Radijo byla

Jau visai netrukus – lapkričio pabaigoje – atkeliaus visame pasaulyje kylanti apsipirkimų karštinė žinoma kaip „Juodasis penktadienis“. Tai diena, kai įvairiose prekybos vietose siūlomos itin viliojančios nuolaidos, o pirkėjai ieško geriausių pasiūlymų tiek fizinėse, tiek interneto parduotuvėse. Nors „Juodasis penktadienis“ labai traukia ypatingomis nuolaidomis ir pasiūlymais, perspėjama, kad vartotojai privalo būti atsargūs ir išmanyti tam tikrus teisės aspektus, kad nepakliūtų į apgaulės ar nesaugių apsipirkimų pinkles. Kas žinotina, kad po „Juodojo penktadienio” apsipirkimo netektų gailėtis? Pataria Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos valdybos narė, advokato padėjėja, mediatorė Eglė Šiugždinytė.

Sveikatos apsaugos ministerija peržiūrėjo, sugriežtino ir patvirtino naujus reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigoms kaip jos privalo pasirengti ir planuoti savo veiksmus ekstremaliose situacijose masinių nelaimių, teroristinių išpuolių ar karo atvejais. Kiekviena įstaiga savo pasirengimą reaguoti į tokias situacijas privalo suplanuoti ir aprašyti ekstremalių situacijų valdymo planuose, suderinti šiuos planus su savivaldybių administracijomis ir Ekstremalių sveikatai situacijų centru. Visos sveikatos priežiūros įstaigos tokius planus privalo pateikti Ekstremalių sveikatai situacijų centrui iki 2026 m. vasario 15 d. Kaip veiks ir ką duos ligoninių ekstremalių situacijų valdymo planai, ar tai netaps tik dar vienu formalumu? Pokalbis su advokatų kontoros WIDEN vyresniuoju teisininku, advokatu, medicinos teisės ekspertu Dariumi Pauliku.

Sveikatos apsaugos ministerija peržiūrėjo, sugriežtino ir patvirtino naujus reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigoms kaip jos privalo pasirengti ir planuoti savo veiksmus ekstremaliose situacijose masinių nelaimių, teroristinių išpuolių ar karo atvejais. Kiekviena įstaiga savo pasirengimą reaguoti į tokias situacijas privalo suplanuoti ir aprašyti ekstremalių situacijų valdymo planuose, suderinti šiuos planus su savivaldybių administracijomis ir Ekstremalių sveikatai situacijų centru. Visos sveikatos priežiūros įstaigos tokius planus privalo pateikti Ekstremalių sveikatai situacijų centrui iki 2026 m. vasario 15 d. Kaip veiks ir ką duos ligoninių ekstremalių situacijų valdymo planai, ar tai netaps tik dar vienu formalumu? Pokalbis su advokatų kontoros WIDEN vyresniuoju teisininku, advokatu, medicinos teisės ekspertu Dariumi Pauliku.Sudarant preliminariąją pirkimo sutartį, dažnai reikalaujama, kad būtų atliktas dalinis išankstinis apmokėjimas. Visokių pavadinimų tokiems apmokėjimams naudojama – tai vadinama ir avansu, ir rankpinigiais, ir užstatu. Kada jį patartina mokėti, kada ne, ir koks tokio mokėjimo likimas pirkėjui ar pardavėjui persigalvojus? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ teisininkas advokato padėjėjas Lukas Seržantas.Jau visai netrukus – lapkričio pabaigoje – atkeliaus visame pasaulyje kylanti apsipirkimų karštinė žinoma kaip „Juodasis penktadienis“. Tai diena, kai įvairiose prekybos vietose siūlomos itin viliojančios nuolaidos, o pirkėjai ieško geriausių pasiūlymų tiek fizinėse, tiek interneto parduotuvėse. Nors „Juodasis penktadienis“ labai traukia ypatingomis nuolaidomis ir pasiūlymais, perspėjama, kad vartotojai privalo būti atsargūs ir išmanyti tam tikrus teisės aspektus, kad nepakliūtų į apgaulės ar nesaugių apsipirkimų pinkles. Kas žinotina, kad po „Juodojo penktadienio” apsipirkimo netektų gailėtis? Pataria Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos valdybos narė, advokato padėjėja, mediatorė Eglė Šiugždinytė.Ved. Artūras Matusas

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo 2026 m. nustatyti 1153 eurų minimalią mėnesinę algą (MMA), vietoje dabartinės - 1038 eurų. Ką minimalios mėnesinės algos pokyčiai atneša darbdaviams ir darbuotojams, kokiems galimiems pasikeitimams reikia pasirengti ir kas žinotina jau dabar? Pokalbis su dvokatų kontoros ,,Cobalt” Darbo teisės praktikos grupės vadove Jovita Valatkaite.

Reaguodami į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie atvejus, kai nepažįstami asmenys bando vaikus vilioti žaislais ir kitokiais pažadais, Paramos vaikams centro specialistai parengė patarimus, pavadinę juos „Tėvų gidu Vaiko saugumui “. Apie tai kas gali būti labai svarbu sustiprinant vaiko saugumo įgūdžius kasdienybėje patarimais dalijasi Paramos vaikams centro psichologė psichoterapeutė Veronika Lakis.Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo 2026 m. nustatyti 1153 eurų minimalią mėnesinę algą (MMA), vietoje dabartinės - 1038 eurų. Ką minimalios mėnesinės algos pokyčiai atneša darbdaviams ir darbuotojams, kokiems galimiems pasikeitimams reikia pasirengti ir kas žinotina jau dabar? Pokalbis su dvokatų kontoros ,,Cobalt” Darbo teisės praktikos grupės vadove Jovita Valatkaite.Kaip elgtis gavus pranešimą apie įtarimą? Ką reiškia oficialiai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos? Ar pranešimas apie įtarimą gali būti skundžiamas? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneris, advokatas dr. Edgaras Dereškevičius.Ved.Artūras Matusas

Visi vienaip ar kitaip paliekame savo pėdsakus viešojoje erdvėje. Kiek jie yra saugūs, kas jais ir kokiais tikslais gali pasinaudoti? Ką daryti, kad mūsų duomenys būtų apsaugoti? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnerė, advokatė Asta Macijauskienė.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios nauja Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo redakcija. Pagrindinės reformos naujovės jau pristatytos: šauktinių amžiaus riba mažinama iki 21 metų, tarnyba bus atidedama tik tiems studentams, kurie įstos į aukštąją mokyklą iki įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, o tarnybos trukmė diferencijuojama: išlieka 9 mėnesiai, bet gali būti trumpinama iki 6 mėn., o trūkstamų specialybių atstovai atliks 3 mėn. bazinę tarnybą. Studentams numatyta galimybė rinktis trumpesnes specializuotas programas arba įprastą tarnybą. Šios pagrindinės reformos gairės buvo pristatytos viešai, tačiau tam tikri praktiniai aspektai dar vis kelia nemažai klausimų. Apie tai kas svarbu ir žinotina, pasakoja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresnioji teisininkė Sandra Mickienė.

Visi vienaip ar kitaip paliekame savo pėdsakus viešojoje erdvėje. Kiek jie yra saugūs, kas jais ir kokiais tikslais gali pasinaudoti? Ką daryti, kad mūsų duomenys būtų apsaugoti? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnerė, advokatė Asta Macijauskienė.Kaip elgtis susidūrus su situacija, kai garbaus amžiaus ir nelabai tvirtos sveikatos artimas giminaitis ima svarstyti, jog savo turtą paliks paslaugiam kaimynui, socialinei darbuotojai ar paramos fondui ? Ką daryti , jeigu paaiškėja, kad turintis giminių asmuo tokį testamentą jau sudarė ir savo ketinimus jau įgyvendino? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios nauja Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo redakcija. Pagrindinės reformos naujovės jau pristatytos: šauktinių amžiaus riba mažinama iki 21 metų, tarnyba bus atidedama tik tiems studentams, kurie įstos į aukštąją mokyklą iki įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, o tarnybos trukmė diferencijuojama: išlieka 9 mėnesiai, bet gali būti trumpinama iki 6 mėn., o trūkstamų specialybių atstovai atliks 3 mėn. bazinę tarnybą. Studentams numatyta galimybė rinktis trumpesnes specializuotas programas arba įprastą tarnybą. Šios pagrindinės reformos gairės buvo pristatytos viešai, tačiau tam tikri praktiniai aspektai dar vis kelia nemažai klausimų. Apie tai kas svarbu ir žinotina, pasakoja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresnioji teisininkė Sandra Mickienė.Ved. Artūras Matusas

Rugsėjo pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį riaušių prie Seimo byloje. Dalį kaltinamųjų teismas išteisino, kiti buvo pripažinti kaltais, jiems skiriamos lygtinės laisvė atėmimo bausmės. Teismo sprendimu, kai kurie asmenys pripažinti recidyvistais. Ką reiškia asmens pripažinimas recidyvistu? Ką tai pasako apie žmogų ir jo elgesį, o ką – apie valstybės požiūrį į nusikalstamumą ir bausmes?Paaiškina Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamųjų bylų teisėjas Mindaugas Striaukas.

Rugsėjo pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį riaušių prie Seimo byloje. Dalį kaltinamųjų teismas išteisino, kiti buvo pripažinti kaltais, jiems skiriamos lygtinės laisvė atėmimo bausmės. Teismo sprendimu, kai kurie asmenys pripažinti recidyvistais. Ką reiškia asmens pripažinimas recidyvistu? Ką tai pasako apie žmogų ir jo elgesį, o ką – apie valstybės požiūrį į nusikalstamumą ir bausmes?Paaiškina Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamųjų bylų teisėjas Mindaugas Striaukas.Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas numato, jog abu tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykių ar gyvenimo aplinkybių, turi lygias teises ir pareigas vaikų atžvilgiu. Nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, yra išsiskyrę, ar apskritai nebuvo susituokę – jų pareiga užtikrinti vaiko poreikius išlieka tokia pati. Idealiu atveju, visi klausimai dėl vaiko turėtų būti sprendžiami bendru sutarimu. Tačiau gyvenimiška praktika liudija, kad susitarti ne visuomet lengva, ypač kai kalba pakrypsta apie finansinius klausimus. Viena opiausių temų – vaiko išlaikymo dydis. Koks jis gali ir turi būti , tai griežto reglamento ar susitarimo reiklas, kada ir kodėl galima prašyti padidinti arba sumažinti išlaikymą vaikui? Komentuoja advokatų kontoros „Marger“vyresnioji teisininkė, advokatė Vaida Genaitytė.Kasmet, trečiąjį spalio mėnesio trečiadienį, minime Tarptautinę mediacijos dieną, o šiemet ir teisminės mediacijos Lietuvoje 20-metį. Šią savaitę visoje Lietuvoje vyksta mediacijos konsultacijos ir kitos iniciatyvos, skatinančios taikaus dialogo svarbą. Apie mediaciją pokalbyje su advokato padėjėja, mediatore Egle Šiugždinyte.Ved. Artūras Matusas

Ne vienam iš mūsų yra tekę įsigyti nekokybišką maisto produktą – vieni tokią prekę tiesiog išmeta, kiti prašo prekybos vietos grąžinti pinigus arba pakeisti prekę kita. Nors institucijos aiškaus reguliavimo šiuo klausimu nenumato, vis dėlto prekybos vietos yra linkusios bendradarbiauti ir tokius produktus priima atgal. Tiesa – su tam tikromis sąlygomis. Kokios tos sąlygos ar iš viso maisto produktų grąžinimas bei keitimas galimas? Pokalbis su advokatų kontoros „TEGOS“ patarėja, advokate Aleksandra Fedotova.

Dronai šiandien yra naudojami ne tik karinių operacijų vykdymui, bet ir įvairiose civilinio gyvenimo srityse – statybų stebėjimui, didelių teritorijų apžvalgai ir saugumui, nekilnojamojo turto pardavimui bei vertinimui, infrastruktūros (tiltų, pastatų) priežiūrai. Dronus dažnai naudoja aplinkosaugininkai, kino bei televizijų operatoriai, reklamų kūrėjai. Toks platus šių skraidančių aparatų eksploatavimas jau yra sukėlęs ir rimtų nepatogumų, kai dėl pastebėto drono laikinai buvo sustabdyti skrydžiai oro uostuose. Kyla nemažai klausimų ir dėl asmens duomenų apsaugos bei dronų naudojimo suderinamumo. Tad ką svarbu žinoti apie kasdienėje veikloje naudojamus dronus? Komentuoja teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ teisininkas, sertifikuotas duomenų apsaugos ekspertas Benjaminas Kolyško.

Paso duomenys šiandien yra ne tik mūsų kelionių raktas, bet ir universali priemonė patekti į finansų sistemą, atidaryti sąskaitą, gauti kreditą ar patvirtinti sutartį. Tačiau teisininkai pastebi, kad visuomenės supratimas apie asmens duomenų apsaugą skiriasi. Dažnai galvojama, jog jei pasas fiziškai guli piniginėje, su nutekintais jo duomenimis nieko padaryti negalima. Visgi skaitmeninėje erdvėje nusikaltėliai tobulėja ir problemos kyla net tada, kai pernelyg lengvabūdiškai dalinamės paso kopijomis internete. Kodėl ir kaip turėtume išlikti budrūs, saugodami savo pasą? Pataria advokatų kontoros „Constat“ teisininkė, migracijos teisės ekspertė Edita Prilepskienė.Dronai šiandien yra naudojami ne tik karinių operacijų vykdymui, bet ir įvairiose civilinio gyvenimo srityse – statybų stebėjimui, didelių teritorijų apžvalgai ir saugumui, nekilnojamojo turto pardavimui bei vertinimui, infrastruktūros (tiltų, pastatų) priežiūrai. Dronus dažnai naudoja aplinkosaugininkai, kino bei televizijų operatoriai, reklamų kūrėjai. Toks platus šių skraidančių aparatų eksploatavimas jau yra sukėlęs ir rimtų nepatogumų, kai dėl pastebėto drono laikinai buvo sustabdyti skrydžiai oro uostuose. Kyla nemažai klausimų ir dėl asmens duomenų apsaugos bei dronų naudojimo suderinamumo. Tad ką svarbu žinoti apie kasdienėje veikloje naudojamus dronus? Komentuoja teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ teisininkas, sertifikuotas duomenų apsaugos ekspertas Benjaminas Kolyško.Ne vienam iš mūsų yra tekę įsigyti nekokybišką maisto produktą – vieni tokią prekę tiesiog išmeta, kiti prašo prekybos vietos grąžinti pinigus arba pakeisti prekę kita. Nors institucijos aiškaus reguliavimo šiuo klausimu nenumato, vis dėlto prekybos vietos yra linkusios bendradarbiauti ir tokius produktus priima atgal. Tiesa – su tam tikromis sąlygomis. Kokios tos sąlygos ar iš viso maisto produktų grąžinimas bei keitimas galimas? Pokalbis su advokatų kontoros „TEGOS“ patarėja, advokate Aleksandra Fedotova.Ved. Artūras Matusas

Artėja vadinamoji Boso arba Komandos diena – Kaip šią dieną, jeigu jos minėjimas organizuojamas, pasveikinti vieni kitus neperžengiant ribų, kai neišvengiamas šios dienos atributas yra dovanos? Kaip jas įteikti etiškai, nesukeliant interesų konflikto ?Pataria advokatė, advokatų kontoros „Cobalt“ Darbo teisės praktikos grupės vadovė Jovita Valatkaitė.

Anot teisininkų, daugumą darbo ginčų sudaro nesutarimai dėl darbo užmokesčio. Štai Valstybinė darbo inspekcija suskaičiavo, kad per 2025 m. pirmąjį pusmetį į darbo ginčų komisijas, dažniausiai kreiptasi būtent dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išieškojimo. Tokių reikalavimų buvo gauta beveik aštuoni tūkstančiai ir tai sudarė apie 72 procentus visų per 2025 m. pirmąjį pusmetį gautuose prašymuose keliamų reikalavimų. Kaip elgtis laiku negavus algos, kada ir kaip darbdavys turi pareigą atsiskaityti su darbuotoju?Komentuoja Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.

Anot teisininkų, daugumą darbo ginčų sudaro nesutarimai dėl darbo užmokesčio. Valstybinė darbo inspekcija suskaičiavo, kad per 2025 m. pirmąjį pusmetį į darbo ginčų komisijas, dažniausiai kreiptasi būtent dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išieškojimo. Tokių reikalavimų buvo gauta beveik aštuoni tūkstančiai ir tai sudarė apie 72 procentus visų per 2025 m. pirmąjį pusmetį gautuose prašymuose keliamų reikalavimų. Kaip elgtis laiku negavus algos, kada ir kaip darbdavys turi pareigą atsiskaityti su darbuotoju? Pataria Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.Europos Sąjungos institucijose toliau vyksta politinės ir teisinės diskusijos dėl vadinamojo „Chat Control“reglamento. Skelbiama, kad jo tikslas – sustiprinti kovą su vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos sklaida internete, įpareigojant elektroninių ryšių paslaugų teikėjus automatizuotai tikrinti vartotojų siunčiamus pranešimus, nuotraukas bei kitus duomenis. Jeigu reglamentas būtų priimtas, visos virtualios komunikacijos platformos masiškai skenuotų privačius susirašinėjimus. Siūlymo šalininkai sako, kad taip siekiama apsaugoti vaikus internete, o kritikai įspėja – tai reikštų masinį susirašinėjimų sekimą ir labai pakenktų mūsų privatumui. Ar nebus atvertas kelias masiniam sekimui? Komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt” vyresnioji teisininkė Brigida Bacienė.Po poros savaičių, spalio 16ąją, bus minima Boso arba Komandos diena. Pirmą kartą ji buvo paminėta JAV, kai darbuotojai norėjo padėkoti savo vadovei už profesionalumą, rūpestį ir draugišką požiūrį į komandą. Taip gimė tradicija, kuri šiandien vis dažniau atkeliauja ir į mūsų darbo aplinką. Kai kurios įmonės renkasi švęsti Boso dieną, kai komandos sveikina savo vadovus, kitos renkasi šią dieną pripažinti komandas – vadovai padėkoja pavaldiniams. O kaip šią dieną, jeigu jos minėjimas organizuojamas, pasveikinti vieni kitus neperžengiant ribų, kai neišvengiamas šios dienos atributas yra dovanos? Kaip jas įteikti etiškai, nesukeliant interesų konflikto? Pokalbis su advokatų kontoros ,, Cobalt ” Darbo teisės praktikos grupės vadove Jovita Valatkaite.Ved. Artūras Matusas

Apie daug klausimų keliantį paveldėjimą iš giminaičių: remiantis įstatymais, turtas gali būti paveldimas iš pirmos ar antros eilės giminaičių, net ir visiškai svetimo žmogaus, tačiau skiriasi jo apmokestinimo tvarka. Tačiau įpėdiniui pagal įstatymus atitenka ne tik paveldimas turtas, bet ir pareiga įvykdyti neįvykdytus palikėjo įsipareigojimus, gali atsirasti ir prievolė mokėti paveldimo turto mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės. Kokius mokesčius teks susimokėti paveldėjus butą iš močiutės ar brolio, ar gavus palikimą iš artimo žmogaus galima sutaupyti? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.Ved. Artūras Matusas.

Šaukimas į teismą – nekasdieniška, daug atsakomybės reikalaujanti ir nemažai streso kelianti situacija. Ne kiekvienas žino ir įsivaizduoja kokios bus jo pareigos nagrinėjant bylą, pasitaiko atvejų, kai žmogus pats dėl objektyvių priežasčių tiesiog negali dalyvauti teismo procese, pvz., dėl ligos ar dėl darbo pobūdžio. Kaip toks asmuo gali būti atstovaujamas teisme, ar jis gali realizuoti savo teises pats asmeniškai procese nedalyvaudamas? Pokalbis su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaite-Balyniene.Ved. Artūras Matusas

Šaukimas į teismą – nekasdieniška, daug atsakomybės reikalaujanti ir nemažai streso kelianti situacija. Ne kiekvienas žino ir įsivaizduoja kokios bus jo pareigos nagrinėjant bylą, pasitaiko atvejų, kai žmogus pats dėl objektyvių priežasčių tiesiog negali dalyvauti teismo procese, pvz., dėl ligos ar dėl darbo pobūdžio. Kaip toks asmuo gali būti atstovaujamas teisme, ar jis gali realizuoti savo teises pats asmeniškai procese nedalyvaudamas? Pokalbis su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja dr. Goda Ambrasaite-Balyniene.Ginčai tarp atskirai gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku tvarkos yra dažna ir sudėtinga problema. Net teismo sprendimu patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka ne visada lengvai įgyvendinama. Gali susidaryti tokia situacija, kai vaikas tiesiog nenori bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu arba atvirkščiai – bendrauti su vaiku nenori tėvas ar motina. Ką daryt, kai bendravimo tvarka nustatyta, bet vaikas bendrauti nenori? Komentuoja Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja Žemyna Lekečinskaitė.Apie daug klausimų keliantį paveldėjimą iš giminaičių: remiantis įstatymais, turtas gali būti paveldimas iš pirmos ar antros eilės giminaičių, net ir visiškai svetimo žmogaus, bet skiriasi jo apmokestinimo tvarka. Tačiau įpėdiniui pagal įstatymus atitenka ne tik paveldimas turtas, bet ir pareiga įvykdyti neįvykdytus palikėjo įsipareigojimus, taip pat gali atsirasti ir prievolė mokėti paveldimo turto mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės. Kokius mokesčius teks susimokėti paveldėjus butą iš močiutės ar brolio, ar gavus palikimą iš artimo žmogaus galima sutaupyti? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.Ved. Artūras Matusas

Kasmet atiekamos apklausos ir tyrimai liudija, kad daugiau nei pusė naujų automobilių Lietuvoje yra įsigyjama lizingu. Tai suteikia galimybę nedarant labai didelės pradinės inevesticijos gana greitai turėti naują, ir techniškai tvarkingą auto. Vis dėlto, prieš pasirenkant auto lizingą, svarbu suprasti pagrindinius aspektus ir galimus iššūkius. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad lizingo procesas būtų sklandus ir naudingas, kas žinotina pasirašant lizingo sutartis ir ko kartais neįvertina verslas ar privatūs asmenys? Pataria įmonės „Finpro“ valdybos narys Kęstutis Grinaveckas.

Darbdavio ir darbuotojo darbo ginčai teisme -– gan dažna ir nelengva abiem pusėms situacija, kai tenka įrodinėti savo teisumą. - Kokiais įrodymais turi pasirūpinti darbdavys, o kokiais darbuotojas? Komentuoja Kauno apylinkės teismo teisėjas dr. Vaidotas Granickas.

Darbdavio ir darbuotojo darbo ginčai teisme – gan dažna ir nelengva abiem pusėms situacija, kai tenka įrodinėti savo teisumą. Kokiais įrodymais turi pasirūpinti darbdavys, o kokiais darbuotojas? Pokalbis su Kauno apylinkės teismo teisėju dr.Vaidotu Granicku.Daugiau nei pusė naujų automobilių Lietuvoje yra įsigyjama lizingu. Tai suteikia galimybę gana greitai turėti naują auto. Vis dėlto, prieš pasirenkant auto lizingą, svarbu suprasti pagrindinius aspektus ir galimus iššūkius. Į ką atkreipti dėmesį, kad lizingo procesas būtų sklandus ir naudingas, kas žinotina pasirašant lizingo sutartis, ko kartais neįvertina verslas ar privatūs asmenys? Pataria įmonės „Finpro“ valdybos narys Kęstutis Grinaveckas.„Jauninantis kremas, gydantis gelis, dantenų kraujavimą stabdanti dantų pasta“, – tai tik keli teiginiai, kuriais siekiama patraukti pirkėjų dėmesį. Tačiau ar visada reklamuojami produktai pateisina vartotojų lūkesčius, ką žadėdami kosmetikos gamintojai peržengia teisines ribas? Komentuoja advokatų kontoros ,,COBALT” vyresnysis teisininkas Juras Žymančius.Ved. Artūras Matusas

Prasidėjęs rugsėjis stipriai sujudino būsto nuomos rinką. Pagrindinė priežastis – studentai, atvykstantys studijuoti į didžiuosius miestus. Rugpjūtį ir rugsėjį būsto nuomos sutarčių pasirašymas labai išauga lyginant su kitais mėnesiais. Pirmoji nuomos sutartis ar būsto keitimas gali atrodyti paprastas formalumas, tačiau būtent čia, anot teisininkų, dažniausiai ir slypi brangiai kainuojančios klaidos. Neužfiksuota būsto būklė, žodiniai susitarimai ar neapgalvotos sutarties sąlygos neretai tampa ilgų ginčų teismuose priežastimi. Kaip išvengti brangiai kainuojančių klaidų? Pataria advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ vyresnioji teisininkė Karolinos Briliūtė.

Gan dažnai teismus pasiekia bylos, kai agresyvūs šunys sukėlė pavojų aplinkiniams ar net sužalojo žmones. Lietuva – viena iš nedaugelio šalių Europoje, kur egzistuoja oficialus kovinių ir pavojingų šunų sąrašas, o jų laikytojams taikomi specifiniai reikalavimai. Ką reiškia būti tokio šuns savininku Lietuvoje, kaip gauti leidimą, kokios priežiūros taisyklės taikomos ir kodėl visa tai svarbu ne tik kaimynams, bet ir patiems šunims? Komentuoja Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos valdybos narė, advokato padėjėja, mediatorė Eglė Šiugždinytė.

Beveik kasmet teismus pasiekia bylos, kai agresyvūs šunys sukėlė pavojų aplinkiniams ar net sužalojo žmones. Lietuva – viena iš nedaugelio šalių Europoje, kur egzistuoja oficialus kovinių ir pavojingų šunų sąrašas, o jų laikytojams taikomi specifiniai reikalavimai. Ką reiškia būti tokio šuns savininku Lietuvoje, kaip gauti leidimą, kokios priežiūros taisyklės taikomos ir kodėl visa tai svarbu? Komentuoja Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos valdybos narė, advokato padėjėja, mediatorė Eglė Šiugždinytė.Prasidėjęs rugsėjis stipriai sujudino būsto nuomos rinką. Pagrindinė priežastis – studentai, atvykstantys studijuoti į didžiuosius miestus. Pirmoji nuomos sutartis ar būsto keitimas gali atrodyti paprastas formalumas, tačiau būtent čia, anot teisininkų, dažniausiai ir slypi brangiai kainuojančios klaidos. Neužfiksuota būsto būklė, žodiniai susitarimai ar neapgalvotos sutarties sąlygos neretai tampa ilgų ginčų teismuose priežastimi. Kaip išvengti brangiai kainuojančių klaidų? Pataria advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ vyresnioji teisininkė Karolina Briliūtė.Nekilnojamojo turto sandoriai – vieni rizikingiausių sprendimų. Daugelis žmonių, net ir verslo atstovų, šį turtą perka ar parduoda be teisininko pagalbos, taip prisiimdami nenumatytų rizikų. O jų nemažai: paslėpti statybos defektai, įregistruotos hipotekos, paveldėjimo ginčai, nesuderinti servitutai ... Apie teisinę riziką, apie tai ko kartais nežino pirkėjas ir pardavėjas, pokalbyje su advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininku Mindaugu Šveiteriu.Ved. Artūras Matusas

Rugsėjį daugeliui tėvų rūpės ne tik jų atžalų pasiekimai mokykloje, bet ir tai, ką vaikai veiks po pamokų. Teisininkai pataria, kad renkantis vaikui tinkamiausias neformalaus ugdymo veiklas, nereikėtų pamiršti ir tam tikrų teisinių aspektų. Tarkime: prieš pradedant lankyti vieną ar kitą būrelį, pasirašoma sutartis. Kiek svarbus šis dokumentas, į ką derėtų atkreipti dėmesį, jį pasirašant su neformaliojo ugdymo įstaiga? Pataria Advokatų tarybos Darbo teisės komiteto narė, advokatė Rūta Žukaitė Passos.Europos Komisija pateikė siūlymus keisti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). Teigiama, kad taip ketinama mažinti administracinę naštą. Tačiau verslo astovai ir teisininkai sako , kad pakeitimai tiks kosmetiniai, o problemų dėl to nesumažės.Tad kokie sunkumai kyla verslui, įgyvendinant duomenų apsaugos reikalavimus, ar yra galimybė realiai apginti savo teises? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnerė, advokatė Asta Macijauskienė.Viešojoje erdvėje nuolat kyla diskusijų dėl teismų sprendimų – ypač po nuosprendžių baudžiamosiose bylose. Dažnai svarstoma kodėl vienas asmuo už tam tikrą veiką gauna, tarkime, 12 metų, o kitas – vos 6, nors nusikaltimo pobūdis atrodo identiškas?Kodėl nusikaltimas tas pats, o bausmė – skirtinga? Atsako advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ advokatas Egidijus Kieras.Ved. Artūras Matusas

Jau 20 metų Lietuvoje veikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Valstybės garantuojama teisinė pagalba – tai sistema, užtikrinanti, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo savo socialinės ar finansinės padėties, turėtų galimybę apginti savo teises. Suskaičiuota, kad kiekvienais metais, valstybės garantuojama teisine pagalba pasinaudojama daugiau nei 30 000 atvejų. Kokie svarbiausi šios sistemos pokyčiai per du dešimtmečius įvyko, kas žinotina norintiems pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba? Pokalbyje dalyvauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovė Živilė Poželienė ir šios tarnybos direktorės pavaduotoja Asta Slidziauskienė.Kasmet Lietuvos teismuose nagrinėjamos dešimtys bylų dėl savavališkų statybų. Daugybė žmonių apskritai neteisingai suvokia „savavališkos statybos“ terminą ir galvoja, kad tai yra nebent naujo namo statymas plyname lauke be dokumentų ir leidimų. Deja, teisiškai viskas yra kitaip, o neišmanymas nuo atsakomybės neatleidžia, tad su neteisėta statyba susiję klausimai aktualūs kone kiekvienam savo būstą statančiam žmogui. Kas yra nelegalios, savavališkos statybos? Kodėl ir kaip į teismus patenka nesutarimai dėl nelegalių statybų ir ar įmanoma jas legalizuoti? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Jonas Platelis.Vasarai artėjant, daugelis moksleivių ieško galimybės įsidarbinti ir ruošiasi pirmai darbo patirčiai – nuo kavinių ar muzikos festivalių iki darbo pas ūkininkus. Teisininkai primena darbdaviams ir tėvams, kad nepilnamečių įdarbinimas Lietuvoje leidžiamas tik laikantis griežtų reikalavimų. Apie juos – advokatų kontoros „Justicion“ partneris, advokatas Aleksandras Kovalevskis.Ved. Artūras Matusas

Šeimos ryšiai – ne tik meilė ir rūpinimasis vienas kitu, bet, deja, kartais ir teisiniai ginčai dėl vaikų ar tėvų išlaikymo ir bendravimo su jais. Teisės aktai sako, kad abu tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą auklėti savo vaikus bei išlaikyti juos, kol taps pilnamečiais. O kaip su suaugusiais vaikais – ar jie turi pareigą išlaikyti savo tėvus? Apie vaikų ir tėvų išlaikymą bei bendravimą su jais – pokalbyje su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Raimonda Donielaite-Paškeviče.Mažoji bendrija ar uždaroji akcinė bendrovė: kuo skiriasi šios verslo formos ir kuri tinkamesnė? Esminiai skirtumai, privalumai ir dažniausios klaidos renkantis. Verslo pradžios teisiniai pagrindai – ką turėtų žinoti būsimas verslininkas? Komentuoja advokatų kontoros AKUMEN bendraįkūrėjas, teisininkas Laurynas Vonžodas.Nors ES Lyčių lygybės indekse Lietuva užima pakankamai aukštą 15 vietą, tačiau 63% moterų ir 56% vyrų Lietuvoje teigia patiriantys diskriminaciją darbe. Kodėl darbuotojų patirtis neatitinka statistinių rodiklių? Kuo tai gali grėsti verslui? Kaip įmonės rizikuoja susidurti su teisinėmis pasekmėmis? Ar diskriminacija darbe – išskirtinis Lietuvos paradoksas? Advokatų kontoros „Glimstedt” darbo teisės ekspertė Brigida Bacienė dalijasi esminiais patarimais darbdaviams ir darbuotojams.Ved. Artūras Matusas.

Nuomojate arba norite išnuomoti privačią žemės ūkio paskirties žemę? Tad, ko gero, susiduriate su tokiais ir panašiais klausimais: radau nuomininką ir jau sutariau dėl nuomos sąlygų, tačiau nežinau ar žemės nuomos sutartis turėtų būti rašytinė? Ar ją reikia registruoti notariškai? Kokiam terminui gali būti nuomojama žemė? Ar nuomininkas galės šią žemę išnuomoti kitiems asmenims be mano nuomotojo sutikimo? Kaip ir kada sutartį galėsiu nutraukti? Kokia ta privačios žemės nuomos tvarka, kaip ji reglamentuota teisiškai? Apžvelgia advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.Ved. Artūras Matusas

Kasmetinės atostogos – viena svarbiausių darbuotojo garantijų, tačiau jų suteikimas ir apskaita vis dar kelia iššūkių ne vienam darbdaviui. Valstybinė darbo inspekcija pastebi, kad dalis darbdavių nepakankamai dėmesio skiria atostogų planavimui, grafiko sudarymui, atostoginių mokėjimo tvarkai, o tai gali lemti ne tik darbuotojų nepasitenkinimą, bet ir teisines bei finansines pasekmes. Kokius pagrindinius teisinius aspektus turėtų įvertinti darbdaviai, norėdami išvengti klaidų ir užtikrinti sklandų atostogų valdymą? Žinotinus dalykus darbdaviams ir darbuotojams komentuoja Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.Kai dėl sveikatos būklės žmogus nebegali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, teisinė sistema numato galimybę nustatyti asmeniui rūpybą. Rūpybos tikslas – užtikrinti, kad pažeidžiamas asmuo neliktų vienas. Ji nustatoma teismo sprendimu, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę. O kokiais konkrečiais atvejais teismas priima sprendimą dėl rūpybos? Kuo rūpyba skiriasi nuo globos? Kokie kriterijai taikomi skiriant rūpintoją? Apie tai pokalbis su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kroliene.Skaičiuojama, kad vien pernai Baltijos šalyse buvo sutarta dėl 220 įmonių susijungimo ir perleidimo sandorių. Specialistų pastebėjimu, sėkmingai paruošti įmonę pardavimui gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Kiek ilgai visas šis procesas tęsis priklauso nuo to, kaip patys įmonės savininkai tam yra pasiruošę. Ką svarbiausia žinoti ruošiantis parduoti įmonę ? Pataria teisininkė, advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys” partnerė Oksana Kostogriz.Ved. Artūras Matusas

Vis daugiau organizacijų žengia į dirbtinio intelekto amžių – personalizuoti mokymai, automatiniai testai, klientų aptarnavimo analizė ar net emocijų atpažinimas darbo metu, jau nebe ateities vizijos, o realiai taikomi personalo valdymo sprendimai.Tačiau kartu su galimybėmis kyla ir daug klausimų– ar visi technologijų panaudojimo būdai atitinka teisės normas? Kada DI gali būti naudingas, o kada – peržengia ribas ir gali tapti grėsme darbuotojo privatumui ar teisei į sąžiningą vertinimą? Kodėl vis dar reikia žmogaus sprendimo, jei DI siūlo „objektyvius“ rezultatus? Kiek , kur ir ar teisėtai darbo santykiuose naudojame dirbtinį intelektą? Komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, Technologijų industrijos grupės vadovas, advokatas Mindaugas Civilka.Skaitmeniniame amžiuje vis daugiau asmens duomenų yra apdorojami automatizuotai, todėl didėja skaidrumo, saugumo ir atskaitomybės reikalavimai. Duomenų apsaugos reglamentavimas tampa vis griežtesnis, o verslai privalo užtikrinti tinkamas priemones, kad išvengtų teisinių pasekmių. Tad kaip kaip apsaugoti duomenis ir išvengti baudų?Pokalbis su teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ teisininku, sertifikuotu duomenų apsaugos ekspertu Benjamin Kolyško.Skiriantis susituokusiai porai, turtas paprastai dalijamas pusiau, o štai nesusituokę skyrybų atveju gali likti be nieko. Registruoti įsigytą turtą tik vieno iš partnerių vardu pavojinga, nes vėliau antrajai pusei tenka teisme įrodinėti ne tik kiek finansiškai prisidėjo prie įsigyto turto, jo įrengimo ir apstatymo, bet net ir tai, kad jame kartu apskritai gyveno. Kokius įrodymus reikia turėti pvz. prisidėjus prie svetimo būsto pagerinimo, ar gali reikalauti išlaidų atlyginimo ir kaip apsidrausti nuo tokių situacijų? Pataria advokatų kontoros „Virketis ir partneriai“ vyresnioji teisininkė Karolina Jonaitienė.Ved. Artūras Matusas

Gyvenime pasitaiko įvairiausių situacijų, neatmestinas ir dalyvavimas civilnėje byloje. Tad kiekvienam iš mūsų svarbu suprasti ir žinoti kaip veikia civilinis procesas, kokias teises turime gindamiesi teisme, nes tai apima įvairias gyvenimo sritis – nuo darbo, žalos atlyginimo, vartotojų teisių, sutartinių santykių iki paveldėjimo, šeimos ir kitų ginčų. Civilinio proceso šalis, jų atstovavimo ypatumus, procesinius dokumentus ir jiems keliamus reikalavimus, proceso eigą bei kitus svarbiausius dalykus, kuriuos reikia žinoti proceso šalims, aptariame su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku Artūru Driuku.Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko kokybinį tyrimą apie translyčių žmonių patirtis Lietuvos darbo rinkoje. Kas paaiškėjo, su kokiais teisiniais iššūkiais mūsų šalyje susiduria translyčiai asmenys? Pokalbis su Lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite.Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas porai skiriantis yra viena sudėtingesnių, kartais ilgais konfliktais virstančių, teisinių situacijų. O jeigu vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimus tenka spręsti tarp nesusituokusių asmenų, reikalas tampa dar komplikuotesnis. Teisininkai pastebi, kad nustatytas teisinis reguliavimas kartu negyvenančių tėvų ginče dėl vaiko labai dažnai paskatina didelę tarpusavio konkurenciją ir savotiškas varžybas. Dėl ko dažniausiai ginčijamasi? Ar įmanoma pasiekti visas puses tenkinantį rezultatą? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.Ved. Artūras Matusas

Statistika liudija, kad įmonių bankrotų pripažinimo tyčiniais atvejų skaičius kasmet nuosekliai auga. Verslas bankrutuoja ne tik dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ar nesėkmingo modelio, bet ir dėl sąmoningai blogo valdymo ar net siekio išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Tai skolininkui ir jo valdymo organams, anot teisinininkų, gali lemti ne tik civilinę ar baudžiamąją atsakomybę, bet ir tapti pagrindu bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Kokiais atvejais įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu? Kaip jį atapažinti ir kas už tai atsako? Pokalbis su advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ vadovaujančiu partneriu, advokatu Egidijumi Langiu.Mažėjant palūkanų normoms, gyventojai vis aktyviau skolinasi – ne tik būstui, bet ir vartojimo reikmėms. Kartu su augančiu skolinimosi mastu keičiasi ir rinka: griežtinamos skolų išieškojimo taisyklės, didėja vartotojų apsauga, finansų institucijos vis daugiau dėmesio skiria duomenų analizei ir švietimui. Šie pokyčiai suteikia gyventojams daugiau informacijos, jie geriau išmano savo teises ir aktyviai jomis naudojasi. Tačiau kartu išryškėja ir tendencija piktnaudžiauti. Kaip teisiniai pokyčiai keičia skolinimosi rinką ir vartotojų elgseną? Komentuoja skolinimosi internetu bendrovės „Vivus Finance“ vyr. teisininkė Aurelija Meiliūnaitė.Gan dažnas atvejis, kai žmogus turi žemės sklypą arba ruošiasi jį pirkti kokioje nors vaizdingoje vietoje, tačiau ten negali statyti namo ar sodybos, nes tai riboja žemės paskirtis. Vienintelė išeitis - žemės sklypo paskirties keitimas. Lietuvoje žemės sklypų paskirtis reglamentuoja įstatymai, todėl norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, reikia žinoti tam tikrus teisinius nuostatus. Kaip pakeisti žemės sklypo paskirtį , ką reikia žinoti norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, kaip tai reglamentuota teisiškai? Pataria advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris.Ved. Artūras Matusas

Teismo proceso dalyvių saugumas yra itin svarbus užtikrinant sklandų teismų darbą. Sudėtinguose teisiniuose ginčuose dažnai susiduria skirtingos nuomonės ir emocijos, todėl teismo proceso dalyviams gali kilti įvairių grėsmių: užgauliojimų, grasinimų ar net bandymų kerštauti dėl nepasitenkinimo teismo sprendimu. Kaip teismai užtikrina proceso dalyvių saugumą fiziškai ir skaitmeninėje erdvėje, kas gali grėsti pažeidėjui? Pokalbis su Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, teisėja Giedre Norviliene.Plečiant verslą, dažnai dairomasi ir į užsienio šalis. Tai gali būti tiek eksportas, tiek padalinio ar bendros įmonės steigimas užsienyje. Vienoje ar keliose valstybėse. Tačiau užsienio šalys turi specifinius savo reglamentavimo ypatumus. Ką reikia žinoti prieš išvykstant į užsienio rinkas? Pataria teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ vadovė, vyresnioji teisininkė Jurgita Vaičiulionienė.Kiekvienam iš mūsų artimo žmogaus netektis yra vienas labiausiai sukrečiančių įvykių, kai mažiausiai galvojama apie galimą palikimą. Vis tik nuslūgus emocijoms, tenka imtis palikimo priėmimo procedūrų, kurios aiškiai aprašytos Civiliniame Kodekse. Kokie momentai svarbiausi ir kuriuos vertėtų tikrai žinoti paveldėtojams? Komentuoja teisės mokslų dr. Julius Paškevičius.Ved. Artūras Matusas

Gan retai Lietuvos teismuose pasitaikančios, tačiau ypatingo visuomenės dėmesio sulaukiančios bylos, yra dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Reakcijų būna pačių įvairiausių – nuo raginimų didinti bausmes, iki pasvarstymų, kad gyvūnams skiriame daugiau dėmesio nei žmonėms. Apie atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, apie sankcijas ir jų skyrimo ypatumus, pokalbyje su Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotoju, teisėju Donatu Dauginiu.Bylinėjimosi išlaidos: nors jos yra neatsiejama ikiteisminių ir teisminių procesų dalis, atlygis už jas, anot teisininkų, priklauso nuo daugybės veiksnių. Ar žinojote, kad nors kompensavimą įprastai turi bylą laimėjusi šalis, tam tikromis aplinkybėmis šios šalies išlaidos gali būti nekompensuojamos arba kompensuojamos tik iš dalies? Kas sudaro bylinėjimosi išlaidas, nuo ko priklauso kiek už jas sumokėsite ir ar visada moka pralaimėjęs? Komentuoja advokatė, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė Marija Židonienė.Parama ir labdara - žinomos, svarbios ir ne vienam labai aktualios sąvokos. O kaip teisiškai reguliojamas paramos teikimas ir gavimas, kas gali teikti ir gauti paramą? Kokie skirtumai tarp paramos ir labdaros? Atsako advokatų kontoros „ AKUMEN “ bendraįkūrėjas, teisininkas Laurynas Vonžodas.Ved. Artūras Matusas

Lietuvoje teisingumą vykdo nepriklausomi teismai. Jų nepriklausomumą užtikrina ne tik Konstitucija, bet ir teismų savivalda. Tačiau tikrai ne kiekvienas galėtume paaiškinti, kokia tai sistema. Apie tai, kaip veikia teismų savivalda, kokias institucijas jos ji vienija, pasakoja Teisėjų tarybos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė dr. Danguolė Bublienė.Metų pradžioje paskelbtas į privalomąją karo tarnybą šaukiamųjų sąrašas. Nors informacijos apie tarnybą skelbiama nemažai, daugelis vis dar susiduria su neaiškumais dėl teisinio šaukimo proceso bei susijusių teisių ir pareigų. Pasigirsta ir svarstymų, ar yra sąlygų, kurioms esant, asmenys gali būti atleidžiami nuo privalomosios karo tarnybos arba privalomoji karo tarnyba jiems būtų atidedama. Teisinius karo tarnybos niuansus nagrinėjame su advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ vyresniąja teisininke Sandra Mickiene.Gyvenime susiklosto sudėtingų situacijų, kai vienas iš sutuoktinių, tėvų ar kitų artimų giminaičių yra pripažįstamas neveiksniu dėl ligos. Iš karto kyla nemažai klausimų, susijusių su neveiksnaus asmens globa, jo teisių užtikrinimu, su jam priklausančio turto administravimu. Advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas pataria kaip elgtis susidūrus su tokiomis aplinkybėmis.Ved. Artūras Matusas

Dirbtinis intelektas (DI) sukelia vis daugiau netikėtų iššūkių pačiose įvairiausiose mūsų gyvenimo srityse. Jo naudojimas tapo aktualus viešosioms ir privačioms organizacijoms, įskaitant DI kūrėjus, naudotojus, importuotojus, pardavėjus ir gamintojus, nepriklausomai nuo to, ar jie veikia ES viduje, ar už jos ribų. Naujų situacijų sprendimui buvo sukurta pirmoji dirbtinio intelekto teisinė sistema – dirbtinio intelekto aktas. Kokia tai sistema, kur, kam ir kaip jis jau ir dar bus taikomas? Pokalbyje dalyvauja teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ vyresnioji teisininkė, sertifikuota dirbtinio intelekto valdymo profesionalė Katerina Jarmolovičienė.Nuo šių metų vasario 1 d. viešųjų pirkimų įstatyme įtrauktas naujas privalomas tiekėjų pašalinimo iš viešųjų pirkimų pagrindas, taip pat naujai ir Baudžiamajame kodekse įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė juridiniams asmenims. Apie naują baudžiamosios teisės ryšį su viešųjų pirkimų procedūra svarstome su advokatų kontoros „Noor“ patarėja, advokate Karolina Keršyte.„Aš buvau tik statytinis...", „Čia tik formaliai mane paskyrė, tikrasis vadovas buvo kitas...", „Draugas paprašė formaliai pabūti...", „Pinigais disponavau ne aš, buvo kitas vadovas“. – Tokie ir panašūs pasiteisinimai, girdimi nagrinėjant vadovo atsakomybės klausimus, dažnai glumina teisininkus. Anot specialistų, sunku suvokti ar tai nekalto naivumo ar aklo pasitikėjimo pasekmės, tačiau neatmetama, kad kartais tokie atvejai gali būti ir sąmoningo veikimo rezultatas. Faktinis ir formalus vadovas - kuris atsakys už padarytą žalą? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ vadovaujantis partneris, advokatas Egidijus Langys.Ved. Artūras Matusas

Turbūt visi įvairiuose kontekstuose esame girdėję terminą „senatis“ arba „ieškinio senatis“. Tačiau, matyt, tikrai ne kiekvienas galėtume paaiškinti, ką jis reiškia ir kaip senatis ar ieškinio senatis įgyvendinama. Apie tai, kas yra senatis ir kokios galimos pasekmės nesilaikant nustatytų senaties terminų, pasakoja Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėja Lina Antanaitienė.Žiemos palydovas – sergamumas gripu ir peršalimo ligomis – toliau mūsų neapleidžia. Ir nors Lietuvoje darbuotojai turi teisę į apmokamas nedarbingumo atostogas, kurios yra numatytos ir detaliai sureguliuotos teisės aktuose, kai kurie darbuotojai, net ir susirgę, pasirenka eiti į darbą. Toks elgesys,anot specialistų, kelia reikšmingų teisinių, sveikatos bei darbo saugos klausimų. Apie darbą sergant, pokalbyje su advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininke Karolina Briliūte.Džiaugsmą įsigijus naują būstą ar kitą nekilnojamąjį turtą gali gerokai aptemdyti iki galo nesutvarkyti nuosavybės perleidimo dokumentai arba išaiškėjęs sunkiai pataisomas statybinis brokas. Specialistai sako, kad išankstinis neapsižiūrėjimas ir skuba, įsigyjant labai patinkantį objektą, gali kainuoti labai brangiai. Kaip neapsigauti, kokius namų darbus pasidaryti ir kaip elgtis, jeigu klaida jau padaryta? Perkantiems, statantiems ar remontuojantiems būstą pataria bendrovės „Statybų pretenzija “ įkūrėjas Ramūnas Mackevičius.Ved. Artūras Matusas

Kino filmuose dažnai esame girdėjė sulaikomam asmeniui teisėsaugos pareigūno ištariamą frazę: „Turite teisę tylėti. Viskas, ką pasakysite, bus panaudota prieš jus teisme“. – Tokiu būdu jau sulaikymo momentu yra patariama neduoti jokių paaiškinimų ar parodymų (taip pat ir parodymų prieš save). Ar tokią frazę turėtume išgirsti ir Lietuvoje, kaip elgtis ir kiek bendrauti su praeigūnais? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokatas Aleksandras Vancevičius.Mykolo Romerio universitetas išleido monografiją „Lietuvos teisininkas Mykolas Romeris“. Monografijos autorė, šio universiteto Viešosios teisės instituto profesorė dr. Ieva Deviatnikovaitė, atskleidžia teisininko profesinį kelią nuo advokato padėjėjo iki Tarptautinio Teismo teisėjo Hagoje ir Universiteto rektoriaus pareigų. Kadangi Mykolas Romeris buvo aukščiausių teisės ir mokslo institucijų pareigūnu, jam buvo lemta tapti ir įvairiausių istorinių įvykių liudininku. Savo patirtį ir išgyvenimus teisininkas aprašė dienoraščiuose, kurių yra beveik 15 tūkstančių puslapių. Šie dienoraščiai leidžia sužinoti dalykus, kurių niekada nebūtų galima įskaityti jokiuose oficialiuose protokoluose ar dokumentuose: apie tai, kaip realiai veikė Valstybės Taryba, su kokiomis problemomis susidūrė to meto teisėjai, advokatai, prokurorai, valstybės tarnautojai, kaip sprendimus priimdavo Tarptautinis Teismas, Lietuvos valstybės vadovas, ministrai, kaip buvo kuriami Lietuvos teismai, formuojamas Lietuvos mokslas. Apie naująją monografiją , apie vieną iškiliausių teisninkų Mykolą Romerį pokalbis su Mykolo Romerio universiteto Viešosios teisės instituto profesore dr. Ieva Deviatnikovaite.Ved. Artūras Matusas

Nuo 2025 m. sausio 1 d. jau galima turėti investicinę sąskaitą. Per šią sąskaitą gautoms pajamoms galios pajamų apmokestinimo režimas, atidedant pajamų mokesčio mokėjimą už gautas investavimo pajamas, jei jos bus reinvestuojamos. Deklaruoti kaip investicinę sąskaitą galima jau turimą, ar atsidarytą naują sąskaitą tiek finansų įstaigose, tiek per mokėjimo paslaugų tiekėjus Lietuvoje ar užsienyje. Ką turėtume žinoti apie šį naują instrumentą, ką šie pakeitimai reiškia esamiems ir būsimiems investuotojams? Pokalbyje dalyvauja advokatų kontoros COBALT asocijuota partnerė Rasa Mikutienė.Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai įvestas įpareigojimas savo internetinėje svetainėje privalomai skelbti visus sprendimus, priimtus atlikus tyrimą arba patikrinimą, ir išnagrinėjus skundą dėl duomenų apsaugos pažeidimo. Inspekcijai nustačius Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nesilaikymo atvejus, nuo šiol viešai turi būti paskelbiamas ir pažeidimą padariusios įmonės pavadinimas (institucijoms atlikus tyrimą ir nenustačius pažeidimų, sprendimai bei susijusių įmonių pavadinimai neskelbiami). Kokį poveikį padarys ši duomenų apsaugos pažeidėjų „gėdos lenta“ ? Tai aptariame su advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneriu, Technologijų industrijos grupės vadovu, advokatu Mindaugu Civilka.Įsigaliojo nauja Tarpvalstybinė PVM smulkiojo verslo schema. Tad Lietuvos tautodailinkai, pvz. mugėje Vokietijoje, jau galės prekiauti nemokėdami vietinio vokiško pridėtinės vertės mokesčio. Kokias galimybes naujoji lengvata atveria, kokius namų darbus teks atlikti smulkiajam verslui, kuris ketina teikti paslaugas ar tiekti prekes už Lietuvos ribų? Komentuoja mokesčių žinių platformos „Mokesčių sufleris“ ekspertas, auditorius Gintaras Juškauskas.Ved. Artūras Matusas

Sausio viduryje Kauno apylinkės teisme įvykęs incidentas, kai teisiamasis smurtavo prieš teisėją, dar kartą iškėlė svarbų klausimą: ar teisėjai, teismo darbuotojai, nukentėję asmenys ir kiti proceso dalyviai gali jaustis saugūs tiek ieškodami teisingumo, tiek vykdydami tiesiogines savo pareigas? Šis išpuolis prieš teisėją atskleidė rimtas saugumo spragas teisinėje sistemoje, keliančias pavojų ne tik teisėjams, bet ir prokurorams, advokatams, teismų darbuotojams bei lankytojams. Ką daryti, kad panašių situacijų būtų išvengta? Kokios priemonės būtinos norint užtikrinti teisėjų, teisingumo įstaigų darbuotojų ir lankytojų saugumą? Kokių priemonių imtasi iki šiol? Apie tai kalbamės su Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininke, Teisėjų tarybos sekretore Viktorija Šelmiene.Gali būti ir taip – darbuotojas yra pareigingas, įgyvendina darbines užduotis, neturi darbo drausmės pažeidimų, bet komandą jo elgesys veikia neigiamai. Tokius žmones kolegos ir darbdaviai linkę vadinti „toksiškais darbuotojais. Turint galvoje, kad tarp darbdavio pareigų yra ir pareiga efektyviai spręsti darbuotojų konfliktus bei užtikrinti darbo aplinkos harmoniją, ką daryti, kai suprantame, jog nėra kito kelio, tik atsiveikinti su tokiu darbuotoju? Kaip ,nepažeidžiant įstatymų,atsisveikinti su „toksiškais darbuotojais“? Komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyresnioji teisininkė, advokatė Indrė Mažeikaitė.Lietuvoje pavėžėjai įprastai dirba pagal individualią veiklą, o ne pagal darbo sutartį. Pastebima, kad tai darbuotojams kelia daugiau grėsmių nei privalumų. Teisininkai sako, kad skaitmeninės darbo platformos (programėlės, kurios sujungia paslaugų teikėjus su klientais) sukuria prieštaringas darbo santykių formas ir trikdo tradicinį darbo organizavimą. Taip pat šis verslo modelis apriboja darbuotojų teisę naudotis darbo apsauga. Tad kodėl šie darbo santykiai grindžiami savarankišku darbu, o ne darbo sutartimi? Pokalbis su Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesore Ligita Gasparėniene.Ved. Artūras Matusas

Prasidėję metai – laikas, kai įmonės vertina savo kalendorinius metus ir pradeda svarstyti apie dividendus. Įstatymai Lietuvoje gan aiškiai reglamentuoja, kada ir kaip dividendai gali būti skirstomi, užtikrinant, kad būtų išlaikomas įmonės mokumas ir akcininkų teisės. Apie tai , kad dividendai ne tik finansinė grąža, bet ir atsakomybė, pokalbyje su įmonės „Pretax“ steigėja ir vadovaujančia partnere Aiste Gervele.Muzika viešose vietose mus lydi beveik visur – nuo kavinių iki melodijų iš mobiliųjų įrenginių. O ar susimąstėte, kada toks viešas kūrinių atlikimas peržengia teisėtumo ribas ir kada viešas muzikos transliavimas gali teisės pažeidimu? Kur slypi autorių teisių apsaugos ribos ir kaip neatsidurti jų pažeidėjų sąraše? Į šiuos klausimus atsako advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkas Rokas Puodžiūnas.Nuo birželio Lietuvoje įsigalios naujas Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas. Šiuo teisės aktu siekiama užtikrinti, kad tam tikrų prekių gamintojai, importuotojai, platintojai bei paslaugų teikėjai atitiktų prieinamumo standartus. Pagrindinis dėmesys – asmenų su negalia poreikiams ir patogumui. Kas keisis, ką iki įstatymo įsigaliojimo turi nuveikti gamybininkai ir paslaugų tiekėjai? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnerė, advokatė Asta Macijauskienė.Ved. Artūras Matusas