Podcasts about vilniui

Pirmą kartą lietuvių kalba išleidžiama knyga apie garsų litvakų dailininką Samuelį Baką ir jo Vilniui dovanotą paveikslų kolekciją. Pasakoja knygos sudarytoja Ieva Šadzevičienė.Mados dizainerė, menininkė Julija Janus kelerius metus rengia parodą apie karalienės Barboros Radvilaitės ir Švedijos karalienės Kotrynos Jogailaitės gyvenimus. Tačiau šiai tarptautinei parodai Kultūros ministerija finansavimo neskyrė. Kodėl susiklostė tokia sudėtinga situacija ir kaip iš jos išeiti, pasakoja Julija Janus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.Pradeda veikti pirmasis Baltijos šalyse Šeimos, moterų ir vaikystės istorijos tyrėjų tinklas, siekiantis „išgirsti“ mažųjų istorijos dalyvių balsus. Apie naują centrą Lietuvos istorijos institute pasakoja humanitarinių mokslų daktarė Ieva Balčiūnė.Sportuoti galima ne tik lauke, namuose ar sporto klube. Bet ar kada susimąstėte, kiek sveria Mikelandželo „Dovydo“ galva? O kas, jei treniruotė taptų ne tik fizine veikla, bet ir meno patirtimi? Penktadienį Šiuolaikinio meno centre atidaroma Augusto Serapino paroda „Kūno kultūra“, kurioje pristatoma nauja instaliacijos „Čiurlionio sporto salė“ versija. Instaliacijos autorių Augustą Serapiną kalbino Evelina Povilavičiūtė.Šiais metais festivalis „Kino pavasaris“ pasitinka 30-ies metų jubiliejų. 1995 metais pirmąjį kino festivalį surengė tuo metu UAB „Lietuvos kino teatras“ direktore dirbusi Vida Ramaškienė su bendraminčiais. Kodėl istorijos mokytoja ketinusi būti moteris pasuko į kino pasaulį? Kokia buvo pirmoji pirmo festivalio diena? Ką jai reiškė kino teatro „Lietuva“ uždarymas? Ir kodėl ji pasitraukė ir festivalio organizavimą patikėjo savo sūnui Algirdui? Pokalbis su Vida Ramaškiene rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerijoje vyko viešoji konsultacija dėl Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano. Programoje numatyti 5 prioritetai, vienas jų numato, kad žemės ūkis taps strategiškai svarbia nacionalinio saugumo dalimi. Plačiau apie prioritetus kalbės ŽŪM departamento direktorė Virginija Žostautienė. Kaip vertina Vyriausybės programą ir kokius siūlymus po viešosios konsultacijos pateikė dalinsis: Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas, Ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius ir Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas.Vilnius tapo Europos žaliąja sostine. Kuo šis titulas reikšmingas ne tik Vilniui, bet ir Lietuvai pasidalins Vilniaus meras Valdas Benkunskas ir kursų ,,Geltonas karutis“ vadovė Lina Liubertaitė.Rubrikoje ,,Verslas kaime“ Jurgitos Petrulionės istorija, kaip siekis atkalbėti vyrą nuo alpakų auginimo visgi tapo papildoma šeimos veikla. Vienuolika alpakų turinti moteris sako, kad augintinės labai charakteringos, bet jų vilna išskirtinai švelni, puikiai tinkama mezginiams. Ūkyje Vokės vingio alpakos vedamos ne tik edukacijos, bet ir švenčiami gimtadieniai.Ved. Rūta Simanavičienė

Jonas Lekšas, Karolis Tiškevičius ir Jonas Miklovas kalba apie galimus pokyčius visur: nuo „Ryte” ir „Wolves” iki didžiausių Europos grandų. Dėmesio skyrėme ir Lietuvos rinktinei bei Jono Valančiūno situacijai. Tinklalaidės partneriai: – Fantazijos.lt jau 15 metų rūpinasi, kad lietuviai nenustotų žaisti. Birželio 9 d. https://www.fantazijos.lt/ kviečia švęsti nacionalinę 69 dieną  Išbandykite Fantazijos.lt tinklapyje 69 žaidimą, ir laimėkite net 69 prizus.  Su kodu: 69diena -19% viskam, ko tik gali prisireikti 69 dienos šventimui! - Aras - tai kokybiški ir efektyvūs odos priežiūros produktai skirti vyrams. Asortimente esantys produktai leidžia pasirūpinti plaukais, kūno bei veido oda. Naudokite specialų reklamos kodą BASKETNEWS20 20% nuolaidai gauti BIOK LAB elektroninėje parduotuvėje https://eshop.bioklab.com/ – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: „Rytas”-„Wolves”: lažybas laimėjo Karolis (00:00); Giedriaus Žibėno fokusai (2:30); Echodo šou, Fosterio judesys ir „Wolves” problemos (13:07); Nelogiškas Nedo Pacevičiaus komentaras (16:19); Vilniui neįdomus pusfinalis ir prasta Žiemelio žvalgyba (25:59); Legendinis žaidimas „Kvadratas” (35:23); Koks „Žalgiris” pasitinka finalą? (37:40); „Barcos” katastrofa ir galima Šaro susitikimas su Mourinho (47:44); NBA finalas: Porzingis, Dončičius ir bilietų kainos (49:56); Antetokounmpo prieš Dončičių, Valančiūno ir rezervinė rinktinė (54:11); Geriausi LKL laisvieji agentai (1:04:49); Geriausi Eurolygos laisvieji agentai (1:12:11); Nauja lietuviška kolekcija (1:20:52); Geriausi laisvi lietuviai (1:23:45).

Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys Saulius Paukštys apkaltino organizacijos pirmininką Gytį Skudžinską viešomis patyčiomis bei mobingu ir prašo grąžinti sąjungos archyve esančias jo nuotraukas.Ar esate girdėję terminą „tolerancijos įvykis“? Tokią koncepciją savo tyrime „Drąsus tolerantiškas miestas“ siūlo urbanistas Algirdas Ramonas.„Vilniui reikėtų pasimokyti iš Miuncheno, nes pas mus yra meno, kurio galėtų ir nebūti. Viešųjų erdvių išlaisvinimas nuo meno irgi yra svarbus“, – apie Miuncheno savivaldybės iniciatyvą mieste įkurdinti laikinus viešojo meno kūrinius svarsto architektas Mantas Peteraitis. Jis drauge su kompozitore Lina Lapelyte šiame Vokietijos mieste sukūrė tris mėnesius gyvuosiantį projektą – garsinę instaliaciją „Copper Lick“ („Vario lyžis“).Pasaulio kultūros apžvalgoje: žvilgsnis į prancūzų dailininkės Françoise Gilot kūrybą, Paryžiuje traukiamą iš Pablo Picasso šešėlio, taip pat unikali Las fallas pavasario šventė Ispanijoje bei nepailstantis Pietų Afrikos pianistas ir kompozitorius Abdullah Ibrahimas.Kaip Holokausto atmintį suprantame ir naudojame šiandien? „Kaip nusavintą ir sumuziejintą praeitį, atsietą nuo istorinės perspektyvos, ar vis tik kaip universalų etinį imperatyvą?“ – komentare svarsto vertėja Toma Gudelytė.„Išdrįsimas pasakyti, ko man reikia, kokie yra mano poreikiai, kuriuos galėtų atliepti aplinkiniai – tiek artimieji, tiek galbūt kolegos, ir kokios yra ribos, kurias aš brėžiu, apsaugodamas save“, – autistiškiems žmonėms reikalingus įgūdžius vardija organizacijos „Draugiški autizmui“ įkūrėja Barbora Suisse. Po Lietuvą pradeda keliauti jos kuruojama paroda „Autizmas – dalis manęs“.„Tobulėjimas man susijęs su ribų peržengimu, turimų ribų plėtimu, sugebėjimu plačiau matyti, plačiau jausti ir aprėpti sunkesnes temas. Noriu vis aukščiau kelti sau kartelę ir ją peršokti“, – sako Berlyne įvertintas, į „European Shooting Stars“ sąrašą patekęs lietuvių aktorius Džiugas Grinys.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Kokį kelią turi nukeliauti daiktas, kad būtų vertas atsidurti muziejuje? Ir koks daiktas būtų labiausiai vertas atstovauti Vilniui?Ved. Aidas Puklevičius

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas teigia, kad ginčas dėl naujų ambasadorių skyrimo kilo dėl to, jog „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti svarbias pozicijas. Vyriausiasis Prezidento patarėjas taip reagavo į pastaruoju metu kilusius viešus aiškinimusis tarp prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos, valdančiosios daugumos atstovų dėl stringančio kai kurių ambasadorių skyrimo.Seimas spręs dėl politinės korupcijos byloje nuteisto opozicinės Darbo partijos atstovo Vytauto Gapšio mandato panaikinimo. Kadangi jo atžvilgiu yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, apkaltos procesas vyksta supaprastinta tvarka, kai kreiptis į Konstitucinį Teismą nereikia.Planuojamas Vokietijos karių brigados dislokavimas Lietuvoje kelia didelius finansinius iššūkius Vilniui, remdamasis slapta Vokietijos ambasados Lietuvoje žinute skelbia Vokietijos leidinys „Spiegel“. Kiek tame tiesos?Nors didmiesčiai tebesutraukia daugiausiai gyventojų, matoma ir priešinga tendencija - iš didžiųjų miestų žmonės keliasi į mažesnius ar net kaimus. Ar tai - išsigelbėjimas regionams, ar kaip tik sukurs problemų, domisi Irma Janauskaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Knygų lengvai suprantama kalba auditorija, įvairiais skaičiavimais, gali siekti apie 20 proc. visuomenės, tačiau tokių knygų lietuvių kalba suaugusiems nėra. Šią klaidą suskubo taisyti Lietuvos audiosensorinė biblioteka. Kitų metų pradžioje dienos šviesą išvys lengvai suprantama kalba perrašytas Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas yra Marytė“.Kaune šią žiemą veikia paroda, dedikuota Vilniui, – „Apie žalių bromų miestą“. Galaunių namuose skleidžiasi romantiška, nostalgiška, mitologizuota, įtampos ar nacionalinio naratyvo pagrindu konstruota Vilniaus vizualinė tapatybė.Šiandien 80 metų jubiliejų pasitinka solistė, sopranas Giedrė Kaukaitė. Reikšmingą laiką ji praleido operos scenoje, kol nusprendė atsidėti koncertinei karjerai, o ypatingai lietuvių kompozitorių muzikos improvizacijoms. Taip ji tapo daugelio ryškiausių 20 amžiaus antrosios pusės Lietuvos kompozitorių kūrinių pirmąją atlikėja.Pasaulio kultūros apžvalgoje – Booker‘io premijos laureatas Paul‘as Lynch‘as, metų žodžiu išrinktas žodis „autentiškas“, Monos Lizos paveikslo dilema bei kalėdinė muzika, kuri ne visiems kelia džiaugsmą.Kaip socialinėms reikmėms gali būti panaudojamas už nusikaltimus konfiskuotas nekilnojamasis turtas? Šiuolaikinio meno kuratorė Valentina Sansone Italijos mieste Palerme padėjo visuomenei grąžinti ir kultūrai pritaikyti beveik 2 dešimtmečius apleistą, iš nusikaltėlių konfiskuotą automobilių stovėjimo aikštelę. Dabar ji domisi, kaip panašų modelį galima pritaikyti Lietuvoje.„Politikų abejingumas ir žiniasklaidos švietimo srities seklumas rodo, kad vien aktyviai protestuoti ir tik kalbėti apie problemas nebepakanka, nes nepasidalyta problema lieka tik patiems kenčiantiems“, – komentare svarsto istorikas ir mokytojas Domas Boguševičius.„Man asmeniškai šitas visas procesas suteikė atvirumo prieš save patį. Kai išgirsti tiek daug atsivėrusių žmonių, tikrai pats pradedi galvoti, ko tu pats nepasakai“, – sako kompozitorius Dominykas Digimas, kurio muzika skamba premjerinėje operoje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Koks atlygis už menininko darbą yra teisingas? Tokį klausimą kelia ir diskutuoti kviečia trys Lietuvos vizualiojo meno kūrėjų sąjungos. Apie tai laidoje kalbame su sociologu Tadu Šarūnu.„Vilniui labai trūksta spalvų ir vietos personažų“, – pastebi režisierė Elena Kairytė, neslepianti siekio, kad jos dokumentinio filmo „Roberta“ pagrindinė veikėja taptų vienu Vilniaus simbolių. Austėjos Kuskienės pokalbis su pradedamo rodyti filmo režisiere.Tradicinis Vilniaus universiteto choro organizuojamas muzikinis projektas „Klasika visiems“ kviečia visus, kas neabejingi muzikai, dainuoti ar išgirsti retai atliekamą prancūzų muzikos perlą – Camille‘io Saint-Saënso šedevrą „Requiem“.5-ojo dešimtmečio Femme Fatale įvaizdis Ritos Hayworth įkūnytame Gildos vaidmenyje ir abejotinos reputacijos vyrų susidorojimas bei bausmė moterims, lyginamoms su didžiausiomis stichinėmis nelaimėmis. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Vilniaus Šv. Kristoforo orkestro koncertmeisteris Simas Tankevičius koncertuose savo charizma, išraiška ir profesionalumu užburia ne tik orkestrą, bet ir publiką. Jis, regis, tiesiog mėgaujasi visa muzika, kurią groja. Ką reiškia būti pirmuoju smuiku ir kodėl nėra nemėgstamos muzikos? Apie muziką ir pasirinkimus - pokalbyje su Simu Tankevičiumi rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

„Pasakyti „esu klasikinės muzikos kūrėjas“, tai lyg pasakyti „esu nuobodžiausias žmogus planetoje“, – sako kompozitorius David‘as Lang‘as. „Grammy“ laureatas ir „Oskaro“ nominantas parašė specialų kūrinį Vilniui, kurio pasaulinė premjera įvyko šią savaitę.Vienas populiariausių turistinių objektų Paryžiuje – Per Lašezo kapinės, į kurias įvairių menininkų gerbėjai plūsta apžiūrėti kūrėjų kapų. Kaune tokios vietos atitikmuo galėtų būti Petrašiūnų kapinės. Bet artėjant Vėlinėms randasi ir daugiau būdų prisiminti ir pagerbti, pavyzdžiui, mėgstamus menininkus. Kaune galima išvysti pomirtines rašytojų kaukes.Estų režisierės Annos Hints dokumentinis filmas „Pirties seserys” žiūrovus nukelia į estišką dūminę pirtį. Pasaulinė filmo premjera įvyko prestižiniame „Sundance“ kino festivalyje, čia jis buvo apdovanotas už geriausią režisūrą dokumentikos kategorijoje. Kaip sako pati režisierė, vieni eina į bažnyčią, kiti — į dūminę pirtį. Kodėl estams ji tokia svarbi?Nelly Paltinienės palikimas – dešimtys dainų įrašų ir elegancija, kuria Lietuvos estrados legenda spindėjo scenoje. Ne tik su niekuo nesupainiojamas balsas, bet ir sceninis įvaizdis – suknelės, batai ir papuošalai – atranda vietą Lietuvos nacionalinio muziejaus saugyklose.„Kartu su pasauliu judėdami link vėl madingo lokalumo madą kažkodėl aplenkiame. Spintą veikia atvirkštinė pasienio teritorija, į kurią lietuviškumo įsileisti dar nedrįstame“, – komentare svarsto mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie naują rašytojo Salmano Rushdie knygą, kurioje jis aprašo pasikėsinimą jį nužudyti, netikėtus meno detektyvo iš Olandijos radinius, pirmąją moterį dirigentę, vadovausiančią Berlyno koncertų rūmams.„Pačiais pirmaisiais metais niekas iš komercinių prekės ženklų netikėjo, kad muziejus gali nuveikti kažką tokioje apimtyje, kalbant apie matomumą, reikšmę visuomenei, įtaką, kad būtų verta investuoti“, – sako penkmetį švenčiančio MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Kaip Lietuvos gventojai linkę elgtis taupydami pensijai. Ar žmonės linkę kaupti savarankiškai, o galbūt viską palieka valstybei ir privalomiems pensijų fondamas? Kokia Lietuvos gyventojų elgsena kaupiant pensiji savo disertacijoje aiškinosi Vilniaus universiteto ekonomimos fakulteto daktarė Inga Blažienė.Didelė dalis kraujo donorų, kurie galėtų gauri valstybinę antrojo laipsnio donorų pensiją, nepasinaudoja šia galimybe. Nacionalinio kraujo centro duomenimis, šiuo metu kraujo donorų, kurie dar nėra sulaukę pensinio amžiaus, bet jau gali tvarkytis reikiamus dokumentus, kad jo sulaukę galėtų gauti papildomą pensiją yra daugiau nei keturi šimtai, bet iš jų tik trylika yra pasinaudoję šia galimybe.Jau rytoj Vilniuje prasideda NATO viršūnių susitikimas. Be daugybės šalių delegacijų į Lietuvą atvyksta ir per 2000 žurnalistų. Kiek tai proga Vilniui parodyti save?

Valdančiosios koalicijos atstovai – Laisvės partija – atvirai kritikuoja nuo rudens turintį startuoti ugdymo turinio atnaujinimą, vienuoliktokams įvedamus tarpinius žinių patikrinimus (pusegzaminius), vardija, kad vien Vilniui stinga daugiau nei 900 mokytojų, tūkstančių kompiuterių pusegzaminiams rengti, o mokiniams, kurie mokysis, pagal atnaujintas programas, nėra jokių vadovėlių nei didaktikos priemonių. Ar tikrai neįmanoma to padaryti iki rudens? Pokalbis su Vilniaus vicemere Donalda Meiželyte.Ved. Jonė Kučinskaitė

Spaudos apžvalga.„Dokumentai ir reglamentai turėtų reaguoti į žmonių poreikius, o ne žmonių poreikiai taikytis prie pasenusių dokumentų“, – apie architektūros projektus ir nauja meno kryptimi tampančius nesutarimus sako Andrius Ropolas.Anykščiuose įsisenėjusi Antano Baranausko aikštės rekonstrukcijos problema. Vieni siūlo ją spręsti nedelsiant ir skelbti projekto konkursą, kitus aikštėje tenkina laikini mažosios architektūros objektai. Naujas diskusijas šį pavasarį įžiebė savivaldybės sprendimas išmontuoti floristinius namelius ir jų vietoje statyti medinę terasą poilsiui. Kodėl nesiimama iš esmės tvarkyti aikštės?Mūsų kolegė Kaune Kotryna Lingienė nuvyko į Šilainių sodus, kur vyko paskaita apie biomimikriją. Neparsivežti įrašo diktofone kolegei nepavyko, tad netrukus ir jūs apie mokymąsi iš gamtos formų, procesų ir ekosistemų ir kodėl tai daro tokių sričių, kaip architektūra, atstovai, sužinosite daugiau. Kaip teigia biomimikrijos ambasadorė Austė Juozapaitytė, žmonija tai darė jau daugybę metų, tik palyginus neseniai viskas suvesta į mokslinę metodologiją.Įpusėjo renginių ciklas „Muzika Vilniui“, kurio metu 7-i tarptautinio žinomumo sulaukę kompozitoriai sukūrė muzikos kūrinius, skirtus konkrečioms Vilniaus erdvėms – nuo Vilniaus universiteto iki Tuskulėnų rimties parko kolumbariumo.Vakar Aplinkos ministerija Vilniuje pristatė dokumentinį filmą „#Dambusters“ („Užtvankų griovėjai“), kurio centre žmonės – bendruomenės, gyvenančios aplink užtvankas, užtvankų šalinimo entuziastai, kurie atkreipia dėmesį į jų daromą žalą.Šiandien Valstybės pažinimo centre atidaroma interaktyvi, Goethe's instituto Lietuvoje inicijuota paroda „Apie tironiją“, parengta pagal istoriko Timočio Snaiderio knygą, kurioje – 20 pamokų iš XX amžiaus, pasakojančių, ką turime daryti, kaip priešintis tironijai, diktatūrai.Ved. Urtė Karalaitė

Kaip dirbtinis intelektas gali būti panaudojamas dezinformacijai? Vilnius TECH universiteto profesorius Artūras Serackis pabrėžia: „Atidarėme duris į naują erą ir jau viskas, nebegrįšim, tai mokykimės su tuo gyventi.“ Jis su kolegomis kuria įrankį, atpažįstantį išmaniąsias klastotes.„Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ regionuose kviečia jaunimą kurti savo aplinką: drauge statyti tiltus, lieptelius ar kitus bendruomenei reikalingus objektus. Apie iniciatyvą ir bendruomenes regionuose pasakoja viena iš projekto vadovių ir iniciatorių Margarita Kaučikaitė bei Rudilių Jono Laužiko universalaus daugiafunkcio centro vadovas Saulius Kulnickas.Trakuose, Totoriškių ežere upinės žuvėdros įsikuria ant dirbtinės salos. Apie tai, kodėl ji reikalinga, paaiškina Baltijos aplinkos forumo ornitologas Gintaras Riauba. Jis taip pat primena, kaip atskirti žuvėdrą nuo kiro.Vilniui švenčiant 700 metų jubiliejų, LRT žurnalistė Dovilė Lisauskaitė domisi Katedros požemiais, kur miesto vaizdas ir istorija atsiskleidė visai kitaip kartu su istorike ir gide Alina Pavasaryte.Apie moterų bendrystės klubą „Ne vienos“ pasakoja jo įkūrėja Nora Strautnikaitė. Kaip kilo ši iniciatyva ir koks palaikymas suteikiamas vienišoms, sunkumus patiriančioms moterims?Ved. Giedrė Trapikaitė

Kaunas neretai yra pristatomas kaip modernaus lietuviško tautiškumo bastionas, savotiška atsvara daugiakultūriam Vilniui. Tad tik dar įdomiau į tarpukario laikinąją sostinę pažvelgti iš žydiškosios ir dar, negana ta, kairuoliškos perspektyvos. Apie Kalmeno Zingmano knygą „Sraigtiniai laiptai“ kalbamės su jos vertėja Goda Volbikaite. Kokias opiausias miesto socialines, ekonomines problemas fiksuoja rašytojo plunksna?Ved. Donatas Puslys

Prasidėjo išankstinis balsavimas savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Savo valią iš anksto gali pareikšti tie rinkėjai, kurie negalės į rinkimų apylinkę atvykti sekmadienį. Išankstinis balsavimas vyksta šiandien, rytoj ir ketvirtadienį nuo septynių ryto iki 20 valandos vakaro. Balsuoti iš anksto rinkėjai gali bet kurioje šalies savivaldybėje.Vilniaus Katedros aikštėje prie ukrainiečių sunaikinto rusiško tanko besirenkantys sako, kad prorusiškai nusiteikę žmonės, nešdami gėles žuvusiems rusų kariams, tokiu būdų provokuoja.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pastatyti tanką Katedros aikštėje buvo gera mintis ir jis ją palaiko, nepaisant greta vykstančių konfliktų. Anot Nausėdos, tankas yra tarsi simbolis, nuolat primenantis, kad Ukraina kovoja už mūsų visų laisvę ir jai reikalinga mūsų parama.Palangoje atidengtas paminklas pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Nors jo asmenybė vertinama nevienareikšmiškai, kurortas džiaugiasi, kad Vilniui netikęs projektas vietą rado Palangoje.Pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ dėl skrydžių saugumo rizikos neribotam laikui stabdo reisus į Ukrainai kaimyninę Moldovą.Į LRT kreipėsi klausytoja, kuri piktinasi, kad šį penktadienį Vilniuje Rusijos reperio Morgenšterno koncertas. Šis reperis dėl grėsmės nacionaliniam saugumui Ukrainoje įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą. Jis ne viename interviu gyrė Vladimirą Putiną, vykstant karui filmavosi su kepure, papuošta penkiakampe žvaigžde kūju ir pjautuvu. Koncerto organizatorius išsamiai komentuoti situacijos nesutiko.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bendruomenė teikia peticiją valstybės institucijoms, reikšdama nepasitenkinimą įvykusiu teatro vadovo konkursu, kuris anot daugumos teatro darbuotojų kelia daug klausimų. Kokie tie neatsakyti klausimai ir kas toliau?Vilniui švenčiant 700 metų gimtadienį M. K. Čiurlionio namuose atidaryta teminė Vaido Tamošiūno fotografijų paroda „Šviesa ir ritmas Vilniaus atvaizduose“. Parodos epicentre – miesto objektai, architektūros paminklai, autoriaus nuotaikos ir ekspresijos, užfiksuotos savitomis fotografavimo technikomis. Autorius – profesionalus violončelininkas jau tris dešimtmečius grojantis Vilniaus m. Šv. Kristoforo kameriniame orkestre. Kaip ir kokį Vaidas atrado Vilnių ir pačią fotografiją?Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokykla jau beveik penkis dešimtmečius turi ypatingą tradiciją – patys, savo jėgomis pastatyti operą. Šiemet tai opera „Meilė, džiazas ir velnias. O kur dingo viltis?“, kurios premjera jau šį savaitgalį.Klasikinės muzikos naujienose: paskelbti šių metų „Grammy“ nugalėtojai, įteiktas Ernsto von Siemenso muzikos apdovanojimas, naujas būsimas Niujorko filharmonijos orkestro muzikos vadovas, pratęstas Yannicko Nézet-Séguino darbas su Filadelfijos orkestru ir naujas Berlyno Vokiečių operos teatro intendantas.Ketvirtį amžiaus vairavimo instruktore dirbanti Edita Vasaitienė profesinę patirtį sudėjo į knygą „Nepralaimėjusios: (ne) lengvos vairavimo istorijos“.Joje gausu tikrų, įkvepiančių istorijų, kurių pagrindinės veikėjos - moterys ir merginos, pasiryžusios, net ir pačiomis sunkiausiomis, nepatogiausiomis ar kitokius iššūkius keliančiomis gyvenimo situacijomis išmokti vairuoti. Edita - tikra savo profesijos entuziastė ir moterų vairuotojų ambasadorė – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Sausio 25-ąją šventėme sostinės 700-ąjį gimtadienį, tačiau galbūt svarbesnė data yra 1387 m. kovo 22-oji, kuomet Vilniui suteiktos Magdeburgo teisės? Kokia buvo šios teisės privilegija? Kas galėjo ja naudotis, kuo skyrėsi vilnietis miestietis nuo miesto gyventojo? Kas sudarė LDK miesto valdančiųjų sluoksnį, elitą ir kitas, labiau pažeidžiamas bendruomenes? Kaip skirtingos žmonių grupės sugyveno tarpusavyje? Pokalbis su istoriku Mindaugu Klovu.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Lietuvos nacionalinis dramos teatras paskelbė, kad iš teatro meno vadovo pareigų atleistą Oskarą Koršunovą keičia trys jauni režisieriai: Kamilė Gudmonaitė, Antanas Obcarskas ir Eglė Švedkauskaitė. Kurlink pasuks teatras? Naujųjų meno vadovų mintys ir teatro kritikės Aušros Kaminskaitės komentaras.Tiek aktorė Rūta Staliliūnaitė, tiek gydytoja tremtinė Dalia Grinkevičiūtė buvo tarsi lietuviškosios Antigonės – suvokusios tragišką realybę, bet likusios ištikimos savo idealams. Nacionaliniame Kauno dramos teatre - atminimo vakaras „Lietuviškoji Antigonė“, apie kurį pasakoja teatro vadovas Egidijus Stancikas.Retas spektaklis yra rodomas tuščioje scenoje, tačiau programėlėje nerasite dekoracijų statytojų pavardžių. Apie nematomą žiūrovui teatro gyvenimą pokalbis su LNDT vyriausiuoju dekoracijų montuotoju Henriku Makausku.Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie Holivudo vintažą – Michaelo Manno filmą „Karštis“. Kriminalinis pasaulis, nusikaltėliai ir jų mitai, „vienišo vilko“ archetipo dekonstravimas, abejonė profesionalais – šiuolaikinės civilizacijos kūrėjais - bei epiškumą kurianti Ellioto Goldenthalio bei kitų kūrėjų muzika.„Meno funkcija yra plėsti ribas ir kelti diskusijas“,- sako meno provokatoriumi dažnai vadinamas skulptorius Martynas Gaubas. Jubiliejinę sostinės savaitę Valdovų rūmų didžiajame kieme atidengtas jo sukurtas paminklas „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakai Vilniui ir Lietuvai“. Apie meną kaip provokaciją ir atmintį - pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ svečiu Martynu Gaubu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Vilniaus paminėjimui Gedimino laiškuose – 700. Ta proga aš, Domantas Razauskas, laidoje „Pakartot“ tęsiu ciklą „Dainos Vilniui“. Jūsų dėmesiui antroji ciklo dalis. O joje – Vilnius mūsų estradoje, Vilnius mūsų roko ir popmuzikoje. Sovietinis Vilnius, pankų Vilnius, Vilnius tada ir dabar.Ved. Domantas Razauskas

Vilnius pasitinka 700 metų jubiliejų: būtent šią dieną 1323-ais metais Vilnius pirmą kartą buvo paminėtas istoriniuose šaltiniuose.Vokietija patvirtino siunčianti tankus „Leopard“ į Ukrainą. Dabar tą patį galės padaryti ir kitos valstybės, norinčios siųsti vokiškų tankų Kyjivui. Lenkija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys sveikina šį sprendimą ir tikisi, kad tai smarkiai pagelbės mūšio lauke.Vėl įstrigo Švedijos ir Turkijos derybos dėl Švedijos narystės NATO. Po Stokholme surengtos provokacijos, kurios metu buvo sudegintas Koranas, turkai sako įšaldysiantys derybas bent iki pavasario pabaigos.Lietuvos keleivių vežimo asociacija praneša, kad šiuo metu tolimojo susisiekimo autobusais keliauja 65 procentai ikipandeminio keleivių srauto. Kartu pastebima, kad daug maršrutų, kurie buvo uždaryti dėl judėjimo suvaržymų per karantiną, taip ir liko neatnaujinti.Kaip ketinama pertvarkyti tolimąjį susisiekimą autobusais, kad ir keleiviams būtų patogu, ir verslas patenkintas?Valstybinei lietuvių kalbos komisijai atmetus Seimo narės Ievos Pakarklytės siūlymą sudaryti galimybę rašyti moterų pavardes su galūne -a, politikė neatmeta galimybės inicijuoti tai reglamentuojantį įstatymo projektą.Ved. Liuda Kudinova

Šiandien minimas Vilniaus 700-asis gimtadienis. Taigi pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis su Lietuvos istorijos instituto vyriausiuoju mokslo darbuotoju, dr. Dariumi Baronu apie Vilniaus įkūrėją – Lietuvos didįjį kunigaikštį Gediminą.Valdovų rūmų didžiajame kieme šiandien pavakare atidengiamas skulptoriaus Martyno Gaubo paminklas „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakai Vilniui ir Lietuvai“.Kokie žmonės vadovavo sostinei nuo Nepriklausomybės atkūrimo? Pokalbis apie sostinės merus su Mykolo Romerio universiteto docentu Sauliumi Spurga.Lietuviškų šaknų turintis Kazachstano pilietis Konstantinas Gudauskas ne kartą rizikavo savo gyvybe tam, kad iš rusų užimtos Bučos ir kitų vietovių išvežtų civilius gyventojus. Jis išgelbėjo 203 žmones. Apie jį yra kuriamas filmas, o pats Konstantinas ir toliau padeda Bučos gyventojams - įkūręs fondą „Buča help“ jo lėšomis remontuota subombarduotus namus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip sostinę nušvies šiandien prasidedantis „Vilniaus šviesų festivalis“?Kokius vilniečius pro savo fotoobjektyvą mato Vilniaus metraštininkas Vincas Alesius?Kokie vunderkindai ir ryškiausios muzikos istorijos asmenybės garsino Lietuvos sostinę XX amžiuje?Ar miestui gali atitekti pagrindinis filmo vaidmuo? Pokalbis su Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerį“ ekranizuojančiu režisieriumi Donatu Ulvydu.Kokį Vilnių savo akimis mato užsieniečiai? Pokalbis su musulmonų asociacijos „Ahmadija“ vadovu Ahmedu Farazu, britu Lietuvoje Marku Adamu Haroldu ir italu, mylinčiu Vilnių, – Gian Luca Demarco.Miestas gali skambėti. Tuo įsitikinę platformos ir muzikinio festivalio „Muzika erdvėje“ kūrėjai. Nuo 2014 metų organizuojamo festivalio kompozitorių specialiai sukurtos muzikinės instaliacijos bei performasai jau įgarsino daugiau nei 20 Vilniaus miesto ir jo apylinkių erdvių.Valdovų rūmų didžiajame kieme atidengtas skulptoriaus Martyno Gaubo paminklas „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakai Vilniui ir Lietuvai“.Ar įmanoma parašyti Vilniaus receptų knygą ir kiek gurmaniški vilniečiai buvo anksčiau?Ved. Marius Eidukonis

Spaudos publikacijų kultūros temomis apžvalga.2022 m. metų posakiu Oksfordo žodynas išrinko „goblino režimą“.Kaip miesto istorija sudominti paauglius? Pokalbis su knygų apie Vilnių autoriumi Justinu Žilinsku.Pernai pristatytas operatoriaus Eitvydo Doškaus režisūrinis debiutas „Čia buvo Vilnius“ kviečia švęsti sostinės 700-ąjį jubiliejų ne tik Vilniuje.Skaičiuojama, kad disleksiją turi apie 10 proc. pasaulio visuomenės. Kaip rūpinamasi disleksiją turinčių mokinių ugdymu Lietuvoje?Kokie muzikos kūrėjai sukūrė dainas, formavusias kino industrijos muzikinį skonį?Lenkijoje šią savaitę daug svarbių Lietuvos kultūrai renginių – Varšuvos Karalių pilyje atidaryta paroda 1863 m. sukilimui, o savaitės pabaigoje lankytojus kvies ir Stasio Eidrigevičiaus paroda.700- ojo gimtadienio proga Kaunas dovanoja sostinei „Baltojo kiro“ dainą Vilniui.Ved. Marius Eidukonis

Automagistralėje Kaunas-Vilnius ties Rumšiškėmis susidūrė 14 automobilių. Širvintų rajone susidūrus automobiliams ir vilkikams teko uždaryti eismą. Kaip išvengti sudėtingų eismo sąlygų?Vokietijos kancleris atsakinės į klausimus šalies parlamente, tikimasi ir žinių dėl tankų siuntimo į Ukrainą, žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad Vokietija galų gale leis siųsti šiuos tankus Kyjivui. Tuo metu Ispanija pareiškė, kad taip pat jungtųsi prie Leopardų siuntimo į Ukrainą, jei Berlynas oficialiai patvirtintų savo poziciją.Vilniui minint miesto 700 metų jubiliejų, šventės proga atidengtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiško nuorašas. Laiško, kuriuo Gediminas kvietė į Vilnių Europos pirklius ir amatininkus, nuorašą galima pamatyti Gedimino pilies bokšte.Valdovų rūmų Didžiajame kieme skulptoriaus Martyno Gaubo paminklas „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakai Vilniui ir Lietuvai“, įamžinęs minėtą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laišką.Kuršių mariose žvejojantys verslininkai pasipiktinę nauju Aplinkos ministro įsakymu dėl žvejybos įrankių limito nustatymo. Žvejai tikina, jog uždraudus tam tikro dydžio tinklus bei sumažinus kitų žūklės įrankių skaičių, jų sugaunamo laimikio kiekis sumažės trisdešimt procentų, dėl ko dalis verslininkų gali būti priversti savo veiklą stabdyti.Ved. Andrius Kavaliauskas

Valdovų rūmuose prasideda Vilniaus 700-ųjų metinių šventiniai renginiai, atidengiamas naujas paminklas didžiajame kieme. O kur buvo tikrasis Gedimino bokštas? Ar gali būti, kad dar ir šiandien galime pamatyti miesto istorijos pradžią menantį namelį? Iš Valdovų rūmų - Karina Metrikytė.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie kino muzikos kūrėjus, kūrusius pirmiesiems garsiniams filmams. Kurie autoriai sukūrė dainas, formavusias kino industrijos muzikinį skonį? Ir kurie buvo pirmieji gavę „Oskarą“ už dainas, skambančias iki šių dienų?Vakar Europos žmogaus teisių teismas paskelbė, kad Lietuva pažeidė žodžio laisvę, kai pritaikė apribojimus Neringos Dangvydės pasakų knygai „Gintarinė širdis“, kurioje pasakojama apie homoseksualų meilę. Ką keičia šis sprendimas?Šiandien kelių miestų lyderiai susitiko Vilniuje 700-ojo gimtadienio išvakarėse, kad pasidalytų patirtimi ir idėjomis, kas padeda miestams tapti čempionais. Apie konferencijos „Champion Cities Summit“ temas - Vaidotas Burokas.Klaipėdos jaunimo teatro aktoriui Donatui Želviui pastaraisiais metais teko suvaidinti itin ryškius, tačiau labai kontroversiškus vaidmenis: nacių karininką spektaklyje „Erinijos“ ir partizanus išdavusį poetą naujame kino filme „Poetas“. Apie režisierius, vaidmenis ir gyvenimą Klaipėdoje – pokalbis su aktoriumi.Ved. Jolanta Kryževičienė

Vilniaus paminėjimui Gedimino laiškuose – 700. Ta proga aš, Domantas Razauskas, laidoje „Pakartot“ pradedu ciklą „Dainos Vilniui“. O jame – Vilnius mūsų estradoje, Vilnius mūsų roko ir popmuzikoje. Žydiškas Vilnius, sovietinis Vilnius, pankų Vilnius, Vilnius dabar kuriančiųjų dainose.Ved. Domantas Razauskas

Trumpi, bet filmai. Šiandien prasideda 16-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis. Nuo Korėjos kino iki videomeno, nuo fantastikos iki senjorų parinktų filmų – į septyniolika programų kviečia festivalio rengėjai.„Vilnius yra puikus miestas, čia mano namai, čia mano geriausi draugai“,- sako garsus džiazo muzikantas, perkusininkas, performeris Vladimiras Tarasovas. Šį vakarą Vilniui skirtas kūrinys „Drumming“ nuskambės MO muziejuje.Dailininkų sąjungos galerijoje Vilniuje atidaroma paroda „Lex retro non agit / 18 BYLA“. Savo kūriniais menininkai reaguoja į laimėtą teismo procesą prieš Šiuolaikinį meno centrą, kuris siekė atimti Dailininkų sąjungos patalpas.Garsiai JAV vokalistei, soul ir bliuzo muzikos atlikėjai Janis Joplin būtų sukakę 80 metų. Apie legendinę dainininkę pasakoja Ieva Buinevičiūtė.Kauno paveikslų galerijoje atidaryta didelė garsaus Kauno miesto architekto Jurgio Rimvydo Palio darbų paroda - architektūrinių eskizų, brėžinių ir machinų - senųjų Kauno artefaktų. „Visą gyvenimą galvojau apie Kauną. Norėčiau, kad jis būtų džiaugsmo miestas“,- sako legendinis architektas, rubrikos „Be kaukių“ svečias. Apie parodą - jos kuratorius Audrys Karalius.Ved. Jolanta Kryževičienė

Pasibaigė 80-oji Auksinių gaublių kino apdovanojimų ceremonija. Kaip kino kritikų pasirinkimus šiuose apdovanojimuose vertina kino kritikas Edvinas Pukšta?Kokias funkcijas grožiniame tekste atlieka medicinos terminais ir kokių atspalvių suteikia tekstui?Samuelio Bako muziejuje šiandien atidaroma paroda „Saadia Bahat: akmuo, medis, metalas ir kūryba“.Dailininkas abstrakcionistas Dalvis Udrys Vilniuje, Pylimo galerijoje pristato savo pastarojo dešimtmečio darbų parodą „Laikas“.Kauno IX forto muziejus Sausio 13-ąją organizuoja akciją „Laisvės šviesai“.Kokį ypatingą kūrinį 700 metų jubiliejų mininčiam Vilniui padovanos kompozitorius Gediminas Gelgotas ir rašytoja Kristina Sabaliauskaitė?Kuo ypatingas feministinis žvilgsnis Mimi Cave filme „Šviežia“?Kino juostų „Ekskursantė“, „Pelėdų kalnas“, „Vilniaus getas“ ir kitų režisieriui Audriui Juzėnui sausio 11-ąją sukanka 60 metų.Kaip Europos kultūros sostinės metus pasitinka Graikijos miesta Elefsina?Ved. Marius EidukonisG.Jauniškio fotografija

Sveikatos apsaugos ministerija švelnina savo poziciją dėl šeimos gydytojo pasirinkimo tik savo gyvenamoje vietovėje.Per praėjusius metus verslo ryšius su Rusija nutraukė tik kiek daugiau nei pusė į ją eksportuojančių Lietuvos įmonių, o eksporto į Baltarusiją netgi padaugėjo.Lenkija keičia savo politiką dėl pridėtinės vertės mokesčio. Šalyje keliamas pridėtinės vertės mokestis degalams. Atšaukiama PVM lengvata dujoms. Ši lengvata maisto produktams lieka tik pusmečiui. Tokie vyriausybės sprendimai sukėlė didžiulį lenkų pasipiktinimąVilniaus savivaldybė pristatė miesto 700 metų jubiliejaus renginius. Šią sukaktį miestas švenčia su šūkiu „Vilnius jaunas“. 700 metų Vilniui sukaks sausio 25d.Po šešių dalių dokumentinio serialo, kitą savaitę turėjusi pasirodyti princo Hario knyga turėjo būti dar vienu smūgiu karališkajai šeimai. Tačiau Ispanijos knygynams ją pradėjus platinti penkiomis dienomis anksčiau – kaltinimai artimiausiems pradėjo lįsti anksčiau. Autobiografijoje – pavadintoje „Atsarginis“ Haris detalizuoja santykius su tėvu, jaunystėje vartotus narkotikus bei aprašo kaip vyresnysis brolis Viliamas jį užpuolė fiziškai.Ved. Madona Lučkaitė

700 metų jubiliejų 2023-iaisias švenčiantis Vilnius pristatė renginių programą.Sausio 6-ąją minime 130-ąsias Vinco Mykolaičio-Putino gimimo metines. Ar įmanoma prisimenant šį rašytoją ir vertinant jo aktualumą šiandien nekalbėti apie knygą „Altorių šešėlyje“?Savaitgalį minimos rašytojo Anzelmo Matučio 100-osios gimimo metinės. Kiek šiandien skaitomas ir vaikų mėgstamas šis rašytojas?Paulinos Nalivaikaitės parengta klasikinės muzikos naujienų apžvalga. Joje: būsimo Aldeburgo muzikos ir menų festivalio akcentai, mecosoprano Christine Rice gautas apdovanojimas, kino muzikos kompozitoriaus Hanso Zimmerio koncertas Dubajuje ir operos žvaigždės, pagerbusios dizainerės Vivienne Westwood atminimą.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – 90-metį sausio 7-ąją švęsianti aktorė Elvyra Žebertavičiūtė.

Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad be NATO savo dangaus neuždengsim. Pasak Kasčiūno, oro atakos atveju iškart suveikia NATO gynybos algoritmai. Politikas teigia, kad jokios derybos su Rusija neįmanomos, kol nebus išvaduota visa Ukrainos teritorija.Ved. Deividas Jursevičius

Prasideda Vilniaus naujosios ir eksperimentinės muzikos renginių serija „Kontaktas“. Pirmasis koncertas „Gradient“ ketvirtadienio vakarą Menų spaustuvėje, kurį kaip ir kitus tiesiogiai transliuos LRT KLASIKA.Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre šiandien įvyks ilgai laukta nacionalinė premjera. Kompozitoriaus Felikso Bajoro opera-baletas „Dievo avinėlis“, sujungianti gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius. Keturiasdešimt metų visavertės premjeros laukusi opera jau tapo lietuviškosios muzikos legenda, o lenkų muzikologo Kšyštofo Drobos netgi buvo įvertinta kaip viena geriausių praėjusio šimtmečio operų.Rubrikoje „Ką man skaityti?“ Jolanta Kryževičienė pristato naują filosofo, kultūrologo, eseisto Leonido Donskio publicistikos tekstų ir esė knygą „Man skauda“. Knygoje publikuojami jau po filosofo mirties surinkti vėlyvieji jo tekstai, pasirodę žiniasklaidoje. „Nuo Leonido mirties praėjo šešeri metai, bet daugelis jo minčių, įžvalgų ir šiandien yra aktualios, o gal net dar svarbesnės“,- sako istorikas, Leonido Donskio artimas bičiulis Egidijus Aleksandravičius.Prieš metus, lapkritį Vilniui suteiktas UNESCO literatūros miesto statusas. Šiandien, praėjus metams Vilniaus senamiesčio širdyje duris atvėrė literatų namai.Vienas iš daugelio po pasaulį pasklidusių „ąžuoliukų“ – žurnalistas Darius Krasauskas - įvykdė savo pažadą ir po knygos apie šį legendinį chorą parašė ir apie jo įkūrėją Hermaną Perelšteiną. Tik ką pasirodžiusi jo knyga „Šefas“ atskleidžia ir „Ąžuoliuko “ įkūrėjo asmenybę, jo įtaką Lietuvos muzikos kultūrai ir, žinoma paties choro įkūrimo ir gyvavimo peripetijas. Rubrikoje „Be kaukių“ – Darius Krasauskas apie tą vingiuotą ir ilgą kelią, kuriam kryptį nubrėžė ši neeilinė asmenybė – „Šefas“.Ved. Gabija Narušytė

Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ naujausio numerio apžvalga.Beveik po ketverių metų pertraukos Vilniaus teatras „Lėlė“ vėl publikai atveria Didžiosios salės duris. Teatro erdvių remonto bei scenos technologijų atnaujinimo eigą koregavo įvairios krizės, į kurias kūrybiškai pažvelgė „Lėlės“ bendruomenė. Kokias naujas menines perspektyvas planuoja teatras, išgyvenęs negandų metą?Šiaulių dailės galerijoje – gerųjų patirčių sklaidos forumas „Kūrybinis potencialas: prarastos galimybės“. Forume dalyvavo Šiaulių regiono menininkai bei šalies kultūros įstaigų ir organizacijų atstovai, diskutavę apie kūrybingumą, jo svarbą ir plėtrą. Susitikime pristatytos menų inkubatorių regionuose galimybės ir perspektyvos, scenos meno tvarumas ir sklaida, įvairios meninio aktyvizmo praktikos. Didelis dėmesys skirtas vis dar vangiai sprendžiamai regionų kultūros atskirčiai.Neseniai Lietuvių kalbos instituto leidykla išleido knygą „Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika". Besklaidydamos puslapius, LRT Kalbos kultūros redaktorė Lina Smolskienė su knygos viena iš sudarytojų dr. Jolita Urbonavičiene bandė ieškoti atsakymo į klausimą, ar ateityje tarmės išnyks ir visa Lietuva kalbės bendrine kalba?Spalio 25 d., minint pirmojo atkurtos Lietuvos vadovo V. Landsbergio 90 metų jubiliejų, Nacionalinėje bibliotekoje rengiama tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos kūrimasis po 1990 m.: vizijos, realijos, atmintys“. Renginyje bus apmąstomas Naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos laikotarpis (nuo 1987 m. iki šiol) ir V. Landsbergio vaidmuo jame. Konferencijoje dalyvaus įvairių sričių tyrėjai iš Lietuvos ir užsienio institucijų. Konferencijos garbės svečias – Islandijos politikas ir diplomatas Jónas Baldvinas Hannibalssonas. Jam einant Islandijos užsienio reikalų ministro pareigas, jo šalis pirmoji 1991 m. pripažino Lietuvos ir kitų Baltijos šalių valstybingumą.Ištrauka iš Ievos Buinevičiūtės laidos „Įgarsintas vaizdas“. Režisierės Emerald Fenel populiariosios muzikos grojaraštis 2020 m. filme „Perspektyvi mergina“, vedantis žiūrovą per juodojo humoro trilerį į tragišką pabaigą, atveriančią guminukais kvepiančią šiuolaikinės kultūros sitemą ir jos atstovus – gerus vyrukus, nustumiančius prievartą patiriančias moteris į paraštes. Tačiau E. Fenel filme keičia požiūrio tašką, pop muzikos reikšmę ir rengia kerštą su quasi religiniu užsidegimu bei įkvėpimu dar vienai feminizmo perspektyvai.„Lietuvos rašytojų sąjunga per pastaruosius trisdešimt Nepriklausomybės metų ne kartą bandė užmegzti bendradarbiavimą su Latvijos ir Estijos rašytojų sąjungomis, tačiau intensyvūs susitikimai prasidėjo tik 2018 m. Vienas šio aktyvaus bendradarbiavimo tikslų buvo atgaivinti Baltijos Asamblėjos literatūros premijos laureatų knygų leidybą“, – pasakoja Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė. Jau išleista pirmoji kartu su Baltijos šalių partneriais sukurtos serijos „Naujoji klasika. Baltijos Asamblėjos premijos laureatų kūryba“ knyga: estų poetės Enės Mihkelson eilėraščių rinkinys „Bokštas“.Vakar Vilniaus mokytojų namuose finišavo projektas „Neriam į Vilnių“, kurio metu jauni žmonės iš visos Lietuvos kūrė eilėraščius bei trumpametražius filmus Vilniui 700-ojo jubiliejaus proga. Baigiamojo renginio metu pirmą kartą nuskambėjo pagal projekto dalyvių eiles sukurtos dainos, kurias atliko Baltasis Kiras, Raminta Naujanytė-Bjelle ir Gytis Ambrazevičius.Ved. Urtė Karalaitė

Karolis Tiškevičius, Donatas Urbonas ir Jonas Miklovas aptaria Lietuvos rinktinės draugiškus mačus su Suomija, U18 merginų sėkmingą žygį Europos čempionate ir „Wolves” bei „Ryto” komplektacijas. Įžanga (0:00); Priekaištai dėl JV (1:02); Daug naudos nedavusios dvikovos su Suomija (4:55); Brazdeikis nuo suolo (8:42); Kas ta Jessica Shy? (10:30); Rubrika „Tyliai pabambėk” (12:49); Apie U18 rinktinės pasirodymus (22:58); „Wolves” mestas tinklas ant Kai Sotto ir solidūs pirkiniai (27:19); Kaip susiburs absoliučiai nauja komanda? (31:57); Pagyros „Ryto” komplektacijai (34:23); Velniškai įdomus LKL (41:15).

Praėjusią savaitę įsigaliojus Europos Sąjungos sankcijoms, Lietuva apribojo dalies rusiškų prekių tranzitą į Kaliningradą. Maskva dėl šių priemonių ėmėsi grasinti atsakomosiomis priemonėmis Vilniui. Kaip tranzito ribojimą vertiną teisininkas? Studijos svečias bus advokatų kontoros „TGS Baltic“ vadovaujantysis partneris, advokatas Vilius Bernatonis.Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl sovietinio memorialo Skulptūrų parke. Pritarta, jog jis būtų nukeltas. Nors buvo siūlymų vieną memorialo dalį - kalaviją - palikti, esą tai yra meno kūrinys, o ne sovietinė simbolika, tačiau toks siūlymas palaikymo nesulaukė.Surengtos civilinė saugos pratybos, kurių metu imituota avarija Astravo atominėje elektrinėje.Pasaulio oro uostuose įsibėgėjus atostogų sezonui prasidėjo chaosas - dėl personalo trūkumo atšaukiami skrydžiai, kiti vėluoja, pametama itin daug bagažo.Ukrainoje daugėja pranešimų apie į nelaisvę paimtus ar be žinios dingusius kovotojus iš užsienio. Ar sunku tapti savanoriu kovotoju, koks jų teisinis statusas, su kokiomis grėsmėmis jie susiduria?Dėl užsitęsusios sausros Italijoje svarstoma skelbti nepaprastąją padėtį ir galbūt net riboti geriamojo vandens vartojimą.Ved. Liuda Kudinova

Dr. Skaidra Trilupaitytė – menotyrininkė, kuratorė, dailės kritikė, kultūros politikos tyrėja. Tai profesionalė, kurios nuomone galima pasikliauti. Vilniaus dailės akademijoje ji apgynė daktaro disertaciją tema „Lietuvių dailės gyvenimas institucijų kaitos požiūriu: Devintojo dešimtmečio pabaiga-dešimtojo dešimtmečio pradžia“. Daug kas prisimena „lūžio metų“ Lietuvos dailininkų sąjungos ir Šiuolaikinio meno centro kovas, tačiau kaip iš tiesų vyko kultūros institucijų atsinaujinimo (arba neatsinaujinimo) procesai? Ir kaip šiuolaikinio meno lauko aktyvistai pradėjo kovoti ne tik dėl naujų meno formų, idėjų ir estetikos, bet ir viešųjų erdvių? Ką žadėjo Vilniui didingas Ermitažo-Guggenheimo muziejaus projektas? Kas paskatino parašyti knygą „Kūrybiškumo galia? Neoliberalistinės kultūros politikos kritika“ (Vilnius: Demos, 2015)? Apie tai ir kaip nuo architektūros studijų prieita prie meno istorijos, kritikos ir parodų kuravimo kalbamės su Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Skaidra Trilupaityte.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.

2021 m. UNESCO suteikė Vilniui literatūros miesto titulą. Ar galima tyrinėti literatūrinį Vilnių uždarant svarbių Lietuvos rašytojų – Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Venclovų muziejus? Kodėl šie muziejai ir diskusijos apie rašytojus dabar ypač aktualios? Ar 700-ąjį Vilniaus jubiliejų, skaičiuojamą nuo 1323 m. kunigaikščio Gedimino parašytų laiškų, nepasitiksime beraščiai ir be literatūrinės atminties? Apie memorialinių rašytojų muziejų svarbą, Tomo Venclovos indėlį į Vilniaus istorijos tyrimus bei garsinimą ir pasaulinį literatūros kūrėjų muziejų kontekstą kalbamės su rašytoju ir literatūrologu dr. Mindaugu Kvietkausku.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.

Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse iš 28-osios pakilo į 9 vietą, skelbia „Reporteriai be sienų“. Kaip ir ankstesniais metais, reitingo viršūnėje – Skandinavijos valstybės, o Estija iš buvusios penktosios pakilo į ketvirtąją. Kas lėmė Lietuvai tokį reikšmingą „šuolį“ reitinge – apie tai kalbame pasaulinę spaudos laisvės dieną.Europos transliuotojų sąjungos valdybos nariu patvirtintas LRT KLASIKOS vadovas Julijus Grickevičius. Apie tikslus ir iššūkius mažesniems kanalams medijų virsmo laikais ir radijo misiją, o ir daugiau apie patį EBU kalbamės su J.Grickevičiumi.Minint Lietuvos krepšinio 100-metį toliau žvelgiame į jo istoriją: „bobiškas žaidimas“ – taip vadintas XX amžiaus pradžioje pradėtas žaisti krepšinis, šiandien tapęs viena populiariausių sporto šakų šalyje. Apie tai, kokią reikšmę krepšinio atsiradimui Lietuvoje turėjo moterys, domisi Agnė Šimkūnaitė.Tradicinis žvilgsnis į muziką kine. Šiuokart Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie kelis kompozitoriaus Nicholo Britelo kūrybos tarpsnius, per muziką atkleidžiančius Amerikos portretą skirtingų režisierių kūryboje.Rubrikos „Be kaukių“ pašnekovės Unės Kaunaitės biografijoje – trys parašytos knygos, Kembridžo universitete baigtos studijos, ketveri metai dirbant Ministro Pirmininko patarėja, ir atsakingos „Edu Vilnius“ vadovės pareigos. Pokalbis – apie tai, koks turėtų būti pažangus švietimas, meilę knygoms ir gimtajam Vilniui.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gabija Narušytė

Эпидемиолог о растущих цифрах заболевших коронавирусом.Историк Василиюс Сафроновас о русском издании своей книги "История города Клайпеды"О традициях столичного самоуправления беседа с куратором выставки „Miesto gimimas: valdovų privilegijos Vilniui“ Ремигиюсом Чернюсом.Вед. Ольга Угрюмова

Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Dainius Pūras teigia, kad sienas reikia saugoti, tačiau negalima taikyti kolektyvinio apgręžimo į Baltarusiją, kuri yra nesaugi. Pasak jo, hibridiniu karu prisidengiama, nes galimam migrantų priėmimu pasiruošta nebuvo. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad Lietuva nėra gavusi ES nurodymo priimti „visą Afriką”, o apgręžimo politiką, nors ir laikinai, Briuselis leidžia. „Luminor” banko ekonomistas Žygimantas Mauricas Europos Sąjungai, kuri neturi aiškios migracijos politikos, siūlo įsivesti „mėlynosios” kortos loteriją, o nelegalių ekonominių migrantų nepriimti.Ved. Audrius Lelkaitis

Vilnius šiandien švenčia 699-ąjį gimtadienį, kuris žymi visus metus truksiantį jubiliejaus laukimą. Apie Lietuvos sostinės istoriją, jos kūrimąsi - Viniaus universiteto rektorius, istorikas Rimvydas Petrauskas.Vilniaus televizijos bokštas sveikins sostinę Morzės abėcėle – užšifruotu šviesiniu pranešimu. Šiandien nuo 18 val. iki rytojaus 8 val. bokštas kas penkiolika minučių ims mirksėti, siųsdamas pranešimą Morzės abėcėle.„Autentiški namai - tikros istorijos“ - taip pavadinta šiųmetė Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos dovana Vilniui.Minime rašytojos Virginios Woolf 140-ąsias gimimo metines. Apie jos kūrybos nepavaldumą laikui - vertėjas Laimantas Jonušys ir atlikėja Ieva Narkutė.Karas, atmintis, haliucinacijos ir ambientas, vedantis į tikrovės atspindžius sapnuose Ari Folmano išgyvenimais paremtame filme. Pasakoja Ieva Buinevičiūtė.Rubrikoje „Be kaukių“ šiandien daug apie kiną. Ir ne tik. Svečiuose – kino teatro „Pasaka“ vadovė Andrė Balžekienė. Pokalbis apie filmų pasirinkimus, knygas, kultūrą ir dainų kūrybą kartu su broliu dainininku Justinu Jaručiu.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Ką iš tiesų reiškia Vilniui suteiktas literatūros miesto statusas? Pokalbis su Lietuvos leidėjų asociacijos direktore Rūta Elijošaityte-Kaikare.Šį vakarą Europos šalių kino forume „Scanorama“ įvyks lietuviškoji Andriaus Blaževičiaus filmo „Bėgikė“ premjera. Aktorė Žygimantė Elena Jakštaitė, atlikusi pagrindinį Marijos vaidmenį „Bėgikėje“, pavasarį pateko į kylančių Europos kino žvaigždžių 10-uką – tapo antrąja lietuve aktore, dalyvavusia „European Shooting Stars“ programoje. Visgi iki šio įvertinimo jaunosios aktorės vaidyba buvo susijusi išskirtinai tik su teatru. Apie sunkumus filmuojantis „Bėgikėje“, netikėtai atsivėrusias kino vaidybos platumas bei kelią aktorystės link su Žygimante Elena Jakštaite pasikalbėjo Austėja Kuskienė.Lietuvos nacionalinis muziejus, kartu su komiksų kūrėja Migle Anušauskaite išleido komiksą „Kas išsigando Šliūpo? „Šis nenuilstantis, kontroversiškas, bet visuomet gerų norų vedamas žmogus savo laiku kėlė baimę ir pyktį ne vienam“, – sako šios idėjos sumanytojai. Pokalbis su Migle Anušauskaite.Vytauto Didžiojo universitete baigusi Rytų Azijos šalių kultūrų ir kalbų studijas, šiandien Glorija Kliokytė studijuoja Muzikologiją Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantūroje - analizuoja tapatybę Pietų Korėjos populiariojoje muzikoje. Pasak Glorijos, susidomėjimas regionu Azijos rytuose atsirado dar vaikystėje, kai spintoje atrado mamos jukátą - tradicinį japonų apdarą, o vėliau ir japoniškus animacinius filmukus ir muziką. Kokia yra Pietų Korėjos populiarioji muzika ir kaip kultūriniai - socialiniai ryšiai skleidžiasi garsuose? Apie tai Igno Gudelevičiaus pokalbis su Glorija Kliokyte.Rubrikoje „Be kaukių“ - trimitininkas Algirdas Januševičius.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gerūta Griniūtė

Susisiekimo ministerija pristato, kaip nuo kitų metų siūlo keisti kelių eismo taisykles – turėtų atsirasti dviračių gatvės, gatvių ir kiemų sankirtoje nebebus galima statyti automobilių taip, kaip dabar.LRT RADIJAS išsiaiškino, kad taivaniečiai lietuviškose elektroninėse parduotuvėse negalėjo apsipirkti už 76 mln. eurų, kaip buvo skelbta praėjusią savaitę.Įsibėgėja vakcinacija nuo koronaviruso palaikomąja doze. Valdžia taip pat ragina pasiskiepyti tuos, kurie dar iki šiol to nepadarė. Kiek Lietuva šiuo metu turi vakcinų ir kiek dar jų ketina pirkti?Rukloje pradeda veikti modulinių namelių stovykla, kurioje apgyvendinti pažeidžiamiausi per Baltarusiją atvykę migrantai. Seimas rudens sesijoje svarstys, kiek didinti minimalią mėnesio algą, pensijas, įvairias kitas išmokas. Šias aktualijas komentuoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickiene.Vilniaus valdžia jau pusantrų metų skatina daugiabučių gyventojus atsisakyti šiukšlių vamzdžių. Kaip tai sekasi daryti Vilniui ir ne tik Vilniui?Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo Kauno savivaldybę leisti mieste žygiuoti Kaunas Pride eitynėms ir iki 18 valandos suderinti joms tinkamą vietą.Vidaus reikalų ministrė Kybartų bendruomenę ramina, kad į miestelyje esančius pataisos namus planuojami perkelti migrantai nepatogumų gyventojams nekels.Krašto apsaugos ministerijoje apdovanoti žmones iš talibų užimto Kabulo evakavę kariai ir jiems padėję diplomatai bei ministerijos darbuotojai.Vilniui įsitraukus į diplomatinį ginčą su Pekinu, į Lietuvą konsultacijoms grįžta šalies ambasadorė Kinijoje.Pristatytas sostinėje ant Tauro kalno planuojamų statyti Tautos namų su koncertų sale projektas.Po 40ies metų atgimsta legendinis švedų ketvertas ABBA.Ved. Liuda Kudinova

Kokias Nepriklausomybės epochoje elgsenos strategijas Rusijos Federacijos atžvilgiu kūrė Lietuvos Respublikos politinis elitas? Kas iš šių strategijų veikė, o kas liko tuščiomis politinėmis deklaracijomis arba geopolitinėmis iliuzijomis? Kokius svarbiausius tikslus dvišalių santykių srityje pavyko įgyvendinti Vilniui, kokios didžiausios klaidos buvo šioje plotmėje padarytos?Kiek teisinga sakyti, jog Vilniaus ir Maskvos santykių dinamiką iš esmės lemia Kremlių kontroliuojanti žmonių grupė, todėl Lietuvos manevro galimybės kuriant bei plėtojant dviejų šalių santykius yra minimalios?Debatuose dalyvauja VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriai - Dovilė Jakniūnaitė ir Gediminas Vitkus.Ved. Aurimas Švedas

Klimatologė Audronė Galvonaitė: nauja knyga, meilė detektyvams ir Vilniui.Iniciatyvos ,,Gatvės gyvos“ pradininkas Albertas Kazlauskas – apie naujas ekskursijas Vilniuje, paslaugas per karantinus, turus, kuriuos galima parsisiųsti į programėles.Per pandemiją lietuviai nusipirko ar globoti priėmė daugiau šunų. Kinologai ir dresuotojai sako, kad grįžtant prie įprasto gyvenimo pradeda matytis jų socializacijos ir kitos problemos. Lietuvos kinologų draugijos atstovė Augustė Daukšienė, dresuotoja Rita Jakštaitė ir jos šuo Runis.Lietuviai sukūrė elektrinį triratį „AKO Trike“. Inžinierius Jurgis Lečas.Ved. Giedrė Čiužaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda su sveikatos ekspertais aptarė epidemiologinę situaciją šalyje. Po susitikimo prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta pareiškė, kad masinė vakcinacina Lietuvoje jau prasidėjo, nes Vilniuje skiepijami 55-64 metų amžiaus grupės. Be to, prezidento patarėjas sukritikavo Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimą vakcinas iš kitų regionų atiduoti Vilniui.Seimo socialdemokratai, nesulaukę Seimo pirmininkės suburtos darbo grupės sutarimo vieni teikia Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo. Kodėl reikėjo skubos ir ar ši iniciatyva neįneš daugiau chaoso?15 metų gyvavusi iniciatyva „Misija Sibiras“, organizavusi ekspedicijas į lietuvių tremties vietas, pranešė nutraukianti savo veiklą.Tėvai susirūpino, kad pradinukų vasaros atostogos sutrumpės dviem savaitėmis. Ministerija sako, kad tai – jokia naujiena, esą pradinukai šiemet ilgiau ilsėjosi žiemą, todėl dabar turi atidirbti.Ved. Liepa Želnienė

Vilniui šią savaitę sulaukus rekordinės „Pfizer-BioNTech“ vakcinų nuo COVID-19 siuntos, nuo ketvirtadienio popietės šia vakcina pasiskiepyti galės visi norintys 65 metų ir vyresni vilniečiai. Prie skiepijimo centrų budės ir miesto viešosios tvarkos pareigūnai, kurie norinčius senjorus pavežės namo.Valstybė nutraukia žemės nuomos sutartis su Gariūnų turgaviete valdančiu verslu. Taip daroma, nes pasikeitė turgavietės statusas. Tačiau prekybininkų atstovai baiminasi, kad jų dienos suskaičiuotos. Čia sklypą įsigijo prekybos tinklas „Lidl“.Rusija nustatė galutinį terminą „Laisvosios Europos radijui“ skirtoms baudoms sumokėti. Šis raginimas buvo paskelbtas po JAV valstybės sekretoriaus Antony pareiškimo, kuriuo buvo išreikštas palaikymas amerikiečių tarptautinės žiniasklaidos priemonėms.Prancūzijos parlamentas pradeda svarstyti eutanaziją įteisinančio įstatymo projektą, dešiniojo sparno deputatams planuojant užkirsti kelią bet kokiam balsavimui dėl šio teisės akto pateikus kelis tūkstančius pataisų, o vyriausybei nepalaikant nė vienos iš stovyklų.Vilniuje pristatytas realaus dydžio paminklo LDK didžiojam etmonui, karvedžiui Jonui Karoliui Chodkevičiui maketas ir šiai istorinei asmenybei skirti renginiai. Šiuos metus Seimas yra paskelbęs J. K. Chodkevičiaus metais.Rytų Europos studijų centre atidaryta konferencijų salė, kuriai suteiktas Prezidento Valdo Adamkaus vardas.Ved. Madona Lučkaitė

Naujausio kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ numerio apžvalga.Kauno IX forto memorialiniame komplekse lankytojams pristatoma lauko paroda „Istorijos lūžiai. Vietos atspindžiai“. Interaktyvi parodos ekspozicija kviečia ne tik pamatyti, bet ir įsijausti į painią XX a. politinių lūžių atmosferą.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Pokalbis su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, profesoriumi Robertu Šerveniku, tapusiu Kauno valstybinio choro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu.Seimo kultūros komitete gimė idėja Kernavei, Trakams, Kaunui ir Vilniui suteikti istorinių sostinių statusą. Vienas pagrindinių šios idėjos tikslų – siekis pritraukti didesnę valstybės finansinę paramą mažosioms šalies istorinėms sostinėms. Kokias bendradarbiavimo ir kultūros paveldo objektų įveiklinimo galimybes, kartu – rizikas mato visi keturi miestai?Po kelių mėnesių pertraukos lankytojams atsiveria Nacionalinė dailės galerija (NDG), kviesdama į dvi parodas, skirtas Lietuvos ir JAV menininkei vizionierei Aleksandrai Kasubai. Apie pirmą kartą NDG pristatomą menininkės palikimą, apimantį septynis jos kūrybos dešimtmečius, šios menininkės išskirtinumą pokalbis su dr. Elona Lubyte ir menininke Emilija Škarnulyte.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Prasideda Vilniaus galerijų savaitgalis – vyks diskusijos, filmų peržiūros, edukaciniai užsiėmimai. Kuo šis galerijų renginys skiriasi nuo ankstesnių ir kokio formato reikėtų Vilniui? Kokia šiandien klostosi sostinės parodinių erdvių dinamika? Kasmet atsiranda vis po naują projektų erdvę – ką naujo tai atneša į meno lauką? Apie tai kalbasi meno tyrėjos, kuratorės ir menininkės Akvilė Anglickaitė, Dovilė Tumpytė ir Jogintė Bučinskaitė.Ved. Laima Kreivytė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Klaipėdoje, kavinėje „10 Tiltų“ atidaryta Algio Kriščiūno tapybos darbų paroda „Sapnuojant gyvenimą“. Akrilu ir aliejumi tapantis kūrėjas sako, kad jo darbai – tai tarsi dienoraštis, kuriame atsispindi paties menininko gyvenimas. A. Kriščiūną kalbina Česlovas Burba. Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie nesavanaudišką laisvę ir įvykius Baltarusijoje.Prasideda didžiausias Lietuvoje šiuolaikinio cirko festivalis „Naujojo cirko savaitgalis“ , Lietuvos publikai pristatysiantis pasaulinio pripažinimo sulaukusius Europos kūrėjų darbus, o taip pat – pirmą kartą festivalio istorijoje rengiamą Lietuvos cirko kūrėjų eskizų programą. Pokalbis su programos sudarytoju Audroniu Imbrasu.Sostinėje veiklą pradeda didžiausias Lietuvoje kultūros kompleksas „SODAS 2123“ – bendruomeniškumo ir savivaldos principais veikianti visuomenei atvira erdvė. Kodėl Vilniui prireikė dar vienos kultūrinės erdvės? Koks bus šio komplekso identitetas? Pokalbis su „SODAS 2123“ vadove Danute Gambickaite. Žvelgti į praeitį – tarsi vartyti seną dienoraštį, kurį skaitant galima nustebti, kad problemos, apie kurias kalbėta prieš daugybę metų, ir šiandien beveik tokios pačios. Apie tai pasakoja naujas režisieriaus Karolio Kaupinio ir dramaturgės Birutės Kapustinskaitės kūrinys, muzikiniai paveikslėliai „Radvila Darius, Vytauto“, kurio premjera įvyks atidarant kompleksą „SODAS 2123“. Apie premjerą, kurioje naudojama LRT televizijos archyvų medžiaga, pasakoja režisierius K. Kaupinis.Prasideda festivalis „Muzika erdvėje“, kuris šiemet, reaguodamas į valstybės 30-metį, kviečia apžvelgti žmogaus ir valstybės santykį bei ieškoti atsakymo į klausimą: kas ir kokie mes esame kaip tauta šiandien? Pokalbis su „Muzika erdvėje“ vadovais, kompozitoriais Matu Drukteiniu ir Agne Matulevičiūte. „Klasikos koncertų salės“ – LRT KLASIKOS savaitės koncertus pristato vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė. Ved. Indrė Kaminckaitė

Prasideda jubiliejinis, 30-asis festivalis „Banchetto musicale“. Šiemet jo tema – „Gyvenimas ir mirtis“, kurios kontekste pristatomos įvairios Lietuvos ir užsienio atlikėjų programos. Apie įdomiausius festivalio akcentus pasakoja viena jo organizatorių, klavesinininkė Alina Rotaru. Pašniukštinėję savo namų rūsius ar palėpes, galbūt dar rastumėte užsilikusių „Elfos“ magnetofonų. Praeityje garsi magnetofonų gamykla buvo įsikūrusi Naujamiestyje. Jos istorija rubrikoje „Skambančios vietos“ domimės kartu su gidu Albertu Kazlausku. Sostinėje veiklą pradeda didžiausias Lietuvoje kultūros kompleksas „SODAS 2123“ – bendruomeniškumo ir savivaldos principais veikianti visuomenei atvira erdvė. Kodėl Vilniui prireikė dar vienos kultūrinės erdvės? Koks bus šio komplekso identitetas? Su „SODAS 2123“ vadove Danute Gambickaite kalbėjosi Indrė Kaminckaitė.Kompozitorė Rita Mačiliūnaitė kadaise yra sakiusi, kad jos mėgstamiausias žanras – teatro muzika. Tai puikiai atspindi ir daugybė jos pelnytų „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ir nominacijų, ir nepaprastai produktyvus darbas sceninės muzikos srityje. Tačiau rubrikoje „Be kaukių“ pokalbis, kaip visuomet – ne tik apie kūrybinius polinkius ir poslinkius, bet ir širdį džiuginančius pomėgius ir kasdienybės refleksijas. Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė

Gegužės 5 dieną laidoje „Tiek žinių” Timūras pasakoja apie naujausius planus karantinui ir Vilniui, nesutarimus dėl 200 eurų išmokų, naujausius ekonomikos rodiklius ir moters kaltinimų išžaginimu sulaukusį P. Gražulį.

Maisto kultūra ir maisto biologinė įvairovė, gastronomija, gastro istorija ir paveldas – sritys, kurias išmano gastro gidė Ieva Pikžirnytė. Kalbėti apie maisto istoriją, tradicijas, patiekalus jai yra natūralu, lengva ir smagu, o dar dalintis su turistais ta meile maistui ir Vilniui yra maža šventė. Ieva savo patirtimis dalinsis laidoje.Ved. Vytaras Radzevičius.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Baranovskis stebisi, kad iki šiol Minskui ir Vilniui nepavyksta kalbėtis politiniu lygiu, bet teigia, kad Baltarusija yra pasiruošusi dialogui su Lietuva. Šiandien minimos 1951-mų metų trėmimų metinės. Prieš 68-erius metus spalio 2-3-ią dienomis vykusi operacija buvo pavadinta „Ruduo“. Per ją ištremta daugiau kaip 16 tūkstančių gyventojų, daugiau kaip 5 tūkstančiai - vaikai. Įvykiai Ukrainoje. Komentaras. Vilniuje įvyko VIII tarptautinis Baltarusijos istorijos tyrėjų kongresas.

Kaip Vilniui sekasi tvarkyti viešąsias erdves? Ko trūksta, miesto valdžiai ir gyventojams tariantis dėl viešųjų erdvių projektų? Kokios patirties dar reikėtų kraštovaizdžio architektūros srityje? Visus šiuos klausimus užduosime architektams iš Berlyno, atvykstantiems į kasmetines VGTU architektūros studentų dirbtuves.Kita tema: vietoj grindinio – bulvės. Laidoje viešės dvi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkės etnologės, tyrinėjančios pokario vilniečių atsiminimus. Kokie tie pokario Vilniaus gyventojų individualaus modernėjimo siužetai? Kas tuomet vadinosi „tikru vilniečiu“?Ved. Živilė Kropaitė.

Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje atidaroma fotografo Andriaus Pavelko paroda „Su gimtadieniu, Vilniau!“. Naktinėse sostinės fotografijose užfiksuoti ir barokiniai bažnyčių bokštai, ir miegamieji rajonai bei rūkstantys fabrikų kaminai. Apie tokią dovaną Vilniui 696-ojo gimtadienio proga studijoje kalbėsimės su A. Pavelko.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Menotyrininkės ir menininkės Laimos Kreivytės komentaras apie politinę žmogžudystę.„Tikiu, jog jei lietuvių rašytojai nenusigręš nuo dabarties (kad ir kokia lėkšta, kvaila ar niekšiška ji kartais atrodo), jei sąžiningai stengsis ją pavaizduoti, stiprus ryšys užsimegs – su lietuvių skaitytoju ir ne tik“, – „Lietuvos žinioms“ sako rašytojas, vertėjas Laurynas Katkus.„Klasikos enciklopedija“ : Viljamas Harvėjus.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Jungtinės Karalystės premjerė sako planuojanti grįžti į Briuselį derėtis dėl pokyčių „Brexito“ sutartyje.Prasideda Davoso (Šveicarija) ekonomikos forumas.Žurnalistas Rimas Bružas su bičiuliu Aurimu Mockumi tęsia ekspediciją „Nuo Baltijos iki Bengalijos“, skirtą 90-osioms Antano Poškos kelionės į Indiją metinėms paminėti. Ši žiema klastinga ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems – dėl slidžios šaligatvių ir kelių dangos padaugėjus traumų, perspėjama būti ypač atsargiems. Ką daryti, kaip saugiai eiti šaligatviu?Ar aiškėja gyventojams, kaip kaupti pensijai? SODRA praneša, kad šią savaitę gyventojams vėl – pakartotinai – bus išsiųsti pranešimai apie dalyvavimą pensijų kaupime tiek į asmenines paskyras, tiek elektroniniu paštu tiems, kas juos yra nurodę „Sodrai“.Kaunas ruošia dovaną Vilniui: šeštadienį kvies vakarienės, dovanos nemokamas ekskursijas. Vilniečiai, norintys dalyvauti šventėje, viečiami registruotis nuo antradienio. Kaip vilniečiai švęs gimtadienį Kaune?Savaitės komentaras (parengė V. Savukynas). Taip pat laidoje pristatysime dar vieną LRT tyrimą, bus verslo naujienos ir pokalbis su mokslininku Rimantu Vosyliumi. Spaudos apžvalga. Orai. Dienos renginiai.Ved. Artūras Matusas.

Prieš šimtą metų: apie istorijos pabaigą ir naujų dalykų pradžią. Pirmasis pasaulinis karas Vilniui, šio miesto gyventojams (kaip ir visai Lietuvai) tapo išbandymų laikotarpiu. Kaip keitėsi žmonių elgsena ir savivoka istorijos pabaigos bei naujų dalykų pradžios akivaizdoje? Kokios visuomeninio, kultūrinio ir intelektualinio gyvenimo formos prigęso, o kokios – suklestėjo Vilniuje karo metais? Kaip Pirmasis pasaulinis karas paskatino naujų mieto gyventojų identitetų formavimąsi? Šiuos ir kitus klausimus svarstysime su dailėtyrininke Laima Laučkaite ir istoriku Tomu Balkeliu. Ved. Aurimas Švedas.

Istoriko teritorija“. Prieš šimtą metų: apie istorijos pabaigą ir naujų dalykų pradžią. Pirmasis pasaulinis karas Vilniui, šio miesto gyventojams (kaip ir visai Lietuvai) tapo išbandymų laikotarpiu. Kaip keitėsi žmonių elgsena ir savivoka istorijos pabaigos bei naujų dalykų pradžios akivaizdoje? Kokios visuomeninio, kultūrinio ir intelektualinio gyvenimo formos prigęso, o kokios – suklestėjo Vilniuje karo metais? Kaip Pirmasis pasaulinis karas paskatino naujų mieto gyventojų identitetų formavimąsi? Šiuos ir kitus klausimus svarstysime su dailėtyrininke Laima Laučkaite ir istoriku Tomu Balkeliu.

Kas taps naujuoju Vilniaus meru?Prie sostinės mero kėdės rikiuojasi vis daugiau norinčių. Kokio vadovo reikia Vilniui ir kas turi daugiausia galimybių?Studijoje viešės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys parlamentaras Dainius Kreivys, pirmasis oficialiai paskelbęs, kad sieks Vilniaus mero posto. Jo bei kitų kandidatų galimybes komentuos politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.Ved. Mindaugas Jackevičius.

Kas taps naujuoju Vilniaus meru?Prie sostinės mero kėdės rikiuojasi vis daugiau norinčių. Kokio vadovo reikia Vilniui ir kas turi daugiausia galimybių?Studijoje viešės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys parlamentaras Dainius Kreivys, pirmasis oficialiai paskelbęs, kad sieks Vilniaus mero posto. Jo bei kitų kandidatų galimybes komentuos politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.Ved. Mindaugas Jackevičius.

„Kelsime istorinius, politinius klausimus, jie bus susiję su kartų skirtumais, mūsų santykiu su praeitimi. Auditorija ant scenos matys asmenines istorijas, kurios yra stipresnės. Nes jei šis žmogiškasis aspektas nėra pakankamai stiprus, viskas gali tapti tuščiu simbolizmu“, – sako vengrų režisierius Árpádas Schillingas, Valstybiniame Jaunimo teatre pristatantis premjerą „Autonomija“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Kaip sukurti iliuziją, kad knyga yra verta 19–20 eurų? Juk nemokėsi tiek už kišeninį formatą, ar ne? Tada knyga ir išpučiama taip pat, kaip anksčiau turguose čigono arklys – bent taip skaičiau lietuvių literatūroje“, – įspūdžiais iš Vilniaus knygų mugės komentare dalijasi meno kritikas Vaidas Jauniškis.„Būvimas pasaulio paveldo sąraše suteikia konteksto pojūtį. Vilniaus miesto istorinis centras priklauso ne tik Vilniui, ne tik Lietuvai, ne tik Europai, bet visam pasauliui. Tai yra visos žmonijos reikšminga praeities detalė. Manęs dažnai klausia, kokia iš to nauda. Atsivertus turizmo gidą ir pamačius, kad Lietuva turi 4 pasaulio paveldo vietoves, gaunamas reikšmingas stimulas iš karto aplankyti tą vietą. Paveldas žmonėms rūpi, jis suaugęs su bendruomenių savastimi. Jis aistringai ginamas, dėl jo kyla konfliktai, estetiniai, ekonominiai nesutarimai, atsiranda bylos. Paveldas yra kur kas daugiau nei betonas ir akmenys, tai – sielos tęsiniai“, – sako dailininkas, filosofas, politikas dr. Arūnas Gelūnas. Kartu su juo Vilniaus knygų mugėje vykusioje diskusijoje „Europos kultūros paveldas: išsaugoti, aktualizuoti ir perduoti ateities kartoms“ kalbėjosi kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, darnios miestų plėtros praktikė-urbanistė dr. Elena Archipovaitė ir architektūros istorikas dr. Vaidas Petrulis.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Kelsime istorinius, politinius klausimus, jie bus susiję su kartų skirtumais, mūsų santykiu su praeitimi. Auditorija ant scenos matys asmenines istorijas, kurios yra stipresnės. Nes jei šis žmogiškasis aspektas nėra pakankamai stiprus, viskas gali tapti tuščiu simbolizmu“, – sako vengrų režisierius Árpádas Schillingas, Valstybiniame Jaunimo teatre pristatantis premjerą „Autonomija“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Kaip sukurti iliuziją, kad knyga yra verta 19–20 eurų? Juk nemokėsi tiek už kišeninį formatą, ar ne? Tada knyga ir išpučiama taip pat, kaip anksčiau turguose čigono arklys – bent taip skaičiau lietuvių literatūroje“, – įspūdžiais iš Vilniaus knygų mugės komentare dalijasi meno kritikas Vaidas Jauniškis.„Būvimas pasaulio paveldo sąraše suteikia konteksto pojūtį. Vilniaus miesto istorinis centras priklauso ne tik Vilniui, ne tik Lietuvai, ne tik Europai, bet visam pasauliui. Tai yra visos žmonijos reikšminga praeities detalė. Manęs dažnai klausia, kokia iš to nauda. Atsivertus turizmo gidą ir pamačius, kad Lietuva turi 4 pasaulio paveldo vietoves, gaunamas reikšmingas stimulas iš karto aplankyti tą vietą. Paveldas žmonėms rūpi, jis suaugęs su bendruomenių savastimi. Jis aistringai ginamas, dėl jo kyla konfliktai, estetiniai, ekonominiai nesutarimai, atsiranda bylos. Paveldas yra kur kas daugiau nei betonas ir akmenys, tai – sielos tęsiniai“, – sako dailininkas, filosofas, politikas dr. Arūnas Gelūnas. Kartu su juo Vilniaus knygų mugėje vykusioje diskusijoje „Europos kultūros paveldas: išsaugoti, aktualizuoti ir perduoti ateities kartoms“ kalbėjosi kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, darnios miestų plėtros praktikė-urbanistė dr. Elena Archipovaitė ir architektūros istorikas dr. Vaidas Petrulis.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Kaip reklamuoti miestą? Kaip žmogų priversti aiktelėti iš nuostabos? Kaip vienu sakiniu ar nuotrauka pasakyti tai, kas svarbiausia? Į visus šiuos klausimus gali atsakyti reklamos specialistai. Vieni jų – Skaistė Kaurynaitė ir Jurgis Ramanauskas – neseniai socialiniuose tinkluose sukėlė tikrą audrą pristatę savo reklamą Vilniui, joje pavadinę šalies sostinę Europos G tašku. Šios reklamos kūrėjų klausime, kaip gimsta auksinės idėjos ir ar teisingas požiūris, kad reklama tėra žmonių kvailinimo įrankis.Dar laidoje – interneto žiniasklaidos įdomybės bei pokalbiai su klausytojais aktualiomis temomis.

Kaip reklamuoti miestą? Kaip žmogų priversti aiktelėti iš nuostabos? Kaip vienu sakiniu ar nuotrauka pasakyti tai, kas svarbiausia? Į visus šiuos klausimus gali atsakyti reklamos specialistai. Vieni jų – Skaistė Kaurynaitė ir Jurgis Ramanauskas – neseniai socialiniuose tinkluose sukėlė tikrą audrą pristatę savo reklamą Vilniui, joje pavadinę šalies sostinę Europos G tašku. Šios reklamos kūrėjų klausime, kaip gimsta auksinės idėjos ir ar teisingas požiūris, kad reklama tėra žmonių kvailinimo įrankis.Dar laidoje – interneto žiniasklaidos įdomybės bei pokalbiai su klausytojais aktualiomis temomis.

Vilniui šiandien sukanka 695-eri metai. Mažomis algomis nepatenkinti Klaipėdos socialiniai darbuotojai surengė piketą prie savivaldybės. Vilniuje diskutuojama apie smurto šeimoje problemas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien pasaulio ekonomikos forume dalyvaus pagrindinėje diskusijoje, kur kartu su kitais lyderiais kalbės apie valstybių bendradarbiavimo skatinimą. Latvijos vyriausybė pritarė planui pradėti reformas šalies mokyklose.

Kokį pavyzdį Vilniui rodo Kaunas?Pastaruoju metu Laikinoji sostinė istorinei sostinei ne kartą parodė kaip galima ir reikia tvarkytis mieste. Ar išties Vilniui tenka vytis Kauną? Kaip kovojama su didžiausiais sostinės skauduliais? Į klausimus atsakys laidos svečias Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Kokį pavyzdį Vilniui rodo Kaunas?Pastaruoju metu Laikinoji sostinė istorinei sostinei ne kartą parodė kaip galima ir reikia tvarkytis mieste. Ar išties Vilniui tenka vytis Kauną? Kaip kovojama su didžiausiais sostinės skauduliais? Į klausimus atsakys laidos svečias Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Iniciatyva „Vilniaus kontekstai“.Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraščio „Metai“ apžvalga. Renginys „Gyvoji biblioteka“.Pokalbis su metraštininku Albinu Kentra, apdovanotu Šv. Kristoforo statulėle už gyvenimą, skirtą Vilniui.„Klasikos enciklopedija“: svingo karalius Benny Goodman (Benis Gudmanas).

Kai XVI a. pradžioje Vilniui iškilo rimtas pavojus, Lenkijos karalius bei Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras nusprendė statyti gynybinius įtvirtinimus. Kai patys miestiečiai kreipėsi į valdovą, prašydami leidimo statyti Vilniaus gynybinę sieną, abejonių neliko. Pats Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila apjojo miestą ir pažymėjo gynybinės sienos, vartų ir bokštų statybos vietas, ten, kur buvo svarbiausių kelių sostinės pradžios.Šiandien iš didelio Vilniaus gynybinio komplekso teliko Aušros vartai ir keli gynybinės sienos fragmentai. Dar ir šiandien, vykdomi archeologiniai kasinėjimai, tai patvirtina ir praplečia žinias apie to meto žmonių gyvenimą ir elgseną. Anot architektės Gražinos Kirdeikienės, viską atkasti ir surasti nebūtina, tiesiog kartais reikia pasitikrinti, patvirtinti kai kuriuos faktus ir palikti archeologinių radinių ateinančioms kartoms.Su archeologu dr. Kęstučiu Katalynu pasivaikščiosime palei Vilniaus gynybinės sienos fragmentus nuo bastėjos iki Aušros vartų, vienintelių išlikusių iš didelio gynybinio komplekso, nuo kurių kelias vedė į Medininkus, į rytines ir pietines Lietuvos valdas.

Kai XVI a. pradžioje Vilniui iškilo rimtas pavojus, Lenkijos karalius bei Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras nusprendė statyti gynybinius įtvirtinimus. Kai patys miestiečiai kreipėsi į valdovą, prašydami leidimo statyti Vilniaus gynybinę sieną, abejonių neliko. Pats Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila apjojo miestą ir pažymėjo gynybinės sienos, vartų ir bokštų statybos vietas, ten, kur buvo svarbiausių kelių sostinės pradžios.Šiandien iš didelio Vilniaus gynybinio komplekso teliko Aušros vartai ir keli gynybinės sienos fragmentai. Dar ir šiandien, vykdomi archeologiniai kasinėjimai, tai patvirtina ir praplečia žinias apie to meto žmonių gyvenimą ir elgseną. Anot architektės Gražinos Kirdeikienės, viską atkasti ir surasti nebūtina, tiesiog kartais reikia pasitikrinti, patvirtinti kai kuriuos faktus ir palikti archeologinių radinių ateinančioms kartoms.Su archeologu dr. Kęstučiu Katalynu pasivaikščiosime palei Vilniaus gynybinės sienos fragmentus nuo bastėjos iki Aušros vartų, vienintelių išlikusių iš didelio gynybinio komplekso, nuo kurių kelias vedė į Medininkus, į rytines ir pietines Lietuvos valdas.

Šįkart "Literatūros akiračiuose" kalbėsime apie žinomo poeto, publicisto, vertėjo, literatūros tyrinėtojo Tomo Venclovos knygą "Vilnius: asmeninė istorija". Tai jau trečioji autoriaus knyga, dedikuota Vilniui.

Šįkart "Literatūros akiračiuose" kalbėsime apie žinomo poeto, publicisto, vertėjo, literatūros tyrinėtojo Tomo Venclovos knygą "Vilnius: asmeninė istorija". Tai jau trečioji autoriaus knyga, dedikuota Vilniui.

Šioje "Literatūros akiračių" laidoje pristatysime žinomo poeto, publicisto, vertėjo, literatūros tyrinėtojo, Heilio universiteto profesoriaus Tomo Venclovos knygą "Vilnius. Asmeninė istorija". Tai jau trečioji autoriaus knyga, dedikuota Vilniui. Visas knygas išleido Raimondo Paknio leidykla. Naują savo leidinį autorius pristatė Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje.

Šioje "Literatūros akiračių" laidoje pristatysime žinomo poeto, publicisto, vertėjo, literatūros tyrinėtojo, Heilio universiteto profesoriaus Tomo Venclovos knygą "Vilnius. Asmeninė istorija". Tai jau trečioji autoriaus knyga, dedikuota Vilniui. Visas knygas išleido Raimondo Paknio leidykla. Naują savo leidinį autorius pristatė Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje.