Podcasts about bendrosios

Ūkininkas Virginijus Mitkus Skuodo rajone, greta savo ūkio įkūrė Žemdirbio muziejų. Eksponatai į muziejų sukeliavo iš įvairių rajono vietų, o jų gausą papildo ir paties Virginijaus čia pat kalvėje kuriami dirbiniai.Lietuvos žemės ūkio taryba sušaukė suvažiavimą, į kurį buvo kviečiami šalies ūkininkai. Pagrindiniai suvažiavimo klausimai susiję su globaliais ir lokaliais sprendimais, kurie užtikrintų darnų vystymąsi, su situacija Lietuvos žemės ūkyje, Bendrosios žemės ūkio politikos Strateginiu planu ir opiausiomis žemės ūkio sektoriaus problemomis. Suvažiavimą vainikavo rezoliucijos priėmimas.Verta žinoti. Inovacija sodui – vilnos mulčias. Daugiafunkcės biotekstilės naudas apžvelgia kompostavimo specialistas Andrius Juknevičius.

Žemės ūkio ministerija formaliai Europos Komisijai pateikė siūlymus keisti Bendrosios žemės ūkio politikos Strateginio plano priemones, kuriose, anot Baltijos aplinkos forumo, atsiranda ir aplinkai kenksmingi sprendimai – ženkliai sumažinti pakrančių apsaugos juostų apimtis prie melioracijos griovių, paprastinti sėjomainos procesus, mažinti išmokas ūkininkams už palankų ūkininkavimą. Su šiais teiginiais nesutinka žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, teigdamas, kad yra atžvelgiama į teigiamas kitų šalių patirtis. Šia tema pasisakys ir Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas, ūkininkas Nerijus Sukackas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas.Žiedūnė ir Renatas Strumskiai – drąsūs, jauni žmonės pasiryžę savo gyvenimo pasaką kurti kaime. Dabar šeima Kaišiadorių rajone puoselėja sodybą, kurioje gera būti ne tik patiems, bet ir atvykstantiems į svečius, į edukacijas. Inžinieriaus profesiją turintis ir pagal ją dirbantis Renatas pats miegamajame sukonstravo stiklinį avilį ir gali stebėti bičių gyvenimą, o bitės bet kada panorėjusios gali išskristi į augalų kupiną sodą kuriuo rūpinasi apželdinimo studijas baigusi Žiedūnė. Šeima turi bičių apiterapijos namelį ir kelias alpakas, tikslas yra išplėsti alpakų ūkį.Ved. Rūta Simanavičienė

Šiemet sukanka 20 metų iniciatyvai LEADER, kuria siekiama skatinti užimtumą, socialinę įtrauktį, plėtrą kaimo vietovėse. Ji privaloma visų ES šalių kaimo plėtros programų dalis. Taip padedama kaimo bendruomenių lyderiams – vietos veiklos grupėms – spręsti savo aplinkos socialines, ekonomines ir kultūrines problemas. Kalba Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, Bendrosios žemės ūkio politikos Europos vertinimo pagalbos tarnybos geografinė ekspertė Lietuvai Neringa Viršilienė, Širvintų vietos veiklos grupės narė Edita Gilė, Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė.Dažnas kaimo seniūnas pasakys, kad didžiausia problema yra kaimo keliai, jų priežiūra. Ir ne tik žiemą. Pavyzdžiui, Kretingos r. Darbėnų seniūnijoje yra 200 km vietinės reikšmės kelių, iš kurių 170 km yra žvyrkeliai. Anot Darbėnų seniūno Alvydo Poškio, kelių priežiūra, jų tvarkymas yra seniūno galvos skausmas.Šią permainingą žiemą vargsta ir žmonės, ir gyvūnai. Kuo pastariesiems per didesnius šalčius galima padėti? Išsamiau – panevėžietis gamtos mylėtojas, veterinarijos specialistas, fotografas Algimantas Lūža.Ved. Regina Montvilienė

Bendrosios praktikos/šeimos gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas teigia, kad šeimos gydytojų trūksta, todėl per pandemiją jie nespėja priimti, o nuotolinis būdas menkina kokybę. Anot Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Aurelijaus Verygos, būtina didinti šeimos gydytojo prestižą bei kelti atlyginimus. Pasak Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo Rimanto Zagrebajevo, pacientams šiuo metu ilgiausiai tenka laukti kardiologo konsultacijos. Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius siūlo laisvus specialistų laikus skelbti šalies informacinėje sistemoje, tuomet žmonės galėtų susirasti, pas kokį specialistą galėtų greičiausiai užsiregistruoti.Ved. Audrius Lelkaitis

Nacionalinio vėžio institutas skelbia, kad Lietuvoje išgyvenamumo rodikliai susirgus storosios žarnos vėžiu išlieka vieni žemiausių Europoje. Tam didelę įtaką turi būtent ligos stadija – vėžys aptinkamas per vėlai. Tik 34 proc. visų storosios žarnos vėžio atvejų Lietuvoje nustatomi I-II stadijų, o 17 proc. pacientų iš karto nustatomas IV stadijos storosios žarnos vėžys.Šiems prastiems rodikliams įtakos daugiausia turi ne paveldimumas, o netinkamas gyvenimo būdas: sėdimas darbas, prasta mityba. Dėl to storosios žarnos vėžys, kasmet nusinešantis po kelis šimtus gyvybių Lietuvoje, laikomas vakarietiška liga. Prognozuojama, kad dėl netinkamo gyvenimo būdo sergamumo šia onkologine liga rodikliai tik augs. Storosios žarnos vėžio gydymas būtų kur kas sėkmingesnis, jei gyventojai dažniau naudotųsi prevencinėmis programomis, bet joms koją kiša pandemijos ribojimai, o kartu ir pačių pacientų baimės: baimė išgirsti vėžio diagnozę, baimė per tyrimą patirti skausmą, baimė, kad po diagnozės gyvenimas pasikeis negrįžtamai. Kaip iš tiesų atrodo storosios žarnos vėžio gydymas, ar visais atvejais reikalinga chirurginė operacija? Kaip po to keičiasi paciento kasdienybė?Laidoje dalyvauja: Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovė, gydytoja chemoterapeutė doc. Rasa Jančiauskienė ir Nacionalinio vėžio instituto Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas chirurgas dr. Audrius Dulskas.Ved. Laura Adomavičienė

Praėjusių metų spalį „Fridays for Future“ („Penktadienių už ateitį“) judėjimas socialiniuose tinkluose dalinosi grotažyme „WithdawtheCAP“ – „Atšaukite Bendrąją žemės ūkio politiką“. To reikalauti imta Europos Parlamentui nubalsavus už paramą ūkininkams numatančio teisės akto pataisas, smarkiai prasilenkusias net tik su aplinkosaugininkų reikalavimais ir mokslininkų rekomendacijomis, bet ir su pačiu Žaliuoju kursu.Tačiau uždelstas beveik 2 metus, Bendrosios žemės ūkio politikos svarstymas nebuvo atšauktas. Europos Parlamentas, Europos Taryba ir Europos Komisija turi susitarti dėl galutinių skaičių ir formuluočių, o valstybės narės kuria strateginius planus.Kas Europos gamtosaugininkams kelia didžiausią nerimą, kaip tai mato lietuviai ir kokie pokyčiai galbūt laukia?Aut. Inga Janiulytė-Temporin

„Penktadienio pašnekesiai“. Naujaisiais metais Lietuvos žemdirbių laukia iššūkiai dėl sumažėjusios nacionalinio biudžeto paramos, ambicingų ES aplinkosaugos politikos tikslų. Kaip padėtį komentuoja žemės ūkio ministras Andrius Palionis? Jis taip pat paaiškins kaip keisis žemdirbių savivaldos finansavimas, kuo bus ypatingas Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas ir kodėl tradicinės šventės svarbios šeimai, ministerijos darbuotojams.Ved. Arvydas Urba.

Seimas tvirtins kitų metų biudžetą. Bendrosios kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks daugiau kaip 12 milijardų eurų, išlaidos – daugiau kaip 13 milijardų. Protestai Prancūzijoje. Profesinės sąjungos paskelbė trečiąją masinių protestų dieną antradienį ir tikisi, kad į gatves išeis dešimtys tūkstančių žmonių. Interviu su mokslininke, kuri Škotijoje ginsis disertaciją apie ištremtus ir pabėgusius lietuvius.Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien vyksta į Rygą, kur susitiks su Latvijos ir Estijos prezidentais.Taip pat laidoje – orų, spaudos, sporto ir socialinių tinklų apžvalga. Kaip rytą pradeda improvizacijos meistras, aktorius Andrius Bružas? Verslo laikas. Apžvalgininko Vytauto Keršansko komentaras. Ved. Rūta Kupetytė.

Šiemet nevykdyta dailėtyros studijų programa Vilniaus dailės akademijoje.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Anksčiau niekada nebuvau Lietuvoje, todėl net nežinau, kodėl mane taip traukė mokytis lietuvių kalbos ir atvažiuoti į Lietuvą. Dabar man čia labai patinka ir turiu svajonę – rašyti lietuvių–vokiečių, vokiečių–lietuvių kalbų žodyną. Ateitį sieju su Lietuva“, – sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Bendrosios kalbotyros magistrantūros programos studentė Jessica Richter.Protestas #alkanakultūra – o kas toliau?„Klasikos enciklopedija“ – apie Tauerio tiltą.Ved. Indrė Kaminckaitė.

Šiemet nevykdyta dailėtyros studijų programa Vilniaus dailės akademijoje.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Anksčiau niekada nebuvau Lietuvoje, todėl net nežinau, kodėl mane taip traukė mokytis lietuvių kalbos ir atvažiuoti į Lietuvą. Dabar man čia labai patinka ir turiu svajonę – rašyti lietuvių–vokiečių, vokiečių–lietuvių kalbų žodyną. Ateitį sieju su Lietuva“, – sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Bendrosios kalbotyros magistrantūros programos studentė Jessica Richter.Protestas #alkanakultūra – o kas toliau?„Klasikos enciklopedija“ – apie Tauerio tiltą.Ved. Indrė Kaminckaitė.

„Ūkio naujienos“. Bendrosios žemės ūkio politikos reforma ir žemdirbių lūkesčiai. Utenos seniūnijoje rūpinamasi ir jaunu, ir pagyvenusiu bendruomenės nariu.

„Ūkio naujienos“. Bendrosios žemės ūkio politikos reforma ir žemdirbių lūkesčiai. Utenos seniūnijoje rūpinamasi ir jaunu, ir pagyvenusiu bendruomenės nariu.

Jau aštuonerius metus Ukmergės rajone gyvuoja Balelių universalus daugiafunkcis centras. Tai pirmoji iš dabar Lietuvoje esančių 200 tokio pobūdžio įstaigų. Po vienu stogu yra medicinos punktas, biblioteka, ikimokyklinio ugdymo skyrius, bendruomenės patalpos. Centrui sukurti investuota 200 tūkst. litų. Kokia investicijos grąža? Trečiadienį Europos Komisija pristatė visų bendrijos valstybių nekantriai lauktą komunikatą „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“. Jame numatytos pagrindinės Bendrosios žemės ūkio politikos gairės po 2020 metų. Kas būdinga komunikate pateiktam naujam ES bendrosios žemės ūkio politikos modeliui ar jame atsižvelgta į Lietuvos žemdirbių aktualijas?

Jau aštuonerius metus Ukmergės rajone gyvuoja Balelių universalus daugiafunkcis centras. Tai pirmoji iš dabar Lietuvoje esančių 200 tokio pobūdžio įstaigų. Po vienu stogu yra medicinos punktas, biblioteka, ikimokyklinio ugdymo skyrius, bendruomenės patalpos. Centrui sukurti investuota 200 tūkst. litų. Kokia investicijos grąža? Trečiadienį Europos Komisija pristatė visų bendrijos valstybių nekantriai lauktą komunikatą „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“. Jame numatytos pagrindinės Bendrosios žemės ūkio politikos gairės po 2020 metų. Kas būdinga komunikate pateiktam naujam ES bendrosios žemės ūkio politikos modeliui ar jame atsižvelgta į Lietuvos žemdirbių aktualijas?

Už indėlį į ekonomikos elgsenos tyrimus šįmet Ekonomikos Nobelio premiją pelnė JAV ekonomistas Richardas H. Thaleris. Jis apjungė ekonomikos ir psichologijos mokslus ir tyrinėjo, kokios įtakos žmonių sprendimams turi psichologiniai motyvai.Taigi, kaip nusprendžiame – pirkti ar nepirkti? Kaip emocijos lemia mūsų ekonominius sprendimus ir ar galime išmokti juos priimti racionaliau?Apie tai pasikalbėsime su VU Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros doc. dr. Antanu Kairiu. Laidoje taip pat aptarsime šios dienos įdomybes, bendrausime su klausytojais.

Už indėlį į ekonomikos elgsenos tyrimus šįmet Ekonomikos Nobelio premiją pelnė JAV ekonomistas Richardas H. Thaleris. Jis apjungė ekonomikos ir psichologijos mokslus ir tyrinėjo, kokios įtakos žmonių sprendimams turi psichologiniai motyvai.Taigi, kaip nusprendžiame – pirkti ar nepirkti? Kaip emocijos lemia mūsų ekonominius sprendimus ir ar galime išmokti juos priimti racionaliau?Apie tai pasikalbėsime su VU Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros doc. dr. Antanu Kairiu. Laidoje taip pat aptarsime šios dienos įdomybes, bendrausime su klausytojais.

„Ūkio naujienos“. Tarėsi dėl Bendrosios žemės ūkio politikos ateities. Ūkininkui Vladui Vitui dažnai talkina du sūnūs Marius ir Gediminas, kurie turi ir savo atskirus ūkius. Kas jaunus žmones parviliojo iš miestų į gimtinę?

Kontracepcija: palaido gyvenimo skatinimas ar gyvybiškai svarbi priemonė?Šiai medikamentų rūšiai priskiriamas ne tik neplanuoto nėštumo vaidmuo, bet ir kiti moteriai iš visai šeimai svarbūs dalykai. Tai yra medikamentai, jų vartojimą sąlygoja ne tik sveikata ar gyvenimo būdas, bet ir egzistuojantys pasenę mitai. Apie tai laidoje kalbėsime su med.m.dr. gydytoju ginekologu Vytautu Klimu.Sakoma, kad svyruojanti kūno temperatūra – tai žmogaus sveikatos, jo galimybė gintis nuo virusų, bakterijų atakų. Ką daryti, jei kūno temperatūra visą laiką yra žemesnė, nei numatyta riba – 36,6 laipsniai, ką daryti, jei žmogui nuolat šąla rankos i rkojos? Bendrosios praktikos gydytojas Renatas Dainius.

Kontracepcija: palaido gyvenimo skatinimas ar gyvybiškai svarbi priemonė?Šiai medikamentų rūšiai priskiriamas ne tik neplanuoto nėštumo vaidmuo, bet ir kiti moteriai iš visai šeimai svarbūs dalykai. Tai yra medikamentai, jų vartojimą sąlygoja ne tik sveikata ar gyvenimo būdas, bet ir egzistuojantys pasenę mitai. Apie tai laidoje kalbėsime su med.m.dr. gydytoju ginekologu Vytautu Klimu.Sakoma, kad svyruojanti kūno temperatūra – tai žmogaus sveikatos, jo galimybė gintis nuo virusų, bakterijų atakų. Ką daryti, jei kūno temperatūra visą laiką yra žemesnė, nei numatyta riba – 36,6 laipsniai, ką daryti, jei žmogui nuolat šąla rankos i rkojos? Bendrosios praktikos gydytojas Renatas Dainius.