Podcasts about pirmuosius

Po „Kultūros barų“ paskelbtos žinios, kad dėl finansavimo trūkumo žurnalas stabdo leidybą, apie finansavimo trūkumą prabilo ir kitos kultūros žiniasklaidos priemonės. Kaip rengiamasi spręsti susidariusią situaciją?Klaipėdietis rašytojas Gintaras Grajauskas ir šiaulietis dailininkas Mindaugas Lukošaitis istorijos ir komiksų mėgėjams pristatė knygą, kurioje tarsi iš seno pasakojimo kyla senoji Klaipėda ir uostamiesčio atvadavimo dienų įvykiai.Rytoj Kaune vyks XV-oji mokslinę Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus konferencija „Pauliaus Galaunės skaitymai 2024“.Sausio 25– ąją kompanija „Nike“ švenčia savo gimtadienį.Choras „Liepaitės“ prieš šešiasdešimtmetį savo veiklą pradėjo kaip choro studija, kuri vėliau išaugo į chorinio dainavimo mokyklą. Kokie tie „Liepaičių“ 60 metų? Rubrikos „Be kaukių“ viešnia dainavimo mokyklos vadovė Edita Jaraminienė.Ved. Marius Eidukonis

Po beveik 20 metų pertraukos traukinys ir vėl sujungs Vilnių ir Rygą. Šį rytą iš Vilniaus į Rygą išvyksta pirmasis keleivinis traukinys, kurio keleivius ypatingai žada pasitikti joniškiečiai. Kaip?Trakų istorinio nacionalinio parko vadovu paskirtas Darius Kvedaravičius savo parašu anksčiau leido parlamentaro Artūro Skardžiaus sutuoktinei saugomoje teritorijoje neteisėtai statyti keturis namus.Aktualus klausimas. Kiek keliavote po Lietuvą per Kalėdas ir ką įdomaus atradote?Dviem tūkstančiams baltarusių sustabdytas leidimas gyventi Lietuvoje dėl jų keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tai ne tik vairuotojai, bet ir dirbantys aukštos kvalifikacijos kompanijose, kurios persikėlė iš Baltarusijos. Daugiau apie tai – „Verslo laike“.Po švenčių Europos Sąjunga toliau tarsis dėl 50 mlrd. eurų finansinės paramos nuo karo kenčiančiai Ukrainai, kurią metų pabaigoje užblokavo Vengrija. Taip pat rengiamas jau 13 sankcijų paketas Rusijai. Pokalbis su Lietuvos ambasadoriumi Europos Sąjungoje Arnoldu Pranckevičiumi.Ved. Edvardas Kubilius

„Vokiečių kunigas redemptoristas, daugelio laikomas svarbiausiu praėjusio šimtmečio moralės teologu, mirė prieš 25 metus, 1998 m. liepos 3 d. Senatvėje Bernardas Häringas prisiminė „tikėjimo patirtis, pražydusias tarp pavojų gyvenant didžių ir lemtingų įvykių metu“. Jis išgyveno abu pasaulinius karus ir Šaltąjį karą, Berlyno sienos griūtį ir Sovietų Sąjungos žlugimą. Gimė pačioje Pijaus X-ojo valdymo pabaigoje, suvaidino svarbų vaidmenį Vatikano II Susirinkime ir dar 20 metų nugyveno Jono Pauliaus II-ojo pontifikate. Häringas gimė 1912 m. Böttingene, Badeno-Viurtembergo kaime, buvo vienuoliktas iš dvylikos vaikų. Jo kaimas buvo viena iš nedaugelio bendruomenių, kur naciai niekada negavo daugumos per laisvus rinkimus. Pirmuosius vienuolio redemptoristo įžadus Häringas davė, būdamas dvidešimt dvejų, dar po penkerių metų buvo įšventintas į kunigus. Jis veržėsi į misijas Brazilijoje, bet jo profesoriai buvo kitos nuomonės. Nors Häringas jiems karštai įrodinėjo jaučiąs „nenugalimą priešiškumą legalistinei moralinei teologijai“, jie nusprendė, kad Häringą reikia siųsti studijuoti būtent šio dalyko“. Plačiau – vedamojo skiltyje.Naują Vatikano Tikėjimo mokslo kongregacijos vadovą, atsakingą ir už Bažnyčios mokymą moralės klausimais ir jau spėjusį sulaukti prieštaringų vertinimų, spaudos apžvalgoje pristatys Giedrius Tamaševičius.„Šeštadienio komentaras“: kultūros istorikas Vytautas Ališauskas apie Valstybės dienos minėjimą ir kitas Lietuvos valstybingumą mininčias datas. Ar tikrai visas jas mokame švęsti?Spaudos apžvalga: Giedrius Tamaševičius supažindins su naujai Vatikano paskirtuoju ir jau prieštaringų vertinimų sulaukusiu Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektu.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Iniciatyva „Stiprūs kartu“ ir Nacionalinis dailės muziejus pradeda akciją „Sušildyk Ukrainą“. Šiandien į Rusijos užpultą valstybę bus išvežta pirmoji humanitarinė siunta – generatoriai ir dyzeliniai šildytuvai, toliau renkamos lėšos jiems pirkti.Minint Pasaulinę AIDS dieną, specialistai sako, kad kovojant su šia liga, padaryta didžiulė pažanga, tačiau nerimą kelią tie žmonės, kurie serga, bet to nežino.Prasideda žiema, Lietuvoje įsitvirtina šalčiai. Kaip padėti maisto sunkiai randantiems žvėreliams ir paukščiams?Netrukus bus aiškinamasi, kiek Lietuvos gyventojai finansiškai raštingi. Kas iš to?Gyventojai skundžiasi, kad jiems labai sudėtinga patekti pas kai kuriuos gydytojus-specialistus, susidariusios milžiniškos eilės. Kaip sumažinti eiles gydymo įstaigose?Lietuvoje ieškant priedangų gyventojams karo atveju, Klaipėdoje į sąrašus ruošiamasi įtraukti kai kurias bažnyčias. Kiek jos galėtų padėti karo atveju?Ved. Edvardas Kubilius

Dvi JAV farmacijos kompanijos „Merck“ ir „Pfizer“ sukūrė tabletes nuo COVID-19 ligos. Pirmuosius geriamųjų vaistų nuo COVID-19 tyrimų rezultatus bendrovė „Merck“ paskelbė prieš mėnesį – vaistai daug žadantys, susirgus suteikia patikimą apsaugą nuo sunkios COVID-19 ligos eigos bei hospitalizacijos. Apie panašius klinikinių tyrimų rezultatus praėjusią savaitę paskelbė ir bendrovė „Pfizer“, kuri rinkai taip pat ketina pateikti geriamąsias tabletes nuo COVID-19.Skelbiama, kad „Pfizer“ tabletės suteikia iki 90 proc. apsaugą nuo sunkios COVID-19 ligos eigos bei hospitalizacijos, jeigu vaistas pradedamas vartoti ligos pradžioje. „Merck“ kompanijos gaminio teikiama pasauga siekia apie 50 proc. Šiandien vienintelė Didžioji Britanija yra patvirtinusi „Merck“ tablečių vartojimą, šį vaistą jau leidžiama skirti COVID-19 sergantiems pacientams. Tuo tarpu JAV bei Europos sąjungos vaistų kontrolės institucijos dar tik tikrina su vaistų klinikiniais tyrimais susijusią informaciją.Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad Europos Sąjunga aktyviai derasi tiek su „Merck“, tiek ir su „Pfizer“ dėl sutarčių tiekti geriamuosius vaistus nuo COVID-19. ES pareigūnų tikinimu, 27 valstybių narių blokas nori kuo greičiau įsigyti naujų gydymo priemonių, tačiau kartu norima turėti daugiau garantijų dėl jų saugumo. Tuo tarpu Didžioji Britanija jau yra įsigijusi apie pusę milijono „Merck“ tablečių kursų ir 250 000 „Pfizer“ tablečių kursų. Vienas vaistų kursas trunka 5 dienas.Kodėl procesas Didžiojoje Britanijoje vyksta sparčiau nei Europos Sąjungoje? Ką šiandien mes žinome apie abiejų kompanijų vaistus, kurie dar šiais metais turėtų pasiekti ir mūsų šalį? Kada tabletės nuo COVID-19 gali būti paskirtos pacientams, o kuriems iš jų vaistus reikėtų vartoti atsargiau? Koks galimas tablečių šalutinis poveikis? Ar jis turės įtakos nėštumui, vaisingumui?Apie tai laidoje kalba Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gytis Andrulionis.Ved. Laura Adomavičienė

„Bružo ir Pulkovskio“ podkastas persikelia į „Patreon“ platformą, tad nuo šiol Krepsinis.net skaitytojai gaus dalį laidos, o visa kita bus prieinama tik rėmėjams. Patronais galite tapti paspaudę nuorodą: https://www.patreon.com/KrepsinisNet Dėkojame!   00:00 – įžanga 00:45 – nuvylęs žalgiriečių pasirodymas prieš „Lietkabelį“ 02:20 – pagrindinės „Žalgirio“ problemos 05:45 – jau aiški M.Schillerio rotacija 09:03 – maloniai nustebinęs J.Nebo 11:40 – E.Mudiay pasirodymas 17:25 – veteranams reikia laiko 19:55 – ar „Žalgiris“ mes daugiau tritaškių? 22:02 – E.Ulanovo vaidmuo 26:03 – gerą įspūdį palikęs „Lietkabelis“

Naujasis Seimas pradėjo darbą, o valdančioji koalicija toliau formuoja Vyriausybę. Pokalbis su naująja Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.Minima Tarptautinė tolerancijos diena. Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai ir toliau netoleruoja romų, pabėgėlių, žmonių su psichine negalia ir homoseksualų.Naujų susirgimo koronavirusu atvejų smarkiai nemažėja, o gydymo įstaigos ir toliau įspėja, kad artimiausiu metu jau gali tekti rinktis, kuriuos pacientus jungti prie dirbtinių plaučių ventiliacijos aparatų. Pokalbis su vyriausiąja epidemiologe Loreta Ašokliene.„Verslo laike“ apie pandemijos iššūkius ir valdžios sprendimus – parduotuvių tinklo „Topo centras“ savininkas Aurelijus Rusteika.Alytaus mieste – politinė krizė, nes iširo valdančioji koalicija. Vienas populiariausių merų Lietuvoje Nerijus Cesiulis taryboje nebeturi paramos, o oponentai keršija miesto vadovui, bandydami išformuoti jo politinę komandą. Ką ketina daryti meras?Nusipirkus naujus namus, dar ne vienerius metus gali tekti praleisti teismuose. Pavilnio gyventojų istorija – Astos Martišiūtės reportaže.Lietuvos banko patarimai – ką daryti, jei dėl pandemijos arba kitų priežasčių nebegalėtumėte sumokėti kredito įmokų.Ved. Edvardas Kubilius

Meningokokinė infekcija – apgaulinga liga, nes pirmieji simptomai suaugusiajam panašūs į gripo ar peršalimo. Pirmuosius požymius, pavyzdžiui, karščiavimą arba nesibaigiančią slogą, reikia atidžiai stebėti, nes liga vystosi žaibiškai ir negydoma gali baigtis tragiškomis pasekmėmis. Daugiau apie ligos simptomus ir riziką bei efektyviausias apsisaugojimo priemones pasakos šeimos gydytoja Elena Šopytė. Taip pat laidoje kalbėsime apie „vakarėlį ant parketo“ – zumba treniruotes. Penkerius metus zumba treneriu dirbantis Tomas Jančoras sako, kad tai ne tik sumažina įtampą, bet ir prilygsta gerai kardio treniruotei, stiprina širdies ir kitų kūno raumenų tonusą. Pasak pašnekovo, norint šokti, ypatingo pasiruošimo nereikia, be to, galima pasirinkti norimo intensyvumo šokio rūšį. Ved. Karolina Panto.

Meningokokinė infekcija – apgaulinga liga, nes pirmieji simptomai suaugusiajam panašūs į gripo ar peršalimo. Pirmuosius požymius, pavyzdžiui, karščiavimą arba nesibaigiančią slogą, reikia atidžiai stebėti, nes liga vystosi žaibiškai ir negydoma gali baigtis tragiškomis pasekmėmis. Daugiau apie ligos simptomus ir riziką bei efektyviausias apsisaugojimo priemones pasakos šeimos gydytoja Elena Šopytė. Taip pat laidoje kalbėsime apie „vakarėlį ant parketo“ – zumba treniruotes. Penkerius metus zumba treneriu dirbantis Tomas Jančoras sako, kad tai ne tik sumažina įtampą, bet ir prilygsta gerai kardio treniruotei, stiprina širdies ir kitų kūno raumenų tonusą. Pasak pašnekovo, norint šokti, ypatingo pasiruošimo nereikia, be to, galima pasirinkti norimo intensyvumo šokio rūšį. Ved. Karolina Panto.

Politikas, visuomenės veikėjas ir filosofas Mečys Laurinkus gimė KGB kameroje, yra partizanų ryšininkės sūnus. Pirmuosius metus praleido Sibire, tik vėliau grįžo į Lietuvą. Baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, vėliau užsiėmė filosofija.Sąjūdžio banga jį išnešė į pirmas politikų gretas. Jis buvo parlamentaras, VSD vadovas, ambasadorius. Kas Mečiui labiausiai įsiminė gyvenime, kaip vertina kai kurias dabarties problemas?Su Mečiu Laurinkumi kalbasi žurnalistas Valentinas Mitė.

Tytuvėnai. Žinomas kraštotyrininkas Česlovas Kudaba būtent nuo čia siūlė pradėti kelionę po Žemaitiją.„Šiandien Tytuvėnai žavi vaizdingomis kalvų iškilumomis su giliais duburiais, ežerais, pelkėmis, vadinamomis tyruliais. Pirmuosius gyventojus šiame krašte traukė tinkamos ežerų pakrantės. Ilgainiui vandens lygis keitėsi, tinkamos gyventi vietos užpelkėjo ir virto durpynais“, – mintimis dalijasi Tytuvėnų regioninio parko direktorius Vytautas Stonys.Tytuvėnų dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas 1500 metais. Jo valdytojai buvo garsūs LDK didikai: Sapiegos, Valavičiai, Radvilos. XX amžiaus pradžioje Tytuvėnų dvaro ir dalies miestelio šeimininkais tapo šviesūs ir talentingi žmonės žymi dailininkė Sofija ir Eugenijus Romeriai. Dvaras buvo kultūros traukos objektu, kuriame mėgo svečiuotis Maironis. Čia jis praleido ir paskutinę savo gyvenimo vasarą. Daugiau pasakoja Kelmės rajono savivaldybės specialistas Teisutis Majauskas.Romerių mauzoliejinė gotikos stiliaus koplyčia pastatyta 1853 metais Hieronimo Przeciszewskio rūpesčiu mirusiai žmonai Celinai. Čia yra ir Romerių giminės kapavietė. Apsilankyti koplyčioje kviečia Tytuvėnų regioninio parko kultūrologė Agnė Buchaitė.Prie Giliaus ežero, žmonių pamėgtame „Karvių pliaže“, susitiksime su senbuviu inžinieriumi Aldučiu Prapuoleniu, kuris pasidalys prisiminimais senomis tradicijomis garsėjančiomis šventėmis ir sportiniais renginiais.Apie viltį Tytuvėnams turėti kurortinio miestelio statusą kalba Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas.

Tytuvėnai. Žinomas kraštotyrininkas Česlovas Kudaba būtent nuo čia siūlė pradėti kelionę po Žemaitiją.„Šiandien Tytuvėnai žavi vaizdingomis kalvų iškilumomis su giliais duburiais, ežerais, pelkėmis, vadinamomis tyruliais. Pirmuosius gyventojus šiame krašte traukė tinkamos ežerų pakrantės. Ilgainiui vandens lygis keitėsi, tinkamos gyventi vietos užpelkėjo ir virto durpynais“, – mintimis dalijasi Tytuvėnų regioninio parko direktorius Vytautas Stonys.Tytuvėnų dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas 1500 metais. Jo valdytojai buvo garsūs LDK didikai: Sapiegos, Valavičiai, Radvilos. XX amžiaus pradžioje Tytuvėnų dvaro ir dalies miestelio šeimininkais tapo šviesūs ir talentingi žmonės žymi dailininkė Sofija ir Eugenijus Romeriai. Dvaras buvo kultūros traukos objektu, kuriame mėgo svečiuotis Maironis. Čia jis praleido ir paskutinę savo gyvenimo vasarą. Daugiau pasakoja Kelmės rajono savivaldybės specialistas Teisutis Majauskas.Romerių mauzoliejinė gotikos stiliaus koplyčia pastatyta 1853 metais Hieronimo Przeciszewskio rūpesčiu mirusiai žmonai Celinai. Čia yra ir Romerių giminės kapavietė. Apsilankyti koplyčioje kviečia Tytuvėnų regioninio parko kultūrologė Agnė Buchaitė.Prie Giliaus ežero, žmonių pamėgtame „Karvių pliaže“, susitiksime su senbuviu inžinieriumi Aldučiu Prapuoleniu, kuris pasidalys prisiminimais senomis tradicijomis garsėjančiomis šventėmis ir sportiniais renginiais.Apie viltį Tytuvėnams turėti kurortinio miestelio statusą kalba Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas.

Vilniaus katedros lobyno pradžia siekia XIV amžių. Pirmuosius liturginius indus ir prabangius rūbus katedrai dovanojo Gediminaičiai Jogaila ir Vytautas Didysis, kai kuriuos reikmenis perdavė pirmasis Lietuvos vyskupas Andrius. Vėliau brangias dovanas teikė ir kiti dvasininkai, privatūs asmenys. Ilgus šimtmečius Vilniaus katedros lobyne saugoti brangūs liturginiai reikmenys buvo ne kartą slapstyti karų ir okupacijų metais. Šis rinkinys, kauptas ir išsaugotas per ilgus neramius šimtmečius, savo verte ir unikalumu konkuruoja su visoje Europoje garsiais lobynais. Būtent Vilniaus katedros lobynas, papildžius jį kitų arkivyskupijos bažnyčių – Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo, Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Šv. Mikalojaus – rinkiniais, tapo naujai įsteigto Vilniaus bažnytinio paveldo muziejaus branduoliu.Vilniaus katedros lobyno istoriją, svarbiausius jo pavyzdžius paskaitoje apžvelgs Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė, menotyrininkė dr. Sigita Maslauskaitė.

Vilniaus katedros lobyno pradžia siekia XIV amžių. Pirmuosius liturginius indus ir prabangius rūbus katedrai dovanojo Gediminaičiai Jogaila ir Vytautas Didysis, kai kuriuos reikmenis perdavė pirmasis Lietuvos vyskupas Andrius. Vėliau brangias dovanas teikė ir kiti dvasininkai, privatūs asmenys. Ilgus šimtmečius Vilniaus katedros lobyne saugoti brangūs liturginiai reikmenys buvo ne kartą slapstyti karų ir okupacijų metais. Šis rinkinys, kauptas ir išsaugotas per ilgus neramius šimtmečius, savo verte ir unikalumu konkuruoja su visoje Europoje garsiais lobynais. Būtent Vilniaus katedros lobynas, papildžius jį kitų arkivyskupijos bažnyčių – Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo, Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Šv. Mikalojaus – rinkiniais, tapo naujai įsteigto Vilniaus bažnytinio paveldo muziejaus branduoliu.Vilniaus katedros lobyno istoriją, svarbiausius jo pavyzdžius paskaitoje apžvelgs Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė, menotyrininkė dr. Sigita Maslauskaitė.