Podcasts about latvijoje

Ketvirtadienį įvyko 16-ieji Lietuvos kino operatorių asociacijos (LAC) apdovanojimai „Ąžuolas 2026“. Šie metai asociacijai – istoriniai: pirmą kartą išskirta atskira trumpo metro filmų kategorija, įvertinta Kultūros asamblėja, o pagrindinis vakaro apdovanojimas atiteko Vytautui Katkui už filmą „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ (rež. Aistės Žegulytė). Pokalbis su viena iš komisijos narių Kristina Sereikaite ir dviem laureatais – Nojumi Drąsučiu ir Ieva Jaruševičiūte.Birželio 19 ir 20 d. Vilniaus senajame teatre įvyks Georgo Friedricho Händelio – baroko genijaus – pastoralinės operos „Acis ir Galatėja“ premjera. Kodėl antikiniu mitu paremta meilės istorija aktuali šiandien ir ką kūrėjams reiškia ši sceninė interpretacija – pasakoja repeticijas stebėjusi kolegė Karina Metrikytė.Birželio 19–21 d. Latvijoje nuvilnys jubiliejinė, XX Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“. Šis tradicinis renginys šįkart peržengs klasikinio festivalio ribas ir taps ambicingu mokslo, kultūros bei meno sinergijos projektu. Rygoje pasirodys beveik 4 tūkst. studentų, tarp jų – ir viena Lietuvos delegacija, vienijanti per 1 400 dalyvių. Pokalbis su šventės organizatoriais ir dalyviais.Ved. Gerūta Griniūtė

Latvijoje šiandien du kartus skelbtas oro pavojus. Iš Zoknių pakilę NATO naikintuvai, numušė droną Latvijos teritorijoje, Latgaloje. Tai pirmas kartas, kai dronas numuštas virš Latvijos. Gegužę dronas buvo numuštas ir virš Estijos.Pokalbis su buvusiu Latvijos Seimo nariu, Latvijos universiteto docentu Romualdu Ražuku.

Atakuotas Rusijos Leningrado srityje esantis Sankt Peterburgo naftos terminalas.Tuo metu kelios valandos po šių smūgių Sankt Peterburge prasidėjo pompastiškas Putino ekonomikos forumas.Latvijoje ir Estijoje buvo paskelbti įspėjimai dėl galimos oro grėsmės. Pasak latvių medios, buvo pakelti oro policijos naikintuvai, o Alūksnės savivaldybėje paskelbtas geltonasis perspėjimas.Pasibaigus rotacijai, per tūkstantį amerikiečių karių su technika šiomis dienomis pradeda trauktis iš Lietuvos. Krašto apsaugos ministro teigimu, Vašingtonas patikino, kad kariai grįš. Tik neaišku, kada ir kiek jų bus.Įpusėjo tarpukario modernizmo simbolio – Kauno centrinio pašto – atnaujinimo darbai. Antrame etape bus atnaujinamas ne tik pagrindinis, Laisvės alėjos pusėje esantis, bet ir vidinio kiemo fasadas. Projektą vykdančio Kultūros infrastruktūros centro teigimu, tarpukario Kauno kiemuose atsiskleidžia tikrasis modernizmas.Airijoje veikianti aliuminio apdirbimo gamykla didžiąją dalį savo produkcijos tiekė Rusijos karo pramonei, o ne Europos Sąjungos šalims. Tuo metu Airijos vyriausybė priešinasi sankcijoms, kuriomis būtų uždraustas aliuminio oksido eksportas į Rusiją.Ved. M. Lučkaitė

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako turintis Jungtinių Valstijų patikinimą, kad rotaciją baigiančius amerikiečių karius pakeis nauji, tačiau kada tai įvyks – neaišku. Naujienų agentūra BNS pranešė, kad amerikičiečių kariai palieka Lietuvą, o kada atvyks nauji ir kiek jų bus kol kas nėra aiškumo. JAV peržiūri savo pajėgų dislokavimą Europos šalyse. Neseniai buvo praneša, kad stabdomas 4 tūkstančių karių dislokavimas Lenkijoje, tačiau vėliau JAV prezidentas pareiškė, kad dislokuoja mūsų kaimyninėje šalyje 5 tūkstančius karių.JAV prezidentas Donaldas Trumpas naujuoju JAV ambasadoriumi Lietuvoje ketina skirti ne diplomatą, o su bankų priežiūra ir finansų reguliavimu dirbusį teisininką Keithą Noreiką. Ne diplomatus D. Trumpas jau paskyrė ir į ambasadas Latvijoje ir Estijoje.Prasidedant maudynių sezonui ugniagesiai gelbėtojai ragina visuomenę prie vandens telkinių ir juose elgtis atsakingai. Anot jų, per pastaruosius penkerius metu šalyje nuskendo 20 vaikų, 15 nepilnamečių – išgelbėti. Gelbėtojai sako, kad daugiausia žmonių skęsta kaimo vietovėse.Įdomių faktų rubrikoje istorija apie tai, kaip Maiklas Džeksonas gegužę vėl tapo populiariausiu atlikėju pasaulyje.Ved. A. Skamarakaitė

Žemaitiją su Žiemgala sieja regioniniai parkai, kuriuose susijungia istorija, gamta, technologijos ir emocijos. Jie pritaikyti lankyti žmonėms su negalia.Kiekvienas parkas Lietuvoje turi savo išskirtinę vertę. Pavyzdžiui, turtingas gamtiniu ir kultūriniu kraštovaizdžiu Kurtuvėnų regioninis parkas. Patarėja Lina Kinčinienė ir gamtos mokyklos specialistė Gerda Svirkaitė.Ventos regioninio parko išskirtinė vertę sudaro unikali geologinė sandara. Čia galima pamatyti juros periodo uolienų, paliesti dinozaurų laikų gyvūnų liekanas – fosilijas, surasti krokodilo dantį. Ramūnas Dulinskis, Ventos regioninio parko patarėjas.Apie naujienas Žagarės regioniniame parke mintimis dalijasi lankytojų centro administratorė Modesta Bielskienė.Lina Jankauskienė ir Gintaras Venckus iš Gamtos paveldo fondo supažindina, kaip pristatyti paveldą ir gamtą žmonėms su negalia.Stungiuose gyvena ūkininkas Daivanas Pranciulis, kuris nuo 1982 metų renka įvairius rakandus. Neseniai atvėręs Sandėlio – 1982 duris nežada sustoti, kolekciją pildyti naujais eksponatais, kurie daugeliui kelia emocijas ir primena jaunystės laikus.Lietuva su Latvija kuria naujus maršrutus ir nori keistis ekskursijomis. Latviai kviečia į Žiemgalą susipažinti su Iecavoje kuriamu žaliuoju labirintu, o Jelgavoje su Elėjo dvaro parku, kuris išskirtinis ne tik Latvijoje, bet ir Europoje. Vertėjas iš latvių kalbos Ronaldas Tuomas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Švietimo sistemos vadovai aiškinasi, kodėl šalies mokyklose vis dažniau pasitaiko smurto atvejų ir kaip juos suvaldyti. Dalis mokslininkų sako, kad siekiant užkardyti tokius protrūkius mokyklose, reikia tinkamai motyvuoti ten dirbančius psichologus. Pasak kitų specialistų, labai svarbu užtikrinti vaikų užimtumą po pamokų ir jų priežiūrą socialiniuose tinkluose.Kurį laiką kritusios, degalų kainos Lietuvoje vėl šoktelėjo iki dviejų eurų už litrą. Dar kol kas galioja Seimo įvestas sumažintas akcizas dyzelinui, situacija naftos rinkoje taip pat nebėra dramatiška, kokia buvo pavasario pradžioje, kai Amerika pradėjo kariauti su Iranu. Tad kodėl degalai vėl brangsta?Mažinant žmonių su negalia automobilių parkavimo kortelių klastojimo mastą, valstybės institucijos siūlo arba sugriežtinti jų naudojimo kontrolę, arba naikinti galimybę parkuotis nemokamai. Nes aiškėja, kad miestuose kortelių tikrumo ir galiojimo niekas netikrina, tad automobilius neįgaliųjų vietose stato kas nori.Latvijoje gegužės pradžioje įskridę dronai nuvertė šalies Vyriausybę. Pasirengimas tokioms provokacijoms buvo patikrintas ir Estijoje bei Lietuvoje. Oficialiai teigiama, kad tai buvo į taikinius rusijoje skridę, bet paklydę ukrainietiški dronai, tačiau kai kurie dronų specialistai neatmeta, kad aparatai galėjo būti rusijos pusės tyčia suklaidinti ir nukreipti į Baltijos valstybes. Kaip jos pasirengusios tokiems atvejams, kokias išvadas pasidarė ir ar jaučia Europos Sąjungos bei NATO palaikymą?Lietuvoje šiandien minimas Tautadienis. Tai iniciatyva, skatinanti šią dieną vilkėti, segėti ar kitaip aprangą papuošti kažkokiu tautiniu ženklu, apranga ar drabužiu.Ved. Liuda Kudinova

Rusija kaltina Baltijos šalis „sistemingu etninių rusų teisių pažeidimu“ ir ketina kreiptis į Jungtinių Tautų Tarptautinį Teismą. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje stebimas staigus rusofobijos, propaguojamos valstybiniu lygmeniu, augimas. Pokalbis su agentūros „Bosanova“ vadovas, knygos apie Kremliaus skleidžiamą dezinformaciją „Baimės frontas“ autorius Vytautas Matulevičius.

Šiaulių Pietinio didžiųjų apuokų pora persikėlė perėti į kitą daugiabutį namą, o trys jų jaunikliai su žmonių pagalba miesto aplinkoje gyvena ir jau išmoko skraidyti. Vis tik gyventojai nerimauja, kad nepasikartotų praėjusių metų scenarijus, kuomet du iš trijų paukščių žuvo dėl elektros iškrovos ir buvo rasti po elektros oro linijomis laukuose už Šiaulių.Asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ pirmininkas Petras Adeikis sako, jog ši, jo paleistų apuokų pora yra vienintelė oficialiai žinoma laisvėje perinti didžiųjų apuokų pora Lietuvoje, todėl labai svarbu izoliuoti laidus aplink Šiaulius, ir vėliau šį darbą tęsti visoje Lietuvoje.Kaimyninėje Latvijoje ornitologų skaičiavimais didžiųjų apuokų yra 15-75 poros. Jie dirbtinai neveisiami tam, kad būtų paleisti į gamtą, naudojamos kitos priemonės jiems apsaugoti. Kokios jos? Ir ką parodė ant 15 apuokų pritvirtinta GPS sekimo įranga, pasakoja latvių ornitologas Peteris Daknis.Autorė Inga Janiulytė-TemporinTekstą įgarsino Donatas Šukelis

Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje apie muziejuje Prancūzijoje eksponuojamus nacių pagrobtus ir iki šiol teisėtiems savininkams negrąžintus meno kūrinius, mini serialo „Adolescence“ sėkmę BAFTA televizijos apdovanojimuose ir kitąmet atidaromą grupės „The Beatles“ muziejų. Plačiau Ieva Radzevičiūtė.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Į jį pateko Jutos Pranulytės kūrinys „Schrei“ violončelei solo ir audio semplams.„Žmogus ir Dievas reikalingi vienas kitam. Reikia partnerio, kad būtų su kuo pasikalbėti“, – pasikalbėjimuose su sūnumi sako atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis.Ar talentas – įgimta dovana, ar nuoseklaus darbo rezultatas? Kas nutinka tiems, kurie nedrįsta rizikuoti? Apie tai diskutuos Nacionalinio kultūros forumo dalyviai, nes šių metų tema – „Kūrybiškumas: talentai dėmesio centre“.Būdamas vos 15-os Adolfas Teresius talkino iš nuolaužų atstatant sunaikintą Kryžių kalną. Tai tapo lemtingu poelgiu jo gyvenime pasirenkant tolesnį – tautodailininko, skulptoriaus – kelią.Tarptautinė paroda „Sidabrinės merginos. Retušuota Baltijos šalių fotografijos istorija“ tapo metų reiškiniu Latvijoje.Ved. Jolanta Kryževičienė

Prezidentas perspėja „kariaujančias šalis Europoje“Prezidentas Gitanas Nausėda griežtai perspėjo „kariaujančias šalis Europoje“ nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams.Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas išvyko į Pekiną. Amerikos prezidentas Kinijoje lankysis pirmą kartą per beveik dešimtmetį. Dviejų supergalių susitikime gali būti aptartas ne tik karas Irane, bet ir Ukrainoje, o Kinijos prezidentas gali siekti dešimtmečius nusistovėjusio Taivano status quo keitimo.Netyla diskusijos dėl viena po kitos įvykusių geležinkelio avarijų Lietuvoje. Kol vyksta incidento tyrimas, geležinkelio vadovai ir Vyriausybės atstovai Seime aiškinosi dėl incidentų.Seimo Kultūros komitetas svarsto LRT įstatymo pataisas, kurioms pastabų turi Venecijos komisija ir STT.Lietuva vėl pateko į Eurovizijos dainų konkurso finalą.Robotas humanoidas, vedantis kūno kultūros pamoką. Tai - ne filmo scenarijus, o netolima ateitis, sako mokslininkai. Tačiau tuo pačiu ramina - pedagogų robotai tikrai nepakeis, bet gali tapti rimtais jų pagalbininkais. Klaipėdos universiteto STEAM centras įsigijo tris robotus humanoidus, kurie bus naudojami ne tik moksleivių edukacijoms, bet ir pritaikant juos tapti mokytojų pagalbininkais.Ved. Andrius Kavaliauskas

Paryčiais į Latvijos oro erdvę įskrido keli dronai, du iš jų nukrito. Rėzeknėje buvo apgadinta naftos saugykla. Lietuvoje panašių incidentų nefiksuota. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, sako, jog tikėtina, kad tai ukrainiečių bepiločiai orlaiviai, paveikti Rusijos elektroninės kovos priemonių.Seimas panaikino ekspremjero Gintauto Palucko teisinę neliečiamybę, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus dėl neteisėto praturtėjimo ir piktnaudžiavimo. Už tai, kad būtų panaikintas šio parlamentaro teisinis imunitetas, balsavo 93 Seimo nariai, prieš buvo du, susilaikė trys politikai.Keturi iš dešimties vaikų neplanuojančių ar dar neapsisprendusių asmenų nurodo su nerimu susijusias priežastis, o dažniausia psichologine kliūtis yra tinkamo partnerio neradimas.Šiandien minima Europos širdies nepakankamumo diena, o Kaune, Laisvės alėjoje atidaryta Laisvės poliklinika. Tai - erdvė, kurioje gyventojai kviečiami nemokamai pasitikrinti širdies sveikatą.Ved. Darius Matas

Sekmadienio naktį pasienyje su Baltarusija Lietuva apgręžė rekordinį šiais metais - 36, bandžiusių kirsti sieną, migrantų skaičių. Latvijoje šie skaičiai dar didesni. Pasieniečių vadas sako, kad ruošiamasi naujam migrantų antplūdžiui ir galvojama apie naujas priemones, kaip suvaldyti srautus.Aktualus klausimas - kas būtų efektyviau – kad kiekviena mokykla pati nusistatytų mobiliųjų telefonų naudojimo tvarką, ar visoms Lietuvos mokykloms reikėtų vieningo draudimo?Po šešiolikos metų baigėsi Viktoro Orbano era. Kas dabar laukia Vengrijos ir Europos, naujuoju lyderiu tapus Pėteriui Madjarui? Pokalbis su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.Senos statybos daugiabučių gyventojai didmiesčiuose susiduria su nuolatine problema – automobilių vietų trūkumu. Nepaisant to, kad savivaldybės bando problemas spręsti įvairiais būdais, gyventojai priversti statyti automobilius kituose kiemuose, prekybos centrų aikštelėse arba ant šaligatvių.Kas gali padėti nuo lošimo priklausantiems žmonėms? Tam, kad būtų lengviau sekti išlaidas azartiniams žaidimams, Finansų ministerija siūlo įvesti lošėjo kortelę, kuri būtų privaloma visiems lošti norintiems asmenims. Finansų ministras sako, kad taip siekiama didinti probleminio lošimo prevenciją, registruoti išleistas ir laimėtas sumas. Tačiau dalis ekspertų tokį siūlymą kritikuoja.Ved. Rūta Kupetytė

Šių metų Venecijos meno bienalėje Latvija pristatys paviljoną, dedikuotą dešimtojo dešimtmečio Baltijos šalių fenomenui – Brunio Birmano organizuotoms „Nesutramdytos mados asamblėjoms“. Vienas paviljono kuratorių Adomas Narkevičius pasakoja, kad 90-ieji tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje buvo laisvos, avangardinės mados aukso amžius, o į čia organizuotus mados šou atskrisdavo net tokios mados legendos kaip Paco Rabanne ar Zandra Rhodes.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Šiąnakt iš Rusijos pusės į Latviją ir Estiją įskrido dronai. Vienas jų Latvijoje sprogo. Kitas Estijoje rėžėsi į elektrinės kaminą. Žmonės per incidentus nenukentėjo. Apie dronų incidentus pasakojo užsienio naujienų redaktorė Ieva Balsiūnaitė ir LRT RADIJO bendradarbis Estijoje Vaidas Matulaitis.Ved. Andrius Kavaliauskas.

Paviešintos seksualinio nusikaltėlio ir multimilijonieriaus Jeffrio Epsteino susirašinėjimo detalės pasiekė ir Lietuva. Paaiškėjo, kam jis pervesdavo pinigus, ką kviesdavo į savo namus, ką rėmė ir kas prašė jo paramos. Kai kurie laiškai rodo, kad jo seksualinių nusikaltimų tinklui buvo siūlomos merginos ir iš Lietuvos. Policija sako, kad jokių pareiškimų negauta, tad ir tyrimų mūsų šalyje nebuvo. O štai Latvijoje tyrimas jau pradėtas. Tokių raginimų pasigirdo ir Lietuvoje.Ar teisėsauga turėtų tirti J.Epsteino pėdsakus Lietuvoje?Laidoje dalyvauja Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu" centro vadovė Kristina Mišinienė, Politikos ir religijos antropologė Gražina Bielousova, Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis vadovė Arūnė Bernatonytė, Seimo narys Vitalijus Gailius, Mokslo komunikacijos specialistė Goda Raibytė – Aleksa, politologė Jolanta Bielskienė.Ved. Marius Jokūbaitis

„Netrinkime senų savo istorijų, kad ir kokios skaudžios ar beprasmės jos atrodo šiandien. Be jų būsime kaip senieji indėnai be išdrožinėtų stulpų – netekusios džiaugsmo, įskaudintos“, – sako rašytoja Dalia Staponkutė. Naujųjų metų proga ji dalijasi trimis palinkėjimais savo gimtajai kultūrai.Neseniai Kaune duris atvėrė pirmoji Lietuvoje grandininio pjūklo menui skirta, „Medinės skulptūros galerija“. Pasak erdvės įkūrėjų, Lietuvoje dar tik formuojasi pirmoji šios srities kūrėjų karta.Latvijoje nuo šių metų įsigalioja reikšmingi pokyčiai, susiję su rusų kalbos vartojimu. Rusų kalba nebegalės būti dėstoma kaip antroji užsienio kalba mokyklose, o visuomeninis transliuotojas nutraukė linijines transliacijas rusų kalba. Šiais sprendimais siekiama stiprinti valstybinės kalbos vaidmenį ir mažinti dezinformacijos poveikį. Kokia rusų kalbos ateitis Lietuvoje, ir ar turime aiškią kryptį, kaip švietimo ir žiniasklaidos politika turėtų reaguoti į informacinio saugumo iššūkius?Mažeikių muziejuje galima apžiūrėti garsios tekstilininkės, grafikės Bronės Valantinaitės-Jokūbonienės 100-mečiui skirtą gobelenų parodą „Metraštis“.Vilniuje duris užveria „Vaidilos teatras“. Yra skelbiama, kad pastate įsikūrus privačiai mokyklai, „Vaidilos teatras“ šioje erdvėje savo veiklos tęsti nebegali – išsiskyrė požiūriai į kultūrinių renginių standartus ir pačios vietos istorinę vertę.Ved. Justė Luščinskytė

Daugelį metų Prienų rajono Padrečių kaime ūkininko Jurgio Pažėros ūkyje buvo auginamos karvės, o iš jų pieno gaminami įvairūs pieno produktai. Juos kiekvieną dieną vežė į Kauną. Būtų ir toliau gaminę, bet pamažu kaime nebeliko žmonių darbams fermoje ir ūkio ceche.Klaipėdos rajone „Gerų minčių ūkyje“ auginamos avietės ir valgomieji sausmedžiai. Iš jų uogų gaminami pagardai, uogienės, džemai, padažai ir kt. Vaidos ir Manto Svidrų pagamintas avietinis pagardas su baziliku pripažintas nugalėtoju pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą gaminamų produktų, sertifikuotų ženklu „Kokybė“, grupėje.Įspūdingi šviestuvai, baldai, papuošalai iš elnio, briedžio, stirnino ragų puošia ne vienus namus. Jie gaminami bendrovėje „Medragė“, o kuria juos telšiškis Vygandas Šiuša. Ragus superka iš juos renkančių žmonių Lietuvoje ir Latvijoje.Ved. Regina Montvilienė

Kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės kvietimu prie jos politinės komandos ketina prisijungti buvusio ministro Šarūno Biručio komandoje dirbęs viceministras dr. Viktoras Denisenko.Šiandien nepriklausomybės dieną švenčia Latvija. Apie latvių kultūros bendruomenės gyvenimą kalba lietuvių bendruomenės Latvijoje pirmininkas Rolandas Žalnierius.Vienas įtakingiausių menotyrininkų, išugdęs didelę dalį šiuolaikinių meno ekspertų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Alfonsas Andriuškevičius šiandien mini 85-ąjį jubiliejų.Šiauliuose įvyko 10-oji knygų mugė, kurios tema yra „Gamtos puslapiai“. Jos organizatoriai sako, kad knygų šventė tapo neatsiejama miesto kultūros dalimi. Tris dienas trukusi mugė subūrė skirtingų skartų skaitytojus, kurie ne tik domėjosi literatūros naujienomis, bet ir dalyvavo edukacijose, susitiko su rašytojais. Iš Šiaulių knygų mugės – Tomo Mizgirdo pasakojimas.Ved. Jolanta Kryževičienė

Pareigūnai skelbia, kad šiemet sulaikė 2,5 karto daugiau kontrabandinių cigarečių nei pernai per visus metus. Kaip vertinate Lietuvos kovą su cigarečių kontrabandininkais?Medikai ir visuomenininkai siūlo sukurti strategiją, kaip padėti ADHD aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turintiems žmonėms. Psichikos sveikatos specialistai sako, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra kompleksinė problema, kuriai spręsti pavienių pastangų neužtenka.Nors Klaipėdos uoste krova šiemet auga, prognozės kitiems metams dideliu optimizmu netrykšta.Reaguodama į oro erdvę pažeidžiančius kontrabandininkų balionus, Lietuva rengiasi neribotam laikui uždaryti sieną su Baltarusija, su Europos Sąjunga derėtis dėl naujų sankcijų Baltarusijai. Pokalbis su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.Lietuvoje vėl kyla diskusijos dėl ugdymo rusų kalba bendrojo lavinimo mokyklose. Latvijoje ir Estijoje palaipsniui pereinama prie bendrojo ugdymo valstybine kalba.Ved. Edvardas Kubilius.

Kaip atrodo scena menininkų su negalia akimis ir su kokiais iššūkiais jiems vis dar tenka susidurti?Kuo alpinizmas yra pilietiškas, kas motyvuoja svarbias Lietuvai datas minėti aukštai debesyse, ir kokių šiam pašaukimui būdingų bruožų galimai turėjo pats Čiurlionis?Oficialiai įkurtas Baltijos kultūros centrų aljansas, apjungiantis daugiau nei tūkstantį kultūros institucijų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.Savaitgalį Vokietijoje pasibaigė 77-oji Frankfurto knygų mugė.Baigėsi kasmetiniai leidyklos „Alma littera“ suaugusiųjų ir vaikų bei jaunimo literatūrai skirti konkursai. Vaikų ir jaunimo literatūros konkurso laimėtoju paskelbtas Aistės Mišinytės 8–12 metų vaikams skirtos knygos rankraštis „Slibinai šermukšniuose“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Latvija vėl paskelbė reikalavimą išvykti šimtams Rusijos piliečių, nes jie nelaikė arba neišlaikė latvių kalbos patikrinimo. Leidimai gyventi naikinami ir dešimtmečius Latvijoje gyvenantiems žmonėms, atimamos socialinės išmokos. Lietuvoje taip pat yra raginančių elgtis panašiai, nors situacija mūsų šalyje gerokai skiriasi nuo kaimynų. Seime skinasi kelią reikalavimas mokėti kalbą bent penkerius metus čia gyvenantiems žmonėms.Ar reikia iš šalies išsiųsti gyventojus, nemokančius lietuviškai?Laidą veda šnekamosios lietuvių kalbos klubo iniciatorė Lina Blažytė,Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza, Latvijos lietuvis Kęstutis Isakas, buvęs Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris.Laidos ved. Marius Jokūbaitis

Toliau lieka neaišku, kaip valdantieji galiausiai išspręs Kultūros ministerijos klausimą. Galimas šios ministerijos vadovas kol kas nežinomas. Ji rinks pati premjerė, kuri apie tai pranešė po socialdemokratų sprendimo perimti ministeriją iš „Nemuno aušros“ savo atsakomybėn.Užimtumo tarnyba skelbia, kad specialistų trūkumas Lietuvoje vis auga. Inžinerijos srities specialistams laisvų darbo vietų fik-suota 50-yje iš 60 savivaldybių. Ypač paklausūs yra mechanikos, technologijų, gamybos ir statybos inžinieriai. Nemažėja ir informacinių technologijų specialistų poreikis.Ekonomikos ir inovacijų ministerijai kalbant apie siekius įvesti sankcijas Lietuvoje veikiančio prekybos tinklo „Mere“ valdytojams, pastarieji – Rusijos piliečiai – savo kontroliuotas akcijas perleido vos pernai įsteigtai Ispanijos įmonei.Per šios nakties Rusijos atakas, trijuose Ukrainos Charkivo rajonuose 30 tūkstančių žmonių liko be elektros. Panešama, kad smogta keliomis raketomis. Viena jų pataikė į ligoninės teritoriją.Latvija vėl paskelbė reikalavimą išvykti šimtams Rusijos piliečių, nes jie nelaikė arba neišlaikė latvių kalbos patikrinimo. Leidi-mai gyventi naikinami ir dešimtmečius Latvijoje gyvenantiems žmonėms, atimamos socialinės išmokos. Lietuvoje taip pat yra raginančių elgtis panašiai, nors situacija mūsų šalyje gerokai skiriasi nuo kaimynų. Nuo kitų metų įsigalioja kalbos lygių reikala-vimai dirbantiems paslaugų srityje.Ved. Madona Lučkaitė

Nors šiemet darbo užmokestis Lietuvoje augo lėčiau nei pernai, tačiau vis tiek sparčiausiai iš trijų Baltijos valstybių. Tą rodo naujausias atlygio rinkos tyrimas, kuris apėmė daugiau nei 320 tūkst. darbuotojų duomenis iš 1500 organizacijų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Ko tikėtis darbuotojams per ateinančius 12 mėnesių? Kaip sėkmingai derėtis dėl atlyginimo pakėlimo?Ved. Darius Matas.

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – EČ ar Eurolyga? 04:50 – gera nuotaika Alytuje 07:00 – pagaliau išrinktas dvyliktukas 22:32 – problemas parodę turkai 26:49 – kaip atrodys rotacijos čempionate 35:10 – prognozė Lietuvai 38:05 – skandalas Latvijoje 45:30 – kas taps nusivylimu 48:29 – koks podiumas 50:00 – tamsusis arkliukas 52:00 – įdomiausia komanda stebėti 53:40 – asmeniškai įdomiausias žaidėjas 55:30 – „Šiaulių“ papildymas ir atsisveikinimas 1:00:05 – rekomendacijos jums Rėmėjų dalyje kalbėta: 1:05:51 – Europos čempionato gidas, aptariant visas rinktines: autsaideriai, favoritai, tamsieji arkliukai, įdomiausi žaidėjai bei laukiantys nusivylimai

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – lietuvių viešnagė Latvijoje 21:05 – slovėnai ir L.Dončičiaus skundas 33:12 – prancūzų dvyliktukas 38:15 – rinktinių pasirengimas 45:57 – sidabriniai 16-mečiai 55:20 – kas pakeis M.Stonkų Rėmėjų dalyje kalbėta šiomis temomis: 57:11 – „Ryto“ likęs klaustukas 1:03:50 – ko trūksta kitoms LKL ekipoms 1:07:54 – nesusipratimas su L.Lekavičiaus situacija 1:10:31 – kur Lietuvos rinktinė būtų Eurolygoje 1:12:06 – pranešimai prieš rinktinės mačus 1:33:35 – „Žalgirio“ fantasy sudėtis 1:18:48 – ar lietuviai netrukdo patekti į Eurolygos TOP8 1:21:32 – ar kalbame apie rungtynes, kurių nematėme 1:22:42 – darbo neradę LKL legionieriai 1:23:40 – URBO rinktinėje 1;24:38 – žala LKL keičiant platformą 1:27:25 – kas nukentėtų labiausiai pašalinus po žvaigždę 1:30:17 – kas labiausiai užknisantys žmonės Lietuvos krepšinyje 1:33:17 – krepšinio podkastų reitingas 1:35:48 – svajonių podkastai pagal temas 1:38:41 – kodėl lietuviai išvažiuoja į užsienį 1:42:19 – kokios krepšininkų manieros užknisa 1:44:28 – visų laikų geriausiai besiginantis lietuvis 1:46:42 – Australija Europos čempionate 1:48:08 – brangiausias visų laikų „Lietkabelio“ žaidėjas 1:51:00 – patarimai menedžeriui 1:54:37 – LKL pasirašymai 1,3 mln. eurų komandai

Latvijoje nuo šiandienos įvedami nauji alkoholio pardavimų reikalavimai. Nuo pirmadienio iki šeštadienio alkoholinių gėrimų bus galima nusipirkti nuo dešimtis iki dvidešimtos valandos, sekmadieniais – nuo dešimtos iki aštuonioliktos valandos. Atsiranda ir alkoholio reklamos ribojimų. Lietuvoje tokie ir dar griežtesni ribojimai galioja jau daugiau nei penkerius metus. Kiek šie ribojimai pasiteisino, kokia jūsų nuomonė?Klaipėdoje esančių Girulių gyventojai skundžiasi, kad prie geležinkelio pastačius nuo traukinių garso apsaugančias sienas, buvo panaikinta vienintelė pėsčiųjų ir dviračių perėja. Pasak gyventojų, dabar žmonės naudojasi automobiliams skirta pervaža, kuri yra nesaugi visiems. Klaipėdos savivaldybės teigimu, pervažą turi atnaujinti Lietuvos geležinkeliai, o pastarieji sako, kad tvarkymo darbus turi finansuoti miesto valdžia.Iš premjero ir partijos pirmininko pareigų pasitraukus Gintautui Paluckui, svarstoma, kas taps naujuoju premjeru. Taip pat keliami klausimai – ar keisis koalicijos sudėtis ir ministrų kabinetas.LRT RADIJAS tęsia vasaros penktadienių keliones po pasienio miestelius. Šįkart į pasienyje su Baltarusija ir Lenkija esantį Kapčiamiestį keliavo Dominykas Rimaitis.Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvoje rudųjų lokių apskaita nevykdoma, tačiau šiemet jų fiksuojama daugiau nei kitais metais. Latvijoje lokiai moksliniais metodais tiriami 15 metų. Per tą laiką individų skaičius išaugo nuo kelių iki 150-ies.Žinduolių tyrėjai sako, kad augant lokių populiacijai, nebūtinai turi daugėti ir konfliktų su žmonėmis. Įprastai žinios ir priemonės, atgrasančios lokius nuo žmonių maisto šaltinių gerokai sumažina netikėtų susidūrimų ir nuostolių riziką.Lokiai dažniausiai pastebimi prie medžiotojų įrengtų šėryklų. Pasak mokslininkų, galbūt čia galima surasti atsakymą, kodėl daugėja lokių.Autorė Inga Janiulytė-TemporinLatvijos valstybinio miškų tyrimų instituto „Silava“ nuotraukoje – suaugusio rudojo lokio priekinės pėdos pėdsakas. Jo plotis - 16 centimetrų.

Pavojingas incidentas kelyje Naujieji Valkininkai–Daugai. Apie 10 val. 25 min. Alytaus rajone, ties Poteronių kaimu, buvo sustabdytas automobilis „Porsche“, kurį vairavo už nužudymą Latvijoje ieškomas vyras (gim. 1964 m.). Išlipęs iš transporto priemonės jis ėmė šaudyti į pareigūnus, vėliau automobilyje įvyko sprogimas ir kilo gaisras. Liepsnose sudegė ir šalia stovėjęs tarnybinis policijos automobilis. Šalia įvykio vietos rastas apdegęs žuvusio įtariamojo kūnas. Policijos pareigūnai nenukentėjo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti, pasipriešinimo pareigūnams, turto sunaikinimo ir neteisėto disponavimo ginklais. FM99 pasakoja Marius Vilkelis.

Vaido Nagreckio salotų ūkyje per sezoną pasodinama apie 5 mln daigų. Per savaitę 50 tonų derliaus realizuojama ne tik Lietuvoje, bet Latvijoje ir Estijoje. Raseinių rajone Plikių kaime įsikūrusio ūkio šeimininkas akcentuoja salotų auginimo pasikeitimus: šiltesni rudenys leidžia ilgiau auginti, o vėsūs pavasariai priverčia užarti dalį pasodintų daigų. Kokį poveikį tai turi ūkio ekonomikai?Seni, krašto istoriją ir vietos gyventojų tradicijas liudijantys pastatai išsaugoti kaimo bendruomenės iniciatyva. Toks gražus pavyzdys – Telšių rajono Kaunatavos gyvenvietėje, kur kaimo bendruomenė šimtametėje medinėje troboje įkūrė amatų klėtelę. Apie veiklas joje, naudą visiems pasakoja bendruomenės atstovė Salvinija Valantinaitė ir Kaunatavos seniūnaitė, bibliotekininkė Vilija Jocienė.Suomijoje labai mėgstamas posakis “Savo šalis – braškė, svetima šalis – mėlynė” liudija meilę braškėms, todėl neatsitiktinai suomių ūkininkai gerokai iš anksto braškių mėgėjams siūlo rezervuoti laiką uogoms pasiskinti. Ar jau skina suomiai braškes, kodėl jos taip patinka ir dar apie šių metų derliaus bulves, be kurių suomiai taip pat neįsivaizduoja vasaros švenčių, pasakoja LRT radijo bendradarbė Helsinkyje Aurelija Kažkelevičienė.Ved. Arvydas Urba

Ūkininkai kasmet patiria vis sudėtingesnes ūkininkavimo Nemuno žemupyje sąlygas. Potvynis ganomas ir šienaujamas pievas semia ne kelis mėnesius, o pusmetį. Pievos skęsta net vidurvasaryje. Šilutės rajone iš 220 kilometrų pylimų, tik vos 20 kilometrų prižiūrimi. Ūkininkai negali ganyti gyvulių ir paruošti jiems pašarų.Gegužės pabaigoje Ukmergės rajone, Žalgirių kaime, vykstantis smidrų festivalis kasmet pritraukia vis daugiau šios daržovės gerbėjų ir smalsuolių. Jo organizatorė Genovaitė Sakalauskienė sako, kad šiais metais planuojamos paskaitos apie bendruomeninę daržininkystę Norvegijoje, permakultūrą Latvijoje, smidrų auginimą Lietuvoje.Užsienio naujiena. Didžiosios Britanijos ūkininkai susiduria su didžiule sausra – šalis išgyvena sausiausią pavasarį per daugiau nei šimtmetį, o dėl kritulių stygiaus nyksta pasėliai. Augant klimato kaitos poveikiui, ūkininkai ragina imtis skubių priemonių vandens ištekliams valdyti.Ved. Kristina Toleikienė

Baltijos šalių stendas parodoje „EXPO 2025“ Japonijoje, Osakoje, tapo traukos objektu. Į stendą japonai traukia ne tuščiomis, o nešini pliušiniais žaislais. Taip pat noriai sodina virtualius medžius, kuriuos ateityje galės rasti augančius Lietuvoje ar Latvijoje. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – „EXPO 2025“ Baltijos paviljono generalinės komisarės pavaduotojas Marius Gurskas ir bendradarbis Japonijoje Andrius Kleiva.Ved. Darius Matas

Pirmą pusvalandį - apie tai, kas vyko savaitgalį - Euroviziją. Pokalbis su tiesiai iš Bazelio grįžusiais kolegomis.Po pusės vienuoliktos žinių apie policijos rėmėjus. Kas jie tokie? Kodėl jų reikia ir kaip atrodo jų darbas?Antrą laidos valandą apie stresą. Psichologė Inga Truskauskaitė sako, kad stresas daro nebūtinai blogus dalykus. Ką gero mums gali duoti stresas?Latvijoje, Jelgavoje, prasidėjo ir visą vasarą vyks Smėlio skulptūrų festivalis, prie kurio prisideda ir Lietuvos menininkai.Ved. Urtė Korsakovaitė

Šiandien daugiau nei 190 pasaulio šalių mini UNESCO paskelbtą Tarptautinę džiazo dieną. LRT KLASIKA, kaip ir kasmet, šią progą pažymės turininga, išskirtine programa. Svarbiausias šių metų akcentas – tiesioginė „21st Century Quintet“ koncerto transliacija iš LRT įrašų studijos, kurią skleis ne tik LRT KLASIKA, bet ir Euroradijas bei nacionaliniai transliuotojai Armėnijoje ir Latvijoje.Rasti širdžiai mielą darbą - ne visada paprasta užduotis. Kaip nepalūžti ir nepradėti ieškoti bet kokio darbo? Su kokiais iššūkiais tenka susidurti, pasakoja karjeros kryptį nusprendusi keisti Irmina Boreišienė ir psichologė, personalo atrankų konsultantė Solveiga Grudienė.Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma paroda „Istorija vizgina uodegą“, kuri siūlo žvilgtelėti į tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį ir pamatyti šunį kaip pilnavertį istorijos veikėją. Apie tai, kodėl šuo nusipelno muziejaus, kuo jis skiriasi nuo kačių ir kaip paroda gali išgydyti šunų baimę ir baimes apskritai, pokalbis su jos kuratoriais.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Valdantieji nesutaria dėl mokesčių reformos. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą pasiliko keisti vėliau.Šylant orams pasienyje vėl fiksuojama nelegalių migrantų. Šiąnakt prie Lietuvos - Baltarusijos sienos jų apgręžta 39. Situacija lieka įtempta ir Latvijoje bei Lenkijoje. Nerimą kelia ir pranešimas esą Baltarusija susitarė dėl 150 tūkst. pakistaniečių darbuotojų atvykimo.Po atakos Sumuose Lietuvos užsienio reikalų ministras prabilo apie 17 sankcijų paketą Rusijai, o Vokietija pradėjo atviriau svarstyti galimybę Ukrainai tiekti Taurus raketas.Lietuvoje vis garsiau kalbama apie demografinės krizės ženklus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad Lietuvos populiacija per artėjančius 25 metus susitrauks 20 procentų, o darbingo amžiaus gyventojų sumažės trečdaliu.Šešios garsios amerikietės „Blue Origin“ raketa šiandien turi kilti į kosmosą. Istorinėje odisėjoje dalyvauja tik moterys. Tarp jų „Amazon“ įkūrėjo ir bendrovės „Blue Origin“ savininko Jeffo Bezoso sužadėtinė Lauren Sánchez ir atlikėja Katy Perry.Sostinės panorama su ekstremaliu prieskoniu – taip būtų galima pavadinti naująją pramogą, kuria nuo šiol galės mėgautis vilniečiai ir miesto svečiai. Sostinės Televizijos bokšte įrengta nauja apžvalgos aikštelė stiklinėmis grindimis, kurioje Vilniaus panorama tikrąją ta žodžio prasme atsiveria po kojomis.Ved. Liepa Želnienė

Renata Kilinskaitė dirba žygių koordinatore Lietuvos neformalaus švietimo agentūroje, yra sukūrusi ne vieną maršrutą žygiams pėščiomis, o laisvalaikiu keliauja po Lietuvą ir fotografuoja gamtą.Per saugomas teritorijas keliauja jos fotografijų paroda „Klajonės po pelkes“. Joje įamžintos Baltijos šalių pelkės įvairiais metų laikais ir skirtingu paros metu. Iki daugumos pelkių fotografė keliavo dviračiu, o tam, kad įamžintų pelkę saulei tekant, apgaubtą paryčio rūkų, nakvojo apžvalgos bokšteliuose.Autorė Inga Janiulytė-TemporinRenatos Kilinskaitės nuotraukoje - Dunikos pelkė Latvijoje

Estijoje, Latvijoje ir Ukrainoje veikianti bendrovė „Frankenburg“ žengia ir į Lietuvą. Ji ketina gaminti nedideles raketas dronams numušti. Kaip apskritai sekasi mūsų gynybos pramonei?Neringos meras sako, kad Kuršių neriją tiltu arba tuneliu reikėtų sujungti su likusia Lietuva – taip esą pagerėtų pusiasalio žmonių susisiekimas, būtų užtikrinama kokybiška greitoji medicinos pagalba. Ar reikia į Kuršių neriją nutiesti tiltą arba tunelį?Socialiniuose tinkluose vis pasirodo pranešimų, kad Lietuvai atsijungus nuo rusiškų elektros tinklų ir prisijungus prie Europos, elektra brangs. Valdžia ir ekspertai sako, kad tai – nesąmonė, elektros kainą lemia visai kitos priežastys.Vilniaus savivaldybės taryba vienbalsiai pritarė rezoliucijai, kuria menininkai raginami susilaikyti nuo bendradarbiavimo su Rusijos veikėjais, atsisakyti renginių, kurie propaguoja Rusijos, įskaitant ir rusų klasikus, kūrybą. Tačiau sostinės savivaldybei pavaldžios švietimo įstaigos karo metu perka Rusijoje išleistas knygas ir netgi mokomąją medžiagą.Ved. Edvardas Kubilius

Lenkijos ministras pirmininkas paragino JAV gyvenančius lenkus grįžti į Lenkiją ir pažadėjo padaryti tokį persikėlimą paprastesnį. Taip jis kalbėjo kitą dieną po to, kai Donaldas Trumpas pradėjo eiti pareigas ir pažadėjo kovoti su neteisėtu sienos kirtimu bei deportuoti milijonus dokumentų neturinčių migrantų. Kiek tai gali paliesti ir lietuvius gyvenančius Jugtinėse Valstijose?Ar siekiant mažinti spūstis miestuose, juose turėtų atsirasti eismo reguliuotojai. Ar jūs pasigendate eismo reguliuotojų? - klausimas klausytojams.Arūno Pukelio, žinomo Šviniaus pravarde, valdomos įmonės gaminama įranga gausiai importuota į Rusiją. Ten pateko ir kitų Lietuvoje veikiančių bendrovių produkcija. Metalo įranga ir detalės Rusijoje galėjo būti panaudotos kariniams tikslams, teigia Jungtinės Karalystės tyrėjai.LRT faktai. Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su Europa ir atsijungiant nuo Baltarusijos ir Rusijos, Rusija bando diskredituoti šiuos procesus, įspėja analitikai. Estijoje ir Latvijoje šią savaitę pasirodė mįslingi skelbimai laiptinėse, raginantys pasiruošti tariamam elektros tiekimo sustojimui, tačiau didesnės panikos sukelti nepavyko.Laisvės premijos laureatas kunigas, brolis pranciškonas Julius Sasnauskas Svarbiam pokalbiui sako, kad sovietinis palikimas vis dar skaldo mūsų visuomenę ir mes Sasnauskas tiki, kad kitas Laisvės premijos laureatas bus iš kartos, kuri jau gimė laisvėje.Lietuvoje pirmą kartą dresuojamas šuo vedlys, galintis padėti žmogui su regos negalia. Jį ruošiantys dresuotojai sako, kad tai puikus būdas žmogui, turinčiam regos iššūkių, atsipalaiduoti aplinkoje ir lengviau įveikti kliūtis.Ved. Rūta Kupetytė

Andris Kalnozols. „Mane vadina Kalendorium“. Vertė Laimantas Jonušys, išleido leidykla „Odilė“.Tai unikalus naujausios latvių literatūros tekstas, kuris, pasirodęs Latvijoje 2020 m., iš karto tapo kultiniu, dideliais tiražais leidžiamu, ekranizuojamu ir inscenizuojamu kūriniu. Kalnozolas pasakoja nedidelio miestelio „mažo žmogaus“ istoriją, perteikia ją psichikos sutrikimą ir kartu fenomenalią atmintį turinčio, niekur nedirbančio veikėjo Oskaro, praminto Kalendoriumi, žvilgsniu. Jaunas vyras negali bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, todėl, vietos kunigo paskatintas, pradeda rašyti dienoraštį. Rašo jį vaikiškai naiviai, bet kartu pateikia netikėtų įžvalgų, skvarbiai atveria paradoksalią dabarties tikrovę ir paprastų žmonių sielos grožį. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Andris Kalnozols. „Mane vadina Kalendorium“. Vertė Laimantas Jonušys, išleido leidykla „Odilė“.Tai unikalus naujausios latvių literatūros tekstas, kuris, pasirodęs Latvijoje 2020 m., iš karto tapo kultiniu, dideliais tiražais leidžiamu, ekranizuojamu ir inscenizuojamu kūriniu. Kalnozolas pasakoja nedidelio miestelio „mažo žmogaus“ istoriją, perteikia ją psichikos sutrikimą ir kartu fenomenalią atmintį turinčio, niekur nedirbančio veikėjo Oskaro, praminto Kalendoriumi, žvilgsniu. Jaunas vyras negali bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, todėl, vietos kunigo paskatintas, pradeda rašyti dienoraštį. Rašo jį vaikiškai naiviai, bet kartu pateikia netikėtų įžvalgų, skvarbiai atveria paradoksalią dabarties tikrovę ir paprastų žmonių sielos grožį. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Andris Kalnozols. „Mane vadina Kalendorium“. Vertė Laimantas Jonušys, išleido leidykla „Odilė“.Tai unikalus naujausios latvių literatūros tekstas, kuris, pasirodęs Latvijoje 2020 m., iš karto tapo kultiniu, dideliais tiražais leidžiamu, ekranizuojamu ir inscenizuojamu kūriniu. Kalnozolas pasakoja nedidelio miestelio „mažo žmogaus“ istoriją, perteikia ją psichikos sutrikimą ir kartu fenomenalią atmintį turinčio, niekur nedirbančio veikėjo Oskaro, praminto Kalendoriumi, žvilgsniu. Jaunas vyras negali bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, todėl, vietos kunigo paskatintas, pradeda rašyti dienoraštį. Rašo jį vaikiškai naiviai, bet kartu pateikia netikėtų įžvalgų, skvarbiai atveria paradoksalią dabarties tikrovę ir paprastų žmonių sielos grožį. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Įspūdingu pasiekimu pasižymi Lietuva ES-oje - per paskutinius 5 metus Lietuvos gyventojų perkamoji galia išaugo net 26 proc, tuo metu Latvijoje per pus mažiau, o Estijoje, kuri buvusi pavydžiu regione – procentu sumažėjo, sumažėjo ir didžiosiose Europos Sąjungos šalyse, skaičiuoja Eurostatas. Ką reiškia toks augimas Lietuvai, kaip paaiškinti tokius skirtumus su kitomis šalimis kaimynėmis, ir kokios Estijos patirtys gali būti pamoka mūsų ir visos Europos šalių ekonomikoms?Žemės ūkio sektorius klimato kaitos pojūčius pajaučia pirmasis. Ūkininkai sako, kad prisitaikyti tampa vis sunkiau. Tenka išbandyti naujausias augalų veisles, eiti modernizacijos keliu. Dalis ūkininkų svarsto galimybę, kaip Pietų šalyse imti du derlius. Kiti tuo metu keičia veiklą ar visai atsisako ūkininkavimo.Utena pritrūko gyvenamojo ploto. Čia daugėjant gyventojų, pastebimai išaugo naujų būstų poreikis, o tokių nėra. Paskutinis daugiabutis statytas prieš penkiolika metų. Gelbėti situacijos ėmėsi savivaldybė, ieškodama nekilnojamojo turto vystytojų, taip pat - ir buvę uteniškiai. Šie investuoja į gimtąjį miestą - kuria naujus kvartalus.Eteryje – rubrika apie dirbtinį intelektą. Šia sritimi besidomintis Darius Grigaliūnas sako, jog siekiant sumažinti klimato kaitą, dirbtinio intelekto sprendimai yra labai reikalingi. Kaip tokios technologijos gali padėti, kovojant su tokiomis problemomis?Miego kokybė turėtų būti svarbi ir darbdaviams, akcentuoja neuromokslininkė Laura Bojarskaitė. Kodėl ir kas gali prisidėti prie geresnio darbuotojų miego, mokslininkė paaiškina naujame „Miego DNR“ epizode.Su kiekvienais rinkimais socialiniai tinklai tampa vis svarbesniais informacijos sklaidos kanalais, kuriuose politinės žinutės dažnai persipina su humoru ir ironija. Socialinių tinklų ekspertai pastebi, kad šiandien rinkėjai ne tik stebi debatus ar skaito straipsnius, bet ir dalijasi vadinamaisiais memais, komiška informacija, sparčiai plintančia internete.Ved. Gabija Narušytė

Pradėtas tyrimas dėl dar vieno pasikėsinimo į Donaldą TrumpąMaždaug dešimtadalis visų nustatomų onkologinių susirgimų yra paveldimi. Jų galima išvengti atlikus genetinį testą ir pasitikrinus paveldimumą. Nors moderniausios vėžiui gydyti technologijos jau pasiekė šalies ligonines, jomis pasinaudoja dar nedaug gyventojų. Mokslininkai sako - taip yra dėl to, kad visuomenė nepakankamai gerai susipažinusi su vėžio prevencijos programomis. Tuo metu Kauno klinikos pristatė Lietuvoje dar netaikytą prostatos vėžio diagnostikos metodą.Policijai pranešant apie nusikaltimų, susijusių su kvaišalais, daugėjimą, į kovą prieš narkotikus Vyriausybė siekia įtraukti ir mokyklas. Rengiama tvarka, pagal kurią, teritorijoje pastebėjęs apsvaigusį ar kvaišalus platinantį moksleivį, reaguoti privalės kiekvienas mokyklos darbuotojasVidurio Rytų Europoje po kelias dienas trukusių liūčių patvinus upėms, keliose šalyse žuvo žmonės, sunaikinti namai, įgriuvo tiltai. Austrijoje vandens lygis per naktį nukrito, tačiau pareigūnai ruošiasi antrai katastrofos bangai, nes artimiausiomis valandomis laukiama smarkesnio lietaus.Vokietija pusei metų sugriežtino visų sausumos sienų kontrolę, siekdama apriboti neteisėtą migraciją ir reaguodama į įvykdytus teroro išpuolius.Lietuvoje jau senokai įteisinus dviejų mokytojų pradinukams modelį, kol kas bene vienintelė Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazija ji taiko praktiškai. Čia daugumoje pradinių klasių pamokas vienu metu veda du specialistai. Tėvams už antrą mokytoja tenka mokėti patiems - po daugiau nei 100 eurų kas mėnesį už vieną vaiką. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad tokia rinkliava gali būti neteisėta, nes ugdymas vaikams iki 16 metų valstybinėse įstaigose turi būti nemokamas.Klaipėdos uostas tapo pirmojo žaliojo laivybos maršruto dalimi. Aplinkai draugišku kuru - žaliuoju metanoliu - varomi konteinerius gabenantys laivai kursuos tarp šešių Europos uostų Lietuvoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Estijoje, Latvijoje bei Suomijoje.Ved. Madona Lučkaitė

Šią vasarą iniciatyva „Stiprūs kartu“ kartu planuoja į Lietuvą poilsiui atvežti daugiau nei 500 našlaičių iš Ukrainos. Pirmieji vaikai jau stovyklauja, bando prisijaukinti tylą be sprogimų bei kaukiančių sirenų, ir džiaugtis nuolat esančia elektra.Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas planuoja susitikti su Baisogalos, Šeduvos ir Radviliškio gyventojais, kurie nerimauja dėl Radviliškio rajone planuojamos statyti Vokietijos karinės pramonės milžinės amunicijos gamyklos.Daugybės reakcijų sulaukė tai, kad vasaros pabaigoje Lietuvos geležinkelio stotyse nebeliks bilietų kasų. Bilietus bus galima įsigyti specialiuose aparatuose, be to, atsiskaityti bus galima tik kortele. Kaip jūs vertinate, kad nebelieka bilietų kasų geležinkelio stotyse, ar jums reikalingos kasos?Visuomeninkai, iš Trakų savivaldybės negavę tarybos narių išlaidų dokumentų kopijų, kreipėsi į teismą. Trakų savivaldybė nurodo, kad „taip vadinamų“ čekiukų atskleisti neleidžia teisės aktai.Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad drauge su ukrainiečių policija neutralizavo Rusijos federalinės saugumo tarnybos užverbuotą grupę, kaip manoma, rengusią padegimus Ukrainoje, Lenkijoje ir Baltijos valstybėse. Schemos sumanytojai ketino taikytis į prekybos centrus, degalines, vaistines, turgus Ukrainoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje.Rusijos visuomeninio judėjimo „LGBT-Tinklas“ pirmininkas ir įkūrėjas Igoris Kočetkovas apie LGBT žmonių padėtį Rusijoje, kaip LGBT žmonės jaučiasi Lietuvoje ir kaip tinkamai kovoti su homofobija.Ved. Rūta Kupetytė

Seimas turėtų galutinai apsispręsti dėl naujos civilinės saugos stiprinimo programos, kuri numato naujų priedangų statymą, perspėjimo sistemų įrengimą mobiliųjų programėlių sukūrimą. Kas keisis, jei šiai programai bus pritarta?Vairuotojai dar šiemet gali sulaukti Kelių eismo taisyklių pokyčių. Vienas iš siūlymų – didinti atstumą, kurio privaloma laikytis važiuojant paskui kitą transporto priemonę. Kaip vertinate tokius pokyčius?Nuo šios nakties lengvieji automobiliai su baltarusiškais registracijos numeriais nebėra įleidžiami į Lietuvą, o atvykusieji per pusmetį turi išvykti arba persiregistruoti. Toks draudimas prieš kelias dienas jau įsigaliojo ir Latvijoje.Lietuvos olimpiečių cikle - ieties metikas Edis Matusevičius. Šalies rekordininkas pagaliau atsikratė iilgus metus kamavusių traumų ir po karjeros pasirodymo Europos čempionate laukia Paryžiaus olimpinių žaidynių.Ved. Rūta Kupetytė

Rubrikoje „4 milijonai“ - Norvegijoje beveik 20-metį gyvenantis ir su šeima muzikuojantis Gintautas Skiudulas.Lietuviškuose elektroniniuose receptuose išrašytus vaistus jau galima įsigyti ir Latvijoje, Lenkijoje.Dainų šventės Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“. Pokalbis su kompozitoriumi G. Zujumi.„Apranga – neverbalinė komunikacijos forma“, sako mados antropologijos lektorė M. Kazėnaitė.Vyšnių ar trešnių kauliukai gali tapti šildančiais kompresais.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Du Jonai ir Karolis sugrįžta po beveik dviejų savaičių tylos. Tinklalaidėje aptarėme draugiškas Lietuvos rungtynes su Slovėnija, olimpinę atranką, Buzelio akcijas NBA Naujokų biržoje, BN sąskrydį ir Tiškevičiaus avariją. Tinklalaidės partneriai: – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Joninės ir Lekšo sūnaus vardas (0:00); Didžioji Mato Buzelio diena (2:13); Tiškevičiaus avarija ir sudaužytas Lincolnas (5:15); Ir vėl: kiek daug nervų dėl Lietuvos rinktinės (7:40); Olimpinė atranka prasideda! (11:30); Įspūdžiai po rungtynių su slovėnais ir keista Sabonio situacija (13:50); Tai su kuo ten žaisim tam Puerto Rike? (22:43); Žvaigždės, kurių olimpinėje atrankoje nematysime (28:10); Olimpinė atranka Latvijoje (29:40); Olimpinė atranka Graikijoje (33:46); Olimpinė atranka Ispanijoje (35:47); Olimpinis „Basketnews Fantasy” žaidimas (45:19); Sargiūnas ir Paliukėnas „Ryte” (48:48); Sirvydis ir Francisko „Žalgiryje” (55:10); Gandai ir perėjimai Eurolygoje (59:00); „Maccabi” vasaros krachas (1:02:02); Kosminis „Basketnews sąskrydis” (1:04:47).

Diversijos, užpuolimai, o šią savaitę ir gandai apie Rusijos planus keisti jūros sieną su Suomija ir Lietuva. Neretai su hibridinėmis grėsmėmis tenka kovoti vidaus reikalų sistemos pareigūnams. O šiandien Latvijoje susitiko Baltijos šalių, Lenkijos, Suomijos, Norvegijos ir Ukrainos vidaus reikalų ministrai. Kas susitarta papasakos ministrė Agnė Bilotaitė.Minske viešintis Vladimiras Putinas panoro, kad Baltarusija dalyvautų taktinio branduolinio ginklo pratybose, o Volodymyras Zelenskis apsilankė CharkiveGazoje rasti dar trijų įkaitų kūnai.Vilniuje surengtas reidas, per kurį pareigūnai matavo transporto priemonių triukšmą.Lietuvos nacionalinio muziejaus teritorijoje atrasta nuorodą į senojo Vilniaus istoriją – atkastas 14-tame amžiuje sudegintos Kreivosios pilies papilys. Pasak archeologų, šis atradimas padės geriau suprasti, kaip gyveno to meto žmonės ir geriau pažinti sostinės istoriją.Naujoji Kaledonija - Prancūzijai priklausantis salynas Ramiajame vandenyne. Nors įprastai šis regionas garsėja kaip turistų rojus, čia jau savaitę neslūgsta kruvini neramumai. Tūkstančiai vietinių kanakų protestuoja prieš Paryžiaus nurodytas reformas. Prancūzija atkreipia dėmesį, kad neramumus kursto ir tokios šalys kaip Azerbaidžanas - iš pirmo žvilgsnio neturinčios jokių akivaizdžių sąsajų su regionu.Ved. Liepa Želnienė

Lietuvoje atsisveikinama su Ukrainoje žuvusiu mūsų šalies kariu Tadu Tumu. Ar bus jo vardu pavadinta gatvė ar kitaip įamžintas jo atminimas? Vilniaus Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė sako, kad tokio siūlymo pavadinti Tado Tumo vardu gatvę dar nesulaukė, bet svarstytinas ir variantas įamžinti jo atminimą Ukrainos Didvyrių gatvėje.,,Norėčiau pasveikinti Vladimirą Putiną su triuškinama pergale šiandien prasidedančiuose rinkimuose“, sarkastiškai socialiniame tinkle parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. Apžvalgininkai neabejoju, kad šiuose nedemokratiniuose rinkimuose Putinas užsitikrins dar vieną kadenciją prezidento poste. O Rusijos opozicija ragina rusus visame pasaulyje ateiti prie balsadėžių sekmadienį 12 valandą ir taip parodyti nepritarimą Putino politikai.Latvijos pareigūnai, Rusijoje vykstant prezidento rinkimams, tikrins, ar šios šalies piliečiai esantys Latvijoje turi teisę būti Latvijos teritorijoje. Taip tikimasi, išsiaiškinti, ar nėra buvimo Latvijos teritorijoje taisyklių pažeidimų.Šiandien šalia Kijivo esančioje Borodyankoje atidaryta lietuvių pastangomis atstatyta viena iš trijų miestelio mokyklų. Dabar ji vadinasi Lietuvių-ukrainiečių licėjumi Nr.1, kurį lankys 700 mokinių.Specialistai pradeda aiškintis, kur Lietuvoje galėtų būti užkastos Ignalinos atominės elektrinės radioaktyvios atliekos. Per maždaug kelis dešimtmečius bus tiriamos 29-ios savivaldybės. Kurioje vietoje galėtų būti įrengtas giluminis atliekynas turėtų būti nuspręsta iki 2047-ųjų.Lietuvoje minint žydų gelbėtojų dieną, Vilniaus universiteto kiemelyje vyksta per Holokaustą žydus gelbėjusių lietuvių vardų skaitymas.Amerikiečių superžvaigždė Teilor Svift apibūdinama kaip viena svarbiausių šio amžiaus populiariosios muzikos atlikėjų. Jos koncertai išparduodami per kelias akimirkas, apdovanojimai skaičiuojami šimtais, o pelnas - milijardais. Apžvalgininkai karštligę dėl Teilor Svift apibūdina kaip atskirą ekonomikos fenomeną, o jos įtaka gali paveikti net ir rinkimų Jungtinėse Valstijose kryptį.Ved. Agnė Skamarakaitė

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Spalio mėnesį dėmesį skirsime gimdymo patirtims ir laikui po jo. Džiaugiuosi, kad pagaliau pradedame, nors tiksliau reikėtų sakyti pratęsiame, tik daug aktyviau, gimdymo patirčių pokalbius. Jų bus daug ir iš įvairių šalių. Su mumis susisiekė moterys iš Norvegijos, Švedijos, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijo, Nyderlandų ir Danijos, norinčios papasakoti, kaip atrodo nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų priežiūra, kokiomis sąlygomis vyksta gimdymai ir kokius pasirinkimus turi moterys. Šiuos pokalbius įrašinėsime nuolat ir dalinsimės kas mėnesį. Šį mėnesį pasidalinsime pokalbiais apie gimdymus ir priežiūrą po jo Kolumbijoje ir Šveicarijoje. O dabar kviečiu klausyti pokalbio su nepriklausoma akušere, dula Agne Škudiene, kurią pakalbinti norėjau jau labai seniai, bet, matyt, viskam savas laikas, todėl džiaugiuosi galėjusi pakalbinti Agnę apie tai, kaip akušerija atsirado jos gyvenime, kuo ypatinga tęstinė akušerinė priežiūra, kodėl jai taip rūpi, kokias gimdymo sąlygas turi moterys ir kodėl ne vieną kartą šio pokalbio metu Agnė graudinosi, kai kalbėdavome apie moteris, draugystę, bendruomenę ir jos svarbą. Taip pat Agnė pasidalino apie gimdymo centrus Latvijoje, Islandijoje ir Vokietijoje. Kviečiu klausyti ir jungtis prie KALBA MAMOS narystės, jei mūsų veikla, temos atrodo įdomios ir jei ieškai mamų bendruomenės. Kalbėkime, mamos. Marija 

Jei nori klausyti daugiau pokalbių, junkis prie KALBA MAMOS narystės, ateik į mūsų bendruomenės narėms skirtus rytmečius įvairiuose miestuose ir prisijunk prie diskusijų KALBA MAMOS Discord serveryje. Daugiau apie narystę, visą mūsų veiklą ir planus sužinosi www.kalbamamos.lt bei Instagram‘e ir Facebook‘e. Junkis prie KALBA MAMOS ir kurkime laimingų mamų bendruomenę kartu! Spalio mėnesį dėmesį skirsime gimdymo patirtims ir laikui po jo. Džiaugiuosi, kad pagaliau pradedame, nors tiksliau reikėtų sakyti pratęsiame, tik daug aktyviau, gimdymo patirčių pokalbius. Jų bus daug ir iš įvairių šalių. Su mumis susisiekė moterys iš Norvegijos, Švedijos, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijo, Nyderlandų ir Danijos, norinčios papasakoti, kaip atrodo nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų priežiūra, kokiomis sąlygomis vyksta gimdymai ir kokius pasirinkimus turi moterys. Šiuos pokalbius įrašinėsime nuolat ir dalinsimės kas mėnesį. Šį mėnesį pasidalinsime pokalbiais apie gimdymus ir priežiūrą po jo Kolumbijoje ir Šveicarijoje. Tinklalaidės pokalbiai yra skirti KALBA MAMOS narystės prenumeratorėms, tad jei įdomu, jei norėtum prisijungti į rytmečius ar organizuoti juos savo mieste ar rajone, bendrauti KALBA MAMOS Discord‘e, kviečiu jungtis prie mūsų bendruomenės ir jai skirtų veiklų. Visą informaciją apie narystę rasi www.kalbamamos.lt/naryste O dabar kviečiu klausyti pokalbio su nepriklausoma akušere, dula Agne Škudiene, kurią pakalbinti norėjau jau labai seniai, bet, matyt, viskam savas laikas, todėl džiaugiuosi galėjusi pakalbinti Agnę apie tai, kaip akušerija atsirado jos gyvenime, kuo ypatinga tęstinė akušerinė priežiūra, kodėl jai taip rūpi, kokias gimdymo sąlygas turi moterys ir kodėl ne vieną kartą šio pokalbio metu Agnė graudinosi, kai kalbėdavome apie moteris, draugystę, bendruomenę ir jos svarbą. Taip pat Agnė pasidalino apie gimdymo centrus Latvijoje, Islandijoje ir Vokietijoje. Kviečiu klausyti ir jungtis prie KALBA MAMOS narystės, jei mūsų veikla, temos atrodo įdomios ir jei ieškai mamų bendruomenės. Kalbėkime, mamos Marija