Podcast appearances and mentions of Tomas Venclova

Tomas Venclova. „Nelyginant šiaurė magnetą: pokalbiai su Ellen Hinsey“. Išleido leidykla „Apostrofa“.Pašnekesiuose su Ellen Hinsey Venclova aprėpia keturis gyvenimo dešimtmečius Lietuvoje, Maskvoje ir keturis dešimtmečius Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pasakojimai atskleidžia ne tik Venclovos biografiją ir kūrybą, bet ir platų kultūrinį bei politinį kontekstą: iš asmeninės patirties perspektyvos rašytojas perteikia sovietinio laikotarpio atmosferą, ypač daug dėmesio skirdamas lietuvių ir rusų neoficialiajai kultūrai bei disidentiniam judėjimui. Įtaigiai pasakojama apie tokias figūras kaip Borisas Pasternakas, Anna Achmatova, Josifas Brodskis, Česlovas Milošas ir daug kitų asmenybių. Knygos ištraukas skaito aktoriai Lina Budzeikaitė ir Ignas Ciplijauskas. skas.

Tomas Venclova. „Nelyginant šiaurė magnetą: pokalbiai su Ellen Hinsey“. Išleido leidykla „Apostrofa“.Pašnekesiuose su Ellen Hinsey Venclova aprėpia keturis gyvenimo dešimtmečius Lietuvoje, Maskvoje ir keturis dešimtmečius Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pasakojimai atskleidžia ne tik Venclovos biografiją ir kūrybą, bet ir platų kultūrinį bei politinį kontekstą: iš asmeninės patirties perspektyvos rašytojas perteikia sovietinio laikotarpio atmosferą, ypač daug dėmesio skirdamas lietuvių ir rusų neoficialiajai kultūrai bei disidentiniam judėjimui. Įtaigiai pasakojama apie tokias figūras kaip Borisas Pasternakas, Anna Achmatova, Josifas Brodskis, Česlovas Milošas ir daug kitų asmenybių. Knygos ištraukas skaito aktoriai Lina Budzeikaitė ir Ignas Ciplijauskas.

- Miałem trzy lata, kiedy Hitler wtargnął do Związku Sowieckiego i tym samym do Litwy, która była wówczas anektowana. To moje pierwsze świadome wspomnienia. Niestety wygląda na to, że moje ostatnie świadome wspomnienia też mogą być w tym samym duchu - powiedział w Dwójce Tomas Venclova, litewski poeta, prozaik i eseista.

W dzisiejszym odcinku podcastu przedstawiam książkę Tomasa Venclovy „Litwa, ojczyzna moja”. Książka ta wprowadza polskojęzycznych czytelników w litewską wersję historii, odmienną od polonocentrycznych narracji. Książka kończy się na roku 1991, a więc unika kontrowersji współczesnej polityki (nie tylko) litewskiej.Książka wydana przez MCK Kraków.przekład

Dziś w programie zdamy relację z największej europejskiej konferencji dotyczącej bezpieczeństwa. Uczestnicy Warsaw Security Forum ostrzegają przed eskalacją na Bliskich Wschodzie; następnie przeniesiemy się na tereny poszkodowane przez powódź, m.in. w Kotlinie Kłodzkiej wciąż trwa sprzątanie po wielkiej wodzie; zajrzymy też na polskie uczelnie, rozpoczął się bowiem już kolejny rok akademicki; na koniec zaprosimy państwa na spotkanie z gościem programu - dziś waszym, studiu  Tomas Venclova, wybitny litewski poeta, eseista i tłumacz literatury pięknej, którego najnowsza książka „Litwa, ojczyzna moja” ukazała się właśnie w języku polskim. Zapraszamy!

Z Piotrem Andrusieczką, korespondentem Gazety Wyborczej na Ukrainie, rozmawiamy o СЗЧ czyli samowolnym opuszczeniu jednostki wojskowej, czyli o tym, co w Polsce określamy mianem samowolki. Na ile jest to powszechne zjawisko, jak duże problemy ma Ukraina z mobilizacją, jak wygląda sytuacja na froncie. Drugim gościem jest Tomas Venclova, litewski poeta, eseista, publicysta, z którym rozmawiamy o rosyjskiej opozycji, „zawieszeniu” kultury rosyjskiej i relacjach Polaków i Litwinów. Za zorganizowanie rozmowy dziękuję Międzynarodowemu Centrum Kultury w Krakowie, które wydało książkę Tomasa Velnclovy „Litwa, ojczyzna moja”. Na antenie Trójki można było usłyszeć utwory: Okean Elzy – Mukaczewo Orai - Veidai Ilgi Lil'Fill – Szliach dadomu Można je znaleźć na playlistach Radio Wschód w Spotify: https://cutt.ly/BRLGvhP i na YouTube https://tinyurl.com/3995skds Po prostu Wschód w portalach społecznościowych: Kanał WhatsApp: https://whatsapp.com/channel/0029VaD6Ae17IUYMJUyd4Z1z Facebook: https://www.facebook.com/poprostuwschod Instagram: https://www.instagram.com/po_prostu_wschod/ Twitter: https://twitter.com/PogorzelskiP⁠⁠⁠ Po prostu Wschód na stronach Polskiego Radia: https://podcasty.polskieradio.pl/podcast/367 https://trojka.polskieradio.pl/audycja/10612 Przygotowanie audycji jest całkowicie sfinansowane przez Polskie Radio, jeśli jednak chcą Państwo mnie i tak wesprzeć, można to zrobić tu: https://patronite.pl/PiotrPogorzelski buycoffee.to/ppw Zdjęcie na okładce: FB Serhij Hniezdiłow

La saison de la Lituanie vient de s'ouvrir en France jusqu'au 12 décembre 2024. Sous le thème « Se voir en l'autre », cette manifestation qui propose plus de deux cents événements : spectacles, expositions, concerts, conférence et divers festivals, est l'occasion d'un focus aujourd'hui sur la littérature contemporaine lituanienne, avec plusieurs autrices et auteurs rencontrés sur place à Vilnius. Grand reportage. Au sommaire de ce magazine, rencontres et lectures avec : Kristina Sabaliauskaité, autrice de L'Impératrice de Pierre (traduit en français aux éditions de La Table Ronde par Marielle Vitureau), une saga historique qui s'est vendue à plus de 80 000 exemplaires en Lituanie, site del'autrice. Undinė Radzevičiūtė, autrice de La Bibliothèque du beau et du mal (traduit en français chez Viviane Hamy par Margarita Le Borgne). Tomas Venclova,poète et essayiste, traduit en français aux éditions Noir sur Blanc et Circé. Miglė Dulskytė, traductrice du roman Le linceul blanc de Antanas Škėma aux éditions Cambourakis et coordinatrice de la saison de la Lituanie en France. Marielle Vitureau, journaliste (correspondante de RFI) et traductrice. Thierry Clermont, auteur de Vilna Tango chez Stock.Toutes les informations concernant la saison de la Lituanie en France et les rencontres avec les écrivains lituaniens à retrouver dans le programme : ici.

Dzisiaj przypominamy sobie ubiegłoroczną edycję Międzynarodowego Festiwalu Poezji Silesius, kiedy to we Wrocławiu gościł gigant poezji litewskiej, jeden z najważniejszych współczesnych poetów – Tomas Venclova. Z poetą, eseistą i tłumaczem, między innymi utworów Czesława Miłosza, Zbigniewa Herberta i Wisławy Szymborskiej, rozmawiał poeta i eseista z nieco krótszym literackim stażem, Maciej Robert. Zapraszamy też do innych bliskich nam miejsc w przestrzeni internetowej: ➡️ kanał YT Dom Literatury: https://www.youtube.com/@wroclawskidomliteratury ➡️ FB Radio Proza: https://www.facebook.com/radioproza ➡️ Ig Radio Proza: https://www.instagram.com/radio_proza/ Zapraszamy do słuchania! ---------------------------------------------------------------------------- Międzynarodowy Festiwal Poezji Silesius dofinansowano ze środków Fundacji PZU

Spaudos apžvalga.Naujuosiuose Valkininkuose, kur pušų paunksmėje glaudžiasi įvairiausios sanatorijos, senelių globos namai ir grybų bei uogų surinkimo ir apdirbimo įmonė, šalia vietinės katilinės kelis metus veikia parodų erdvė „Menų skalbykla“.Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) direktoriaus pareigas laimėjo dabartinis vadovas Saulius Liausa.Tomas Venclova apdovanotas prestižine Lenkijoje teikiama tarptautine literatūros premija. Pokalbis su kultūros atašė Lenkijoje.Prasidėjo tarptautinis Odesos kino festivalis. Su kino kritiku Edvinu Pukšta apžvelgiame festivalio nuotaikas bei kino aktualijas.Venecijoje parodą atnešęs į miestą kūrėjas Robertas Narkus Klaipėdoje kuria atvirkštinį ryšį – pakvietė ir įkurdino patį miestą į parodines erdves.Elektroninės muzikos revoliucionieriui, kuris prisidėjo prie pusę amžiaus vykstančio muzikos evoliucijos, Jeanui-Micheliui Jarre'ui sukanka 75-eri.Vilniaus Rotušėje – Ukrainos Nepriklausomybės dienai skirtas koncertas.Tinklalaidės „Savas miestas“ ištrauka.Ved. Karolina Bieliauskaitė

- Przed nami Wilno Konwickiego i Miłosza, filmy oraz spotkania z poetami i aktorami, wśród gości Tomas Venclova i Maja Komorowska. Program festiwalu jest bardzo bogaty. Nasz występ odbędzie się w synagodze, szczególnym miejscu na jej środku, gdzie koncentruje się akustyka. Jednocześnie to miejsce usakralizowane, jesteśmy bardzo przejęci tym koncertem - mówiła w Dwójce Karolina Cicha przed środowym (5.07) występem podczas Festiwalu Kresy i Bezkresy w Tykocinie.

Spaudos apžvalgoje – kultūros savaitraštis „7 meno dienos“.Kas bendro tarp miegančiosios gražuolės ir tuberkuliozės? Atsakymo į šį klausimą ieško Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorantė, vyresnioji medicinos biologė Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centre Laima Vasiliauskaitė. Mokslininkė tiria tuberkuliozės sukėlėjo genomą ir su komanda bando suprasti, kodėl Lietuvoje sergamumas šia liga yra vienas didžiausių Europoje.Lietuvos banko Pinigų muziejuje netrukus bus pristatyta nauja paroda „Paimti ir prisiminti – Vilnius ir jo atmintis numizmatikoje ir bonistikoje“, skirta Lietuvos sostinės 700 metų jubiliejui.Penktadienio Ryto allegro knygų apžvalgą mūsų kolega Donatas Puslys skyrė Česlovui Milošui, primindamas, kad šiandien yra minimas jo gimtadienis. Apžvalgoje „Cz. Miloszo gatvės ir eilės“ – poeto tekstų rinktinė „Pradedant nuo mano gatvių“ ir eilių rinktinė „31 eilėraštis“, kurią sudarė ir į lietuvių kalbą išvertė Milošo bičiulis Tomas Venclova.Vakar Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje atverta didžiausia šių metų paroda „Samuelio Bako menas Vilniuje: retrospektyva 1942–2023“. Ja minimas dailininko 90-metis, tiesiogiai ir simboliškai sutampantis su 700-uoju Vilniaus jubiliejumi. Bostone gyvenantis S. Bakas yra sakęs: kas bebūtų – Roma, Paryžius ar Niujorkas – paveiksluose jis nuolat tapąs Vilnių.Šiandien LRT KALSIKOS eteryje – trečiasis laidos „Bandymai suprasti žmogų“ epizodas. Laidos vedėjas Tomas Ramanauskas kviečiasi būrį jam imponuojančiųjų mąstytojų, kūrėjų, mokslininkų ir klausia jų asmeninių patirčių ir įspūdžių. Šįkart apie mirtį.Lito 30-mečio proga Lietuvos bankas šiandien kviečia į diskusiją tema „Litui – 30: nepriklausomos pinigų sistemos atkūrimas, reikšmė ir poveikis Lietuvai ir jos ekonomikai“.Liepos 1 dieną poetui Kostui Kubilinskui būtų sukakę 100 metų. Ką šios kontroversiškos asmenybės dėka norėjo atskleisti filmo „Poetas“ kūrėjai?Ved. Urtė Karalaitė

Laidos svečias – poetas Tomas Venclova. Ar tikrai klasikinė rusų literatūra užmetė maskuojamąjį tinklą ant Putino tankų? Tęsiamas pokalbis apie karo Ukrainoje pamokas, gailestingumą ir neapykantą, dešimtmečius truksiantį karo žaizdų gydymą. Poetas mato Ukrainos pergalę ir rusiškojo imperializmo sutramdymą.Laidą parengė Julius Sasnauskas.

Tomas Venclova: „Turbūt vienas iš pačių pirmųjų atsiminimų mano gyvenime – kaip vokiečiai numušė rusų lėktuvą. Taip susideda, kad dabar jau gyvenimas eina aiškiai prie galo, bet paskutiniai atsiminimai, matyt, irgi siesis su karu.“Poetas kalba apie karą Ukrainoje, du simetriškus režimus – Hitlerio ir Putino, propagandos suvedžiotą visuomenę, neišsipildžiusius lūkesčius, kad Rusija pasikeis, ir vienodą visų imperijų baigtį.Pirmoji pokalbio dalis.Redaktorius Julius Sasnauskas

Vakar pasaulį sudrebino žinia, jog eidama 97-uosius metus mirė Jungtinės Karalystės valdovė Elžbieta. Mirus Elžbietai II, dabar sostą perims jos vyriausias sūnus, princas Charlesas. Oficialus jo vardas – karalius Karolis III. Kas Anglijos laukia toliau? Apie tai šį rytą kalbamės su politologu Linu Kojala, LRT RADIJO bendradarbe Londone Viktorija Rinkevičiūte bei kolege ir mados žurnaliste Deimante Bulbenkaite.Šalia šios temos „Ryto allegro“ nepamesime ir tradicinės knygų rubrikos. Rugsėjo 11-ąją rašytojas Tomas Venclova minės 85-ąjį jubiliejų.Artėjant „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ metų pabaigai, festivalis Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojams dovanoja beveik dvidešimt naujų dizaino objektų.Rugsėjo 11–20 dienomis vyksiantys Europos paveldo dienų Lietuvoje renginiai jau 27-tą kartą sieks atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros paveldą.Šeštadienio vakaras Kaune – triukšmingas ir spalvingas. Į Parodos kalną kopti ir kopiant bei užkopus - švęsti gyvenimą - kviečia tradicija spėjęs tapti Fluxus festivalis.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Litauens größter Literat hat gegen das Sowjet-Regime gekämpft, das Exil gewählt und in seinen Büchern die Totalitarismus-Erfahrung des 20. Jahrhunderts lebendig gehalten: Eine Begegnung mit dem Dichter Tomas Venclova.

Tomas Venclova gilt als Litauens Stimme in der Weltliteratur. In seinem neuen Gedichtband befasst er sich neben der Liebe auch mit der politischen Lage in Osteuropa. Er warnt davor, die gesamte russische Kultur wegen der Ukraine-Invasion zu verdammen.Moderation: Frank Meyerwww.deutschlandfunkkultur.de, LesartDirekter Link zur Audiodatei

Šį savaitgalį popiežius Pranciškus lankosi Maltoje. Viena iš programos dalių bus susitikimas su saloje esančiais migrantais ir pabėgėliais, tačiau apžvalgininkų nuomone, šis vizitas atskleidžia ir platesnes Pranciškaus pontifikato problemas. Plačiau apie tai - vedamojo skiltyje.Kovo 31 d. Vilniuje Valdovų rūmuose buvo pristatytas Raimondo Paknio fotoalbumas "Mūro istorijos iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos", parengtas 2016 ir 2019 metais vykusių parodų pagrindu. Tai – daugelį metų Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje lankyti ir fiksuoti objektai: griūvančios šventovės, pilys, rūmai, aptrupėjusios, sunykusios puošmenos, anuometės prabangos pėdsakai, liudijantys į praeitį nugarmėjusį pasaulį. Daugiausia, net 23 įamžinti paminklai yra Ukrainoje, todėl ypatingą rūpestį ir net graudulį kelia žinojimas, kad dėl karo tiems praeities liudijimams iškilo galutinės pražūties grėsmė. Mintimis apie leidinį dalinasi poetas, eseistas ir literatūros tyrinėtojas Tomas Venclova ir menotyrininkė Dalia Vasiliūnienė.Spaudos apžvalga: apie blogio banalumą ir sunkumus suprantant Rusiją (parengė Laurynas Peluritis).Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Wilke, Insawww.deutschlandfunk.de, BüchermarktDirekter Link zur Audiodatei

Prieš dvylika metų poetas ir publicistas Tomas Venclova parašė didžiulio atgarsio Lietuvoje susilaukusį tekstą „Aš dūstu“. Jame autorius kritikavo daliai Lietuvos intelektualų būdingą provincialumą, ksenofobiją ir siaurakaktiškumą. Kaip per šį laikotarpį pasikeitė Lietuvos visuomeninio gyvenimo atmosfera? Ar į Vilnių neseniai gyventi grįžęs T. Venclova vis dar dūsta kultūriniame smoge? Kiek Lietuvoje yra nacionalizmo ir ar mums nevertėtų apskritai atsisakyti griežtos perskyros tarp nacionalizmo ir kosmopolitizmo?Antroje pokalbio dalyje aptariamos kultūrinės temos. Ar poezija yra „menas vardan meno“, ar poetas visgi turi ir tam tikrą visuomeninę misiją? Kokie kriterijai padeda atskirti gerą eilėraštį nuo blogo? Kodėl menuose svarbu išlaikyti universalumo dimensiją? Ar mūsų kultūroje, kurioje nemažu mastu dominuoja subjektyvumas ir reliatyvizmas, dar įmanoma kalbėti apie universalumą? Apie visa tai – išsamus pokalbis su poetu, vertėju ir publicistu Tomu Venclova. Laidoje autorius skaito du savo naujausius eilėraščius.Ved. Simas Čelutka

Du likimai, kuriuos sujungė poezija, kalėjimo duona ir laisvės meilė. Apie kunigo Česlovo Kavaliausko bylą ir poetę Oną Lukauskaitę-Poškienę pasakoja Birutė Burauskaitė ir Tomas Venclova.Redaktorius Julius Sasnauskas.

Minint Pasaulinę radijo dieną pokalbis su Rusijos žurnalistu, radijo didžėjumi ir kultūros kritiku Artemijumi Troickiu.Poetas, vertėjas Tomas Venclova apie išverstą Josifo Brodskio kūrybą.Apie karantino iššūkius pokalbis su Klaipėdos Maksimo Gorkio progimnazijos direktore Irina Narkevičiene.Ved. Olga Ugriumova

Prieš kurį laiką su Lenkijoje veikiančio Paribio fondo įkūrėju Krzysztofu Czyzewskiu kalbėjausi apie tai, ką jis remdamasis poetu Adomu Mickevičiumis vadina „zbójeckie książki“ – rizikingomis knygomis, kurios keičia žmonių gyvenimus. Anot jo, tokių autorių kaip Czeslawas Miloszas, Tadeuszas Konwickis, Tomas Venclova ar kitų, kalbančių apie paribio žmonių pasaulėjautą, etosą, knygų skaitymas yra asmenybę perkeičianti patirtis. Ši patirtis jį patį paskatino ne tik įkurti Paribio fonde, tačiau ir jame organizuoti kiekvieną vasarą vykstančius „Kito skaitymus“, kuriuose ir būtų nagrinėjamos šios rizikingos knygos.Taip kiekvieną rugpjūtį Krasnogrūdoje susiburdavo jaunimas iš Lenkijos, Ukrainos, Lietuvos ir kitų valstybių, kad vadovaujami paties Krzysztofo ir istorikų Timothy Snyderio bei Marci Shore skaitytų tokių autorių kaip Tony Judtas, Czeslowas Miloszas, Hannah Arendt, Zygmuntas Baumanas, Leszekas Kolakowskis, Leonidas Donskis tekstus. Skaitytų ir kartu ieškotų išeičių, kurios leistų peržengti mus šiandien skiriančias sienas, spręsti kylančias įtampas. Būtent per „Kito skaitymus“ susibičiuliavau su dviem istorikais – Povilu Andriumi Stepavičiumi ir Vytautu Starikovičiumi. Kadangi šiemet dėl COVID-19 pandemijos „Kito skaitymai“ nevyko, tai su Povilu ir Vytautu susitikome LRT Klasika studijoje tam, kad pratęstume diskusijas apie paribio žmogaus tapatybę, toleranciją, intelektualų atsakomybę šiandienos poliarizuojančių konfliktų kontekste ir, be abejo, rizikingas knygas.Ved. Donatas Puslys

Tomas Venclova is one of the best known figures in Lithuania. He is a Lithuanian poet, prose writer, scholar, philologist and translator of literature. Full list of his works you can find here: https://en.wikipedia.org/wiki/Tomas_Venclova He is one of the five founding members of the Lithuanian Helsinki Group. He was invited by Czesław Miłosz to teach at the University of California at Berkeley. He did not return to Lithuania until its independence in 1991. Since 1980 he has taught Russian and Polish literature at Yale University.

Kaip koronaviruso pandemijos iššūkius mato poetas, publicistas Tomas Venclova? Ved. Simona Vasiliauskaitė

„Pastaruoju metu apie mirtį galvoju daug. Bet be ypatingos baimės. Apie tai galvoti be baimės yra didelė laimė“, – „Nyla“ podkastui sako Tomas Venclova, literatūros profesorius, poetas ir disidentas, kurio biografija įkūnija praėjusio amžiaus Lietuvos ir Europos istoriją. Pasiryžęs palikti privilegijuotą gyvenimą Sovietų Sąjungoje, nes „nenorėjo gyventi melagingoje visuomenėje“ ir tris dešimtmečius dėstęs Yale’io (JAV) universitete, šiemet jis grįžo į savo kruopščiai aprašytą miestą – Vilnių. Būdamas 82-ejų Venclova dirba toliau ir ką tik išleido antrąjį Lietuvos istorijos tomą. Visuomenės apsuptas bene sakralia aura, Venclova gali atrodyti labiau mitas nei realus žmogus. Dėl to kartu su juo nuskridome į Edinburgą, Škotiją, kad pažintume profesorių kasdienybėje. Palaikykite „Nyla“ podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia Visi epizodai ir fotoesė: http://nyla.lt/

Nobelio premijos laureatą Czeslawą Miloszą iš lietuvių bene geriausiai pažinojo poetas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas Tomas Venclova. Jis paskaitys kelis savo verstus poeto eilėraščius su komentarais. Įrašyta 2011 m. sausio 21 d. Vilniuje Venclovų namuose-muziejuje.

„Nesu per daug sentimentalus žmogus, stengiuosi valdytis, stoiškai žiūrėti ir į savo, ir į kitų gyvenimus. Tai atsispindi ir dienoraščiuose, ir knygoje. Jokių jausmų išsiliejimo nėra, tikiuosi, kad nėra ir sąskaitų suvedinėjimo“, – sako poetas, eseistas, vertėjas Tomas Venclova. Jo pokalbių su Ellen Hinsey knyga „Nelyginant šiaurė magnetą“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. „Šia paroda norėčiau pabrėžti paveldo svarbą. Fotografija jau yra paveldas“, – sako fotomenininkas Antanas Sutkus, XX a. antrosios pusės Lietuvos metraštininkas, kurio retrospektyva „KOSMOS“ Nacionalinėje dailės galerijoje skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.Apie mokslą, edukaciją ir klaidas teatre su Justu Terteliu.„Man atrodo, kad dar mokykloje viskas buvo neteisingai suskirstyta į dalykus – matematika, geografija, dailė, muzika. Tai yra neteisingas skirstymas, nes tiek mene, tiek moksle vyksta tie patys procesai. Ir ten, ir ten yra keliamas klausimas, vyksta tyrinėjimas. Ir ten, ir ten reikia atkaklumo, vaizduotės, kūrybiškumo“, – portalui 15min.lt sako aktorius ir dramaturgas Justas Tertelis.„Klasikos enciklopedija“: viena lėlių teatro rūšis – šešėlių teatras.Ved. Indrė Kaminckaitė.

„Nesu per daug sentimentalus žmogus, stengiuosi valdytis, stoiškai žiūrėti ir į savo, ir į kitų gyvenimus. Tai atsispindi ir dienoraščiuose, ir knygoje. Jokių jausmų išsiliejimo nėra, tikiuosi, kad nėra ir sąskaitų suvedinėjimo“, – sako poetas, eseistas, vertėjas Tomas Venclova. Jo pokalbių su Ellen Hinsey knyga „Nelyginant šiaurė magnetą“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. „Šia paroda norėčiau pabrėžti paveldo svarbą. Fotografija jau yra paveldas“, – sako fotomenininkas Antanas Sutkus, XX a. antrosios pusės Lietuvos metraštininkas, kurio retrospektyva „KOSMOS“ Nacionalinėje dailės galerijoje skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.Apie mokslą, edukaciją ir klaidas teatre su Justu Terteliu.„Man atrodo, kad dar mokykloje viskas buvo neteisingai suskirstyta į dalykus – matematika, geografija, dailė, muzika. Tai yra neteisingas skirstymas, nes tiek mene, tiek moksle vyksta tie patys procesai. Ir ten, ir ten yra keliamas klausimas, vyksta tyrinėjimas. Ir ten, ir ten reikia atkaklumo, vaizduotės, kūrybiškumo“, – portalui 15min.lt sako aktorius ir dramaturgas Justas Tertelis.„Klasikos enciklopedija“: viena lėlių teatro rūšis – šešėlių teatras.Ved. Indrė Kaminckaitė.

Laidoje viešės ypatingas svečias – pasaulinio garso poetas, publicistas, profesorius Tomas Venclova. Su T. Venclova pokalbis apie popiežiaus Pranciškaus vizitą, Vilniaus geto sunaikinimo 75-ąsias metines, pabėgėlių krizę ir jos sukeltas bėdas bei kitus dalykus.Ved. Mindaugas Jackevičius.

Laidoje viešės ypatingas svečias – pasaulinio garso poetas, publicistas, profesorius Tomas Venclova. Su T. Venclova pokalbis apie popiežiaus Pranciškaus vizitą, Vilniaus geto sunaikinimo 75-ąsias metines, pabėgėlių krizę ir jos sukeltas bėdas bei kitus dalykus.Ved. Mindaugas Jackevičius.

Klausysimės Nobelio premijos laureato Czeslawo Miloszo eilėraščių, kuriuos išvertė gerai jį pažinojęs poetas Tomas Venclova. Jis pats juos su komentarais ir paskaitys.

Klausysimės Nobelio premijos laureato Czeslawo Miloszo eilėraščių, kuriuos išvertė gerai jį pažinojęs poetas Tomas Venclova. Jis pats juos su komentarais ir paskaitys.

Vidurnakčio lyrikoje Tomo Venclovos eiles skaito Algirdas Dainavičius.

Vidurnakčio lyrikoje Tomo Venclovos eiles skaito Algirdas Dainavičius.

Rengiantis Valstybės atkūrimo 100-mečiui verta prisiminti Oną Lukauskaitę-Poškienę (1906–1983), laisvos dvasios literatę ir pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyvę. Apie ją – dr. Loretos Mačianskaitės paskaita.Kas gi buvo Ona Lukauskaitė-Poškienė, kurią sovietmečiu Tomas Venclova suvokė kaip įrodymą, kad Lietuvoje yra mažų mažiausiai vienas visiškai laisvas žmogus, o Algirdas Julius Greimas apibūdino kaip žmogaus taurumo švystelėjimų pavyzdį? Poetė, Tautos tarybos kūrėja, vėliau politinė kalinė, nuo 1976 m. Lietuvos Helsinkio grupės narė, 1979 m. Nobelio taikos premijos kandidatė, deja, šiandien Lietuvoje nepakankamai prisimenama ir vertinama. Lukauskaitės biografijos aktualizavimas iškelia svarbius istorinės atminties, moterų įvaizdžių, kūrybos percepcijos klausimus svarstymais, kiek sugebame atpažinti moralinio gyvenimo aukštumas. Pabaigoje išgirsime trumpą disidento, dabar jau amžiną atilsį Viktoro Petkaus pasakojimą, kaip jie su Tomu Venclova prikalbino Oną Lukauskaitę-Poškienę tapti Helsinkio grupės nare.

Rengiantis Valstybės atkūrimo 100-mečiui verta prisiminti Oną Lukauskaitę-Poškienę (1906–1983), laisvos dvasios literatę ir pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyvę. Apie ją – dr. Loretos Mačianskaitės paskaita.Kas gi buvo Ona Lukauskaitė-Poškienė, kurią sovietmečiu Tomas Venclova suvokė kaip įrodymą, kad Lietuvoje yra mažų mažiausiai vienas visiškai laisvas žmogus, o Algirdas Julius Greimas apibūdino kaip žmogaus taurumo švystelėjimų pavyzdį? Poetė, Tautos tarybos kūrėja, vėliau politinė kalinė, nuo 1976 m. Lietuvos Helsinkio grupės narė, 1979 m. Nobelio taikos premijos kandidatė, deja, šiandien Lietuvoje nepakankamai prisimenama ir vertinama. Lukauskaitės biografijos aktualizavimas iškelia svarbius istorinės atminties, moterų įvaizdžių, kūrybos percepcijos klausimus svarstymais, kiek sugebame atpažinti moralinio gyvenimo aukštumas. Pabaigoje išgirsime trumpą disidento, dabar jau amžiną atilsį Viktoro Petkaus pasakojimą, kaip jie su Tomu Venclova prikalbino Oną Lukauskaitę-Poškienę tapti Helsinkio grupės nare.

Tomas Venclova, paklaustas, kam iš savo daugialypės veiklos sričių teiktų pirmenybę, sakė, kad labiausiai norėtų būti vadinamas poetu. Girdėsime tris Tomo Venclovos eilėraščius, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su jo biografija. Skaito autorius.

Tomas Venclova, paklaustas, kam iš savo daugialypės veiklos sričių teiktų pirmenybę, sakė, kad labiausiai norėtų būti vadinamas poetu. Girdėsime tris Tomo Venclovos eilėraščius, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su jo biografija. Skaito autorius.

Spaudos puslapių apžvalga.Kalbos valandėlė.Seimas pradėjo rudens sesiją. Uraganas „Irma“ pasiekė Floridos krantus.Socialinių tinklų apžvalga.Sukanka 16-ka metų nuo rugsėjo 11-osios teroro aktų JAV.Savaitės komentaras (parengė Ramūnas Bogdanas). Europos krepšinio čempionato apžvalga. Prasideda tradicinis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“.Rubrika „Savaitės istorija“.Verslo naujienos: grybai.Rubrika „Labas rytas, pasauli“: Nigerija.Publicistas, vertėjas Tomas Venclova švenčia 80-emtį.

Atviros Lietuvos fondo valdybos nariai apie diskusijų festivalį „Būtent!“. Užsienio kultūros naujienos. Lenkų režisierius Lukaszas Twarkowskis Nacionalinio dramos teatre pristato premjerą „Lokis“. Irenos Alperytės kultūros komentaras. Pokalbis su keramike Jurgita Jasinskaite. Apie poeziją, kūrybą, gyvenimo kelią mintimis dalijasi poetas, literatūros mokslininkas prof. Tomas Venclova.

Atviros Lietuvos fondo valdybos nariai apie diskusijų festivalį „Būtent!“. Užsienio kultūros naujienos. Lenkų režisierius Lukaszas Twarkowskis Nacionalinio dramos teatre pristato premjerą „Lokis“. Irenos Alperytės kultūros komentaras. Pokalbis su keramike Jurgita Jasinskaite. Apie poeziją, kūrybą, gyvenimo kelią mintimis dalijasi poetas, literatūros mokslininkas prof. Tomas Venclova.

Pasakojimas apie dar vieną Lukiškių aikštės monumento konkursą.Juodkalnijoje vasaras leidžia rašytojas profesorius Tomas Venclova.Filmo „Meilės vaistai“ versija internete.Kultūros komentaras „Konteinerinė vidurinioji klasė“.Užsienio kultūros naujienos. Laidos dalyje „Sėskim ir pakalbėkim“– kino kritikė Živilė Pipinytė.

Pasakojimas apie dar vieną Lukiškių aikštės monumento konkursą.Juodkalnijoje vasaras leidžia rašytojas profesorius Tomas Venclova.Filmo „Meilės vaistai“ versija internete.Kultūros komentaras „Konteinerinė vidurinioji klasė“.Užsienio kultūros naujienos. Laidos dalyje „Sėskim ir pakalbėkim“– kino kritikė Živilė Pipinytė.

Vilniaus vasaros teatro mokykla.Kultūros savaitraščių ir dienraščių apžvalga.Kodėl eseistas, lyrikas, literatūros kritikas prof. Tomas Venclova leidžia vasaras Juodkalnijoje? Pasakojimas apie robotus.„Klasikos enciklopedija“: indoiranėnų šviesos, santarvės dievas Mitra.

Du Tomo Venclovos eilėraščiai iš knygos „Eumenidžių giraitė“, išėjusios 2016 metais. Keli įvadiniai autoriaus žodžiai padės geriau atskleisti eilėraščių esmę.

Du Tomo Venclovos eilėraščiai iš knygos „Eumenidžių giraitė“, išėjusios 2016 metais. Keli įvadiniai autoriaus žodžiai padės geriau atskleisti eilėraščių esmę.

„Tikėkimės, kad mūsų lituanistai kalbės ne vien tik apie dvasingus ir metafizinius dalykus“, – sako Tomas Venclova komentuodamas savo darbą su eilėdara.Pernai pasirodė lietuvių poezijos klasiko Tomo Venclovos eilėraščių ir vertimų knyga „Eumenidžių giraitė“, o šiemet ir publicistikos rinktinė „Prarasto orumo beieškant“. Tomas Venclova turbūt yra žinomiausias lietuvių literatūrą užsienyje reprezentuojantis vardas, dažnai kalbinamas ir prašomas komentuoti kultūros ir politikos kontekstus. O šioje laidoje su poetu kalbėsimės apie pačią poeziją, apie amžinuosius jambus, chorėjus ir amfibrachius, apie biblinius eilėraščius.Taip pat girdėsite ir skaitomus bei komentuojamus poeto eilėraščius.

„Tikėkimės, kad mūsų lituanistai kalbės ne vien tik apie dvasingus ir metafizinius dalykus“, – sako Tomas Venclova komentuodamas savo darbą su eilėdara.Pernai pasirodė lietuvių poezijos klasiko Tomo Venclovos eilėraščių ir vertimų knyga „Eumenidžių giraitė“, o šiemet ir publicistikos rinktinė „Prarasto orumo beieškant“. Tomas Venclova turbūt yra žinomiausias lietuvių literatūrą užsienyje reprezentuojantis vardas, dažnai kalbinamas ir prašomas komentuoti kultūros ir politikos kontekstus. O šioje laidoje su poetu kalbėsimės apie pačią poeziją, apie amžinuosius jambus, chorėjus ir amfibrachius, apie biblinius eilėraščius.Taip pat girdėsite ir skaitomus bei komentuojamus poeto eilėraščius.

Paskutinėje laidoje kalbėsime apie svarbius šių metų kultūros įvykius – atidarytą Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, virusias diskusijas dėl viešųjų erdvių, prisiminsime keliones po įvairius miestus – Lietuvos kultūros sostinę Telšius, kitų metų kultūros sostinę Klaipėdą, Šiaulius. Klausysimės pašnekovų minčių apie mūsų laiką. Apie šių dienų nerimą, lūkesčius ir išeitis kalbės rašytojai Marius Ivaškevičius ir Tomas Venclova, kino kritikė Živilė Pipinytė, kultūros dialogų kūrėjas, rašytojas Krzysztofas Czyzewskis.

Paskutinėje laidoje kalbėsime apie svarbius šių metų kultūros įvykius – atidarytą Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, virusias diskusijas dėl viešųjų erdvių, prisiminsime keliones po įvairius miestus – Lietuvos kultūros sostinę Telšius, kitų metų kultūros sostinę Klaipėdą, Šiaulius. Klausysimės pašnekovų minčių apie mūsų laiką. Apie šių dienų nerimą, lūkesčius ir išeitis kalbės rašytojai Marius Ivaškevičius ir Tomas Venclova, kino kritikė Živilė Pipinytė, kultūros dialogų kūrėjas, rašytojas Krzysztofas Czyzewskis.

In memoriam Leonidas Donskis. Pasaulio kultūros apžvalga. Ką žinome apie sudėtingą O. Šimaitės gyvenimą ir pagalbą kitiems? Profesorės Natalijos Arlauskaitės komentaras. Pokalbis su žiniasklaidos teisės ekspertu Andrejumi Richteriu. Apie šių dienų neramų pasaulį mintimis dalijasi poetas, eseistas, literatūros tyrinėtojas prof. Tomas Venclova

In memoriam Leonidas Donskis. Pasaulio kultūros apžvalga. Ką žinome apie sudėtingą O. Šimaitės gyvenimą ir pagalbą kitiems? Profesorės Natalijos Arlauskaitės komentaras. Pokalbis su žiniasklaidos teisės ekspertu Andrejumi Richteriu. Apie šių dienų neramų pasaulį mintimis dalijasi poetas, eseistas, literatūros tyrinėtojas prof. Tomas Venclova

„Kaip sovietmečiu bandyta įveikti literatūros izoliaciją“. Yale‘io universiteto (JAV) profesoriaus Tomo Venclovos paskaita turėtų sudominti tuos, kurie sovietmečiu jautė literatūros badą ir visokiais būdais bandė prasimanyti uždraustų knygų. „Kadangi tais sovietijos laikais mūsų literatūra buvo priversta rūgti savo sultyse, dėjau kai kurias pastangas, kad ji įsiterptų į platesnį kontekstą“, – taip savo paskaitą pradeda prof. Tomas Venclova. Jo domėjimasis rusų literatūra, pažintis su kai kuriais žinomais vertėjais, poetais, kaip Borisas Pasternakas, Ana Achmatova, atvėrė galimybes plačiau susipažinti su pasauline literatūra. Gerai išmokta anglų kalba paskatino imtis vertimų. Ne vienas lietuvių vyresniosios kartos poetų prisipažįsta, kad pažintis su pasauline literatūra atėjo per Tomo Venclovos vertimus. (Kartojama 2009 m. rugsėjo 1 d. laida.)

„Kaip sovietmečiu bandyta įveikti literatūros izoliaciją“. Yale‘io universiteto (JAV) profesoriaus Tomo Venclovos paskaita turėtų sudominti tuos, kurie sovietmečiu jautė literatūros badą ir visokiais būdais bandė prasimanyti uždraustų knygų. „Kadangi tais sovietijos laikais mūsų literatūra buvo priversta rūgti savo sultyse, dėjau kai kurias pastangas, kad ji įsiterptų į platesnį kontekstą“, – taip savo paskaitą pradeda prof. Tomas Venclova. Jo domėjimasis rusų literatūra, pažintis su kai kuriais žinomais vertėjais, poetais, kaip Borisas Pasternakas, Ana Achmatova, atvėrė galimybes plačiau susipažinti su pasauline literatūra. Gerai išmokta anglų kalba paskatino imtis vertimų. Ne vienas lietuvių vyresniosios kartos poetų prisipažįsta, kad pažintis su pasauline literatūra atėjo per Tomo Venclovos vertimus. (Kartojama 2009 m. rugsėjo 1 d. laida.)

Iš Vilniaus knygų mugės.„Ar negyvename mes baimės civilizacijoje? Visur matome tas pačias pranašystes: ekologiškai tariant katastrofa čia pat, katastrofa ir politikoje, ir žmonių santykiuose – apokaliptiniai scenarijai tampa gero tono požymiu. Dabar gero tono požymis yra gąsdinti pasaulį,“– teigia filosofas Leonidas Donskis. Poetas, publicistas Tomas Venclova pratęsia: „su pesimizmu niekada nereikia perdėti, kadangi pesimizmas yra pranašystė, kuri išsipildo vien todėl, kad pranašaujama.“Leonido Donskio ir Tomo Venclovos knygos „Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje: Rytų Europos nuojautos ir pranašystės“ pristatymas. Knygą išleido leidykla „Versus aureus“.

Iš Vilniaus knygų mugės.„Ar negyvename mes baimės civilizacijoje? Visur matome tas pačias pranašystes: ekologiškai tariant katastrofa čia pat, katastrofa ir politikoje, ir žmonių santykiuose – apokaliptiniai scenarijai tampa gero tono požymiu. Dabar gero tono požymis yra gąsdinti pasaulį,“– teigia filosofas Leonidas Donskis. Poetas, publicistas Tomas Venclova pratęsia: „su pesimizmu niekada nereikia perdėti, kadangi pesimizmas yra pranašystė, kuri išsipildo vien todėl, kad pranašaujama.“Leonido Donskio ir Tomo Venclovos knygos „Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje: Rytų Europos nuojautos ir pranašystės“ pristatymas. Knygą išleido leidykla „Versus aureus“.

„Poetai, anot Boriso Pasternako, būna dviejų rūšių: vieni miršta dar gyvi būdami, kiti nemiršta niekad. Šiandien jau visiškai aišku, jog Maironis priklauso prie antrosios poetų rūšies – prie tų poetų, kurie gyvena amžinai“, – apie Jono Mačiulio-Maironio kūrybą rašė poetas Tomas Venclova. O ar Maironio kūryba aktuali jauniems kūrėjams? Kuo ji svarbi mums šiandien?Maironio poeziją skaitys ir apie savo santykį su šiuo klasiku, jo kūrybos aktualumą svarstys jaunieji kūrėjai.

„Poetai, anot Boriso Pasternako, būna dviejų rūšių: vieni miršta dar gyvi būdami, kiti nemiršta niekad. Šiandien jau visiškai aišku, jog Maironis priklauso prie antrosios poetų rūšies – prie tų poetų, kurie gyvena amžinai“, – apie Jono Mačiulio-Maironio kūrybą rašė poetas Tomas Venclova. O ar Maironio kūryba aktuali jauniems kūrėjams? Kuo ji svarbi mums šiandien?Maironio poeziją skaitys ir apie savo santykį su šiuo klasiku, jo kūrybos aktualumą svarstys jaunieji kūrėjai.

„Amerikietiško pragmatizmo kultūroje literatūra išnyra kaip ganėtinai praktiškas dalykas. Smegenys turi būti lavinamos panašiai kaip irklavimas. Jei irklavimas praplečia plaučių tūrį, tai literatūra – smegenų tūrį, t.y. žmogaus mąstymo galimybes. Todėl verta skaityti eilėraščius, todėl verta juos studijuoti“, – teigia poetas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, Jeilio universiteto profesorius (dabar – emeritas) Tomas Venclova.Rugsėjo mėnesį viešnagės Lietuvoje metu Kauno Vytauto Didžiojo universitete T. Venclova skaitė paskaitą tema „Koks universiteto misijos ir ateities vaizdas matosi nuo Jeilio kalvų“. Profesorius dalinosi prisiminimais apie savo pedagoginį darbą Jeilyje, apie slavistikos dėstymą, kūrybinio rašymo mokyklas, bendravimą su studentais, apie humanitarinio išsilavinimo svarbą, apie, kaip jis pats įvardino, nenaudingų dalykų begalinę naudą žmogaus gyvenime.Paskaitos moderatorius – VDU prof. Egidijus Aleksandravičius.

„Amerikietiško pragmatizmo kultūroje literatūra išnyra kaip ganėtinai praktiškas dalykas. Smegenys turi būti lavinamos panašiai kaip irklavimas. Jei irklavimas praplečia plaučių tūrį, tai literatūra – smegenų tūrį, t.y. žmogaus mąstymo galimybes. Todėl verta skaityti eilėraščius, todėl verta juos studijuoti“, – teigia poetas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, Jeilio universiteto profesorius (dabar – emeritas) Tomas Venclova.Rugsėjo mėnesį viešnagės Lietuvoje metu Kauno Vytauto Didžiojo universitete T. Venclova skaitė paskaitą tema „Koks universiteto misijos ir ateities vaizdas matosi nuo Jeilio kalvų“. Profesorius dalinosi prisiminimais apie savo pedagoginį darbą Jeilyje, apie slavistikos dėstymą, kūrybinio rašymo mokyklas, bendravimą su studentais, apie humanitarinio išsilavinimo svarbą, apie, kaip jis pats įvardino, nenaudingų dalykų begalinę naudą žmogaus gyvenime.Paskaitos moderatorius – VDU prof. Egidijus Aleksandravičius.

Tomas Venclova, litewski poeta, eseista i tłumacz napisał książkę o Wilnie pt. „Opisać Wilno”. To najwyższych lotów eseje o ludziach, którzy tworzyli to miasto.