spalio mėnesio trečiadienį, minime Tarptautinę mediacijos dieną, o šiemet ir teisminės mediacijos Lietuvoje 20-metį. Šią savaitę visoje Lietuvoje vyksta mediacijos konsultacijos ir kitos iniciatyvos, skatinančios taikaus dialogo svarbą. Apie mediaciją pokalbyje su advokato padėjėja, mediatore Egle Šiugždinyte.Ved. Artūras Matusas

Ne vienam iš mūsų yra tekę įsigyti nekokybišką maisto produktą – vieni tokią prekę tiesiog išmeta, kiti prašo prekybos vietos grąžinti pinigus arba pakeisti prekę kita. Nors institucijos aiškaus reguliavimo šiuo klausimu nenumato, vis dėlto prekybos vietos yra linkusios bendradarbiauti ir tokius produktus priima atgal. Tiesa – su tam tikromis sąlygomis. Kokios tos sąlygos ar iš viso maisto produktų grąžinimas bei keitimas galimas? Pokalbis su advokatų kontoros „TEGOS“ patarėja, advokate Aleksandra Fedotova.

Dronai šiandien yra naudojami ne tik karinių operacijų vykdymui, bet ir įvairiose civilinio gyvenimo srityse – statybų stebėjimui, didelių teritorijų apžvalgai ir saugumui, nekilnojamojo turto pardavimui bei vertinimui, infrastruktūros (tiltų, pastatų) priežiūrai. Dronus dažnai naudoja aplinkosaugininkai, kino bei televizijų operatoriai, reklamų kūrėjai. Toks platus šių skraidančių aparatų eksploatavimas jau yra sukėlęs ir rimtų nepatogumų, kai dėl pastebėto drono laikinai buvo sustabdyti skrydžiai oro uostuose. Kyla nemažai klausimų ir dėl asmens duomenų apsaugos bei dronų naudojimo suderinamumo. Tad ką svarbu žinoti apie kasdienėje veikloje naudojamus dronus? Komentuoja teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ teisininkas, sertifikuotas duomenų apsaugos ekspertas Benjaminas Kolyško.

Paso duomenys šiandien yra ne tik mūsų kelionių raktas, bet ir universali priemonė patekti į finansų sistemą, atidaryti sąskaitą, gauti kreditą ar patvirtinti sutartį. Tačiau teisininkai pastebi, kad visuomenės supratimas apie asmens duomenų apsaugą skiriasi. Dažnai galvojama, jog jei pasas fiziškai guli piniginėje, su nutekintais jo duomenimis nieko padaryti negalima. Visgi skaitmeninėje erdvėje nusikaltėliai tobulėja ir problemos kyla net tada, kai pernelyg lengvabūdiškai dalinamės paso kopijomis internete. Kodėl ir kaip turėtume išlikti budrūs, saugodami savo pasą? Pataria advokatų kontoros „Constat“ teisininkė, migracijos teisės ekspertė Edita Prilepskienė.Dronai šiandien yra naudojami ne tik karinių operacijų vykdymui, bet ir įvairiose civilinio gyvenimo srityse – statybų stebėjimui, didelių teritorijų apžvalgai ir saugumui, nekilnojamojo turto pardavimui bei vertinimui, infrastruktūros (tiltų, pastatų) priežiūrai. Dronus dažnai naudoja aplinkosaugininkai, kino bei televizijų operatoriai, reklamų kūrėjai. Toks platus šių skraidančių aparatų eksploatavimas jau yra sukėlęs ir rimtų nepatogumų, kai dėl pastebėto drono laikinai buvo sustabdyti skrydžiai oro uostuose. Kyla nemažai klausimų ir dėl asmens duomenų apsaugos bei dronų naudojimo suderinamumo. Tad ką svarbu žinoti apie kasdienėje veikloje naudojamus dronus? Komentuoja teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ teisininkas, sertifikuotas duomenų apsaugos ekspertas Benjaminas Kolyško.Ne vienam iš mūsų yra tekę įsigyti nekokybišką maisto produktą – vieni tokią prekę tiesiog išmeta, kiti prašo prekybos vietos grąžinti pinigus arba pakeisti prekę kita. Nors institucijos aiškaus reguliavimo šiuo klausimu nenumato, vis dėlto prekybos vietos yra linkusios bendradarbiauti ir tokius produktus priima atgal. Tiesa – su tam tikromis sąlygomis. Kokios tos sąlygos ar iš viso maisto produktų grąžinimas bei keitimas galimas? Pokalbis su advokatų kontoros „TEGOS“ patarėja, advokate Aleksandra Fedotova.Ved. Artūras Matusas

Artėja vadinamoji Boso arba Komandos diena – Kaip šią dieną, jeigu jos minėjimas organizuojamas, pasveikinti vieni kitus neperžengiant ribų, kai neišvengiamas šios dienos atributas yra dovanos? Kaip jas įteikti etiškai, nesukeliant interesų konflikto ?Pataria advokatė, advokatų kontoros „Cobalt“ Darbo teisės praktikos grupės vadovė Jovita Valatkaitė.

Anot teisininkų, daugumą darbo ginčų sudaro nesutarimai dėl darbo užmokesčio. Štai Valstybinė darbo inspekcija suskaičiavo, kad per 2025 m. pirmąjį pusmetį į darbo ginčų komisijas, dažniausiai kreiptasi būtent dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išieškojimo. Tokių reikalavimų buvo gauta beveik aštuoni tūkstančiai ir tai sudarė apie 72 procentus visų per 2025 m. pirmąjį pusmetį gautuose prašymuose keliamų reikalavimų. Kaip elgtis laiku negavus algos, kada ir kaip darbdavys turi pareigą atsiskaityti su darbuotoju?Komentuoja Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.