Podcasts about atsiminimai

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su Europos klimato pakto ambasadore, dėvėtų drabužių entuziaste Auguste Barbora Budriene.Pokalbis apie rinkimus Rusijoje su Laisvos Rusijos forumo bendraįkūrėju Ivan Tyutrin.2024-uosius Lietuvių tautosakos archyvas paskelbė egodokumentikos metais ir kviečia žmones pasidalyti savo šeimos archyvuose išlikusiais laiškais, dienoraščiais, atsiminimais ir pan.Ką nacionalinė Lietuvos žurnalistų apklausa atskleidžia apie jų darbo sąlygas ir profesinę etiką? Kiek žurnalistų užsiima savicenzūra, ką sako apie patiriamas įvairias įtakas? Kiek gyvybinga žiniasklaida kaip socialinė institutucija? Apie visa tai rašoma monografijoje „Žurnalistika Lietuvoje. Žurnalistų laisvė, saugumas ir įtakos“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Violeta Tapinienė yra sakiusi, kad mėgsta gyventi prisiminimais, bet ilgą laiką jų neišguldė į knygą – ilgai galvojo, kaip užrašyti prisiminimus, kad jie nebūtų naudingi jai.Dabar ji rankose laiko knygą „Susigrąžinto laiko blyksniai“, vildamasi, kad jai pavyko tokius prisiminimus iš praeities ištraukti.„Pirmame sakinyje“ su Violeta Tapiniene kalbamės apie atmintį ir joje kaip blyksniai pasirodančius artimuosius, literatūrą ir darbą mokykloje. Apie mėgstamą Charles`ą Baudelaire`ą, nemėgstamą Antaną Škėmą ir nieko vertą „Kalvio Ignoto teisybę“.Nuotraukos autorė – Guoda Kavaliauskaitė.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m.Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m.Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Vakar Vilniaus rotušėje prisiminta teatrologė, visuomenininkė Irena Veisaitė. Čia kartu buvo pristatyta ir Redos Pabarčienės sudaryta bei lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleista knyga „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“.Sausio 12 d. valstybinis choras „Vilnius“ pristato tris Baltijos šalis jungiančią premjerą – „Baltijos mišias“. Pasakoja choro „Vilnius“ meno vadovas Artūras Dambrauskas ir kompozitorius Donatas Zakaras.Lietuvos kultūros taryba švenčia savo dešimtmetį. Apie tai, kaip atrodė šios organizacijos pradžia, ir tai, kokiomis vizijomis šiandien gyvena LKT, kalbamės su pirmąja LKT pirmininke, Lietuvos respublikos kultūros viceministre Daina Urbanavičiene ir dabartine LKT pirmininke Asta Pakarkyte.Feministinis žvilgsnis į šiuolaikinės kultūros banalybes ir klišes Mimi Cave filme „Šviežia“. Filmo herojai ir žiūrovai muzika, įvaizdžiais ir prasidedančia meilės istorija įviliojami į vojeristinius spąstus, o pop melodijomis lyg prieskoniais barstomos kanibalo vakarienės, kuriomis ir mes mėgaujamiės, jei tik visa tai mums atrodo „šviežia“.Daugiau nei tris dešimtmečius gyvuojančio fortepijoninio dueto narė, lietuvių kompozitorių muzikos puoselėtoja, mylima dėstytoja – visa tai sutelpa pianistės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prorektorės Rūtos Rikterės asmenyje. Ko dar apie ją nežinome? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Tomas Venclova: „Turbūt vienas iš pačių pirmųjų atsiminimų mano gyvenime – kaip vokiečiai numušė rusų lėktuvą. Taip susideda, kad dabar jau gyvenimas eina aiškiai prie galo, bet paskutiniai atsiminimai, matyt, irgi siesis su karu.“Poetas kalba apie karą Ukrainoje, du simetriškus režimus – Hitlerio ir Putino, propagandos suvedžiotą visuomenę, neišsipildžiusius lūkesčius, kad Rusija pasikeis, ir vienodą visų imperijų baigtį.Pirmoji pokalbio dalis.Redaktorius Julius Sasnauskas

Juozas Urbšys. „Atsiminimai“. Ištraukas skaito Giedrius Arbačiauskas.

Juozas Urbšys. „Atsiminimai“. Ištraukas skaito Giedrius Arbačiauskas.

Juozas Urbšys. „Atsiminimai“. Ištraukas skaito Giedrius Arbačiauskas.

Juozas Urbšys.„Atsiminimai. Lietuva lemtingaisiais 1939-1940 metais.“ Tai tiesioginio įvykių dalyvio, paskutinio nepriklausomos Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministro liudijimas apie dramatiškiausius Lietuvos istorijos epizodus. Ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Tremties archyvas.Iš Marijos Litvinaitienės atsiminimų „Sibiras“ skaito aktorė Eglė Gabrėnaitė. Laidą parengė Vida Mikšytė, Inga Tamulevičienė ir Sonata Jadevičienė.

Tremties archyvas.Iš Marijos Litvinaitienės atsiminimų „Sibiras“ skaito aktorė Eglė Gabrėnaitė. Laidą parengė Vida Mikšytė, Inga Tamulevičienė ir Sonata Jadevičienė.

Tremties archyvas.Iš Marijos Litvinaitienės atsiminimų „Sibiras“ skaito aktorė Eglė Gabrėnaitė. Laidą parengė Vida Mikšytė, Inga Tamulevičienė ir Sonata Jadevičienė.

Laisvės gynėjų dienos proga Timūras pasakoja apie lemtingus 1991 metų sausio įvykius, dalijasi žmonių atsiminimais, taip pat nepamiršta ir naujienų, kuriose Estijos premjero bėdos ir lietuvių džiaugsmai Dakaro ralyje.

Rimanto Šavelio knyga „Geriu žalią tylą. Atsiminimai apie Paulių Širvį ”. Ištraukas skaito autorius.

Rimanto Šavelio knyga „Geriu žalią tylą. Atsiminimai apie Paulių Širvį ”. Ištraukas skaito autorius.

Vilniaus universiteto Klasikų asociacijos išleista knyga „Jonas Dumčius. Iš rankraščių palikimo: atsiminimai, laiškai ”. Ištraukas skaito aktorius Sigitas Kubilius.

„Kitas žmogus niekada nebus toks, kaip tu nori, net jeigu jis yra tavo vaikas. Taip pat kaip ir tu nesi toks, kokiu tau liepia būti tavo tėvai. Tavo laimė negali priklausyti nuo nieko. Tai – neįmanoma“, – greitakalbe mintis beria etikečių nemėgstanti Nijolė Oželytė.Pokalbyje Nijolė atvirai dalinasi atsakymo į ilgai ją persekiojusio klausimo „kas aš?“ paieškomis. Kokį atsakymą jai pavyko rasti? O kas vyksta, kai tavo išorinis gyvenimas jau yra toks, kokio galima tik pavydėti, tačiau tau vis vien jame nepatogu? „Nenorėčiau čia grįžti“, – priduria Nijolė.Pokalbio raktažodžiai: žmogaus individualumo kvestionavimas, laimės paieškos išoriniuose veiksniuose, riboto laiko ir gyvenimo prasmės santykis, kūno ir sąmonės atskyrimas, mirties baimė, gyvenimo diskomfortas, neatsakyto klausimo keliama kančia, proto ribotumas, laisvė rinktis skleisti gėrį ar blogį.PASTABA: pokalbyje minima K. G. Jungo knyga „Atsiminimai, vizijos, apmąstymai“.Pratęsk pokalbius – tapk podkasto draugu www.patreon.com/letipokalbiai.Interviu ir montažo autorė – Urtė KaralaitėGarso reikalų konsultantė – Kata BitowtMuzika – KomikuPodkasto klausyk Spotify, iTunes, Stitcher, Google podcasts, podkastų klausymo programėlėse ir www.karalaite.com.

Festivalis „Nepaklusniųjų žemė“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje: Romaino Rollando „Kola Brenjonas“, Michailo Bulgakovo „Šuns širdis“ bei Orhano Pamuko „Stambulas. Atsiminimai ir miestas“.Apie kinematografijos pradžią – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie miestiečių apdarus.

Trečiojo Lietuvos Respublikos Prezidento dr. Kazio Griniaus „Atsiminimai ir mintys. II tomas”. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Trečiojo Lietuvos Respublikos Prezidento dr. Kazio Griniaus „Atsiminimai ir mintys. II tomas”. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Trečiojo Lietuvos Respublikos Prezidento dr. Kazio Griniaus „Atsiminimai ir mintys. II tomas”. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

„Jaunoji karta mato Martinaitį kaip Lietuvos poezijos roko scenos žvaigždę“, – sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė Akvilė Rėklaitytė.Šiais metais pasirodė dvi naujos Marcelijaus Martinaičio knygos – jo eilėraščių rinktinė „Sutartinė“ ir „Marcelijus. Atsiminimai apie Marcelijų Martinaitį“. Apie šių dviejų knygų rengimą, apie M. Martinaičio portretą ir mitus jaunųjų akyse kalbamės su šių dviejų knygų rengėjais Fausta Radzevičiūte, Giedriumi Geniu, Akvile Rėklaityte. Koks M. Martinaičio portretas formuojasi iš jį prisimenančių žmonių tekstų? Ar M. Martinaičio kūryba jaunajai kartai kalba ką kita negu kad iki šiol yra perskaityta? Ką sako Martinaičio eilėraščių skaitymo maniera? Laidoje taip pat skambės Marcelijaus Martinaičio skaitomi eilėraščiai.

„Jaunoji karta mato Martinaitį kaip Lietuvos poezijos roko scenos žvaigždę“, – sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė Akvilė Rėklaitytė.Šiais metais pasirodė dvi naujos Marcelijaus Martinaičio knygos – jo eilėraščių rinktinė „Sutartinė“ ir „Marcelijus. Atsiminimai apie Marcelijų Martinaitį“. Apie šių dviejų knygų rengimą, apie M. Martinaičio portretą ir mitus jaunųjų akyse kalbamės su šių dviejų knygų rengėjais Fausta Radzevičiūte, Giedriumi Geniu, Akvile Rėklaityte. Koks M. Martinaičio portretas formuojasi iš jį prisimenančių žmonių tekstų? Ar M. Martinaičio kūryba jaunajai kartai kalba ką kita negu kad iki šiol yra perskaityta? Ką sako Martinaičio eilėraščių skaitymo maniera? Laidoje taip pat skambės Marcelijaus Martinaičio skaitomi eilėraščiai.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai”. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai”. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai”. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai”. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai”. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai”. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai”. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai”. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai”. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai”. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

„Mano gyvenimas – tai pasąmonės saviraiškos istorija,“ – sakė K.G. Jungas. Su jungiškosios krypties psichoanalitike Elona Ilgiuviene pristatome K.G. Jungo autobiografinę knygą „Atsiminimai, vizijos, apmąstymai“.Apie buriatų pasaulėjautą pasakoja dizaineris, grafikas, fotografas Andrejus Marchotinas.

„Mano gyvenimas – tai pasąmonės saviraiškos istorija,“ – sakė K.G. Jungas. Su jungiškosios krypties psichoanalitike Elona Ilgiuviene pristatome K.G. Jungo autobiografinę knygą „Atsiminimai, vizijos, apmąstymai“.Apie buriatų pasaulėjautą pasakoja dizaineris, grafikas, fotografas Andrejus Marchotinas.