Podcasts about atvirk

Gendrutis Morkūnas. „Apie tai, kad galima gyventi ir užsimerkus“ ir „Atvirkštybių parkas“. Skaito aktorius Tomas Ribaitis.

Darbas ir draugystė – tradiciškai du dalykai neinantys koja kojon. Atvirkščiai, jei tik kam pasakytum, kad ruošiesi pradėti verslą su geriausia drauge, sulauktum šūsnies atkalbinėjimų. Karolina (@karolinaizabele) ir Rasa (@rasajusionyte) kartu jau antrus metus kuria „Ką darai, daryk gerai" ir yra perėjusios per viską: išsiskyrimą, kai Karolina nusprendė išeiti iš verslo, pridariusios klaidų ir vis tiek išsaugojusios draugystę. Ne tik išsaugojusios – ji su kiekvienu iššūkiu tik stiprėdavo!   Šiame pokalbyje sužinosite per padidinamąjį stiklą, kiek skirtingų dalykų nutiko kuriant „Veiklių Moterų Klubą" ir ko tu gali pasimokyti, jei nori, kad darbas nebūtų tik darbas, o tikra gyvenimo dalis!    Jei nori toliau mokytis iš įkvepiančių lektorių ir būti palaikančios moterų bendruomenės dalimi, PRISIJUNK Į VEIKLIŲ MOTERŲ KLUBĄ.  

Pokalbis su „Audiotekos“ įkūrėju Aurimu Mikalausku (@aurimas.is.naujo). Aurimas yra vienas kantriausių žmonių. Kodėl? „Audioteka“ šiandien yra stiprus, žinomas, visų minimas verslas, tačiau pradžioje 3 metus niekas Aurimu netikėjo, jis neuždirbo pakankamai pinigų, nebuvo ženklų, kurie sakytų „hey, dirbk prie šios verslo idėjos toliau, ji rodo gerus rezultatus.“ Atvirkščiai – daugelis mūsų būtų pasidavę. Tad kaip gyvenime turėti ilgalaikį tikslą? Jei nori toliau mokytis iš įkvepiančių lektorių ir būti palaikančios moterų bendruomenės dalimi, PRISIJUNK Į VEIKLIŲ MOTERŲ KLUBĄ.

Lygiai po savaitės, lapkričio 1 d., mažėja leistinas kompensacijų dydis lauke dirbantiems darbuotojams ir tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu. O kitąmet nuo birželio šių kompensacijų visai neliks. Profesinės sąjungos sako, pagaliau išnyks legalūs „vokeliai“. Naujovės priešininkų teigimu, tiesiog sumažės darbuotojų pajamos ir brangs bent dalis paslaugų.Diskutuoja: Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius ir „Fegda grupės“ generalinis direktorius Gediminas Gribulis.Ved. Irma Janauskaitė

Mokslininkai niekuomet netvirtina, kad žino viską. Atvirkščiai, mokslininkai žino, kad pažinimas turi savo ribas. Ir džiaugiasi tuo, kad kol kas jų nepasiekė, nes su kiekvienu atradimu tos ribos šiek tiek atitolsta. Kiek truks tokios Achilo ir vėžlio lenktynės?Ved. Aidas Puklevičius

Pagėgiai, buvusi maža Šiaurės Skalvos gyvenvietė, šiandien – savivaldybės centras, turintis unikalų architektūros paveldą. Po miestą pasivaikščioti kviečia Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Ilona Meirė.Pagėgių savivaldybės kultūros centre darbuojasi kūrybinga jaunų žmonių komanda. Kodėl Gintarė Plungytė ir Justinas Bartkus didmiestį iškeitė į Pagėgius? Kokią kūrybinę atgaivą randa direktorius Sigitas Kancevyčius.Paliekio dvaras duris atvėrė tiek Lekėčių bendruomenei, tiek renginiams, tiek svečiams. Kūrybiniais sumanymais dalijasi dvaro savininkas Arūnas Matusevičius.Čekauskų etnografijos muziejus Lekėčiuose. Jo įkūrėjas ir tradicinių amatų puoselėtojas Gintas Čekauskas. Jis vienintelis Lietuvoje tęsia senojo skiedrinės stogdengystės amato tradiciją.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Rašytojai rašo knygas, o literatūros kritikai jas analizuoja ir recenzuoja. O jeigu pamėgintume atvirkščiai – su rašytojais pasikalbėti apie literatūros kritikus ir kritikes, klausdami apie vardus, keliančius pasitikėjimą, ir recenzijas, po kurių norisi paburbėti.„Pirmame sakinyje“ apie literatūros kritiką kalbamės su rašytojais Aušra Kaziliūnaite, Herkumi Kunčiumi ir Gyčiu Norvilu.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta.Nuotraukų autoriai: Aušros Kaziliūnaitės – Tom Langdon, Gyčio Norvilo – Gediminas Sadauskas, Herkaus Kunčiaus – Andrius Ufartas.

„Aš tai vadinu kolektyviniu visuomenės neigimu. Mes nenorime matyti to, ką matome, tad neigiame tai, ko nenorime matyti visi drauge - sakome, kad tai, kas vyksta, nevyksta, arba kad tai visai nėra taip blogai, arba tai kažkieno kito, ne mūsų problema. Mes, kaip visuomenė, nepakankamai rimtai žvelgiame į priklausomybes. Atvirkščiai - jas normalizavome”, – sako psichoterapeutas Kevinas KcKannas.Apie priklausomybes nuo alkoholio, narkotikų, lošimų, žaidimų, sekso, pornografijos, socialinio statuso, darbo, šokolado ir kitas - pokalbis su 30 metų su priklausomybėmis dirbančiu psichoterapeutu iš Airijos Kevinu McKannu. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Sprendimų priėmimas, mąstymas, galvojimas, prioritetų nustatymas, svarstymas, abejonės, idėjų generavimas – tai nuolatinis minčių srautas arba vidinis žmogaus pokalbis su savimi, dar vadinamas vidiniu. Net pabudę po miego mes dažnai mintyse tęsiame kažkokią temą.Žmonės naudoja bei nuolat išradinėja naujus būdus kaip suvaldyti šį vidinį pokalbį, nes nuo jo priklauso svarbiausia kas vyksta mūsų gyvenime: net jei įvykus, berods, blogam įvykiui, žmogus mintyse jį gali priimti ramiai ir grėsmę suvaldyti. Atvirkščiai – pamačius šaką tamsiame kelyje ir pagalvojus, kad tai gyvatė, galima mirtinai išsigąsti.Nežiūrint, kad sprendimus priimti ir mintis suvaldyti labai nelengva, tačiau, visgi, egzistuoja tam tikri būdai, leidžiantys pasiekti rezultatų. Kiek ir kokių rezultatų – priklauso nuo metodo ir nuo įdėtų pastangų.Studijoje svečiuosis Tomas Girdzijauskas. Ved. Lukas Devita.

Gendručio Morkūno pasakos „Apie tai, kad galima gyventi ir užsimerkus“ ir „Atvirkštybių parkas“. Skaito aktorius Tomas Ribaitis.

Lietuvoje keturias dienas viešėjo Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Tai buvo pirmas ir istorinis vizitas, kuriuo iš esmės prasidėjo ne tik Izraelio ir Lietuvos, bet ir Baltijos valstybių progresyvus dialogas. Vieną iš keturių vizito dienų Izraelio premjeras vaikštinėjo buvusio Vilniaus geto gatvelėmis, susitiko su žydų bendruomenėmis, tačiau šio vizito netemdė jokių kaltinimų šešėlis. Atvirkščiai, bendra, nors ir skaudi, istorija tapo pagrindu naujiems tiltams tarp dviejų tautų ir valstybių statyti.Lietuva nori aktyvesnio vaidmens Europos Sąjungoje, o Izraeliui Europos Sąjungoje reikia Lietuvos ir kitų Baltijos šalių paramos, kad Artimųjų Rytų taikos proceso problema būtų suprantama gerokai plačiau ir giliau. Lietuva Izraelį geriau supranta todėl, kad ir pati patyrė daug išbandymų, taip sakė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu interviu „Dienos temai“.

Lietuvoje keturias dienas viešėjo Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Tai buvo pirmas ir istorinis vizitas, kuriuo iš esmės prasidėjo ne tik Izraelio ir Lietuvos, bet ir Baltijos valstybių progresyvus dialogas. Vieną iš keturių vizito dienų Izraelio premjeras vaikštinėjo buvusio Vilniaus geto gatvelėmis, susitiko su žydų bendruomenėmis, tačiau šio vizito netemdė jokių kaltinimų šešėlis. Atvirkščiai, bendra, nors ir skaudi, istorija tapo pagrindu naujiems tiltams tarp dviejų tautų ir valstybių statyti.Lietuva nori aktyvesnio vaidmens Europos Sąjungoje, o Izraeliui Europos Sąjungoje reikia Lietuvos ir kitų Baltijos šalių paramos, kad Artimųjų Rytų taikos proceso problema būtų suprantama gerokai plačiau ir giliau. Lietuva Izraelį geriau supranta todėl, kad ir pati patyrė daug išbandymų, taip sakė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu interviu „Dienos temai“.

Gendručio Morkūno pasakos „Apie tai, kad galima gyventi ir užsimerkus“ ir „Atvirkštybių parkas“. Skaito aktorius Tomas Ribaitis.

Pietryčių Azijoje esantis Mianmaras daugelio dėmesį atkreipė, kai prieš metus šalies parlamento rinkimus laimėjo Nobelio taikos premijos laureatės Aung San Suu Kyi vadovaujama Nacionalinės demokratijos lyga. Ši pergalė daugeliui vakarų lyderių suteikė vilčių, kad Mianmaras pagaliau išsivaduos iš ilgus dešimtmečius šalį kausčiusios karinės chuntos įtakos ir pagaliau pradės eiti demokratijos keliu. Vis dėlto praėjus metams Mianmaras toli gražu nerodo tokio progreso, kokio laukta. Atvirkščiai - žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimų apie vykdomus žmogaus teisių pažeidimus prieš Mianmaro musulmonų etninę Rohindžų grupę. Kas slepiasi už pasauliui menkai pažįstamos šalies sienų? Ir su kokiais persekiojimais susiduria Mianmaro etninės mažumos?Radijo dokumentikos laida parengta, dalyvaujant projekte „Žiniasklaida vystymuisi", kuris finansuojamas Europos Komisijos lėšomis.

Pietryčių Azijoje esantis Mianmaras daugelio dėmesį atkreipė, kai prieš metus šalies parlamento rinkimus laimėjo Nobelio taikos premijos laureatės Aung San Suu Kyi vadovaujama Nacionalinės demokratijos lyga. Ši pergalė daugeliui vakarų lyderių suteikė vilčių, kad Mianmaras pagaliau išsivaduos iš ilgus dešimtmečius šalį kausčiusios karinės chuntos įtakos ir pagaliau pradės eiti demokratijos keliu. Vis dėlto praėjus metams Mianmaras toli gražu nerodo tokio progreso, kokio laukta. Atvirkščiai - žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimų apie vykdomus žmogaus teisių pažeidimus prieš Mianmaro musulmonų etninę Rohindžų grupę. Kas slepiasi už pasauliui menkai pažįstamos šalies sienų? Ir su kokiais persekiojimais susiduria Mianmaro etninės mažumos?Radijo dokumentikos laida parengta, dalyvaujant projekte „Žiniasklaida vystymuisi", kuris finansuojamas Europos Komisijos lėšomis.

Kodėl Lietuvoje šešėlinė ekonomika tokia gyvybinga ir atspari?Visos vyriausybės kūrė ir taikė įvairias kovos su oficialiai neapskaityta ekonomika strategijas, tačiau ir šiuo metu ji sudaro, žinovų vertinimu, net iki ketvirtadalio BVP. Šešėlinės pajamos daugiausia lemia, kad žmonės Lietuvoje vartojimui išleidžia dvigubai daugiau negu uždirba. Atvirkštinė šio reiškinio pusė – milijardai nesurinktų mokesčių į valstybės biudžetą. Kada gi šešėlinės ekonomikos mastais Lietuva išsikapstys iš ES dugno?Dalyvaus „Danske Bank“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Rokas Grajauskas, Laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas.