Radijo byla

Kai kuriems garsiems pasaulyje muzikos kūriniams, filmams, knygoms ir animaciniams personažams jau yra pasibaigusi autorių teisių apsauga. –Tarp tokių šiemet atsidūrė Volto Disnėjaus peliukas Mikis ir šuo Plutas bei Agatos Kristi pirmasis pasakojimas apie garsiąją mis Marpl – „Žmogžudystė klebonijoje“. Kiek tokia apsauga galioja ir kas vyksta jai pasibaigus? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys“ vykdantysis vadovas Paulius Sartatavičius.

Kada įsirengiant vaizdo stebėjimo kamerą reikia atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą, kokiais atvejais ir kodėl būtina padaryti šią BDAR numatytą procedūrą bei kas už tai atsakingas? Komentuoja tarptautinės teisinių konsultacijų kompanijos „Fondia“vyresnioji teisininkė Katerina Jarmolovičienė.

Viešojoje erdvėje vis pasigirsta istorijų apie žmones ir verslus, nukentėjusius dėl galimai neteisėtų valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimų. Situacijos labai skirtingos – nuo įpareigojimo nugriauti nuosavą būstą, pastatytą pagal vėliau panaikintą statybos leidimą, iki netikėtai sustabdyto finansavimo ar vilkinamo leidimo, nuo kurio priklauso verslo veikla ar asmens gyvenimo kokybė. Deja, kartais būna, kad teismas panaikina institucijos sprendimą ar pripažįsta jį neteisėtu. Tačiau tai dar nereiškia, kad patirti nuostoliai bus atlyginti. Žalos atlyginimo kelias –gerokai sudėtingesnis etapas, kuriame kiekviena detalė tampa svarbi ir praktikoje tai neretai reiškia dar vieną ilgą ir emociškai sudėtingą procesą. Apie tai kokią žalą galima atgauti ir kaip ją pagrįsti, pokalbis su advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ advokatu Dmitrijumi Mačiuginu.Kai kuriems garsiems pasaulyje muzikos kūriniams, filmams, knygoms ir animaciniams personažams jau yra pasibaigusi autorių teisių apsauga. Tarp tokių šiemet atsidūrė peliukas Mikis, šuo Plutas bei Agatos Kristi pirmasis pasakojimas apie garsiąją mis Marpl – „Žmogžudystė klebonijoje“. Kiek tokia apsauga galioja ir kas vyksta jai pasibaigus? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys“ vykdantysis vadovas Paulius Sartatavičius.Kada įsirengiant vaizdo stebėjimo kamerą reikia atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą, kodėl būtina atlikti šią BDAR numatytą procedūrą bei kas už tai atsakingas? Komentuoja tarptautinės teisinių konsultacijų kompanijos „Fondia“ vyresnioji teisininkė Katerina Jarmolovičienė.Ved. Artūras Matusas

Darbo užmokestis yra būtinoji darbo sutarties sąlyga, t. y. kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarimas dėl darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dydžio. Tačiau ekonomikos pokyčiai ir socialiniai aspektai smarkiai veikia darbo santykius. Darbdaviai gali susidurti su tam tikrais kažkurį konkretų sektorių ar įmonę veikiančiais veiksniais, lemiančiais poreikį mažinti darbuotojams darbo užmokestį. Kaip elgtis , jei darbdavys pakeitė darbo sutarties sąlygas? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos WIDEN vyresnioji teisininkė Akvilė Stoškutė-Bendorienė.

Dirbtinis intelektas vis dažniau tampa pirmuoju pasirinkimu ieškant atsakymų į klausimus, kurių sprendimas reikalauja daugiau laiko ar finansinių išteklių. Medikai sunerimę dėl diagnozių sau nusistatymo, o teisininkai kalba apie vadinamąją ,,teisinę savigydą“. Ar savo teisines problemas saugu patikėti dirbtiniam intelektui? To klausiu advokatų kontoros COBALT vadovaujančios teisininkės Renatos Vasiliauskienės.

Paveldėjimo klausimai vis dažniau paliečia ne tik suaugusiuosius, bet ir nepilnamečius vaikus, kurių interesų apsauga tampa ypač svarbi. Paveldint turtą vaikams, teisinis procesas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas, siekiant užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami išimtinai vaiko naudai. Esminį vaidmenį čia atlieka notaras, kuris ne tik tvarko paveldėjimo dokumentus, bet ir prižiūri, ar nepažeidžiamos nepilnamečių teisės. Kaip nepilnamečiai paveldi turtą, kokias pareigas turi jų atstovai ir kokių veiksmų privalo imtis notaras? Pokalbis su notare, Lietuvos notarų rūmų Notarinės praktikos apibendrinimo ir norminių teisės aktų rengimo komisijos pirmininke Dalija Svirbutiene.Dirbtinis intelektas vis dažniau tampa pirmuoju pasirinkimu ieškant atsakymų į klausimus, kurių sprendimas reikalauja daugiau laiko ar finansinių išteklių. Medikai sunerimę dėl diagnozių sau nusistatymo, o teisininkai kalba apie vadinamąją ,,teisinę savigydą“. Ar savo teisines problemas saugu patikėti dirbtiniam intelektui? To klausiu advokatų kontoros COBALT vadovaujančios teisininkės Renatos Vasiliauskienės.Darbo užmokestis yra būtinoji darbo sutarties sąlyga, t. y. kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarimas dėl darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dydžio. Tačiau ekonomikos pokyčiai ir socialiniai aspektai smarkiai veikia darbo santykius. Darbdaviai gali susidurti su tam tikrais kažkurį konkretų sektorių ar įmonę veikiančiais veiksniais, lemiančiais poreikį mažinti darbuotojams darbo užmokestį. Kaip elgtis , jei darbdavys pakeitė darbo sutarties sąlygas? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos WIDEN vyresnioji teisininkė Akvilė Stoškutė-Bendorienė.Ved. Artūras Matusas

Naujienų agentūrose dažni pranešimai apie atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kam ir už kokius nusikaltimus jis gali būti taikomas? Kas gali būti laiduotoju ir kuo įsipareigojate tokiu tapdamas? Paaiškina teisės firmos „Sorainen“ teisininkė dr. Ugnė Nasvytė.

Lietuvos įstatymai draudžia reklamoje naudoti asmens atvaizdą be jo sutikimo. Tačiau, kai kuriais atvejais, reklama draudžiama net ir turint tokį sutikimą. Jau yra medicinos įstaigų, kurios buvo nubaustos rimtomis baudomis už neteisėtą paciento įvaizdžio naudojimą ir medikų rekomendacijas reklamoje. Teisininkai pabrėžia, kad sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos priemonių reklama yra viena griežčiausiai reglamentuojamų, o to kartais tinkamai neįsivertina ir rinkos senbuvės, ir naujokės. Apie medicinos paslaugų reklamą ir ribas joje pokalbyje su advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros reguliavimo advokate Andra Lape.

Planuojant turto perdavimą artimiesiems, dažnai kyla klausimas: geriau sudaryti dovanojimo sutartį ar palikti turtą testamentu? Teisininkai sako , kad kiekvienas sprendimas turi savo privalumų ir rizikų, todėl svarbu gerai įvertinti savo tikslus ir saugumo poreikius. Kaip perduoti turtą saugiai sau ir artimiesiems, kuo skiriasi dovanojimas nuo testamento, pataria notaras, Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.Lietuvos įstatymai draudžia reklamoje naudoti asmens atvaizdą be jo sutikimo. Tačiau, kai kuriais atvejais, reklama draudžiama net ir turint tokį sutikimą. Jau yra medicinos įstaigų, kurios buvo nubaustos rimtomis baudomis už neteisėtą paciento įvaizdžio naudojimą ir medikų rekomendacijas reklamoje. Teisininkai pabrėžia, kad sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos priemonių reklama yra viena griežčiausiai reglamentuojamų, o to kartais tinkamai neįsivertina ir rinkos senbuvės, ir naujokės. Apie medicinos paslaugų reklamą ir ribas joje pokalbyje su advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros reguliavimo advokate Andra Lape.Naujienų agentūrose dažni pranešimai apie atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kam ir už kokius nusikaltimus jis gali būti taikomas? Kas gali būti laiduotoju ir kuo įsipareigojate tokiu tapdamas? Paaiškina teisės firmos „Sorainen“ teisininkė dr. Ugnė Nasvytė.Ved. Artūras Matusas

Parduodant ar įsigyjant turtą gali tekti susidurti su terminu „uzufruktas“. Kartais įvardijamas galimybe naudotis svetimu daiktu nemokant nuomos. Kas yra uzufruktas, kada jis atsiranda, kokias teises ir pareiga su juo įgauname? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.

Tikrai ne visi ginčai baigiasi susitarimu ar kompromisu, kurį pavyksta pasiekti patiems. O jei susitarti nepavyksta, jei kitas asmuo atsisako veikti taip, kaip jums norėtųsi, kito kelio nelieka – tenka kreiptis į teismą. Tačiau teismas – tai dažnai ne vienas posėdis ir ne visada greitas sprendimas. Tai struktūruotas, etapais vykstantis procesas, kuriam verta tinkamai pasiruošti. Apie tai, kas laukia pradėjus teismo procesą, kaip jis vyksta ir kuriam laikui turėtume nusiteikti varstyti teismų duris, aptariame su advokatų profesinės bendrijos „Constat“ teisininke, advokato padėjėja Egle Šulciene.

Lietuvos įstatymai yra aiškiai nustatę tėvų pareigą išlaikyti vaikus, taip pat egzistuoja ir mažiau žinoma atvirkštinė pareiga – pilnametystės sulaukę vaikai, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms, privalo išlaikyti savo tėvus. Tačiau dar mažiau esame girdėję apie brolių ir seserų tarpusavio išlaikymo pareigas. Kada broliui ar seseriai gali atsirasti pareiga teikti išlaikymą? Pokalbis su Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos valdybos nare, advokato padėjėja, mediatore Egle Šiugždinyte.Parduodant ar įsigyjant turtą gali tekti susidurti su terminu „uzufruktas“. Kartais įvardijamas galimybe naudotis svetimu daiktu nemokant nuomos. Kas yra uzufruktas, kada jis atsiranda, kokias teises ir pareiga su juo įgauname? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.Tikrai ne visi ginčai baigiasi susitarimu ar kompromisu, kurį pavyksta pasiekti patiems. O jei susitarti nepavyksta, jei kitas asmuo atsisako veikti taip, kaip jums norėtųsi, kito kelio nelieka – tenka kreiptis į teismą. Tačiau teismas – tai dažnai ne vienas posėdis ir ne visada greitas sprendimas. Tai struktūruotas, etapais vykstantis procesas, kuriam verta tinkamai pasiruošti. Apie tai, kas laukia pradėjus teismo procesą, kaip jis vyksta ir kuriam laikui turėtume nusiteikti varstyti teismų duris, aptariame su advokatų profesinės bendrijos „Constat“ teisininke, advokato padėjėja Egle Šulciene.Ved. Artūras Matusas

Asmens duomenų saugumo pažeidimai (ADSP) – tai vienas iš didžiausių iššūkių šiuolaikiniam verslui. Atsitikus tokiam incidentui, kyla rimtų teisinių, finansinių ir reputacijos rizikų. Dažnai įmonės vadovą, sužinojus apie duomenų nutekėjimą ar kitą pažeidimą, ištinka panika, nes daugelis yra girdėję apie su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) susijusias baudas. Kaip įmonės galėtų pasiruošti tokioms situacijoms, kaip reikėtų reaguoti, kad išvengtumėte baudų ir nuostolių, kokia tokių baudų taikymo praktika? Pataria advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnerė, duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės ir IT teisės praktikos vadovė, advokatė Asta Macijauskienė.

Lietuvoje daugėja ginčų dėl nepratęstų ar panaikintų leidimų laikinai gyventi, taip pat Migracijos departamento sprendimų uždrausti atvykti į Lietuvą. Tai kelia nerimą verslui ir darbdaviams, kadangi šie sprendimai susiję su ne tik žemos ar vidurinės grandies darbuotojais, bet ir verslui strategiškai svarbiais asmenimis – vadovais, akcininkais ar projektų vadovais. Verslui tokios grandies darbuotojų netektis reiškia ne pavienius personalo kaštus, o realią veiklos tęstinumo riziką. Todėl tampa itin svarbu įvertinti, ar įdarbinami ar jau dirbantys darbuotojai nepatenka į valstybinę migracijos politikos rizikos zoną. Kas žinotina apie nepratęstus ar panaikintus darbuotojų leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, ar Jūsų darbuotojas gali kelti riziką nacionaliniam saugumui? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ advokatas Dmitrij Mačiugin.

Lietuvoje jau tapo įprasta reikalauti nuostolių atlyginimo iš naudotų automobilių pardavėjų, pardavusių au-tomobilį su paslėptais trūkumais. Tačiau naudotos žemės ūkio technikos pardavėjai pretenzijų iš ūkininkų sulaukia gan retai, nors tokios įrangos rinkoje irgi pasitaiko visokios. Kokie teisiniai ir praktiniai veiksniai lemia šį skirtumą, ar gali atgauti ir išlaidas, susijusias su nekokybiška žemės ūkio technika? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Mantas Baigys.Asmens duomenų saugumo pažeidimai (ADSP) – tai vienas iš didžiausių iššūkių šiuolaikiniam verslui. Atsitikus tokiam incidentui, kyla rimtų teisinių, finansinių ir reputacijos rizikų. Dažnai įmonės vadovą, sužinojus apie duomenų nutekėjimą ar kitą pažeidimą, ištinka panika, nes daugelis yra girdėję apie su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) susijusias baudas. Kaip įmonės galėtų pasiruošti tokioms situacijoms, kaip reikėtų reaguoti, kad išvengtumėte baudų ir nuostolių, kokia tokių baudų taikymo praktika? Pataria advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnerė, duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės ir IT teisės praktikos vadovė, advokatė Asta Macijauskienė.Lietuvoje daugėja ginčų dėl nepratęstų ar panaikintų leidimų laikinai gyventi, taip pat Migracijos departamento sprendimų uždrausti atvykti į Lietuvą. Tai kelia nerimą verslui ir darbdaviams, kadangi šie sprendimai susiję su ne tik žemos ar vidurinės grandies darbuotojais, bet ir verslui strategiškai svarbiais asmenimis – vadovais, akcininkais ar projektų vadovais. Verslui tokios grandies darbuotojų netektis reiškia ne pavienius personalo kaštus, o realią veiklos tęstinumo riziką. Todėl tampa itin svarbu įvertinti, ar įdarbinami ar jau dirbantys darbuotojai nepatenka į valstybinę migracijos politikos rizikos zoną. Kas žinotina apie nepratęstus ar panaikintus darbuotojų leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, ar Jūsų darbuotojas gali kelti riziką nacionaliniam saugumui? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ advokatas Dmitrij Mačiugin.Ved. Artūras Matusas

Apie penktadalį Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus sulaukė siūlymų investuoti į abejotinus, valstybės institucijų neprižiūrimus finansinius produktus. Dar beveik dešimtadalis pripažino gavę investicinių pasiūlymų, tačiau nebuvę tikri, ar jie yra teisėti. Investiciniai pasiūlymai, kurie gali būti ir nelegalūs, ir tiesiog itin rizikingi, pasiekia pačius įvairiausius žmones. Kaip pastebėti pavojingus ženklus ir ką daryti, jei susivoki tik jau pervedęs pinigus neaiškiems subjektams? Apie tai kalbamės su COBALT partnere, advokate Akvile Bosaite.

Viršvalandžiai – viena dažniausių ir kartais konfliktus keliančių darbo organizavimo sričių, tampanti ypač aktuali didesnio užimtumo laikotarpiais ar susidūrus su nenumatytais darbais. Tačiau papildomos darbo valandos nėra vien darbdavio sprendimas – jų taikymas griežtai reglamentuojamas teisės aktų. Apie viršvalandžius, kada jie galimi ir ką svarbu žinoti ir darbuotojams, ir darbdaviams pokalbyje su Valstybinės darbo inspekcijos kancleriu Šarūnu Orlavičiumi.

Darbo sutarties nutraukimo priežasčių gali būti daug ir įvairių – blogi darbo rezultatai, etatų mažinimas, darbo drausmės pažeidimai, ar atvejai, kai darbuotojo atliekama funkcija darbdaviui tampa pertekline. Tačiau ar galima atleisti iš darbo už nuomonės išreiškimą? Apie tai svarstome su advokatų tarybos Darbo teisės komiteto nare, advokate Rūta Žukaite Passos.Viršvalandžiai – viena dažniausių ir kartais konfliktus keliančių darbo organizavimo sričių, tampanti ypač aktuali didesnio užimtumo laikotarpiais ar susidūrus su nenumatytais darbais. Tačiau papildomos darbo valandos nėra vien darbdavio sprendimas – jų taikymas griežtai reglamentuojamas teisės aktų. Apie viršvalandžius, kada jie galimi ir ką svarbu žinoti ir darbuotojams, ir darbdaviams pokalbyje su Valstybinės darbo inspekcijos kancleriu Šarūnu Orlavičiumi.Apie penktadalį Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus sulaukė siūlymų investuoti į abejotinus, valstybės institucijų neprižiūrimus finansinius produktus. Dar beveik dešimtadalis pripažino gavę investicinių pasiūlymų, tačiau nebuvę tikri, ar jie yra teisėti. Investiciniai pasiūlymai, kurie gali būti ir nelegalūs, ir tiesiog itin rizikingi, pasiekia pačius įvairiausius žmones. Kaip pastebėti pavojingus ženklus ir ką daryti, jei susivoki tik jau pervedęs pinigus neaiškiems subjektams? Apie tai kalbamės su COBALT partnere, advokate Akvile Bosaite.Ved. Artūras Matusas

Augant nekilnojamojo turto kainoms, daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus?Kaip elgtis ir kokių gynybos būdų imtis, kokias teises turime, kai sužinome, kad preliminari sutartis atšaukta? Pataria advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkė Ieva Gruzdytė.

Taikos sutartys – kokius teisinius ginčus jomis galima spręsti, tarp ko ir dėl ko jos sudaromos, kokie esminiai taikos sutarčių privalumai ir trūkumai? Komentuoja advokatas Osvaldas Raščiukevičius.

Vasario pradžioje pranešta, kad už narkotikus nuteisto kauniečio kasacinį skundą ėmėsi nagrinėti 14 Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų. – Kodėl bylos ėmėsi net keliolika teisėjų? Ar dažni atvejai, kai rengiamos tokios teismo sesijos? Pokalbis su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininke Gabriele Juodkaite-Granskiene.Taikos sutartys – kokius teisinius ginčus jomis galima spręsti, tarp ko ir dėl ko jos sudaromos, kokie esminiai taikos sutarčių privalumai ir trūkumai? Komentuoja advokatas Osvaldas Raščiukevičius.Augant nekilnojamojo turto kainoms, daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus? Kokių gynybos būdų imtis, kokias teises turime? Pataria advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkė Ieva Gruzdytė.Ved. Artūras Matusas

Lietuvos automobilių rinka pastaruoju metu susidūrusi ne su vienu įtakos turėjusiu išbandymu – pandemijos padariniais, tiekimo grandinių problemomis, infliacija ar degalų kainų svyravimais. Tačiau 2026 m. pradžioje dėmesio centre atsidūrė ne logistika ar mokesčiai, o antrosios pensijų pakopos pokyčiai. Viešoje erdvėje jau aktyviai svarstoma ar pinigų atsiėmimas iš pensijų fondų didins automobilių kainas. Dalis gyventojų, gavę kelis ar keliolika tūkstančių eurų, svarsto ne apie investavimą, o būtent apie automobilio atnaujinimą. Tai ypač aktualu naudotų automobilių rinkoje, kur sprendimai dažnai emociniai, o pirkimas – greitas. Ar ryšys tarp pensijų sistemos ir automobilių rinkos yra realus ir kaip tai gali paveikti mus visus? Pokalbis su bendrovės ,, Autopretenzija “ įkūrėju Ramūnu Mackevičiumi.2025 m. tiek juridinių, tiek fizinių asmenų nemokumo procesų Lietuvoje buvo pradėta 12 proc. mažiau. – Ar galima džiaugtis tokiu mažėjimu, ką daugiau liudija pernykštė bankrotų statistika? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos TEGOS asocijuotoji partnerė, advokatė Žydrūnė Stuglytė.Trumpalaikė būsto nuoma – populiarus sprendimas tiek tarp keliautojų, tiek tarp nekilnojamojo turto savininkų, ieškančių papildomų pajamų. Tarptautinės nuomos platformos leidžia greitai pritraukti svečių srautus, o geras atsiliepimas neretai užtikrina, kad užsakymų ir ateityje nepritrūks. Tačiau teisininkai pabrėžia, kad trumpalaikė nuoma – tai ne tik papildomos pajamos, bet ir aiškiai įstatymu reglamentuota veikla, kuri nuomotojui užkrauna nemažai pareigų. Būtent jų neįvertinimas dažniausiai tampa ginčų ar net teisinių problemų priežastimi. Kaip to išvengti, pataria Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja Agnė Misiūnaitė.Ved. Artūras Matusas

Pagal bendrąją taisyklę, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų susitarę kitaip, visas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Išimtis taikoma tik tam turtui, kuris pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Vis dėlto net ir asmeninis sutuoktinio turtas tam tikrais atvejais gali būti teismo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Kokie tie atvejai, kada net ir asmeninė sutuoktinio nuosavybė gali būti pripažinta bendra? Pataria advokatų kontoros „Marger“ vyresnioji teisininkė, advokatė Vaida Genaitytė

Kaip teisiškai reglamentuota Lietuvos migracijos politika, kokie teisės aktai nustato užsieniečio teisę gyventi mūsų šalyje, kuo skiriasi leidimas nuolat ir laikinai gyventi? Ir kodėl šie leidimai yra viena labiausiai ginčijamų migracijos procedūrų? Pokalbis su advokatų profesinės bendrijos „Leagus“ partneriu, advokatu Robertu Naruševičiumi.Iki šių metų birželio į Lietuvos nacionalinę teisę turės būti perkelta ES direktyva dėl darbo užmokesčio skaidrumo. Šia direktyva siekiama panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus Europos Sąjungoje ir kovoti su diskriminacija atlygio srityje. Lietuvoje įvairioms suinteresuotoms institucijoms jau pateiktas Darbo kodekso ir kitų įstatymų pakeitimų paketas, kuriais siekiama įgyvendinti direktyvos rekomendacijas. O ką ši nemažai pokyčių žadanti direktyva atneš motinystės atostogose esančioms moterims, ar ji pakeis darbdavių požiūrį į grįžtančias mamas, ar išnyks vadinamoji „motinystės bausmė“? Komentuoja advokatų kontoros „NOOR“ patarėja, advokatė Inga Pališkienė.Pagal bendrąją taisyklę, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų susitarę kitaip, visas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Išimtis taikoma tik tam turtui, kuris pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Vis dėlto net ir asmeninis sutuoktinio turtas tam tikrais atvejais gali būti teismo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Kokie tie atvejai, kada net ir asmeninė sutuoktinio nuosavybė gali būti pripažinta bendra? Pataria advokatų kontoros „Marger“ vyresnioji teisininkė, advokatė Vaida Genaitytė.Ved. Artūras Matusas

Iki šių metų birželio į Lietuvos nacionalinę teisę turės būti perkelta ES direktyva dėl darbo užmokesčio skaidrumo. Šia direktyva siekiama panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus Europos Sąjungoje ir kovoti su diskriminacija atlygio srityje. Lietuvoje įvairioms suinteresuotoms institucijoms jau pateiktas Darbo kodekso ir kitų įstatymų pakeitimų paketas, kuriais siekiama įgyvendinti direktyvos rekomendacijas. O ką ši nemažai pokyčių žadanti direktyva atneš motinystės atostogose esančioms moterims, ar ji pakeis darbdavių požiūrį į grįžtančias mamas, ar išnyks vadinamoji „motinystės bausmė“? Komentuoja advokatų kontoros „NOOR“ patarėja, advokatė Inga Pališkienė.

Sparčiai besivystant technologijoms, tapo laisvai prieinamas mažmeninis investavimas į finansinį ar skaitmeninį turtą. O bet koks turtas, įgytas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir skyrybų metu yra dalijamas. Kaip tektų dalintis investicijas į akcijas, fondus ar kriptovaliutas? Paaiškina advokatų kontoros „Pakėnas ir partneriai“partneris, advokatas Domas Pakėnas.

Naujausias Regioninio kibernetinės gynybos centro atliktas lyginamasis Rusijos puolamųjų kibernetinių pajėgumų tyrimas nuo 2022 iki 2025 m., analizavęs Rusijos kibernetines operacijas prieš Ukrainą, pateikia nerimą keliančias išvadas, kurios yra tiesioginis signalas ne tik Ukrainai, bet ir visam Vakarų pasauliui, įskaitant Lietuvą. Tai, kas vakar buvo chaotiški pavienių grupuočių išpuoliai, šiandien virto sistemingu, koordinuotu ir neatsiejamu hibridinio karo įrankiu. Ignoruoti šią transformaciją būtų strateginė klaida, galinti brangiai kainuoti tiek mūsų nacionaliniam saugumui, tiek verslui, įspėja advokatas, advokatų bendrijos „LawCorpus“ vadovaujantysis partneris Rokas Venslauskas.

Naujausias Regioninio kibernetinės gynybos centro atliktas lyginamasis Rusijos puolamųjų kibernetinių pajėgumų tyrimas nuo 2022 iki 2025 m., analizavęs Rusijos kibernetines operacijas prieš Ukrainą, pateikia nerimą keliančias išvadas, kurios yra tiesioginis signalas ne tik Ukrainai, bet ir visam Vakarų pasauliui, įskaitant Lietuvą. Tai, kas vakar buvo chaotiški pavienių grupuočių išpuoliai, šiandien virto sistemingu, koordinuotu ir neatsiejamu hibridinio karo įrankiu. Ignoruoti šią transformaciją būtų strateginė klaida, galinti brangiai kainuoti tiek mūsų nacionaliniam saugumui, tiek verslui, įspėja advokatas, advokatų bendrijos „LawCorpus“ vadovaujantysis partneris Rokas Venslauskas.Bandomasis laikotarpis ne vienam pradėjusiam dirbti kelia įtampą – tai laikas, kai tave vertina atidžiau, kai esi labiau susikoncentravęs, nes nori palikti gerą įspūdį ir įsitvirtinti užimamoje pozicijoje. Tačiau iš esmės tai laikotarpis, kai abi šalys – tiek darbdavys, tiek darbuotojas – gali įsitikinti, ar konkretus darbas tinka konkrečiam žmogui. Lygiai taip, kaip darbdavys gali nuspręsti, kad darbuotojas nėra tinkamas darbui, taip ir pats darbuotojas gali prieiti prie išvados, kad vis dėlto pasirinkta darbovietė jam nėra tinkama. Kas apie atleidimą iš darbo bandomuoju laikotarpiu žinotina abiem pusėms, kad vėliau netektų susitikti teisme? Komentuoja advokatų kontoros „Ellex Valiunas“asocijuotoji teisininkė, advokatė Kamilė Skrupskytė.Sparčiai besivystant technologijoms, tapo laisvai prieinamas mažmeninis investavimas į finansinį ir skaitmeninį turtą. O bet koks turtas, įgytas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir skyrybų metu yra dalijamas. Kaip teks dalintis būtent finansinę ir skaitmeninę nuosavybę? Paaiškina advokatų kontoros „Pakėnas ir partneriai“partneris, advokatas Domas Pakėnas.Ved. Artūras Matusas

Iki 2026 m. gegužės 1 d. pirmą kartą galima deklaruoti investicines sąskaitas už 2025 mokestinius metus. Gyventojai, naudojantys investicinę sąskaitą (įsigaliojusią nuo 2025 m.), turės informuoti VMI apie tokias sąskaitas, deklaruoti jose gautas pajamas, pelną ar nuostolius, o apmokestinimas taikomas tik išimtai sumai viršijus įneštą. Kokių veiksmų turėsime imtis? Pataria advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, bankininkystės ir finansų teisės praktikos vadovė Aušra Brazauskienė.Nuo vasario 1 d. Lietuvoje pradedamas taikyti naujas vartotojų kainų indeksas – 103,4 procento. Tai reiškia, kad tam tikros piniginės prievolės, kurios pagal teisės aktus ar sutartis indeksuojamos kasmet, didėja. Vartotojų kainų indeksas tiesiogiai taikomas ir vaiko išlaikymo sumoms. Vadinamieji alimentai susiję ir su šiemet padidėjusia minimalia mėnesine alga. Kaip ir kiek didės vaiko išlaikymo sumos? Komentuoja advokatų kontoros Noslegal advokatas Aleksandras Kovalevskis.Mediacijos susitikimas dažniausiai baigiasi mediatoriaus parengtu ir abiejų pusių pasirašytu susitarimu. Ginčo šalys išeina su aiškiai surašytais punktais, dėl ko ir kaip jos susitarė – dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo, turto padalijimo ar net taikaus santuokos nutraukimo. Dokumentas atrodo rimtas, pasirašytas, su data, neretai - ir didelės emocinės įtampos kaina. Tačiau vos tik pradedama kalbėtis su advokatais ar ruoštis kreiptis į teismą, iškyla esminis klausimas: ar šis popierius jau yra teisiškai galiojantis, ar tai tik susitarimo projektas, kuris dar turėtų virsti teismo patvirtintu sprendimu? Ar susitarimas mediacijoje turi teisinę galią, aiškinamės su advokato padėjėja, mediatore Egle Šiugždinyte.Ved. Artūras Matusas

Sausio 28ąją Europoje minima duomenų apsaugos arba Privatumo diena. Kokias duomenų apsaugos aktualijas, svarbiausias asmens duomenų apsaugos ir problemas, taip pat teismų praktikoje ryškėjančiass tendencijas mato dviejų pagrindinių Lietuvos teismų vadovės? Pokalbis su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke dr. Danguole Bubliene ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė dr. Skirgaile Žalimiene.Ar paskyrus valstybės apmokamą advokatą, visas bylinėjimosi išlaidas apmokės valstybė, ar visgi, pasibaigus teismo procesui, teks už ką nors susimokėti? Komentuoja Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.Bendrovė dirba pelningai, tačiau dividendų nemoka – ar akcininkai gali tam prieštarauti? Nors pelno buvimas dažnai siejamas su lūkesčiais gauti dividendus, teisės požiūriu šie lūkesčiai ne visuomet yra pagrįsti. Kada dividendų neskyrimas laikomas teisėtu, o kada gali būti ginčijamas teisme? Atsako advokatų kontoros COBALT asocijuota teisininkė Roberta Iškauskaitė.Ved. Artūras Matusas

Prieš 25erius metus įsteigtas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pokalbyje su šio teismo pirmininke prof.dr. Skirgaile Žalimiene apie administracinės justicijos vaidmenį mūsų gyvenime ir apie tai kaip administracinė teisė formuoja žmogaus teisių standartus mūsų valstybėje.Kapčiamiesčio poligono steigimas: kokius pagrindinius teisinius aspektus aktualu žinoti į karinę teritoriją pateksiančių sklypų ir sodybų savininkams? Pataria nekilnojamojo turto advokatė, advokatų kontoros URBAN legal įkūrėja Eglė Subačienė.Europos Sąjunga pradeda vieną ambicingiausių pastarųjų metų aplinkosaugos iniciatyvų, kurios poveikį netrukus pajus didžioji dalis Europos rinkoje veikiančių įmonių: nuo 2026 m. gegužės 31 d. gamintojai ir tolesni mikroplastiko naudotojai privalės kasmet teikti išmetamų teršalų ataskaitas Europos cheminių medžiagų agentūrai. Teisininkai sako, kad pokyčiai nėra vien tik techniniai, nes verslas turės žinoti ne tik savo produktų sudėtį, bet ir kokie teršalai iš jų išsiskiria – taip įvedami nauji skaidrumo ir atsakomybės standartai. Ar verslas suspės iki nustatytų terminų? Komentuoja advokatų kontoros WIDEN teisės patarėja Vitalija Uzialaitė.Ved. Artūras Matusas

Darbo rinka dabar itin konkurencinga – įmonės aktyviai ieško talentų, o šį siekį dažnai lydi ir darbuotojų viliojimas iš kitų įmonių. Iš Konkurencijos įstatymo galima suprasti, kad įmonėms draudžiama nesąžiningai vilioti konkurentų darbuotojus. Tačiau, ar visada pasamdžius konkurento darbuotoją gresia nemalonumai? Kada veiksmai teisėti, o kada gali grėsti ginčas teisme? Komentuoja advokatų kontoros COBALT vyresnysis teisininkas, advokatas Manvydas Borusas.

Minime Laisvės gynėjų dienos 35-metį. Diena, skirta mums visiems , o ypač gynusiems Lietuvos laisvę. Tačiau tikrai ne visiems, kurie nuo 1990-ųjų kovo 11-osios iki 1991-ųjų rugpjūčio 21-osios aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar gynė valstybės sieną, kitus valstybinės svarbos objektus, kūrė krašto apsaugos struktūras, yra suteiktas Laisvės gynėjo teisinis statusas. Tuo jie turi pasirūpinti patys. Kas yra laisvės gynėjas teisine prasme, koks asmuo gali į jį pretenduoti? Pokalbis su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyresniąja patarėja dr. Aurelija Juodyte.Darbo rinka dabar itin konkurencinga – įmonės aktyviai ieško talentų, o šį siekį dažnai lydi ir darbuotojų viliojimas iš kitų įmonių. Iš Konkurencijos įstatymo galima suprasti, kad įmonėms draudžiama nesąžiningai vilioti konkurentų darbuotojus. Tačiau, ar visada pasamdžius konkurento darbuotoją gresia nemalonumai? Kada veiksmai teisėti, o kada gali grėsti ginčas teisme? Komentuoja advokatų kontoros COBALT vyresnysis teisininkas, advokatas Manvydas Borusas.Apie kartais nesutarimais ir net konfliktais teisme virstančią situaciją: sklypas turi ne vieną bendraturtį , o jų požiūris į naudojimosi tvarką išsiskiria. Kaip rasti sprendimą, kad skirtingi interesai būtų tinkamai apsaugoti? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.Ved. Artūras Matusas

Lietuvoje galiojantys įstatymai suteikia kiekvienam veiksniam asmeniui teisę sudaryti testamentą, jei jis suvokia savo veiksmų reikšmę ir prasmę. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savarankiškai spręsti, kam ir kokiomis dalimis bus perduotas jo turtas. Vis dėlto yra numatyta, kad išskirtiniais atvejais palikėjo valios galima nepaisyti. Ši išlyga susijusi su teise į privalomąją palikimo dalį. Ką tai reiškia, kada galimas testamento laisvės ribojimas? Komentuoja advokatų kontoros „Marger “ vyresnioji teisininkė, advokatė Vaida Genaitytė.Artėja reikšmingos Darbo kodekso pataisos. Jei Seimas pritars svarstomiems pakeitimams, jie palies labai skirtingas darbuotojų grupes – nuo tų, kurie uždirba daugiau kaip du vidutinius darbo užmokesčius, iki viešojo sektoriaus ir valstybės valdomų įmonių. Darbdaviai pokyčiuose gali įžvelgti daugiau lankstumo, profesinės sąjungos – daugiau rizikų, o teisininkai sako, kad keičiasi pati darbo santykių filosofija. Apie svarbiausius pasikeitimus pokalbis su advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininke, darbo teisės eksperte Brigida Baciene.Po didžiųjų metų švenčių, padaugėja dovanų grąžinimų. Prekybininkai yra paskaičiavę, kad po Kalėdų įprastai grąžinama apie 3 proc. neįtikusių dovanų. Nemaža grąžinamų prekių dalis yra elektronika ir drabužiai, o pagrindinės priežastys yra dydžio problemos ar nesuderinamumas su turima įranga. Kokias dovanas galime grąžinti ar prašyti pakeisti ( to kartais nežino ne tik pirkėjai , bet ir pardavėjai)? Ką daryti, jeigu neišsaugojome pirkimo čekio? Pataria Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos valdybos narė, advokato padėjėja, mediatorė Eglė Šiugždinytė.Ved.Artūras Matusas

Dirbtinio intelekto iššūkiai, Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pasikeitimai ir kibernetinis saugumas – tai tik keli svarbūs planuojami pasikeitimai , paliesiantys mus visus kitais metais. Kokie svarbiausi ES skaitmeninės teisės pokyčiai laukia kitais metais? Pokalbis su advokatų kontoros „TEGOS“ partneriu, advokatu Mindaugu Civilka.Privačiuose pensijų fonduose kaupiamos lėšos tampa aktualios ir santuokos nutraukimo bylose. Nors jos gali atrodyti „neliečiamos“, tačiau santuokos metu sukaupta jų vertė gali siekti tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių eurų, todėl jos turi įtaką sutuoktinių bendro turto balansui ir gali tapti ginčo objektu santuokos nutraukimo byloje. Ar sukaupta pensija bendras turtas, kurį teks dalintis? Komentuoja advokatų kontoros „WIDEN“ jaunesnioji teisininkė Viltė Račkauskaitė.Viešojo intereso gynimas – svarbus ir pastaruoju metu vis labiau aktualus demokratijos elementas. Teisės aktai tvirtina, kad piliečiai ir organizacijos turi teisę ginti mūsų aplinką, kultūrą ar visuomenės teises teisme, tačiau dažnai susiduriama su teisinėmis kliūtimis, procedūriniais apribojimais ir finansiniais iššūkiais. Kiek ir kaip galime ginti viešąjį interesą, kada dėl jo pilietis gali kreiptis į teismą? Pataria advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris.Ved. Artūras Matusas

Darbas ir jo apmokėjimas per šventes, metinės premijos, nepanaudotos atostogos – artėjant metų pabaigai Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį į darbo teisės nuostatas, kurios šiuo laikotarpiu tampa itin aktualios tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Dažniausiai kylančius klausimus aptariame su Valstybinės darbo inspekcijos kancleriu Šarūnu Orlavičiumi.Įmonių susijungimas ar vienos įmonės kontrolės kitai įmonei įgijimas yra įprastinė verslo praktika, kuri įvardijama kaip koncentracija. Kada koncentracija galima, kokie teisiniai procesai slypi koncentracijai įvykus? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ Įsigijimų, įmonių ir komercinės teisės praktikos grupės vadovė, advokatė Giedrė Dailidėnaitė.Apie autoįvykius ir draudimą – situaciją, kuri anksčiau nesusidūrusiems, kelia gausybę klausimų. Kadangi visi privalome būti apsidraudę civilinės atsakomybės draudimu, teoriškai lyg ir žinome, kad po autoįvykio turi iš karto susisiekti su savo draudimo bendrove ir laukti jos veiksmų. Tačiau , jei po pranešimo apie eismo įvykį atsakingas draudikas delsia apžiūrėti turtą ir įvertinti žalą, nukentėjęs asmuo lieka nežinioje – ką jam daryti: laukti, ar veikti pačiam? Pataria advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas, draudimo teisės ekspertas Juliaus Sakalauskas.Ved. Artūras Matusas

Būsto pirkimas paprastai baigiasi notarų biure – tai bene paskutinis, bet ne visiems aiškus svarbaus sandorio etapas. - Nors atrodo, kad tai – tik formalumas, daugeliui žmonių kyla klausimų: kokius žingsnius atlikti, ką tikrina notaras ir kaip pasiruošti, kad viskas praeitų užtikrintai, be kliūčių? - Kaip vyksta notarinis būsto pirkimo sandoris, kaip jam pasirengti, kad procesas būtų sklandus ir be streso? Pataria NT projektų plėtros kompanijos „Citus“ pardavimų vadovė Odeta Šlyčkova.

Kitais metais įsigalios Europos Sąjungos Skaidraus darbo užmokesčio direktyva, o kartu su ja prasidės ir naujas darbo santykių etapas. Iki 2026 m. birželio visos ES šalys privalo perkelti Skaidraus darbo užmokesčio direktyvą į nacionalinę teisę. Šiuo metu jau yra parengtas Darbo kodekso pakeitimo projektas. Ką tai reiškia verslui, darbdaviams ir darbuotojams? Į ką aktualu atkreipti dėmesį jau dabar? Komentuoja teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ vyresnioji teisininkė Simona Česiulienė.Būsto pirkimas paprastai baigiasi notarų biure – tai bene paskutinis, bet ne visiems aiškus svarbaus sandorio etapas. Nors atrodo, kad tai tik formalumas, daugeliui žmonių kyla klausimų: kokius žingsnius atlikti, ką tikrina notaras ir kaip pasiruošti, kad viskas praeitų užtikrintai, be kliūčių? Kaip vyksta notarinis būsto pirkimo sandoris, kaip jam pasirengti, kad procesas būtų sklandus ir be streso? Pataria NT projektų plėtros kompanijos „Citus“ pardavimų vadovė Odeta Šlyčkova.Statybos rangos sutartys yra vienos sudėtingiausių civilinės teisės sutarčių rūšių, nes jų vykdymo metu gali paaiškėti įvairių nenumatytų aplinkybių, kurios turi įtakos ne tik darbų apimčiai, bet ir kainai. Ką turėtų žinoti rangos sutartis sudarantys asmenys? Kokios esminės rangos sutarčių nuostatos ir kokios klaidos dažniausiai daromos? Pokalbis su advokatų kontoros „AKUMEN “ advokatu Mariumi Choniakovu.Ved. Artūras Matusas

Sveikatos apsaugos sistema – sritis, kuri dažnai sulaukia žmonių nepasitenkinimo. Įtampą gyventojams kelia prastas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, ilgos eilės ir specialistų trūkumas. Valstybės kontrolės užsakytos apklausos duomenimis, net 73 % gyventojų ilgą patekimo pas gydytoją laukimą įvardija kaip svarbiausią sveikatos priežiūros sistemos problemą (2018 m. tokių buvo 55 %). Teisininkai sako , kad prie eilių ir prasto paslaugų prieinamumo iš dalies prisideda ir ydinga teisinė tvarka. Kas taisytina sveikatos apsaugos sistemoje? Tai svarstome su advokatų kontoros „WIDEN“ advokatu, medicinos teisės ekspertu Dariumi Pauliku.Nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimai, tėvams gyvenant atskirai, yra vieni jautriausių šeimos teisės santykiuose. Kilus ginčui tarp tėvų dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, svarbiausiu kriterijumi tampa tėvų turtinė padėtis ir kintantys vaiko poreikiai. Kas laikoma vaiko poreikiais, kokie jie gali būti, kokia suma jiems gali būti skiriama? Komentuoja advokatų kontoros „Marger“ vyresnioji teisininkė, advokatė Vaida Genaitytė.Atsiradus galimybei įsigyti naują būstą kyla klausimas, ką daryti, jei dabartinis pirktas su paskola ir paskola vis dar nėra išmokėta? Kaip parduoti būstą su paskola pataria „Luminor” banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.Ved. Artūras Matusas

Lietuvos teismai pastaraisiais metais Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai iš bankrutuojančių įmonių vadovų yra priteisę nemenkas sumas – iki šiol didžiausia iš jų siekė daugiau nei 1,7 mln. eurų. Tačiau šis rekordas gali būti ne galutinis: VMI teismui jau yra pateikusi naują ieškinį, kuriuo iš buvusio vadovo asmeninio turto reikalaujama atlyginti 2,39 mln. eurų žalą.Kada kreditoriai gali kreiptis į teismą prašydami, kad įmonės mokestines skolas padengtų jos vadovas, ir kodėl įrodyti tiesioginę žalą dažnai būna sudėtinga?Situaciją analizuoja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ vadovaujantis partneris, advokatas Egidijus Langys.

Lietuvos teismai Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai iš bankrutuojančių įmonių vadovų pastaraisiais metais yra priteisę solidžias sumas, ligšiol didžiausia jų ––siekė per 1,7 mln. eurų. Tačiau šis rekordas gali būti ne galutinis, nes VMI teismui yra pateikusi ieškinį dėl 2,39 mln.eurų žalos atlyginimo iš asmeninio vadovo turto. Kokiais atvejais kreditoriai gali kreiptis į teismą su prašymu, kad įmonės mokestines skolas atlygintų jos vadovas, ir kodėl kreditoriams įrodyti tiesioginę žalą nėra taip paprasta?Situaciją nagrinėja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD “ vadovaujantis partneris, advokatas Egidijus Langys.Artėja didžiosios metų šventės – laikotarpis, kai dalinsimės dovanomis ne tik su artimaisiais, bet ir kolegomis ar verslo partneriais. Teisininkai sako, kad dovanų prasmė yra ne tik graži tradicija, bet ir atsakingas teisinis veiksmas. O kokioms dovanoms reikia rašytinės sutarties ar notaro patvirtinimo? Kada dovanos gavimas gali sukelti mokestines pasekmes? – Šiuos ir kitus teisinius ne tik šventinių dovanų ir dovanojimo aspektus komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ teisininkas, advokato padėjėjas Lukas Seržantas.Turbūt ne vienas esame pasvarstę, ką darytume radę lobį. Lobio radimas ne tik teorinė galimybė. Retais atvejais tai visgi tampa realybe. Statybų metu, kasant lysvę sode ar vaikštinėjant su metalo detektoriumi, žmonės kartais aptinka senovinių monetų, papuošalų, ginklų ar kitų vertingų daiktų. Tačiau radus lobį iškyla daugybė klausimų: ar jį galima pasilikti, ar privaloma pranešti valdžios institucijoms, kiek radėjui gali priklausyti už grąžintą lobį ir pan? Beje, Lietuvos įstatymai griežtai reguliuoja tokius radinius, todėl būtina žinoti savo teises ir pareigas, kad netikėtas atradimas netaptų rimta teisine problema. Ar surastas lobis Jūsų sklype Jums ir priklauso? Pokalbis su Lietuvos jaunųjų advokatų tarybos nare, adavokato padėjėja Egle Šiugždinyte.Ved. Artūras Matusas

Valstybinės darbo inspekcijos statistika rodo, kad statybvietės Lietuvoje išlieka pavojingiausia darbo vieta. Vien per pirmą 2025 m. pusmetį jose žuvo 3 žmonės ir dar 19 buvo sunkiai sužaloti. Per pastaruosius penkerius metus iš statybviečių namo negrįžo apie 150 darbuotojų, iš jų 30 – žuvo. Pagal nelaimių skaičių Lietuva lenkia daugelį Europos šalių. Pas mus mirtinų nelaimių statybose santykis dvigubai didesnis nei Švedijoje ir net tris kartus didesnis nei Norvegijoje. Kodėl Lietuvoje tokia prasta situacija, kokios nemažėjančių nelaimių statybose priežastys? Laidos pašnekovai – Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas ir Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas.