Podcasts about Jurgita

Valdantieji socialdemokratai skuba dar šioje besibaigiančioje Seimo sesijoje atšaukti ankstesnės kadencijos Seimo sprendimą, kad viduriniam išsilavinimui įgyti yra reikalingi išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai. Tokia nuostata turėjo įsigalioti jau nuo rugsėjo.Vyriausybė, beje, jau pritarė siūlymui grąžinti šiuo metu galiojantį modelį, kad viduriniam išsilavinimui įgyti pakanka dviejų egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno pasirinktino.Be to, siūloma atsisakyti ir Švietimo įstatymo nuostatos, kad, norint įgyti pagrindinį išsilavinimą ir tęsti mokymąsi gimnazijoje, yra būtina išlaikyti dešimtoje klasėje pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP).Toks barjeras, pereinant į vienuoliktą klasę, buvusios valdančiosios konservatorių ir liberalų daugumos sprendimu turėjo atsirasti šių metų rugsėjį.Kaip šių siūlymų reikalingumą argumentuoja patys pataisų teikėjai? Bei kaip tai prisidės prie geresnės švietimo kokybės?LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė bei vienas iš pataisų autorių, parlamentaras Darius Jakavičius.Ved. Jonė Kučinskaitė

Dirbtinis intelektas atėjo ir čia pasiliks. Tai ar tikrai taip verta nerimauti dėl savo darbo vietos? O gal robotas ne toks ir grėsmingas? Pašnekovas - Gediminas Buivydas, bendrovės „AI Officer“ bendrakūrėjas.Dar papasakosime, kodėl nepaisant itin prastos reputacijos mokesčių rojų populiarumas auga?Ir kaip karščio bangos gali daryti įtaką pasaulio futbolo čempionatui?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Rusijos Dūma leido naudoti karines pajėgas užsienyje, jei ten reikėtų ginti Rusijos piliečius. Rusija oficialiai kreipiasi į Jungtinių Tautų Tarptautinį teismą dėl neva pažeidinėjamų rusakalbių teisių Baltijos šalyse. Pastarosioms skrieja kaltinimai, kad leidžia Ukrainai naudotis jų oro erdvę, rengiant puolimus prieš Rusiją. Ir dar daug kitų įvykių pastaruoju metu leidžia kelti klausimą, ar Rusija jau rengiasi imtis atakų prieš NATO valstybes.Karybos ekspertas, atsargos majoras Darius AntanaitisVU TSPMI profesorius Tomas JaneliūnasVytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas MažeikisVed. Jurgita Čeponytė

Niekas taip gerai nejaučia pasaulinių turbulencijų kaip aviacija. Šis sektorius visuomet bus paliestas bet kokio krustelėjimo. Jeigu ne pilna apimtimi, tai gal tik dalimi. Kas nugalės: grėsmės ar potencialas? Pokalbis su Civilinės aviacijos asociacijos vadove Inga Douglas.Taip pat laidoje, ar šiemet patirsime karščio infliacija? Komentuoja VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto prof. Vytautas Liakas.Ir ką reiškia kaimyno skurdinimo strategija?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Kiek žmogus tik egzistuoja, ieško nemirtingumo ir jaunystės eliksyrų. Ar mokslas jau turi pasiūlymų? O gal tai tik būdas išvilioti pinigus? Pokalbis su nuomonės formuotoja, longevity entuziaste Ieva Koncevičiūte.Taip pat Europa pagaliau su amerikiečiais pasiekė taiką prekyboje. Ar jau galima atsikvėpti? Komentuoja ekonomistas Marius Dubnikovas.Ir bunkerių ekonomika. Kur jų yra daugiausiai ir ką galima rasti prabangiausiuose?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Demografinė krizė yra viena iš šiandien aktualių temų, tačiau ji neatsiejama nuo platesnių iššūkių, susijusių su gyvybės kultūra: ar Lietuvoje šeimos, auginančios vaikus, susilaukia reikalingo priėmimo ir palaikymo? Ar sugebame perduoti savo vaikams įsitikinimą, kad susilaukti vaikų yra dovana, o ne našta? Apie tai Augminas Petronis kalbasi su Lietuvos šeimos centro vadove Jurgita Saliniene ir Nacionalinės šeimos tarybos nariu Vyčiu Turoniu.

Vasara - ne tik kelionų, bet ir lauko terasų laikotarpis. Po ilgų pasivaikščiojimų mieste, norisi kažkur prisėsti ir užkąsti. Ar apsilankymai restoranuose gali kelti tik geras emocijas? Pokalbis su restoranų apžvalgininke Alija Lobanovaite.Paskaičiuosime eurovizines išlaidas, kurios šiemet pūtėsi dėl politinių audrų. Komentuoja Eurodiena.lt redaktorius Rytis Gerlikas.Ir atskleisime kodėl Italija tampa europos milijonierių užuovėja?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Naftos kainoms vis dar skraidant padebesiais, dalis lėktuvų gali iš padebesių nusileisti. Dėl brangaus aviacinio kuro ir gal net gresiančio trūkumo, ekspertai prognozuoja, kad daugiau imsime keliauti lokaliai nei globaliai. Ar tikrai? Pokalbis su skrendu.lt atstove dr. Rasa Levickaite.Dar sužinosite, kodėl Europa nori išsivaduoti iš VISA ir Mastercard gniaužtų. Komentuoja Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.Ir ką be kainų rodo filmo „Ir velnias dėvi Pradą“ infliacijos indeksas?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė.

Švedijos žvalgyba skelbia, kad Rusijos ekonominė situacija bent tris kartus blogesnė nei manoma. Žiniasklaidoje pasirodo svarstymų, kad šalies ekonomika yra ant absoliutaus kracho ribos. Net vienas Dūmos narys grasina, kad jei ekonominė situacija nepagerės, rudenį Rusija susidurs su tuo, kad įvyko 1917-aisiais.Ar kalbos apie Rusijos ekonominį krachą nėra perdėtos?Laidoje dalyvauja: „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, VU TSPMI partnerystės docentas, energetikos ekspertas Romas Švedas, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.Ved. Jurgita Čeponytė.

Vieni skelbia apie galimą energetikos katastrofą ir naująjį energijos amžių. Kiti ragina nusiraminti ir į prognozes žiūrėti blaiviai. Kiek ilgai dar galime būti ramūs? Pokalbis su SEB banko ekonomistu Tadu Povilausku.Taip pat, kas prekyboje vadinama lūpdažio efektu ir ar jį matome Lietuvoje? Komentuoja kainų portalo Pigu.lt komunikacijos vadovas Nerijus Mikalajūnas.Ir kaip skandinavai išsprendė maisto atsargų klausimą ekstremalių situacijų atvejais?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Lietuvių kalba ir technologijos prasilenkia? Pasirodo, kad ne tik žengia kartu, bet ir kuria naujas darbo vietas. Kodėl sudėtingos ir mažos kalbos gali būti naudingos dirbtiniam intelektui? Pokalbis su įmonės Neurotechnology NLP komandos vadovu Vytu Mulevičiumi.Taip pat - skelbiama, kad Europoje gali pritrūkti degalų lėktuvams, bet Lietuvoje jų tikrai užteks. Kodėl?Ir buldozeris. Kaip jis tapo simboliu kalboje ir nepamainomu įrankiu ekonomikoje?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Episodio 96

Pavasarį bunda ir gamta ir automobiliai keliuose. Tik kur juos visus mieste sutalpinti? Ar įmanomas miestas kur stovėjimo vietų pakaktų visiems? Pokalbis su urbanistu Mindaugu Pakalniu.Taip pat ar kuro krizė privers žmones sėsti į elektromobilius? Komentuoja automobilių rinkos ekspertas Vitoldas Milius.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Šiemet kino festivalyje „Kino pavasaris“ geriausia lietuviška premjera išriktas kino režisierės Aistės Žegulytės dokumentinis filmas „Dulkės, kaulai ir stebuklai“, kurio personažais tapo mikroskopiniai grybai, dar vadinami biodestruktoriais.„Aš tikiu stebuklais ir man tie grybai yra stebuklas, – pasakoja režisierė. – Filmo pradžioje tie grybai valgo mūsų archyvus, tarsi mūsų prisiminimus. Ir jie neklausia, ar mums tai brangu, jie vis tiek ardo. Bet mes turime galios prisiminti. Ir man atrodo, kol mes prisiminsim, kol mums rūpės tie dalykai, grybai gal ne viską suvalgys,“ – viliasi ji.Grybų pasaulį menininkė tyrinėjo šešerius metus – konsultavosi su mokslininkais, rinkosi, augino, filmavo ir vis labiau žavėjosi organizmais, kuriems pažinti reikia ne tik mikroskopo, bet ir kantrybės bei drąsos. Pasak jos, galiausiai šis procesas jai padėjo išgyventi ir priimti artimųjų netektį, o nesibaigiančiame gyvybės cikle įžvelgti viltį.Apie tai, kaip joms sekėsi dirbti su grybais pasakoja režisierė A. Žegulytė, scenarijaus autorė Vėjūnė Tamuliūnaitė ir vieną iš personažų filmui parūpinusi VU Gamtos tyrimų centro mokslininkė dr. Jurgita Švedienė.Aut. Vaida Pilibaitytė

Vengrijoje įvyko tai, kuo dalis vengrų negalėjo patikėti. Po 16 metų baigėsi Viktoro Orbano era. Jo paties sukurta rinkimų sistema atsisuko prieš jį ir viską šluojančią pergalę padovanojo jo priešininkui. Kas dabar laukia Vengrijos ir Europos? Ir kaip tai paveiks kitus kraštutinius judėjimus Europoje, kurie Orbano eksperimentą laikė geru pavyzdžiu?Laidoje diskutuoja: Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Giedrius Drukteinis, europarlamentas Petras Auštrevičius, VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas, LRT TV užsienio naujienų redaktorius, tinklalaidės „Kas ten dedasi?“ vienas iš kūrėjų Vykintas Pugačiauskas, LRT radijo bendradarbė Vengrijoje Valdonė Sakalauskaitė-Mosdóczi.Ved. Jurgita Čeponytė.

Gindami laisvą žodį šią savaitę kalbame apie kultūrą, pinigus ir autoritarinius režimus.Pavyzdžiui, kodėl ši valdžia taip mėgsta pabrėžti premijų sumas? Pokalbis su kultūros apžvalgininke, Kultūros asamblėjos atstove Monika Gimbutaite.Arba kuo valstybei finansiškai gerai nepriklausoma žiniasklaida? Komentuoja Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė.Ir kodėl autoritariniai režimai siejami su ekonominiu stabilumu?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Visi rodikliai rodo, kad šiemet gyvename geriau nei pernai, o kitąmet gyvensime geriau nei šiemet. Tačiau kodėl to nejaučiame? Pokalbis su ISM Ekonomikos ir vadybos universiteto dėstytoju dr. Adomu Klimantu.Taip pat – ar praturtėjo Donaldas Trumpas eidamas prezidento pareigas? Ir kurios šalys jaučia didžiausią nuostolį dėl Irano krizės?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Rubrikoje „PIN kodas“ Jurgita Čeponytė pasakoja, kaip ir kodėl pasaulyje išpopuliarėjo. vafliai.Rokiškyje sutikti gyventojai sako, kad naujienas gauna iš įvairių šaltinių – tiek iš tradicinės žiniasklaidos, tiek iš socialinių tinklų. Pagrindiniu socialiniu tinklu jie įvardija „Feisbuką“, kuriame randa ir melagingos informacijos. Tokiomis mintimis neplanuotai gatvėse pakalbinti žmonės dalijasi laidoje „Praeiviai“.Siekiama stiprinti lietuvių kalbą Rytų Lietuvos tautinių mažumų mokyklose. E. Vitės reportažas.Vilniaus universiteto mokslininkai Lietuvos mokyklose tiria paauglių psichikos sveikatą ir kasdienį funkcionavimą. Pranešimus apie prašymą dalyvauti tyrime gauna moksleivių tėvai.Pokalbis su gydytoja neurologe, kuri, siekdama padėti pacientams sumažinti blogojo cholesterolio, su kolegomis sukūrė paprastas ir aiškias mitybos rekomendacijas. Ką gydytojai rekomenduoja valgyti, o ką siūlo išvis išmesti iš savo raciono?Gamtos fotografo M. Čepulio komentaras.Ved. Liuda Kudinova

Karas, nafta, įtampos ir jokio prašviesėjimo. Ar jau riedame į ekonominės krizės glėbį? O gal vis dėlto pavyks šią duobę lengvai peršokti? Pokalbis su banko Artea vyriausia ekonomiste Indre Genyte - Pikčiene.Taip pat kodėl pernai daugėjo rusijos milijardierių? Ir sparčiai auganti vaflių rinka. Kodėl jų valgome vis daugiau?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Pasaulyje daugėjant karinių konfliktų, kaip sėkmingai suplanuoti keliones? Kas yra rizikinga situacija, o kada gali padėti draudimas? Pokalbis su Julija Judickienė, „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė.Taip pat – ar parduotuvėse sumažintos kainos iš tiesų tokios mažos? Komentuoja kainų portalo pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.Ir kokia vieno medžio vertė mieste?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Laimėti socialinių tinklų aukso puodą – žiauriai sunku. Tačiau net ir seniems vilkams šioje rinkoje darosi nelengva – algoritmai keičia kūrybininkų gyvenimą. Kodėl influencerių realybė nėra tik sviestu tepta? Pokalbis su agentūros Influenceriai.lt įkūrėja Laura Aleksandraviče.Taip pat laidoje klausiame ar karas Irane pabrangins keliones? Komentuoja Turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė.Ir tarptautinę miego dieną minime skaičiuodami miego pinigus.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Kai sudreba Lietuvos politinė padangė, daugelis laukia ką pasakys fantazijos.lt. Kaip persipynė erotinių prekių verslas ir politikas? Pokalbis su fantazijos.lt vadovu Povilu Klusaičiu.Taip pat laidoje - kuo pasauliui svarbus JAE aviacijos centras?Ir ar tikrai ChatGPT - jau praeitis?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Šeštadienis prasidėjo nuo žinių apie Izraelio ir JAV atakuotą Iraną. Vėliau Irano atsakomieji smūgiai. Dabar Donaldas Trumpas sako, kad karas Irane truks iki penkių savaičių. Kokių pasekmių šis karas atneš regionui ir visam pasauliui?Karybos ekspertas Egidijus Papečkys,VDU profesorius Egdūnas Račius,Baltijos pažangių technologijų instituto vyr. patarėjas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas.Ved. Jurgita Čeponytė

Senos technologijos atgimsta naujai. Kaip dirižabliai Lietuvoje sprendžia kontrabandinių balionų problemą? Pokalbis su investuotoju Dominyku Milašiumi, kurio konsorciumas „Dobis“ laimėjo kontrabandinių balionų numušimo konkursąTaip pati Ukrainos karo pramonė vadinama stebuklu. Bet ar tas stebuklas tvarus? Komentuoja Lietuvos gynybos pramonės asociacijos valdybos narys Robertas Juodka.Ir kokį galvos skausmą testamente paliko dizaineris Giorgio Armani.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Knygos - dalykas šiek tiek dangiškas. Bet jų leidyba vyksta ant žemės, kur pinigai ir konkurencija veikia taip pat kaip kituose versluose. Kaip leidyklos patraukia jus praverti pinigines? Pokalbis su leidyklos „Vaga“ vadove Edita Klaunauskaite.Taip pat, kodėl pusę europiečių nenori arba negali įsigyti namų? Komentuoja Citadele banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Ir skaičiuojame, kiek kainuos draudimas vaikams naudotis socialiniais tinklais.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Mėsinių galvijų augintojams, kurių bandos ganosi ištisus metus, ši žiema tapo rimtu išbandymu. Ūkininkams tenka gelbėti ką tik karvių atsivestus veršelius nuo mirtino sušalimo ir nušalimų. Dažniausiai nukenčia veršelių ausys, nosys ir uodegos. Šaltis keičia ir karvių elgesį – ekstremaliomis sąlygomis artintis prie ką tik atsivedusių karvių tampa pavojinga net patyrusiems ūkininkams. Apie šios žiemos iššūkius pasakoja ūkininkai Jurgita ir Vytautas Senvaičiai (Anykščių r.), Rūta Kanapeckienė (Zarasų r.) ir Justina Kaučikienė (Šiaulių r.).Jei mėgstate agurkus su medumi, verta žinoti, kad toks derinys minimas dar Lietuvos didikų virtuvės tradicijose. Pasakojama, jog panašus receptas buvo žinomas ir Jogailos dvare. Apie netikėtus agurkų panaudojimo būdus galima sužinoti Kėdainiuose įkurtame Agurkų muziejuje. Muziejų ryžosi įkurti Justina Kočetova, siekdama reabilituoti nuvertintą kėdainiškių agurkų augintojų įvaizdį. Ji pati stebina lankytojus kurdama neįprastus agurkų produktus: agurkų džemą, raugintų agurkų skonio šokoladą.Tiesiai už poliarinio rato, antrame pagal dydį Grenlandijos mieste Sisimiute, Palli Fleischer Lyberthas pardavė savo namą, kad galėtų pradėti ūkininkauti. Salotas jis augina nedidelėse vidaus patalpose ir pripažįsta, kad kai kam jo užmojis auginti žalumynus už poliarinio rato gali atrodyti kaip „beprotybė“. Nepaisant to, augalai jo ūkyje klesti.Ved. Kristina Toleikienė

Šių metų sausis - itin saulėtas. Ar jis atnešė naudos turintiems saulės baterijas? O gal vasaros ir žiemos šviesa skiriasi? Pokalbis su Saulės energetikos ir kaupiklių asociacijos vadovas Andrius Karazinas.Dar aiškinamės, kodėl garsiausi pasaulio atlikėjai masiškai parduoda savo dainų katalogus. Komentuoja Advokatų kontoros Cobalt advokatė Julija Beldeninovienė.Ir kaip suaugę žmonės gelbsti žaislų gamintojus?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Jurgita ir Vytautas Senvaičiai iš Anykščių rajono - neseniai vėl pradėjo ūkininkauti ekologiškai, augina mėsinius galvijus. Šį sprendimą šeima priėmė, mat jų dirbamos žemės - mažai derlingos. Ir nors patys ūkininkai mažai girdėję apie atkuriamąją žemdirbystę , anot Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialisto Justo Gulbino, tai vienas pagrindinių tokio ūkininkavimo principų - reaguoti aplinką, kurioje dirbama. Pokalbis apie užsienyje ir Lietuvoje populiarėjančią atkūriamąją žemdirbystę.Kėdainių rajono Surviliškio bibliotekoje jaunieji savanoriai skatinami padėti vyresniems. Čia kartų bendrystė skleidžiasi per renginius, iniciatyvas ir į namus gabenamas knygas. Visa tai stebi, taip ir koordinuoja Surviliškio bibliotekininkė Jekaterina Karmelavičienė.Veltos tapkutės, kepurės, pirštinės ir net rankinės. Jurgita Pumputienė Anykščių rajone puoselėja iš tėčio ir senelio perimtą amatą.Ved. Arneta Spaičė

Per ateinančius penkerius metus mokytojų stygius pasieks kritinę ribą. Taip sako naujausią tyrimą atlikę ekspertai. Anot specialistų, stygius dengiamas nepakankamai kvalifikuotais mokytojais, o mokyklų galvą virš vandens laiko tik jau pensinio amžiaus sulaukę pedagogai. Kas mokys vaikus ateityje?Laidoje dalyvauja:Švietimo ekspertas, buvęs ministras Gintautas JakštasŠvietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas PetkevičiusVDU Švietimo akademijos kanclerė profesorė Lina KaminskienėLietuvių kalbos ir literatūros mokytojų asociacijos prezidentas Mindaugas GrigaitisVed. Jurgita Čeponytė

Ar tikrai už pinigus gali nusipirkti viską? Pinigai, įtaka ir galia Epsteino tinkle. Pokalbis su Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis vadove Arūne Bernatonyte.Taip pat – ar Lietuvos minimalus uždarbis jau europietiškas? Pasilyginsime su kitais. Komentuoja l.e.p. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Dalia Jakutavičė.Ir ar gresia žiemos olimpinių žaidynių biudžetui baltų dramblių sindromas?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Estija sausį dar neturėjo nustatytos minimalios algos: niekaip nesusitarė darbdaviai su profsąjungomis. O ar Lietuvoje egzistuoja aukso vidurys tarp darbuotojo ir viršininko? Pokalbis su Lietuvos investuotojų forumo vykdomuoju direktoriumi Vytautu Šilinsku.Taip pat analizuojame, kaip dingę ir vėl atsiradę kontrabandiniai balionai keis vasaros kelionių kainas. Komentuoja turimo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė.Ir ar gali sugrįžti išnykę dirižabliai, mums geriau žinomi kaip skraidantys cepelinai?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

D. Trumpas paskelbė, kad pasiekė susitarimą su NATO dėl Grenlandijos. Tad kuo šis regionas ypatingas? Kiek čia ekonominių, o kiek saugumo interesų?Taip pat, analizuojame kaip šaltukas kelias dujų kainas. Komentuoja Mantas Mikalajūnas, „Ignitis grupė“ reguliuojamų veiklų vadovas.Ir apie naują Jungtinės Karalystės ekonominę ligą.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Sliepišiškio kaime, Anykščių rajone, ūkininkaujanti Senvaičių šeima valdo du skirtingus ūkius. Pieno sektoriaus krizė privertė Vytautą ieškoti alternatyvų ir imtis mėsinių galvijų auginimo, o Jurgita tęsia kovą dėl pieno ūkio išlikimo.Kiekviena susikūrusi kaimo bendruomenė savo planus ir ateities viziją orientuoja į daugelio kaimo žmonių norus ir galimybes. Ne išimtis ir Kauno rajono Margininkų bendruomenė. Jos nariai prie įvairių projektų įgyvendinimo prisideda kas kuo gali: darbu, lėšomis, racionaliais pasiūlymais. Aktyvus bendruomenės narys ūkininkas Audrius Banionis ne tik siūlo, bet ir savo lėšomis padeda įgyvendinti sumanymus. Čia gyvenantiems žmonėms ypač rūpi jų teritorijoje esančių kultūros paveldo objektų išsaugojimas.COVID-19 pandemijos metu sparčiai augusi internetinė prekyba paliko ryškų pėdsaką ir Lietuvos žemės ūkyje. Šiandien sėklinių bulvių rinkos lyderis P. Vasiliausko šeimos ūkis prekybą vykdo internetinėje parduotuvėje. Užsakymus pirkėjai suformuoja patys, bulvių atrinkimą bei pakavimą atlieka robotai. Modernios technologijos leido ūkiui visiškai suvaldyti sertifikavimo, prekių apskaitos, pristatymo organizavimo procesus. Apie tai pasakoja R. Gikarė, ūkio internetinės platformos sumanytoja.Ved. Kristina Toleikienė

Kapčiamiesčio poligono klausimas jau kone mėnesį siūbuoja šalies viešąją erdvę. Gyventojai protestuoja, politikai įtikinėja savo tiesomis, kariuomenė bando kalbėtis, o Rusija dar pila žibalo, skleisdama dezinformaciją socialiniuose tinkluose. Kodėl ši krizė kilo ir ko turėtų pasimokyti visos pusės?Dalyvauja: komunikacijos ir viešojo kalbėjimo ekspertas Aidas Petrošius, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė, lyderystės ekspertė Alisa Miniotaitė, politologas, buvęs krašto apsaugos ministrės patarėjas Giedrius Česnakas.Ved. Jurgita Čeponytė.

Šalies gyventojai planuoja šiemet daugiau taupyti, bet tikslo, kam taupo, dažniausiai neturi. Pensija ar vaikų ateitis taip pat mažai kam taupymo tikslas. Kaip ir kodėl mes taupom? Pokalbis su „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo vadove Rasa Nare.Dar analizuosime naują aukso karštinę papildų smegenims rinkoje. Komentuoja Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininkė, „Civitta“ partnerė Rūta Gaudiešienė.Ir kodėl kai kurie komiksai parduodami už milijonus?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Nafta, įtaka ir pinigai. Kodėl Venesuela turi tiek daug naftos, bet tiek mažai išgauna? Ir kodėl būtent dabar D. Trumpui parūpo būtent ši nafta ir šis regionas? Pokalbis su ISM Ekonomikos ir vadybos universiteto dėstytoju dr. Simonu Čepėnu.Taip pat laidoje – korėjietiškos kosmetikos pasaulinis triumfas. Kodėl šios prekės išsikovoja vis daugiau lentynų? Komentuoja „Euromonitor International“ vyresnioji analitikė Emilija Balsytė.Ir kaip agurkų marinatas padeda vokiečiams taupyti pinigus?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Nors įprasta manyti, kad gyventojai nenori mokėti didesnių mokesčių už nieką, pasirodo, ne viskas yra taip. VU mokslininkų tyrimas rodo, kad gavę tinkamą informaciją žmonės linkę pritarti didesniems kuro akcizams. Kodėl? Aiškinamės su VU mokslininke Laura Galdikiene.Dar CV online rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė paaiškins, kodėl šiemet darbdaviai siūlys darbuotojams psichologų paslaugas.Ir viskas apie ikrų prabangą ant kasdienio stalo.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė.

Oro uostuose per šventes vieniems prasideda atostogos, kitiems - įvyksta susitikimai su seniai matytais artimaisiais. O kiek šventinės magijos yra oro uostų darbe per šventes? Pokalbis su Lietuvos oro uostų atstovu Martynu Jaugelavičiumi.Kokios šios šventės bus skurdžiausiai gyvenantiems? Komentuoja Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.Ir kiek kainuoja kalėdinių miestelių magija?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė.

Kalėdos ir Kūčios - didelis galvos skausmas tiems, kurie priima svečius. O vakarėlių žiemą būna ir dar daugiau. Tad kokie gi tie žingsniai norint suorganizuoti vakarėlį be didelio galvos skausmo? Pokalbis su renginių organizatore Laura Vaitiekūnaite.Taip pat laidoje aptariame MTV eros pabaiga. Kodėl legendai atėjo galas? Komentuoja muzikos prodiuseris Martynas Tyla.Ir ikrų prabangos ekonomika, kuri tampa kasdienybe.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Vienaragį galima pradėti auginti dar mokykloje. Bet ar tai apsimoka? Kiek uždirba mokinių startuoliai?Pokalbis su jaunimo verslumą skatinančios organizacijos „Lietuvos Junior Achievement" vadove Andželika Rusteikiene.Taip pat laidoje - ar mažės dar paskolų palūkanos? O gal jos kitąmet didės? Komentuoja „Artea" banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.Ir kuris Formulė-1 vairuotojas uždirba daugiausiai?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Lietuvą kankinanti kontrabanda – patrauklus ir prabangus gyvenimo būdas nusikaltėliams. Kaip veikia tokios schemos? Pokalbis su VSAT vado pavaduotoju pulkininku Donatu Škarnuliu.Taip pat, kodėl žlunga Vokietijos gerovės valstybė? Komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.Ir kaip atsirado dirbtinių kailių industrija: norint išgelbėti gyvūnus ar daugiau užsidirbti?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Gruodžio 3 d. pradėjo veikti „Upė Foundation“ – naujas meno fondas, kurio pagrindinis tikslas – skatinti mainus ir bendradarbiavimą tarp Baltijos šalių bei pasaulinių šiuolaikinio meno kontekstų. Londone įkurta organizacija savo veiklą pradės kuratorystės stipendijų programomis, kurios kuriamos bendradarbiaujant su lyderiaujančiais meno centrais. Pasikalbėsime su vienu iš fondo įkūrėjų, Londone gyvenančiu kuratoriumi ir menotyrininku Adomu Narkevičiumi.Kur dingsta mūsų laikas ir ar įmanoma jį susigrąžinti? Tokį klausimą kelia Michaelio Endės romano herojė Momo. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras pristato šio romano inscenizaciją – spektaklį „Šešėlių miestas“. Spektaklio repeticijose lankėsi kolegė Evelina Povilavičiūtė.Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį paskelbė nuosprendį „Nemuno aušros“ lyderiui, Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui dėl neapykantos kurstymo antisemitiniais pasisakymais. Apie antisemitinių išpuolių atvejų padėtį Lietuvoje ir Europoje kalbamės su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros prof. Dr. Jurgita Verbickiene.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie italų dirigentui skirtą popiežiaus Benedikto XVI premiją, naujo Hamburgo operos teatro statybos peripetijas bei moksliniais tyrimais įrodytą fortepijoninės muzikos poveikį šunims.Ved. Gerūta Griniūtė

Piktinamės, kad kartu su vėlinių žvakėmis parduotuvėse atsiranda ir kalėdinės eglutės. Kas laimi ir pralošia šiame šventiniame komercijos maratone? Pokalbis su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesore dr. Dominyka Venciūte.Kitoje temoje - kaip susilaikyti nuo pirkinių nieko nepirkimo dieną? Lietuvos vartojimo tendencijas komentuoja žaliosios politikos atstovė Ieva Budraitė.Ir iš kur atsirado toks dalykas kaip nuolaida?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

„Ryto garsuose“ - Mokslo rubrika, kurioje Karolina Panto pasakoja apie giliąsias klastotes ir kad Danija ieško teisinių būdų, kaip apsaugoti žmones, kurių judesiai, veido išraiškos ar balsas gali būti imituojami ir platinami be leidimo.Rubrikoje „PIN kodas“ Jurgita Čeponytė pristato turtingiausių pasaulio augintinių sąrašą ir pasakoja, kodėl jie tapo turtingi.Šeštadieniais - Rūtos Simanavičienės rengiama rubrika „Auga ir balkone“, kurioje šįkart nusikelsime ne į kažkieno balkoną, o ant stogo, kur irgi galima sėkmingai sodininkauti.Ar saugu miestiečiams vaikščioti šaligatviais, kai pro juos dideliu greičiu dviračiais zuja maisto išvežiotojai. Savivaldybės pareigūnai jų bausti negali - reikia keisti įstatymą.Apklausa parodė, kad 9 iš 10 lietuvių nėra sudarę testamento. Teisininkai sako, kad nepasirūpinus šiuo dokumentu, turtas gali būti paskirstytas visai ne taip, kaip norėtųsi, o neretai viskas baigiasi ilgai trunkančiais teismais ir pykčiais tarp artimųjų. Kodėl lietuviai vis dar vengia testamento?Susitelkusi Šiaulių krašto bendruomenė tiesia pagalbos ranką griūvančiai Kurtuvėnų švento apaštalo Jokūbo bažnyčiai.Ved. Liuda Kudinova

What happens when classrooms become laboratories for artificial intelligence? As AI tools find their way into schools, from lesson planning to student assessments, educators and parents are wrestling with how to balance innovation and security. In this conversation, I sit down with Jurgita Lapienytė, Chief Editor at Cybernews, to unpack how AI adoption in education is reshaping learning, privacy, and the safety of our youngest digital citizens. Jurgita brings a rare dual perspective as both a technology journalist and a mother. We explore how AI's growing influence could improve access to knowledge while eroding fundamental cognitive skills if introduced too early or without balance. She compares today's reliance on AI to the way GPS changed navigation, convenient but potentially disorienting when overused.  Together, we look at how schools can encourage analog learning before turning to technological shortcuts and why teacher training is crucial for building true tech readiness. But beneath the excitement lies a darker reality. With 82 percent of K-12 schools hit by cyber incidents in the last 18 months, education is fast becoming one of the most targeted sectors. Jurgita explains how AI is supercharging attacks from phishing to deepfakes and why schools must view data protection as an essential part of innovation rather than an afterthought. We discuss the growing risks around student data, the ease with which even innocent photos can be exploited, and why privacy policies need a complete rethink before more AI tools enter the classroom. This episode isn't about rejecting technology, it's about using it responsibly. Jurgita's insights remind us that AI's value in education depends on how thoughtfully it's implemented and how prepared we are to protect the people it's meant to serve. So what does a secure classroom really look like in the age of AI, and how can schools, policymakers, and parents work together to create one? I'd love to hear your thoughts, how should we balance innovation with safety in our children's digital future?

Jurgita Lapienyte is the Editor-in-Chief of Cybernews. She leads a team of investigative journalists and security experts uncovering today's biggest hacks, security threats, and innovations. She has been named the Cybersecurity Journalist of The Year and is frequently featured in BBC, Fox News, Forbes, TechRadar, and more. We discuss ways to protect yourself, state-sponsored versus criminal attacks, and how AI is outpacing humans. This episode is brought to you by Weekly Wealthy Wisdom, my free e-newsletter. Go to www.bryankuderna.com to sign up now!

Klimato kaitos rubrika. Prancūzija imasi riboti ultra greitąją madą. Šalies Parlamentas priėmė įstatymą, nukreiptą prieš ultra greitosios mados gigantus tokius kaip „Shein“ ir „Temu“ – draudžiamos jų reklamos, apmokestinami itin pigūs drabužiai. Kaip Lietuvoje sprendžiamas tekstilės pertekliaus klausimas?Kai paskatinti žmones daugiau judėti? Kiek kasdieninis judėjimas lemia mūsų sveikatą ir ilgaamžiškumą? Pokalbis su Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo universiteto prof. Albertu Skurvydu.Didžioji dalis lietuvių sako, kad informacijos apie tai, kaip išvengti finansinių sukčių yra pakankamai ir ji lengvai suprantama. Ypač informacijos pakanka vyriausio amžiaus gyventojams. Tai parodė naujausia „Citadele“ banko užsakyta apklausa.Kokius naratyvus Kremliaus propaganda platino apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusius dronus? Apie tai su Pilietinio atsparumo iniciatyvos tyrėja Urte Andriukaityte.Lietuvos ūkiuose sirpsta uogos. Jurgita ir Tautvydas Grikavičiai, išbandę uogų auginimą Varėnos rajone, Jurgitos tėvų sodyboje, ryžosi kurti savo ekologinį uogų ūkį. Įsigijo žemės Širvintų rajone, pasodino aviečių, braškių, derlių nokina ir kopūstai, cukinijos. Kitais metais sodins dar daugiau. Vietoje, kurią pavadino "Draugišku ūkiu". Kiek kainuoja Lietuvoje įkurti ekologinį ūkį?Ved. Agnė Skamarakaitė

Här kommer de 10 bästa sätten att öva på att tala svenska. Dessa tio olika metoder passar olika personligheter, olika nivåer, och olika livssituationer. Vilken är din favorit? Om du vill veta mer om Language Gym - klicka här Transkript Ja, men då hälsar jag dig välkommen till Simple Swedish Podcast. Och idag ska vi prata om ett väldigt viktigt ämne om man vill lära sig flytande svenska. Det handlar om att hitta människor att öva svenska med, att öva på att prata svenska och vi ska gå igenom 10 olika sätt att öva på att prata. Och det här är ingen topplista eller så, utan jag går igenom tio olika sätt. Jag pratar om vilka fördelar det finns, vilka nackdelar det finns, vem det här passar, alltså vem är det här sättet bra för. Jag pratar om hur svårt det är, eller hur svåra de här olika metoderna eller situationerna eller kontexterna är. Ja, så tio olika sätt att öva på att prata svenska. Så först, såklart, ska jag tacka några patrons. Så det är Somil, Amrel, Clau, Rhod, Jurgita, Kathleen, och 龙伟 Så tack, tack, tack till er för att ni stödjer den här podden. Okej, så vi kör på direkt här med nummer 1. Och nummer 1 är främlingar. Alltså människor som man inte känner, till exempel människor man träffar på stan, människor man pratar med i butiker. Det kan vara folk som jobbar i butikerna eller en restaurang eller det kan vara någon man träffar på en bar eller på gatan. Man frågar någon på gatan till exempel var ligger det här och det här. Ja, främlingar helt enkelt. Och det här, jag tror att människor ofta tänker på det här som någonting som är vanligt någonting som man vill kunna göra. Alltså, när folk tänker på att "Åh, jag ska lära mig det här språket" så att jag kan prata med främlingar på stan. Och man kanske tänker att man måste börja göra det här direkt. Alltså, man börjar lära sig ett språk och man känner okej, jag måste börja prata med främlingar på stan. Jag skulle säga att det här är bland svåraste man kan göra på ett språk som man lär sig. ..om du vill läsa hela transkriptet, klicka här

Šiuo metu jei bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui namo balkonuose, toks draudimas įvedamas. Seimo narys Julius Sabatauskas sako, kad toks ribojimas neatitinka demokratinių principų ir siūlo, kad draudimas būtų įvedamas tik tokiu atveju, kad sprendimą palaiko daugiau nei pusė namo gyventojų. Klausimas klausytojams - ar dėl draudimui rūkyti balkonuose pakanka vieno gyventojo prašymo, ar reikėtų daugiau nei pusės namo gyventojų?Finansų ministerijos kancleris turi butą Vilniuje, tačiau apsigyveno Seimo viešbutyje su sugyventine, Seimo nare Jurgita Šukevičiene. Pastarajai skirtas butas, kuriame anksčiau gyveno ir buvo paprašyti išsikraustyti nuo karo pabėgę ukrainiečiai. Finansų ministerijos kancleris sako, kad gyvendamas Seimo viešbutyje prisideda prie valstybės biudžeto pildymo.Po gero mėnesio už prekes ir paslaugas mokant grynaisiais, galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama. Taip siekiama apyvartoje palaipsniui mažinti 1 ir 2 centų kiekį. Ekspertai sako, kad ši naujovė privers žmones skaičiuoti, jeigu dėl apvalinimo jie nenorės mokėti daugiau nei kainuoja prekės.Kaip lietuvių diaspora atėjus dienai X įsitrauktų į Lietuvos gynybą. Apie tai šiandien bus diskutuojama Seime.Leidėjai, kūrybinių industrijų sektorius ir pajamas iš individualios veiklos gaunantys kūrėjai sunerimę dėl galimų mokestinių pokyčių. Kas jiems kelia nerimą?Ved. Rūta Kupetytė.

Jurgita Speaking to the Barcelona "Easy Does It, But Do It" meeting on January 14, 2024