Podcasts about libertas klimka

Ukrainos sąjungininkai toliau telkia vadinamąją „Pasiryžusiųjų“ koaliciją.Europa atnaujina diskusijas dėl branduolinių ginklų.Kodėl buvę Amerikos prezidentai nepareiškia savo pozicijų į Donaldo Trumpo vykdomą politiką?Panevėžio miesto ir Joniškio rajono gyventojai renka naujus merus.Etnologijos profesorius Libertas Klimka apie Etnokosmologijos muziejaus sukaktį ir šio muziejaus unikalumą.Ved. Madona Lučkaitė

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse atminimo laužai liepsnos prie Vilniaus televizijos bokšto, Seimo rūmų Nepriklausomybės aikštėje, prie Lietuvos radijo ir televizijos pastato.Pasitinkant sausio 13-ąją etnologijos profesorius Libertas Klimka apie liaudies dainas, skambėjusias prieš 34 -erius metus.Los Andžele nepavyksta suvaldyti milžiniškų gaisrų, per kuriuos žuvo šešiolika žmonių, sudegė dvylika tūkstančių įvairios paskirties statinių.Varšuva užtikrino, kad nesulaikys Izraelio premjero, kuriam išduotas TBT orderis, jeigu jis atvyks dalyvauti Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išlaisvinimo 80-ųjų metinių minėjime.Kodėl atostogauti šiemet finansiškai labiausiai apsimokės būtent liepą?2024 -ji - vieni katastrofiškiausių civilinei aviacijai per pastaruosius metus.Ved. Madona Lučkaitė

Vakarų Lietuva po pirmomis metų dienomis iškritusio gausaus lietaus - skęsta. Nors vandens lygis pamažu krinta, Kretingos rajono ūkininkai sako, kad tikruosius padarinius įvertinti bus galima tik pavasarį.Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus vadovas Rimantas Paulikas pastebi, kad pagalba teikiama tik netoli išsiliejusių upių įsikūrusiems gyventojams, o ūkininkai paliekami likimo valiai. Anot jo, planuojant ir tariantis - potvynių būtų galima išvengti.2024-ieji tapo šilčiausiais metais per orų stebėjimų istoriją, aplenkę 2023-iuosius. Viesulai, liūtys, rudenį užsitęsusi vasara ir tik dabar pasirodžiusi žiema. Klimato pokyčius ir jų daromą įtaką gamtai komentuoja VU klimatologas prof. Egidijus Rimkus, Hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika ir etnologas dr. Libertas Klimka.Kauno rajone biomedicinos mokslų daktaras Kęstutis Malinauskas nuo 2011 metų puoselėja savą medelyną, nors patirties sodininkystėje turi jau daugiau nei 25-erius metus. Nors šiemet žiema gyvūnų negąsdina, kai kuriuos sodinukus tenka gelbėti nuo maisto ieškančių pelių, stirnų ir kiškių. Eksperto patarimai sodo priežiūrai žiemą.

Apie Visų šventųjų ir Vėlinių tradicijas pasakoja etnologas Libertas Klimka

„Tautiškumo pajauta yra ta energija, kuri per meilę savo kraštui veda prie pažinimo ir daro šią talką mokslui labai prasmingą“, – sako fizinių mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka. Minėtoji talka mokslui – tai mėgėjų ar piliečių mokslų tyrimai, kraštotyra. Kaip neprofesionalų, žmonių neturinčių formalaus išsilavinimo toje srityje, kurios atlieka tyrimus, darbai pasitarnauja nacionaliniam mokslui? Kokią asmenybę ar asmenybes galėtume vadinti Lietuvos istorijos ir paveldo „mėgėjiškų“ tyrimų pradininkais? Kuo šioje srityje nusipelnė tautos patriarchas, gydytojas Jonas Basanavičius? Kaip atrodė kraštotyra sovietmečiu ir už kokią veiklą buvo galima lengvai sulaukti valdžios nemalonės? Pokalbis su prof. Libertu Klimka.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Daugiau kaip po 100 metų, 2019 m. gruodžio 8 d. Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje naujam gyvenimui šventinami du nauji varpai, išlieti seniausioje pasaulio liejykloje – Fonderia Pontificia Marinelli. Agnone. Italia. Liejykla įkurta 1000 m. Ši liejykla atstovauja Šv. Sostą – tai oficiali ir pagrindinė Romos katalikų bažnyčių vyskupija, kuriai vadovauja Popiežius. Naujųjų varpų intencija – atkurti istorinę tiesą, kad Rokiškyje vėl suskambėtų trys varpai... Tiesioginiame KLASIKOS eteryje apie istorinį įvykį pasakos Kampanologų draugijos nariai: Leonardas Šablinskas, Audronė Telšinskienė, dr. Libertas Klimka.Ved. Marius Šinkūnas.

Kas kuria jaukius namus? Šiomis dienomis, kai daugiau laiko leidžiame su artimaisiais, puiki proga pasidomėti, kaip jaukumą kūrė senoliai, kaip jie statydavo namus, kodėl pirmiausia įnešdavo stalą, o ne lovą, kodėl patariama su daiktais kartu atsivežti truputį sąšlavų ir jas išbarstyti ant grindų? Pašnekovas – etnologas, mokslo istorikas prof. Libertas Klimka sako, kad tai santarvės dienos, kai dažniau sakyti reikėtų ne „aš“, o „mes“.

„Radijo popietė“: kas kuria jaukius namus? Šiomis dienomis, kai daugiau laiko leidžiame su artimaisiais, puiki proga pasidomėti, kaip jaukumą kūrė senoliai, kaip jie statydavo namus, kodėl pirmiausia įnešdavo stalą, o ne lovą, kodėl patariama su daiktais kartu atsivežti truputį sąšlavų ir jas išbarstyti ant grindų? Pašnekovas – etnologas, mokslo istorikas prof. Libertas Klimka – sako, kad tai santarvės dienos, kai dažniau sakyti reikėtų ne „aš“, o „mes“.

Orai. Spaudos apžvalga. Sportas. Praėjusią naktį Kanadą sukrėtė išpuolis pačiame Toronto centre mikroautobusui įsirėžus į minę. Seimo Kaimo reikalų komitetui nutarus nebetirti situacijos žemės ūkyje, dėl to turės apsispręsti visas Seimas.Lietuvos futbolo federacijos vadovus priims Saulius Skvernelis. Bus aptariami su futbolu susiję klausimai. Ar įtariate, kokios pavojingos medžiagos gali būti jūsų darbo vietoje? Studijoje Saulius Skvernelis. Socialinių tinklų apžvalga. Komentaras (Virginijus Savukynas). Automobilius trumpalaikei nuomai siūlančioms bendrovėms bus siūloma į mašinas montuoti alkoblokus. Prieš dešimtmetį prasidėjusi ekonomikos krizė paveikė visą pasaulį, kartu ir Baltijos valstybes. Verslo laikas (Asmens duomenų tvarkymo taisyklės). Etnologas, mokslo istorikas, Libertas Klimka mums primins, kad šiandien profesoriaus Fridriko Kuršaičio 212-as gimtadienis. Šiandien Lietuvoje skelbiama Šuns diena!

Apie Kaziuko mugę.Praėjusį savaitgalį Vilniaus centrą okupavo tradicinė Kaziuko mugė – tūkstančiai amatininkų, ūkininkų, muzikantų, pirkėjų ir šiaip atėjusių pasidairyti. Vieni džiaugėsi galimybe įsigyti molinuką, verbą, riestainį, paklausyti liaudiškos muzikos ar tiesiog pasistumdyti minioje. Kiti pyko, kad centrą ir senamiestį užtvenkė minios žmonių ir automobiliu negali išvažiuoti iš namų ar į juos grįžti. Ar šiuolaikiškas Kaziuko mugės šurmulys?Pokalbyje dalyvaus mugės gaspadorius Vytenis Urba, etnologas Libertas Klimka ir žurnalistė Edita Mildažytė.

Apie Kaziuko mugę.Praėjusį savaitgalį Vilniaus centrą okupavo tradicinė Kaziuko mugė – tūkstančiai amatininkų, ūkininkų, muzikantų, pirkėjų ir šiaip atėjusių pasidairyti. Vieni džiaugėsi galimybe įsigyti molinuką, verbą, riestainį, paklausyti liaudiškos muzikos ar tiesiog pasistumdyti minioje. Kiti pyko, kad centrą ir senamiestį užtvenkė minios žmonių ir automobiliu negali išvažiuoti iš namų ar į juos grįžti. Ar šiuolaikiškas Kaziuko mugės šurmulys?Pokalbyje dalyvaus mugės gaspadorius Vytenis Urba, etnologas Libertas Klimka ir žurnalistė Edita Mildažytė.

„Angelas sargas yra Dievo pasiųstas saugoti žmogų per visą jo gyvenimą šioje žemėje, nuo pradėjimo iki mirties. Jį turi kiekvienas...“, – knygoje „Angelų kalva“ rašo etnologas prof. Libertas Klimka.Trakų krašte, Galvės ežero pašonėje, gyvena Angelai. Ant kalvos pasitinka angelas Gabrielius, trimituojantis gerą žinią, kad mūsų maldos išklausomos. Meilėje, džiaugsme ir varge – jie visada su mumis. Atjautos, Gerumo, Tiesos, Kantrybės, Sveikatos, Vilties, Saugojimo nuo pikto ir kitais angelais žmonės jau įtikėjo.Angelų kalvos idėja priklauso Trakų jungtinei kaimų bendruomenei „Užugiris“. Tikslas – skatinti lietuvių tautinio paveldo, monumentaliosios skulptūrinės plastikos medinės architektūros puoselėjimą, altruizmą kuriant Angelų kalvą. Taip siekiama įtvirtinti pilietiškumą, tautiškumą ir krikščioniškumą.Laidoje dalyvauja etnologas prof. Libertas Klimka, tautodailininkai, medžio skulptoriai Algimantas Sakalauskas iš Prienų, Jonas Bugailiškis iš Vilniaus, Saulius Lampickas iš Alytaus. Taip pat „Užugirio“ bendruomenės narė, Angelų kalvos iniciatorė ir knygos „Angelų kalva“ autorė Lolita Piličiauskaitė-Navickienė, Maltos ordino pagalbos tarnybos prezidiumo narė Rūta Voverytė, Užutrakio dvaro kultūrinės veiklos vadybininkas Antanas Ulčina, restorano „Transua terasa“ Užutrakyje direktorius Audrius Kolka ir spaustuvės „Balto print“ direktorius Artūras Karosas bei projektų vadovė Laimutė Dzimidavičiūtė.

„Angelas sargas yra Dievo pasiųstas saugoti žmogų per visą jo gyvenimą šioje žemėje, nuo pradėjimo iki mirties. Jį turi kiekvienas...“, – knygoje „Angelų kalva“ rašo etnologas prof. Libertas Klimka.Trakų krašte, Galvės ežero pašonėje, gyvena Angelai. Ant kalvos pasitinka angelas Gabrielius, trimituojantis gerą žinią, kad mūsų maldos išklausomos. Meilėje, džiaugsme ir varge – jie visada su mumis. Atjautos, Gerumo, Tiesos, Kantrybės, Sveikatos, Vilties, Saugojimo nuo pikto ir kitais angelais žmonės jau įtikėjo.Angelų kalvos idėja priklauso Trakų jungtinei kaimų bendruomenei „Užugiris“. Tikslas – skatinti lietuvių tautinio paveldo, monumentaliosios skulptūrinės plastikos medinės architektūros puoselėjimą, altruizmą kuriant Angelų kalvą. Taip siekiama įtvirtinti pilietiškumą, tautiškumą ir krikščioniškumą.Laidoje dalyvauja etnologas prof. Libertas Klimka, tautodailininkai, medžio skulptoriai Algimantas Sakalauskas iš Prienų, Jonas Bugailiškis iš Vilniaus, Saulius Lampickas iš Alytaus. Taip pat „Užugirio“ bendruomenės narė, Angelų kalvos iniciatorė ir knygos „Angelų kalva“ autorė Lolita Piličiauskaitė-Navickienė, Maltos ordino pagalbos tarnybos prezidiumo narė Rūta Voverytė, Užutrakio dvaro kultūrinės veiklos vadybininkas Antanas Ulčina, restorano „Transua terasa“ Užutrakyje direktorius Audrius Kolka ir spaustuvės „Balto print“ direktorius Artūras Karosas bei projektų vadovė Laimutė Dzimidavičiūtė.

Kaimotyra atskleidžia, kaip mūsų tautos gyvensena skleidėsi, kaip formavosi tautinė tapatybė.Iš knygų mugės. Pamarys – ruoželis, kur gali vos pastovėti, už jo – neįžengiami brūzgynai ir pelkė, civilizuotas kraštas toli ir ką tai reiškia tam egzptiškam kraštui: dr. Martyno Purvino knyga „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“. Knygą pristato dr. Libertas Klimka ir autorius dr. Martynas Purvinas.„Kalbame apie demokratiją, piliečių dalyvavimą miesto aplinkos formavime, bet tyrimai parodė, kad net 80 procentų visuomenės nedalyvauja kuriant mūsų gyvenamąją aplinką“: Jono Jakaičio monografijos „Miesto erdvinio formavimo dalyvių diskursas šiuolaikinės demokratijos sąlygomis“ pristatymas. Dalyvauja monografijos autorius VGTU doc. dr. Jonas Jakaitis, profesorė dr. Marija Burinskienė, profesorius dr. Narimantas Kazimieras Paliulis, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas Alvydas Mituzas, renginį moderuoja docentė dr. Dalia Bardauskienė.„Stengiamės atverti žmonėms akis į tai, kad kiekvienas miestas yra unikalus ir tą unikalumą reikia branginti,“ – architektės Salvinijos Kirvaitienės apmąstymai.

Kaimotyra atskleidžia, kaip mūsų tautos gyvensena skleidėsi, kaip formavosi tautinė tapatybė.Iš knygų mugės. Pamarys – ruoželis, kur gali vos pastovėti, už jo – neįžengiami brūzgynai ir pelkė, civilizuotas kraštas toli ir ką tai reiškia tam egzptiškam kraštui: dr. Martyno Purvino knyga „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“. Knygą pristato dr. Libertas Klimka ir autorius dr. Martynas Purvinas.„Kalbame apie demokratiją, piliečių dalyvavimą miesto aplinkos formavime, bet tyrimai parodė, kad net 80 procentų visuomenės nedalyvauja kuriant mūsų gyvenamąją aplinką“: Jono Jakaičio monografijos „Miesto erdvinio formavimo dalyvių diskursas šiuolaikinės demokratijos sąlygomis“ pristatymas. Dalyvauja monografijos autorius VGTU doc. dr. Jonas Jakaitis, profesorė dr. Marija Burinskienė, profesorius dr. Narimantas Kazimieras Paliulis, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas Alvydas Mituzas, renginį moderuoja docentė dr. Dalia Bardauskienė.„Stengiamės atverti žmonėms akis į tai, kad kiekvienas miestas yra unikalus ir tą unikalumą reikia branginti,“ – architektės Salvinijos Kirvaitienės apmąstymai.

„Išlaipiojęs aukščiausias pasaulio viršukalnes, atsigręžiau į Lietuvą, į tai, kas arčiausia. Tik visų rūpesčiu galima įprasminti mums brangias vietas, kuriomis galėtume džiaugtis, ilsėtis, švęsti brangias istorines šventes“, – mintimis dalijasi alpinistas Vladas Vitkauskas. Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorės Rūtos Baškytės, Juozapinės geomografiniame draustinyje, išsidėsčiusiame Pietryčių Lietuvoje, Medininkų aukštumoje, fiksuotą aukščiausią Lietuvos vietą pasirinko patys žmonės. „Kas iš to, jeigu mes nurodinėsime, kur turėtų rinktis žmonės. Tuščiai švaistomos lėšos. Žmonės patys atsirenka tai, kas jiems tinkamiausia, o mes turime padėti“, – sako R. Baškytė. „Ilgai galvojome, kaip pavadinti aukščiausią Lietuvos vietą. Mintį pakišo etnologas Libertas Klimka“, – prisimena buvęs alpinistas Vitalis Stepulis, – taip ir pavadinome – aukščiausios baltų mitologijos ir senosios religijos dievybės vardu – Aukštojo kalva. Aukštojas – vyriausio baltų dievo vardas. Pamėgo žmonės šalia Juozapinės kalno Aukštojo kalvą. Dabar čia pastatytas apžvalgos bokštas, sukurta skulptorės Dalios Matulaitės kompozicija „Aukuras“, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės bei mažosios architektūros akcentai – informacinės rodyklės, suoliukai, dviračių stovai. Lankymui pritaikytoje teritorijoje žiemą galima keliauti po apylinkes su slidėmis, vasarą – su dviračiais.Netoli Juozapinės geomorfologinio draustinio, Medininkų kaime, yra Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla. Ten kuriasi pasieniečių muziejus, kuris bus atviras visiems lankytojams, vyks edukacinės pamokėlės moksleiviams. Laidoje apie tai pasakoja muziejaus darbuotoja Loreta Dumbauskienė.

„Išlaipiojęs aukščiausias pasaulio viršukalnes, atsigręžiau į Lietuvą, į tai, kas arčiausia. Tik visų rūpesčiu galima įprasminti mums brangias vietas, kuriomis galėtume džiaugtis, ilsėtis, švęsti brangias istorines šventes“, – mintimis dalijasi alpinistas Vladas Vitkauskas. Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorės Rūtos Baškytės, Juozapinės geomografiniame draustinyje, išsidėsčiusiame Pietryčių Lietuvoje, Medininkų aukštumoje, fiksuotą aukščiausią Lietuvos vietą pasirinko patys žmonės. „Kas iš to, jeigu mes nurodinėsime, kur turėtų rinktis žmonės. Tuščiai švaistomos lėšos. Žmonės patys atsirenka tai, kas jiems tinkamiausia, o mes turime padėti“, – sako R. Baškytė. „Ilgai galvojome, kaip pavadinti aukščiausią Lietuvos vietą. Mintį pakišo etnologas Libertas Klimka“, – prisimena buvęs alpinistas Vitalis Stepulis, – taip ir pavadinome – aukščiausios baltų mitologijos ir senosios religijos dievybės vardu – Aukštojo kalva. Aukštojas – vyriausio baltų dievo vardas. Pamėgo žmonės šalia Juozapinės kalno Aukštojo kalvą. Dabar čia pastatytas apžvalgos bokštas, sukurta skulptorės Dalios Matulaitės kompozicija „Aukuras“, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės bei mažosios architektūros akcentai – informacinės rodyklės, suoliukai, dviračių stovai. Lankymui pritaikytoje teritorijoje žiemą galima keliauti po apylinkes su slidėmis, vasarą – su dviračiais.Netoli Juozapinės geomorfologinio draustinio, Medininkų kaime, yra Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla. Ten kuriasi pasieniečių muziejus, kuris bus atviras visiems lankytojams, vyks edukacinės pamokėlės moksleiviams. Laidoje apie tai pasakoja muziejaus darbuotoja Loreta Dumbauskienė.