Podcasts about nobelio

Annie Ernaux (gim. 1940) – prancūzų rašytoja, autobiografinės ir feministinės literatūros vėliavnešė. Ji 1971 m. baigė šiuolaikinės literatūros pedagogiką ir iki 2000-ųjų dirbo mokytoja. Parašė per 20 kūrinių.Ką mums dar reikėtų žinoti apie prancūzų rašytoją, kuriai 2022-ųjų spalį buvo įteikta Nobelio literatūros premija?Leidykla „Gallimard“ 2011-aisiais išleistą Annie Ernaux kūrinių rinkinį įvardino žodžiai - ecrire la vie. Ar šie žodžiai padeda atrakinti rašytojos kūrybą ir jos knygą „Metai“?O kaip būtų galima apibūdinti A. Ernaux rašymo stilių?A. Ernaux „Metuose“ mums pasakoja apie savo gyvenimą Normandijoje, darbininkų šeimoje, studijas Ruano ir Bordo universitetuose, mokytojavimą, šeimą, du vaikus, tarpasmeninių santykių krizę. Kartu „Metai“ yra XX a. II pusės (o tiksliau - 1941–2006 metų) Prancūzijos ir Europos istorijos sintezė.Kokius svarbiausius dalykus pavyksta nuveikti A. Ernaux „Metuose“ ieškant asmeninės ir universalios perspektyvos dermės?Kokiam žanrui reikėtų priskirti šį romaną?Kodėl rašytoja „Metuose“ kalba trečiuoju asmeniu? Ir kodėl ji nuolat aprašo, kaip ji – romano protagonistė – metams bėgant keičiasi nuotraukose?Kiek tiesos yra vieno recenzento žodžiuose, jog „Metai“ yra XXI amžiuje gyvenančiam žmogui skirta „Prarasto laiko beieškant“ versija?Pokalbis su romano „Metai“ vertėja iš prancūzų kalbos Greta Štikelyte, literatūrologe prof. Dalia Satkauskyte, kultūros ir gyvenimo būdo žurnalistu Valdu Puteikiu.Ved. Aurimas Švedas

Hermann Hesse. „Vidinis turtas“. Vertė Zigmantas Ardickas, išleido leidykla „Vaga“.„Vidinis turtas" – 1946 m. Nobelio premijos laureato, intelektualinių-psichologinių romanų bei orientalistinių studijų autoriaus, poeto Hermano Hesės esė ir apybraižų rinkinys. Jame atsispindi daugelio idėjų, vėliau plėtojamų ir Hesės romanuose, brendimo trajektorija ir paties rašytojo biografijos kontūrai. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Hermann Hesse. „Vidinis turtas“. Vertė Zigmantas Ardickas, išleido leidykla „Vaga“.„Vidinis turtas" – 1946 m. Nobelio premijos laureato, intelektualinių-psichologinių romanų bei orientalistinių studijų autoriaus, poeto Hermano Hesės esė ir apybraižų rinkinys. Jame atsispindi daugelio idėjų, vėliau plėtojamų ir Hesės romanuose, brendimo trajektorija ir paties rašytojo biografijos kontūrai. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Hermann Hesse. „Vidinis turtas“. Vertė Zigmantas Ardickas, išleido leidykla „Vaga“.„Vidinis turtas" – 1946 m. Nobelio premijos laureato, intelektualinių-psichologinių romanų bei orientalistinių studijų autoriaus, poeto Hermano Hesės esė ir apybraižų rinkinys. Jame atsispindi daugelio idėjų, vėliau plėtojamų ir Hesės romanuose, brendimo trajektorija ir paties rašytojo biografijos kontūrai. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Hermann Hesse. „Vidinis turtas“. Vertė Zigmantas Ardickas, išleido leidykla „Vaga”.„Vidinis turtas" – 1946 m. Nobelio premijos laureato, intelektualinių-psichologinių romanų bei orientalistinių studijų autoriaus, poeto Hermano Hesės esė ir apybraižų rinkinys. Jame atsispindi daugelio idėjų, vėliau plėtojamų ir Hesės romanuose, brendimo trajektorija ir paties rašytojo biografijos kontūrai. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Lietuvos kultūros sezonas įpusėjus, Ignas Zalieckas apžvelgia Prancūzijos žiniasklaidą apie šį renginių ciklą.Virtuvės šefas Theodor Tørrissen iš Šiaurės Norvegijos Nordlande regiono, rengia kasmetinį simpoziumą „Arkties maistas“. Taip pat šių metų Europos kultūros sostinei, už Šiaurės poliarinio rato esančiai Budei padeda įgyvendinti ambiciją įrašyti Arkties virtuvę į pasaulio kulinarinį žemėlapį. Anot šefo, per pastaruosius penkerius metus pastebimai išaugo užsienio žiniasklaidos ir turistų susidomėjimas Arkties virtuve, o kultūros sostinės inicijuoti, kultūrą ir gastronomiją apjungiantys projektai jau davė apčiuopiamų rezultatų – Nordlandas oficialiai varžosi dėl galimybės tapti 2028-ųjų Europos gastronomijos regionu. Apie Arkties virtuvės ypatumus, joje vykstančius pokyčius ir laukiančias intriguojančias galimybes bei kulinarinę komunikaciją su šefu Per Theodor Tørrissen pasikalbėjo Indrė Kaminckaitė.Parkerio Finno filmą „Šypsena 2“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Rūtos Dambravaitės parengta pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Nuo tarpukario veikiančios jaunimo nevyriausybinės organizacijos po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo neatgauna iki 1940 m. turėto turto. Pokalbis su Ateitininkų federacijos pirmininku Gediminu Plečkaičiu ir studentų korporacijos "Neo-Lithuania atstovaus" Filisterių sąjungos valdybos nariu Vytautu Danilevičiumi.Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto (Vidurio Rytų Europos ir Lietuvos istorijos studijų) magistrantei Kotrynai Sarapinaitei buvo įteikta septintoji Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio vardo stipendija. Ji studentei skirta už Lietuvos ir pasaulio gastronominės kultūros tyrinėjimus. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Jaunieji kūrėjai gali tapti būsimais nacionalinių ar net Nobelio premijų laureatais, todėl turime jais rūpintis, svarsto leidėjas Juozas Žitkauskas. Kokios galimybės šiandien jauniesiems poetams publikuoti savo kūrybą? Apie poetų kelią iki pirmosios knygos pasakoja Evelina Povilavičiūtė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Šiuolaikinio meno centras yra viena svarbiausių institucijų ne tik Lietuvoje, bet ir Centrinėje bei Šiaurės Europoje – taip šią instituciją regi naujuoju jos vadovu išrinktas menotyrininkas Valentinas Klimašauskas. Savo ambicijas jis įvelka į paprastus žodžius – matyti centrą pilną žmonių.„Jeigu pereisite nuolatines Pompidou meno centro ekspozicijas, pamatysite – Varnelis čia tikrai turi būti“, – pastebi Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė. Paryžiuje atverta Kazio Varnelio retrospektyvinė paroda „Kazys Varnelis. Optinis klasicistas iš Lietuvos“.„Dieviškesnio už jį nieko neturime“, – sako Čiurlionį tyrinėjanti aktorė ir režisierė Livija Krivickaitė. Didelę savo kūrybos dalį ji yra paskyrusi Čiurlioniui. Anot menininkės, reikėtų atskirti, kur yra Čiurlionio kūrybos interpretacijos, o kur – tikrąjį Čiurlionį besistengiantys pateikti darbai. Būtent pastaruosius ji ir siekia kurti.Pasaulio kultūros apžvalgoje – neseniai atrastas naujas ir dar negirdėtas lenkų kompozitoriaus F. Šopeno valsas, po vandeniu Italijoje aptikti nabatėjų šventovės griuvėsiai bei turistinėje Pietų Korėjos gyvenvietėje įvedama komendanto valanda.„Vėlinių žvakės dega ne visiems ir ne visur. Žydų kapinėse likusiuose tuščiuose plotuose tamsu, nes ten jau seniai nebeliko ką laidoti. Bet švieselių gausa kitur šį faktą pridengia“, – komentare sako menotyrininkė Agnė Narušytė.Jaunieji kūrėjai gali tapti būsimais nacionalinių ar net Nobelio premijų laureatais, todėl turime jais rūpintis, svarsto leidėjas Juozas Žitkauskas. Kokios galimybės šiandien jauniesiems poetams publikuoti savo kūrybą?„Negana rašyti knygas, reikia imti naujai generacijai labiau priimtinų pasakojimo priemonių“, – kalbėdamas apie akademinių tyrimų sklaidą teigia Egidijus Aleksandravičius, Lietuvių išeivijos instituto direktorius. Kokios šios, 30-metį mininčios istitucijos, įsteigimo priežastys, tarptautinis kontekstas, kodėl apskritai verta tyrinėti diasporą ir kokius šiuolaikinius iššūkius sprendžia šios srities akademikai?Ved. Austėja KuskienėRed. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Deinora Rudėnaitė

Spaudos apžvalgoje žurnalas „Kultūros barai“.„Šiaip jau džiugus įvykis, rodantis, kad per pastaruosius dvidešimt metų Lietuvos švietimas nuo vaiko specialiųjų poreikių nesupratimo subrendo iki jo reikmių atpažinimo, pripažinimo, švietimo administratorių ir dalies žiniasklaidos pastangomis suskubo virsti tariamai nepažangių, sustabarėjusių, nehumaniškų mokytojų smerkimo pretekstu“,– komentare apie įtraukųjį ugdymą sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Valstybiniame Jaunimo teatre – premjera – spektaklis pagal austrų rašytojo, Nobelio literatūros premijos 2019-iaisais laureato Peterio Handkės pjesę „Pranašystė“. Pagrindinės autoriaus kūrybos temos – žmogų supanti realybė, kalbos ribų ir subjektyvios tiesos paieškos, kurias į sceną perkelia jauniausios kartos režisierius Justinas Vinčiūnas su aktorių – teatro grandų komanda.LRT Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Vilniaus universiteto psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai, viena vertus, nuramino – Lietuvoje nėra perdegimo darbe epidemijos. Bet, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais.Akmenėje surengtas kultūros forumas, kuriame aptarta vieno atokiausių šalies rajonų kultūros situacija ir perspektyvos. Kultūros lauko tyrinėtojai Latvijos pasienyje įsikūrusioje savivaldybėje pasigenda kultūros organizacijų, profesionalių menininkų. O ir patys akmeniškiai, remiantis apklausomis, nėra patenkinti nei renginiais, nei jų pasiūla.Nors tokie instrumentai kaip kanklės ir skudučiai išlaiko savo simbolinę reikšmę ir tautinę vertę, jų vaidmuo ir suvokimas visuomenėje nuolat keičiasi dėl modernizacijos ir globalizacijos įtakos. Pokalbyje gilinsimės į lietuvių liaudies instrumentų kultūrą, aptarsime jų pasiūlą, paklausą ir tradicijų tęstinumą moderniame pasaulyje.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Įprastai Nobelio premija reiškia prestižą ir nemažus pinigus. Visgi, esama šios iniciatyvos kritikų“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis.Spektaklis-iliustracija, nyki ir sustingusi – taip Vilniaus mažajojo teatro premjerą, spektaklį „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ apibūdina kritikė Dovilė Zavedskaitė.Klasikos koncertų salės apžvalga.Spalį Lietuvos kinas atsiduria tarptautinio dėmesio centre viename svarbiausių kino klasikos renginių pasaulyje – Tarptautiniame Lumière kino festivalyje ir festivalį lydinčioje kino klasikos filmų mugėje.Po kelerius metus trukusios rekonstrukcijos visuomenei atvertas svarbiausias Žemaitijos muziejus „Alka“.„Turbūt blogiausia po muzikinio filmo yra dar neišėjus iš salės jau nebeprisiminti nė vienos melodijos. Jei tokios kritikos bijodami kūrėjai ėmė perkrikštyti juostą kaip ne-miuziklą, na, sprendimas pagrįstas“, – Toddo Phillipso filmą „Džokeris: Folie à Deux“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.Bažnytinio paveldo muziejus švenčia 15-ąjį gimtadienį. Šia proga muziejus rengia išskirtines ekskursijas ir kviečia apsilankyti ten, kur įprastai nepatenkama.Ved. Justė Luščinskytė

Prezidentas Gitanas Nausėda interviu LRT KLASIKAI užsiminė apie norą Lietuvos sezono Prancūzijoje sėkmę pakartoti ir Italijoje ar Vokietijoje. Kiek realu šiose šalyse įgyvendinti tokį ar panašų projektą?„Jeigu aš būčiau Vilniaus savivaldybėje, Vilniaus senamiestį ir panašias paveldo erdves paskelbčiau zonomis be grafičių ir įvesčiau taisyklę, kad per 24-ias valandas grafitis būtų pašalinamas, bet visuose kituose rajonuose padaryčiau mažiausiai po vieną legalią sieną“, – tokią išeitį diskusijoje apie grafičius sostinėje siūlo sociologė Veronika Urbonaitė-Barkauskienė.Jau kitą savaitę Kaune, VDU botanikos sode, prasideda teatro festivalis Namas Nr. 5. Jis pristatomas kaip trumpas prieglobstis netradiciniam, interaktyviam teatrui, siekiant bent kiek numalšinti tokio meno alkį Kaune. Botanikos sodo oranžerijoje repetuojantis režisierius Karolis Zajauskas pristato Narcizo mitą šiuolaikiniame kontekste.Pasaulio kultūros apžvalgoje – žvilgsnis į meno mugę Frieze bei nusistovėjusias normas keisti kviečiantį moterų menę festivalį Londone, taip pat Nobelio literatūros premiją pelniusios pietų korėjietės Han Kang kūryba, pasibaigusios 30 metų trukusios knygos padiktuotos lobio paieškos ir nauja džiazo atlikėjos Samaros Joy muzika.„Įprastai Nobelio premija reiškia prestižą ir nemažus pinigus. Visgi, esama šios iniciatyvos kritikų“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis. Kodėl premija kritikuojama ir kaip visų Nobelio premijų kontekste atrodo apdovanojimas už literatūrą?Kalbėti apie Krymo totorių paveldą nelengva, nes jį naikino pirmiausia carinė, o vėliau ir sovietų Rusija, tačiau entuziastų dėka šis palikimas dar gyvas ir kuriamas naujai. Kokią Krymo totorių istoriją bando atgaivinti Rustemas Skrybinas?Anot meno edukatoriaus, menininko Viliaus Vaitiekūno, užmiestyje galima gyvai matyti procesus, apie kuriuos mieste tik pasiskaitai. Jo minima užmiesčio teritorija – tai Pakruojo rajone įsikūrę Aleknaičiai. Čia, tarpukario laikus menančiame pastate, kuriame kadaise buvo įsikūrusi mokykla, Vilius yra įkūręs ir su bendraminčiais plėtoja Akee – Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvę. Kaip Akee veikla galėtų atrodyti, jei neribotų infrastruktūriniai iššūkiai? Kokie yra privalumai, kuriuos vietos bendruomenei ir kūrėjams iš įvairių Lietuvos kampelių gali pasiūlyti užmiesčio teritorijos?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Pirmasis tūkstantis Lietuvoje gamintų kovinių dronų pasiekė kariuomenės sandėlius. Iki gruodžio mėnesio jie bus perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, bepiločiais orlaiviais bus stiprinamos ir Lietuvos kariuomenės pajėgos.Nobelio taikos premija atiteko Japonijos organizacijai „Nihon Hidankyo“.Šiam judėjimui, vienijančiam branduolinių bombų sprogimus Hirošimoje ir Nagasakyje išgyvenusius žmones, taikos premija paskirta už „pastangas sukurti pasaulį be branduolinių ginklų ir už tai, kad jie įrodė, jog branduoliniai ginklai daugiau niekada neturi būti naudojami“.Klaipėdoje lankosi penki NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų pirmosios grupės laivai.Svarstoma ką daryti, kad savo pareigas atliekančių pareigūnų saugumas būtų užtikrintas.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tęsia kelionę po Europos šalis. Tuo metu Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas rengiasi susitikti su Irano prezidentu.Į LRT girdi reguliariai kreipiasi gyventojai, kurie skundžiasi prastos būklės šalies žvyrkeliais. Pavyzdžiui, Utenos rajono Ilčiukų kaimo gyventoja sako, kad kelias, kuriuo tenka važiuoti į rajono centrą - Uteną - yra žvyrkelis, o jis retai lyginamas. Anot gyventojos, nepadeda ir skundai savivaldybei. Meras aiškina, kad problema žinoma, tačiau už žvyrkelio priežiūrą atsakinga valstybė.Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidento rinkimuose ketvirtai kadencijai prezidente patvirtinta Daina Gudzinevičiūtė. Ji iš 64 balsų surinko 48, tuo tarpu už Mantą Marcinkevičių balsavo 16 balsą turinčių asmenų.Ved. Andrius Kavaliauskas

„Čia buvo vienas iš keturių Lietuvos mohikanų“, - apie iškeliavusią Lietuvos architektūros legendą, pedagogą prof. Algimantą Mačiulį sako architektas Audrys Karalius.Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete bendram kūrybiniam darbui ir istorinių žinių gilinimui susitiko scenos menų profesionalai iš trijų Baltijos šalių ir Prancūzijos, kurie gilinasi į (de)kolonizacijos temas. Apie projektą „Inner Stranger“ pasakoja viena iš projekto organizatorių Jurgita Beatričė Rudėnaitė.Nobelio taikos premija skirta Japonijos organizacijai „Nihon Hidankyo“, kovojančiai prieš atominius ginklus.Šeštadienį MO muziejuje atidaroma paroda „Iš vidaus“. Tai pirma menotyrą ir psichologiją vienijanti tokio masto paroda Lietuvoje.Šiandien nuo 19 val. tiesioginės transliacijos metu skambės LRT KLASIKOS užsakymu užsakyto Juliaus Aglinsko kūrinio premjera. Kompozitoriaus pasakojimas apie tai.Chiemi Eri – praėjusio amžiaus Japonijos pramogų pasaulio ikona, kurios balsas sujungė Rytų tradicijas su Vakarų ritmais. Pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši 90-metį ką tik atšventęs kompozitorius Feliksas Bajoras. Jo kūriniai žymėjo lietuvių muzikos atsinaujinimą, autentiško žvilgsnio į lietuvių liaudies muzikos tradiciją sugrįžimą, ieškojo tikrosios lietuvių kultūros savasties.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kol nesulaukiame kokybiškų video generavimo įrankių, žaidžiame su (bent jau) prajuokinti galinčiais, video iš paveikslėlio generuojančiais įrankiais. Pika Art 1.5 leidžia susisprogdinti arba supjaustyti, o Meta pristatytas Movie Gen kitais metais turėtų veikti Instagram socialiniame tinkle. Ką mes su tuo veiksim? Jonas jau išbandė Apple Intelligence beta versiją ir gali papasakoti, kokios dirbtinio intelekto gudrybės atkeliauja į iPhone kitapus Atlanto. ChatGPT pristatė mažą naudingą funkcionalumą pavadinimu Canvas. Google JAV teismas nurodė leisti kitoms programėlių parduotuvėms leisti konkuruoti su Play store – bet ar tai išties ką nors keičia? Nobelio premija fizikos srityje apdovanoti prie mašininio mokymosi pagrindų prisidėję kompiuterių mokslininkai, tikriems fizikams tai nepatinka.

Pačiame Vilniaus centre nušautas advokatas, pašauti du policininkai. Įtariamasis šaulys ginklą išmetė po derybų, dabar jis sulaikytas. Jis teismo sprendimu turėjo būti iškeldintas iš buto, kuris po skyrybų atiteko buvusiai žmonai. Teigiama, kad nušautas advokatas Leonidas Pčelincevas atstovavo įtariamojo buvusiai žmonai.Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas atskleidžia, kad „Nemuno aušros“ partiją gausiai rėmęs jos narys, kandidatas į Seimą Aleksandras Fursas Islandijoje nuteistas už bandymą įsivežti ir platinti kokainą. „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad partija apie tai sužinojusi sustabdė jo narystę.Vilniaus meras tikina, kad oro pavojaus atveju sostinėje esančių priedangų pakaktų visiems miesto gyventojams. Skaičiuojama, kad Vilniuje jų yra daugiau nei du tūkstančiai – daugiausiai visoje šalyje. Dabar priedangos yra vertinamos ir esant poreikiui bus atitinkamai įrenginėjamos.Floridoje gyvena apie 32 tūkstančius lietuvių. Ką jie patyrė, kaip juos palietė uraganas Miltonas?2024 metų Nobelio literatūros premija paskirta Pietų Korėjos rašytojai Han Kang.Ved. Agnė Skamarakaitė

Parengti įstatymo projektai, kuriuose numatytas šaunamųjų ginklų panaudojimas, stabdant meteorologiniais balionais gabenamą kontrabandą. Valstybės sienos apsaugos vadas Rustamas Liubajevas sako, kad balionų numušimas yra įmanomas, bet ne pats efektyviausias būdas.Prasidėjus išankstiniam balsavimui Seimo rinkimuose, Vyriausioji rinkimų komisija fiksuoja, kad žmonės jame dalyvauja itin aktyviai.ES priėmė naują sankcijų Rusijai režimą dėl pastaruoju metu suintensyvėjusių hibridinių ir sabotažo išpuolių visoje Europoje.Nobelio fizikos premija skirta Džonui Hopfildui ir Džefriui Hintonui už atradimus, įgalinančius mašininį mokymąsi naudojant dirbtinius neuronų tinklus. Fizinių ir technologijos mokslų centro Fundamentinių tyrimų skyriaus fizikas prof. Kęstutis Pyragas sako, kad nors šių mokslininkų darbai seni, tačiau šiandien itin aktualūs.Sakartvele netrukus Parlamento rinkimai, o valdantieji organizuoja apkaltą provakarietiškai prezidentei Salomei Zurabišvili.Lietuvos Raudonasis Kryžius pradeda rengti civilinės saugos ekskursijas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lygiai prieš metus, spalio septintąją, grupuotė Hamas įvykdė išpuolį Izraelyje. Praėjus metams, Gazos ruože įsižiebęs karas neslopsta ir plečiasi - sprogimai tebeaidi tiek Izraelio miestuose, tiek Gazos ruože, tiek kaimyniniame Libane.„Man raibuliuoja akyse, man sukilo spaudimas nuo klausimų, kurie yra keisti”, - ši Socialdemokratų partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės interviu LRT išsakyta mintis tapo socialinių tinklų hitu. Politologai ir viešųjų ryšių ekspertai svarsto, ar pretenduojanti eiti premjerės pareigas politikė pati nepakenkė savo rinkimų kampanijai.Ukraina norėtų lapkritį sušaukti antrąją taikos konferenciją ir telkia paramą savo siūlomam taikos planui. Plane - Vakarų saugumo garantijos Ukrainai, leidimas tęsti operaciją Rusijos Kursko regione, modernios ginkluotės tiekimas ir finansinė pagalba sugriautai Ukrainos ekonomikai.Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje paskirta amerikiečiams Viktorui Embrosui ir Gariui Ravkanui už mikro-RNR atradimą ir jos vaidmenį potranskripciniame genų reguliavime.Biokuro birža „Baltpool“ prognozuoja, kad Kaune šildymo kaina šio sezono pradžioje bus aštuoniais procentais didesnė nei pernai. Kol kas dar nėra aišku, kada laikinojoje sostinėje bus pradėtas šildymo sezonas.Ved. Liepa Želnienė

Sukakus dviems mėnesiams nuo karinės ukrainiečių operacijos Kursko srityje pradžios, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad Rusijai bus daromas dar didesnis spaudimas. Visgi, tiek Kyjivo, tiek užsienio ekspertai iki šiol nesutaria dėl šios operacijos tikslingumo. Ukrainos karinė vadovybė vylėsi, kad Rusija bus priversta atitraukti dalį karių iš Donecko regiono ir tai palengvins gynybą Donbase, tačiau taip nenutiko. Prieš kelias dienas užimtas strategiškai svarbus Vuhledaras.LRT radijo eteryje tęsiasi kandidatų į Seimą debatai. Įvairiais klausimais diskutavo Žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė bei partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.Spalio 7-14-ą dienomis bus skelbiami šių metų Nobelio premijų laureatai - už reikšmingus pasiekimus tam tikroje mokslo srityje arba visuomeninėje veikloje. Tradiciškai Nobelio premijų sezonas prasideda fiziologijos arba medicinos premija.Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje paskirta amerikiečiams Viktorui Embrosui ir Gariui Ravkanui už mikro-RNR atradimą ir jos vaidmenį potranskripciniame genų reguliavime.Sodininkus džiugina gausus šiųmetis obuolių derlius - jis geriausias per pastaruosius keletą metų. Rankomis trina ir skynėjai, šiemet jie gali užsidirbti gerokai daugiau. Norinčiųjų dirbti tiek daug, kad sodininkystės bendrovėms tenka daryti atrankas.Ved. Karolina Panto

Spaudos apžvalga.Lietuvos Nacionalinis dramos teatras kviečia į premjerą – spektaklį „Svetimas“, pagal to paties pavadinimo XX a. žymaus prancūzų-alžyriečių kilmės filosofo, Nobelio literatūros premijos laureato Alberto Camus romaną.Teatrologė Jūratė Grigaitienė apžvelgia Klaipėdos dramos teatre pristatytą Nauberto Jasinsko spektaklį „Sugrįžimas“.Marijampolės dramos teatras po rekonstrukcijos ruošiasi atverti duris. Naują teatro pradžią skelbs premjera „Įeina laisvas žmogus”.Provanso Ekse, Vazarelio fonde atidaroma paroda ETNOGRAFINIS OPARTAS. Prancūzijoje lankosi kolegė Gerūta Griniūtė, kuri pasikalbėjo apie legendinėje oparto erdvėje pristatomus Kazio Varnelio darbus ir mūsų tautinį paveldą.Pasaulinės architektūros dienos proga – tarptautinė jaunųjų mokslininkų konferencija.Valstybinis Vilniaus mažasis teatras sezoną pradės išskirtinio braižo vokiečių režisieriaus Christiano Weise premjeriniu spektakliu „Katė ant įkaitusio stogo“.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Šiais metais Europos kultūros sostine džiaugiasi netolimo Tartu gyventojai, 2027- aisiais šis titulas atiteks Latvijos miestui Liepojai, o dar po dviejų metų - Lenkijos miestui Liublinui. Kaip ši žinia pasitikta Lenkijoje ir koks Liublinas pačių lenkų akimis?Nacius palaikęs, Hitleriui nekrologą parašęs, savo laiku provokatyvus, tačiau iki šių dienų didelį skaitymo malonumą suteikiantis kūrėjas. Tai norvegų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Knutas Hamsunas. Kol Norvegijoje diskutuojama, ką šiandien daryti su prieštaringai vertinamo rašytojo palikimu, Lietuvos skaitytojai vis dar laukia kokybiškų Hamsuno literatūros vertimų ir dar tik pažindinasi su jo niuansuota biografija.Ispanų teatro kūrėjas Pablo Gisbert tiki, kad šiuolaikinis teatras pranašesnis už kiną, o Europoje turime laikytis drauge. Barselonoje gyvenantis duetas jau pažįstamas lietuviams – šią vasarą jo trupės spektaklį Tado Ivanausko sodyboje prie Kauno pamatė beveik tūkstantis žmonių. Dar vieną kūrinį trupė atveža į festivalį „Sirenos“.„Ar mada gali reprezentuoti Lietuvą užsienyje?“ – komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.„Jaučiuosi kaip geležis, o Panevėžys – kaip magnetas“, – sako aktorius Irmantas Pilis. Jis veda ekskursijas „Panevėžys turi senamiestį“ ir pasakoja, kaip mato gimtąjį miestą, apie miesto dėmesį kultūrai ir tai, kas skatina jaunus žmones čia grįžti.„Jeigu nori atskleisti ir reprezentuoti savo visuomenės įvairovę, menas yra viena iš formų tai daryti,“ – apie žmonių įvairovės atspindėjimą naujausiame šokio spektaklyje „Lustopija“ sako vienas jo choreografų Laurynas Žakevičius. Kokį visuomenės paveikslą piešia šis spektaklis?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Poetas Sigitas Geda pasakoja apie XV a. prancūzų poetą François Villoną ir Nobelio premijos laureatą Josifą Brodskį.Laidą parengė Julius Sasnauskas

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip unikalūs organizmai – grybai – gali būti panaudojami inovacijose?Šiauliuose gyvenanti Aistė Žaliavičienė jau daugybę metų kolekcionuoja į įvairiausias pasaulio kalbas išverstą „Mažąjį princą“. Jos kolekcijoje – daugiau kaip pusšimtis šios knygos vertimų.Elžbieta Banytė apžvelgia Ian McEwan knygą „Pamokos“ ir Nobelio premijos laureato Johno Maxwello Coetzees apysaką „Lenkas“.Kokią literatūrą mėgsta estai ir koks jų požiūris į lietuvių literatūrą?Ukrainos jaunimo grupės Lietuvoje atstovai siekia supažindinti lietuvius su Ukrainos kultūra, viena tokių iniciatyvų - paroda „Plieno spalvos“, kurios eksponatai iš fronto surinkti, vaikų vedoruoti karo įrankiai.Šeštadienį Vilniuje rengiamos paramos ir solidarumo eitynės „Už Ukrainos pergalę! Хода за перемогу України!“.Režisierius Andrius Blaževičius būsimame savo filme „Skyrybos karo metu“ tyrinėja, kaip karas veikia mūsų vertybinius pasirinkimus.Dainininkė Viktoria Leleleka apie Ukrainos kultūros vėliavnešystę per muziką, kalbą ir žinią, kurią ji skleidžia pasauliui.Šiandien knygų mugėje vyks konferencija LRT KLASIKA klausia.Ved. Marius Eidukonis

Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus ir Kultūros ministras Simonas Kairys skęsta diskusijose dėl to, kas turi labiau rūpintis Klaipėdos centriniu paštu. O politikų diskusijų fone saugomo kultūros objekto būklė negerėja.Kaune gyvenanti Krymo totorė Elvira Drozdova tęsia bei garsina savo krašto tradicijas – lietuviams pristato UNESCO saugomus tradicinius ornamentus ornek. Ji susidomėjusius moko siuvinėti ir atveria totoriškų simbolių prasmes.Po trejų metų pertraukos grįžta Nacionalinis diktantas ir šiemet jį rašyti kvies LRT. Pokalbis su Marijumi Žiedu apie jo santykį su lietuvių kalba: nuo močiutės vaikystėje diktuotų diktantų iki Nacionalinio diktanto balso titulo.„Jau kokį dešimtmetį niekas nežino, kur yra fotografijos ribos, niekas nedrįsta jų apibrėžti, nes jos yra labai plačios“, – sako jaunosios kartos fotografas Visvaldas Morkevičius, šią savaitę Vokietijoje atidaręs solinę parodą.„Kaip mums, vartotojams, atgauti savo privatumą?“ – klausia socialinių tinklų ekspertas Darius Gerulis.Pasaulio kultūros apžvalgoje naujienos apie klimato aktyvistų protestui pasirinktą Monos Lizos paveikslą, Paryžiaus „Pompidou“ meno centro darbuotojų laimėtą protestą, sustabdytus planus griauti namą, kuriame dirbo Nobelio premijos laureatė Marie Curie, Egipte pradėtą Gizos piramidės restauraciją bei po 17-os metų pertraukos išleistą naują Billio Joel‘io dainą.Robertas Lavickas Pasvalio kultūros centrui vadovauja dešimtmetį. Palikęs Vilnių, jis naujame mieste susidūrė su administracinės naštos kamuojamais, kūrybiškai užspaustais kultūros darbuotojais, prasta kultūros centro infrastruktūra ir sovietinės praeities reliktais, lengvu pasipriešinimu jauno žmogaus siūlomoms inovacijoms. Pokalbis su „Auksinio fenikso“ laureatu, geriausiu kultūros centro vadovu Robertu Lavicku apie kultūros darbuotojų regione galimybes reikalauti geresnių darbo sąlygų, pastangas užsiauginti naują kultūros ekpertų kartą Pasvalyje ir apie savivaldos politikų santykį su kultūra bei kultūros renginius, kurie neretai virsta pjedestalu tiems politikams pasisakyti.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Prieš šventes ir šventiniu laikotarpiu vaikai mažai kalba apie pačias šventes – lyg jų išvis nebūtų. Vaikų linijos savanoriai pastebi, kad paaugliai išgyvena labai intensyvius jausmus, kelia sau daug klausimų, ieško išeičių arba tiesiog nori ramiai išbūti su užgriuvusiais sunkumais.Prieš kelias savaites Trakų rajone įsteigtas naujas Paluknio pievų biosferos poligonas. Jį įsteigus Lietuvos saugomų teritorijų plotas padidėjo labai nežymia dalimi, tačiau pagal reikalavimus po kelių metų Lietuvoje saugomų teritorijų plotas turėtų siekti apie 30 proc.Estijos ekonomikos metinis nuosmukis fiksuojamas penktą metų ketvirtį iš eilės. Kas lemia, kad Lietuvos ir Estijos ekonomika nuosmukį skirtingai išgyvena?Šiųmetė Nobelio chemijos premija įteikta už kvantinius taškus. Šios plika akimi nematomos dalelės pritaikomos įvairiose srityse – nuo ryškesnių prietaisų ekranų iki vėžio gydymo ar net spartesnio interneto.Ved. Gabija Narušytė

Ryškios asmenybės rubrikoje pokalbis apie Palestinos lyderį, Nobelio taikos premijos laureatą Yasserą Arafatą.Kuo gyvena Argentinos lietuviai? Studijoje lankosi Argentinos lietuvių bendruomenės vadovas Juan Ignacio Fourment Kalvelis.Kitų metų gegužės 12 d. vyks referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Ką gyventojams reikia žinoti apie šį referendumą?2024 m. sausio 15 d. Lietuvos estrados legendai Stasiui Povilaičiui būtų suėję 77 m. Ta proga Palangos koncertų salė rengia parodą, prie kurios kviečia prisidėti visus turinčius daiktų, menančių šią neeilinę asmenybę.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jon Fosse. „Vaizdai iš vaikystės“. Vertė Justė Nepaitė, Išleido leidykla „Aukso žuvys“.„Vaizduose iš vaikystės“ žodiniu minimalizmu, vengiant faktų ir bravūros, kuriamos tapybiškos scenos, kuriose autorius į vieną supina skausmingas ir juokingas vaikystės patirtis. Skaitytojas pasineria į Strandebarmo, kuriame rašytojas užaugo, kraštovaizdį su jo fjordais ir kalnais, avimis ir ūkiais, maldos namais ir jaunimo klubais. Vaikystės tyrumą persmelkia pirmas suvokimas, kad egzistuoja mirtis. Junas Fosė šiais metais apdovanotas literatūros Nobelio premija. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Jon Fosse. „Vaizdai iš vaikystės“. Vertė Justė Nepaitė, Išleido leidykla „Aukso žuvys“.„Vaizduose iš vaikystės“ žodiniu minimalizmu, vengiant faktų ir bravūros, kuriamos tapybiškos scenos, kuriose autorius į vieną supina skausmingas ir juokingas vaikystės patirtis. Skaitytojas pasineria į Strandebarmo, kuriame rašytojas užaugo, kraštovaizdį su jo fjordais ir kalnais, avimis ir ūkiais, maldos namais ir jaunimo klubais. Vaikystės tyrumą persmelkia pirmas suvokimas, kad egzistuoja mirtis. Junas Fosė šiais metais apdovanotas literatūros Nobelio premija. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Reaguodamas į „Hamas“ terorą, Izraelis turi vengti kaltininko paspęstų spąstų – apie tai šiandien girdėsite vedamojo skiltyje.Artėjant mirusiųjų pagerbimo dienoms - Jūratės Kuodytės pokalbis apie tvaresnį ir labiau aplinką tausojantį kapų priežiūros būdą su apželdintoja ir kapų priežiūros specialiste Rūta Matuliene.Užsienio spaudos apžvalgoje – pažintis su šių metų Nobelio literatūros premijos laureatu, norvegų rašytoju Jonu Fosse ir jo katalikišku tikėjimu.Vyskupų sinodo temos: katalikų teologijos profesorė iš Anglijos Tina Beattie, žinoma kaip LGBTQ teisių gynėja ir moterų kunigystės šalininkė, kelia klausimą, ar ne per uoliai ir lengvai pažangieji katalikai skuba šlietis po vis platėjančia LGBTQ vėliava, visai nesvarstydami, už ką jie pasisako ir ko reikalauja. Kunigas Antanas Saulaitis SJ - apie tai, ką daryti su bendruomenėmis, kurios lieka be savo kunigo?„Paraštės“: Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė apie viso pasualio rūpesčius, skausmą ir pasimetimą.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Norime skatinti ukrainiečių įsitraukimą. Ypač daug dėmesio skiriame darbui mokyklose, nes dabar jose mokosi dešimtys tūkstančių vaikų iš Ukrainos“, – kalbėdama apie įvairių socialinių grupių įtraukimą į kultūrines veiklas Airijoje ir jų finansavimą, sako Lietuvoje apsilankiusi Airijos menų tarybos direktorė Maureen Kennelly.Baigiantis rugsėjui išdalinti pirmieji Valstybinės kultūros paveldo komisijos apdovanojimai – „Paveldo DNR“. Prezidentūroje vykusių iškilmių metų paveldo objektų nominacijoje triumfavo du muziejus Kaune įsteigę Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Jie sakė apdovanojimu norintys dalinti su visais, kurie rūpinasi istorijos išsaugojimu ateities kartoms.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Nobelio literatūros premijos laureatą Joną Fossę, muziejų prisitaikymą prie klimato krizės, artėjančią Barselonos Šv. Šeimynos (Sagrada Familia) bažnyčios statybų pabaigą bei džiazo dievaite pramintą Sarą Vaughan.Paskelbtas Nobelio literatūros premijos laureatas. Juo tapo norvegų rašytojas ir dramaturgas Jonas Fossė. Apie laureatą ir jo kūrybos atspindžius Lietuvos teatre pasakoja teatrologė Daiva Šabasevičienė.Kyjive atidaryta penktoji meno bienalė, kuri vyks trijuose Ukrainos miestuose ir trijose Europos sostinėse, o baigsis 2024 metais Berlyne. Tiesiogiai iš Kyjivo – Marius Eidukonis.„Festivaliai kultūrinį turinį gali užtikrinti keletą mėnesių per metus, o kaip su likusiais metais – ką daryti?“ – tokį klausimą kultūros komentare šįkart kelia rašytoja Renata Karvelis baigiantis kultūros sostinės metams Tauragėje.„Jeigu aš būčiau milijonierius verslininkas ir man patiktų muzika, aš pastatyčiau ne vieną koncertų salę ir jos kuo puikiausiai galėtų veikti kaip verslo objektai“, – juokaudamas apie koncertinių erdvių trūkumą Lietuvoje, sako akordeonistas Martynas Levickis. Šie metai jam itin gausūs didelių karjeros pasiekimų. Nepaisant intensyvaus koncertų grafiko, Martynas išleido naują albumą, kuris jam pelnė prestižinį „Opus Klassik“ apdovanojimą, taip pat tapo vizituojančiu Londono Karališkosios muzikos akademijos profesoriumi.Ved. ir red. Urtė Karalaitė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipdamasis į Ispanijoje vykstančio Europos politinės bendrijos susitikimo dalyvius pareiškė, kad Rusija svarsto scenarijų išaldyti karą Ukrainoje, o 2028-ais metais pulti kitas šalis. Tuo metu Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas įspėja, kad jeigu dėl politinių nesutarimų Vašingtone sumažės Amerikos parama Ukrainai, Europa negalės užpildyti atsiradusios spragos.Streikuojantys Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai priklausantys pedagogai teigia esantys iki šiol nepatenkinti švietimo ministerijos siūlymais dėl atlyginimų kėlimo, todėl Mokytojų dieną ir toliau mėgina siekti savo tikslo.Jonavos rajone, Gaižiūnų poligone, atidarytos didžiausios Baltijos šalyse karinės technikos remonto dirbtuvės. Kariuomenės vadovybė sako, kad čia bus atliekami sudėtingiausi remonto darbai, kuriems reikia aukštos kvalifikacijos.Nobelio literatūros premija buvo paskirta norvegui Jonui Fosei už inovatyvias pjeses ir prozą, suteikiančią balsą tam, kas neišsakoma. Kaip praneša Švedijos akademija, Fosės kūrybą labiau apibūdina forma nei turinys, o tai, kas nepasakyta, dažnai atskleidžia daugiau nei tai, kas pasakyta.Ved. Paulius Šironas

Pasaulio lyderių rubrikoje apie Alfredą Nobelį. Kas jis toks buvo ir kaip gimė prestižinės Nobelio premijos?Dresuotoja patars, kaip prisijaukinti iš prieglaudos paimtus gyvūnUs. Kalbėsime apie augintinių dresūrą. Šiandien minima Pasaulinė gyvūnų globos diena.Ar tiesa, kad motiną su vaiku sieja ypatingas ryšys? Ar tai galima moksliškai paaiškinti? Koks ryšys sieja dvynius? Apie visa tai pasikalbėsime su mokslininke.Tinklalaidė „Miego DNR“.Ved. Urtė Korsakovaitė

Ukrainai teko keisti kontrpuolimo taktiką, kad išvengtų didžiulių nuostolių. Prognozuojama, kad besiginančiai šaliai bent jau artimiausiu metu nepavyks atkovoti Melitopolio.Savo ruožtu Charkivo savanorių asociacijos vadovas Ruslanas Alikperovas interviu LRT sako, kad Ukraina jau dabar būtų atkovojusi visą savo teritoriją, jei Vakarų parama šalį būtų pasiekusi laiku.Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija kreipsis į Krašto apsaugos ministeriją dėl informacijos, svarstydami, ar ministras Arvydas Anušauskas nepaviešino įslaptintos informacijos apie vokiškų tankų pirkimą. Dėl to į komisiją kreipėsi Seimo narys Saulius Skvernelis.Migracijos departamentas atsisakė suteikti prieglobstį Nobelio taikos premijai nominuotos baltarusių organizacijos „Mūsų namai“ vadovei Olgai Karač. Ji pati aiškina, kad prieglobsčio negavo, nes yra ėmusi interviu iš Žirinovskio. Lietuvos institucijos sprendimo priežasčių nekomentuoja. Tačiau Lietuvos žurnalistai spėlioja, kad galbūt baltarusių aktyvistė tarnyboms neįtiko dėl ryšių su Baltarusijai šnipinėjusiu ir už tai teisiamu Mantu Danieliumi.Kaip didžiausiu kroviniu vadinamas Orlen Lietuva gamyklos reaktorius tapo turistiniu objektu ir kiek laiko dar truks šiandien turėjusi pasibaigti jo kelionė per Lietuvą?Lietuvoje fiksuojami karščio rekordai, o koks laukia savaitgalis?Ved. Liepa Želnienė

Ar tikrai Rusija per Ukrainos kontrataką ruošiasi okupuotų teritorijų žmones panaudoti kaip gyvąjį skydą, aptariame su Nobelio premija apdovanoto Ukrainos Pilietinių laisvių centro atstovu Mikhailu Savva.Tęsiasi skandalas dėl neskaidriai leistų lėšų savivaldybėse. Ar Kauno savivaldybėje pinigai išties mokėti avansu ir už juos nereikalauta atsiskaityti?Baltarusiai patiria naują represijų bangą, vien per praėjusį mėnesį sulaikyta beveik pusantro tūkstančio žmonių.Seimo nariai siūlo Kaliningradą vadinti Karaliaučiumi.Ved. Liepa Želnienė

Mario Vargas Llosa. „Sunkūs laikai“. Vertė Augustė Čebelytė-Matulevičienė, išleido leidykla „Sofoklis“.Gvatemala, 1954-ieji. Prezidentas Chakobas Arbensas šalyje siekia įvesti demokratiją ir modernizuoti valstybę pakeldamas vietinių, kurių dauguma neturi žemės ar galimybės įgyti išsilavinimo, gyvenimo kokybę. JAV kompanija „United Fruit“, pajutusi planuojamų reformų keliamą grėsmę verslui, ima spausti Vašingtoną pasirūpinti, kad Gvatemalos prezidentas būtų pašalintas. Mario Vargas Llosa – vienas ryškiausių ir svarbiausių Lotynų Amerikos rašytojų, pripažintas visame pasaulyje. Politikas, žurnalistas, literatūros kritikas. 2010 m. pelnė Nobelio literatūros premiją. Romano ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė kompromisams dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Griežtinant pilietybės suteikimo tvarką, nutarta palikti išimtis tremtiniams, jų atžaloms bei Rusijos piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje.Lietuva mini 19ąsias narystės NATO metines.Vilniuje viešinti, Baltarusijoje nuteisto Nobelio taikos premijos laureato Alesio Bialiackio žmona Natalia Pinčuk sako, kad negalima tapatinti Baltarusijos žmonių su Lukašenkos režimu. O Putino ketinimai Baltarusijoje dislokuoti branduolinį ginklą, Černobylio tragediją patyrusiems baltarusiams kelia siaubą. Tačiau kol valdžioje Putinas ir Lukašenka, tikėtis, kad režimas Baltarusijoje pasikeis - beprasmiška. Anot Natalijos Pinčuk, Ukrainoje dabar sprendžiamas ir Baltarusijos likimas.Aplinkos ministras su žemdirbių atstovais diskutavo apie parengtus Žemės įstatymo pakeitimus ir didžiausio leistino įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimus.Šiandien paskutinė diena, kai iš Kyjivo Pečerų Lauros turi išsikelti rusu stačiatikių vienuoliai, tačiau jie to daryti neketina, bet išveža kai kurias meno ir bažnytines vertybes.Vidaus vandenų laivams panaikinus kuro lengvatą, brangs kelionės į Neringą.Ved. Liuda Kudinova

Apžvalgininkas Marius Laurinavičius paskelbė naują seriją informacijos apie neva tebeveikiantį „valstybininkų“ klaną, siekiantį daryti įtaką politiniams procesams. Valstiečių ir žaliųjų frakcija Seime panoro dėl to pradėti parlamentinį tyrimą.Minsko teismas paskelbė nuosprendį Nobelio taikos premijos laureatui Alesiui Beliackiui. Baltarusių žmogaus teisių aktyvistas nuteistas kalėti 10-čiai metų. Įkalinimo bausmės skirtos ir dviem Beliackio bendražygiams. Trečiasis, spėjęs pabėgti į užsienį, buvo nuteistas už akių.Per tris išankstinio balsavimo dienas rinkimus stebinti visuomeninė organizacija "Baltosios pirštinės" sulaukė penkiasdešimties pranešimų apie galimus pažeidimus. Nors Vyriausioji rinkimų komisija teigia, kad balsavimas vyko sklandžiai, Kauno rajone pasitaikė atvejis, kai balsuoti atėjusi rinkėja sužinojo, kad savo balsą savivaldos rinkimuose ji jau atidavė.Krašto apsaugos ministro teigimu, įgyvendinus šaukimo sistemos pokyčius, jaunuoliai tarnyboje turėtų daugiau alternatyvų. Rusijos karas prieš Ukrainą paskatino dalį užsienyje gyvenančių jaunuolių atlikti privalomąją karo tarnybą Lietuvoje.Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga šią savaitę pasiekė istoriniu vadinamą susitarimą dėl Šiaurės Aiirijos. Jis, kaip teigiama, gali pagaliau pabaigti Brexitą. Briuselis kalba apie naują santykių su Londonu puslapį, o britų premjeras Rišis Sunakas džiaugiasi naujomis prekybos galimybėmis. Visgi apžvalgininkai įspėja, kad ne viskas taip paprasta. Susitarimui koją pakišti gali britų euroskeptikai, o jam žlugus įtampa ir smurtas Šiaurės Airijoje gali atsinaujinti.Vilniuje prasidėjo Kaziuko mugė. Šiemet savo gaminius pristato kiek daugiau nei 500-ai kūrėjų ir 400-ai maisto gamintojų.Ved. Liepa Želnienė

Nobelio literatūros premijos laureatės Toni Morrison romanas „Mylima“. Vertė Lilija Vanagienė, išleido „Vagos“ leidykla.Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nobelio literatūros premijos laureatės Toni Morrison romanas „Mylima“. Vertė Lilija Vanagienė, išleido „Vagos“ leidykla.Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nobelio literatūros premijos laureatės Toni Morrison romanas „Mylima“. Vertė Lilija Vanagienė, išleido „Vagos“ leidykla.Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nobelio literatūros premijos laureatės Toni Morrison romanas „Mylima“. Vertė Lilija Vanagienė, išleido „Vagos“ leidykla.Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nobelio literatūros premijos laureatės Toni Morrison romanas „Mylima“. Vertė Lilija Vanagienė, išleido „Vagos“ leidykla.Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nobelio literatūros premijos laureatės Toni Morrison romanas „Mylima“. Vertė Lilija Vanagienė, išleido „Vagos“ leidykla.Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nobelio literatūros premijos laureatės Toni Morrison romanas „Mylima“. Vertė Lilija Vanagienė, išleido „Vagos“ leidykla.Romanas „Mylima“ – vienas ryškiausių kūrinių amerikiečių literatūroje, išverstas į daugiau nei 20 pasaulio kalbų, pagal jį sukurtas to paties pavadinimo filmas.Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - vertėjas Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas, gyvenantis Pietų KorėjojeKą tik lietuviškai pasirodė Nobelio literatūros premijos laureatės Olgos Tokarczuk epas „Jokūbo knygos“.Dailininkas Vaidotas Žukas renka šimtus eksponatų didelei sovietinių kolaborantų meno parodai, kurią vadina „Menas ir politika: dark side of the moon“.Kuo naudinga žuvis? Kokią rinktis?Ved. Agnė Skamarakaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje – drąsūs Ukrainos žmonės. Šiandien Europos Parlamente Ukrainos lyderiams įteikiama Sacharovo premija. Dviejų iš tų lyderių – Melitopolio mero Ivano Fedorovo ir Ukrainos „Pilietinių laisvių centro“ (šiais metais gavusio ir Nobelio taikos premiją) vadovės Oleksandros Matvičiuk, interviu laidoje.Koks Juozas Miltinis ir jo trupė atsiskleidžia Aleksandro Špilevojaus spektaklyje „Sala, kurios nėra“? Pokalbis su režisieriumi, J. Miltinio dramos teatro meno vadovu Aleksandru Špilevojumi.Pokalbis su informacinės kampanijos „Rape is a war crime” vadove, tarptautinės teisės eksperte dr.Inga Martinkute, teisininke, Vilniaus universiteto docente, dr. Ilona Michailovič ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadove Kristina Mišinienė apie seksualinę prievartą kaip karo ginklą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuva yra antra sparčiausiai nykstanti šalis pasaulyje. Per tris nepriklausomybės dešimtmečius šalyje neliko ketvirčio populiacijos. Demografines tendencijas aptaria KTU mokslininkė Audronė Telešienė.Baigėsi verslo inicijuotas socialinis hakatonas, kurio metu ieškota būdų, kaip pasitelkus technologijas galima ugdyti vaikų emocinį raštingumą. Vaikų emocinį raštingumo lygį ir su tuo susijusius iššūkius komentuoja specialistai.Nobelio premija šiemet skirta 12-ai asmenų ir dviem organizacijoms. Prieš daugiau nei šimtmetį pradėtOs teikti premijos laureatų sąrašE puikuojasi ir lietuviškų šaknų turinčių mokslo, literatūros ir visUOmenės veikėjų pAvardės. Kas jie tokie, apie tai plačiau – Justės Urbonaitės pasakojime.Kaip sprendžiama pasaulinė maisto krizė?Ved. Darius Matas

Vyriausybė pritarė kitų metų biudžeto projektui, kitą savaitę jis bus teikiamas Seimui. Gyventojams numatoma daliniai kompensuoti elektros ir dujų kainą, verslui irgi numatyta parama.Prahoje vyksta neformali Europos vadovų taryba, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas energijos išteklių kainoms.Šių metų Nobelio taikos premija atiteko baltarusių žmogaus teisių gynėjui Alesiui Beliackiui, Rusijos žmogaus teisių organizacijai „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“.Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui sukanka 70 metų. Čekai surinko daugiau nei milijoną eurų tankui, kurį skirs Ukrainai, tai pavadino „dovana“ Putinui. Žurnalistas Andrius Tapinas taip pat ragina Lietuvos žmones aukoti pinigus Putino dovanai, už juos būtų perkama ginkluotė, o „dovaną“ perduotų Ukrainos ginkluotosios pajėgos.Prasideda savivaldos rinkimų kampanija, 6 partijos jau registravosi politinės kampanijos dalyvėmis. Kokie savivaldos rinkimai laukia?Ved. Agnė Skamarakaitė

Ką daryti, kad vaikai netaptų besiskiriančių tėvų pykčių įkaitais? Vakar Vilniuje nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame matosi kaip gatvėje tampomas juo nepasidalijančių tėvų vaikas.Seime šiandien aptartos teismų sistemos problemos. Teisėjai prašo didinti atlyginimus, nes dabar jie yra neadekvačiai maži. Didesnių algų siekia ir prokurorai.Kokių šildymo kainų tikėtis šį sezoną?Naujo formato 44-ių šalių Europos politinės bendrijos šalių lyderių susitikimas siunčia žinutę apie rodomą vienybę.2022-ųjų Nobelio literatūros premija paskirta prancūzei Annie Ernaux.Politologas, LRT RADIJO bendradarbis Alvydas Medalinskas apie rietenas Rusijos valdžioje dėl nesėkmių fronte.Klaipėda skelbia apie proveržį viešojo vandens transporto plėtojimo srityje – čia sukurtas pirmasis Lietuvoje elektrinis vandens autobusas, galintis plukdyti 12 keleivių.Ved. Agnė Skamarakaitė

Į Lietuvą atvykstant fizikos Nobelio premijos laureatui Viljamui Danieliui Filipsui, apie darbo su šaltaisiais atomais svarbą pasakoja fizikos mokslų daktarė Mažena Mackoit-Sinkevičienė.Kapie patraukliai nufotografuoti pastatą? Minint pasaulinę architektūros dieną - pokalbis su architektu, architektūros fotografu Norbert Tukaj.Užsienio tyrimai rodo, kad žmonės vis mažiau pasitiki influenceriais. Kaip ir kodėl pasikeitė požiūris į jų kuriamą turinį? Kokia situacija Lietuvoje? Ko dabar ieško socialinių tinklų vartotojai? Pokalbis su influenceriai.lt vadove Laura Aleksandraviče, komunikacijos eksperte Laura Dabulyte, psichologe Ugne Juodyte.Vištyčio gyventoja Marijona Žukauskienė pro savo namo langus mato Rusijos pasieniečių postą. Ant Rytų ir Vakarų civilizacijas skiriančios ribos gyvenančią Marijoną kalbino Daumantas Butkus.Ved. Karolina Panto

Panagrinėsime istorinį Rusijos prezidento Putino sprendimo šalyje skelbti dalinę mobilizaciją aspektą, apžvelgsime kaip į Putino veiksmus reaguoja Vakarų lyderiai ir patys Rusijos piliečiai.Lietuvoje šiomis dienomis vieši baltarusių rašytoja, Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič, laidoje išgirsite ir jos mintis.Taip pat nenutolsime nuo Lietuvos aktualijų: Vyriausybėje šiandien pristatyti planai didinti minimalų mėnesio atlygį, o miestuose gyventojai pasitinkant dieną be automobilio raginami persėsti į viešąjį transportą.Ved. Liuda Kudinova

Susiduriame su didžiuliu iššūkiu. Turime paveikti Rusiją, kad ji pasikeistų - interviu LRT Radijui sako pirmasis Lenkijos prezidentas, Nobelio premijos laureatas Lechas Walęsa. Pašnekovą kalbino kolegė Evelina Mokšecka.Jungtinėse Valstijose jau dvi savaites, po vienoje iš Teksaso mokyklų įvykdytų masinių šaudynių, diskutuojama apie ginklų įsigijimą griežtinančius įstatymus. Ir vėl matyti ryškūs skirtumai pagal politines partijas: Atstovų Rūmai patvirtino įstatymo projektą, pagal kurį dalį ginklų įsigyti būtų leidžiama ne nuo 18ikos, o nuo 21erių. Bet jau prognozuojama, kad Senato respublikonai blokuos pasiūlymą ir įstatymas neįsigalios. Teisės ekspertai įspėja, kad įstatymų griežtinimas–vienas efektyviausių kelių norint užkirsti kelią masinėms šaudynėms. Pasakoja kolegė Živilė Raškauskaitė.Socialinei paramai pernai panaudota tik 57 proc. skirtų lėšų. Kodėl? Išskirtinis Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės interviu, Seniūnų asociacijos direktorė, Agluonėnų seniūnė Laimutė Tučienė , Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos energetikos instituto tyrėja, mokslų daktarė, docentė Aušra Pažėraitė.Aktualus klausimas. Ką manote apie siūlymas kurortuose nuo 10 valandos įvesti ramybės laiką? Pašnekovas Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.Mažiausiame Lietuvos miestelyje-Panemunėje-kuriame gyventojų skaičius siekia vos du šimtus, jau daugiau nei dvidešimt metų veikia kavinė, neužsidariusi net per koronaviruso pandemiją. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ir automobiliams uždarius Karalienės Luizės tiltą per Nemuną, kuris jungia Panemunę su Sovietsko miestu, lankytojų - sumažėjo, sako kavinėje dirbanti Monika Jakutytė, tačiau Rusijos piliečiai kartas nuo karto tiltą kerta pėsčiomis bei užsuka papietauti. Pasitaiko tokių, kurie stengiasi nuslėpti, iš kur jie atvyko. Kaip išsilaiko kavinė mažiausiame Lietuvos miestelyje domisi Paulius Selezniovas.Aktualus pokalbis. Gyventojai ir gamtosaugininkai nesutaria dėl pievų ir šalikėlių šienavimo miestuose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miestovaizdžio skyriaus vedėja. Ramunė Baniulienė, gamtininkas Selemonas Paltanavičius, užkrečiamųjų ligų specialistė-gydytoja entomologė Milda Žygutienė.Studijoje atlikėja Alina Orlova.Komentaras. Autorė žurnalistė Ramunė Sotvarė-Šemetienė.Ved. Rūta Kupetytė