Podcasts about britanijoje

„Europa imdamasi atsakomybės dėl taikos Ukrainoje ruošiasi sėstis į vairuotojo poziciją, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys. Taip jis vertina didžiųjų Europos šalių lyderių susitikimo Londone rezultatus. Šiame susitikime britų premjeras pristatė 4 punktų planą pagalbos Ukraina planą, pasiūlyta skelbti paliaubas. Speciali LRT RADIJO laida apie tai Ar Europa be JAV apgins Ukrainą?Laidoje dalyvauja Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, eurokomisaras gynybai ir kosmosui Andrius Kubilius, TSPMI dėstytojas Gintas Karalius, Ukrainoje kariaujantis Arūnas Kumpis, LRT bendradarbiai Didžiojoje Britanijoje ir Ukrainoje Viktortija Rinkevičiūtė ir Eldoradas Butrimas.Ved. Agnė Skamarakaitė, Mindaugas Aušra

Ir vėl skambės geriausios ir šildančios iki šiol naujosios bangos dainos, perkamiausi singlai Britanijoje ar radijo eteryje visoje Europoje 1984 metų gruodžio mėnesį, laimingais "new wave" muzikos suklestėjimo laikais. Remsimės radijo stočių grojaraščių archyviniais duomenimis, o kai kuomet –klausytojų užrašais.Ved. Lukas Devita

„Anscombe bioetikos centras, susijęs su Katalikų Bažnyčia Didžiojoje Britanijoje, teigia, kad kampanija už pagalbinės savižudybės įteisinimą Anglijoje ir Velse remiasi neva daugumos visuomenės pritarimu. Tačiau naujausiame informaciniame centro pranešime teigiama, kad „antraštės neatspindi kur kas sudėtingesnės tikrovės: tik mažuma tvirtai pasisako už įteisinimą, mažiau nei pusė nori, kad parlamento nariai balsuotų už, ir labai nedaug žmonių mano, kad šis klausimas turėtų būti vyriausybės prioritetas“.„Tyrimų duomenys rodo, kad visuomenės nuomonė apie pagalbinę savižudybę pastaraisiais metais iš esmės nekito. Nebuvo jokio didelio palankumo. Netgi sumažėjo tų, kurie „tvirtai remia“ įstatymo pakeitimą, - nuo 49 iki 31 procento“, - sakoma centro parengtoje ataskaitoje. Joje taip pat teigiama, kad yra „apstu painiavos“ dėl pagalbinės savižudybės: apklausų duomenimis, 39-42 proc. žmonių mano, kad „mirtis su pagalba“ reiškia, jog nutraukiamas gyvybę palaikantis gydymas, o ne mirtį sukeliančių vaistų vartojimas." Plačiau - vedamojo skiltyje.Kartu su Advento pradžia – naujas „Magnificat“ maldyno numeris, kurį aptars laidos viešnios Inga Čiuberkytė ir Kristina Malevskienė.Spaudos apžvalga: apie DI panaudojimą katalikiškoje sielovadoje (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz).„Krikščioniškos minties puslapis“: vokiečių teologo Josefo Pieperio adventinis pamokslas „Vėl išmokti matyti“.„Tėvo Antano pasakojimai": apie Advento tradicijas ir naujus askezės būdus.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus esė „Kas yra dvasingumas?"Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Karštos vasaros dienos galvijams ūkyje pavojingesnės nei žiemos speigai, atkreipia dėmesį veterinarijos gydytojas Virginijus Kanapė. Karvėms pavojų kelia net ir 20 °C perkopusi oro temperatūra. Pokalbis apie aukštos temperatūros keliamus iššūkius ir galimus sprendimus ūkiuose.Upių turizmas – neatrasta perspektyva Kalvarijos savivaldybėje. Vietos gyventojai dar tik atranda Sūduvos lygumas vagojančią Šešupę, o jos krantuose - daug potencialo turinčios infrastruktūros. Apie upių turizmą Kalvarijos savivaldybėje pasakoja baidarių nuomos įmonės įkūrėjas Darius Blėdis.Didžiojoje Britanijoje ūkininkams nemalonumus kelia 2009 metais saloje atkurta bebrų populiacija. Aplinkosaugos specialistai siūlo gyvūnus iš derlingų žemių iškeldinti ir apgyvendinti specialiuose rezervatuose, kurie skatina ir ekoturizmą.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Žmonių su negalia sportas išpopuliarėjo po II pasaulinio karo. Sužalotus karius gydžiusios ligoninės direktorius gydytojas Ludwigas Guttmannas Didžiojoje Britanijoje itin sėkmingai fizioterapiją ėmė taikyti medicinoje. Pradėtos organizuoti sporto varžybos ligoninėje, o vėliau ir tarptautinės. Pirmosiose paralimpinėse žaidynėse 1960 m. Romoje dalyvavo 209 atletai. Lietuvių varžytis į Paralimpines žaidynes ilgą laiką neleido sovietai. Kai 1980 Maskvoje vyko Olimpinės žaidynės, paralimpiadą rengti atsisakyta - užfiksuotas oficialaus atstovo atsakymas „Sovietų sąjungoje neįgaliųjų nėra". Rugpjūčio 28 dieną prasidėsiančiose paralimpinėse žaidynėse Paryžiuje varžysis net 4300 paties aukščiausio meistriškumo sportininkų, žaidynes transliuos televizijos daugiau kaip 160 šalių, taip pat ir LRT.Artėjant Paryžiuje vyksiančioms paralimpinėms žaidynėms laida „Draugystė veža“ pradeda visą vasarą truksiantį laidų ciklą, kuriame domėsis negalią turinčių sportininkų kasdienybe, iššūkiais bei keliu svarbiausių žaidynių link.Pirmojoje laidoje dalyvauja Mindaugas Bilius - Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas, paralimpinis čempionas – ir Asta Narmontė - Lietuvos paralimpinio komiteto generalinė sekretorė, Lietuvos paralimpinės misijos vadovė, kurie pasakoja apie paralimpinio sporto istoriją, pasirengimą šių metų paralimpiadai ir kt.Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Geriausias sprendimas Lietuvai – kad kuo daugiau lietuvių cirko menininkų išvyktų studijuoti į užsienį, pagrindines cirko mokyklas Europoje“, – strategijas šiuolaikinio cirko plėtrai Lietuvoje dėlioja ekspertas iš Prancūzijos Jean-Michel Guy.Kaip 100-mečio Dainų šventei ruošiasi jaunimas, joje dalyvausiantis pirmą kartą?Tikimasi, kad netrukus Panevėžyje atsiras naujas skulptūrinis personažas, kuris įsikurs svarbiausiose miesto vietose ir pasakos jo istorijos akcentus.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie gyvūnų teisių aktyvistų Didžiojoje Britanijoje pašieptą naują karaliaus Karolio III portretą, už teisę saugiai važinėti dviračiu kovojančius apsinuoginusius aktyvistus ir šią savaitę mirusios prancūzų legendos Françoise Hardy muziką.„Jei, pavyzdžiui, kuri nors radijo stotis nuspręstų daryti savaitinę laidą apie skulptūras Kaune – turinio priežasčių tokiam dažnumo periodiškumui atsirastų – redaktoriai šią hipotetinę laidą galėtų priskirti dviem rubrikoms – įvairenybių arba politikos“, – komentare sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Kokios finansinės paramos sulaukia menininkai Norvegijoje?„Tikiu, kad reikia kurti tokį meną, kuris jungtų žmones ir būtų prieinamas visiems”, – sako personalinę parodą atidariusi fotografė, vertėja ir poetė Alexandra Bondarev.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Naujoji Vilniaus reklama vakar jau startavo užsienio šalyse, tačiau dar penktadienį sukėlė didelę kritikos bangą Lietuvoje, socialiniuose tinkluose tai buvo ko gero populiariausia tema šį savaitgalį.Kritikai sako, kad ji daro neigiamą poveikį Vilniaus įvaizdžiui, yra neskoninga, skatinanti smurtą ir net gal atbaidyti turistus.Reklamos gynėjai sako, kad tai puiki priemonė kovojant su stereotipais, kurioje netrūksta humoro. Primenama, kad ji skirta užsienio, o ne vietinei auditorijai.Ar naujoji Vilniaus reklama yra įžeidi?Laidoje dalyvauja „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė, anksčiau strategijas kūręs „Synthesis consulting group“ vadovas Gediminas Užkuraitis, Lietuvos komunikacijos asociacijos vadovas Tomas Kirša,Viešųjų ryšių ekspertas Jaunius Špakauskas, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos vadovė Žydrė Gavelienė, Didžiojoje Britanijoje gyvenanti režisierė ir prodiuserė Neringa Medutytė.Ved. Marius Jokūbaitis

Naujoji Vilniaus reklama vakar jau startavo užsienio šalyse, tačiau dar penktadienį sukėlė didelę kritikos bangą Lietuvoje, socialiniuose tinkluose tai buvo ko gero populiariausia tema šį savaitgalį.Kritikai sako, kad ji daro neigiamą poveikį Vilniaus įvaizdžiui, yra neskoninga, skatinanti smurtą ir net gal atbaidyti turistus.Reklamos gynėjai sako, kad tai puiki priemonė kovojant su stereotipais, kurioje netrūksta humoro. Primenama, kad ji skirta užsienio, o ne vietinei auditorijai.Ar naujoji Vilniaus reklama yra įžeidi?Laidoje dalyvauja „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė, anksčiau strategijas kūręs „Synthesis consulting group“ vadovas Gediminas Užkuraitis, Komunikacijos asociacijos vadovas Tomas KiršaViešųjų ryšių ekspertas Jaunius Špakauskas, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos vadovė Žydrė Gavelienė, Didžiojoje Britanijoje gyvenanti režisierė ir prodiuserė Neringa Medutytė.Laidos ved. Marius Jokūbaitis

Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius pareiškė, kad kol Kongresas nepatvirtins prezidento Džo Baideno prašymo skirti papildomą finansavimą, Vašingtonas negalės teikti pagalbos Kyjivui. Pasak Džono Kirbio, ginklų tiekimas bus priverstinai stabdomas. Anot jo, prezidentas pasirašė paskutinį saugumo pagalbos paketą, kurį mes turėjome teisę papildyti.Ukrainos korupcijos prevencijos agentūra įtraukė „Vičiūnų grupę“ į karo rėmėjų sąrašą.Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl gaisro Viršuliškių daugiabučiame name, kai per sprogimą ir gaisrą žuvo du žmonės, o pats daugiabutis tapo negyvenamu. Tuo metu daliai namo gyventojų šiandien buvo leista trumpam apsilankyti savo butuose.Valstybinė energetikos reguliavimo taryba sprendė dėl beveik šimto penkiasdešimt aštuonių milijonų eurų elektros vartotojų permokos bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ grąžinimo grafiko.Krašto apsaugos ministerijoje sudarytas šių metų karo prievolininkų sąrašas. Viceministras Žilvinas Tomkus pabrėžia, jog tai greičiausiai paskutinis kartas, kai karo prievolininkų sąrašuose nėra studentų. Į tarnybą šaukiami 3 tūkstančiai 845 jaunuoliai, dar 210 aukštųjų mokyklų studentų ar absolventų tarnybą galėtų atlikti Jaunųjų karininkų vadų mokymuose.Minint pasaulinę Brailio dieną svarstome su kokiomis problemomis susiduria neregiai.Britanijoje ligoninių gydytojai vakar pradėjo ilgiausią, skaičiuojant dienas iš eilės, streiką per septynis dešimtmečius trunkančią Jungtinės Karalystės nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos istoriją.Švedija išgyveno šalčiausią sausio naktį per pastarąjį ketvirtį amžiaus.Ved. Madona Lučkaitė

Ukraina, prie laikinai okupuoto Krymų krantų, sėkmingai atakavo Juodosios jūros laivyno didįjį desantinį laivą „Novočerkaskas“, atgabenusį, kaip įtariama, Irano dronus.Dniepro upėje patruliuoja ukrainiečių karinis laivas „Bucha“, iš kurio naikinami Kyjivo link skrendantys bepiločiai.Antros Kalėdų dienos ypatumai Australijoje, Ispanijoje, Britanijoje.Etnologė Marija Liugienė: antroji Kalėdų diena nuo senovės buvo skirta šėlionėms.Lietuviai priekaištauja organizatoriams, kad gruodį mažai koncertų, į kurios gauti bilietų labai sudėtinga.Ved. Madona Lučkaitė

#TiekPinigų Ekonomikos ir verslo naujienos kiekvieną penktadienį čia ir Laisvės TV YouTube kanale: https://youtu.be/8hTfSh_c6s8 Tiek Pinigų penktadienį (lapkričio 3 d.) vedėjas Andrius papasakos apie visiškai kitokį zoologijos sodą Australijoje, apie tai, kas yra trumpųjų akcijų prekyba, trumpai apžvelgs didžiųjų protų susitikimą Didžiojoje Britanijoje dirbtinio intelekto klausimais ir, kaip visada, biržų naujienas.

Savaitę šnekėjęsi su ChatGPT dalinamės savo atradimais ir nusivylimais. Didžiojoje Britanijoje nuteistas karalienę nužudyti norėjęs keistuolis, kurio veiksmams pritarė ir juos skatino Replika AI pokalbių robotas. Meta brangiai moka įžymybėms už teisę sukurti jų charakteristikų botus. Google pristatė Pixel 8 serijos telefonus ir operacinės sistemos Android 14 versiją. Tarp netikėtumų – geriausio kadro funkcija, su kuria visi jūsų šeimos nariai nuotraukoje tikrai žiūrės į kamerą. Ar tai dar galima vadinti nuotrauka? Pabaigai – OpenAI svarsto patys kurti procesorius, o gal net telefoną.

Kiekviena istorija unikali, kartais - ypač skaudi ir sudėtinga. Jautrus, atviras, tačiau tikrai nelengvas pokalbis laidoje, skirtoje Pasaulinei psichikos sveikatos dienai pažymėti. Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos „Žvelk giliau“ koordinatorė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ narė, dramos terapeutė, mama Kristina Radžvilaitė ir Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė – dailininkė, iliustruotoja, mama –jautriai pasakoja apie negalią turinčių tėvų nelengvą kasdienybę ir tai, kas padeda išlikti sudėtingose situacijose.Šiuo metu Lietuvoje jau tikrai nemažai kalbama apie tai, kaip svarbu laiku pastebėti autizmo bruožus, laiku suteikti pagalbą tiek vaikui, tiek šeimai. Tačiau ar užtenka rūpesčio tomis šeimomis, kurios rūpinasi jau paaugusiais paaugliais ar dar vyresniais vaikais, kur, tikėtina, tėvai labai pavargę ir nusivylę? Ar ir kaip galėtume daugiau atskleisti, kaip gyvena, ką kartais patiria šeimos, kuriose prižiūrimas sudėtingo elgesio, negalią turintis vyresnis vaikas, paauglys ar jau suaugęs žmogus. O gal vis dėlto turime saugoti visuomenę ir apie tai nekalbėti?Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Renkame Lietuvos medį, kuris varžysis su Europos medžiais. Biologas, arboristas Algis Davenis pasakoja apie Estijos ąžuolą, kuris auga vidury futbolo stadiono ar Britanijoje augančius bukus, kurie simbolizuoja meilės istorjią.Rugsėjo pabaigoje ir spalį Novaraistyje skamba gervių giesmės – prieš išskrisdamos į pietus jos būriuojasi raiste. Novaraistį ir išgarsino migruojančios gervės ir žąsys. Miškininkas Simonas Šilingas, vedžiodamas po pelkę, pasakoja, kodėl čia įkurtas ornitologinis draustinis.Biologas, gamtos fotografas Vytautas Knyva primena, kad šių metų briedžių ruja dar nesibaigė, tad juos dar galite sutikti ir keliuose.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Britanijoje gyvenanti iranietė Shiva Feshareki (g. 1987) garsėja kaip vinilo virtuozė (turntablist), kurianti keistas kompozicijas, kuriose susilieja jos pačios ir įvairi kitokia muzika, dažniausiai apdorota elektroniškai. Gyvuose atlikimuose kompozitorė manipuliuoja iš anksto įrašyta ir vietoje generuojama muzika, naudodama patefonus, stiprinimo ir aido efektus bei įvairiausias garso transformacijas. Jos kūryba žengia į anksčiau mažai tyrinėtą zoną, kurioje naujai įprasminamos žanro, stiliaus ir istorinės kategorijos.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Argentinoje ir Britanijoje studijavęs Alejandro Viñao (g. 1951) didelę laiko dalį praleidžia Prancūzijoje, kur dirba IRCAM, GRM ir Buržo elektroninės muzikos studijose. Jis laikomas vienu geriausiu elektroakustinės terpės morfologų, virtuoziškai įvaldžiusių nepaliaujamos tembrinės metamorfozės procesą. Viñao muzikai būdingos pulsuojanti ritmika ir melodinė melizmatika, pasiskolinta iš neeuropinių muzikos kultūrų.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Italijos klimato judėjimas „Ultima Generazione“ (liet. „Paskutinioji karta“) nuo 2021 metų blokuoja kelius, nuplaunamais dažais ir bulvių koše aptaško meno kūrinius ir paveldo objektus. Panašūs judėjimai veikia Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Valstijose. Visi jie deklaruoja siekį per kūrybingą konfliktą įtraukti klimato kaitą į žmonių kasdenybę ir politinę darbotvarkę.Tuo metu valdžios, teisėsaugos institucijos ir didžioji dalis visuomenės judėjimo veiklą laiko chuliganizmu ir už tai griežtai baudžia.Autorė Inga Janiulytė-Temporin„Ultima Generazione“ nuotrauka

Paskelbtas Lietuvos nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantų sąrašas. Visgi socialiniuose tinkluose kino bendruomenė pradėjo atvirauti, kad nominantų sąraše trūksta didelio atgarsio pasaulyje sulaukusių kino juostų. Apie tai - pokalbis su režisieriumi Laurynu Bareiša, „Sidabrinių gervių“ atrankos komisijos pirmininku, prodiuseriu Martynu Mickėnu ir AVAKA – vienos apdovanojimų organizatorių – vadovu Dariumi Vaitiekūnu.Lietuvos kompozitorių sąjungai rengiant 2022 metų kūrinio konkursą, susipažįstame su dar vienu konkurse dalyvaujančiu kūriniu ir jo autore. Tai – kompozitorė Egidija Medekšaitė ir jos kūrinys „Amithaba“.„Dalies kritikų ir autorių susireikšminimas yra neišsemiamas įkvėpimo šaltinis,“ – teigia Didžiojoje Britanijoje gyvenantis rašytojas Andrew Komarnyckyj, kurio knygą „Ezra Slefas, kitas Nobelio literatūros premijos laureatas“ neseniai išleido leidykla LAPAS. Pasakodamas literatūros profesoriaus Humberto Botkino ir postmodernisto Ezros Slefo menamas biografijas autorius pašiepia šiuolaikinės literatūros tendencijas, kūrėjų ir literatūros kritikų ambicijas, o taip pat žiniasklaidos norą kurti sensacijas. Apie naują knygą pokalbis su leidyklos vadove Monika Gimbutaite.Gegužės 3 dieną Vilniaus rotušėje įvyko 22-ojo konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ nugalėtojų apdovanojimų ceremonija, kurios metu aštuoni „Auksiniai kadrai“ buvo įteikti šešiems fotografams – Pauliui Peleckiui, Ramūnui Danisevičiui, Augustui Četkauskui, Ievai Budzeikaitei, Benui Gerdžiūnui bei Sauliui Žiūrai, rašoma pranešime spaudai. LRT KLASIKOS studijoje kalbamės su viena iš laureatų - kariuomenės fotografe Ieva Budzeikaite.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši nenuilstamai kūrybiniuose ieškojimuose gyvenantis kūrėjas, atlikėjas, aktorius Andrius Mamontovas.Ved. Gerūta Griniūtė

Mokslo rubrikoje apie Klaipėdos universiteto mokslininkų eksperimentą: ar Lietuvoje auginsime daržoves su žuvų pagalba? Tyrėjai 10-yje Lietuvos ūkių vykdo eksperimentinį projektą ir taip „jaukinasi“ naują, ekonominiu bei ekologiniu požiūriais perspektyvią verslo sritį – akvaponiką, kuri jau sėkmingai diegiama Vokietijoje, Belgijoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje ir kitose pažangai bei inovacijoms atvirose valstybėse.Apčiuopti, pažvelgti, pakreipti – tokius veiksmus rekomenduojama atlikti, tikrinant banknoto autentiškumą.Laidoje „10-12“ pasikalbėsime su projekto „Tyku“ autore Egle Girskaite, kuri šiuo metu renka ir filmuoja Lietuvos folklorą.Dirbtinio intelekto programos gali sukurti magiškas įsivaizduojamas vietoves – pilis danguje, povandeninius rūmus ar pasakiškus kaimelius. O kaip dirbtinis intelektas pamatė Lietuvą?

Prasidėjo keturias dienas truksianti 23-ioji Vilniaus knygų mugė. Šiemet ji skiriama Vilniaus jubiliejui ir karą išgyvenančiai Ukrainai, taip pat Europos laisvės kovų literatūrai. Mugėje laukiama daugiau kaip 60 svečių iš Ukrainos – rašytojų, poetų, iliustruotojų, žurnalistų, kino režisierių, diplomatų, politikų.Rytoj sukaks vieneri metai nuo didelio masto karo Ukrainoje pradžios. Šiandien Jungtinėse tautose bus balsuojama dėl dar vienos Rusijos agresiją pasmerkiančios rezoliucijos.Buvęs NATO pareigūnas, atsakingas už saugumo iššūkius, profesorius Jamie Shea sako nėra nerealu, kad Putiną vieną dieną pamatysime teisiamųjų suole, o šis karas ir agresija prieš ukrainiečius taip pat yra ir lemiamas išbandymas Tarptautinei teisei.Diskusijoje apie plastiko atliekų ir pakuočių tvarkymą mokslininkai ragina verslą galvoti, kaip komercinį plastiką pakeisti biologinės kilmės bioskaidžiomis medžiagomis. Už tai, kad Lietuva perdirba mažai plastiko pakuočių, kasmet Europos Sąjungai sumokama apie 13-ka milijonų eurų siekianti bauda. Lietuvos užduotis yra perdirbti 55-is procentus plastiko taros. Šalyje per metus susikaupia apie 90 tūkstančių tonų šių atliekų.Smiltynėje pradedami pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė–Nida tvarkymo pirmojo etapo darbai. Šis etapas apima 13 kilometrų atkarpą nuo Smiltynės iki Juodkrantės.Lietuvoje skinami pirmieji naujojo derliaus agurkai, o štai Didžiojoje Britanijoje atskiri prekybos tinklai dėl tiekimo problemų riboja vaisių ir daržovių pardavimą. Kai kuriose parduotuvėse vienas pirkėjas gali įsigyti tik tris agurkus, griežtai limituojamas ir pomidorų bei paprikų pardavimas.Ved. Madona Lučkaitė

Vašingtonas įspėja, kad Kinija gali didinti paramą Rusijai slapta teikdama mirtiną ginkluotę.Ispanija galutinai pritarė įstatymui dėl „menstruacijų atostogų“.Kada Lietuvoje bus priimtas įstatymas draudžiantis prie būdų rišti šunis, už ragų rišti karves ir pančioti arklius?„Eurovizijos“ dainų konkurse Britanijoje gegužę Lietuvai atstovaus dainininkė Monika Linkytė.Berlyno kino festivalio metu vykstanti Europos kino mugė, skirta industrijos atstovams. Kaip Lietuva išnaudoja industrijos fokusą į save?Ved. Madona Lučkaitė

Nugalėjusi Rusiją, Ukraina neabejotinai taps ES nare, Europos Parlamente sakė Ukrainos prezidentas Volodimiras Zelenskis. Jis taip pat prašydamas paramos lankėsi Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje.Seimo opozicijai nepavyko įsteigti laikinosios tyrimo komisijos, kuri aiškintųsi buvusio parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus skandalo aplinkybes.Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto griežtinti paramos skyrimą jaunoms šeimoms, perkančioms būstą regionuose, tvarką – jos negalėtų pirkti būsto žiedinėse savivaldybėse, be to, būtų nustatytos būsto vertės „lubos“.Vienas iš trijų Kėdainiuose esančių tiltų per Nevėžį – pernai pradėtas rekonstruoti Vilainių tiltas – turėtų būti sutvarkytas iki birželio. Praėjusią savaitę įgriuvo kitas tiltas, vedantis į Kėdainius. Taip pat pranešta apie dėl pablogėjusios būklės uždaromą eismą tiltu per Dubysą Raseinių rajone kelyje Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis. Lietuvos tiltų būklė aptarta socialdemokratų partijos frakcijos susitikime su susisiekimo ministru ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovu.Turkijoje dėl tvarkymosi su žemės drebėjimo padariniai kyla ir politinių įtampų. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pripažino, kad reaguodami į žemės drebėjimą, nusinešusį tūkstančius gyvybių, padarė klaidų. Po kelių mėnesių Turkijoje – prezidento rinkimai.Uostamiestyje šįvakar įvyko Klaipėdos universiteto ligoninės veiklos pradžios šventė. Ligoninė sujungus tris gydymo įstaigas oficialiai dirba jau nuo metų pradžios. Tačiau susijungimą švenčia ne visi buvusių įstaigų atstovai - apie šimtas medikų jau paliko naująją įstaigą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klaipėdos gyventojai piktinasi, kad norint patekti pas kardiologą pirmiausia tenka registruotis į laukimo eilę. „Jūrininkų ligoninės“ registratūroje asmuo įrašomas sąrašą pacientų, kurie kovo pabaigoje sulauks žinutės, kada jam paskirtas vizitas pas šioje ligoninėje dirbantį gydytoją kardiologą. Skelbiama kad, Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninėje“ dėl registracijos pas kardiologą laukia apie devyni šimtai žmonių.Briuselyje prasideda pasiruošimas šią vasarą Lietuvoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Vilniuje renkantis galingiausio pasaulyje karinio bloko lyderiams, Lietuva siekia naujų įsipareigojimų Ukrainai ir rytinėms Aljanso šalims. Tačiau Briuselio analitikai primena - susitikimą organizuojanti šalis gali paveikti sprendimus, nors taip nutinka ne visada.Kodėl mažėja pieno supirkimo kainos ir kodėl nemažėja pieno produktų kainos parduotuvėse? Žemės ūkio ministro šiandien sušauktame Pieno tarybos posėdyje kalbėta apie padėtį pieno rinkoje ir mažėjančias supirkimo kainas.Britanijoje prasidėjo kelių sektorių darbuotojų streikas dėl darbo užmokesčio didinimo. Trijų dienų streiką pradėjo geležinkelio darbuotojai, taip pat streikuoja autobusų vairuotojai. Jų streikas sutampa su šimtu tūkstančių valstybės tarnautojų streiku dėl darbo užmokesčio ir darbo vietų, taip pat mokytojų streiku dėl darbo užmokesčio. Šis streikas laikomas didžiausiu per dešimtmetį ir labiausiai koordinuotu.Lenkijos ministras pirmininkas skelbia, kad Varšuva padidins išlaidas gynybai iki keturių procentų bendrojo vidaus produkto, atsižvelgdama į karą Ukrainoje. Pasak Mateušo Maroveckio, toks išlaidų gynybai didinimas gali reikšti, kad tai bus didžiausias procentas tarp visų NATO šalių, nors nebuvo detalizuota kaip tai bus finansuojama.Ved. Madona Lučkaitė

Jovita Mikštė – „Organizuoti namai“ įkūrėja bei profesionali namų organizatorė, kuri pradėjusi šią veiklą Didžiojoje Britanijoje, vieną dieną nusprendė – laikas šią verslo idėją parsivežti į gimtąją šalį! Be galo veikli, versli moteris savo verslą pradėjo nuo namų tvarkymo paslaugų, tačiau laikui bėgant pastebėjo, jog tvarkingus namus turėsime tuomet, kai jie bus tinkamai suorganizuoti, būtent taip atsirado nauja verslo atšaka. Pašnekovė pasakoja, nors namų organizavimas Europoje prasidėjo net prieš 10 metų, Lietuvoje, tai visiškai nauja praktika ir tokias namų paslaugas galime įsigyti tik dabar. Jovita atvirauja, lietuviai šias paslaugas neretai painioja su namų valymo darbais, tačiau vis dažniau atsiranda klientų, kurie nori jaukiai ir komfortiškai jaustis namuose, o tam reikia paprastų, bet labai veiksmingų sistemų. Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Kas Jovitą paskatino grįžti į Lietuvą? Kaip pavyko rasti pirmus klientus? Kuo skiriasi namų tvarkymas bei namų tvarkos organizavimas? Kodėl pašnekovė vis dar jaučia didelę meilę gyvenimui svetur? Kokių taisyklių kiekviena lietuvė turėtų laikytis savo namuose? Kokias klaidas tvarkydamiesi namus dažniausiai daro žmonės? Kada turime atsisveikinti su tam tikrais virtuvėje esančiais daiktais? Ar dar vis įmanoma išpopuliarėti socialiniuose tinkluose? Koki žymi moteris paskatino Jovitą grįžti į Lietuvą? Kaip greitai atsipirko namų organizavimo mokymai, kurie kainavo net 8000 eur? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

Anglijos mieste Huddersfielde vyksta kasmetinis šiuolaikinės muzikos festivalis, per dešimt dienų pristatantis plačią dabar kuriamos muzikos panoramą. Įkurtas prieš daugiau negu keturis dešimtmečius, jis laikomas vienu šiuolaikinės muzikos centrų ir svarbiausiu šios muzikos festivaliu Didžiojoje Britanijoje.Lietuvos kino teatrus pagaliau pasiekia Dovilės Šarutytės ilgametražis debiutas - „Ilgo metro filmas apie gyvenimą“.Lėti muzikiniai Kamasi Washingtono žingsniai vizualinėse medijose užtikrina šiam muzikos kūrėjui ir atlikėjui Džiazo milžino vardą, kurį jis kuria remdamasis savo ir kitų patirtimis JAV. Ne veltui šio džiazisto kūrybinėje biografijoje – daugiausia garso takeliai dokumentikos žanrui, veikėjams, herojams iš miestų gatvių ir pakraščių, iš kurių jis iškelia kasdienybės herojus.Jau du dešimtmečius Molėtų dailės galerijai vadovauja tapytoja Aistė Gabrielė Černiūtė. Kaip iš Vilniaus atvykusi menininkė sugeba į Molėtus pasikviesti net sunkiai į parodų sales išjudinamus dailininikus? Kas jai pačiai įdomu Lietuvos dailės panoramoje? Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - tapytoja, galerininkė Aistė Gabrielė Černiūtė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Paskelbti 2021 m „Geriausių disertacijų“ konkurso laureatai. Pokalbis su dviem laureatėmis ir konkurso organizatore. Tai Viktorija Baranauskienė, kurios darbo tema „Socioteritorinė atskirtis Lietuvos retai apgyventose teritorijose“ ir Milda Mickutė, jos darbas „Viengrandines mažąsias RNR modifikuojančių gyvūnų Hen1 metiltransferazių taikymas RNR žymėjimui ir sekoskaitai”, taip pat Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungostarybos narė, ilgametė konkurso organizatorė Salomėja Lukaitė-Vanagienė.Šiuo metu Anglijos mieste Huddersfielde vyksta kasmetinis šiuolaikinės muzikos festivalis, per dešimt dienų pristatantis plačią dabar kuriamos muzikos panoramą, nuo noise garsų iki orkestrų, įkurtas prieš daugiau negu keturis dešimtmečius, jis laikomas vienu šiuolaikinės mu-zikos centrų ir svarbiausiu šios muzikos festivaliu Didžiojoje Britanijoje. Šįmet šio festivalio programoje didelis dėmesys Lietuvos šiuolaikinės muzikos kūrėjams, tai naujos, trimetės partnerystės pradžia. Huddersfielde yra ir mūsų LRT KLASIKA kolegos Rasa Murauskaitė-Juškienė ir Julijus Grickevičius.Kiek vyresniems žmonėms svarbu mokėti naudotis informacinėmis technologijomis? Apie tai pokalbis su „Senjorų pasaulio“ steigėja Vida Greičiuviene.„Neturėjau abejonių, kad viską teisingai darau, kas gali būti kiečiau, nei ginti savo šalį ir gelbėti žmones, manau, kad tai aukščiausias pašaukimas, aukščiausia, ką gali daryti gyva būtybė, tiesa? Ginti moteris, vaikus, ir gelbėti sužeistuosius. Aš esu laimingas žmogus, nepaisant visko, kas man nutiko“, išskirtiniame interviu LRT Radijui sako visame pasaulyje žinoma paramedikė Julija Pajevska - Taira, padėjusi kenčiantiems Mariupolyje, pati paimta į nelaisvę ir išlaisvinta po trijų mėnesių. Ją kalbina Liuda KudinovaVed. Agnė Skamarakaitė

Šiemet sukanka 500 metų, kai Vilniuje buvo įkurta pirmoji spaustuvė, išleista Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“ ir taip prasidėjo spausdinto žodžio ir masinės komunikacijos LDK ir rytų Europoje istorija. Ta proga rengiama tarptautinė mokslo konferencija „Pranciškus Skorina ir Renesanso kultūra”.M. K. Čiurlionis pirmą kartą taip išsamiai pristatomas Jungtinėje Karalystėje. Paroda „M. K. Čiurlionis: supantys pasauliai“ Londone atverta visuomenei menininko gimtadienio paminėjimo išvakarėse, tačiau tai tik pradžių pradžia, ką Didžiojoje Britanijoje galima bus sužinoti apie šį lietuvių menininką.Jolantos Kryževičienės rengiamoje rubrikoje „Ką man skaityti“ – Vytauto Landsbergio knyga „Kodėl mes“.Šimtai kauniečių prisidėjo prie to, kad Lietuvos ir užsienio kino teatrų ekranuose pasirodytų eksperimentinis filmas apie Kauno tarpukario modernizmą. Meninio filmo apie architektūrą ir istoriją „Klostės" premjera - jau šiandien. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Akordeonininkė Kristina Žebrauskaitė nuo pat jaunystės trykšta entuziazmu: dar tuomet, kai šis instrumentas asociavosi daugiausiai su liaudies muzika – ji jau kūrė planus, kaip atskleisti akordeoną ir kitomis spalvomis. Ir netrukus subūrė bičiulius į ansamblį „4Tango“, kuris kupinas iki šiol kūrybinių sumanymų. Apie kūrybines paieškas, neblėstantį entuziazmą ir akordeono muzikos žavesį – Kristina Žebrauskaitė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Pirmoji knyga apie Harį Poterį, Didžiojoje Britanijoje pasirodžiusi 1997-ųjų birželio pabaigoje, sukėlė sprogusios bombos įspūdį, o septynių romanų cikas (užbaigtas 2007-aisiais) prieš skaitytojų akis atvėrė ištisą pasaulį, kurį mielai tyrinėja ne tik vaikai bei paaugliai, bet ir suaugusieji.Kita vertus, Joanne K. Rowling rašydama savąsias knygas ėjo ganėtinai įprastu keliu: pagrindiniu pasakojimo herojumi yra paprastas, nelaimingas vaikas, vėliau paaiškėja jog jis turi ypatingų galių; pasakojimas kuriamas linijiniu principu; romane nuolat pabrėžiama gėrio ir blogio priešprieša; tekste yra aiški didaktinė potekstė. Tad kuo J. K. Rowling sužavėjo skaitytojus Didžiojoje Britanijoje?O kaip greitai pirmoji knyga apie Harį Poterį tapo populiari Lietuvoje, ją išvertus ir išleidus 2000-aisiais? Ar knygos perkamumą įtakojo dar po metų pasirodęs, pirmojo romano pagrindu sukurtas, filmas?Poteriadą yra išversta ne tik į 80 skirtingų pasaulio kalbų (įskaitant lotynų bei senąją graikų), bet ir... iš anglų į amerikiečių anglų kalbą. Ką, kiek ir kaip gali tekste keisti vertėjas, adaptuodamas pasakojimą konkrečios visuomenės poreikiams?J. K. Rowling, taip pat kaip kitiems dviems britų rašytojams Philip Pullman bei J. R. R. Tolkien, pavyko tai, kas kaip taisyklė didžiąjai daliai vaikų bei jaunimo rašytojų yra neįveikiama užduotis, o būtent – peržengti vaikų ir bendrosios literatūros ribą. Ko knygų serijoje apie Hario Poterio ir jo draugų nuotykius ieško suaugusieji?Kokie J. K. Rowling sprendimai verslo sferoje padėjo jai tapti milijardiere?Pokalbis „Alma littera“ įkūrėju Arvydu Andrijausku, vertėja Elžbieta Kmitaite ir vaikų literatūros kritike Egle Baliutavičiūte.Ved. Aurimas Švedas

Dvidešimt pirmoji karo savaitė… Žmonės adaptuojasi prie naujos realybės, vieni pavargsta, kiti įsijungia į įvairiausias veiklas. Lietuviai, gyvenantys visame pasaulyje, aktyviai palaiko Ukrainą ir dalyvauja įvairiose veiklose, remiančiose Ukrainos žmones. Apie drąsius pasirinkimus laidoje pasakoja: Jonas Mušinskas, aštuoneri metai gyvenantis Didžiojoje Britanijoje, prasidėjus karui, pasiėmė atostogas ir, kartu su broliu, atvyko savanoriauti į Ukrainą, Lvive esančiame pabėgėlių centre įsikūrusioje paramos fondo „Saulės smiltys“ bazėje ir Vita Gailiūnaitė, renginių organizatorė, jau 22 smetus gyvenanti San Fransiske, San Fransisko lietuvių bendruomenės atstovė.„Daug kas stebisi, kodėl aš, gyvendama Amerikoje patogų gyvenimą, atskridau į čia ir važiuoju į šalį, kur vyksta karas. Karas Ukrainoje labai glaudžiai susijęs su mano šeima. Aš esu kilusi iš tremtinių šeimos“, - sako Vita. - „Važiuoju į Ukrainą, nes turiu tai padaryti dėl Ukrainos, dėl savęs, dėl savo šeimos praeities, turiu atsidėkoti už kovą praeityje, o taip pat padėti nukentėjusiems Ukrainoje šiandien. Juokauju, jei Angelina Jolie buvo saugi Ukrainoje, tai ir aš būsiu saugi“.„Pasakoti apie žmonių gyvenimą čia, pabėgėlių centre, yra labai sunku. Kiekvieną dieną stengiamės bendrauti, nors žmonės labai užsidarę, stengiamės, kaip tik galime pradžiuginti vaikučius. Apie išvykimą namo negalvoju, būsime tiek, kiek reikės“, - pasakoja Jonas.Abu pašnekovai kviečia nepavargti, nepriprasti prie karo ir kiekvieną dieną išgyventi kaip paskutinę, nes niekas nežino, kas gali nutikti rytoj.Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Mes susibūrėme, kad primintume visiems, koks svarbus yra paprastas, nuoširdus bendravimas. Todėl visus metus važiuojame pas tuos, kurie jo labiausiai ilgisi.“ - taip prisistato viešosios įstaigos „Po mažą žingsnį kartu“ iniciatoriai: atlikėja, viešųjų ryšių specialistė ir socialinių projetų organizatorė Eva Basevičiūtė ir renginių organizatorius ir vedėjas Andrius Vosylius.Pašnekovai pasakoja, kas tie „mes“, kuriuos subūrė organizacija, kur jie žingsniuoja, kiek jau nužingsniavo, kur planuoja žingsniuoti toliau. Eva neslepia, kad, bendraujant su pažeidžiamų socialinių grupių atstovais, reikalingų specialiųjų žinių mokėsi jau veikdami. O Andrius, kuris 16 metų gyveno ir dirbo Didžiojoje Britanijoje palygina, kaip skiriasi sąvokos „bendravimas“ suvokimas Lietuvoje ir ten.Karui tęsiantis jau trečią mėnesį, pašnekovai, kurie į humanitarinės pagalbos ukrainiečiams veiklas nėrė nuo pirmosios dienos, neslepia, kad jau žmonės pavargo, ne išimtis ir jie patys, tačiau tikisi, kad surems visi pečius kartu ir toliau tęs labai reikalingas veiklas, nes savanorystė jiems duoda daugiau, nei atima.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Prie Rusijos ambasados Vilniuje ypatingas solidarumo su Ukrainos moterimis ir vaikais protestas.Kokią karo perspektyvą brėžia Kijivas ir užsienio žvalgyba?Kodėl Jungtinė Karalystė su Ruandos Respublika pasirašė susitarimą dėl Britanijoje esančių prieglobsčio prašytojų ir migrantų priėmimo?Kiek kainuos šių metų Velykos?Šiemet Lietuvoje ketina įveisti per 700 hektarų naujų miškų.Ved. Madona Lučkaitė.

Nuo rytojaus izoliacija bus privaloma tik turėjus kontaktą su sergančiuoju covid-19 šeimoje. Izoliuotis nebebus privaloma tiems, kurie turėjo didžiausios rizikos sąlytį darbe. Kokios izoliacijos taisyklės yra Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje – ir kokia apskritai padėtis šiose šalyse, kurios praneša apie ribojimų švelninimus?Dalis žmonių per pandemiją persistengia sportuodami ir per sportą bandydami užgniaužti susikaupusias neigiamas emocijas. Kuo tai gali būti žalinga sveikatai? Apžvelgs ir patarimų duos sporto psichologė.Vakar vakare įvyko trečiasis Eurovizijos atrankų „Pabandom iš naujo“ atrankos etapas – pamatėme jau visus pasirodymus, iš kurių vienas pavasarį atstovaus Lietuvai didžiojoje scenoje Italijoje. Ar pasiseks Lietuvai šiemet, kaip galima vertinti mtytus pasirodymus? Apie tai – Eurovizijos tinklaraštininkas. Ved. Simona Vasiliauskaitė

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija skirta muziejininkui, etninės kultūros tyrinėtojui dr. Eligijui Juvencijui MorkūnuiŠiandien minimas literatūros klasiko Fiodoro Dostojevskio 200-asis jubiliejus. Kiek šis autorius svarbus šiandien, mintimis dalysis filosofijos mokslų daktaras Viktoras Bachmetjevas.Pasaulio muzikos naujienose – planuojamas tenoro Rolando Villazóno penkiasdešimtmečio koncertas, kuriame pasirodys ir dirigentė Giedrė Šlekytė.Rytoj Klaipėdoje festivalyje „Scanorama“ įvyks režisierės Albinos Griniūtės dokumentinio filmo „Šaukiniai iš tolimo uosto“ premjera. Filmo kūrimu domėjosi kolegė Austėja Kuskienė.Čiurlionio muzikos festivalyje rytoj pasirodys jauna, talentinga arfistė bei kompozitorė Liucilė Vilimaitė. Pokalbis su ja apie arfos muziką, šio instrumento specifiką ir kodėl jis toks populiarus Britanijoje ir Airijoje?Rubrikoje „Be Kaukių“ – aktorė, knygų autorė Nijolė Narmonataitė. Teatro istorijos ir užkulisiai, meilė Marijai Callas ir Marlen Dietrich.Ved. Odeta Vasiliauskaitė ir Ignas Andriukevičius

Dvi JAV farmacijos kompanijos „Merck“ ir „Pfizer“ sukūrė tabletes nuo COVID-19 ligos. Pirmuosius geriamųjų vaistų nuo COVID-19 tyrimų rezultatus bendrovė „Merck“ paskelbė prieš mėnesį – vaistai daug žadantys, susirgus suteikia patikimą apsaugą nuo sunkios COVID-19 ligos eigos bei hospitalizacijos. Apie panašius klinikinių tyrimų rezultatus praėjusią savaitę paskelbė ir bendrovė „Pfizer“, kuri rinkai taip pat ketina pateikti geriamąsias tabletes nuo COVID-19.Skelbiama, kad „Pfizer“ tabletės suteikia iki 90 proc. apsaugą nuo sunkios COVID-19 ligos eigos bei hospitalizacijos, jeigu vaistas pradedamas vartoti ligos pradžioje. „Merck“ kompanijos gaminio teikiama pasauga siekia apie 50 proc. Šiandien vienintelė Didžioji Britanija yra patvirtinusi „Merck“ tablečių vartojimą, šį vaistą jau leidžiama skirti COVID-19 sergantiems pacientams. Tuo tarpu JAV bei Europos sąjungos vaistų kontrolės institucijos dar tik tikrina su vaistų klinikiniais tyrimais susijusią informaciją.Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad Europos Sąjunga aktyviai derasi tiek su „Merck“, tiek ir su „Pfizer“ dėl sutarčių tiekti geriamuosius vaistus nuo COVID-19. ES pareigūnų tikinimu, 27 valstybių narių blokas nori kuo greičiau įsigyti naujų gydymo priemonių, tačiau kartu norima turėti daugiau garantijų dėl jų saugumo. Tuo tarpu Didžioji Britanija jau yra įsigijusi apie pusę milijono „Merck“ tablečių kursų ir 250 000 „Pfizer“ tablečių kursų. Vienas vaistų kursas trunka 5 dienas.Kodėl procesas Didžiojoje Britanijoje vyksta sparčiau nei Europos Sąjungoje? Ką šiandien mes žinome apie abiejų kompanijų vaistus, kurie dar šiais metais turėtų pasiekti ir mūsų šalį? Kada tabletės nuo COVID-19 gali būti paskirtos pacientams, o kuriems iš jų vaistus reikėtų vartoti atsargiau? Koks galimas tablečių šalutinis poveikis? Ar jis turės įtakos nėštumui, vaisingumui?Apie tai laidoje kalba Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gytis Andrulionis.Ved. Laura Adomavičienė

Į laikinuosius nakvynės namus Vilniuje, Naujininkuose, perkeliant migrantus, institucijos organizuoja susitikimus su vietos bendruomene.Klaipėdoje - gyventojų piketas prieš ketvirtadienį planuojamą tvirtintį miesto bendrąjį planą.Britanijoje kai kurios degalinės priverstos užsidaryti, nes dėl tiekimo sutrikimų jose trūksta benzino. Nurodoma, kad šalyje trūksta apie šimtą tūkstančių vairuotojų.Ved. Olga Ugriumova

Spaudos apžvalgaPokalbis su Glainborno festivalio Didžiojoje Britanijoje meno vadovu.Kokias demokratijos pamokas emigracijoje išmoko fotomenininkas Arūnas Kulikauskas ir kokios baimės jį supo grįžtant į Lietuvą?Vokietijos Blaibacho miesto Kultūros centro vykstančioje rezidencijoje fotomenininkas Gintaras Česonis sengirėse fotografuoja seniausius išlikusius medžius.Lietuvos kūrėjai ir atlikėjai jau ne kartą viešai paskelbė, kad nenori, jog vienuose ar kituose renginiuose skambėtų jų kurta ar atliekama muzika. Kaip tokiais atvejais ginamos atlikėjų teisės ir kokios sankcijos gresia tiems, kas nepaisė atlikėjų norų?Nuo pirmadienio visi LRT Klasikos klausytojai galės išgirsti diskusijas, įrašytas „Homo Cultus“ festivalyje „Visos nuomonės legalios“.Šiaulių dailės galerija inicijuoja menininkų rezidencijos įkūrimą Sicilijoje esančiame Italos mieste.Paulinos Nalivaikaitės muzikos naujienų apžvalgaVed. Marius Eidukonis

Vyriausybė nusprendė, kad nuo rugsėjo 13-os dienos renginiai bus organizuojami tik asmenims, turintiems galimybių pasą.Kauno valstybinis lėlių teatras sezoną pradeda spektakliu suaugusiems pagal Balio Sruogos „Dievų mišką“. Su režisierė Agne Sunklodaite kalbasi Kotryna Lingienė.Šišioniškių tarmė, kuria kalbėjo Mažosios Lietuvos gyventojai, jau praktiškai išnykusi. Vis dėlto dreverniškė Virgina Asnauskienė mokosi šios tarmės ir Ievos Simonaitytės kūrinius skaito šišioniškai. Gabrielės Steputytės pokalbis.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie netikro žmogaus vasarą skaitant Norberto Černiausko knygą „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ ir lankantis NDG parodoje „Čiabuvių pasakojimai“.Pasaulyje: apie Glainborno festivalį Didžiojoje Britanijoje – interviu su festivalio meno vadovu.Režisierius Jurgis Matulevičius nusiteikęs, kad apie jo filmą „Izaokas“ nuomonę turės ir tie, kurie net nebus jo matę – apie Antrojo pasaulinio karo įvykius Lietuvoje nuomonę turi daug kas. Pokalbis apie debiutinį filmą, Dovydo žvaigždes mitinge prie Seimo ir kino industriją, kurią pamažu superka turtingiausi pasaulio žmonės.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Alma Valantinienė lankosi menininkų rezidencijoje „Kultūra ir gamta“ Ignalinoje.Platforma „Stebuklingi kilimai“ klausia, ką kelionės idėja reiškia šiandien. Su parodos kuratore iš Romos Benedetta Carpi de Resmini Kauno paveikslų galerijoje susitiko Kotryna Lingienė.Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos kūrybinis duetas Pakui Hardware Didžiojoje Britanijoje pristatė parodą „Virtualus rūpestis“ apie robotizuotą, skaitmeninių technologijų paveiktą mediciną ir slaugą.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie donelaitiškai darbingą vasarą Lietuvos švietimui.Pasaulyje: į Niujorką keliauja dar viena Laisvės statula, abejonių keliantis tunelio projektas po Stounhendžu, privatus susitikimas su Gaudi architektūra Barselonoje.Svajonė ir Paulius Stanikai Klaipėdoje pristato parodą „Jūros“. Čia eksponuoja darbus, kurių dalis 30 metų trūnijo tėvų garaže – juos atrestauravus, menininkų duetas apsidžiaugė supratęs, kad jau kūrybos pradžioje nesivaikė madų ir neklausė jokių patarimų – jie tik sutrypia kūrybinį jautrumą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Darbo partijos frakcijos narys Mindaugas Puidokas pareiškė Seime patyręs Specialiųjų tyrimų tarnybos agentų smurtą.Seimas priėmė pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, kurios leis perdirbti visas pluoštinių kanapių dalis. Tuo siekiama, kad Lietuvoje būtų sudarytos sąlygos perdirbti pluoštines kanapes kuriant medikamentus, kitus produktus turinčius kanabidiolio.Vizitą Europoje pradedantis Jungtinių Valstijų prezidentas įspėjo Rusiją, kad netoleruos jos "kenkėjiškų" veiksmų. Britanijoje viešintis Džou Baidenas jau susitiko su Amerikos kariais.Ved. Madona Lučkaitė

Kaip tvarkytis namus, kad nereikėtų tvarkytis? Ir kaip atrodo profesionalios namų organizatorės darbas. Jovita Mikštė 16 metų gyvena Didžiojoje Britanijoje ir yra profesionali namų organizatorė. Kokie žmonės ieško jos paslaugų? Laidoje ir Jovitos patarimai, ką reikia daryti, jei norit įvesti tvarką savo spintose ir sandėliukuose.Ved. Beata Nicholson

Sklaidome pirmadienio dienraščių puslapius ir interneto portalų tekstus.Įvykių kultūros pasaulyje apžvalga: Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje atsigręžta į skaudžią praeitį, Beirute surengta paroda apie sprogimo žaizdas ir apie atrastų kinų monetų mįsles Didžiojoje Britanijoje.Domanto Razausko muzikiniai atradimai ir naujienos.Kauniečio istoriko Jono Vaičenonio prisiminimai apie prieš 30 metų vykusią Sausio 13– ąją.Lietuvos dailės istorikų draugija sukūrė videopasakojimų ciklą „Dvarų dėlionė“, žiūrovams atskleidžiantį daug įdomių ir intriguojančių detalių apie Lietuvos dvarus ir jų kasdienybę.Adomo Zubės pasakojimas apie Giuseppe Verdi operos „Kaukių balius“ sceną „Re dell'abisso, affrettati“.Neseniai atliktas tyrimas skelbia - per karantiną pusė šalies moksleivių pasigenda kultūros.Ved. Marius Eidukonis

Šiemet minint Sausio 13-osios trisdešimtmetį, LRT RADIJAS kviečia į ekskursiją, kurios metu prabils 13 šiai datai svarbiausių pastatų ir objektų.Apie iniciatyvą „Panevėžio projekcijos“ – kaip Panevėžio visuomenės sveikatos biuras pasitelkė kino meną skatinant miestiečių diskusiją apie psichologinę sveikatą.Istorikas Mindaugas Balkus tyrinėja Kauno gatvių pavadinimus. Ką jie padėjo sužinoti apie miesto kaitą tarpukariu bibliografo klausinėja Kotryna Lingienė.Kultūros žurnalas „Literatūra ir menas“ pristato suskaitmenintą 600 nuotraukų archyvą. Apie užfiksuotas istorines akimirkas pasakoja žurnalo redaktorius Gytis Norvilas.Literatūrologo Mindaugo Kvietkausko komentaras Irenai Veisaitei atminti.Pasaulyje: Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje atsigręžta į skaudžią praeitį, Beiruto paroda apie sprogimo žaizdas, atrastų kinų monetų mįslės Didžiojoje Britanijoje.Visame pasaulyje pasirodantis muzikos selektorius ir kūrėjas, ilgametis radijo laidų vedėjas Manfredas Bajelis sako, kad stovėdamas prie didžėjaus pulto užaugino jau kelias kartas. Ir pasikeitė tik kartos, o ne energija, su kuria lietuviai ateina į šokių aikšteles.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Paskutinėmis gruodžio dienomis būriai Lietuvos abiturientų plūstelėjo į Jungtinės Karalystės universitetus, idant gautų vadinamą nuolatinio Europos Sąjungos gyventojo Jungtinėje Karalystėje statusą. Vieniems jų (kurių tėvai jau daug metų yra emigravę ir gyvena šioje šalyje ir tik vaikus buvo palikę su seneliais tęsti mokslų Lietuvoje) sekėsi lengviau susitvarkyti dokumentus, kiti gi, kelionę suplanavę gruodžio gale net ir užstrigo JK (kuomet paaiškėjo apie naujos atmainos koronaviruso plitimą Didžiojoje Britanijoje) ir buvo sustabdyti visi skrydžiai iš šios šalies.Bet ar prašymas suteikti nuolatinio gyventojo statusą 100 proc. garantuoja, kad abiturientas gaus vadinamą studijų paskolą senomis sąlygomis? Kokios sąlygos galios tiems jaunuoliams, kurie nespėjo iki pernai metų gruodžio 31 d. sutvarkyti visų formalumų nuolatinio JK gyventojo statusui gauti? Kiek tiesos, kad kai kurie JK universitetai ir koledžai perkelia dalį studijų į kitas ES šalis?O ir kiek galimybių Lietuvo jaunimas, norintis studijuoti Lietuvoje nesamas studijų programas praranda dėl to, kad Lietuva bene vėliausiai iš visų ES šalių išduoda moksleiviams brandos atestatus?Laidoje dalyvauja edukacinės bendrovės „Ames” vadovė, sertifikuota konsultantė Eglė Kesylienė ir edukacinės bendrovės „Kalba” studijų vadovas Paulius Jakuitis.Ved. Jonė Kučinskaitė

Aštraus siužeto trileris, kurio pabaiga Lietuvos verslui geresnė, nei prognozuota. Taip apie Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES sako ekonomistai. Tačiau minusų vis tiek nemažai – ir norintiems dirbti Britanijoje, ir mokytis, ir vežantiems ten prekes. Apskritai, sako laidos viešnia, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Eglė Coppa, laimėjusiųjų dėl „Brexito“ nėra – pralaimėjo ir pati JK, ir ES.Ved. Irma Janauskaitė

Prieš Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą surengta kibernetinė ataka.Ar sklandžiai vyksta medikų vakcinavimas regionuose?Prie Lietuvos-Kaliningrado srities pasienio nutįsus kelių kilometrų vilkikų eilei, Kybartų gyventojai džiaugiasi, kad eilė formuojama ne pagrindinėje gatvėje, bet už miestelio, Vilkaviškio link. Vietos valdžia ir gyventojai pageidautų, kad sunkiasvorių automobilių čia išvis neliktų.Parlamentarai aptaria santykių su Kinija gaires, Europos Sąjungai baigiant derinti investicijų sutartį su Pekinu.Britanijoje patvirtinta antroji vakcina nuo COVID-19.Ved. Madona Lučkaitė

Praeitą parą Lietuvoje nustatyta 3799 nauji koronaviruso atvejai. Tai didžiausias iki šiol fiksuotas susirgimų skaičius Lietuvoje nuo pandemijos pradžios. Mirė dar 43-ys žmonės. Penki iš jų rizikos grupei neprklausė. Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovais.„Google“ renkami Lietuvos gyventojų mobilumo duomenys rodo, kad žmonės mažiau pradėjo judėti į prekybos vietas ir daugiau laiko leisti aplink gyvenamuosius kvartalus. Ar mažesnį žmonių mobilumą pastebi pareigūnai?Kol iš Belgijos į Lietuvą dar tik vežama pirmoji dalis vakcinos nuo koronaviruso, Didžiojoje Britanijoje vakcinavimo kampanija prasidėjo prieš kelias savaites. Šimto vienerių metų ponia Marijona Sluckienė buvo tarp pirmųjų, kuri buvo paskiepyta naująja vakcina. Moteris su dukra Laima Kairiene Britanijoje gyvena jau keturiolika metų.Šis Kūčių vakaras bus visiškai kitoks daugybei žmonių. Kai kuriuose namuose prie šventinio stalo susės gerokai mažiau artimųjų. Tačiau Vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ramina, ir sako, kad dėl to nereikėtų labai nusiminti.Netruks žmonės sės prie savo šventinių stalų. Kadangi situacija šiais metais neeilinė, nevisi žmonės spėjo nupirkti dovanas, o jeigu nupirko, gal dabar negalės jos įteikti. Ir dėl ribojimų susitikti, ir dėl didžiulio užimtumo siuntų tarnybose.Pokalbis su verslo fotografu Martynu Zaremba.Ką gaminti ir kiek patiekalų paruošti šventiniam Kūčių ir Kalėdų stalui? Maisto gaminimo ekspertai pataria, jei karantinas apribojo judėjimą, apribokime ir valgymo įpročius - skaičiuokime šaukštus, o ne lėkštes.Pandemijos metas visiškai pakeitė Kalėdų iškilmių Vatikane scenarijų. Tačiau Šventasis Tėvas ragina matyti krizės teikiamas galimybes ir atrasti tikrąją Kalėdų prasmę. Situaciją pristato LRT Radijo bendradarbė Italijoje Daiva Lapėnaitė.Taip pat laidoje — reportažai apie prakartėlių tradicijas ir kokios Kalėdos šiemet bus nakvynės namuose.Ved. Madona Lučkaitė

Praėjusią parą patvirtinta 2130 naujų koronaviruso atvejų, nuo kovido mirė 20 žmonių. Iš jų vienas buvo iki 49 -erių , du iki 59 -erių metų, kiti vyresni. Ligoninėse gydomi 2478 pacientai, 187 iš jų – reanimacijoje.Pietryčių Anglijoje neseniai aptikta nauja koronaviruso atmaina, sukėlė daug nerimo ne tik Britanijos gyventojams, bet visam pasauliui, ypač Europoje. Daugelis Europos šalių nutraukia susisiekimą su JK. Pačioje Britanijoje sugriežtintas karantinas, taip siekiant sulėtinti naujos, iki 70 proc. labiau užkrečiamos, kovido atmainos plitimą.Po pranešimų apie naują viruso atmainą, dešimtys pasaulio šalių užvėrė sienas ar įvedė kitokius apribojimus Jungtinei Karalystei. Užsivėrė ir Europa, o Bendrijos vadovai tariasi dėl koordinuoto – bendro plano. Tuo metu Britai nerimauja dėl užvertų sienų prekėms iš Europos, svarstoma ar per šventes nepritrūks maisto produktų, ar nenutrūks vakcinos gabenimas.Į Lietuvą neįleidžiami keleiviniai lėktuvai iš Britanijos. Taip reaguojama į Jungtinėje Karalystėje plintančią naują koronaviruso atmainą, kuri gali būti lengviau užkrečiama.Į kovą su pandemija įsitraukia žinomi žmonės. Kaip žmonės ir prekybos ir paslaugų sektorius laikosi karantino?Keuileivių pervežimas traukiniais ir atubusiais. Ved. Madona Lučkaitė

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.„Lapkričio migla ir oras, keliantis snaudulį, skatina ieškoti aštresnių pojūčių ir ta proga, kad „Scanorama“ turi visą rinkinį filmų dedikuotų vidurnakčio kinui, nusprendžiau tų pojūčių ieškoti būtent ten,“ – kino tyrėjas ir festivalių programų kuratorius Karolis Žukas apžvelgia Luko Feigelfeld „Raganas“, Thomo Clay „Fanės Laj gundymą“ ir Lijo Jose Pellissery „Jallikattu“.Rubrikoje „Kalbos rytas“ Vilniaus etninės kultūros centro kultūrinių renginių koordinatorė Marija Liugienė-Zalanskaitė pasakoja apie dainininko ir pasakotojo Petro Zalansko ir jo giminės religingumo apraiškas.LRT KLASIKOS laidos „Įgarsintas vaizdas“ autorė Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie Gidono Kremerio albumą „Le Cinema“ – jo surinktus muzikinius prisiminimus iš kino filmų.Lietuvos nacionalinis muziejus antrojo karantino metu lankytojus kviečia į virtualius susitikimus trečiadieniais ir šeštadieniais. „Šiuo nenuspėjamu laikotarpiu norime pasiūlyti šį tą nuspėjamo, bent jau susitikimo dieną ir laiką“, – tvirtina muziejaus direktorė Rūta Kačkutė. Kodėl tai būtinas sprendimas? Iniciatyvą pristato R. Kačkutė.Pirmasis šios Lietuvos nacionalinio muziejaus iniciatyvos renginys – dokumentinio filmo „Petras Repšys: darbai“, pasakojančio apie 30 metų dailininko kurtą bareljefą „Lietuvos krikštas“, premjera. Taip pristatoma retrospektyvinė paroda „Petras Repšys: darbai“, kuri šiuo metu negali sulaukti lankytojų. Plačiau apie šią retrospektyvą pasakoja Laima Ragėnienė.Naujai kuriamas lietuviškas serialas „Trolių ferma“ atrinktas į tarptautinį prestižinį audiovizualinio turinio finalinį renginį „CONTENT LONDON – C21 MEDIA“ ir varžysis dėl pagrindinio prizo. Kiekvienais metais Didžiojoje Britanijoje vykstantis renginys nubrėžia gaires, ką pasaulio žiūrovai žiūrės ateinančiais metais, kas bus populiaru ir patrauklu tarptautinei auditorijai. „Šis projektas pristatytų Lietuvą pasaulyje kaip originalių ir kokybiškų TV serialų kūrėją. Tikiu, kad mes turime labai stiprią komandą Lietuvoje, kuri gali ne tik gerai nufilmuoti užsienietišką serialą, bet ir jį sukurti“, – sako prodiuserė Gabija Siurbytė. Pokalbis su ja ir „Trolių fermos“ režisieriumi Ernestu Jankausku apie Lietuvos galimybes sukurti pasaulinio lygio serialą.Domanto Razausko muzikinių naujienų apžvalga: dar viena proga pasidžiaugti nebekoncertuosiančiu Keithu Jarrettu, daugiau nei po pusės amžiaus atrastas Ellos Fitzgerald įrašas ir Airijoje gyvenančio pianisto Gedimino Karkausko debiutas.Ved. Indrė Kaminckaitė.

„Ryto allegro“: G.Kanovičiaus literatūrinės premijos laureatė rašytoja Jurga Žąsinaitė apie lietuvišką Gardino trauką; autentiški menininkų pasakojimai Vilniaus keramikos bienalėje „Naujas/Frech“ 2020 09 07/7:05 Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Pasaulio kultūros naujienos. „Man Gardinas yra absoliučiai iškrintantis iš viso Baltarusijos konteksto miestas, aš ten jaučiu tokią lietuvišką trauką“, – dalijasi mintimis rašytoja, humanitarinių mokslų dr. Jurga Žąsinaitė, už romaną „Memento Grodno: dingusi Lietuvos Gardino istorija” įvertinta G.Kanovičiaus 2020 metų literatūrine premija, skiriama už prozos kūrinį įprasminantį daugiatautę Lietuvos istoriją. Pokalbis su laureate apie romano rašymo aplinkybes ir Gardino, miesto-muziejaus, paslaptis. Kanų, Berlyno, Ansi ir kituose didžiuosiuose festivaliuose pristatyti lietuviški trumpametražiai filmai atkeliauja į Lietuvos kino teatrus. Apie vienų geriausių pastarųjų metų trmpametražių filmų programas pasakoja Austėja Kuskienė. Minime poeto Pauliaus Širvio 100-metį. Pasak literatūrologės Elenos Baliutytės, Paulius Širvys yra poetas legenda, kuri remiasi neišardoma biografijos ir kūrybos jungtimi. Su jaunąja menininke Urte Lučiūnaite, studijuojančia vaizduojamąjį meną Didžiojoje Britanijoje, apie pirmąją parodą Vilniaus Užupyje „Kometos pluoštas“ ir kūrybinius užmojus kalbasi Irtautė Gutauskaitė. Prasidėjo 6-oji Vilniaus keramikos bienalė „Naujas/Frech“. „Šių metų bienalė traukia autentiškais, atvirais menininkų pasakojimais. Prieš dešimt metų pradėta organizuoti Vilniaus keramikos bienalė šiemet – didžiausios apimties. Galime kalbėti apie keramikos meno renesansą“, – sako bienalės kuratorė keramikė Solveiga Gutautė. Kas šiandien aktualu lietuvių keramikams, kaip atsinaujina ankstesnėse bienalėse pristatytos meninės tendencijos, – aptarsime su S. Gutaute ir praėjusių metų bienalės pagrindinės premijos laureate keramike Milena Piršteliene, surengusia personalinę parodą „Vanduo“. Ved. Alma Valantinienė. „Ryto allegro“ rugsėjo 7 d., pirmadienį, nuo 07.05 iki 09.00 val. per LRT KLASIKĄ.

Radiocentro studijoje atlikėja Aistė Gaižauskaitė. Ji iš Lietuvos išvyko būdama 15-os, jos kelias driekėse per Norvegiją į Britaniją, bet be vieno dalyko Aistė savo gyvenimo neįsivaizduotų nei užsienyje, nei Lietuvoje. Tai – muzika, jos gyvenimo varikliukas, kuris užsisuko dar vaikystėje ir nepaleidžia iki šiol. Aistė pristatė kūrinius Money is Life, My Only Friend ar Say Then, o neseniai pasirodė ir jos naujausias darbas Mojo, kurį officialcharts.com pastebėjo ir turi galimybe tapti viena klausomiausių dainų Didžiojoje Britanijoje. „Vakarop su Vyteniu“ klausyk šiokiadieniais nuo 16 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „Vakarop su Vyteniu“.