Radijo byla

Žmonėms vis kyla klausimų dėl lifto išlaikymo daugiabučių pirmojo aukšto gyventojams – ar jie turi mokėti už liftą, jei juo faktiškai nesinaudoja? Karštos diskusijos vyksta tiek tarp gyventojų, tiek tarp daugiabučių administratorių. Ir nors iš pirmo žvilgsnio atsakymas atrodo gana paprastas, tačiau praktikoje, anot teisininkų, situacija nėra tokia vienareikšmė. Liftas yra bendrojo naudojimo objektas, todėl jo priežiūros ir remonto išlaidas dengia visi gyventojai. Tačiau dėl eksploatacinių išlaidų, pavyzdžiui, elektros energijos – dažnai kyla daug pagrįstų klausimų ir ginčų. Kaip tai reglamentuota teisiškai? Atsako advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė Viktorija Varnaitė.

Apie verslą „tarp savų“: šeimos narių ar draugų kuriami verslai dažnai vengia aiškių teisinių susitarimų, o vėliau būtent tai tampa brangių konfliktų priežastimi. Praktika rodo, kad daugelis verslo ginčų kyla ne dėl blogų ketinimų, o dėl iš anksto neaptartų atsakomybių, sprendimų priėmimo, pelno pasidalijimo ar pasitraukimo iš verslo sąlygų. Kaip pasiruošti situacijoms, kai išsiskiria verslo partnerių interesai? Pataria teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ vadovas, advokatas Lukas Vitauskas.

Tėvų pareiga išlaikyti vaiką ne visais atvejais pasibaigia jam sulaukus pilnametystės. Įstatymas numato situacijas, kai materialinės paramos iš tėvų gali reikalauti ir pilnametis vaikas, tačiau tokia vaiko teisė nėra besąlyginė. Iki kada pilnametis vaikas turi teisę į išlaikymą? Komentuoja advokatų kontoros „Marger“ vyresnioji teisininkė, advokatė Vaida Genaitytė.Apie verslą „tarp savų“: šeimos narių ar draugų kuriami verslai dažnai vengia aiškių teisinių susitarimų, o vėliau būtent tai tampa brangių konfliktų priežastimi. Praktika rodo, kad daugelis verslo ginčų kyla ne dėl blogų ketinimų, o dėl iš anksto neaptartų atsakomybių, sprendimų priėmimo, pelno pasidalijimo ar pasitraukimo iš verslo sąlygų. Kaip pasiruošti situacijoms, kai išsiskiria verslo partnerių interesai? Pataria teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ vadovas, advokatas Lukas Vitauskas.Žmonėms vis kyla klausimų dėl lifto išlaikymo daugiabučių pirmojo aukšto gyventojams – ar jie turi mokėti už liftą, jei juo faktiškai nesinaudoja? Karštos diskusijos vyksta tiek tarp gyventojų, tiek tarp daugiabučių administratorių. Ir nors iš pirmo žvilgsnio atsakymas atrodo gana paprastas, tačiau praktikoje, anot teisininkų, situacija nėra tokia vienareikšmė. Liftas yra bendrojo naudojimo objektas, todėl jo priežiūros ir remonto išlaidas dengia visi gyventojai. Tačiau dėl eksploatacinių išlaidų, pavyzdžiui, elektros energijos – dažnai kyla daug pagrįstų klausimų ir ginčų. Kaip tai reglamentuota teisiškai? Atsako advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė Viktorija Varnaitė.Ved. Artūras Matusas

Teisininkai sako, kad įrodymais verta pasirūpinti tada, kai svarbios aplinkybės dar egzistuoja. Kokios tai situacijos, kokių faktų ar įrodymų fiksavimui reikėtų kreiptis į antstolius? Pataria antstolis Arminas Naujokaitis.

Prasidėję mokslo metai tėvams tampa nemenku finansiniu iššūkiu. Rugpjūčio mėnesį daugelis tėvų jau pirko mokyklines uniformas ar kanceliarines prekes. Ne mažiau išlaidų laukia ir rugsėjo mėnesį – dabar vaikai renkasi būrelius, sporto, muzikos mokyklas ar kitokias papildomas užklasines veiklas. Kaip dalijamos finansinės lėšos, kai santuoka yra nutrūkusi? Iš ko susideda vaikų išlaikymas (dar kitaip vadinamieji alimentai)? Ar galima didėjant išlaidoms ir kainoms pakeisti iš vaikui skiriamą sumą? Apie tai pokalbyje su Advokatų tarybos Šeimos teisės komiteto nare, advokate Santa Černiūte.

Kiekvienais metais darbo santykius nutraukia tūkstančiai darbuotojų – vieni iš darbo išeina patys, kiti būna atleidžiami. Ką derėtų žinoti netekus darbo? Kokios kompensacijos garantuotos, kaip elgtis su asmeniniais duomenimis darbovietės sistemose, kur kreiptis, jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų? Komentuoja advokatė Rūta Žukaitė.Prasidėję mokslo metai tėvams tampa nemenku finansiniu iššūkiu. Rugpjūčio mėnesį daugelis tėvų jau pirko mokyklines uniformas ar kanceliarines prekes. Ne mažiau išlaidų laukia ir rugsėjo mėnesį – dabar vaikai renkasi būrelius, sporto, muzikos mokyklas ar kitokias papildomas užklasines veiklas. Kaip dalijamos finansinės lėšos, kai santuoka yra nutrūkusi? Iš ko susideda vaikų išlaikymas (dar kitaip vadinamieji alimentai)? Ar galima didėjant išlaidoms ir kainoms pakeisti iš vaikui skiriamą sumą? Apie tai pokalbyje su Advokatų tarybos Šeimos teisės komiteto nare, advokate Santa Černiūte.Teisininkai sako , kad įrodymais verta pasirūpinti tada, kai svarbios aplinkybės dar egzistuoja. – Kokios tai situacijos, kokių faktų ar įrodymų fiksavimui reikėtų kreiptis į antstolius? Pataria antstolis Arminas Naujokaitis.Ved. Artūras Matusas

Europos Sąjungos parama jau seniai tapo įprasta Lietuvos verslo ir viešojo sektoriaus finansavimo dalimi. Apie tai dažniausiai kalbama pozityviai: kiek lėšų skirta, kokie projektai finansuoti, kokios galimybės atsiveria verslui. Tačiau yra ir kita, rečiau matoma, pusė. – Pasitaiko atvejų, kai paramą administruojanti institucija po kelerių metų nusprendžia, jog dalis išlaidų buvo netinkamos arba pats remiamas projektas buvo įgyvendintas netinkamai.Tuomet parama iš galimybės virsta ginču dėl šimtatūkstantinių ar net milijoninių sumų. Ginčą gali lydėti palūkanos, turto areštas, o pats procesas – užsitęsti kelerius metus. Kokios ginčų dėl europinės paramos grąžinimo perspektyvos, laimi ar pralaimi paramos gavėjai dažniausiai? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ advokatas Dmitrijus Mačiuginas.

Teisininkai pastebi , kad formuojasi nauja tendencija - vietoje advokato, žmonės vis dažniau „samdo“ dirbtinį intelektą. Deja, praktikoje tai labai rizikinga, nes prasidėjus teismams dažnai vistiek tenka kreiptis į advokatus, o jiems belieka kliento vardu teismo atsiprašinėti - staiga keičiami tiek parodymai, tiek gynybos taktika. Pasitaiko, kad iki advokato įsitraukimo teisėjas jau būna priėmęs tarpinius procesinius sprendimus, o kai kuriems veiksmams nustatyti terminai būna pasibaigę. Tad kuo rizikuojame savo teisines problemas patikėdami dirbtiniam intelektui? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneris, advokatas dr. Karolis Kurapka.

Prasideda nauji mokslo metai, prasideda ne tik pamokos mokykloje, bet kai kuriems vaikams ir papildomi mokslai pas korepetitorius. Nemažai tėvų ieškos jų pagalbos, kad vaikams padėtų pašalinti mokymosi spragas ar pasiruošti būsimiems egzaminams. Apie teisinius tokių paslaugų sudarymo aspektus, apie tai į ką turėtų atkreipti dėmesį tėvai, pokalbyje su Advokatų tarybos Šeimos teisės komiteto nare, advokate Sabina Izokaitiene.Teisininkai pastebi , kad formuojasi nauja tendencija - vietoje advokato, žmonės vis dažniau „samdo“ dirbtinį intelektą. Deja, praktikoje tai labai rizikinga, nes prasidėjus teismams dažnai vis tiek tenka kreiptis į advokatus, o jiems belieka kliento vardu teismo atsiprašinėti - staiga keičiami tiek parodymai, tiek gynybos taktika. Pasitaiko, kad iki advokato įsitraukimo teisėjas jau būna priėmęs tarpinius procesinius sprendimus, o kai kuriems veiksmams nustatyti terminai būna pasibaigę. Tad kuo rizikuojame savo teisines problemas patikėdami dirbtiniam intelektui? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneris, advokatas dr. Karolis Kurapka.Europos Sąjungos parama jau seniai tapo įprasta Lietuvos verslo ir viešojo sektoriaus finansavimo dalimi. Apie tai dažniausiai kalbama pozityviai: kiek lėšų skirta, kokie projektai finansuoti, kokios galimybės atsiveria verslui. Tačiau yra ir kita, rečiau matoma, pusė. – Pasitaiko atvejų, kai paramą administruojanti institucija po kelerių metų nusprendžia, jog dalis išlaidų buvo netinkamos arba pats remiamas projektas buvo įgyvendintas netinkamai. Tuomet parama iš galimybės virsta ginču dėl šimtatūkstantinių ar net milijoninių sumų. Ginčą gali lydėti palūkanos, turto areštas, o pats procesas – užsitęsti kelerius metus. Kokios ginčų dėl europinės paramos grąžinimo perspektyvos, laimi ar pralaimi paramos gavėjai dažniausiai? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ advokatas Dmitrijus Mačiuginas.Ved. Artūras Matusas

Anot statistikos, apie ketvirtadalis vaikų Lietuvoje gimsta tėvams neįregistravusiems santuokos. Taip pat nereti atvejai, kai santuoką sudaręs asmuo susilaukia vaiko su kitu asmeniu (ne savo sutuoktiniu ar sutuoktine). Tiek vienu, tiek kitu atveju dažnai iškyla tėvystės pripažinimo ar nuginčijimo klausimas. Ką svarbu žinoti norint pripažinti arba nuginčyti tėvystę ir kokios to teisinės pasekmės? Komentuoja advokatas Osvaldas Raščiukevičius.Nuo kitų metų darbdaviams teks teikti duomenis „Sodrai“ ir viešinti vidutinį atlyginimą pagal lytį. - Tokioms Darbo kodekso pataisoms, kuriomis į kodeksą perkeliama ES Skaidraus darbo užmokesčio direktyva, praėjusią savaitę pritarė Seimas. Pirminiame variante buvo siūloma, kad Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva įsigaliotų jau nuo šių metų birželio 7 dienos. Kas pasikeitė, ar pusmečio atidėjimas padės geriau pasiruošti direktyvos įgyvendinimui? Pokalbis su teisės firmos „Sorainen“ eksperte, advokate Agniete Venckiene.Visiems turbūt suprantama ir daugeliui įprasta, kad tėvai privalo vaikus išlaikyti. Bet ar žinote, kad šis išlaikymas ne visada baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės? Ar pilnamečiams vaikams iš viso gali būti mokami „alimentai“? Situaciją paaiškina advokato padėjėja, mediatorė Eglė Šiugždinytė.Ved. Artūras Matusas

Tiek versle, tiek privačiame gyvenime pasitaiko situacijų, kai kilus ginčui jo sprendimas persikelia į teismą. Nepaisant kokios priežastys atveda atveda į teismo salę, vienas svarbiausių kiekvienos bylos sėkmės faktorių yra įrodymai. Įrodymai byloje gali būti patys įvairiausi – šalių susirašinėjimai, foto ar vaizdo įrašai, sutartys, finansiniai dokumentai, specialistų išvados ir kt. O didžiajai daliai mūsų bendravimo persikėlus į elektroninę erdvę, vis dažniau įrodymai būna skaitmeniniai. Kaip šie skaitmeniniai arba elektroniniai įrodymai vertinami teismuose , kaip tikrinamas jų autentiškumas, kokie dirbtinio intelekto iššūkiai? Pokalbyje dalyvauja advokatų kontoros WIDEN partneris, advokatas Mantas Mikalopas.

Didelės skolos šiandien neaplenkia nei mažesnes pajamas gaunančių žmonių, nei finansiškai stipresnių asmenų. Nepavykęs verslas, neapgalvoti finansiniai sprendimai, paveldėti įsipareigojimai ar netikėtos gyvenimo situacijos – priežasčių gali būti pačių įvairiausių. Tačiau pasekmės dažniausiai tos pačios: ribojamos galimybės gyventi oriai, aktyviai dalyvauti ekonominiame gyvenime ir planuoti ateitį.Kai skolos ima diktuoti gyvenimo ritmą, kartais vienu iš realių sprendimų tampa fizinio asmens bankrotas. Kaip veikia šis teisinis instrumentas ir kodėl teisininkai sako , jog tai nėra lengvas ar greitas kelias? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkas Rokas Puodžiūnas.

Nuo liepos1 d. įsigalioja reikšmingi Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai. Kodėl jų reikėjo? Ką šie pokyčiai reiškia verslo atstovams? Ko reikia imtis jau dabar? Komentuoja teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ vykdančioji direktorė, vyresnioji teisininkė Jurgita Vaičiulionienė.Tiek versle, tiek privačiame gyvenime pasitaiko situacijų, kai kilus ginčui jo sprendimas persikelia į teismą. Nepaisant kokios priežastys atveda atveda į teismo salę, vienas svarbiausių kiekvienos bylos sėkmės faktorių yra įrodymai. Įrodymai byloje gali būti patys įvairiausi – šalių susirašinėjimai, foto ar vaizdo įrašai, sutartys, finansiniai dokumentai, specialistų išvados ir kt. O didžiajai daliai mūsų bendravimo persikėlus į elektroninę erdvę, vis dažniau įrodymai būna skaitmeniniai. Kaip šie skaitmeniniai arba elektroniniai įrodymai vertinami teismuose , kaip tikrinamas jų autentiškumas, kokie dirbtinio intelekto iššūkiai? Pokalbyje dalyvauja advokatų kontoros WIDEN partneris, advokatas Mantas Mikalopas.Kai skolos ima diktuoti gyvenimo ritmą, kartais vienu iš realių sprendimų tampa fizinio asmens bankrotas. Kaip veikia šis teisinis instrumentas ir kodėl teisininkai sako , jog tai nėra lengvas ar greitas kelias? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkas Rokas Puodžiūnas.Ved. Artūras Matusas

Pora gyveno kartu, remontavo būstą, pirko medžiagas, baldus ar buitinę techniką, abu prisidėjo savo pinigais ir darbu – tačiau nekilnojamasis turtas visą laiką buvo įregistruotas tik vieno asmens vardu. Kol santykiai tęsiasi, tokia tvarka dažnai atrodo natūrali. Tačiau jiems nutrūkus iškyla esminis klausimas: ar įdėtas indėlis suteikia teisę į kompensaciją, ar tai laikytina neatlygintina parama? Komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė, advokatė Renata Račko.

Dirbtinio intelekto (DI) sprendimai vis sparčiau įsitvirtina mūsų gyvenime. Nuošalyje neliko ir personalo atrankos procesai. – DI čia pasitelkiamas ir CV analizei, ir kandidatų vertinimui, juo net gali būti grindžiami sprendimai, kas bus pakviestas į darbo atrankos pokalbį. Nors tai leidžia įmonėms sutaupyti laiko, sumažinti žmogiškųjų klaidų riziką bei spartinti atrankos procesus, kartu jis kelia ir rimtų duomenų apsaugos bei teisinių iššūkių. Kur slypi didžiausios rizikos ir kaip jų išvengti? Pokalbis su advokatų kontoros WIDEN asocijuota partnere, advokato padėjėja Daiva Tamulioniene.

Stasistika liudija, besibylinėjančių žmonių skaičiai kasmet auga. Dalis lietuvių vis dar įsitikinę, kad kilus ginčui savo tiesą apgins tik teisme. Deja, dauguma jų lieka nemaloniai nustebinti, supratę, jog teismas toli gražu ne greičiausias ir pigiausias būdas spręsti savo problemas. Kiek gali kainuoti bylinėjimasis aptariame su advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatu Andriumi Lukašonoku.Dirbtinio intelekto (DI) sprendimai vis sparčiau įsitvirtina mūsų gyvenime. Nuošalyje neliko ir personalo atrankos procesai. – DI čia pasitelkiamas ir CV analizei, ir kandidatų vertinimui, juo net gali būti grindžiami sprendimai, kas bus pakviestas į darbo atrankos pokalbį. Nors tai leidžia įmonėms sutaupyti laiko, sumažinti žmogiškųjų klaidų riziką bei spartinti atrankos procesus, kartu jis kelia ir rimtų duomenų apsaugos bei teisinių iššūkių. Kur slypi didžiausios rizikos ir kaip jų išvengti? Pokalbis su advokatų kontoros WIDEN asocijuota partnere, advokato padėjėja Daiva Tamulioniene.Pora gyveno kartu, remontavo būstą, pirko medžiagas, baldus ar buitinę techniką, abu prisidėjo savo pinigais ir darbu – tačiau nekilnojamasis turtas visą laiką buvo įregistruotas tik vieno asmens vardu. Kol santykiai tęsiasi, tokia tvarka dažnai atrodo natūrali. Tačiau jiems nutrūkus iškyla esminis klausimas: ar įdėtas indėlis suteikia teisę į kompensaciją, ar tai laikytina neatlygintina parama? Komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė, advokatė Renata Račko.Ved. Artūras Matusas

Naujausi teismų sprendimai rodo, kad savivaldybės, paslaugas be konkurso pavedančios savo įmonėms, turi labai aiškiai pagrįsti tokį pasirinkimą. Kada vidaus sandoris yra teisėtas, kas gali jį ginčyti ir kokios pasekmės gresia, jei teismas pripažįsta, kad konkurencija buvo apribota? Vidaus sandoriai savivaldybėse – ar tai teisiškai leistina išimtis, ar vis dažniau naudojamas būdas išvengti viešojo konkurso? Apie tai diskutuojame su advokatų kontoros NOOR partnere, advokate Daiva Lileikiene.

Ieškantys būsto nuomai puikiai žino, kad rinka šiandien diktuoja savo sąlygas – nuomotojai kartais turi tiek pageidavimų, kad patys renkasi būsimus gyventojus. Visgi radusiems tinkamą variantą, teisininkai ragina neskubėti. Prieš pasirašant nuomos sutartį, patariama įvertinti ne tik buto vietą, jo įrengimą, eksploatavimo sąnaudas, bet ir kitus, ne mažiau svarbius teisinius aspektus – sutarties turinį, formą, nuomotojo ir nuomininko teises bei įsipareigojimus, taip pat galimas rizikas. Ką turėtų žinoti sudarantys nuomos sutartis, kas svarbu abiem pusėms? Pataria advokatų kontoros „AKUMEN “ advokatas Marius Choniakovas.

Artėjant Europos Sąjungos Skaidraus atlygio direktyvos įsigaliojimui, aktyviai diskutuojama apie jos poveikį , nes darbdaviams teks peržiūrėti atlygio nustatymo praktiką. Viena svarbi šių pokyčių dalis kol kas sulaukia mažiau dėmesio – tai atlyginimų skirtumai tarp skirtingų miestų ar regionų. Ko galima tikėtis artimiausiu metu? Ar Vilniuje ir regionuose už tą patį darbą jau nebus galima mokėti skirtingai? O jeigu tokia galimybė išliks, kokiais atvejais tai visgi būtų laikoma teisėta? Komentuoja advokatų kontoros COBALT asocijuota partnerė Jovita Valatkaitė.Ieškantys būsto nuomai puikiai žino, kad rinka šiandien diktuoja savo sąlygas – nuomotojai kartais turi tiek pageidavimų, kad patys renkasi būsimus gyventojus. Visgi radusiems tinkamą variantą, teisininkai ragina neskubėti. Prieš pasirašant nuomos sutartį, patariama įvertinti ne tik buto vietą, jo įrengimą, eksploatavimo sąnaudas, bet ir kitus, ne mažiau svarbius teisinius aspektus – sutarties turinį, formą, nuomotojo ir nuomininko teises bei įsipareigojimus, taip pat galimas rizikas. Ką turėtų žinoti sudarantys nuomos sutartis, kas svarbu abiem pusėms? Pataria advokatų kontoros „AKUMEN “ advokatas Marius Choniakovas.Naujausi teismų sprendimai rodo, kad savivaldybės, paslaugas be konkurso pavedančios savo įmonėms, turi labai aiškiai pagrįsti tokį pasirinkimą. Kada vidaus sandoris yra teisėtas, kas gali jį ginčyti ir kokios pasekmės gresia, jei teismas pripažįsta, kad konkurencija buvo apribota? Vidaus sandoriai savivaldybėse – ar tai teisiškai leistina išimtis, ar vis dažniau naudojamas būdas išvengti viešojo konkurso? Apie tai diskutuojame su advokatų kontoros NOOR partnere, advokate Daiva Lileikiene.Ved. Artūras Matusas

Europos Sąjungoje formuojasi nauja vartotojų apsaugos kryptis – vadinamoji teisė taisyti prekes, kuri skatina vietoje jų keitimo ar išmetimo pirmiausia sudaryti galimybę prekę pataisyti. Šią kryptį jau perima ir Lietuvos teisė: pakeisti Civilinio kodekso straipsniai numato papildomas pardavėjų pareigas, o vartotojams suteikia daugiau galimybių reikalauti prekių taisymo. Naujosios nuostatos keičia ne tik vartotojų teisių apimtį, bet ir pardavėjų atsakomybės trukmę, informavimo pareigas bei garantinio aptarnavimo praktiką. Pokalbyje dalyvauja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Eimantas Čepas.

Teisininkai sako, kad pernai rudenį įsigaliojusi nauja Pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo redakcija įnešė reikšmingų pokyčių į paciento teisių gynimo sistemą. Skundų nagrinėjimas pertvarkomas iš tradicinės institucinės kontrolės į dialogu grįstą modelį, kuriame didesnė atsakomybė tenka ir pacientui, ir sveikatos priežiūros įstaigai, o viešojo administravimo institucija veikia kaip moderatorė. Tačiau pastebima, kad toks reguliavimas kartu kelia klausimų dėl ginčo silpnesniosios šalies – paciento – teisių apsaugos pakankamumo. Naują pacientų skundų nagrinėjimo tvarką komentuoja advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros reguliavimo advokatė Andra Lapė.

Intelektinė nuosavybė: kada ir kaip atsiranda, kaip pastaruoju metu kinta, kodėl vis dar nepakankamai saugome tai, kas priklauso tik mums? Tai aptariame su Valstybinio patentų biuro direktore Vita Kiriliauskaite.Teisininkai sako, kad pernai rudenį įsigaliojusi nauja Pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo redakcija įnešė reikšmingų pokyčių į paciento teisių gynimo sistemą. Skundų nagrinėjimas pertvarkomas iš tradicinės institucinės kontrolės į dialogu grįstą modelį, kuriame didesnė atsakomybė tenka ir pacientui, ir sveikatos priežiūros įstaigai, o viešojo administravimo institucija veikia kaip moderatorė. Tačiau pastebima, kad toks reguliavimas kartu kelia klausimų dėl ginčo silpnesniosios šalies – paciento – teisių apsaugos pakankamumo. Naują pacientų skundų nagrinėjimo tvarką komentuoja advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros reguliavimo advokatė Andra Lapė.Europos Sąjungoje formuojasi nauja vartotojų apsaugos kryptis – vadinamoji teisė taisyti prekes, kuri skatina vietoje jų keitimo ar išmetimo pirmiausia sudaryti galimybę prekę pataisyti. Šią kryptį jau perima ir Lietuvos teisė: pakeisti Civilinio kodekso straipsniai numato papildomas pardavėjų pareigas, o vartotojams suteikia daugiau galimybių reikalauti prekių taisymo. Naujosios nuostatos keičia ne tik vartotojų teisių apimtį, bet ir pardavėjų atsakomybės trukmę, informavimo pareigas bei garantinio aptarnavimo praktiką. Pokalbyje dalyvauja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Eimantas Čepas.Ved. Artūras Matusas

Palikimas su skolomis – viena sudėtingiausių ir daugiausia rizikų keliančių paveldėjimo situacijų, su kuria gali susidurti įpėdiniai. Dažnai paveldėtojai tikisi perimti mirusiojo turtą, tačiau neįvertina, kad kartu perimami ir mirusiojo finansiniai įsipareigojimai. Netinkamai ar skubotai priėmus palikimą, asmuo gali tapti atsakingas už mirusiojo skolas savo asmeniniu turtu. Kokiais atvejais palikimą verta priimti, kada saugiau jo atsisakyti ir kuo svarbus paveldėjimas pagal turto apyrašą? Komentuoja Lietuvos notarų rūmų prezidiumo narė, notarė Svajonė Šaltauskienė.Ryšių reguliavimo tarnyba pernai gavo 55 skundus iš vartotojų dėl galimų pažeidimų interneto platformose – tai 18,3 karto daugiau nei 2024 metais. Dėl neteisėto turinio pašalinimo Lietuvos institucijos pateikė apie 1 200 pranešimų, o daugiausia – socialiniams tinklams Facebook ir X. Kas ir dėl ko gali teikti skundus Ryšių reguliavimo tarnybai, kiek trunka ir kuo baigiasi pranešimų nagrinėjimas? Pokalbis su Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininke Jūrate Šoviene.Kasdien Lietuvos keliuose vidutiniškai nutinka po 7–8 eismo įvykius – preliminariais duomenimis, 2025-aisiais šalyje užfiksuota daugiau kaip 2,8 tūkst. eismo įvykių. Į tokią situaciją gali patekti kiekvienas vairuotojas – tiek vairuojantis nuosavą, tiek nuomotą automobilį. Tačiau pastaruoju atveju klaidos gali kainuoti gerokai brangiau ir ekspertai atkreipia dėmesį, kaip reikėtų elgtis ne tik patekus į eismo įvykį, bet ir radus aikštelėje apibraižytą išnuomotą automobilį. Pataria „Europcar Lietuva“ vadovas Einoras Čiagus.Ved. Artūras Matusas

Kai kuriems garsiems pasaulyje muzikos kūriniams, filmams, knygoms ir animaciniams personažams jau yra pasibaigusi autorių teisių apsauga. –Tarp tokių šiemet atsidūrė Volto Disnėjaus peliukas Mikis ir šuo Plutas bei Agatos Kristi pirmasis pasakojimas apie garsiąją mis Marpl – „Žmogžudystė klebonijoje“. Kiek tokia apsauga galioja ir kas vyksta jai pasibaigus? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys“ vykdantysis vadovas Paulius Sartatavičius.

Kada įsirengiant vaizdo stebėjimo kamerą reikia atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą, kokiais atvejais ir kodėl būtina padaryti šią BDAR numatytą procedūrą bei kas už tai atsakingas? Komentuoja tarptautinės teisinių konsultacijų kompanijos „Fondia“vyresnioji teisininkė Katerina Jarmolovičienė.

Viešojoje erdvėje vis pasigirsta istorijų apie žmones ir verslus, nukentėjusius dėl galimai neteisėtų valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimų. Situacijos labai skirtingos – nuo įpareigojimo nugriauti nuosavą būstą, pastatytą pagal vėliau panaikintą statybos leidimą, iki netikėtai sustabdyto finansavimo ar vilkinamo leidimo, nuo kurio priklauso verslo veikla ar asmens gyvenimo kokybė. Deja, kartais būna, kad teismas panaikina institucijos sprendimą ar pripažįsta jį neteisėtu. Tačiau tai dar nereiškia, kad patirti nuostoliai bus atlyginti. Žalos atlyginimo kelias –gerokai sudėtingesnis etapas, kuriame kiekviena detalė tampa svarbi ir praktikoje tai neretai reiškia dar vieną ilgą ir emociškai sudėtingą procesą. Apie tai kokią žalą galima atgauti ir kaip ją pagrįsti, pokalbis su advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ advokatu Dmitrijumi Mačiuginu.Kai kuriems garsiems pasaulyje muzikos kūriniams, filmams, knygoms ir animaciniams personažams jau yra pasibaigusi autorių teisių apsauga. Tarp tokių šiemet atsidūrė peliukas Mikis, šuo Plutas bei Agatos Kristi pirmasis pasakojimas apie garsiąją mis Marpl – „Žmogžudystė klebonijoje“. Kiek tokia apsauga galioja ir kas vyksta jai pasibaigus? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys“ vykdantysis vadovas Paulius Sartatavičius.Kada įsirengiant vaizdo stebėjimo kamerą reikia atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą, kodėl būtina atlikti šią BDAR numatytą procedūrą bei kas už tai atsakingas? Komentuoja tarptautinės teisinių konsultacijų kompanijos „Fondia“ vyresnioji teisininkė Katerina Jarmolovičienė.Ved. Artūras Matusas

Darbo užmokestis yra būtinoji darbo sutarties sąlyga, t. y. kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarimas dėl darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dydžio. Tačiau ekonomikos pokyčiai ir socialiniai aspektai smarkiai veikia darbo santykius. Darbdaviai gali susidurti su tam tikrais kažkurį konkretų sektorių ar įmonę veikiančiais veiksniais, lemiančiais poreikį mažinti darbuotojams darbo užmokestį. Kaip elgtis , jei darbdavys pakeitė darbo sutarties sąlygas? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos WIDEN vyresnioji teisininkė Akvilė Stoškutė-Bendorienė.

Dirbtinis intelektas vis dažniau tampa pirmuoju pasirinkimu ieškant atsakymų į klausimus, kurių sprendimas reikalauja daugiau laiko ar finansinių išteklių. Medikai sunerimę dėl diagnozių sau nusistatymo, o teisininkai kalba apie vadinamąją ,,teisinę savigydą“. Ar savo teisines problemas saugu patikėti dirbtiniam intelektui? To klausiu advokatų kontoros COBALT vadovaujančios teisininkės Renatos Vasiliauskienės.

Paveldėjimo klausimai vis dažniau paliečia ne tik suaugusiuosius, bet ir nepilnamečius vaikus, kurių interesų apsauga tampa ypač svarbi. Paveldint turtą vaikams, teisinis procesas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas, siekiant užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami išimtinai vaiko naudai. Esminį vaidmenį čia atlieka notaras, kuris ne tik tvarko paveldėjimo dokumentus, bet ir prižiūri, ar nepažeidžiamos nepilnamečių teisės. Kaip nepilnamečiai paveldi turtą, kokias pareigas turi jų atstovai ir kokių veiksmų privalo imtis notaras? Pokalbis su notare, Lietuvos notarų rūmų Notarinės praktikos apibendrinimo ir norminių teisės aktų rengimo komisijos pirmininke Dalija Svirbutiene.Dirbtinis intelektas vis dažniau tampa pirmuoju pasirinkimu ieškant atsakymų į klausimus, kurių sprendimas reikalauja daugiau laiko ar finansinių išteklių. Medikai sunerimę dėl diagnozių sau nusistatymo, o teisininkai kalba apie vadinamąją ,,teisinę savigydą“. Ar savo teisines problemas saugu patikėti dirbtiniam intelektui? To klausiu advokatų kontoros COBALT vadovaujančios teisininkės Renatos Vasiliauskienės.Darbo užmokestis yra būtinoji darbo sutarties sąlyga, t. y. kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarimas dėl darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dydžio. Tačiau ekonomikos pokyčiai ir socialiniai aspektai smarkiai veikia darbo santykius. Darbdaviai gali susidurti su tam tikrais kažkurį konkretų sektorių ar įmonę veikiančiais veiksniais, lemiančiais poreikį mažinti darbuotojams darbo užmokestį. Kaip elgtis , jei darbdavys pakeitė darbo sutarties sąlygas? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos WIDEN vyresnioji teisininkė Akvilė Stoškutė-Bendorienė.Ved. Artūras Matusas

Naujienų agentūrose dažni pranešimai apie atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kam ir už kokius nusikaltimus jis gali būti taikomas? Kas gali būti laiduotoju ir kuo įsipareigojate tokiu tapdamas? Paaiškina teisės firmos „Sorainen“ teisininkė dr. Ugnė Nasvytė.

Lietuvos įstatymai draudžia reklamoje naudoti asmens atvaizdą be jo sutikimo. Tačiau, kai kuriais atvejais, reklama draudžiama net ir turint tokį sutikimą. Jau yra medicinos įstaigų, kurios buvo nubaustos rimtomis baudomis už neteisėtą paciento įvaizdžio naudojimą ir medikų rekomendacijas reklamoje. Teisininkai pabrėžia, kad sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos priemonių reklama yra viena griežčiausiai reglamentuojamų, o to kartais tinkamai neįsivertina ir rinkos senbuvės, ir naujokės. Apie medicinos paslaugų reklamą ir ribas joje pokalbyje su advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros reguliavimo advokate Andra Lape.

Planuojant turto perdavimą artimiesiems, dažnai kyla klausimas: geriau sudaryti dovanojimo sutartį ar palikti turtą testamentu? Teisininkai sako , kad kiekvienas sprendimas turi savo privalumų ir rizikų, todėl svarbu gerai įvertinti savo tikslus ir saugumo poreikius. Kaip perduoti turtą saugiai sau ir artimiesiems, kuo skiriasi dovanojimas nuo testamento, pataria notaras, Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.Lietuvos įstatymai draudžia reklamoje naudoti asmens atvaizdą be jo sutikimo. Tačiau, kai kuriais atvejais, reklama draudžiama net ir turint tokį sutikimą. Jau yra medicinos įstaigų, kurios buvo nubaustos rimtomis baudomis už neteisėtą paciento įvaizdžio naudojimą ir medikų rekomendacijas reklamoje. Teisininkai pabrėžia, kad sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos priemonių reklama yra viena griežčiausiai reglamentuojamų, o to kartais tinkamai neįsivertina ir rinkos senbuvės, ir naujokės. Apie medicinos paslaugų reklamą ir ribas joje pokalbyje su advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros reguliavimo advokate Andra Lape.Naujienų agentūrose dažni pranešimai apie atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kam ir už kokius nusikaltimus jis gali būti taikomas? Kas gali būti laiduotoju ir kuo įsipareigojate tokiu tapdamas? Paaiškina teisės firmos „Sorainen“ teisininkė dr. Ugnė Nasvytė.Ved. Artūras Matusas

Parduodant ar įsigyjant turtą gali tekti susidurti su terminu „uzufruktas“. Kartais įvardijamas galimybe naudotis svetimu daiktu nemokant nuomos. Kas yra uzufruktas, kada jis atsiranda, kokias teises ir pareiga su juo įgauname? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.

Tikrai ne visi ginčai baigiasi susitarimu ar kompromisu, kurį pavyksta pasiekti patiems. O jei susitarti nepavyksta, jei kitas asmuo atsisako veikti taip, kaip jums norėtųsi, kito kelio nelieka – tenka kreiptis į teismą. Tačiau teismas – tai dažnai ne vienas posėdis ir ne visada greitas sprendimas. Tai struktūruotas, etapais vykstantis procesas, kuriam verta tinkamai pasiruošti. Apie tai, kas laukia pradėjus teismo procesą, kaip jis vyksta ir kuriam laikui turėtume nusiteikti varstyti teismų duris, aptariame su advokatų profesinės bendrijos „Constat“ teisininke, advokato padėjėja Egle Šulciene.

Lietuvos įstatymai yra aiškiai nustatę tėvų pareigą išlaikyti vaikus, taip pat egzistuoja ir mažiau žinoma atvirkštinė pareiga – pilnametystės sulaukę vaikai, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms, privalo išlaikyti savo tėvus. Tačiau dar mažiau esame girdėję apie brolių ir seserų tarpusavio išlaikymo pareigas. Kada broliui ar seseriai gali atsirasti pareiga teikti išlaikymą? Pokalbis su Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos valdybos nare, advokato padėjėja, mediatore Egle Šiugždinyte.Parduodant ar įsigyjant turtą gali tekti susidurti su terminu „uzufruktas“. Kartais įvardijamas galimybe naudotis svetimu daiktu nemokant nuomos. Kas yra uzufruktas, kada jis atsiranda, kokias teises ir pareiga su juo įgauname? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.Tikrai ne visi ginčai baigiasi susitarimu ar kompromisu, kurį pavyksta pasiekti patiems. O jei susitarti nepavyksta, jei kitas asmuo atsisako veikti taip, kaip jums norėtųsi, kito kelio nelieka – tenka kreiptis į teismą. Tačiau teismas – tai dažnai ne vienas posėdis ir ne visada greitas sprendimas. Tai struktūruotas, etapais vykstantis procesas, kuriam verta tinkamai pasiruošti. Apie tai, kas laukia pradėjus teismo procesą, kaip jis vyksta ir kuriam laikui turėtume nusiteikti varstyti teismų duris, aptariame su advokatų profesinės bendrijos „Constat“ teisininke, advokato padėjėja Egle Šulciene.Ved. Artūras Matusas

Asmens duomenų saugumo pažeidimai (ADSP) – tai vienas iš didžiausių iššūkių šiuolaikiniam verslui. Atsitikus tokiam incidentui, kyla rimtų teisinių, finansinių ir reputacijos rizikų. Dažnai įmonės vadovą, sužinojus apie duomenų nutekėjimą ar kitą pažeidimą, ištinka panika, nes daugelis yra girdėję apie su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) susijusias baudas. Kaip įmonės galėtų pasiruošti tokioms situacijoms, kaip reikėtų reaguoti, kad išvengtumėte baudų ir nuostolių, kokia tokių baudų taikymo praktika? Pataria advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnerė, duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės ir IT teisės praktikos vadovė, advokatė Asta Macijauskienė.

Lietuvoje daugėja ginčų dėl nepratęstų ar panaikintų leidimų laikinai gyventi, taip pat Migracijos departamento sprendimų uždrausti atvykti į Lietuvą. Tai kelia nerimą verslui ir darbdaviams, kadangi šie sprendimai susiję su ne tik žemos ar vidurinės grandies darbuotojais, bet ir verslui strategiškai svarbiais asmenimis – vadovais, akcininkais ar projektų vadovais. Verslui tokios grandies darbuotojų netektis reiškia ne pavienius personalo kaštus, o realią veiklos tęstinumo riziką. Todėl tampa itin svarbu įvertinti, ar įdarbinami ar jau dirbantys darbuotojai nepatenka į valstybinę migracijos politikos rizikos zoną. Kas žinotina apie nepratęstus ar panaikintus darbuotojų leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, ar Jūsų darbuotojas gali kelti riziką nacionaliniam saugumui? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ advokatas Dmitrij Mačiugin.

Lietuvoje jau tapo įprasta reikalauti nuostolių atlyginimo iš naudotų automobilių pardavėjų, pardavusių au-tomobilį su paslėptais trūkumais. Tačiau naudotos žemės ūkio technikos pardavėjai pretenzijų iš ūkininkų sulaukia gan retai, nors tokios įrangos rinkoje irgi pasitaiko visokios. Kokie teisiniai ir praktiniai veiksniai lemia šį skirtumą, ar gali atgauti ir išlaidas, susijusias su nekokybiška žemės ūkio technika? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Mantas Baigys.Asmens duomenų saugumo pažeidimai (ADSP) – tai vienas iš didžiausių iššūkių šiuolaikiniam verslui. Atsitikus tokiam incidentui, kyla rimtų teisinių, finansinių ir reputacijos rizikų. Dažnai įmonės vadovą, sužinojus apie duomenų nutekėjimą ar kitą pažeidimą, ištinka panika, nes daugelis yra girdėję apie su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) susijusias baudas. Kaip įmonės galėtų pasiruošti tokioms situacijoms, kaip reikėtų reaguoti, kad išvengtumėte baudų ir nuostolių, kokia tokių baudų taikymo praktika? Pataria advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnerė, duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės ir IT teisės praktikos vadovė, advokatė Asta Macijauskienė.Lietuvoje daugėja ginčų dėl nepratęstų ar panaikintų leidimų laikinai gyventi, taip pat Migracijos departamento sprendimų uždrausti atvykti į Lietuvą. Tai kelia nerimą verslui ir darbdaviams, kadangi šie sprendimai susiję su ne tik žemos ar vidurinės grandies darbuotojais, bet ir verslui strategiškai svarbiais asmenimis – vadovais, akcininkais ar projektų vadovais. Verslui tokios grandies darbuotojų netektis reiškia ne pavienius personalo kaštus, o realią veiklos tęstinumo riziką. Todėl tampa itin svarbu įvertinti, ar įdarbinami ar jau dirbantys darbuotojai nepatenka į valstybinę migracijos politikos rizikos zoną. Kas žinotina apie nepratęstus ar panaikintus darbuotojų leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, ar Jūsų darbuotojas gali kelti riziką nacionaliniam saugumui? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ advokatas Dmitrij Mačiugin.Ved. Artūras Matusas

Apie penktadalį Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus sulaukė siūlymų investuoti į abejotinus, valstybės institucijų neprižiūrimus finansinius produktus. Dar beveik dešimtadalis pripažino gavę investicinių pasiūlymų, tačiau nebuvę tikri, ar jie yra teisėti. Investiciniai pasiūlymai, kurie gali būti ir nelegalūs, ir tiesiog itin rizikingi, pasiekia pačius įvairiausius žmones. Kaip pastebėti pavojingus ženklus ir ką daryti, jei susivoki tik jau pervedęs pinigus neaiškiems subjektams? Apie tai kalbamės su COBALT partnere, advokate Akvile Bosaite.

Viršvalandžiai – viena dažniausių ir kartais konfliktus keliančių darbo organizavimo sričių, tampanti ypač aktuali didesnio užimtumo laikotarpiais ar susidūrus su nenumatytais darbais. Tačiau papildomos darbo valandos nėra vien darbdavio sprendimas – jų taikymas griežtai reglamentuojamas teisės aktų. Apie viršvalandžius, kada jie galimi ir ką svarbu žinoti ir darbuotojams, ir darbdaviams pokalbyje su Valstybinės darbo inspekcijos kancleriu Šarūnu Orlavičiumi.

Darbo sutarties nutraukimo priežasčių gali būti daug ir įvairių – blogi darbo rezultatai, etatų mažinimas, darbo drausmės pažeidimai, ar atvejai, kai darbuotojo atliekama funkcija darbdaviui tampa pertekline. Tačiau ar galima atleisti iš darbo už nuomonės išreiškimą? Apie tai svarstome su advokatų tarybos Darbo teisės komiteto nare, advokate Rūta Žukaite Passos.Viršvalandžiai – viena dažniausių ir kartais konfliktus keliančių darbo organizavimo sričių, tampanti ypač aktuali didesnio užimtumo laikotarpiais ar susidūrus su nenumatytais darbais. Tačiau papildomos darbo valandos nėra vien darbdavio sprendimas – jų taikymas griežtai reglamentuojamas teisės aktų. Apie viršvalandžius, kada jie galimi ir ką svarbu žinoti ir darbuotojams, ir darbdaviams pokalbyje su Valstybinės darbo inspekcijos kancleriu Šarūnu Orlavičiumi.Apie penktadalį Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus sulaukė siūlymų investuoti į abejotinus, valstybės institucijų neprižiūrimus finansinius produktus. Dar beveik dešimtadalis pripažino gavę investicinių pasiūlymų, tačiau nebuvę tikri, ar jie yra teisėti. Investiciniai pasiūlymai, kurie gali būti ir nelegalūs, ir tiesiog itin rizikingi, pasiekia pačius įvairiausius žmones. Kaip pastebėti pavojingus ženklus ir ką daryti, jei susivoki tik jau pervedęs pinigus neaiškiems subjektams? Apie tai kalbamės su COBALT partnere, advokate Akvile Bosaite.Ved. Artūras Matusas

Augant nekilnojamojo turto kainoms, daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus?Kaip elgtis ir kokių gynybos būdų imtis, kokias teises turime, kai sužinome, kad preliminari sutartis atšaukta? Pataria advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkė Ieva Gruzdytė.