POPULARITY
Pasaulyje: britai ir pasaulis atsisveikina su karaliene Elžbieta II. Kas bus naujoji Anglijos kultūros reikalų sekretorė? Šiuolaikinės kultūros dekadanso priežastys.Rugsėjo 11-ąją rašytojui, vertėjui, profesoriui Tomui Venclovai sueis 85-eri.Jonas Gutauskas Kaune, trijuose troleibusuose įkūrė rokenrolo kavinę „14 stotelė“. Čia yra ne tik kavos, bet ir garso siena. Pasakoja Kotryna Lingienė.Valentino Klimašausko sudarytame leidinyje „Žodžiai, žodžiai, žodžiai arba Lietuvos menininkų tekstai” 25 kūrėjų rašiniai tampa erdve meniniams sumanymams skleistis ir eksperimentuoti. Bet ar gali būti, kad po meninio eksperimento pavadinimu slepiasi tiesiog prastas tekstas?Literatūrologo Mindaugo Kvietkausko komentaras apie pasikeitusias pasaulio koordinates ir Vidurio Europos dramą (kartojimas).Aktorius Valentinas Masalskis su pulkininko vaidmeniu grįžo į didžiuosius ekranus Marato Sargsyano filme „Tvano nebus“. O rugsėjį Masalskio įkurtas Klaipėdos jaunimo teatras mini veiklos 10-metį. Pokalbis apie šviesią kino ateitį ir būtiną teatro reformą.Ved. Juta Liutkevičiūtė
Kultūros aktualijos spaudos puslapiuose.Molėtų rajono Drąsių kaime įsikūręs profesionalus muzikinis teatras vaikams, šeimai bei mokyklai „Teatriukas“ šiemet mini 25-erių metų meninės veiklos sukaktį ir šalia visų turimų kūrybinių planų ėmėsi socialinio verslo kaimo vietovėje.Literatūrologo Mindaugo Kvietkausko komentaras apie pasikeitusias pasaulio koordinates ir Vidurio Europos dramą.Išskirtinis interviu su pasauline džiazo legenda Kurtu Ellingu.MO terasoje pasirodys jauni muzikos atlikėjai – kaip atrodo pirmieji žingsniai muzikos pasaulyje?Su architektūros ir paveldosaugos atstovais ieškosime būdų paveldo architektūrai susikalbėti su šiuolaikine.Kauno dramos teatro aktorės, skaitovės Virginijos Kochanskytės 70–asis jubiliejus.Ved. Urtė Karalaitė
Pasaulyje: NASA fotografijos iš kosmoso platybių, skulptorius robotas, protesto menas bei Džeimso Bondo teminės muzikos atsiradimo istorijaKelionę per Lietuvos miestus įpusėjo Klimato muziejus. 4 jūriniuose konteineriuose interaktyviai pristatomi didžiausi klimato kaitos iššūkiai.Naujosios elektrinės lietuviškos estrados duetas „Superkoloritas“ ruošiasi debiutiniam koncertui. Giedrė Nalivaikaitė ir Adomas Koreniukas sako, kad žmonės ir taip puikiai supranta, kad gyvenimas sunkus, dėl to savo harmoninga ir nostalgiška muzika jie nori skleisti šviesą.Literatūrologo Mindaugo Kvietkausko komentaras apie pasikeitusias pasaulio koordinates ir Vidurio Europos dramą.Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta paroda „Patalai ir purslai. Laisvalaikis XX-XXI a. Lietuvos dailėje“. Ką žmonės veikia, kai galima nieko neveikti? Pasakoja kuratorė Goda Aksamitauskaitė.Kultūros ministerija aukščiausia premija įvertino ir geriausiu 2021 m. kultūros centru pripažino Palangos kultūros ir jaunimo centrą. Jam penkerius metus vadovauja Vita Petrauskienė, niekada nesvajojusi dirbti Palangoje. Čia netrūksta dėkingų aplinkybių – yra ir savivaldybės palaikymas, ir gera infrastruktūra, ir kultūrai nusiteikę lankytojai. Nepaisant to, sunkiausia darbo dalis – bendruomenės būrimas ir atvirų tarpusavio santykių palaikymas.Ved. Juta Liutkevičiūtė
Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.Savaitgalį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras išsirinko naujuosius koncertmeisterius – orkestro koncertmeisteriu tapo Dainius Peseckas, o antrų smuikų grupės koncertmeisterio poziciją nuo šiol užims Linas Valickas. Įspūdžiais po konkurso dalinasi LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas ir viena iš koncertmeisterių konkurso narių, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertmeisterė Dalia Dėdinskaitė.Apie Sausio 13-osios naktį eilėraštį „Imperijos žūtis“ parašiusį Gintarą Grajauską kalbina Česlovas Burba.Literatūrologo Mindaugo Kvietkausko komentaras Irenai Veisaitei atminti.Jau antrus metus iš eilės niekam Lietuvoje nesuteikiamas nacionalinio mecenato vardas. Vyriausybės programoje numatyta mecenavimo įstatymo peržiūra. Ko trūksta, kad verslas Lietuvoje aktyviau investuotų į kultūrą? Pokalbis su kultūros viceministru Vygintu Gasparavičiumi, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriumi, Mecenavimo tarybos pirmininku Vydu Dolinsku, naujais Vilniaus miesto savivaldybės mecenatais verslininkais Danu Tvarijonavičiumi ir Mariumi Čiuželiu.„Klasikos koncertų salė“ – savaitės koncertus per LRT KLASIKĄ pristato vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Sausio 13-ąjai artėjant – žvilgsnis į istorijos refleksijas teatre su dokumentinių spektaklių režisieriumi Jonu Terteliu. Kaip teatro kūryba pakeitė jo santykį su istorija? Kokį spektaklį apie Sausio 13-ąją jis pats pastatytų?Ved. Indrė Kaminckaitė
Šiemet minint Sausio 13-osios trisdešimtmetį, LRT RADIJAS kviečia į ekskursiją, kurios metu prabils 13 šiai datai svarbiausių pastatų ir objektų.Apie iniciatyvą „Panevėžio projekcijos“ – kaip Panevėžio visuomenės sveikatos biuras pasitelkė kino meną skatinant miestiečių diskusiją apie psichologinę sveikatą.Istorikas Mindaugas Balkus tyrinėja Kauno gatvių pavadinimus. Ką jie padėjo sužinoti apie miesto kaitą tarpukariu bibliografo klausinėja Kotryna Lingienė.Kultūros žurnalas „Literatūra ir menas“ pristato suskaitmenintą 600 nuotraukų archyvą. Apie užfiksuotas istorines akimirkas pasakoja žurnalo redaktorius Gytis Norvilas.Literatūrologo Mindaugo Kvietkausko komentaras Irenai Veisaitei atminti.Pasaulyje: Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje atsigręžta į skaudžią praeitį, Beiruto paroda apie sprogimo žaizdas, atrastų kinų monetų mįslės Didžiojoje Britanijoje.Visame pasaulyje pasirodantis muzikos selektorius ir kūrėjas, ilgametis radijo laidų vedėjas Manfredas Bajelis sako, kad stovėdamas prie didžėjaus pulto užaugino jau kelias kartas. Ir pasikeitė tik kartos, o ne energija, su kuria lietuviai ateina į šokių aikšteles.Ved. Juta Liutkevičiūtė
Kultūros naujienos spaudoje. „Kai išvažiavau į Ameriką, žmonės ėmė vis dažniau kviesti pagroti kanklėmis ir aš supratau, kad tikrai susidomėjimas jomis yra didelis, nes niekas tokio instrumento nėra matęs. Tada pagalvojau, kad laikas į kankles pažiūrėti rimčiau ir jas įtraukti į mano atliekamą džiazo muziką“, - sako atlikėja, kompozitorė Simona Smirnova. Tęsiame projektą „Atminties akmenys“ apie žymius Lietuvoje gyvenusius žydus. Šį kartą – pasakojimas apie Lietuvių dailės klasiką Augustiną Savicką. Mykolas Drunga apžvelgia užsienio kultūrinę spaudą. Apžvalga - apie aktorius, norinčius vaidinti su publika, apie soprano balsu dainuojantį vyrą, apie baldus ir kaukes ir apie nepaprastą pagarbą mirusiam prancūzų aktoriui Mišeliui Piccoli. Kaip planuojama organizuoti kultūros renginius? Pasak kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko, planuojama, kad nuo birželio 1 dienos bus galima organizuoti renginius iki 100 dalyvių uždarose patalpose, o iki 300 dalyvių - atvirose erdvėse, laikantis nustatytų atstumų ir kitų apsaugos priemonių. Pokalbis su leidinio „Vinco Svirskio mediniai stebuklai“ sudarytoja, fotografijos istorike dr. Margarita Matulyte. Šiuolaikinio šokio asociacija atneša šokį į kiemus, pasakoja Asociacijos pirmininkė Agnietė Lisičkinaitė. Vilniaus fotografijos galerijoje veikiančios Andriaus Repšio parodos „4 m² Laisvės“ fotografijose lemtingai susitiko dvi panoptikinės sistemos – kalėjimas ir dronas. Ved. Birutė Rutkauskaitė.
Spaudos kultūros naujienų apžvalga.Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko komentaras apie pradinį paramos kultūros sričiai priemonių planą.Prezidento patarėja Sonata Šulcė sako, kad pandemijos ir karantino laikotarpiu ypač atsiskleis valstybės požiūris į kultūros sektorių.Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka kartu su viešosiomis bibliotekomis, kaip sako projekto koordinatorius Donatas Kubilius, aktyviai dalyvauja Robotikos mokyklos iniciatyvoje – 3D spausdintuvais spausdina apsauginius veido skydus medikams.Pandemija ir karantinas tiesiogiai ir stipriai palietė visą AGATA veiklos sritį – tiek atlikėjus, tiek įrašų gamintojus, kurie staiga neteko pagrindinių savo pajamų, tiek verslą, kuris vertina muziką, ją naudoja ir už ją susimoka. Kokios galimos išeitys ir sprendimai – pokalbis su AGATA vadovais Agne Begete ir Mindaugu Budvyčiu.„Įsivaizduokite, kad jūs nieko nežinote apie marą ir cholerą, nei kaip jos ateina, nei kaip jas gydyti, jūs esate apimtas baimės, todėl jums reikia jas kažkaip įsivaizduoti, sukonkretinti, kad galėtumėte jas suprasti“, – sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Asta Skujytė-Razmienė. Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie epidemijas lietuvių mitologijoje.Kino industrija taip pat jaučia laikiną sustojimą – filmavimai sustabdyti, reklamų kūrimai atšaukti, kelionių po festivalius, pristatant geriausius filmus, taip pat nebeliko. Apie tai Austėja Kuskienė.Ved. Laima Ragėnienė.
Kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai“ kovo mėnesio numerio apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui apmokėti kūrybines prastovas meno kūrėjams. Kultūros ministro dr. Mindaugo Kvietkausko komentaras.Įvertinęs iššūkius, kurie laukia ugdymo įstaigų bendruomenių, Vytauto Didžiojo universitetas pasiūlė pagalbą mokykloms, rengiantis ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu. Apie šią iniciatyvą – VDU Inovatyvių studijų instituto vadovė prof. Airina Volungevičienė.Literatūros kritikė Elžbieta Banytė aptaria portugalų rašytojo Fernando Pessoa „Nerimo knygą" („Odilė“) ir Čilės rašytojo Roberto Bolano romaną "2666" („Kitos knygos“).Kaip Lietuvos regionuose veikiantys teatrai paminės Tarptautinę teatro dieną ir kaip su iššūkiais karantino sąlygomis kūrybiškai tvarkosi? Pokalbis su Alytaus miesto teatro vadove Inesa Pilvelyte, Klaipėdos dramos teatro vadovu Tomu Juočiu ir Šiaulių dramos teatro vadovu Aurimu Žviniu.Menininkui kurti scenoje – tai didžiulė laisvė ir galimybė atitrūkti nuo realybės. Niekas nevaržo, kaip kad kasdieniame gyvenime - sako balerina Eglė Špokaitė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos bei Auksinio scenos kryžiaus laureatė.Ved. Laima Ragėnienė.
Mindaugo Kvietkausko eseistikos rinkinys „Uosto fuga”. Skaito aktorius Ramūnas Abukevičius.
Mindaugo Kvietkausko eseistikos rinkinys „Uosto fuga”. Skaito aktorius Ramūnas Abukevičius.
Buvę ir būsimi Mindaugo Kvietkausko kolegos jį vadina karštakošiu žmogumi, mat kone visi susitikimai, kuriuose būna aštresnių klausimų, esą baigiasi durų trankymais. Premjeras, pristatydamas naująjį kultūros ministrą, juokavo, kad dabar vyriausybėje būsite dar du tokie greitai užsidegantys politikai. Kaip šį charakterio bruožą M. Kvietkauskas ketina išnaudoti kultūros padėčiai gerinti? „Dienos temoje“ – žurnalistės Indrės Makaraitytės interviu su naujuoju kultūros ministru M. Kvietkausku.
Orų prognozė ir informacija apie eismo sąlygas. Pasitinkame į Lietuvą grįžtančius plaukikus iš pasaulio plaukimo čempionato Kinijoje. Verslo naujienose – apie nekilnojamo turto rinką.Premjeras Saulius Skvernelis Prezidentei teikia literatūrologo, poeto Mindaugo Kvietkausko kandidatūrą į kultūros ministrus. Santaros klinikos praneša, kad visų kraujo grupių atsargos yra ties kritine riba. Bažnytinio paveldo muziejuje pristatomas kunigo Antano Saulaičio kolekcija „Misijų stotelė“. Lenkijos Katovicų mieste pasibaigusioje JT klimato kaitos konferencijoje buvo sutarta dėl istorinės taisyklių knygos, kaip įgyvendinti Paryžiaus klimato kaitos sutartį. Vis dėlto šalims nepavyko susitarti dėl nacionalinių pastangų siekiant sumažinti į aplinką išmetamų anglies dujų kiekį, o aplinkosaugos ekspertai pastebi, kad net ir nacionaliniu lygiu sunku susitarti ir laikytis taisyklių.Kaip keičiasi verslo nuotaikos, kuriose savivaldybėse daugiausiai, o kuriose mažiausiai kliūčių verslui, kaip mažinti barjerus smulkiajam verslui? Pristatomas „Verslo kliūčių žemėlapio“ tyrimas. Savaitės komentaras (parengė V. Keršanskas). ŠMM pristatys, kaip tobulintų etatinį apmokėjimo modelį.Su rubrika „Mokslo vardai“ apie tai, ką reiškia mokytis daugiakultūrėse grupėse. Kaip išgyvenami tarpkultūriniai susidūrimai ir kokia jų įtaka mokymosi pasiekimams?Dar laidoje – spaudos apžvalga, kultūros renginių anonsas.Ved. Artūras Matusas.
Orų prognozė ir informacija apie eismo sąlygas. Pasitinkame į Lietuvą grįžtančius plaukikus iš pasaulio plaukimo čempionato Kinijoje. Verslo naujienose – apie nekilnojamo turto rinką.Premjeras Saulius Skvernelis Prezidentei teikia literatūrologo, poeto Mindaugo Kvietkausko kandidatūrą į kultūros ministrus. Santaros klinikos praneša, kad visų kraujo grupių atsargos yra ties kritine riba. Bažnytinio paveldo muziejuje pristatomas kunigo Antano Saulaičio kolekcija „Misijų stotelė“. Lenkijos Katovicų mieste pasibaigusioje JT klimato kaitos konferencijoje buvo sutarta dėl istorinės taisyklių knygos, kaip įgyvendinti Paryžiaus klimato kaitos sutartį. Vis dėlto šalims nepavyko susitarti dėl nacionalinių pastangų siekiant sumažinti į aplinką išmetamų anglies dujų kiekį, o aplinkosaugos ekspertai pastebi, kad net ir nacionaliniu lygiu sunku susitarti ir laikytis taisyklių.Kaip keičiasi verslo nuotaikos, kuriose savivaldybėse daugiausiai, o kuriose mažiausiai kliūčių verslui, kaip mažinti barjerus smulkiajam verslui? Pristatomas „Verslo kliūčių žemėlapio“ tyrimas. Savaitės komentaras (parengė V. Keršanskas). ŠMM pristatys, kaip tobulintų etatinį apmokėjimo modelį.Su rubrika „Mokslo vardai“ apie tai, ką reiškia mokytis daugiakultūrėse grupėse. Kaip išgyvenami tarpkultūriniai susidūrimai ir kokia jų įtaka mokymosi pasiekimams?Dar laidoje – spaudos apžvalga, kultūros renginių anonsas.Ved. Artūras Matusas.
In memoriam Eimuntas Nekrošius. Pokalbis su Vokietijos istoriku, kino režisieriumi ir prodiuseriu Felixu Molleriu. Herkaus Kunčiaus „Lietuviškos apybraižos“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Mindaugo Kvietkausko komentaras. Audros Girijotės pasakojimas apie aktualiąją Estijos kultūrą. Su dailininku ir režisieriumi Rimu Driežiumi keliausime po lėlių teatro istoriją atskleidžiančią parodą „Dailė lėlių teatre“.
Mindaugo Kvietkausko eseistikos rinkinys „Uosto fuga”. Skaito akttorius Ramūnas Abukevičius.
Mindaugo Kvietkausko eseistikos rinkinys „Uosto fuga”. Skaito akttorius Ramūnas Abukevičius.
Mindaugo Kvietkausko eseistikos rinkinys „Uosto fuga”. Skaito aktorius Ramūnas Abukevičius.
Mindaugo Kvietkausko eseistikos rinkinys „Uosto fuga”. Skaito aktorius Ramūnas Abukevičius.
Apie spektaklio „Dreamland“ idėją. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Kas laukia Panevėžio J. Miltinio teatro. Rimo Norvaišos kultūros komentaras. Dr. Mindaugo Kvietkausko esė knyga „Uosto fuga“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“. „Meno parko“ atsiradimo prieš 20 metų aplinkybes prisimena galerijos vadovas, dailininkas Arvydas Žalpys.
Apie spektaklio „Dreamland“ idėją. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Kas laukia Panevėžio J. Miltinio teatro. Rimo Norvaišos kultūros komentaras. Dr. Mindaugo Kvietkausko esė knyga „Uosto fuga“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“. „Meno parko“ atsiradimo prieš 20 metų aplinkybes prisimena galerijos vadovas, dailininkas Arvydas Žalpys.
Akcija „Metų knygos rinkimai“: Mindaugo Kvietkausko esė rinktinė „Uosto fuga“.Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ apžvalga.Rubrika „Kalbos rytas“: apie lietuvių kalbos pokyčius.Pokalbis su režisieriumi F. Fayyadu apie žmogiškumą tragiškų įvykių akivaizdoje.„Klasikos enciklopedija“: valstybės simboliai – herbas, vėliava ir himnas.
Akcija „Metų knygos rinkimai“: Mindaugo Kvietkausko esė rinktinė „Uosto fuga“.Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ apžvalga.Rubrika „Kalbos rytas“: apie lietuvių kalbos pokyčius.Pokalbis su režisieriumi F. Fayyadu apie žmogiškumą tragiškų įvykių akivaizdoje.„Klasikos enciklopedija“: valstybės simboliai – herbas, vėliava ir himnas.
„Laikausi tos absoliučiai nemodernios ir nepostmodernios minties, kad yra žodžio ir tikrovės ryšys“, – apie neplanuotus nušvitimus rašant esė pasakoja Mindaugas Kvietkauskas.Praėjusių metų pabaigoje pasirodė Mindaugo Kvietkausko esė knyga „Uosto fuga“. Beveik tuo pačiu metu autorius buvo apdavanotas ir Broniaus Savukyno premija „už platų raštijos ir kultūros istoriko akiratį, temų aktualumą bei puikų literatūrinį stilių.“Intelektuali, problemiškus kultūros klausimus svarstanti arba klajojanti teritorijomis, kur tenka kliautis ne parengtais žemėlapiais, o intuicija, Mindaugo Kvietkausko esė yra tikrai išskirtinė mūsų literatūros kontekste. Autoriui svarbi ir nutrūkusi Vaidoto Daunio linija, ne egocentriška, o kultūrai įsipareigojanti, atsakinga laikysena.Kokie gi tikrovės ir teksto susitikimai vyksta „Uosto fugoje“? Kaip turime elgtis su savo daugiatautės kultūros paveldu? Kaip puoselėti kultūros formas vartotojų visuomenėje ir trumpalaikiais projektais formuojamame akademiniame gyvenime? Ir kodėl reikia stabtelėti pažiūrėti į mėlyną rūką?
„Laikausi tos absoliučiai nemodernios ir nepostmodernios minties, kad yra žodžio ir tikrovės ryšys“, – apie neplanuotus nušvitimus rašant esė pasakoja Mindaugas Kvietkauskas.Praėjusių metų pabaigoje pasirodė Mindaugo Kvietkausko esė knyga „Uosto fuga“. Beveik tuo pačiu metu autorius buvo apdavanotas ir Broniaus Savukyno premija „už platų raštijos ir kultūros istoriko akiratį, temų aktualumą bei puikų literatūrinį stilių.“Intelektuali, problemiškus kultūros klausimus svarstanti arba klajojanti teritorijomis, kur tenka kliautis ne parengtais žemėlapiais, o intuicija, Mindaugo Kvietkausko esė yra tikrai išskirtinė mūsų literatūros kontekste. Autoriui svarbi ir nutrūkusi Vaidoto Daunio linija, ne egocentriška, o kultūrai įsipareigojanti, atsakinga laikysena.Kokie gi tikrovės ir teksto susitikimai vyksta „Uosto fugoje“? Kaip turime elgtis su savo daugiatautės kultūros paveldu? Kaip puoselėti kultūros formas vartotojų visuomenėje ir trumpalaikiais projektais formuojamame akademiniame gyvenime? Ir kodėl reikia stabtelėti pažiūrėti į mėlyną rūką?
Kodėl reikalinga Literatūros taryba? Paulinos Eglės Pukytės knyga dalyvaujanti Metų knygos rinkimuose. Kino kritikas Ulrichas Gregoras apie festivalio „Scanorama“ programą. Mindaugo Kvietkausko kultūros komentaras. Živilė Gallego apie Mažosios Lietuvos intelektualą Jurgį Zauerveiną. Pokalbis su šiuolaikinio meno kūrėju Aidu Bareikiu.
Kodėl reikalinga Literatūros taryba? Paulinos Eglės Pukytės knyga dalyvaujanti Metų knygos rinkimuose. Kino kritikas Ulrichas Gregoras apie festivalio „Scanorama“ programą. Mindaugo Kvietkausko kultūros komentaras. Živilė Gallego apie Mažosios Lietuvos intelektualą Jurgį Zauerveiną. Pokalbis su šiuolaikinio meno kūrėju Aidu Bareikiu.
Vidmantas Kapučinskas apie Panevėžio muzikinį teatrą. Apie atsinaujinusią Vilniaus katedros varpinę. Prof. Antonino Albarosa apie grigališkąjį chorą. Mindaugo Kvietkausko kultūros komentaras. Berlyno galerijoje Davido Bowie kūrybos paroda. Šiuolaikinio meno kūrėjas Žilvinas Kempinas.
Vidmantas Kapučinskas apie Panevėžio muzikinį teatrą. Apie atsinaujinusią Vilniaus katedros varpinę. Prof. Antonino Albarosa apie grigališkąjį chorą. Mindaugo Kvietkausko kultūros komentaras. Berlyno galerijoje Davido Bowie kūrybos paroda. Šiuolaikinio meno kūrėjas Žilvinas Kempinas.
Laidoje, pasitelkę naują leidinį, dar kartą prisiminsime vieną iškiliausių XX a. Lietuvos ir pasaulio kultūros asmenybių, poeatą, rašytoją ir mąstytoją, Nobelio premijos laureatą Česlovą Milošą. Poeto šimtosioms gimimo metinėms lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido literatūrologų Viktorijos daujotytės ir Mindaugo Kvietkausko monografiją "Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai".
Laidoje, pasitelkę naują leidinį, dar kartą prisiminsime vieną iškiliausių XX a. Lietuvos ir pasaulio kultūros asmenybių, poeatą, rašytoją ir mąstytoją, Nobelio premijos laureatą Česlovą Milošą. Poeto šimtosioms gimimo metinėms lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido literatūrologų Viktorijos daujotytės ir Mindaugo Kvietkausko monografiją "Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai".