POPULARITY
Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalgaPokalbis su Lucija Martinkevič apie lietuvių kalbos pamokas Baltarusijoje ir kaip sekasi ukrainiečių vaikus mokyti kalbėti lietuviškai.Pietų Korėjos Gwangju mieste atidaryta Jonui Mekui skirta paroda.Kodėl jauni aktoriai pasirinko Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrą ir kaip tai gali keisti patį teatro repertuarą?Projektas „FIXUS Mobilis“ skaičiuoja jau trečius veikos metus. Kokių rezultatų per juos pasiekta?Pasibaigė Kaunas Europos kultūros sostinė 2022. Jam organizuoti sukurta ir išugdyta profesionalų komanda surengė šimtus renginių. Kaip neišvaistyti sukaupto potencialo ir išlaikyti tęstinumą?Kurdamas „Rytietiškąją trilogiją“ Bernardas Bertolucci pasitelkė „muzikinius skersvėjus“ kuriantį Ryuichi Sakamoto. Kaip jie skambėjo filme?Sicilijoje atidaryta Lietuvos menininkų Dainiaus Trumpio ir Vaivos Kovieraitės-Trumpės paroda.Lietuvos menų kūrėjų asociacijos premija šiemet atiteko stiklo dailininkei Daliai Truskaitei. Kokia menininkės kasdienybė?Ved. Marius Eidukonis
Pokalbis su Sicilijoje viešbutį ir restoraną su vyru turinčia Simona Crisafulli.Išleista knyga apie asmenines bibliotekas „Gyvenimas tarp knygų“. Kokias knygas vertina tie, kurių gyvenimas susijęs su knygomis – bibliofilai, mokslininkai, rašytojai, vertėjai? Laidoje lankosi 2 iš 3 knygos autorių - Jūratė Jaseliūnienė (Samušytė) ir Asta Lipštaitė.Šiandien minima žvalgų diena. Pokalbis su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vyresniuoju istoriku dr. Severinu Vaitiekumi apie Lietuvos žvalgybos istoriją, jos ryšius su ukrainiečių žvalgyba ir žvalgybos svarbą karo Ukrainoje kontekste.LRT.lt tęsia projektą „Gyvenu taupiau“. Rugsėjo mėnesį metinė infliacija Lietuvoje siekė virš 20 proc. Žmonių santaupos nuvertėja, tai ar verta taupyti? O ką daryti tiems, kurie jau turi santaupų, kad pinigai neprarastų savo vertės?Lietuvoje atliktas įdomus tyrimas, rodantis, kas lemia, kad žmogus yra linkęs tikėti sąmokslo teorijomis. Apie tai, kas buvo atrasta – LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Ved. Agnė Skamarakaitė
Keičiasi laikai, kinta menas, kultūra, požiūris į tai, kaip ir keičiasi visas pasaulis, tačiau žiemos šventiniu laikotarpiu „Spragtukas“ ir toliau išlieka tas spektaklis, kurį norsi pamatyti vėl ir vėl daugeliui, tad ne visiems ir pasiseka. Kita vertus ši naujametinė pasaka sulaukia dabar ir kritikos dėl politinio korektiškumo. Kuo ypatingas šis Piotro Čaikovskio baletas, kad kone 130 metų džiugina ne tik mažuosius žiūrovus, bet tapo neatsiejama žiemos švenčių dalimi daugelyje pasaulio šalių?Kūrybinės veiklos 10-metį švenčiantis šokio teatras Low Air kviečia į mini festivalį ir premjerą – hibridinį šokio spektaklį „Mėlyna mėlyna“. Izoliacijos, atskirties ir naujos realybės temą plėtojantis spektaklis kviečia į neverbalinį dialogą. „Palikime laisvę žiūrovui, nes suvokti kūrinį galime tik pagal tai, kokią patirtį turime, kas mes esame“,- sako kompozitorė Daina Dieva. Apie spektaklio idėjas ir garso takelį pokalbis su Daina Dieva ir Simonu Nekrošiumi.Kamerinės muzikos ansamblis „FlutesPianoTrio“ susikūrė mielo atsitiktinumo dėka ir jau kviečia į pirmąjį koncertą „Musica Assortita“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje šį vakarą. Tikslas – apjungti lietuvių ir italų kultūras, nes būtent Italija, Sicilijoje, kurioje vienas kitą atrado du fleitininkai ir gimė tokio tarptautinio ansamblio idėja. Užsukome į prieš koncertinę repeticiją kur su fleitininkais Viktorija Marija Zabrodaite ir Francesco Bruno taip pat pianiste Nijole Baranauskaite ir pasikalbėjome apie atradimo džiaugsmą muzikuojant kartu.Eksperimentai su pirmaisiais sintezatoriais ir savitas požiūris į kūrybą. „Užuot šaukęs nežinomo dydžio auditorijai, verčiau renkuosi kurti ką nors kuklesnio ir skirto mažesniam mastui,“- sako japonų kompozitorius ir muzikos atlikėjas Haruomi Hosono. Plačiau apie vieno įtakingiausių menininkų Japonijos pop muzikos istorijjoje, ilgus dešimtmečius formuojančio šios šalies pop muzikos braižą.Vienas talentingiausių Lietuvos saksofonininkų Kęstutis Vaiginis nuolat kviečia savo gerbėjus į muzikinius pokalbius scenoje, suburia tarptautines džiazo muzikantų grupes ir atlieka naujas programas. Ką tik pasirodė naujas CD „Musical Conversations“, jame skamba Kęstučio Vaiginio ir tarptautinės grupės narių kompozicijos. Apie džiazo tradicijas ir modernias improvizacijas, apie džiazo muziką Lietuvoje, apie laisvalaikį ir dukrai skirtus kūrinius - pokalbis su Kęstučiu Vaiginiu.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Gabija Narušytė
Spaudos apžvalgaPokalbis su Glainborno festivalio Didžiojoje Britanijoje meno vadovu.Kokias demokratijos pamokas emigracijoje išmoko fotomenininkas Arūnas Kulikauskas ir kokios baimės jį supo grįžtant į Lietuvą?Vokietijos Blaibacho miesto Kultūros centro vykstančioje rezidencijoje fotomenininkas Gintaras Česonis sengirėse fotografuoja seniausius išlikusius medžius.Lietuvos kūrėjai ir atlikėjai jau ne kartą viešai paskelbė, kad nenori, jog vienuose ar kituose renginiuose skambėtų jų kurta ar atliekama muzika. Kaip tokiais atvejais ginamos atlikėjų teisės ir kokios sankcijos gresia tiems, kas nepaisė atlikėjų norų?Nuo pirmadienio visi LRT Klasikos klausytojai galės išgirsti diskusijas, įrašytas „Homo Cultus“ festivalyje „Visos nuomonės legalios“.Šiaulių dailės galerija inicijuoja menininkų rezidencijos įkūrimą Sicilijoje esančiame Italos mieste.Paulinos Nalivaikaitės muzikos naujienų apžvalgaVed. Marius Eidukonis
Klaipėdos muzikinis teatras ruošiasi Eduardo Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ premjerai. Su režisieriumi Gyčiu Padegimu ir sopranu Rita Petrauskaite kalbasi Česlovas Burba.Su brazilų-olandų kilmės choreografu ir lėlininku Duda Paiva bendrauja Indrė Kaminckaitė.Kodėl kūryba nepadeda geriau pažinti pasaulio? Pokalbis su parodos „Pievų miltai“ autoriumi Antanu Zabielavičiumi.Trumpa, bet triukšminga Kauno popklubo „Smūtkeliai“ istorija domisi Kotryna Lingienė.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie aukštosios kultūros ir popkultūros draugystę.Pasaulio kultūros apžvalgoje: paveldo objektų apsauga karinių konfliktų metu, Bellinio teatro bankrotas Sicilijoje, protestai dėl Londono Nacionalinės Portretų galerijos ryšių su „British Petrolium“.Filosofas Mantautas Ruzas tyrinėja popkultūrą. Sėdom pasikalbėti apie tai, kas yra blogas vartotojas kapitalizmo eroje ir kodėl reikia itin kritiškai vertinti savo paties svajones. Ved. Juta Liutkevičiūtė.
Šį kartą penktadienio laidą „Pakeliui su klasika“ pradeda kompozitorius ir dirigentas Polis Moria, šiandien sukanka lygiai 11 metų nuo tos dienos, kai maestro iškeliavo vadovauti angelų orkestrui. Taip pat prisiminsime vieną žymiausių belkanto operų kūrėją, romantiką, muzikos vunderkindą Vinčencą Belinį. Kompozitorius mūsų planetą, Katanijos mieste Sicilijoje, išvydo lygiai prieš 216 metų. Rubrikoje „Meduolis melomanui“ apsilankys geologijos mokslus baigęs, kas dieną grojantis muzikos instrumentais melomanas, Darius Dambrava. Paskutiniąsias laidos minutes mums grieš Niujorko filharmonijos orkestras diriguojamas Kurto Mazuro.
Šį kartą penktadienio laidą „Pakeliui su klasika“ pradeda kompozitorius ir dirigentas Polis Moria, šiandien sukanka lygiai 11 metų nuo tos dienos, kai maestro iškeliavo vadovauti angelų orkestrui. Taip pat prisiminsime vieną žymiausių belkanto operų kūrėją, romantiką, muzikos vunderkindą Vinčencą Belinį. Kompozitorius mūsų planetą, Katanijos mieste Sicilijoje, išvydo lygiai prieš 216 metų. Rubrikoje „Meduolis melomanui“ apsilankys geologijos mokslus baigęs, kas dieną grojantis muzikos instrumentais melomanas, Darius Dambrava. Paskutiniąsias laidos minutes mums grieš Niujorko filharmonijos orkestras diriguojamas Kurto Mazuro.
Saudo Arabijos ir Irano santykių krizė toliau gilėja. Politologai spėja, kad kitas šalių žingsnis gali būti ir karo paskelbimas. Tačiau ekspertai pastebi, kad Iranas ir Saudo Arabija kitose šalyse netiesiogiai kariauja jau kurį laiką.Šiaurės Korėja savaitės viduryje pranešė apie pirmąjį vandenilinės bombos bandymą. Tarptautiniai ekspertai vis dar aiškinasi ar tai tikrai galėjo būti būtent tokia bomba, tačiau jeigu ši informacija pasitvirtintų tai būtų didelės Šiaurės Korėjos pažangos branduolinio ginklavimosi programoje įrodymas. Tuo metu tarptautinė bendruomenė sprendžia, koks galėtų būti geriausias atsakas Pchenjanui.Reportažas iš Sicilijoje esančio Katanijos uostamiesčio San Berillo rajono, vadinamu tamsiausia miesto vieta, kur gyvena šimtai migrantų iš Afrikos, o naktimis uždarbiauja prostitutės. Kodėl miestui nepavyksta išspręsti ne vieną dešimtmetį besitęsiančios problemos?
Saudo Arabijos ir Irano santykių krizė toliau gilėja. Politologai spėja, kad kitas šalių žingsnis gali būti ir karo paskelbimas. Tačiau ekspertai pastebi, kad Iranas ir Saudo Arabija kitose šalyse netiesiogiai kariauja jau kurį laiką.Šiaurės Korėja savaitės viduryje pranešė apie pirmąjį vandenilinės bombos bandymą. Tarptautiniai ekspertai vis dar aiškinasi ar tai tikrai galėjo būti būtent tokia bomba, tačiau jeigu ši informacija pasitvirtintų tai būtų didelės Šiaurės Korėjos pažangos branduolinio ginklavimosi programoje įrodymas. Tuo metu tarptautinė bendruomenė sprendžia, koks galėtų būti geriausias atsakas Pchenjanui.Reportažas iš Sicilijoje esančio Katanijos uostamiesčio San Berillo rajono, vadinamu tamsiausia miesto vieta, kur gyvena šimtai migrantų iš Afrikos, o naktimis uždarbiauja prostitutės. Kodėl miestui nepavyksta išspręsti ne vieną dešimtmetį besitęsiančios problemos?
LRT radijas tęsia dokumentinių laidų ciklą apie migraciją „Sienos ir žmonės“. Nuo šiandien kiekvieną gruodžio antradienį „Ryto garsuose“ tokiu metu girdėsite mūsų žurnalistų parengtus pasakojimus, kuriuose – istorijos pamokos ir pabėgėlių istorijos iš Lietuvos bei kitų šalių.Prognozuojama, kad penktus metus besitęsiančio konflikto Sirijoje artimiausiu metu nepavyks išspręsti. Į Europą plūstant pabėgėliams, Bendrijos šalys narės ieško būdo, kaip spręsti krizę ir padėti žmonėms. Lietuva pirmųjų perkeltų asmenų laukia jau sausį. Specialistai nuogąstauja, kad nei šalies visuomenė, nei institucijos dar nėra tam pasirengę. Kas reikia, kad pabėgėliai pradėtų gyvenimą iš naujo? Tai – antroji dokumentikos ciklo dalis. Kolegė Indrė Anskaitytė lankėsi Italijos saloje Sicilijoje, kuri tapo prieglobsčiu šimtais tūkstančių migrantų. 2/3 pabėgėlių į Įtaliją atvyksta iš skurdo ir neramumų lydimos Afrikos. Kokius kelius turi nueiti migrantai, kad pasiektų išsvajotąją Europą? Ir kokia realybė juos pasitinka Italijoje?
LRT radijas tęsia dokumentinių laidų ciklą apie migraciją „Sienos ir žmonės“. Nuo šiandien kiekvieną gruodžio antradienį „Ryto garsuose“ tokiu metu girdėsite mūsų žurnalistų parengtus pasakojimus, kuriuose – istorijos pamokos ir pabėgėlių istorijos iš Lietuvos bei kitų šalių.Prognozuojama, kad penktus metus besitęsiančio konflikto Sirijoje artimiausiu metu nepavyks išspręsti. Į Europą plūstant pabėgėliams, Bendrijos šalys narės ieško būdo, kaip spręsti krizę ir padėti žmonėms. Lietuva pirmųjų perkeltų asmenų laukia jau sausį. Specialistai nuogąstauja, kad nei šalies visuomenė, nei institucijos dar nėra tam pasirengę. Kas reikia, kad pabėgėliai pradėtų gyvenimą iš naujo? Tai – antroji dokumentikos ciklo dalis. Kolegė Indrė Anskaitytė lankėsi Italijos saloje Sicilijoje, kuri tapo prieglobsčiu šimtais tūkstančių migrantų. 2/3 pabėgėlių į Įtaliją atvyksta iš skurdo ir neramumų lydimos Afrikos. Kokius kelius turi nueiti migrantai, kad pasiektų išsvajotąją Europą? Ir kokia realybė juos pasitinka Italijoje?