Podcasts about paber

Sausio 1-osios laidoje jūsų laukia radijo pasakojimas apie Utenos rajone, Paberžinės kaime, gyvenantį Alvydą Malinauską, kuris turi sukaupęs ne tik ilgametę ūkininkavimo patirtį, bet ir yra sudaręs visų Vyžuonų parapijos gyventojų genealoginius medžius. Kartu su Alvydu gyvena pagalbininkas Vygintas, kuris judėjimo negalią turinčiam Alvydui padeda kasdieniuose darbuose. Apie siekį paskatinti vyžuoniškius domėtis genealogija, papasakos Alvydas Malinauskas. Savo patirtimis dalinsis ir žmonės, kuriems Alvydo tyrinėjimai leido plačiau pažinti savo giminę.Ved. Rūta Simanavičienė

Alvydas Malinauskas gyvena savo tėviškėje Paberžinės kaime, Utenos rajone. Rytais ir vakarais pro valgomojo langą jis stebi gandrus ir savo pastebėjimus aprašo dienoraštyje. Bet tai nėra pagrindinis jo darbas. Alvydas turi informacijos, kuri labai reikalinga užsiimantiems genealoginiais tyrimais, dėl to žmonės jam skambina ir jį lanko.Nuo vaikystės Alvydą pažįstanti Audra liko labai nustebinta ir nudžiuginta, kai sulaukė savo giminės genealogijos medžio to nė neprašiusi. Audros seneliai buvo Alvydo senelių kaimynai. Jie dalijosi ūkiais, kartu šventė šventes ir stebėjo tuos pačius gandrus.Sudarinėti savo krašto gyventojų giminystės schemų Alvydas prisėdo prieš 4 metus. Neilgai trukus po to kai atsisėdo į neįgaliojo vežimėlį.Autorės Rūta Dambravaitė ir Rūta Simanavičienė

Su vertėja Marija Čepaityte, ilgamete Maskvos gyventoja,jos namų virtuvėje Čisty skersgatvyje, visai priešais patriarchoKirilo rezidenciją, iki išnaktų, senu tarybiniu papročiu, esame sugėrę nežinia kiek arbatos, plepėję, politikavę, kūrę planus, kaip lietuvių rašytojų kūrybą versti į rusų kalbą ir t.t. Vaikštinėjome po neaprėpiamą ir nesuvokiamą Maskvą. Susitikimai su Tėvo Stanislovo mokiniais ir gerbėjais iš Rusijos. Paskui Marija kasmet vežė maskviečių moksleivių ekskursijas į Lietuvą, savaitėmis sėdėjo tai Vilniuje, tai Paberžėje.Bernardinų bažnyčioje su jais kalbėjomės apie Viduramžiusir katalikiškus vienuolynus. Marijos ir kitų žmonių pastangomis vienaspo kito net du solidaus žurnalo „Inostrannaja literatura“ numeriai buvo skirti Lietuvai ir lietuviams. Peterburgo leidėjų vizitai į Vilnių, vakaronės ir pokalbiai. Žodžiu, taika, draugystė, susikalbėjimas. Kas iš viso to likę dabar, žinome, matome kiekvienas. Marija Čepaitytė dabarVilniuje. Po vasario 24-osios ji nemėgino aplankyti Maskvos ir savobuto patriarcho kaimynystėje. Šeima išsivažinėjusi po VakarųEuropą. Dauguma artimiausių draugų – taip pat. Nėra lietuvių mokyklosMaskvoje, kur ji dirbo mokytoja. Bet ir gera naujiena – Vilniuje atsirado dešimtys čia iš visur suvažiavusių rusų, ukrainiečių, baltarusių, kurie panoro mokytis lietuvių kalbos. Jie sako: tai prestižas – kalbėti lietuviškai. Marija grįžo mokyti. Ir vėl susidraugauti. „Mažojoje studijoje“ kalbamės su ja ne tiek apie senus laikus, o apie tai, kas nutiko ir kas galėtų būti rytoj.Redaktorius Julius Sasnauskas.

iii hoo esimene saade on salvestatud 20-09-2021 teemad: kvaliteetvestlused endaga: diplom, beebivärk ja suits. kõik-kõik on uus -oot- mis kuus? liina meeleolu saadet salvestades: suht õnnis liina lisakomm: JEG SUIS ZURÜCK järgmine teine esmaspäev>>> 4. oktoober 2021 muretse kolkaplika.newsletter >> www.kolkaplika.ee

Tai jau antroji laida, kuri įrašyta jau antrą savaitę vykstančio unikalaus projekto „Mums pakeliui“ metu, po kvepiančiomis liepomis. Šį kartą - Kėdainių rajone, Paberžėje. Aštuntąją žygio dieną „Draugystė veža“ iniciatyvos „Mums pakeliui“ žygeiviai išgirdo dar vieną Piligrimų kelio kodekso sentenciją: „Tu gali dalintis tik tuo, ką turi“. Tad šiame kelio etape ir lydi pamąstymai apie dalijimąsi gerumu, kuklesne ar turtingesne patirtimi, išgyvenimais ir džiaugsmu.Laidoje kalbamės su prie žygeivių prisijungusiais svečiais iš Tauragės krašto, Lauksargių globos namų. Tai žygeiviai, kurie savo atvykimu sujaudino iki ašarų. Vyriausiai žygeivei Bronelei 88, jaunesnio nei 67 nėra. Visą etapą – daugiau nei 20 km įveikė Antanas Vasilevas ir Lauksargių globos namų užimtumo specialistė Edita Gaižauskienė. Laidoje taip pat įspūdžiais dalinasi Lauksargių globos namų direktorė Jovita Černeckienė ir Antanina Dilbienė, kuriai jau aštuoniasdešimt penkeri.Lauksargių globos namų direktorė Jovita Černeckienė sako, nors jų bendruomenė maža, bet yra ir visuomenės dalis: „Kuo mes galim dalintis? Dalinamės patirtimi, išmintimi, gera nuotaika, bendryste, šypsena, medžio šakele atsiginti nuo vabzdžių... Stengiamės visose iniciatyvose dalyvauti, kur tik leidžia mūsų jėgos“.Pokalbis apie išmintį, gerą nuotaiką, bendrystę, apie tai, koks svarbus yra kiekvieno mūsų kelias ir gerumą bei gerą nuotaiką, kurios pašnekovams netrūksta.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Vida Mikšytė. „Vienuolio kapucino monologai Paberžėje“. Radijo spektaklis, skirtas kunigui, vienuoliui, pamokslininkui, poetui, vertėjui, intelektualui ir disidentui Tėvui Stanislovui atminti.

Kas yra kultūrinė apropriacija ir kodėl šiam terminui turėtume būti atidesni, interviu atsako antropologė ir fotografė dr. Ieva Paberžytė. Su ja kalbasi Berta Tilmantaitė. nara.lt interviu, kurį skaito Rugilė Matusevičiūtė. Įrašo prodiuseris Pranciškus Brazdžiūnas. Tekstas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nebezaiskime-indenu  Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt Epizodo partneriai: Lietuvos kultūros taryba  

Apsilankiusieji Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijoje Kazimieravo kaime esančiame aviečių ir gervuogių ūkyje „Bojaus uoga“ nustemba. Jolanta ir Nerijus Pacevičiai prieš trejus metus ėmėsi šeimos verslo – uogininkystės. Darbšti pora ilgai rinkosi, ką ir kaip auginti. Apsistojo prie gervuogių ir aviečių, kurios auginamos vazonuose po danga. Pusės hektaro uogynui, kuriame dirbama pagal olandišką technologiją – trečias sezonas. Jei ne vėtra nuplėšusi plantacijos stogus, metai būtų buvę itin sėkmingi.Iššūkiai, kurių nė priešui nelinkima, laukia netoli Palangos Peskojų kaime įsikūrusių Genutės ir Manfredo Skroblių. Žemė, kurioje gyveno ir ūkininkauja jau penkios giminės kartos vėliau ar anksčiau atiteks valstybės reikmėms. Kokiam atsakui, jei bus ignoruojami ūkio savininkai rengiasi pieno ūkio savininkas Manfredas Skroblys? Kartus su tėvu ir seserimi sėkmingai besitvarkanti versliniame šilauogyne Julija Rudvalytė pradėjo gilinti į dramblinių česnakų auginimo paslaptis. Kaip auginti įnoringus, bet vis labiau valgytojų pamėgtus dramblinius česnakus?Ved. Nijolė Baronienė.

„Tarbijad, kes on loobunud kilekottide kasutamisest võiks teada, et kui võrrelda energiakulusid, mida kasutatakse paber- või kilekoti tootmiseks, siis tuleks paberkotti taaskasutada vähemalt kolm korda. Samas ei pruugi paberkott nii pikka kasutamist vastu pidada. Eriti siis kui vihmaga koju lähed, siis ei jõuagi võibolla koju,” arutles Pakendikeskus AS müügijuht Priidu Rätsep.

Panaudoti įrašai iš Lietuvos radijo archyvų, tai pat medžiaga iš knygų: Tėvo Stanislovo „Atsidūsėjimai”, „Pamokslai” ir Birutės Tiknevičiūtės „Tėvas Stanislovas–mažutėlių tarnas”.

Kviečiame Jus dabar į mišką. Pagrybauti. Sakysite - kokie grybai lapkričio viduryje? Pasaulio grybavimo čempionams net ir toks metas grybams rinkti tinkamas. Su grybautojų komandos „Krembliai“ nariais grybauti išsiruošė kolegė Dovilė Lisauskaitė.Kaip buvo surastos sukilėlių kapavienės?Vokietija paskelbė, kad iki 2024-ųjų gynybai skirs 1,5 procentus nuo BVP, o po dar septynerių metų – 2031-aisiais – turėtų pasiekti ir 2 procentus. Pasaulio sveikatos organizacija praneša, kad keturi iš penkių paauglių nėra pakankamai fiziškai aktyvūs ir tai kenkia jų sveikatai. O Lietuvoje kas penktas moksleivis turi viršsvorį ar nutukimą ir šie skaičiai auga tiek mūsų šalyje, tiek ir pasaulyje. Lietuvos nacionalinė filharmonija skambiai pasitinka savo ištikimus žiūrovus rekonstruotoje salėje: šeštadienį fortepijono muzikos festivaliu pradeda atnaujintą sezoną savo namuose, kurių tiek artistai, tiek publika laukė 10 mėnesių.„Paberžė-nepaklusniųjų lizdas“ – filmas, kuriame prisimenamas Tėvas Stanislovas bei 1863-ųjų metų sukilimo vadas kun. Antanas Mackevičius. Taip pat laidoje – orų, spaudos, sporto ir socialinių tinklų apžvalga. Kaip rytą pradeda dainininkas Merūnas Vitulskis? Savaitės įvykių apžvalga su Indre Makaraityte. Verslo laikas. Andriaus Bielskio komentaras. Ką rekomenduoja skaityti Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė? Ved. Rūta Kupetytė.

Mokslininkams seniai rūpėjo atskleisti Gedimino kalno paslaptį. Svarbūs epochiniai tyrinėjimai baigti. Pristatyta knyga „1863–1864 metų sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą“.Vilniaus universiteto istorikė prof. Tamara Bairašauskaitė sako: „Po šios knygos į Vilnių žvelgiame jau kitomis akimis“. Archeologas Gytis Grižas prisipažino, kad sukilėlių palaikų paieška sukėlė daug emocijų. Paberžėje, Kėdainių r., įsteigtas vienintelis Lietuvoje „1863 metų sukilimo muziejus“. Apie kunigą Antaną Mackevičių pasakoja istorikas Vaidas Banys.Inkūnuose, Anykščių r., istoriniams įvykiams pažymėti, pastatyta tautodailininko Aleksandro Tarabildos skulptūra. Inkūniečių bendrijos pirmininkas Valentinas Šapalas.Vedėja Jolanta Jurkūnienė.

Panaudoti įrašai iš Lietuvos radijo archyvų, tai pat medžiaga iš knygų: Tėvo Stanislovo „Atsidūsėjimai”, „Pamokslai” ir Birutės Tiknevičiūtės „Tėvas Stanislovas–mažutėlių tarnas”.

Panaudoti įrašai iš Lietuvos radijo archyvų, tai pat medžiaga iš knygų: Tėvo Stanislovo „Atsidūsėjimai”, „Pamokslai” ir Birutės Tiknevičiūtės „Tėvas Stanislovas–mažutėlių tarnas”.

Panaudoti įrašai iš Lietuvos radijo archyvų, tai pat medžiaga iš knygų: Tėvo Stanislovo „Atsidūsėjimai”, „Pamokslai” ir Birutės Tiknevičiūtės „Tėvas Stanislovas–mažutėlių tarnas”.

Kunigo, vienuolio kapucino Tėvo Stanislovo apmąstymai. Įrašyta Paberžėje 2003 m.

Kunigo, vienuolio kapucino Tėvo Stanislovo apmąstymai. Įrašyta Paberžėje 2003 m.

Kunigo, vienuolio kapucino Tėvo Stanislovo apmąstymai. Įrašyta Paberžėje 2003 m.

Kunigo, vienuolio kapucino Tėvo Stanislovo apmąstymai. Įrašyta Paberžėje 2003 m.

Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Tėvo Stanislovo, tikroji pavardė Algirdas Mykolas Dobrovolskis, metais. Kviesime klausytis diskusijos „Kapucino Tėvo Stanislovo žinia Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui“. Diskusijoje dalyvavo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, 1863 m. sukilimo muziejaus darbuotoja Regina Galvanauskienė, kunigas kapucinas Vincentas Tamašauskas, kunigas pranciškonas Astijus Kungys. Diskusijoje buvo kalbama, kodėl Paberžė, kurioje Tėvas Stanislovas pragyveno 39 metus, tapo tokia patrauklia žmonių būrimosi vieta. Verta prisiminti, jog čia įsiplieskė 1863 m. sukilimo žaizdras, kurio vadas buvo kunigas Antanas Mackevičius. Sužinosime apie Tėvo Stanislovo ne tik sielovadinį talentą, bet ir apie jo kūrybinius gebėjimus.

Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Tėvo Stanislovo, tikroji pavardė Algirdas Mykolas Dobrovolskis, metais. Kviesime klausytis diskusijos „Kapucino Tėvo Stanislovo žinia Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui“. Diskusijoje dalyvavo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, 1863 m. sukilimo muziejaus darbuotoja Regina Galvanauskienė, kunigas kapucinas Vincentas Tamašauskas, kunigas pranciškonas Astijus Kungys. Diskusijoje buvo kalbama, kodėl Paberžė, kurioje Tėvas Stanislovas pragyveno 39 metus, tapo tokia patrauklia žmonių būrimosi vieta. Verta prisiminti, jog čia įsiplieskė 1863 m. sukilimo žaizdras, kurio vadas buvo kunigas Antanas Mackevičius. Sužinosime apie Tėvo Stanislovo ne tik sielovadinį talentą, bet ir apie jo kūrybinius gebėjimus.

Eestis tähistatakse nääre aastavahetusena alates 16. sajandist. Sõna “näärid" on mitmuslik, nagu paljud olulisi pühi ja perekonnasündmusi märkivad nimetused (jõulud, lihavõtted, suvisted, pulmad, matused, ristsed), ja on pärit alamsaksa keelest nē jār, tähendades uut aastat.Sõnaga “näär" annab teha ka ohtralt kalambuure. Nagu näiteks afäärivana, karjäärivana, kimäärivana, kollektsionäärivana, militsionäärivana, pasknäärivana, pensionäärivana, Edward Näärkäsi, kivi, paber, näärid, nääri-veeri ja nii edasi. Keiti Vilmsi sõnasäutsud on eetris T-N kell 7.25.

Eestis tähistatakse nääre aastavahetusena alates 16. sajandist. Sõna “näärid" on mitmuslik, nagu paljud olulisi pühi ja perekonnasündmusi märkivad nimetused (jõulud, lihavõtted, suvisted, pulmad, matused, ristsed), ja on pärit alamsaksa keelest nē jār, tähendades uut aastat.Sõnaga “näär" annab teha ka ohtralt kalambuure. Nagu näiteks afäärivana, karjäärivana, kimäärivana, kollektsionäärivana, militsionäärivana, pasknäärivana, pensionäärivana, Edward Näärkäsi, kivi, paber, näärid, nääri-veeri ja nii edasi. Keiti Vilmsi sõnasäutsud on eetris T-N kell 7.25.

Paberžė – nedidelis kaimelis, išsiskiriantis gamtos grožiu, kultūros vertybėmis, šventa istorine atmintimi.Paberžėje gyveno ir dirbo kunigas Antanas Mackevičius – vienas iš 1863 m. sukilimo vadų. Prie sukilimo buvo prisidėję ir dvaro bajorai, Paberžės bažnyčios fundatoriai Šilingai. Dabar Šilingų dvare įkurtas vienintelis Lietuvoje 1863 m. sukilimo muziejus.Nemažai lankytojų iš viso pasaulio lankytojus traukia kapucinų vienuolio Tėvo Stanislovo šviesus atminimas. Jis Paberžės bažnyčioje tarnavo žmonėms, kuriems labiausiai reikėjo paramos ir užuojautos, rūpinosi medinuke.Laidoje pasakoja ir prisiminimais dalijasi muziejininkė Aldona Galvanauskienė, tautodailininkas Henrikas Galvanauskas, Ligita Daukšaitė.

Paberžė – nedidelis kaimelis, išsiskiriantis gamtos grožiu, kultūros vertybėmis, šventa istorine atmintimi.Paberžėje gyveno ir dirbo kunigas Antanas Mackevičius – vienas iš 1863 m. sukilimo vadų. Prie sukilimo buvo prisidėję ir dvaro bajorai, Paberžės bažnyčios fundatoriai Šilingai. Dabar Šilingų dvare įkurtas vienintelis Lietuvoje 1863 m. sukilimo muziejus.Nemažai lankytojų iš viso pasaulio lankytojus traukia kapucinų vienuolio Tėvo Stanislovo šviesus atminimas. Jis Paberžės bažnyčioje tarnavo žmonėms, kuriems labiausiai reikėjo paramos ir užuojautos, rūpinosi medinuke.Laidoje pasakoja ir prisiminimais dalijasi muziejininkė Aldona Galvanauskienė, tautodailininkas Henrikas Galvanauskas, Ligita Daukšaitė.

Antra Šv. Velykų diena skirta vaikų džiaugsmui. Tvarkant, gražinant Krinčino miestelio ir sodybos aplinką atsiskleidžia įvairiapusis Virginijaus Nudo talentas. Paberžėje, Vilniaus rajone, šeštadieniais renkasi išskirtinis jaunimas – neformalaus jaunimo grupė „Randeo Anima“.

Vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje vasario mėnesį smuktelėjo 2 proc. Tai pirmas mažėjimas po septynių mėnesių augimo. Vieni dar neramiai laukia Pašto reformos, o kai kuriuose Ignalinos rajono kaimuose ji jau faktas. Paberžės bibliotekoje, esančioje Vilniaus rajone, yra užsiregistravę pusantro šimto skaitytojų. Jie gali džiaugtis dideliu naujų knygų pasirinkimu, nesenai atnaujintu inventoriumi. „Ūkio naujienos”.

Kėdainių krašto nuostabus kampelis, Paberžė, yra visiškai ant Kėdainių ir Panevėžio miestų ribos. Ši vietovė svarbi ir siejasi su dviem labai žymiomis ir Lietuvai reikšmingomis asmenybėmis. Tai 1863 m. sukilimo vadas Antanas Mackevičius, kuris buvo šio bažnytkaimio kunigas. Ir Tėvas Stanislovas, pranciškonas kapucinas vienuolis, kuris po II pasaulinio karo čia kunigavo beveik 40 m.„Tėvas Stanislovas mažą Paberžės kaimelį, mažą parapiją pavertė centru, į kurį žmonės traukdavo ir tebetraukia iš visos Lietuvos, rasdami čia paguodą ir nusiraminimą“, – sako Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.

Kėdainių krašto nuostabus kampelis, Paberžė, yra visiškai ant Kėdainių ir Panevėžio miestų ribos. Ši vietovė svarbi ir siejasi su dviem labai žymiomis ir Lietuvai reikšmingomis asmenybėmis. Tai 1863 m. sukilimo vadas Antanas Mackevičius, kuris buvo šio bažnytkaimio kunigas. Ir Tėvas Stanislovas, pranciškonas kapucinas vienuolis, kuris po II pasaulinio karo čia kunigavo beveik 40 m.„Tėvas Stanislovas mažą Paberžės kaimelį, mažą parapiją pavertė centru, į kurį žmonės traukdavo ir tebetraukia iš visos Lietuvos, rasdami čia paguodą ir nusiraminimą“, – sako Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.