Podcasts about latvijoje

Ūkininkai kasmet patiria vis sudėtingesnes ūkininkavimo Nemuno žemupyje sąlygas. Potvynis ganomas ir šienaujamas pievas semia ne kelis mėnesius, o pusmetį. Pievos skęsta net vidurvasaryje. Šilutės rajone iš 220 kilometrų pylimų, tik vos 20 kilometrų prižiūrimi. Ūkininkai negali ganyti gyvulių ir paruošti jiems pašarų.Gegužės pabaigoje Ukmergės rajone, Žalgirių kaime, vykstantis smidrų festivalis kasmet pritraukia vis daugiau šios daržovės gerbėjų ir smalsuolių. Jo organizatorė Genovaitė Sakalauskienė sako, kad šiais metais planuojamos paskaitos apie bendruomeninę daržininkystę Norvegijoje, permakultūrą Latvijoje, smidrų auginimą Lietuvoje.Užsienio naujiena. Didžiosios Britanijos ūkininkai susiduria su didžiule sausra – šalis išgyvena sausiausią pavasarį per daugiau nei šimtmetį, o dėl kritulių stygiaus nyksta pasėliai. Augant klimato kaitos poveikiui, ūkininkai ragina imtis skubių priemonių vandens ištekliams valdyti.Ved. Kristina Toleikienė

Baltijos šalių stendas parodoje „EXPO 2025“ Japonijoje, Osakoje, tapo traukos objektu. Į stendą japonai traukia ne tuščiomis, o nešini pliušiniais žaislais. Taip pat noriai sodina virtualius medžius, kuriuos ateityje galės rasti augančius Lietuvoje ar Latvijoje. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – „EXPO 2025“ Baltijos paviljono generalinės komisarės pavaduotojas Marius Gurskas ir bendradarbis Japonijoje Andrius Kleiva.Ved. Darius Matas

Pirmą pusvalandį - apie tai, kas vyko savaitgalį - Euroviziją. Pokalbis su tiesiai iš Bazelio grįžusiais kolegomis.Po pusės vienuoliktos žinių apie policijos rėmėjus. Kas jie tokie? Kodėl jų reikia ir kaip atrodo jų darbas?Antrą laidos valandą apie stresą. Psichologė Inga Truskauskaitė sako, kad stresas daro nebūtinai blogus dalykus. Ką gero mums gali duoti stresas?Latvijoje, Jelgavoje, prasidėjo ir visą vasarą vyks Smėlio skulptūrų festivalis, prie kurio prisideda ir Lietuvos menininkai.Ved. Urtė Korsakovaitė

Rokiškio rajono ūkininkas Jonas Venslovas 1000 ha augalininkystės ūkyje tiesiai į ražienas sėja jau dešimtmetį. Pusšimtis tvaraus ūkininkavimo šalininkų, susirinkę į lauko dieną Kalvių kaimo apylinkėse, klausinėjo ūkininko apie technologijos niuansus, problemas ir rezultatus. Kalbinti Anykščių, Kėdainių, Vilniaus rajonų ūkininkai irgi nearia, bet akcentuoja menką politikų supratimą, skatinant gamtą ir žemdirbio pajamas tausojančią technologiją.Ūkininkų šeimos hobis – traktorių jėgos varžybos. Birutė ir Vytautas Slažinskai, auginantys braškes ir avietes, randa laiko ir įvairiai technikai išbandyti, perkonstruoti, pritaikyti ne tik ūkio poreikiams, bet ir pomėgiui. Jie dabar rengiasi traktorių varžyboms Latvijoje.Lietuvos saugomų teritorijų tarnybos kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laima Dabregaitė pasakoja apie šiuo metų laiku perinčius kovus. Jie Salų dvaro parko senuose medžiuose susisukę lizdus, pavasariais visada triukšmingi, kartais dergia aplinką, bet ir labai naudingi gamtai.Ved. Arvydas Urba

Šiandien daugiau nei 190 pasaulio šalių mini UNESCO paskelbtą Tarptautinę džiazo dieną. LRT KLASIKA, kaip ir kasmet, šią progą pažymės turininga, išskirtine programa. Svarbiausias šių metų akcentas – tiesioginė „21st Century Quintet“ koncerto transliacija iš LRT įrašų studijos, kurią skleis ne tik LRT KLASIKA, bet ir Euroradijas bei nacionaliniai transliuotojai Armėnijoje ir Latvijoje.Rasti širdžiai mielą darbą - ne visada paprasta užduotis. Kaip nepalūžti ir nepradėti ieškoti bet kokio darbo? Su kokiais iššūkiais tenka susidurti, pasakoja karjeros kryptį nusprendusi keisti Irmina Boreišienė ir psichologė, personalo atrankų konsultantė Solveiga Grudienė.Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma paroda „Istorija vizgina uodegą“, kuri siūlo žvilgtelėti į tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį ir pamatyti šunį kaip pilnavertį istorijos veikėją. Apie tai, kodėl šuo nusipelno muziejaus, kuo jis skiriasi nuo kačių ir kaip paroda gali išgydyti šunų baimę ir baimes apskritai, pokalbis su jos kuratoriais.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Per naktį Rusija į Ukrainą paleido mažiausiai 70 raketų ir 145 dronus, kurių pagrindinis taikinys buvo Kyjivas. Čia žuvo mažiausiai aštuoni žmonės.Aukų po namų griuvėsiais dar tebeieškoma, sako Ukrainos sostinėje esantis LRT RADIJO bendradarbis Eldoradas Butrimas.Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno daugiau nei 600-ai tūkstančių Lietuvos gyventojų - keliasdešimt tūkstančių daugiau nei užpernai. Pasak nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo, Lietuvos skurdo statistika yra viena iš prasčiausių Europos Sąjungoje – skaičiai blogesni tik kaimyninėje Latvijoje ir Bulgarijoje. Seimas žada šioms problemoms spręsti planuoja peržiūrėti šiuo metu nepakankamų pensijų, vaiko išlaikymo ir nedarbo išmokų mokėjimo tvarką bei dydžius.Į LRT girdi kreipėsi Vilniuje gyvenanti Aušra. Moteris piktinasi, kad Nerimi vis dažniau plaukioja vandens motociklai, keliantys didelį triukšmą. Vandens kelių direkcija sako, kad tai nėra draudžiama.Aplinkos ministerija žada istorinį pokytį miškų politikoje – teikia įstatymo pataisas, pagal kurias, anot ministro, miškai bus labiau saugomi, nei išnaudojami. Tačiau ministerijos siūlymais nėra patenkinti nei gamtosaugininkai, nei miškų savininkai, nei medienos pramonės atstovai.Kariuomenei minint Šuns dieną, kariai ir pareigūnai demonstruoja kaip geba įveikti užduotis su savo augintiniais. Jiems įteiktos specialios dovanos.Ved. Darius Matas

Valdantieji nesutaria dėl mokesčių reformos. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą pasiliko keisti vėliau.Šylant orams pasienyje vėl fiksuojama nelegalių migrantų. Šiąnakt prie Lietuvos - Baltarusijos sienos jų apgręžta 39. Situacija lieka įtempta ir Latvijoje bei Lenkijoje. Nerimą kelia ir pranešimas esą Baltarusija susitarė dėl 150 tūkst. pakistaniečių darbuotojų atvykimo.Po atakos Sumuose Lietuvos užsienio reikalų ministras prabilo apie 17 sankcijų paketą Rusijai, o Vokietija pradėjo atviriau svarstyti galimybę Ukrainai tiekti Taurus raketas.Lietuvoje vis garsiau kalbama apie demografinės krizės ženklus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad Lietuvos populiacija per artėjančius 25 metus susitrauks 20 procentų, o darbingo amžiaus gyventojų sumažės trečdaliu.Šešios garsios amerikietės „Blue Origin“ raketa šiandien turi kilti į kosmosą. Istorinėje odisėjoje dalyvauja tik moterys. Tarp jų „Amazon“ įkūrėjo ir bendrovės „Blue Origin“ savininko Jeffo Bezoso sužadėtinė Lauren Sánchez ir atlikėja Katy Perry.Sostinės panorama su ekstremaliu prieskoniu – taip būtų galima pavadinti naująją pramogą, kuria nuo šiol galės mėgautis vilniečiai ir miesto svečiai. Sostinės Televizijos bokšte įrengta nauja apžvalgos aikštelė stiklinėmis grindimis, kurioje Vilniaus panorama tikrąją ta žodžio prasme atsiveria po kojomis.Ved. Liepa Želnienė

LRT OPUS laidoje „Vardai ir garsai“ – žvilgsnis į Latvijoje surengtą muzikos apdovanojimų ceremoniją GAMMA ir kalną muzikos naujienų iš artimo ir tolimo užsienio. Ved. Ramūnas Zilnys

Renata Kilinskaitė dirba žygių koordinatore Lietuvos neformalaus švietimo agentūroje, yra sukūrusi ne vieną maršrutą žygiams pėščiomis, o laisvalaikiu keliauja po Lietuvą ir fotografuoja gamtą.Per saugomas teritorijas keliauja jos fotografijų paroda „Klajonės po pelkes“. Joje įamžintos Baltijos šalių pelkės įvairiais metų laikais ir skirtingu paros metu. Iki daugumos pelkių fotografė keliavo dviračiu, o tam, kad įamžintų pelkę saulei tekant, apgaubtą paryčio rūkų, nakvojo apžvalgos bokšteliuose.Autorė Inga Janiulytė-TemporinRenatos Kilinskaitės nuotraukoje - Dunikos pelkė Latvijoje

Estijoje, Latvijoje ir Ukrainoje veikianti bendrovė „Frankenburg“ žengia ir į Lietuvą. Ji ketina gaminti nedideles raketas dronams numušti. Kaip apskritai sekasi mūsų gynybos pramonei?Neringos meras sako, kad Kuršių neriją tiltu arba tuneliu reikėtų sujungti su likusia Lietuva – taip esą pagerėtų pusiasalio žmonių susisiekimas, būtų užtikrinama kokybiška greitoji medicinos pagalba. Ar reikia į Kuršių neriją nutiesti tiltą arba tunelį?Socialiniuose tinkluose vis pasirodo pranešimų, kad Lietuvai atsijungus nuo rusiškų elektros tinklų ir prisijungus prie Europos, elektra brangs. Valdžia ir ekspertai sako, kad tai – nesąmonė, elektros kainą lemia visai kitos priežastys.Vilniaus savivaldybės taryba vienbalsiai pritarė rezoliucijai, kuria menininkai raginami susilaikyti nuo bendradarbiavimo su Rusijos veikėjais, atsisakyti renginių, kurie propaguoja Rusijos, įskaitant ir rusų klasikus, kūrybą. Tačiau sostinės savivaldybei pavaldžios švietimo įstaigos karo metu perka Rusijoje išleistas knygas ir netgi mokomąją medžiagą.Ved. Edvardas Kubilius

Baltijos šalys rengiasi elektros tinklų sinchronizacijai su kontinentine Europa. Nuo rusiškos elektros sistemos BRELL atsijungsime šeštadienio rytą. Po to, daugiau kaip parą Lietuva, Latvija ir Estija gyvens vadinamuoju salos režimu ir prie Europos elektros tinklo prisijungs sekmadienį. Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje dėl kilo nerimas, tačiau Litgird generalinis direktorius Rokas Masiulis užtikrina, kad Lietuvoje elektros tiekimas nesutriks. O nerimą kaimyninėse šalyse aiškina mažesniu atsparumu Kremliaus propagandai.Sukanka pusė metų, kai Kyjivo pajėgos kirto Rusijos sieną ir pradėjo netikėtą sausumos puolimą Kursko srityje, kur užėmė nemažai teritorijų, įskaitant dešimtis pasienio gyvenviečių.Receptinių vaistų be recepto siūloma įsigyti ne tik turguje ar skelbimuose, bet ir iš pažiūros – legaliose, internetinėmis vaistinėmis pasivadinusiose interneto svetainėse.,,Išviešinsime visų asmenų, bendradarbiavusių su KGB, sąrašus”, - prieš Seimo rinkimus žadėjo partija ,,Nemuno aušra”. Dabar ji siūlo viešinti ne visus žinomus prisipažinusius agentus, o tik išplėsti asmenų, kuriems įslaptinimas nebūtų taikomas, sąrašą. Seime atsiranda ir kitų siūlymų, pavyzdžiui, konservatorius Arvydas Anušauskas siūlo kiekvienam prisipažinusio buvusio agento atvejui taikyti skirtingą slaptumo terminą. Ir jei žmogus jau miręs, tai jo duomenis išslaptinti.Į LRT GIRDI kreipėsi Kretingos rajone esančių Juodupėnų kaimo gyventojai, kurie skundžiasi, jog dėl prastos tilto per Salantą būklės įvedus ribojimus sunkiasvoriam transportui, visas vilkikų srautas nukreiptas per mažą gyvenvietę. Anot vietinių, padaugėjo triukšmo, kyla pavojus ir pėstiesiems, o informacijos, kada tiltas bus sutvarkytas ir eismas juo atnaujintas - nėra. Bendrovė "Via Lietuva" teigia, jog prastos būklės tiltų šalyje - daugiau nei šimtas, o juos sutvarkyti stinga finansų, tad tiltas Salantuose remonto gali nesulaukti ir trejus metus.Ved. Darius Matas

Ant stalo žaidimų entuziastų stalų jau devyniasdešimt metų ištiesta jau klasika tapusio stalo žaidimo „Monopolis“ lenta. Šiandien sukanka 90 metų, kai šis žaidimas imtas pardavinėti.Kompleksas SODAS 2123 pristato renginių programą OPEN SODAS: VAIKYSTĖ.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius apžvelgia „Grammy“ apdovanojimų klasikinės muzikos kategorijų laimėtojus ir tęsia „Bachtrack“ klasikinės muzikos statistikos apžvalgą: kurios moterys kompozitorės šiandien populiariausios?Jelgavoje, Latvijoje, vyksta 26-asis tarptautinis ledo skulptūrų festivalis. Jame 35 menininkai iš įvairių pasaulio šalių kuria per pusšimtį skulptūrų. Jelgavoje darbuojasi ir penki lietuviai. Visi skulptoriai šiemet kuria objektus „Visatos istorijos“ tema. Tarptautiniame ledo skulptūrų festivalyje Jelgavoje lankėsi ir mūsų kolega Tomas Mizgirdas.Rubrikoje „Be kaukių“ svečiuojasi skulptorius Tauras Kensminas.Ved. Donatas Šukelis

Lenkijos ministras pirmininkas paragino JAV gyvenančius lenkus grįžti į Lenkiją ir pažadėjo padaryti tokį persikėlimą paprastesnį. Taip jis kalbėjo kitą dieną po to, kai Donaldas Trumpas pradėjo eiti pareigas ir pažadėjo kovoti su neteisėtu sienos kirtimu bei deportuoti milijonus dokumentų neturinčių migrantų. Kiek tai gali paliesti ir lietuvius gyvenančius Jugtinėse Valstijose?Ar siekiant mažinti spūstis miestuose, juose turėtų atsirasti eismo reguliuotojai. Ar jūs pasigendate eismo reguliuotojų? - klausimas klausytojams.Arūno Pukelio, žinomo Šviniaus pravarde, valdomos įmonės gaminama įranga gausiai importuota į Rusiją. Ten pateko ir kitų Lietuvoje veikiančių bendrovių produkcija. Metalo įranga ir detalės Rusijoje galėjo būti panaudotos kariniams tikslams, teigia Jungtinės Karalystės tyrėjai.LRT faktai. Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su Europa ir atsijungiant nuo Baltarusijos ir Rusijos, Rusija bando diskredituoti šiuos procesus, įspėja analitikai. Estijoje ir Latvijoje šią savaitę pasirodė mįslingi skelbimai laiptinėse, raginantys pasiruošti tariamam elektros tiekimo sustojimui, tačiau didesnės panikos sukelti nepavyko.Laisvės premijos laureatas kunigas, brolis pranciškonas Julius Sasnauskas Svarbiam pokalbiui sako, kad sovietinis palikimas vis dar skaldo mūsų visuomenę ir mes Sasnauskas tiki, kad kitas Laisvės premijos laureatas bus iš kartos, kuri jau gimė laisvėje.Lietuvoje pirmą kartą dresuojamas šuo vedlys, galintis padėti žmogui su regos negalia. Jį ruošiantys dresuotojai sako, kad tai puikus būdas žmogui, turinčiam regos iššūkių, atsipalaiduoti aplinkoje ir lengviau įveikti kliūtis.Ved. Rūta Kupetytė

Andris Kalnozols. „Mane vadina Kalendorium“. Vertė Laimantas Jonušys, išleido leidykla „Odilė“.Tai unikalus naujausios latvių literatūros tekstas, kuris, pasirodęs Latvijoje 2020 m., iš karto tapo kultiniu, dideliais tiražais leidžiamu, ekranizuojamu ir inscenizuojamu kūriniu. Kalnozolas pasakoja nedidelio miestelio „mažo žmogaus“ istoriją, perteikia ją psichikos sutrikimą ir kartu fenomenalią atmintį turinčio, niekur nedirbančio veikėjo Oskaro, praminto Kalendoriumi, žvilgsniu. Jaunas vyras negali bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, todėl, vietos kunigo paskatintas, pradeda rašyti dienoraštį. Rašo jį vaikiškai naiviai, bet kartu pateikia netikėtų įžvalgų, skvarbiai atveria paradoksalią dabarties tikrovę ir paprastų žmonių sielos grožį. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Andris Kalnozols. „Mane vadina Kalendorium“. Vertė Laimantas Jonušys, išleido leidykla „Odilė“.Tai unikalus naujausios latvių literatūros tekstas, kuris, pasirodęs Latvijoje 2020 m., iš karto tapo kultiniu, dideliais tiražais leidžiamu, ekranizuojamu ir inscenizuojamu kūriniu. Kalnozolas pasakoja nedidelio miestelio „mažo žmogaus“ istoriją, perteikia ją psichikos sutrikimą ir kartu fenomenalią atmintį turinčio, niekur nedirbančio veikėjo Oskaro, praminto Kalendoriumi, žvilgsniu. Jaunas vyras negali bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, todėl, vietos kunigo paskatintas, pradeda rašyti dienoraštį. Rašo jį vaikiškai naiviai, bet kartu pateikia netikėtų įžvalgų, skvarbiai atveria paradoksalią dabarties tikrovę ir paprastų žmonių sielos grožį. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Andris Kalnozols. „Mane vadina Kalendorium“. Vertė Laimantas Jonušys, išleido leidykla „Odilė“.Tai unikalus naujausios latvių literatūros tekstas, kuris, pasirodęs Latvijoje 2020 m., iš karto tapo kultiniu, dideliais tiražais leidžiamu, ekranizuojamu ir inscenizuojamu kūriniu. Kalnozolas pasakoja nedidelio miestelio „mažo žmogaus“ istoriją, perteikia ją psichikos sutrikimą ir kartu fenomenalią atmintį turinčio, niekur nedirbančio veikėjo Oskaro, praminto Kalendoriumi, žvilgsniu. Jaunas vyras negali bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, todėl, vietos kunigo paskatintas, pradeda rašyti dienoraštį. Rašo jį vaikiškai naiviai, bet kartu pateikia netikėtų įžvalgų, skvarbiai atveria paradoksalią dabarties tikrovę ir paprastų žmonių sielos grožį. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Įspūdingu pasiekimu pasižymi Lietuva ES-oje - per paskutinius 5 metus Lietuvos gyventojų perkamoji galia išaugo net 26 proc, tuo metu Latvijoje per pus mažiau, o Estijoje, kuri buvusi pavydžiu regione – procentu sumažėjo, sumažėjo ir didžiosiose Europos Sąjungos šalyse, skaičiuoja Eurostatas. Ką reiškia toks augimas Lietuvai, kaip paaiškinti tokius skirtumus su kitomis šalimis kaimynėmis, ir kokios Estijos patirtys gali būti pamoka mūsų ir visos Europos šalių ekonomikoms?Žemės ūkio sektorius klimato kaitos pojūčius pajaučia pirmasis. Ūkininkai sako, kad prisitaikyti tampa vis sunkiau. Tenka išbandyti naujausias augalų veisles, eiti modernizacijos keliu. Dalis ūkininkų svarsto galimybę, kaip Pietų šalyse imti du derlius. Kiti tuo metu keičia veiklą ar visai atsisako ūkininkavimo.Utena pritrūko gyvenamojo ploto. Čia daugėjant gyventojų, pastebimai išaugo naujų būstų poreikis, o tokių nėra. Paskutinis daugiabutis statytas prieš penkiolika metų. Gelbėti situacijos ėmėsi savivaldybė, ieškodama nekilnojamojo turto vystytojų, taip pat - ir buvę uteniškiai. Šie investuoja į gimtąjį miestą - kuria naujus kvartalus.Eteryje – rubrika apie dirbtinį intelektą. Šia sritimi besidomintis Darius Grigaliūnas sako, jog siekiant sumažinti klimato kaitą, dirbtinio intelekto sprendimai yra labai reikalingi. Kaip tokios technologijos gali padėti, kovojant su tokiomis problemomis?Miego kokybė turėtų būti svarbi ir darbdaviams, akcentuoja neuromokslininkė Laura Bojarskaitė. Kodėl ir kas gali prisidėti prie geresnio darbuotojų miego, mokslininkė paaiškina naujame „Miego DNR“ epizode.Su kiekvienais rinkimais socialiniai tinklai tampa vis svarbesniais informacijos sklaidos kanalais, kuriuose politinės žinutės dažnai persipina su humoru ir ironija. Socialinių tinklų ekspertai pastebi, kad šiandien rinkėjai ne tik stebi debatus ar skaito straipsnius, bet ir dalijasi vadinamaisiais memais, komiška informacija, sparčiai plintančia internete.Ved. Gabija Narušytė

Pradėtas tyrimas dėl dar vieno pasikėsinimo į Donaldą TrumpąMaždaug dešimtadalis visų nustatomų onkologinių susirgimų yra paveldimi. Jų galima išvengti atlikus genetinį testą ir pasitikrinus paveldimumą. Nors moderniausios vėžiui gydyti technologijos jau pasiekė šalies ligonines, jomis pasinaudoja dar nedaug gyventojų. Mokslininkai sako - taip yra dėl to, kad visuomenė nepakankamai gerai susipažinusi su vėžio prevencijos programomis. Tuo metu Kauno klinikos pristatė Lietuvoje dar netaikytą prostatos vėžio diagnostikos metodą.Policijai pranešant apie nusikaltimų, susijusių su kvaišalais, daugėjimą, į kovą prieš narkotikus Vyriausybė siekia įtraukti ir mokyklas. Rengiama tvarka, pagal kurią, teritorijoje pastebėjęs apsvaigusį ar kvaišalus platinantį moksleivį, reaguoti privalės kiekvienas mokyklos darbuotojasVidurio Rytų Europoje po kelias dienas trukusių liūčių patvinus upėms, keliose šalyse žuvo žmonės, sunaikinti namai, įgriuvo tiltai. Austrijoje vandens lygis per naktį nukrito, tačiau pareigūnai ruošiasi antrai katastrofos bangai, nes artimiausiomis valandomis laukiama smarkesnio lietaus.Vokietija pusei metų sugriežtino visų sausumos sienų kontrolę, siekdama apriboti neteisėtą migraciją ir reaguodama į įvykdytus teroro išpuolius.Lietuvoje jau senokai įteisinus dviejų mokytojų pradinukams modelį, kol kas bene vienintelė Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazija ji taiko praktiškai. Čia daugumoje pradinių klasių pamokas vienu metu veda du specialistai. Tėvams už antrą mokytoja tenka mokėti patiems - po daugiau nei 100 eurų kas mėnesį už vieną vaiką. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad tokia rinkliava gali būti neteisėta, nes ugdymas vaikams iki 16 metų valstybinėse įstaigose turi būti nemokamas.Klaipėdos uostas tapo pirmojo žaliojo laivybos maršruto dalimi. Aplinkai draugišku kuru - žaliuoju metanoliu - varomi konteinerius gabenantys laivai kursuos tarp šešių Europos uostų Lietuvoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Estijoje, Latvijoje bei Suomijoje.Ved. Madona Lučkaitė

Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius pradėjo susitikimus su žemdirbių visuomeninėmis organizacijomis. Rugpjūčio 28d., susitikęs su ŽŪT atstovais, pristatė ir pirmuosius sprendimus mažinant biurokratinę naštą, siūlymus koreguoti žemės ūkio politiką. Kaip susitikimą vertina žemdirbiai ar spės įgyvendinti pažadus ministras?Unikalus Raubonių vandens malūnas – vilnų karšykla/verpykla pasitinka solidžią šimtametę sukaktį ir lankytojus kviečia į tradicinį festivalį „Vilnonės dienos“. Artėjantį savaitgalį prie malūno bus amatininkų mugė, edukacijos, varžybos, koncertas ir pažintis su ne tik su malūno bet ir Raubonių istorija.Pasaulio artojų čempionatuose Lietuvos komanda dalyvaudavo nuo 1998m ,bet pernai ir šiemet, kai čempionatai buvo organizuoti Latvijoje ir Estijoje, mūsų komandos nebuvo.Tačiau kaip žiūrovas renginiuose dalyvavo ilgametis šalies artojų komandos narys Radviliškio rajono ūkininkas Rimantas Garuckas. Kokios nuotaikos parvežtos iš Estijos?Ved. Arvydas Urba

Kaip būtų galima nusakyti kultūrinės spaudos vaidmenį, o gal net misiją Atgimimo procese Lietuvos ir Latvijos visuomenėse?Kokius svarbiausius skirtumus tarp Lietuvoje ir Latvijoje Atgimimo epochoje veikusioje kultūrinėje spaudoje būtų galima įvardinti?Kiek šiose šalyse leistoje kultūrinėje spaudoje pradėtose diskusijose pamatiniais visuomenės ir valstybės gyvenimo klausimais buvo girdimas ir reikalingas išeivių mokslininkų, menininkų, visuomenės veikėjų balsas?Atgimimo epochoje vyko „lietuvių kultūrinio herojaus“ paieškos. Kokios asmenybės pretendavo į tokio herojaus statusą? Kodėl (skirtingai nei Latvijoje) tokio vienintelio ir vienijančio herojaus mūsuose neatsirado?Aptariamu laikotarpiu tiek Lietuvos, tiek ir Latvijos visuomenei buvo labai svarbu iš naujo nusakyti savo vietą erdvėlaikyje. Lietuvos visuomenės savivokai itin svarbiu tapo LDK istorijos permąstymas. Atgimimo epochoje kultūrinėje spaudoje tarp „intensyviausiai mitologizuotų legendinių herojų“ buvo didysis kunigaikštis Gediminas. Kokiomis, aplinkybėmis, koks šios asmenybės portretas kurtas to meto spaudoje, viešumoje vykusiose diskusijose?Dar vienu svarbiu atskaitos tašku Lietuvos visuomenei tapo „prarasto rojaus“ arba Pirmosios Lietuvos Respublikos atmintis. Viena svarbiausių šios epochos simbolinių figūrų – paskutinysis Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Tuo tarpu Latvijos visuomenėje svarbia simboline ir netgi mitologizuota figūra tapo paskutinysis Latvijos Respublikos Prezidentas Karlis Ulmanis. Koks šio žmogaus paveikslas iškyla prieš akis skaitant ano meto spaudą?1987-1990-ieji – kultūrinės spaudos aukso amžius. 1990-aisiais Lietuvoje buvo įspūdingi kultūrinės spaudos tiražai: „Nemunas“ – 94; „Metai“ – 30; „Šiaurės Atėnai“ – 51; „Literatūra ir menas“ – 75; „Kultūros barai“ – 60 tūkstančiai egzempliorių. Po metų situacija – visiškai kita. Kas nutiko? Ar panaši dramatiška kaita vyko ir Latvijoje?Pokalbis su literatūrologe, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke dr. Viktorija Jonkute, ką tik visuomenei pristačiusia monografiją „Tarp praeities ir ateities. Kolektyvinė atmintis XX a. pabaigos Atgimimo laikotarpio lietuvių ir latvių kultūrinėje spaudoje“.Ved. Aurimas Švedas

Dirigentą ir birbynininką, prof. Algirdą Vyžintą prisimena jo studentė, kanklininkė, humanitarinių mokslų daktarė Regina Marozienė.Penktadienį Biržuose atidaryta poeto, eseisto ir fotografo Alio Balbieriaus paroda „Prisilietimas prie Budizmo“.Jau 11-ą kartą pietinėje Latvijoje, visai šalia Lietuvos sienos, vyksta alternatyvios kamerinės muzikos festivalis „Sansusi“. Jis klasikinę ar šiuolaikinę akademinę muziką siūlo patirti visai netradiciškai. Apie festivalį pasakoja jo iniciatorius Armandas Silinis.LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą, skirtą Diplomatų Lozoraičių metams paminėti. Kazys Lozoraitis net 20 metų – nuo 1972-ųjų iki 1992-ųjų – dirbo Vatikano radijo laidų Lietuvai redakcijoje. Klausomės trečiojo Donato Puslio parengto ciklo „Lozoraičiai“ pasakojimo.„Kasablanka“, „Krikštatėvis“, „Kosminė odisėja“, „Skrydis virš gegutės lizdo“ – tai kino klasika, kurios garso takelius kūrė kino muzikos tėvai Maxas Steineris, Alexas Northas, Ninas Rota, suformavę Holivudinį skambesį. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Kas traukia meno kritikės, JCDecaux Lietuva komunikacijos vadovės Karolinos Tomkevičiūtės akį? Ar ji mato poreikį meną populiarinti? Kaip apskritai menas tapo tokia svarbia jos gyvenimo dalimi? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-JuškienėAlio Balbieriaus nuotrauka

Šią vasarą iniciatyva „Stiprūs kartu“ kartu planuoja į Lietuvą poilsiui atvežti daugiau nei 500 našlaičių iš Ukrainos. Pirmieji vaikai jau stovyklauja, bando prisijaukinti tylą be sprogimų bei kaukiančių sirenų, ir džiaugtis nuolat esančia elektra.Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas planuoja susitikti su Baisogalos, Šeduvos ir Radviliškio gyventojais, kurie nerimauja dėl Radviliškio rajone planuojamos statyti Vokietijos karinės pramonės milžinės amunicijos gamyklos.Daugybės reakcijų sulaukė tai, kad vasaros pabaigoje Lietuvos geležinkelio stotyse nebeliks bilietų kasų. Bilietus bus galima įsigyti specialiuose aparatuose, be to, atsiskaityti bus galima tik kortele. Kaip jūs vertinate, kad nebelieka bilietų kasų geležinkelio stotyse, ar jums reikalingos kasos?Visuomeninkai, iš Trakų savivaldybės negavę tarybos narių išlaidų dokumentų kopijų, kreipėsi į teismą. Trakų savivaldybė nurodo, kad „taip vadinamų“ čekiukų atskleisti neleidžia teisės aktai.Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad drauge su ukrainiečių policija neutralizavo Rusijos federalinės saugumo tarnybos užverbuotą grupę, kaip manoma, rengusią padegimus Ukrainoje, Lenkijoje ir Baltijos valstybėse. Schemos sumanytojai ketino taikytis į prekybos centrus, degalines, vaistines, turgus Ukrainoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje.Rusijos visuomeninio judėjimo „LGBT-Tinklas“ pirmininkas ir įkūrėjas Igoris Kočetkovas apie LGBT žmonių padėtį Rusijoje, kaip LGBT žmonės jaučiasi Lietuvoje ir kaip tinkamai kovoti su homofobija.Ved. Rūta Kupetytė

Seimas turėtų galutinai apsispręsti dėl naujos civilinės saugos stiprinimo programos, kuri numato naujų priedangų statymą, perspėjimo sistemų įrengimą mobiliųjų programėlių sukūrimą. Kas keisis, jei šiai programai bus pritarta?Vairuotojai dar šiemet gali sulaukti Kelių eismo taisyklių pokyčių. Vienas iš siūlymų – didinti atstumą, kurio privaloma laikytis važiuojant paskui kitą transporto priemonę. Kaip vertinate tokius pokyčius?Nuo šios nakties lengvieji automobiliai su baltarusiškais registracijos numeriais nebėra įleidžiami į Lietuvą, o atvykusieji per pusmetį turi išvykti arba persiregistruoti. Toks draudimas prieš kelias dienas jau įsigaliojo ir Latvijoje.Lietuvos olimpiečių cikle - ieties metikas Edis Matusevičius. Šalies rekordininkas pagaliau atsikratė iilgus metus kamavusių traumų ir po karjeros pasirodymo Europos čempionate laukia Paryžiaus olimpinių žaidynių.Ved. Rūta Kupetytė

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas atvyko į Kyjivą pirmojo nuo karo pradžios vizito į Ukrainą. Jis vienintelis Europos Sąjungos lyderis, palaikantis ryšius su 2022 m. į Ukrainą įsiveržusia Rusija.Kauno rajone likviduotas sąvartyne kilęs gaisras, aplinkosaugininkų teigimu, oro taršos koncentracija neviršija normų.Latvijoje įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, leidžiantys įregistruoti tos pačios lyties asmenų civilinę partnerystę.Vaistų gamintojų asociacija perspėja, kad naujame kompensuojamųjų vaistų kainyne yra mažiau preparatų. Taip nutinka dėl to, kad Lietuva nekoreguoja nustatytos vaistų kainų tvarkos ir gamintojams mūsų šalis tampa nepatraukli.Ved. Darius Matas

Rubrikoje „4 milijonai“ - Norvegijoje beveik 20-metį gyvenantis ir su šeima muzikuojantis Gintautas Skiudulas.Lietuviškuose elektroniniuose receptuose išrašytus vaistus jau galima įsigyti ir Latvijoje, Lenkijoje.Dainų šventės Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“. Pokalbis su kompozitoriumi G. Zujumi.„Apranga – neverbalinė komunikacijos forma“, sako mados antropologijos lektorė M. Kazėnaitė.Vyšnių ar trešnių kauliukai gali tapti šildančiais kompresais.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Du Jonai ir Karolis sugrįžta po beveik dviejų savaičių tylos. Tinklalaidėje aptarėme draugiškas Lietuvos rungtynes su Slovėnija, olimpinę atranką, Buzelio akcijas NBA Naujokų biržoje, BN sąskrydį ir Tiškevičiaus avariją. Tinklalaidės partneriai: – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Joninės ir Lekšo sūnaus vardas (0:00); Didžioji Mato Buzelio diena (2:13); Tiškevičiaus avarija ir sudaužytas Lincolnas (5:15); Ir vėl: kiek daug nervų dėl Lietuvos rinktinės (7:40); Olimpinė atranka prasideda! (11:30); Įspūdžiai po rungtynių su slovėnais ir keista Sabonio situacija (13:50); Tai su kuo ten žaisim tam Puerto Rike? (22:43); Žvaigždės, kurių olimpinėje atrankoje nematysime (28:10); Olimpinė atranka Latvijoje (29:40); Olimpinė atranka Graikijoje (33:46); Olimpinė atranka Ispanijoje (35:47); Olimpinis „Basketnews Fantasy” žaidimas (45:19); Sargiūnas ir Paliukėnas „Ryte” (48:48); Sirvydis ir Francisko „Žalgiryje” (55:10); Gandai ir perėjimai Eurolygoje (59:00); „Maccabi” vasaros krachas (1:02:02); Kosminis „Basketnews sąskrydis” (1:04:47).

Kaip dailėtyrininkė, LRT Klasika laidos „Iš balkono“ kūrėja Laima Kreivytė mokėsi kuratorės amato ir meno? Kokios parodos, žmonės, meno kūriniai, pokalbiai teikė įkvėpimo, rodė kokiu būdu galima panaudoti erudicijos ir vaizduotės „instrumentus“ kuratorės darbe?Kaip gimė paroda „Neįrėmintos: Leis, Tabaka, Rožanskaitė“?Ką vėlyvajame sovietmetyje menininkui reikėjo padaryti, kaip pasielgti, jog užsidirbtum epitetą „neįrėmintas“? Ar vyrams ir moterims tuo metu „leistina – neleistina“ ribos skyrėsi?Kaip trys sovietmečio Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje gyvenę menininkės – Mallė Leis, Maija Tabaka, Marija Teresė Rožanskaitė – suvokė savo tapatybę, egzistencinę situaciją, pašaukimą, savirealizacijos galimybes ir kaip savo mintis išreiškė kūryboje?Trys kūrėjos, gyvendamos nelaisvoje visuomenėje, rūpinosi savo vidinės laisvės erdve ir, susiklosčius palankioms aplinkybėms, bandė ją išplėsti. O kaip šias menininkes veikė išorinis spaudimas „būti kaip visiems“?Parodą „atidarančiame tekste“ rašoma: „Pavadinimas „Neįrėmintos“ nurodo ne tik ribas, pralaužtas visų trijų menininkių kūriniais, bet ir naujus interpretavimo horizontus, kuriuos sukuria kiekvienos iš jų darbai“. Kokios naujos Leis, Tabaka ir Rožanskaitės darbų interpretavimo galimybės mums atsiveria šiandien?Pokalbis su dailėtyrininke, LRT Klasika laidos „Iš balkono“ kūrėja, kuratore Laima Kreivyte.Ved. Aurimas Švedas

Geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ pabaigimui vien tik Lietuvoje reiktų papildomai beveik 9 milijardų eurų, konstatuoja Valstybės kontrolė. Projektas vėluoja jau penkerius metus, ir pabaigos jam nematyti.Susisiekimo ministras Marius Skuodis dėl to kaltina už „Rail Baltica“ atsakingą bendrą Baltijos šalių įmonę, prisiimti atsakomybę raginami ir Lietuvos geležinkeliai. Nepasitenkinimas kyla ir Latvijoje bei Estijoje.Daug nerimo kelia ir tai, kad nuo 2027 metų Baltijos šalims teks prisidėti daugiau, Baltijos šalys ruošiasi sumažinti darbus.Ar bus baigta „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė?Laidoje dalyvauja Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė,„Rail Baltica“ koordinavimo departamento direktorius Arenijus Jackus, VGTU Logistikos ir transporto vadybos katedros docentė profesorė Kristina Čižiūnienė, Seimo narys Gintautas Paluckas, Kauno technologijos universiteto mokslininkas Vaidas Gaidelys.Ved. Marius Jokūbaitis

Slaugos specialybė Lietuvos jaunuoliams nebepatraukli. Tai rodo EBPO atliktas tyrimas. Mažiau nei Lietuvoje norinčių būtų slaugytojais tik Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.O daugiausia penkiolikmečių, norinčių rinktis slaugytojo profesiją, yra Japonijoje, JAV, Norvegijoje, Australijoje, Nyderlanduose Prancūzijoje.Tai susiję su slaugytojo darbo krūviu bei atlygiu.Kaip rodo Vyriausybės strateginės analizės centro tyrimas, Sveikatos priežiūros specialistų trūkumas yra vienas didžiausių Lietuvos iššūkių - jau po šešerių metų, tai yra 2030 m., Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje stigs 3,2 tūkst. slaugytojų.Ar pavyks užpildyti šią spragą? Daugybė šios srities ekspertų abejoja, mat be to, kad profesija mažai populiari, o dalis baigusiųjų slaugos programą emigruoja į tas šalis, kuriose ši specialybė gerai apmokama ir vertinama, daugybei besirenkančiųjų slaugos programą gali nepavykti įveikti valstybinio matematikos brandos egzamino iššūkio. Mat matematika nuo šių metų tapo privaloma besirenkantiems slaugos studijas.Kokiai daliai visų stojančiųjų į slaugą matematika gali pakišti koją? Kiek kasmet turėtume priimti jaunuolių, kad išvengtume slaugytojų krizės? Ko reikia, kad ši specialybė vėl taptų populiari?LRT radijuje diskutuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vedėja Giedrė Pačėsienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius, Baltijos paliatyviosios slaugos asociacijos įkūrėjas Marius Čiurlionis, Utenos kolegijos Medicinos fakulteto dekanė Danguolė Šakalytė ir Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų fakulteto dekanė Ingrida Kupčiūnaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Diversijos, užpuolimai, o šią savaitę ir gandai apie Rusijos planus keisti jūros sieną su Suomija ir Lietuva. Neretai su hibridinėmis grėsmėmis tenka kovoti vidaus reikalų sistemos pareigūnams. O šiandien Latvijoje susitiko Baltijos šalių, Lenkijos, Suomijos, Norvegijos ir Ukrainos vidaus reikalų ministrai. Kas susitarta papasakos ministrė Agnė Bilotaitė.Minske viešintis Vladimiras Putinas panoro, kad Baltarusija dalyvautų taktinio branduolinio ginklo pratybose, o Volodymyras Zelenskis apsilankė CharkiveGazoje rasti dar trijų įkaitų kūnai.Vilniuje surengtas reidas, per kurį pareigūnai matavo transporto priemonių triukšmą.Lietuvos nacionalinio muziejaus teritorijoje atrasta nuorodą į senojo Vilniaus istoriją – atkastas 14-tame amžiuje sudegintos Kreivosios pilies papilys. Pasak archeologų, šis atradimas padės geriau suprasti, kaip gyveno to meto žmonės ir geriau pažinti sostinės istoriją.Naujoji Kaledonija - Prancūzijai priklausantis salynas Ramiajame vandenyne. Nors įprastai šis regionas garsėja kaip turistų rojus, čia jau savaitę neslūgsta kruvini neramumai. Tūkstančiai vietinių kanakų protestuoja prieš Paryžiaus nurodytas reformas. Prancūzija atkreipia dėmesį, kad neramumus kursto ir tokios šalys kaip Azerbaidžanas - iš pirmo žvilgsnio neturinčios jokių akivaizdžių sąsajų su regionu.Ved. Liepa Želnienė

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje sukurti ir sėkmingai ne tik savų, bet ir užsienio mokslininkų pastangomis plėtojami Bioekonomikos ir Miškininkystės mokslinių tyrimų centrai. Anot VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės profesorės Astridos Miceikienės, pasitelkus įvairių šalių tyrimus ketinama tapti stipriausiu Baltijos šalyse Bioekonomikos tyrimų centru.Vieną didžiausių šalyje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ sudaro keturios įmonės – bendrovės Vilkyškių pieninė, „Modest“, Kelmės pieninė ir „Pieno logistika“. Kasdien jose perdirbama 800 tonų pieno, pagaminama 200 tonų produktų. Produkcija eksportuojama į 60 šalių. Artimiausiu metu į sūrių gamybos įmonę Latvijoje bus investuojama 50 mln. eurų. Apie gamybą, bendravimą su ūkininkais – „Vilvi Group“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius.Įdomu žinoti. Pavasarį kasdien vis daugiau, įvairesnių vaistinių augalų sužaliuoja pievose ir miškuose. Anot specialistų, jų naudą pajus tie žmonės, kurie juos pažins, surinks ir pasinaudos vertingomis savybėmis. Išsamiau –Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaras Marius Lasinskas.Ved. Regina Montvilienė

Lietuvoje atsisveikinama su Ukrainoje žuvusiu mūsų šalies kariu Tadu Tumu. Ar bus jo vardu pavadinta gatvė ar kitaip įamžintas jo atminimas? Vilniaus Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė sako, kad tokio siūlymo pavadinti Tado Tumo vardu gatvę dar nesulaukė, bet svarstytinas ir variantas įamžinti jo atminimą Ukrainos Didvyrių gatvėje.,,Norėčiau pasveikinti Vladimirą Putiną su triuškinama pergale šiandien prasidedančiuose rinkimuose“, sarkastiškai socialiniame tinkle parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. Apžvalgininkai neabejoju, kad šiuose nedemokratiniuose rinkimuose Putinas užsitikrins dar vieną kadenciją prezidento poste. O Rusijos opozicija ragina rusus visame pasaulyje ateiti prie balsadėžių sekmadienį 12 valandą ir taip parodyti nepritarimą Putino politikai.Latvijos pareigūnai, Rusijoje vykstant prezidento rinkimams, tikrins, ar šios šalies piliečiai esantys Latvijoje turi teisę būti Latvijos teritorijoje. Taip tikimasi, išsiaiškinti, ar nėra buvimo Latvijos teritorijoje taisyklių pažeidimų.Šiandien šalia Kijivo esančioje Borodyankoje atidaryta lietuvių pastangomis atstatyta viena iš trijų miestelio mokyklų. Dabar ji vadinasi Lietuvių-ukrainiečių licėjumi Nr.1, kurį lankys 700 mokinių.Specialistai pradeda aiškintis, kur Lietuvoje galėtų būti užkastos Ignalinos atominės elektrinės radioaktyvios atliekos. Per maždaug kelis dešimtmečius bus tiriamos 29-ios savivaldybės. Kurioje vietoje galėtų būti įrengtas giluminis atliekynas turėtų būti nuspręsta iki 2047-ųjų.Lietuvoje minint žydų gelbėtojų dieną, Vilniaus universiteto kiemelyje vyksta per Holokaustą žydus gelbėjusių lietuvių vardų skaitymas.Amerikiečių superžvaigždė Teilor Svift apibūdinama kaip viena svarbiausių šio amžiaus populiariosios muzikos atlikėjų. Jos koncertai išparduodami per kelias akimirkas, apdovanojimai skaičiuojami šimtais, o pelnas - milijardais. Apžvalgininkai karštligę dėl Teilor Svift apibūdina kaip atskirą ekonomikos fenomeną, o jos įtaka gali paveikti net ir rinkimų Jungtinėse Valstijose kryptį.Ved. Agnė Skamarakaitė

Savaitinėje 15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ aptarėme A lygos finišą, apdainavome šlovingą Sauliaus Mikoliūno karjerą, pykomės dėl spėlionės laimėtojo, kėlėme antakius dėl įvykio Panevėžyje, juokėmės iš lagamino Latvijoje ir žvelgėme į kosmines rungtynes Anglijoje. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas, Mantas Krasnickas ir Aurimas Tamulionis bei tinklaraščio „Vienuolika“ bendraautorius ir „Go3 Sport“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Įžanga. Aurimo gastronomija, Mariaus kelionės ir pažymiai burgeriams 07:40 A lygos finišas. Kauniečių derbis ir trenerių ateities klausimai 25:55 Ar Kalnietis rašo raštą? 28:28 „Šiaulių“ padarytas darbas 38:04 Lastausko išdalinta širdis, „Riterių“ žemumos ir pereinamosios rungtynės 45:20 Ačiū, Sauliau 52:17 Tai kas laimėjo sezono spėlionę? 54:48 Buduliai Panevėžyje 1:03:30 Piešinys Kaune 1:04:35 Tragedija Albanijoje 1:07:15 Rinktinės sąrašas ir draugužiai Artūras su Danieliu 1:12:10 Kosminis finišas Latvijoje ir motyvacijos 1:20:43 Rumšo raudona Rashfordui 1:27:00 „Premier“ lyga. „Spurs“ vargai, Tirppiero diskusija su sirgaliumi, De Zerbi kritika ir „Burnley“ naivumas 1:42:45 Beprotiškiausios sezono rungtynės Anglijoje – 4:4 1:53:26 Kane‘o pasiekimas, „Bayer“ volas ir paskutinis „Union“ 2:04:28 Stipriausia Ispanijos komanda „Girona“ ir kas yra gerai „Atletico“? 2:16:57 Italija. Gvidas ir kosminis įvartis 2:22:27 Tai ką Utkus? Ir dar Lasicko herojiškas epizodas 2:24:00 Kada gimtadienis? Ir ne guminės pūslės...

Vidutinės degalų kainos Lietuvoje pastarosiomis dienomis sumažėjo ir artėja prie Lenkijos vidutinių degalų kainų. Be to, mūsų šalyje degalų kaina yra mažesnė nei Latvijoje ir Estijoje.Cukrinis diabetas – viena pavojingiausių ligų pasaulyje, nuo kurios kasmet miršta milijonai žmonių. Padidėjęs gliukozės kraujyje kiekis randamas net dešimtadaliui kraujo tyrimą atliekančių žmonių Lietuvoje. Gyventojai kviečiami tikrinti kraują.Šį rytą Viktorija Urbonaitė kviečia keliauti į Ežerėlį, kur gyvena aktyvi ir susitelkusi bendruomenė. O kad veiklos turėtų ne tik jaunimas, bet ir senjorai, atidaryti sveikatos namai, kuriuose lankosi ir aplinkinių miestų gyventojai.Ved. Paulius Selezniovas

Andris Kalnozols. „Mane vadina Kalendorium“. Vertė Laimantas Jonušys, išleido leidykla „Odilė“.Tai unikalus naujausios latvių literatūros tekstas, kuris, pasirodęs Latvijoje 2020 m., iš karto tapo kultiniu, dideliais tiražais leidžiamu, ekranizuojamu ir inscenizuojamu kūriniu. Kalnozolas pasakoja nedidelio miestelio „mažo žmogaus“ istoriją, perteikia ją psichikos sutrikimą ir kartu fenomenalią atmintį turinčio, niekur nedirbančio veikėjo Oskaro, praminto Kalendoriumi, žvilgsniu. Jaunas vyras negali bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, todėl, vietos kunigo paskatintas, pradeda rašyti dienoraštį. Rašo jį vaikiškai naiviai, bet kartu pateikia netikėtų įžvalgų, skvarbiai atveria paradoksalią dabarties tikrovę ir paprastų žmonių sielos grožį. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Andris Kalnozols. „Mane vadina Kalendorium“. Vertė Laimantas Jonušys, išleido leidykla „Odilė“.Tai unikalus naujausios latvių literatūros tekstas, kuris, pasirodęs Latvijoje 2020 m., iš karto tapo kultiniu, dideliais tiražais leidžiamu, ekranizuojamu ir inscenizuojamu kūriniu. Kalnozolas pasakoja nedidelio miestelio „mažo žmogaus“ istoriją, perteikia ją psichikos sutrikimą ir kartu fenomenalią atmintį turinčio, niekur nedirbančio veikėjo Oskaro, praminto Kalendoriumi, žvilgsniu. Jaunas vyras negali bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, todėl, vietos kunigo paskatintas, pradeda rašyti dienoraštį. Rašo jį vaikiškai naiviai, bet kartu pateikia netikėtų įžvalgų, skvarbiai atveria paradoksalią dabarties tikrovę ir paprastų žmonių sielos grožį. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Andris Kalnozols. „Mane vadina Kalendorium“. Vertė Laimantas Jonušys, išleido leidykla „Odilė“.Tai unikalus naujausios latvių literatūros tekstas, kuris, pasirodęs Latvijoje 2020 m., iš karto tapo kultiniu, dideliais tiražais leidžiamu, ekranizuojamu ir inscenizuojamu kūriniu. Kalnozolas pasakoja nedidelio miestelio „mažo žmogaus“ istoriją, perteikia ją psichikos sutrikimą ir kartu fenomenalią atmintį turinčio, niekur nedirbančio veikėjo Oskaro, praminto Kalendoriumi, žvilgsniu. Jaunas vyras negali bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, todėl, vietos kunigo paskatintas, pradeda rašyti dienoraštį. Rašo jį vaikiškai naiviai, bet kartu pateikia netikėtų įžvalgų, skvarbiai atveria paradoksalią dabarties tikrovę ir paprastų žmonių sielos grožį. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Spalio mėnesį dėmesį skirsime gimdymo patirtims ir laikui po jo. Džiaugiuosi, kad pagaliau pradedame, nors tiksliau reikėtų sakyti pratęsiame, tik daug aktyviau, gimdymo patirčių pokalbius. Jų bus daug ir iš įvairių šalių. Su mumis susisiekė moterys iš Norvegijos, Švedijos, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijo, Nyderlandų ir Danijos, norinčios papasakoti, kaip atrodo nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų priežiūra, kokiomis sąlygomis vyksta gimdymai ir kokius pasirinkimus turi moterys. Šiuos pokalbius įrašinėsime nuolat ir dalinsimės kas mėnesį. Šį mėnesį pasidalinsime pokalbiais apie gimdymus ir priežiūrą po jo Kolumbijoje ir Šveicarijoje. O dabar kviečiu klausyti pokalbio su nepriklausoma akušere, dula Agne Škudiene, kurią pakalbinti norėjau jau labai seniai, bet, matyt, viskam savas laikas, todėl džiaugiuosi galėjusi pakalbinti Agnę apie tai, kaip akušerija atsirado jos gyvenime, kuo ypatinga tęstinė akušerinė priežiūra, kodėl jai taip rūpi, kokias gimdymo sąlygas turi moterys ir kodėl ne vieną kartą šio pokalbio metu Agnė graudinosi, kai kalbėdavome apie moteris, draugystę, bendruomenę ir jos svarbą. Taip pat Agnė pasidalino apie gimdymo centrus Latvijoje, Islandijoje ir Vokietijoje. Kviečiu klausyti ir jungtis prie KALBA MAMOS narystės, jei mūsų veikla, temos atrodo įdomios ir jei ieškai mamų bendruomenės. Kalbėkime, mamos. Marija 

Jei nori klausyti daugiau pokalbių, junkis prie KALBA MAMOS narystės, ateik į mūsų bendruomenės narėms skirtus rytmečius įvairiuose miestuose ir prisijunk prie diskusijų KALBA MAMOS Discord serveryje. Daugiau apie narystę, visą mūsų veiklą ir planus sužinosi www.kalbamamos.lt bei Instagram‘e ir Facebook‘e. Junkis prie KALBA MAMOS ir kurkime laimingų mamų bendruomenę kartu! Spalio mėnesį dėmesį skirsime gimdymo patirtims ir laikui po jo. Džiaugiuosi, kad pagaliau pradedame, nors tiksliau reikėtų sakyti pratęsiame, tik daug aktyviau, gimdymo patirčių pokalbius. Jų bus daug ir iš įvairių šalių. Su mumis susisiekė moterys iš Norvegijos, Švedijos, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijo, Nyderlandų ir Danijos, norinčios papasakoti, kaip atrodo nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų priežiūra, kokiomis sąlygomis vyksta gimdymai ir kokius pasirinkimus turi moterys. Šiuos pokalbius įrašinėsime nuolat ir dalinsimės kas mėnesį. Šį mėnesį pasidalinsime pokalbiais apie gimdymus ir priežiūrą po jo Kolumbijoje ir Šveicarijoje. Tinklalaidės pokalbiai yra skirti KALBA MAMOS narystės prenumeratorėms, tad jei įdomu, jei norėtum prisijungti į rytmečius ar organizuoti juos savo mieste ar rajone, bendrauti KALBA MAMOS Discord‘e, kviečiu jungtis prie mūsų bendruomenės ir jai skirtų veiklų. Visą informaciją apie narystę rasi www.kalbamamos.lt/naryste O dabar kviečiu klausyti pokalbio su nepriklausoma akušere, dula Agne Škudiene, kurią pakalbinti norėjau jau labai seniai, bet, matyt, viskam savas laikas, todėl džiaugiuosi galėjusi pakalbinti Agnę apie tai, kaip akušerija atsirado jos gyvenime, kuo ypatinga tęstinė akušerinė priežiūra, kodėl jai taip rūpi, kokias gimdymo sąlygas turi moterys ir kodėl ne vieną kartą šio pokalbio metu Agnė graudinosi, kai kalbėdavome apie moteris, draugystę, bendruomenę ir jos svarbą. Taip pat Agnė pasidalino apie gimdymo centrus Latvijoje, Islandijoje ir Vokietijoje. Kviečiu klausyti ir jungtis prie KALBA MAMOS narystės, jei mūsų veikla, temos atrodo įdomios ir jei ieškai mamų bendruomenės. Kalbėkime, mamos Marija 

15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – svečias Paulius Jakelis. Su juo kalbėjomės apie Latvijos futbolo situaciją, VAR integraciją Latvijoje ir Lietuvoje, „MML City“ judesius, griausmingą taurės pusfinalį Šiauliuose, A lygos realijas, vyrų iš Mančesterio vargus, Vokietijos galiūnų dvikovą, geriausią sezono mačą Madride ir Milano derbį. Komanda šalia Pauliaus – 15min žurnalistai Marius Bagdonas, Mantas Krasnickas. 0:00 Įžanga, studijoje – garsiausias latvis Lietuvoje bei garsiausias lietuvis Latvijoje 04:57 VAR Lietuvoje ir Latvijoje 14:50 VAR reikėjo sekmadienį Šiauliuose 30:32 Legendų rungtynės. Brangus malonumas, smagi šventė, bet liūdnas vaizdas aikštėje? 40:38 „MML City“ judesiai. Dirbantys vyrai, latvių pavyzdys ir smūgis Buzo akademijai 52:54 Klausimai Pauliui 1:00:40 A lyga. Ar „Panevėžiui“ jau švęsti? Bagdono pareiškimas dėl „Riterių“ A lygoje 1:17:14 Negerbiamas tvarkaraštis 1:18:55 „Premier“ lyga. Išsigelbėjimas 1:26:07 Komentavimas latviškai, šmėžavimas lietuviškoje televizijoje ir ką palaiko Paulius? 1:31:41 Glory Glory Man United! 1:40:15 Lėverkuzenas gali nudurti Miuncheną? 1:49:00 Ispanija. „Atletico“ pervažiuotas, Madride – sezono rungtynės 2:01:37 Italijoje – vienos krypties eismas Milano derbyje 2:06:58 Kill, marry, f**k

Prieš rytoj Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Aljanso narės sutarė nereikalauti iš Ukrainos narystės veiksmų plano. Ar sutarimas bus pasiektas dėl viso komunikato, pasikalbėsime su Lietuvos ambasadoriumi prie NATO Deividu Matulioniu.Į Lietuvos sostinę atvykęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad Aljanso gynybos planai sustiprins Aljanso Rytų flango saugumą. Šiandien pranešta, kad Kanada sekdama Vokietijos pavyzdžiu ketina dislokuoti brigadą Latvijoje.Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas imasi ultimatumo - pareiškė, kad pritars Švedijos kandidatūrai NATO tik tuomet, jei bus atnaujintos derybos dėl Turkijos narystės Europos SąjungojeNATO viršūnių susitikimo išvakarėse neišvengta kibernetinių atakų ir provokacijų.Po kelių valandų Vilniuje leisis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento lėktuvas.Ved. Liepa Želnienė

Latvijoje, Jelgavoje, jau 17 metų rengiamas tarptautinis Smėlio skulptūrų festivalis. Pašto saloje šią vasarą bus galima pamatyti beveik 20 skulptūrų. Jas kūrė keliolika menininkų iš 9 pasaulio šalių. Šiųmetė tema – pasauliniai muzikos hitai. Populiariausias dainas ir muzikos grupes smėlyje įamžino ir keli Lietuvos skulptoriai.Buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paliko Majamį po to, kai atmetė kaltinimus dėl netinkamo įslaptintų vyriausybės dokumentų saugojimo ir trukdymo juos susigrąžinti. Trumpui, pirmajam buvusiam prezidentui, apkaltintam federaliniais nusikaltimais, buvo leista palikti teismą be sąlygų ar kelionių apribojimų.Šalies abiturientai šiandien laikys matematikos brandos egzaminą. Tai vienas populiariausių egzaminų. Po rekordinio praėjusių metų neišlaikiusiųjų skaičiaus matematikos egzamino rezultatų su nerimu laukia tiek moksleiviai, tiek specialistai. Kaip išmokyti vaikus matematikos?Jau visai netrukus dalis gyventojų už elektrą mokės brangiau, nes nebegaus valstybės kompensacijų. Specialistai ragina pasitikrinti savo planus ir pasikeisti juos į pigesnius. Šiuo metu apie trečdalis gyventojų yra pasirašę brangesnes nei 28 centai už elektros kilovatvalandę sutartis.Kasmet Lietuvoje įregistruojama tūkstančiai naujų verslų. Ir dalis jų tarsi ne visai būdingi Lietuvai. Apie netradicinius, neįprastus verslus plačiau domėjosi Irma Janauskaitė ir Justė Urbonaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Kova dėl demokratijos Turkijoje. Šalis rengiasi pirmajam šalies istorijoje papildomam prezidento rinkimų turui.Kokio artėjančio turizmo sezono tikimasi Lietuvoje? Ar po pandemijos Lietuvos turizmas grįžo į senas vėžes?Viešojoje erdvėje nerimstant aistroms dėl galimo savivaldybių tarybų narių piktnaudžiavimo darbinei veiklai skirtomis lėšomis, svarstoma tarybų nariams pradėti mokėti atlyginimus. Iki šiol savivaldybių tarybų nariai dirbo neatlygintinai? Ar reikėtų mokėti atlyginimus tarybų nariams?Karas Ukrainoje nemažai sumaišties įnešė ir į naujų bei naudotų automobilių rinkas. Užsigeidus naujos transporto priemonės, jos gali tekti laukti ir dvejus metus. Ieškant naudoto automobilio, paieškos taip pat nebus lengvos - dėl sustojusios naujų mašinų gamybos, žmonės nelinkę atsisveikinti su savo senuoju automobiliu. Susiklosčiusi situacija pakoregavo ir transporto priemonių kainas, bet prognozuojama, kad jų augimas turėtų sustoti.Į Lietuvą jau trejus metus iš eilės grįžta vis daugiau lietuvių. Augant grįžtančiųjų jaumų žmonių skaičiui, daugėja ir grįžtančiųjų su vaikais.Į LRT girdi kreipėsi Kretingos gyventojai, kurie sulaukė pranešimų, kad namas, kuriame jie gyvena, bus parduotas, o jiems teks išsikraustyti. Ne vienerius metus gerbūvį čia kūrę žmonės nustėro: dauguma gyventojų - senjorai, kurie patys nuomotis ar įsigyti kitą būstą neišgalės. Galiausiai sprendimą rasti pavyko - pastatą iš Turto banko perims savivaldybė, kuri ne tik neiškraustys esamų gyventojų, bet laisvuose butuose įrengs socialinius būstus.Latvijoje nuo kitų mokslo metų mokyklose palaipsniuii bus mokoma tik latvių kalba. Ne išimtiS ir vadiiinamosios tautiiinių mažumų mokyklos, kuriose pAmokas lanko daug rusakalbių. Latvijos įstatymų leidėjų teigimu, ši reforma - vienintelis būdas užtikrinti visišką kitakalbių integraciją šalyje, tačiau kaip šią reformą vertina labiausiai rusakalbių apgyvendinto Latvijos regiono gyventojai, kaip reformai ruošiasi čia veikiančios mokyklos?Ved. Rūta Kupetytė

Metų sandūroje Lietuvos meteorologai vieną po kito fiksavo šilumos rekordus.Sausio 1 d. Druskininkuose oras sušilo beveik iki +15C, ir tai buvo naujas paros rekordas tiek nacionaliniu, tiek vietos lygiu. Iki mėnesio rekordo šilumos anomalijų pritrūko tik Biržuose, Klaipėdoje ir Palangoje.Specialistai skelbia, kad pirmą kartą per visą stebėjimų istoriją sausio 1 d. minimali oro temperatūra nenukrito žemiau +10C. Dabar jie svarsto, kaip šį naują reiškinį pavadinti – gal „žiemos tropine naktimi“?Pasak Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos, praėję metai šalyje buvo vidutiniškai pusę laipsnio šiltesni už įprastines klimato sąlygas.Pirmąją naujųjų dieną nacionaliniai šilumos rekordai pasiekti irNyderlanduose, Danijoje, Čekijoje, Latvijoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje – čia oras sušilo iki beveik +19C. Europos Sąjungos duomenimis, 2022-ieji buvo penkti šilčiausi metai pasaulyje, o vasara Europoje buvo dvigubai šiltesnė už pastarųjų 30 metų vidurkį. Tai yra sparčiausiai šylantis pasaulio žemynas.Ką miestai gali padaryti ir ką daro, kad prisitaikytų prie neišvengiamai besikeičiančio klimato?Autorė Vaida Pilibaitytė

Pirmojo pasaulinio karo istorinis ir kultūrinis paveldas Zarasų krašte atrandamas iš naujo. Rytų Lietuvos pasienio miestas ribojasi su Latvija. Abiejuose pusėse miškuose, gyvenvietėse, pakelėse gausu Vokietijos kaizerinės kariuomenės paliktų bunkerių, keistų statinių, sudėtingos įtvirtinimų sistemos fragmentų. Zarasų krašte, kaip ir Latvijoje, buvo sukurta unikali fortifikacijos sistema. „Gyvybės ir mirties“ fronto linija kelerius metus laikėsi Lietuvos ir Latvijos teritorijoje.Šiandien šis paveldas vilioja lankytojus. Istorikas Ramūnas Keršys iš Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro kviečia į žygį.Latvijoje, Medumo gyvenvietėje, su Pirmojo pasaulinio karo ekspozicija supažindina Medumo pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Miropija Petkune. Turmante laukia susitikimas su seniūnu Stanislovu Stankevičiumi.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Klimato aktyvistai skirtinguose Europos miestuose imasi tos pačios dėmesio atkreipimo į klimato kaitos problemą taktikos – dažais ar kitais skysčiais apipila garsius meno kūrinius. Kaip vertinti tokį veikimo būdą? Ar iš klimato aktyvistų Lietuvoje irgi galima tikėti panašių veiksmų? Pokalbis su klimato aktyviste, judėjimo „Extinction Rebellion Lietuva“ nare Gabija Gorobecaite-Jociene.Lietuvoje 40 procentų visų nusižudžiusiųjų yra vyresni nei 60 metų. Kodėl taip yra? Apie tai kalbamės su „Vilnius sveikiau“ Savižudybių rizikos valdymo algoritmo koordinatore Viktorija Andreikėnaite ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialiste Indre Krivickaite.Lietuvoje koncertuoti ruošiasi Rusijos estrados karaliene vadinama Svitlana Loboda. Daininkė ukrainietė, tačiau iki karo koncertuodavo Rusijoje, o publikacijų antraštės skelbė, kad ji populiarumu nurungė Rusijos scenoje karaliavusius Alą Pugačiovą ir Filipą Kirkorovą. Okupavus Krymą Loboda dainavo raudonąją armiją šlovinančias pergalės dainas. Prasidėjus plataus masto karui Loboda nusprendė pakeisti pažiūras, tačiau Latvijoje jai neleista dalyvauti labdaros koncerte Ukrainai paremti, o Ukrainos ambasada Latvijoje pareiškė, kad tai padaryta dėl jos veiklos Rusijoje. Apie tai Astos Martišiūtės reportažas, taip pat pokalbis su režisieriumi, Lietuvos ukrainiečių bendrijos nariu Aleksu Matvejevu.Karo siaubą Mariupolyje visam pasauliui perteikė Evgeniy Maloletka fotografijos. Vienos labiausiai sukrėtusių jo nuotraukų – iš rusų bombarduojamų gimdymo namų Mariupolyje. Jį kalbina LRT Klasikos laidų vedėjas Marius Eidukonis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Seime bus diskutuojama apie visuomeninės žiniasklaidos vaidmenį krizių metu. Sesijoje bus aptariama, kaip visuomeninė žiniasklaida atlieka savo darbą net tada, kai žurnalistams ir darbuotojams kyla grėsmė, pavyzdžiui, per pandemiją, vis labiau susiskaldžiusiose visuomenėse arba rengiant reportažus apie karą Ukrainoje.Seimo posėdį šiandien planuojama pradėti užsienio reikalų ministro G. Landsbergio interpeliacija. Ministras čia turėtų atsakyti į jam opozicijos užduotus klausimus. Interpeliacija Landsbergiui nėra pirmoji šiai Vyriausybei. Jos jau vyko energetikos, sveikatos apsaugos, žemės ūkio ministrams. Seimo opozicija neatmeta, kad netrukus interpeliacija gali būti inicijuojama ir kitiems ministrams. Kiek prasmingos interpeliacijos ministrams?A. Lukašenkai pagrasinus, kad lietuviško kapitalo įmonės bus nacionalizuotos, verslininkai tikisi, kad to neįvyks, tačiau nepuoselėja vilčių greitai parduoti verslus ir dingti iš diktatūrinės valstybės. Ekspertai sako, kad verlsus gali perimti Rusijos piliečiai.Seimas balsuos dėl kitų metų biudžeto projekto priėmimo. Po antro biudžeto svarstymo praėjusią savaitę Vyriausybė sulaukė naujų siūlymų už daugiau kaip pusę milijardo eurų, bet atsižvelgta vos į porą. Pokalbis su Finansų ministre G. Skaiste.Prieš dvejus metus pradėtas „Ignitis grupės“ akcijų viešas platinimas, siekiant pritraukti investuotojus, tapo patraukliu sprendimu kai kuriems politikams. Akcijų turi bei dividendus gauna ir „Ignitis grupę“ tiesiogiai kuruojantis finansų viceministras. Tačiau jis deklaravo tik akcijų pirkimo faktą – tebesitęsiantis ryšys su bendrove nebuvo paviešintas, kol apie tai nepasiteiravo LRT Tyrimų skyrius. Tarp „Ignitis grupės“ akcininkų - ir su energetikos ministru susijusi įmonė.Lietuvoje koncertuoti ruošiasi Rusijos estrados karaliene vadinama Svitlana Loboda. Dainininkė ukrainietė, tačiau iki karo koncertuodavo Rusijoje, o publikacijų antraštės skelbė, kad ji populiarumu nurungė Rusijos scenoje karalavusius Alą Pugačiovą ir Filipą Kirkorovą. Okupavus Krymą Loboda dainavo raudonąją armiją šlovinančias pergalės dainas. Prasidėjus plataus masto karui Loboda nusprendė pakeisti pažiūras, tačiau Latvijoje jai neleista dalyvauti labdaros koncerte Ukrainai paremti, o Ukrainos ambasada Latvijoje pareiškė, kad tai padaryta dėl jos veiklos Rusijoje.Ved. Rūta Kupetytė

Likus mažiau nei metams iki savivaldos rinkimų, gyventojai paprastai ir patogiai gali patikrinti, kaip jų išrinktiems merams sekasi įgyvendinti prieš rinkimus duotus pažadus.Prasideda aviacijos žiemos sezonas. Dalies krypčių nebelieka, bet atsiranda naujų, pvz., į slidinėjimo kurortus. Iš viso žiemą Lietuvos gyventojai galės rinktis iš 69 skirtingų skrydžių.„Esu ir Latvijos, ir Lietuvos patriotas“, – sako Latvijos nepriklausomybės akto signataras, profesorius emeritas Valdemaras Strikis. Jis džiaugiasi, kad šiandien Lietuvos ir Latvijos santykiai geri, bet pabrėžia, kad Lietuvai pasisekė šiek tiek labiau nei Latvijai, nes jai daugiau problemų kyla dėl Latvijoje gyvenančios gausios rusų tautinės mažumos. Pokalbis su profesoriumi Valdemaru Strikiu – po 11 val. žinių.MO muziejus ir LRT jau trečius metus kviečia dalyvauti internetiniame žaidime „MOdisėja“, kuris padeda daugiau sužinoti apie modernųjį meną.Ved. Edvardas Kubilius

Teismui imantis už šnipinėjimą nuteisto A. Paleckio įsteigtos organizacijos likvidavimo bylos, Tarptautinis geros kaimynystės forumas ketina plėstis ir steigti savo filialus Lenkijoje ir Latvijoje.Konservatorių frakcijoje tęsiasi kivirčai dėl to, ar Seimo nariai gali registruoti su Vyriausybe nederintus pasiūlymus biudžetui. Praėjusią savaitę partijos prezidiumas nusprendė, kad taip būti negali, nors keturi Tėvynės sąjungos atstovai jau buvo įregistravę siūlymą neribotai pratęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo ir kultūros sektoriams. Dabar pasigirdo kalbų, kad komitetams pirmininkaujantys ir biudžetui nederintų pasiūlymų turintys politikai patys pasitikrintų, ar turi pasitikėjimą vadovauti.Pirmadienį ryte Kyjivą atakavo dešimtys Rusijos dronų-kamikadzių. Agresorė ir vėl taikėsi į gyvenamuosius namus ir energijos infrastruktūrą. Žuvo mažiausiai šeši žmonės, daug gyvenviečių vėl liko be elektros. Pati Rusija tvirtina, kad pataikė į visus nustatytus taikinius. Pokalbis su Ukrainos Aukščiausios Rados nare Solomija Bobrovska.Planuojama, kad pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas visose Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose būtų privalomas nuo 2024 metų rugsėjo mėnesio. Kurso organizavimu rūpinasi Lietuvos šaulių sąjunga.„30 daiktų iš muziejaus rinkinių“ – taip vadinasi nauja paroda, kurią pristato Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, įsikūręs buvusio KGB vidaus kalėjimo-tardymo izoliatoriaus kamerose. Tai pirmąkart viešais eksponatais tapę autentiški tremtinių, politinių kalinių ir Lietuvos partizanų naudoti prietaisai, savadarbės atminimo dovanos, su savimi tremtyje ar lageriuose turėtos simbolinės relikvijos – altorėliai, rožiniai, papuošalų ir laiškų dėžutės, nuotraukų rėmeliai, siuviniai-atvirukai, tabokinės, ginklų dėtuvės ar dokumentų slėptuvės.Ved. Liepa Želnienė

Karolis Tiškevičius, Donatas Urbonas ir Kristupas Žemaitis kalbėjo apie Lietuvos rinktinės pasirodymą Latvijoje, Igno Brazdeikio debiutą, intrigas Eurolygoje, „Žalgirio“ naujokus ir galimai rekordinį Belgrado „Partizan“ biudžetą. Tinkalaidę pristato Nr. 1 Lietuvoje skolų išieškojimo platforma www.eskolos.lt. Su nuolaidos kodu -20% skolos išieškojimui. Nuolaidos kodas: BASKETNEWS20 Temos: Ką vestuvių data sako apie Žemaičio proveržį (00:00); Latvių sprigtas: gėdingas ar logiškas? (07:50); Vienintelis rinktinės pozityvas (13:00); Ko trūksta naujajai lietuvių kartai (19:20); Europos tvarkaraščio tragedija (23:51); Žiemelio klubo kliurka ir smūgis (26:39); Ką apie Čanako ir Kalaitzakio likimą susirašinėja „Lietkabelio” žaidėjai (36:20); Žemaičio favoritas ir Čanakas CSKA radare (42:15); Kosminis „Partizan” planuojamas biudžetas (48:57); Kandidatai pakeisti Jordi Bertomeu (51:00); Hayeso kaina ir kodėl „Rytas” neverks dėl Butkevičiaus (53:02); „Žalgirio” kova dėl Chris Jones (1:04:20); Kristupo Žemaičio vestuvių atgarsiai (1:07:25); Kaip NBA skautai pražiūrėjo Miniotą (1:08:44).