Podcasts about ukmerg

Paskutinėmis pasėlių deklaravimo dienomis seniūnijų specialistams darbo nestinga - paskutinės akimirkos ūkininkai laukia dėl įvairių priežasčių. Paskutinėmis proceso dienomis jau aiškesnės ir šiųmetės deklaravimo tendencijos: deklaruojančių skaičius mažėja, tačiau deklaruojami plotai - nekinta. Apie tai pasakojo Pasvalio rajono Pumpėnų ir Pušaloto seniūnijų darbuotojos.Apie žemaitukus ir jų auginimą, būdo savybes - pokalbis su ūkininku iš Kauno rajono Vidu Kūloku.Šiais metais Panevėžio lėlių vežimo teatras 39 kartą leidosi į gastroles po Ukmergės, Kėdainių, Anykščių kaimus. Trupė riedėjo iš vienos gyvenvietės į kitą, vežimo scenoje rodant spektaklius. Tačiau pasitinkančiųjų ir spektaklius žiūrinčiųjų gretos retėja - kaimai traukiasi, pastebi teatro įkūrėjas, režisierius Antanas Markuckis.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Ūkininkai kasmet patiria vis sudėtingesnes ūkininkavimo Nemuno žemupyje sąlygas. Potvynis ganomas ir šienaujamas pievas semia ne kelis mėnesius, o pusmetį. Pievos skęsta net vidurvasaryje. Šilutės rajone iš 220 kilometrų pylimų, tik vos 20 kilometrų prižiūrimi. Ūkininkai negali ganyti gyvulių ir paruošti jiems pašarų.Gegužės pabaigoje Ukmergės rajone, Žalgirių kaime, vykstantis smidrų festivalis kasmet pritraukia vis daugiau šios daržovės gerbėjų ir smalsuolių. Jo organizatorė Genovaitė Sakalauskienė sako, kad šiais metais planuojamos paskaitos apie bendruomeninę daržininkystę Norvegijoje, permakultūrą Latvijoje, smidrų auginimą Lietuvoje.Užsienio naujiena. Didžiosios Britanijos ūkininkai susiduria su didžiule sausra – šalis išgyvena sausiausią pavasarį per daugiau nei šimtmetį, o dėl kritulių stygiaus nyksta pasėliai. Augant klimato kaitos poveikiui, ūkininkai ragina imtis skubių priemonių vandens ištekliams valdyti.Ved. Kristina Toleikienė

Seimui nepanaikinus socialdemokrato Arūno Dudėno teisinės neliečiamybės, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jam labai gėda. Šalies vadovas tai vadina beveik visų politinių partijų nuodėme. Generalinė prokuratūra siekė pareikšti įtarimus vadiinamojoje „čekiukų“ byloje, kai Dudėnas ėjo Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas.Šiaulių apylinkės teismas šio miesto savivaldybei iš tarybos nario Gintauto Lukošaičio priteisė per 11 tūkst. eurų už nepagrįstai panaudotas politiko veiklai skirtas lėšas.Trišalei tarybai pradedant svarstymus dėl minimalios mėnesio algos didinimo nuo kitų metų, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad MMA neabejotinai augs, tačiau ji tikisi, kad dėl to susitars profesinės sąjungos ir darbdaviai.Ispanijos teismas pradeda tyrimą dėl masinių elektros energijos sutrikimų Pirėnų pusiasalyje.Kauno klinikose atidaryta Vaikų reabilitacijos klinika. Judėjimo ar kitų sutrikimų turintys vaikai čia bus gydomi pasitelkiant robotus.Nenumaldomai artėjant vasarai, karštajam sezonui jau ruošiasi ir paplūdimiuose budėsiantys gelbėtojai. Prasidėjo intensyvios jų atrankos bei apmokymai. Klaipėdos paplūdimiuose šiemet budės mažiau gelbėtojų, nei praėjusį sezoną,Ved. Madona Lučkaitė

Seime kelią skinasi siūlymas riboti greičio matuoklių skaičių. Kaip vertinate idėją riboti ir mažinti greičio matuoklių skaičių Lietuvoje?Tęsiame pokalbių ciklą apie tai, kaip būti pasirengus, jei prasidėtų karas arba Lietuvą ištiktų kokia nors kita didelė nelaimė. Aiškinamės, kas turėtų padėti žmonėms su negalia ir ypač tiems, kurie negali judėti?Sukanka 4 metai, kai Seimas priėmė įstatymą, įpareigojantį žmones ženklinti savo augintinius ir juos užregistruoti Gyvūnų augintinių registre. Kaip sekasi ženklinti savo augintinius – šunis, kates ir šeškus?Reportažas iš Ukmergės, kur nukeliavo žurnalisto Valdo Puteikio paroda „Mano Prancūzija: 25-eri meilės metai”.Ved. Edcardas Kubilius

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros temaJaponijoje prasidėjo prasidėjo pusę metų truksianti pasaulinė paroda „EXPO 2025 Osaka“.Savaitgalį Taipėjuje, Taivane, vyko kasmetinis šiuolaikinio šokio festivalis „Want to Dance“. Jame pirmą kartą pristatytą ir Baltijos šokio scena.Ukmergėje atidaryta Prancūzijoje gyvenančio žurnalisto Valdo Puteikio paroda „Mano Prancūzija: 25-eri meilės metai”.Jau ketvirtus metus vyksta akademinės muzikos koncertų ciklas ,,PRIMA.STUDIUM.PRO“.Sapiegų rūmai Vilniuje švenčia savo vienerių metų veiklos sukaktį.Tęsiem pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Šiandien susipažįstame su Ievos Marijos Sokolovaitės pirmuoju romanu „Pozuotoja.Kaip Šiaulių „Laiptų galerijos“ prijungimas prie kultūros centro pakeis šios įstaigos darbą?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Ukrainiečiai nelaisvėn paėmė 2 Kinijos piliečius, kovojusius Rusijos pusėje, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvykdys savo grasinimą, kiniškos prekės importuojamos į Ameriką gali būti apmokestintos 104 proc. muitu.Ukrainos prezidentas praneša, kad jo šalies kariuomenė nelaisvėn paėmė du Kinijos piliečius, kovojusius Rusijos kariuomenės gretose prieš Ukrainą.Seimas sudarė specialiąją komisiją dėl socialdemokrato Arūno Dudėno teisinės neliečiamybės atėmimo. Prokuratūra nori Seimo nariui pateikti įtarimus dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu bei piktnaudžiavimo einant Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas 2019–2023 m. Komisija sudaryta po to, kai A. Dudėnas nesutiko, kad jo imuniteto klausimas būtų svarstomas supaprastinta tvarka – nesudarius komisijos.Kita istorija susijusi su išlaidomis parlamentinei veiklai. Naujienų portalas „Delfi“, išanalizavo parlamentaro veiklai apmokėti skirtas ataskaitas, pranešė, kad dalis naujojo Seimo narių naudojosi pavežėjų paslaugomis vėlų vakarą ar paryčiais, taip pat šventinėmis dienomis, pavyzdžiui konservatorius Matas Maldeikis Naujųjų metų naktįuž parlamentines lėšas keliavo 4 kartus.Seimas po svarstymo pritarė, kad dar metams turi būti pratęstos nacionalinės sankcijos rusams ir baltarusiams, numatant papildomus sugriežtinimus. Parlamentarai pritarė, kad kaip ir rusų, taip ir baltarusių prašymai gauti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje nebebūtų priimamii. Taip pat priitarta, kad leidimai laikinai gyventi Lietuvoje būtų naikinami tiems rusams ir baltarusiams, kurie dažniau nei kartą per tris mėnesius vyksta į Rusiją ar Baltarusiją. Išimtys būtų taikomos, pavyzdžiui, vilkikų vairuotojams, kurie per minėtas valstybes vyktų tranzitu.Tęsiantis diskusijoms dėl valdančiųjų siūlomų mokestinių pakeitimų, profsąjungos sako, kad visuotinis nekilnojamojo turto mokestis neigiamai paveiktų labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes. Verslai sako iš esmės pritariantys, kad siekiant surinkti daugiau lėšų į biudžetą, pokyčių mokesčių sistemoje neišvengiamai reikia. Savo ruožtu premjeras patikina, jog galutinius sprendimus dėl mokesčių valdantieji priims pasibaigus diskusijoms su visuomene ir visomis suinteresuotomis grupėmis.Panevėžyje – patekti į miesto istoriją vertas įvykis. Ne vieną dešimtmetį panevėžiečių laukta naujoji autobusų stotis pagaliau atvėrė duris. Šiandien jau išriedėjo ir pirmieji autobusai.Minint tarptautinę romų dieną pokalbis apie problemas ir romų kultūros sklaidą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvos institucijos kol kas nepatvirtinta, ar Švenčionių rajone iš pelkės ištrauktame šarvuotyje buvo amerikiečių karių kūnai. Pareigūnų teigimu, šią informacija pirmiausia paskelbs Jungtinės Valstijos. Tuo metu Lietuvos prokuratūra šiandien pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą karių mirties priežasčiai nustatyti, bet daugiau detalių nepateikė.Krašto apsaugos ministrė teigia, kad Lietuva nusipirko galbūt nedraugiškose šalyse gamintų bepiločių orlaivių. Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šio pirkimo.Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kaip turėtų keistis antroji pensijų pakopa. Nors anksčiau kalbėta apie galimybę atsiimti visą sukauptą sumą, o taip pat svarstyta kaupiantiesiems nebeprimokėti 1,5 proc. paskatos iš valstybės biudžeto, šių siūlymų dabar nebeliko.Pusantrų metų trukusi kova dėl Juozo Krištaponio įamžinimo Ukmergėje baigėsi. Regionų administracinis teismas panaikino nurodymą pakeisti atminimo lentelę ant paminklo, nes nustatė, kad desovietizacijos komisijos išvada dėl Krištaponio buvo priimta neskaidriai ir neobjektyviai. Į teismą dėl to kreipėsi kelios visuomeninės organizacijos ir Krištaponio artimieji.Lietuvoje atidarytas pirmasis Lietuvoje populiacinis biobankas. Jo dalyviais kviečiami tapti visi Lietuvos gyventojai, įskaitant vaikus. Tikimasi, kad sukaupti duomenys ateityje padės kovojant su ligomis.Ved. Liepa Želnienė

Vitražo menininkui Kaziui Morkūnui – 100. Mokytoją prisimena menininkai Edita Radvilavičiūtė-Utarienė, Dalia Truskaitė ir Žydrūnas Mirinavičius.Ukmergėje atidaryta Tomo Tereko fotokoliažų paroda „Paradoksai ir Oksimoronai“. Parodoje apsilankė ir su autoriumi kalbėjosi Simona Ševčenkaitė.Kino kritikas Dmitrij Gluščevskij apsilankė naujausiame režisieriaus Osgoodo Perkinso filme „Beždžionė“.Rubrikoje „Be kaukių“ svečiuojasi dailininkas Tadas Vincaitis.Ved. Donatas Šukelis

Spaudos apžvalga.„Didžiavimasis Kauno lietuviškumu priklauso nuo kiekvieno asmeninės pozicijos“, – sako istorikas Mindaugas Balkus. Anot jo, vieni kauniečiai miesto lietuviškumą itin sureikšmina, o kitiems tai visai nesvarbu. Kaip šis miestas tapo lietuviškiausiu?Ukmergėje – Tomo Tereko fotokoliažų paroda „Paradoksai ir Oksimoronai“. Nors autorius savo kūrybos kelią pradėjo kaip fotografas, tačiau kadro realizmas jam niekada nepatiko, todėl vaizdus jis ėmė ne tik fiksuoti, bet ir jais manipuliuoti.Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Šiandien vis dažniau girdime apie tvarumo svarbą ir aplinkosaugos iššūkius, su kuriais susiduria visuomenė. Kaip menas ir muzika gali prisidėti prie tvarumo žinutės sklaidos?Šiųmetėje Berlinalėje Lietuvos kino industrija pristatė net tris koprodukcijas su kitų šalių kūrėjais. Viena jų tapo ArtBox ir Kęstučio Drazdausko prodiusuotas filmas „Fiodoro Ozerovo gulbės giesmė“, režisuotas į egzilį pasitraukusio baltarusių režisieriaus Jurij Semaško.Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio trumpametražis meninis filmas „Metai“ sulaukė pripažinimo tarptautiniame muzikos ir šokių kino festivalyje „Consonance“.Šių metų Tamperės kino festivalyje, viename svarbiausių Europos trumpametražių filmų festivalių, Lietuvai bus skirtas ypatingas dėmesys.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Justė Luščinskytė

Išgirskite rinktines antrojo tinklalaidžių kurso Vilniaus universitete dokumentikas. Jose – Lietuvos žmonės ir vietos, kurių pažinimo žurnalistikos studentams žiniasklaidoje trūko. Studentai gavo tik kelis apribojimus: jų kūrinys turi fokusuotis į bent vieno žmogaus istoriją; tai turi būti dokumentinis pasakojimas, o ne tik interviu; jis turi tilpti į septynias minutes. Visa kita – autorių rankose. Diskusijos auditorijoje virto kūriniais, įkūnijančiais plačią temų ir vietų geografiją. Vizitas Prienuose į ŽIV testus atliekančią, bendruomenei ypač svarbią organizaciją, kurios išlikimas nėra garantuotas. Naujos prieigos kovai su priklausomybe ieškojimas. Susitikimas su sunkiai matančia senele. Ir su seneliu, bandančiu susitaikyti su faktu, kad turėjo tarnauti sovietų kariuomenėje. Taip pat – kelionė į miestelį, kur sveikatos apsauga laikosi ant kelių moterų pečių. Ir į kaimą Žemaitijoje, kur gyventojų tuoj gali nebelikti. Išgirskime.   Epizode skamba šie kūriniai: Žemas slenkstis (nuo 1:58 min) Autorės: Miglė Kalinauskaitė, Ieva Bajoriūnaitė, Ugnė Aleknavičiūtė Vieta: Prienai Akistata su priklausomybe (nuo 9:57 min) Autoriai: Vakarė Mackonytė, Arnas Cvirka, Aidija Mockevičiūtė Vieta: Šeškinė, Vilnius Paskutinieji gyvo kaimo liudytojai (nuo 17:26 min) Autorės: Milda Bertašiūtė, Greta Gureckytė, Agota Beresnevičiūtė Vieta: Vismaldų kaimas, Telšių rajonas „Ką, tu nematai?“ (nuo 24:38 min) Autorė: Miglė Kalinauskaitė Vieta: Alytus Nepamiršti pacientai (nuo 42:33 min) Autorės: Emilija Lukštaraupytė, Aistė Matulevičiūtė, Austėja Paulauskaitė Vieta: Siesikai, Ukmergės rajonas Sąžinės našta (nuo 50:37 min) Autorės: Martyna Pikelytė, Marta Kraujelytė, Gabrielė Orševskytė Vieta: Kėdainiai Nuo 2023-ųjų Vilniaus universitete dėstomas tinklalaidžių kūrybos kursas skatina studentus atrasti autentišką balsą ir savitą prieigas prie jiems rūpimų temų. Kursą dėsto NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas kartu su savanorišku Lietuvos garso žurnalistų prisidėjimu. Iliustracijos autorė: Ula Rugevičiūtė Rugytė Epizodas NARA tinklalapyje: https://nara.lt/lt/articles-lt/matyti-lietuva-platesne Šis epizodas yra „Perspectives“ iniciatyvos dalis. Iš dalies finansuojama Europos Sąjungos, „Perspectives“ iniciatyva buria žurnalistus iš Čekijos, Vokietijos, Slovakijos, Lenkijos, Vengrijos, Estijos, Lietuvos ir Ukrainos.

Ar vaikai bus maitinami sveikesniais maisto produktais, lemia faktoriai: kiek tame rajone yra ekologinių ūkių ir kiek aktyvi darželio bendruomenė, ar ji sulaukia savivaldos vadovų palaikymo. Lietuvoje veikia per 700 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, iš jų tik 85 sieks, kad darželinukai gautų ekologiškų ar Nacionalinės kokybės produktų, bent 3 mėnesius per metus. Yra rajonų, kuriuose nėra nė vieno darželio, dalyvaujančio Žemės ūkio ministerijos programose, pagal kurias kompensuojamas tradiciniu būdu auginamų produktų ir ekologiškų produktų kainų skirtumas.Ukmergės rajonas jau septynerius metus - vienintelis šalyje rajonas, kuriame visuose darželiuose vaikai maitinami kokybišku maistu ir veikia trumpoji grandinė - vaikus maitina vietos ūkininkai.Iš Kauno į Anykščių rajoną persikraustė ne tik gyventi, bet ir kurti naujus verslus. Vytautas Romeika ir Ramutė Jankauskaitė, išvydę smarkiai apleistus pastatus, nusprendė, kad jei pastatai pastatyti komercinei veiklai prieš 200 metų, tai verslui tiks ir dabar. Naujam gyvenimui prikeltos buvusios arklių pašto stoties pastatuose Įrengtas motelis, kavinė. Netrukus pora ėmėsi ir kito projekto. Atstatė seną medinę kaimo mokyklą, veikusią Smetonos laikais. Joje atidarė parduotuvę.Ved.Kristina Toleikienė

Ką reiškia lydėti žmogų prieš jam mirštant? Ko tokioje situacijoje atsidūrusiam žmogui labiausiai reikia ir norisi? Pokalbis su Lina Jakele, viena pirmųjų Lietuvoje pradėjusių dirbti klinikinės sielovados srityje.Partizaniškos eilės virto daina „ Jūra kyla“. Klausysimės dainos ir pakalbėsime apie šių eilių ir jų autorės istoriją, šiandieninį partizanų kūrybos turinį ir skambesį. Laidoje dalyvauja Lietuvos gyventojų genocido ir resistencijos tyrimo centro istorikai Enrika Kripienė ir Andrius Tumavičius bei atilkėjai, dueto „Olita Duo“ nariai Gabija Kochanskaitė ir Robertas Žymantas.Eismo rubrikoje pokalbis su Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininku Pauliumi Bakučiu apie tai, ką reikia žinoti, norint dviračiu važinėti žiemą?2025-ieji – lėktuvo ANBO sukonstravimo 100-ečio ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metai. Šia proga Ąžuolyno bibliotekoje Kaune pristatyta Rasos Gustaitis knyga „Skrydis“, kurioje ji rašo apie savo tėvą – Lietuvos aviacijos kūrėją, lėktuvų ANBO konstruktorių Antaną Gustaitį.Ką reiškia gyventi kaime, kurio apylinkėse, prieš pusantro šimto milijonų metų nukrito didžiulis meteoritas? Pokalbis iš Sukinių kaimo Ukmergės rajone.Ved. Agnė Skamarakaitė

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Jungtiniuose Arabų Emyratuose gyvenančia Laura Kornelija Inamedinova. Dar dvidešimties rinkodaros agentūrą įkūrusi lietuvė dirba su sėkmingiausiais verslininkais, o savo istorija ir patarimais dalijasi tarptautinėse konferencijose.Po pusės vienuoliktos žinių apie telefono numerių kodų pokyčius. Iki kada galėsime prisiskambinti su senuoju kodu 86? Kaip paprastai pakeisti daug numerių savo telefonuose? Ir apskritai kodėl reikia keisti telefonų numerių kodus?Antrą laidos valandą pokalbis apie pagalbą metant rūkyti. Jau beveik metus veikia pagalbos metant rūkyti linija. Išsiaiškinsime, kaip ji veikia, kiek skambučių sulaukia ir kokią pagalbą galima gauti. O Jūs savo klausimus galite užduoti paskambinę arba parašę elektroninį laišką.Vilniuje gyvenanti Giedrė Radzevičiūtė išsaugojo šimtametę senelių sodybą atokiame Šimaičių kaime Ukmergės rajone. Jau šešiolikti metai protėvių žemėse moteris pati augina daugybę vaistinių augalų, renka juos apylinkėse, kuria arbatas, rengia edukacijas ir savo svečius kviečia kuo ilgiau būti gamtoje.Ved. Urtė Korsakovaitė

Naują kadenciją pradedanti Europos Komisija per 100 dienų turi parengti būsimą „Žemės ūkio ir maisto viziją“. Joje akcentuojamas biurokratijos mažinimas, glaudesnis bendradarbiavimas su ūkininkais, žaliojo kurso korekcijos. Anot EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, svarbiausių kurso tikslų neatsisakoma, bet siekiama naujai derinti ūkininkų socialinę ekonominę gerovę su gamtos gerove.Ukmergės rajone netoli Veprių esantis Sukinių kaimas išskirtinis. Mat jo apylinkėse prieš milijonus metų nukrito didžiulis meteoritas, turėjęs įtaką dabartinei ypatingai gamtai ir sukūręs nemažai mitų. Tame kaime prieš porą šimtų metų apsigyveno ištremti rusų sentikiai, kurių kapinaitės išlikusios iki šiol. Ir dar ne viskas: to kaimo bijodavo vaikai iš anapus Šventosios, o dabar vienas jų Česlovas Talačka jau tris dešimtmečius jame smagiai gyvena.Plieno liežuvėlių bugneliai – populiarūs muzikos edukacijoms, mėgstami Kinijoje, Europoje, Amerikoje ir gaminami Lietuvos kaime. Gytis Pečiulis, gyvena Jonavos rajone Upninkų seniūnijoje ir su dviem darugais, netoliese esančiame Družų kaime Širvintų rajone, gamina tokius būgnelius, beje, daugiausia eksportui. Patys virina plieną, šlifuoja ir kaitina bugnelius, graviruoja lazeriu, derina skambesį.Ved. Arvydas Urba

Vilnietė Giedrė Radzevičiūtė išsaugojo šimtametę senelių sodybą atokiame Šimaičių kaime Ukmergės rajone. Jau šešiolikti metai protėvių žemėse žolininkė, edukatorė Vilniaus universiteto darbuotoja pati augina daugybę vaistinių augalų, renka juos apylinkėse, kuria arbatas, rengia edukacijas ir savo svečius kviečia kuo ilgiau būti gamtoje. Tvarkydama savo žolynus, ji, tarsi, bendrauja su senoliais ir pasisemia energijos veiklai mieste.Danijoje ir Anglijoje padirbėjęs ir savo ūkiui gimtinėje įsikurti kapitalo sukaupęs Audrius Meseckas dabar turi šilauogyną ir danielių bandą. Vilkaviškio rajone Stirniškių kaime netoli namų 2 ha aptvare dabar ganosi apie 80 danielių. Kodėl toks pasirinkimas ir kam šalia uogų verslo naudingas ūkinių gyvūnų auginimas?Anykščių rajone Surviliškio kaime gyvenantis Polgento Dumbrava – išskirtinių gebėjimų ir pomėgių žmogus. Jis ūkininkas, augina avis, veisia šunis, gamina ir restauruoja baldus, daro stogastulpius, o labiausia jį garsina lineikų – senovinių vežimų kolekcija. Susiranda senas, restauruoja ir dabar jam iki visų dešimties kažkada gamintų aukštaitiškų lineikų komplekto trūksta tik dviejų- ant pilnų lingių Kupiškio ir Salako modelių.Ved. Arvydas Urba

Smurtaujantys paaugliai mokyklose – kaip spręsti problemą?Plačiai nuskambėjo istorija Šiauliuose, kai paauglys sumušė savo mokytoją, nes šis neleido pamokoje naudotis mobiliuoju telefonu. Dėl išpuolių jis pakeitė kelias mokyklas, mokykloje, kurioje mokosi dabar, peiliu neseniai grasino bendraklasiui. Nauja panaši istorija susijusi su Jonavos rajonu, čia kaip rašo lrytas.lt dėl septintokės mergaitės agresijos kiti tėvai bijo leisti savo vaikus į mokyklą.Laidoje dalyvauja LRT RADIJO korespondentas Šiauliuose Gintaras Šiuparys, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas, VU Teisės fakulteto docentas Gintautas Sakalauskas, Ukmergės Jaunimo laisvalaikio centro direktorė Daiva Pranskevičienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jaunasis ūkininkas Remigijus Alavočius paskutinius metus laiko 40 mėsinių galvijų. Dideliame šeimos ūkyje Vilkaviškio rajone Bačkiškių kaime dar dirba ir Remigijaus tėtis Zenius, padėjęs ūkiui pagrindus, ir sesuo Eglė – iš viso yra 700 hektarų. Visuomet ūkyje būdavo kiaulių, melžiamų karvių, bet šiemet nuspręsta užsiimti tik augalininkyste. Kodėl?Ukmergės rajono ūkininkas, agronomas Valentinas Genys gamtą tausojantį ekologinį ūkį puoselėja beveik 30 metų ir aplinkosaugininkų vertinamas kaip ekspertas. Tačiau jis kritiškai vertina valdininkų rūpestį tvariu ūkininkavimu ir turi tam argumentų.Artėjančių švenčių metą Italijos Sardinijos salos ūkininkai savo produkciją vis dažniau pardavinėja patys miestų turgeliuose. LRT radijo bendradarbė Daiva Lapėnaitė, Sardinijoje gyvevanti du dešimtmečius, pasakoja apie vietos ūkininkų gaminius ir tradicijas.Ved. Arvydas Urba

Radviliškio rajono ūkininkas Ignas Hofmanas pradeda dirbti žemės ūkio ministru. Fizikas, mokslų daktaras, 15 metų ūkininkavęs, aktyviai dalyvavęs žemdirbių savivaldoje prisipažįsta, kad politiko patirties neturi. Gavęs pažadą iš jį delegavusios partijos nesikišti, dabar pats renka komandą, nors kandidatų iš valdančios koalicijos taip pat yra. Kol kas ministras jokių sprendimų nepriėmė, bet jau įvardija kokie darbai bus prioritetiniai ir ką pakeis pirmiausia.Atsitiktinai kaime sutikti ir pakalbėti sutikę žmonės būna įdomūs. Šalia žvyrkelio iš Traupio į Troškūnus, prie apleistos sodybos, su negyvenamu namu ir sugriuvusiu tvartuku du vyrukai darbavosi prie traktoriuko: be kabinos, keistu varikliu, atrodytų jau negalinčiu važiuoti. Anykštėnai Audrius ir Kęstutis didžiuojasi, mokėdami antram gyvenimui prikelti traktorių, įdirbs 60 arų ir atstatys sodybą.Gamtai skirtoje rubrikoje – kultūrinio paveldo objektas, geologinis – gamtos, architektūros paminklas ir unikalus šaltinis. Apie Moką, Mokiuką ir Žuvintės versmę pasakoja Ukmergės rajono Veprių krašto muziejaus vadovas Viktoras Žentelis.Ved. Arvydas Urba„Gimtoji žemė“ – antradienį, gruodžio 17 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Ūkininkas Robertas Vaitiekūnas Biržų rajone jau bene tris dešimtmečius augina egles. Iš Biržų rajono jos keliauja į kitus Lietuvos ir Latvijos miestus. Kainos, anot augintojo, beveik nesiskiria nuo pernykščių, tačiau rinką koreguoja nauji pirkėjų įpročiai – populiarėja eglučių nuomos paslauga. Tokia iniciatyva jau ne pirmus metus vykdoma Klaipėdos universiteto botanikos sode, o Vilniuje, vienoje mugėje, nupirktos Molėtų rajono ūkininko eglaitės laukiamos sugrįžtančios, kad pavasarį būtų pasodintos parke.Ukmergės rajone jau 25-erius metus veiklą sėkmingai vykdo P.R. Olisevičiaus gėlininkystės ūkis. Modernūs sprendimai lengvina kasdienybę, o gruodžio pradžioje iš šio ūkio į prekybos vietas iškeliavo tūkstančiai puansetijų. Tai vienintelis ūkis Lietuvoje dar auginantis šias kambarines gėles. Apie Kalėdinių žvaigždžių auginimą ir priežiūrą jas įsigijus, pokalbis su P.R. Olisevičiaus ūkio gamybos vadove Virginija Čirbiene.Keičiantis orams, šąlant, iškrintant sniegui dera rūpintis ne tik naminiai gyvuliais, bet ir augintiniais – katėmis, šunimis. Patarimais, kaip šaltuoju metų laiku palengvinti būtį smulkiesiems gyvūnams dalijasi naminių gyvūnų priežiūros ekspertė Karina Sekmokienė.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Nielso Peterio Pretzmano įkurtas ūkis Radiškio kaime, Ukmergės rajone, siekia būti ūkiu pavyzdžiu ūkininkaujantiems ekologiškai. Ūkyje auginamos žuvys, mėsiniai „Angus“ veislės jautukai, daržovės, gaminami aukštos kokybės maisto produktai. Naujausi ūkio projektai – skerdykla ir suplanuotas pastatyti logistikos centras su sandėliu. Ūkis kviečia kitus ūkius bendradarbiauti - naudotis daržovių sandėliavimo, skerdyklos ar perdirbimo paslaugomis.Pagėgių savivaldybės Rukų kaime gyvenanti Lina Grublienė gailisi gaminti pieno produktus nepradėjo anksčiau. Kritus pieno supirkimo kainoms, ūkininkė pasijuto įvaryta į kampą. Pieno parduoti tiesiog neapsimokėjo. Iš pieno pagamino sūrį, varškę, sviestą, - tokius pat, kaip gamindavo šeimai, susikrovė į krepšelį ir išvažiavo į turgų. Viską pavyko parduoti labai greitai.Iš Tarptautinės pieno organizacijos konferencijos sugrįžusi ūkininkė Jolita Gabrinovičiūtė iš Sarių seniūnijos, Švenčionių rajone, sako, kad Lietuvos pieno sektorius - tik lašas pieno didžiulėje pasaulinėje pieno industrijoje. Lyderiai - Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Indija, nors šioje šalyje vyrauja nedideli vos 2-5 karvių pieno ūkiai, kuriuos valdo moterys.Ved. Kristina Toleikienė

Ūkininkai tėvas Arūnas, sūnūs Augustinas ir Julius Martinėliai iš Zibalų seniūnijos Širvintų rajone, praėjusiais metais tapo ne tik Ekologinio ūkininkavimo ambasadoriais, bet jų ūkiai pasuko dar tvaresnio ūkininkavimo keliu, pasirinko biodinaminį ūkininkavimą, kuris įmanomas tik užsiimant galvijininkyste.Apie ūkininkų puoselėjamas vertybes ir daromus pasirinkimus liudija tai, kad ūkininkams pavyko išsaugoti ir restauruoti kelių šimtų metų medinį Levandiškio dvaro gyvenamajį namą.„Ūkininkė, ūkininko žmona, ūkininko mama“, – taip save pristato Audronė Kazlauskienė iš Petronių kaimo Ukmergės rajone. Buvusi kaunietė į uošvių namus kraustėsi Lietuvai įžengus į nepriklausomybės laikotarpį. Buvo sunkmetis, reikėjo išmaitinti vaikus. Iš kitų kaimo moterų išmoko gaminti varškę, sviestą, grietinę, tad ryžosi su vyru imtis ūkininkavimo. Po trisdešimties metų patirčių puoselėjant pieno ūkį, sako, kad jos ūkiui - aukso mažius.Portugalijoje nėra augančių, niekam nepriklausančių kamštinių ąžuolų, kiekvienas priskirtas ūkininkui arba valstybei. Kamštinius ąžuolus draudžiama kirsti, nes jie – nacionalinė vertybė. Kirtimui reikia gauti leidimą iš Žemės ūkio ministerijos.Ved. Kristina Toleikienė

Gerūta Griniūtė imasi ieškoti detektyvinių istorijų klasikinės muzikos istorijoje. Ji pristato naują LRT KLASIKOS laidą „Detektyvo verta muzika“.„Tai tiesiog didžiausia šventė metuose“, – taip apie Paskutinę „BBC Proms“ festivalio naktį kalba BBC kolektyvų – „BBC Singers“ ir BBC simfoninio orkestro – nariai. Iš Londono parsivežti įspūdžiai apie didžiausią klasikinės muzikos koncertą metuose.Šiandien prasideda 21-asis kamerinių teatrų ir performansų festivalis „Camera obscura“. Renginys jau spėjo suburti savo bendruomenę, kuri nepraleidžia nei vieno spektaklio ar meno pasirodymo. Tačiau skleisti teatrų pasirodymų grožį festivalio organizatorei Skaistei Vasiliauskaitei-Danženkovienei neužteko. Ji įkūrė Ukmergės kultūros centro mėgėjų teatrą, kuris daugelį stebina savo performansais. Kaip keitėsi daugelį metų vykstantis festivalis „Camera obscura“?Kelios romano „Dažytas vualis“ versijos ir skirtingos muzikinės ekranizacijų interpretacijos, turinčios panašumų dėl vietos, laiko ir sudėtingos – nuodėmės ir atgailos tolimoje šalyje – temos.Realybė ir fikcija, marginalizuotos asmenybės, alternatyvios istorijos, profesionalumo ir diletantizmo santykis – tai tik dalis temų, kurios atsiranda menininkės, tyrėjos ir kuratorės Godos Palekaitės tarpdisciplininėje kūryboje. Žvilgsnis į pasaulį Godos akimis – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Prikaupę gyvenimo mieste patirties Greta ir Robertas Tylos visgi nusprendė kurtis kaime. Širvintų rajone esanti sodyba, nors ir labai jauki, tačiau dar nepakankamai tinkama gyvenimui per visą žiemą. Dėl šios priežasties jaunai šeimai kiekvieną žiemą tenka grįžti į Ukmergę. Kaip juokauja Greta, jau priprato išvažiuodami pasiimti vištas ir šunį su išrinktu aptvaru ir tai ryžto kurtis kaime nesumažino.Jau retai kur Lietuvoje galime pastebėti puoselėjamą tošininkystės amatą, o štai Mažeikių rajone tautodailininkai, Raimonda ir Vytautas Ramanauskai, yra gerai perpratę tošies paslaptis. Raimonda sako, kad neretai tinkamos tošies paieškos užtrunka.Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ pokalbis su Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadove Laima Blažyte-Čereškiene apie tai, kodėl Vakarinė medunešė bitė buvo įrašyta į saugomų rūšių sąrašą ir kaip kiekvienas galime prisidėti išsaugant šią bitę.Ved. Rūta Simanavičienė

Paklausę sinoptikų prognozės apie artėjančią liūtį, ūkininkai tėvas ir sūnus Vygandas ir Linas Giedriai, skubėjo sėti žieminius rapsus. Kupiškio rajono ūkininkai, be poilsio dirbę visą dieną ir naktį apsėjo 30 ha lauką. Ar dažnai žemdirbiams tenka taip dirbti, kas tai lemia ir kodėl ūkininkai šiemet nelabai patenkinti derliumi?VDU ŽŪA jau ketvirtą rudenį į parengiamąsias studijas kviečia motyvuotus moksleivius, kuriems nedaug pritrūko iki stojamojo balo. Prašymai dar priimami visą šią savaitę. Išsamiau apie išskirtinę parengiamųjų studijų programą ir kelių metų patirtį pasakoja akademijos kanclerė Astrida Miceikienė.Prasideda tinkamiausias metas dekoratyviniams augalams sodinti. Kas lemia sodinimo ypatumus ir kokie 5 dekoratyviniai augalai šiemet populiariausi? Aiškina agronomė Janina Strikienė, Ukmergės rajone Baublių kaime savo medelyne auginanti daugiau kaip 500 įvairiausių rūšių dekoratyvių augalų.Ved. Arvydas Urba

Papuošalai iš mamuto ilties – kokia gaminimo specifika ir iš kur juvelyrai gauna medžiagos? Pasakoja režisierius ir juvelyras Algirdas Mikutis.Kaune atidaroma paroda iš Ukrainos apie šiurpią istoriją „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“. Joje siekiama nubrėžti paraleles tarp 1942 m. Holokausto tragedijos, per kurią Bachmute nužudyta per 3000 civilių, daugiausia žydų, ir 2022–2023 m Rusijos okupantų tyčinio miesto naikinimo. Apie parodą pasakoja Kauno IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis.Jauna šeima iš Kauno nusprendė įsigyti dvarvietę Ukmergės rajone. Inžinerijos išsilavinimą turinti amatų puoselėtoja Deimantė Meilutė Ganusauskienė sako, kad tinkamos dvarvietės ieškojo 5 metus ir dabar tai ne tik finansinis, bet ir kultūrinis įsipareigojimas.Ryškios asmenybės rubrikoje pokalbis apie paskutinę sovietų okupacijos auką – Parlamento gynėją Artūrą Sakalauską. 1991 m. rugpjūčio 21 dieną jis žuvo savanoriams bandant sustabdyti prie Seimo rūmų besiveržiančią sovietų karių grupę. Koks jis buvo žmogus, kokiomis vertybėmis vadovavosi, kodėl rinkosi savanorišką tarnybą? Apie A. Sakalauską pasakoja buvęs pirmasis Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Alytaus rinktinės vadas Arūnas Dudavičius.Liudas Belickas šią vasarą nenuobodžiavo – pasiekė Lietuvos rekordą per 30 dienų perplaukdamas 41 Lietuvos ežerą.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Laikai buvo tokie tamsūs, kaip grunge‘o atsiradimo metu Bostone. Pagrindinis užsiėmimas jaunimui – kurti muziką, tai buvo pabėgimas nuo pilko ir tamsaus laikotarpio atgavus nepriklausomybę“, – „Requiem“ atsiradimą 1994 m. prisimena grupės lyderis Tomas Krivickas – Psichas. Maištaujančio roko legendos iš Ukmergės pasitinka trisdešimtmetį, į jubiliejui skirtą koncertą Vilniuje sudėjo geriausias dainas. Ved. Marius Andrijauskas

Per Žolinę, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną, daugelio einančiųjų į bažnyčią rankose bus žolynų, laukų ir darželių gėlių puokštės. Ne vieno rankose bus ir žinomos Vilniaus rajono Melkio kaimo gėlininkės Eglės Gintauskienės sodyboje išaugintos gėlės. Jos puoselėjamų beveik 200 veislių bijūnų tarp jų nepamatysim – jie jau peržydėję, bet kitų margaspalvių daugiamečių žydinčių gausu. Gėlininkė pasakoja apie nelengvą verslą, sodybos augalus ir medžius neseniai niokojusią stichiją, retėjančias daugiamečių gėlių augintojų gretas.Įprasta sakyti, kad geriausia vaistažoles rinkti iki Joninių. Tačiau anot VDU Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaro Mariaus Lasinsko, kai kurie augalai, rinkti per Žolinę, dabar atskleidžia gerąsias savybes. Kokias vaistažoles dabar reikėtų rinkti, kaip derėtų švęsti Žolinę, pataria Marius Lasinskas.Mokslininkai padeda žemdirbiams prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų. Dirvožemis, jo būklės kitimas rūpi ir žemdirbiams, ir mokslininkams. Pastarieji jau ketvirtį amžiaus tiria dirvožemį, jo dirbimo būdus. Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjo daktaro Virginijaus Feizos, bus atliekami eksperimentai, padėsiantys žemdirbiams ateityje efektyviau ūkininkauti.Užulėnis, esantis Ukmergės rajone, neatsiejamas nuo prezidento Antano Smetonos. Būtent čia įsikūręs jam priklausęs dvaras, kurio istorija stebina ne mažiau, nei šiuo metu vykdomos Ukmergės kraštotyros muziejaus veiklos. Apie tai pasakoja Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Violeta Reipaitė.Roko muzika Ispanijos avių ūkiuose – toks sprendimas stebina, tačiau avių kirpėjai tam turi paaiškinimą.Ved. Regina Montvilienė

Šį rytą išskirtinė pažintis su senjorais iš Vilniaus, kurie būdami 76-šešerių puoselėja daržą balkone. Faina (kirtis ne ant a, o ant i) ir Česlovas Grobštunovič savo balkone ir ant palangių augina pomidorus, agurkus ir paprikas.Asmenys dirbantys ar planuojantys dirbti su vaikais, privalės turėti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą). Darbdaviai privalės tikrinti ar darbuotojas turi QR kodą, o institucijos – vykdyti darbdavių priežiūrą. Efektyvinamas specializuotos pagalbos teikimas vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto.Ukmergėje rekordiškai daugėja naujų gyventojų. Vien per metus čia iš didmiesčių persikėlė gyventi beveik 2000 naujakurių. Savivaldybė juos vilioja siūlydama ne tik garantuotas vietas vaikams darželiuose ir mokyklose, bet ir finansinę naudą - galimybę susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio.Klausimas „Facebook'e“: Termometro stulpeliams šoktelėjus iki 30-ies laipsnių, dažną kamuoja apetito stoka, o pavalgę jaučiamės apsunkę. Koks jūsų mėgstamiausias valgis karštą vasaros dieną?Ved. Darius Matas

Išskirtine uogų įvairove pasižymi Deivydo Rumbučio ūkis. Klaipėdos rajone esančiame ūkyje “Slėnio uoga” auginama kone 20 skirtingų rūšių uogų ir vaisių. Kaip sako sūnui padedanti ūkininkauti mama Snieguolė Rumbutienė, plėsti ūkį paskatino uogų paklausa. Tiesa, ši sezoną uogas kaip niekad tenka saugoti nuo ligų ir kenkėjų.Nacionalinė mokėjimo agentūra mažina patikrų mastą - nebeatliks planinių patikrų mažesniuose nei 10 hektarų ūkiuose. Ką svarbu žinoti komentuos agentūros Kontrolės departamento vyresnioji patarėja Asta Kelevišienė.Rubrikoje “Miestietis kaime” išgirsite, kodėl jauna šeima nusprendė įsigyti dvarvietę Ukmergės rajone. Inžinerijos išsilavinimą turinti amatų puoselėtoja Deimantė Meilutė Ganusauskienė sako, kad tinkamos dvarvietės ieškojo 5 metus ir dabar tai ne tik finansinis įsipareigojimas, bet ir kultūrinis.

Reikalavimas atkurti apie 90 000 ha pievų, sudrebinęs žemdirbių bendruomenę, atidėtas metams. Bet problema liko, nes iki šiol neaišku kokias pievas vertingiausia išsaugoti ūkiams, o kokios turi daugiausia naudos aplinkosaugai. Diskutuodami Telšių rajono ūkininkas Dainius Dargis ir Baltijos aplinkos forumo vadovas, aplinkosaugos ekspertas Žymantas Morkvėnas sutaria, kad biurokratinių kliūčių sugalvota per daug ir pamiršta, kad be ūkininkų pievų išsaugoti nepavyks.JAV ūkininkai nėra girdėję apie žaliąjį kursą, o renkasi tvarų ūkininkavimą. Apie kitokį amerikiečių požiūrį į aplinkosaugą pasakoja Pakruojo rajono ūkininkas, LŪS vicepirmininkas Gedas Špakauskas, apsilankęs Jungtinėse Amerikos Valstijose ir susitikęs ne tik su ūkininkais, bet ir žemės ūkio institucijų, universitetų atstovais.Ukmergės rajono Veprių miestelis šį savaitgalį minės 640 metų sukaktį. Įkurtas unikalioje vietoje – didžiausiame Baltijos šalyse meteorito krateryje, miestelis turi turtingą istorinę praeitį, o vietos gyventojai, dirbdami žemę, iki šiol aptinka vertingų archeologinių radinių Apie juos ir apie naujas tradicijas pasakoja skulptorius, muziejininkas Viktoras Žentelis.Ved. Arvydas Urba

Joninių tradicijos siekia dar pagonybės laikus, todėl iki dabar išlikę papročiai siejami su gamta, dažnai mistiški. Ieškoma paparčio žiedo, tikima, kad rasoje nusiprausę pajaunės. Tačiau mistika, gali virsti tikrove. Joninių rytą saulėtekio metu, prieš iškrentant rasai surinktos žolelės turi daugiau gydomųjų savybių. Tuo įsitikinusi VU darbuotoja, Ukmergės rajone vaistažoles renkanti ir auginanti Giedrė Radzevičiūtė.Joninių proga renginiai jau vyko, o šiandien – šventės šeimose, kuriose yra Janinų ir Jonų. Kaip šią dieną mini ūkininkai Jonai ir Janinos, ar visiems šventė, o gal kai kas dirba? Paklausinėti keturios Janinos ir keturi Jonai skirtingai, bet įdomiai mini savo vardo dieną, o kai kurie neturi tam laiko.Telšių rajono Kegų kaimo senjorai, susirinkę vienoje troboje, pasakojo apie vyresnių žmonių gyvenimo kaime ypatumus, kasdienius rūpesčius, likusius džiaugsmus. Stefa, Rūta, Vanda, Zita, Danutė ir Juozas sutaria, kad kaimas labai keičiasi, mažėja. Nors kai kurie abejoja ar išliks, bet kiti tiki, kad buvo ir bus.Ved. Arvydas Urba

Kultūros publikacijų apžvalga.Birželio 20-ąją, 130-ąjį gimtadienį būtų šventęs amerikiečių chemikas Loidas Augustas Holas, kuris prisidėjo prie šiandieninių būdų, kaip užtikrinti, kad maisto produktai kuo ilgiau liktų švieži ir neprarastų savo gerųjų savybių.Ukmergėje prasideda tris dienas truksiantis baltiškos kultūros ir ekstremalios muzikos festivalis „Kilkim žaibu“.Eglės Baliutavičiūtė apžvelgia Don DeLillo romaną „Baltasis triukšmas“ ir Rumaan Alam romaną „Palikite pasaulį užmaršty“.Šilutėje prasideda festivalis „Keliaujanti vėtrungė: tikėjimas, legendos ir knygų milžinai“.Dokumentinio filmo „Atsitiktinė prezidentė“ apie Sviatlaną CIchanouskają režisierius Mikeas Lerneris sako, kad filmai yra vienas iš pasipriešinimo įrankių. „Mums labai pasisekė, kad galime tai daryti, ir mes tikrai suvokiame, kokia garbė yra dirbti tokį darbą. Mes į šitai žiūrime rimtai. Mūsų kompanijai tai nėra tik dar viena eilinė istorija. Tai yra toks dalykas, dėl kurio paklausęs savęs, ką nuveikei gyvenime, galėtumei didžiuotis“, - sako M. Lerneris.Kodėl svarbu rinkti tautosaką ir kokie motyvai skatina tą daryti?Kokie Šiuolaikinio šokio asociacijos edukacinės programos „Stebėjimai“ organizatorių, kuratorių ir dalyvių pastebėjimai?Kuo šiandien gyvena viena iš Europos kultūros sostinių 2024 Budė?Ved. Marius Eidukonis

Vasaroti su šeima kviečia Ukmergės kraštas! Smagu kartu leisti laiką, pramogauti ir stiprėti.Šarūnas ir Indra Stulpinai iškeitė užsienį į Sližių kaimą. Žvaigždžių slėnis, tai – terapija gamtoje. Glampingas ant Širvintos šlaito, natūralūs masažai upės pursluose, geokupolai, džiaugsmą teikiantys renginiai šeimoms – grąžina į vaikystę.Žibutės pievų ūkyje Mūšios viensėdyje įsikūrė Jolanta Čekauskaitė ir Darius Lapka. Šeima akina atsigręžti į gamtą ir istoriją. Vidiškiai mena senus laikus, turtingi istorija. Draugystė su laisvai pievose ganomais gyvūnais, pažintiniai žygiai ir edukacijos skatina turiningai poilsiauti.Jonas, Zuzana, Barbora, Žilvinas ir Motiejus Grigalevičiai įkūrė keturračių pramogas vaikams Kazliškių kaime. Trasos, pirtys, žaidimai vilioja atrakcijų mėgėjus net iš Klaipėdos.Ukmergės mieste studiją įkūrė smėlio ir pasakų terapeutė Asta Liumperienė. Kartais žmonėms reikia bendravimo ir patarimų. O tada jau į gamtą!Ved. Jolanta Jurkūnienė

Spaudos apžvalga.Šiaulių dailės galerijoje atidaryta mieste aktyviai kuriančių įvairių sričių menininkų fotografijų paroda.Scenos menų kritikės Aušros Kaminskaitės apžvalga.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Prasideda festivalis „Skamba skamba kankliai“.Kokias įdomybes slepia Ukmergės rajone esanti Siesikų pilis?Kaip atrodo vaikiškų filmų įgarsinimas?Ved. Karolina Bieliauskaitė

Siekiant, kad daugiamečių pievų plotai nesumažėtų, Žemės ūkio ministerija pristato ūkininkams naują ekologinę sistemą „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“. Anot Žemės ūkio ministerijos viceministro Egidijaus Giedraičio, šiai priemonei per ketverius metus numatyta skirti 50 milijonų eurų. Anykščių rajono ūkininkas Dainius Arlauskas tokį daugiamečių pievų problemos sprendimo būdą vadina trumparegišku. Anot jo, sprendimas yra gyvulininkystės ūkių išlikimo skatinimas.Ukmergės kultūros centro Deltuvos skyriuje moterų ratelio ,,Ką akys pamatys, tą rankos padarys‘‘ narės jaukinosi sodų rišimo amatą. Anot kultūros centro renginių organizatorės, sodų rišimas raminanti veikla. Vienas iš sodų taip pat atrinktas ir keliaus į Dainų šventę Vilniuje.Rubrikoje ,,Užsienio naujienos‘‘ girdėsite apie tai, kad Prancūzijos ūkininkai su nerimu pasitinka vasaros sezoną, mat šiuo laiku gyvuliai išgenami ganytis į laukus, o apsaugoti juos nuo medžiojančių vilkų sudėtinga. Sumedžiojamų plėšrūnų skaičių riboja vyriausybės sprendimai, kurį palaiko aplinkosaugos aktyvistai.Ved. Rūta Simanavičienė

Kone 1000 hektarų ūkį Ukmergės rajone puoselėja tėvas ir sūnus, Saulius ir Teodoras Galvonai. Tausojančios žemdirbystės principus ūkyje taikantys Galvonai investuoja į modernią techniką, kuri ne tik leidžia optimizuoti darbus, bet sumažina poveikį dirvožemiui, leidžia žymiai sumažinti trąšų kiekius. Ūkininkas Saulius didžiuojasi devyniolikmečio sūnaus indėliu ūkyje.Agronomas Audrius Jurevičius jau septynerius metus Kauno rajone augina braškes. Dalį parduoda turguje, o taip pat žmonės atvyksta išsiskinti į ūkį. Atvirame grunte auginamų braškių derliaus šį sezoną tenka laukti ilgiau dėl pavasarinių šalnų. Skynimo sezoną vyras ketina atidaryti gegužės pabaigoje.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite apie Vištyčio regioniniame parke atrastą naują saugomą rūšį – Melsvajį gencijoną, kuris, anot parko ekologo Vaido Leonavičiaus, svarbus drugio Gencioninio melsvio išlikimui.Ved. Rūta Simanavičienė

Ūkininkų pavadavimo paslauga gyvulininkystės ūkiuose bus taikoma ir Lietuvoje. Šiai priemonei Žemės ūkio ministerija numato skirti kone 1 mln. Eur. Didžiausia paramos suma projektui – iki 300 tūkst. Eur. Plačiau apie naujovę kalba ministras K. Navickas. Ar tokia galimybė aktuali ūkininkams, komentuoja pieno ūkį Ukmergės rajone ilgus metus su šeima plėtojantis Regimantas Minkštimas.„Daržo bitės“ - taip savo ūkį pavadino Viktorija ir Vytautas Dūdoniai iš Kazlų Rūdos sav. Nors bičių jauna šeima nelaiko, užtat patys sukasi kaip bitės, nes laiko avis, vištas, augina moliūgus, grybus, česnakus ir kita. Šeima džiaugiasi, kad su produkcijos realizacija problemų nėra.Verta žinoti. Kodėl taip gražiai atrodančios pakalnutės, pamerktos vazoje, gali ne tik džiuginti, bet ir pakenkti sveikatai, kalba ekologas Gerardas Paškevičius tikinantis, kad pakalnutė yra vienas iš 13 mirtinai nuodingų Lietuvoje aptinkamų augalų.Ved. Rūta Simanavičienė

Vieniems dėl vėsių orų tenka intesyviau šildyti šiltnamiuose derančius augalus, kiti bando išsaugoti derlių dengdami agro plėvele, tačiau dalis ūkininkų susitaiko su esama situacija. Šparagus Ukmergės rajone auginanti Vidmantė Ščerbinskienė sako, kad paskaičiavus nutarta nedengti laukų plėvele, o tiesiog vėlinti šparagų skynimą. Zarasų rajono ūkininkas Dalius Barzda sako, kad tenka daugiau dėmesio skirti šiltnamių šildymui. Klimatologas Donatas Valiukas pažymi, kad tokios orų permainos dėl klimatos kaitos ateityje tik dažnės.Daugiau nei šimto skirtingų veislių vynuogyną „Dvaruogė“ Kupiškio rajone puoselėja Ineta Svilo su šeima. Auginamos vynuogės yra desertinės – tikslas edukuoti žmones, supažindinti su skirtingomis veislėmis, padėti išsirinkti norimas auginimui. Vėsūs orai neaplenkė ir vynuogyno. Norint vasarą sulaukti derliaus, dabar šiltnamius reikia šildyti.Rubrika „Gamtininko komentaras“. Apie tai, kuo išskirtinis šis pavasaris gamtoje kalbės Kauno marių regioninio parko ekologas, gamtininkas Gerardas Paškevičius tikinantis, kad žiemiški orai gerokai sujaukė gamtos planus. Intensyviai poravimosi procese buvę šaltakraujai gyvūnai dabar turi ieškotis šiltų slėptuvių ir tausoti energiją.Ved. Rūta Simanavičienė

Daugėja rinkoje platinamų nelegalių apsaugos produktų, kurie žalingi ne tik žmonėms, bet ir augalams. Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, nors per metus atliekama pustrečio tūkstančio planinių patikrų, nelegalūs AAP vis tiek patenka į rinką, daugiausia jų aptinkama turgavietėse. Ko apsipirkdami turgavietėse turėtumėte reikalauti iš pardavėjų, kad neįsigytumėte nelegalių produktų? Plačiau situaciją komentuos asociacijos „Crop Life Lietuva“, Valstybinės augalininkystės tarnybos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai. Savo nuomonę pateiks ir vienos iš turgaviečių darbuotojas.Rubrika „Verslas kaime“. Joje pasakojimas iš Ukmergės rajone esančios Mariaus Dubininko kaimo turizmo sodybos „Ąžuolų giria“. Sodybą įsigijęs jaunas žmogus gavo įpareigojimą – išlaikyti sodybos autentiškumą.Ved. Rūta Simanavičienė

Pokalbis su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstove Mintaute Jurkute, Moterų informacijos centro atstove Dovilė Masalskienė ir Ukmergės r. savivaldybės Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore Edita Balžekiene apie dažnai nematomą, bet labai svarbią problemą – smurtą prieš moteris su negalia.Statistika rodo, kad negalia stipriai padidina tikimybę patirti smurtą artimoje aplinkoje. Oficialūs policijos duomenys rodo, kad per metus šalyje fiksuojama apie 150 fizinio smurto prieš moteris su negalia atvejų. Ar tai atspindi tikrąją situaciją? Kaip atpažinti, kad asmuo su negalia galimai patiria smurtą artimoje aplinkoje? Kokios yra specifinės smurto prieš asmenis su negalia formos? Apleistumas ir hipergloba – ar tai gali būti vertinama kaip smurtas?Atsakymai į šiuos ir kitus, su smurtu prieš moteris su negalia susijusius klausimus – laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Laidoje dešimt dvylika tęsiame pokalbius su Lietuvos mokslo premijų laureatais. Gamtos mokslų srityje laureatu tapo fizinių ir technologijos mokslo centro Elektrocheminės medžiagotyros skyriaus tyrėjas daktaras Arūnas Jagminas. Jis įvertintas už mūsų darbų ciklą „Paklausių nanodarinių formavimo, charakterizavimo ir taikymų tyrimai 2007-2021.1944 m. vasarą į Lietuvą įžengus sovietinei kariuomenei, tūkstančiai lietuvių, vengdami represijų ir smurto, bėgo į Vakarus, ieškodami laikino prieglobsčio. Ne visiems pavyko pasiekti skirtingose valstybėse, daugiausiai Vokietijoje, veikusias perkeltųjų asmenų stovyklas, o ir atvykusiųjų laukė nelengvas gyvenimas. Irena Mikuličienė pristato beveik visą iki šiol Lietuvos nacionaliniame muziejuje sukauptą medžiagą apie perkeltųjų asmenų stovyklas ir žmonių gyvenimą jose.Kelios dešimtys senjorų susidomėjo Vilniaus paskelbta naujove tapti šeimininkų netekusių gyvūnų globėjais. „Senjoras-Senjorui“ pavadinta programa kviečia vyresnio amžiaus vilniečius tapti šeimininkų netekusių, dažniausiai garbaus amžiaus, keturkojų augintinių globėjais. Jiems Vilniaus miesto savivaldybė suteiks visas priežiūros priemones, pasirūpins pašaru ir kraiku, prireikus, veterinarinėmis paslaugomis.Jeigu domitės grybų šitakių auginimu, tai dabar pats metas įsigyti rąstelių, ant kurių jie gali dygti. Ukmergės rajone net 600 grybų rąstelių turinti Loretos ir Gintauto Ciunių šeima ir patys augina šitakius, kitiems duoda patarimų, kaip tai daryti. Dar Ciuniai savo ūkyje, pavadinimu „Braaangiosios uogos", turi šilauogių ir ūkininkavimą derina su darbais Vilniuje.Šeimos sodyboje lankėsi ir pasakojimą parengė laidos ,,Gimtoji žemė“ vedėja Rūta Simanavičienė.Ved. Rūta Kupetytė

Reaguodama į situaciją regione, Žemės ūkio ministerija imasi griežtinti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę. Sugriežtintos priemonės bus taikomos tiek į Lietuvą importuojamai, tiek tranzitu per Klaipėdos uostą išvežamai produkcijai. Kaip sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, bus tikrinama ne tik kokybė, bet ir nustatoma grūdų kilmės šalis. Nauja tvarka leis konfiskuoti produkciją, jeigu paaiškės, jog ji vogta.Varėnos rajone mėsinius galvijus auginantis Valentas Streikus gyvulius parduoda lenkams ir gauna 15 procentų didesnę kainą nei Lietuvoje. Ateityje vyras ketina plėsti ūkį ir turi siekį sertifikuoti kaip ekologišką. Valentas sako besigailintis tik vieno, kad anksčiau nepradėjo laikyti gyvulių.Rubrikoje „Verslas kaime“ pažintis su istorike Viktorija Gorbotenko, kuri Ukmergės rajone, Sližių dvaro sodyboje įkūrė netradicinį verslą – „Dvaro kavos“, kurios yra gaminamos iš augalų šaknų ir sėklų. Kaip sako moteris, lietuviams vis dar didelius sentimentus kelia gilių kava.Ved. Rūta Simanavičienė

Vaida Auglienė kartu su vyru rūpinasi 400 ha ūkiu Ukmergės rajone, tačiau savo laisvą laiką skiria naujai atrastam pomėgiui – keramikai. Pokalbis apie tai, kaip ūkininkavimą pavyksta derinti su keramika ir ko išmokė ši meno rūšis.Anykštėnė sodyboje įrengė vaizdo kameras, kad galėtų stebėti čia atklystančius laukinius žvėris. Surinktoje vaizdo kolekcijoje moteriai trūksta tik lūšies ir meškos. Kristina Rudokaitė pasakoja, kad barsukai, lapės, stirnos, elniai ir netgi vilkas jau tapo nuolatiniais sodybos svečiais, kurie visiškai nebesibaimina čia užsukti pasivaišinti jiems paliktomis vaišėmis.„Ungurio koja“ – bene du dešimtmečius gyvuojanti žuvų rūkymo ir pardavimo įmonė, kuri savo produkciją ruošia Palangos apylinkėse, o platina visoje Lietuvoje. Pokalbis su įmonės įkūrėja Renata apie tai, kokias žuvis kokiame Lietuvos mieste dažniausiai žmonės perka.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

LRT radijo mokslo rubrikoje pokalbis su geriausios disertacijos autoriumi Donatu Kriaučiūnu, kuris analizuoja, kaip biodujų naudojimas varikliuose gali prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.Tūkstančiai protestuojančių ūkininkų traktorių Vilniuje pritraukė ne tik politikų, bet ir visuomenės dėmesį. Kiek Lietuvos protestai tampa kūrybiški? Ar tai padeda lengviau pasiekti savo tikslus?Beveik pusė milijono transporto priemonių popieriuje egzistuoja, bet eisme nedalyvauja: kas slypi už šio skaičiaus? Seni, techniškai netvarkingi, nebevažiuojantys ir likimo valiai palikti automobiliai sukelia kur kas daugiau problemų nei tik užimtos stovėjimo vietos ir aplinkos tarša. Aplinkos apsaugos instituto atlikta analizė rodo, kad neegzistuojant realiai atsakomybei už atitarnavusius automobilius, Lietuvoje susidaro sąlygos nelegaliam jų ardymui, o tai lemia šešėlinę ekonomiką ir dar didesnę aplinkos taršą.Reportažas iš edukacinio Žibutės pievų ūkio Ukmergės rajone.

Vilniuje prie Seimo rinkosi žmonės, protestuodami dėl plynųjų miškų kirtimų saugomose teritorijose. Susirinkę pabrėžia, kad reikia keisti ir pačią miškų politiką.Premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su didžiausio ginklų gamintojo „Rheinmetall AG“ atstovaiss. Šiuo metu Vokietijos koncernas Lietuvoje yra atidaręs karinės technikos aptarnavimo centrą Jonavoje. Kalbama, kad būtų gerai, jei ji įkurtų ir amunicijos gamyklą. „Rheinmetall AG“ planuoja atverti gamyklas ir Ukrainoje, tačiau kol kas šie planai stringa.Nuo naujų metų turėtų įsigalioti nauja tvarka, kai vairuotojo pažymėjimo galiojimas susiejamas su medicininės pažymos galiojimo trukme. Artėjant teisės akto įsigaliojimo terminui apsižiūrėta, kad beveik 300 tūkstančių vairuotojų eisme dalyvauja su negaliojančiomis sveikatos pažymomis. Baiminantis, kad vienu metu gydymo įstaigas užplūs vairuotojai profilaktiškai tikrintis sveikatos, o gydytojai tokio antplūdžio neatlaikys,pasibaigusių sveikatos pažymų galiojimo terminas pratęstas pusmečiui.Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras buvo įpareigojęs Ukmergės savivaldybę nuo mieste esančio memorialinio akmens nukabinti partizano bareljefą ir pakeisti įrašus, kad įamžintas būtų nebe Juozas Krikštaponis, o visi žuvę Vyties apygardos partizanai. Tačiau tai nebuvo padaryta, o ir Genocido tyrimų centro rekomendacija apskųsta teismui.Minint Tarptautinę studentų dieną Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje surengtos studentų eisenos. Jomis siekta , atkreipti dėmesį į studentų problemas: studijų kokybę, stipendijų dydį, bendrabučių būklę.Ved. Liepa Želnienė

Lapkričio 1-oji - svarbi data Lietuvos skautams. 1918 11 01 laikoma oficialia šios organizacijos veiklos šalyje pradžia. O pradžią tam davė Petras Jurgelevičius. Apie šią asmenybę ir tai, kuo buvimas skautu svarbus kasdieną papasakos režisierius, šokėjas ir skautas Paulius Tamolė.Mokslininkai ir visuomenininkai kreipiasi į žvejus. Kviečia sugavus pažymėtą lašišą ar šlakį juos informuoti. Tokiu būdu tiria žuvų migracijos kelius ir kitus įpročius. Kokie pirminiai rezultatai?Kaip mirusieji pagerbiami kitose šalyse? Pokalbis apie tai, kokios tradicijos gyvos Japonijoje, Italijoje ir Ukrainoje. Taip pat telefonu įtraukisime klausytojus apie jiems svarbias ir puoselėjamas tradicijas.Ukmergės rajone, Taujėnuose, šiomis dienomis veikia Vėlinių kiemelis. Čia lankytojai kviečiami prisiminti išėjusius, pagal senuosius lietuviškus papročius švęsti gyvenimą. Apie lietuviškas Vėlinių tradicijas pasakoja „Vėlinių kiemelio“ idėjos autorė, edukatorė Monika Polchovaitė. Ją kalbina Arneta Matuzevičiūtė.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Kaip labiausiai nusiaubtiems rajonams sekasi šalinti audros padarinius?Kaip labiausiai audros nusiaubtoms Joniškio, Panevėžio, Ukmergės rajonų savivaldybėms sekasi šalinti stichijos padarinius?Aktualus klausimas. Ar vis dar naudojate gyvsidabrio termometrus ir kur juos padėti?„Verslo laike“ – apie muitus ukrainietiškoms prekėms.Visuomenininkai Vilniuje rengia demonstraciją, kuria siekia atkreipti dėmesį į staigius klimato pokyčius ir jų įtaką sveikatai. Kaip besikeičiantis klimatas veikia mūsų sveikatą ir ar Lietuva daro pakankamai, kad prisidėtų mažindama klimato kaitą?Kas turėtų būti daroma su Alytaus ir Pociūnų aerodromais?Ved. Edvardas Kubilius

Anykščiuose, Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus parodų salėje, veikia sakralinio meno paroda „Jų akys žvelgia į sąžinę” iš Ukrainos Radomyšlio pilies kolekcijos. Mėnesio pabaigoje jos atidarymas numatomas Ukmergės kraštotyros muziejuje, o paskui parodos kelionė tęsis Mažeikiuose, Kėdainiuose, Alytuje ir kituose Lietuvos miestuose.Ar reikia elektros tiekėjus įstatymu įpareigoti leisti žmonėms atsiskaityti už elektrą dalimis, jeigu iškart visos sumos jie neišgali susimokėti? Tokią idėją siūlo Socialdemokratų partija.Kokia sergamumo tuberkulioze situacija Lietuvoje? Pokalbis su Santaros klinikų Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos skyriaus vedėja, gydytoja pulmunologe, daktare Edita Davidavičiene.Lietuvos gyventojai vakar per 5-ias valandas išpirko bilietus į gegužę Kaune vyksiantį Eurolygos finalo ketvertą. Bilietai kainuoja nuo 200 iki beveik 500 eurų už visas finalo ketverto rungtynes. „Aktualaus klausimo“ rubrikoje klausiame, kaip jūs vertinate tokias bilietų kainas? Ar jie jums – įperkami? Ar išvis pavyko nusipirkti bilietą, jei norėjote?Vėl bandoma įteisinti naminės degtinės gamybą ir vartojimą. Tokiai prieš pora metų Seime kilusiai iniciatyvai Žemės ūkio ministerija visai neseniai pateikė palankias išvadas.Vilnietė Mariana pasakoja, kad į sukčių pinkles pakliuvo įdėjusi skelbimą portale Skelbiu.lt. Atsirado pirkėjas, kuris paprašė užpildyti tam tikrus duomenis. Vilnietė užpildė ir prarado visas savo santaupas. Policija sako, kad sukčiavimo atvejų daugėja pastaruosius porą metų. Pavyzdžiui, pernai sukčiavimo mastai išaugo maždaug 23-imis procentais, palyginti su užpernai. Ką daryti, kad kuo mažiau žmonių pakliūtų į sukčių pinkles?Vilniaus senasis teatras vykstant karui Ukrainoje ir toliau rodo šiuolaikinių Rusijos autorių kūrinius. Teatro vadovė sako gavusi kūrėjų sutikimą kūriniais naudotis nemokamai. Autorių teises ginanti asociacija LATGA siūlo atsižvelgti į Ukrainos kultūros ministro prašymą nerodyti Rusijos autorių kūrybos bent kol vyksta karas, Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad tam padaryti Vilniaus senajam teatrui neužteko laiko.Ved. Edvardas Kubilius

Ar žinote, kad Ukmergės gatvėmis vaikšto dar neparašytas bestseleris?Tai – mišrių kovų menų meistras Teodoras Aukštuolis! Iš pažiūros, grėsmingas kovotojas, šiltas, draugiškas ir simpatiškas žmogus. Augina bites, visiems dovanoja medų, o laisvalaikį leidžia keliaudamas motociklu.Ukmergės sporto centras apima daugelį sporto šakų. „Šilo“ gimnazijoje šachmatų trenerė Virginija Savickienė ugdo jaunuosius šachmatininkus.Ukmergės neįgaliųjų sporto klubui „Vilkmergė“ vadovauja žinomas Ukmergės krepšinio sporto klubo „Olimpas“ vadovas Nerijus Vasiliauskas. Jo siekis – sportą jungti su kultūra.Ukmergės sporto centro direktorius Vitalijus Martikonis žada permainų stadione.Ukmergės fabrikų kroso taurės įkūrėjai ir dalyviai dalijasi mintimis apie rengiamas varžybas visai Lietuvai. Tai – Jolanta Kuprionienė, Sandra Sokolnikovaitė, Žilvinas Maleronka, Lukas Daujotas ir Laurynas Bačiulis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šeduviečiai ruošiasi turistų antplūdžiui. Intensyviai vyksta muziejaus po atviru dangumi „Dingęs štetlas“ statybos. Šeduvos žydų memorialinis fondas saugos ir skleis žydiškąją mažo Lietuvos miestelio istoriją.Su Šeduvos kultūros ir amatų centro režisiere Izolina Stanuliene vaikščiosime gatvėmis, menančiomis žydų bendruomenės gyvenimą. Prisiminimais dalysis Konstancija Goštautienė, vienintelė skaudžių įvykių liudininkė Šeduvos miškuose.„Šeduvos malūno“ direktorė Lina Daukšaitė ruošiasi priimti svečius ir mokosi košerinės žydų virtuvės paslapčių.Ukmergės senamiestis per karus stipriai nukentėjęs, kelis kartus degęs, XIX a. pabaigoje atstatytas. Šiandien senamiestis mena įvairių tautų gyvenimą. Kokius ženklus Ukmergės senamiesčio gatvėse paliko žydų bendruomenė?Ved. Jolanta Jurkūnienė