Podcasts about Vieno

Vieno seanso metu žiūrovai išvys net penkias absurdiškai juokingas, veiksmo kupinas ir giliai jaudinančias trumpas istorijas, kuriose bus nesunku atpažinti gyvenimiškas situacijas. Apie tai pasakoja Trumpo kino koordinatorė Akvilė Būgaitė.

Lietuvos kariuomenė praneša, kad po šarvuočio suradimo tęsiama paskutinio dingusio JAV kario paieškos operacija. Vakare iš įvykio vietoje nuskendęs M88 paruoštas pakrovimui ir išvežimui, prie paieškų prisijungė Lenkijos inžinieriai. Naktį prie paieškų taip pat prisijungė du Estijos policijos K9 atstovai su tarnybiniais šunimis, taip pat trečias amfibinis ekskavatorius su šukomis.O kaip Jungtinių Valstijų žiniasklaida reaguoja į Lietuvoje žuvusius amerikiečių karius?Jungtinų Valstijų prezidento Donaldo Trumpo sprendimas nutraukti finansavimą Laisvosios Europos/Laisvės radijui palietė ir dvidešimt Vilniuje dirbančių Baltarusijos žurnalistų. Jų likimas kol kas neaiškus. Prieš kelerius metus Lietuvoje atidarytas biuras iš kurio informacija radijui rengiama daugiausia baltarusi kalba. Koks šių žurnalistų likimas?Nuo šiandienos jau galima važiuoti su vasarinėmis padangomis. Kelių eismo taisyklės numato, kad su vasarinėmis padangomis galima važiuoti jau nuo balandžio 1-osios, o nuo balandžio 10 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Tuo metu sinoptikai nuo savaitgalio naktimis dar prognozuoja minusinę temperatūrą. Taigi, ar keičiate padangas į vasarines jau balandžio pirmąją, ar laukiate, kol tikrai nebebus fiksuojama minusinė temperatūra?Lietuvoje pradėjo veikti e.sveikatos mobilioji programėlė. Jos iniciatoriai sako, kad programėlė mažins administracinę naštą medikams bei spręs eilių problemą. Medikų organizacijų atstovai abejoja, ar programėlė padės sumažinti eiles. O ką apie naujovę mano ir patys gyventojai?Šį mėnesį „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai domisi, kaip pasiruošti krizinėmis situacijomis. Slėptuvę įsirengti galima ir savo namo kieme. Tokį statinį siūlo ir Lietuvoje veikiančios bendrovės. Teigiama, kad ją įkasus pakankamai giliai, slėptuvė gali apsaugoti ir nuo bombardavimo, o gyventi ten galima tol, kol užteks maisto ir vandens atsargų.Ved. Rūta Kupetytė

JAV ir Rusijos pareigūnai Saudo Arabijoje pradėjo derybas dėl galimo ugnies nutraukimo daugiau kaip trejus metus trunkančiame Maskvos kare prieš Ukrainą.Rusijos kariai pastarąją parą mažiausiai 11-ka kartų apšaudė Sumų sritį. Sumų karinė administracija skelbia, kad atakuotos pasienio teritorijos, užfiksuota 19-ka sprogimų. Iš pasienio gyvenviečių toliau evakuojami žmonės.Naujasis Kanados ministras pirmininkas Markas Karnis skelbia pirmalaikius rinkimus, kurie vyks balandžio 28-ąją. Balsavimu politikas sako prašantis tvirto kanadiečių mandato tvarkytis su Donaldu Trampu ir jo sukelta krize, kurią Kanados premjeras vadina didžiausia pastaraisiais metais.Kauno rajono Noreikiškių gyventojai jau porą metų dėl vandens kovoja su jo tiekėju - įmone „Noreikiškių kaimynai". Vandens kaime dažnai nebūna arba jis bėga silpna srove, todėl žmonės negali nusiprausti, atlikti buities darbų.Ved. Karolina Panto

Lietuvoje gali atsirasti dar viena laisva diena. Panašu, kitos laisvos dienos sąskaita. Vyriausybė jau pritarė Seimo Pirmininko S. Skvernelio iniciatyvai į švenčių sąrašą įtraukti Laisvės gynėjų dieną Sausio 13-ąją. Bet kartu rekomendavo atsisakyti kito laisvadienio – Vėlinių dienos lapkričio 2-osios. Gerai tai ar blogai? Kiek išvis reikia nedarbo dienų? Diskutuoja Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė, advokatų kontoros „WALLESS“ teisininkė Karolina Mickutė ir Profesinių sąjungų konfederacijos laikinasis pirmininkas Audrius Gelžinis.Ved. Irma Janauskaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Eidamas 79-uosius metus mirė kino režisierius Davidas Lynchas.26-oji kauniečių rašytojų Vieno lito literatūrinė premija atiteko rašytojai Linai Navickaitei-Greičiuvienei už knygą „Ketvertas su paukščiu: naujoji ir senoji salų istorija“.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Carlos'o Fuentes apysaką „Aura“ ir amerikiečių rašytojos Sandros Newman romaną „Džulija“.Baigėsi atranka į pirmą kartą vykdomą „Vilnius Fellowship programą”, kuri vasario 25-28 dienomis vyks Vilniuje.Dreverna pradeda savo kaip Mažosios Lietuvos kultūros sostinės metus.Kaune duris atveria atnaujina Japonijos diplomato Čiunės Sugiharos namų ekspozicija.VU Filologijos fakultete beveik keturiasdešimt lituanistikos gerbėjų iš įvairių šalių susirinko į kasmet vykstančius lietuvių kalbos kursus.Gitaristai Mindaugas Stumbras ir Chris Ruebens pristato savo bendrą albumą „Strung out“.Ved. Marius Eidukonis

Studijā satiksmes ministra padomnieks Edgars Klētnieks ("Progresīvie").

En la 1353-a E_elsendo el la 10.10.2024 ĉe www.pola-retradio.org: • En la interparolo kun Duncan Charters, la prezidanto de UEA, ni referencas al la Simpozio pri handikapabloj okazinta dum la pariza paraolimpiko, al kiu kontribuon alportis ankaŭ UEA,  unuavice kiel servopreta kunlaboranto. • Nia felietono pri koninda polo referencas al la figuro de Witold Pilecki, pola oficiro i.a. malliberigito kaj kunorganizinto de la rezista movado en la germana koncentrejo Auschwitz. Liaj raportoj pri holokaŭsto, jam dummilte atingis Usonon kaj Brition. La reredaktitan tekston ni pretigis laŭ instigo de Edmond Ludwig el Francio. • En la kulturkroniko ni informas pri la ekspozicio „Rembrandt-Hoogstraten. Koloro kaj iluzio” en Vieno, en kiu estas prezentata i.a Rembrandt-tolaĵo el la polaj kolektoj; pri pola skulptisto Franciszek Duszeńko, unu el kulturagantoj aparte omaĝotaj en 2025; pri  nova funkcio de la direktoro de la Pola Nacia Bilioteko kiel vicprezidanto de la Konferenco de la Direktoroj de CDNL. • Muzike akompanas nin fragmente la kanzono „La lasta somero” de Martin kaj la Talpoj, kiu hodiaŭ estis prezentita de Vinilkosmo kiel oficiala muzikvideo: https://www.vinilkosmo-mp3.com/eo/pop... La interreta foto prezentas la tolaĵon de Rembrandt „Knabino en bildokadro”, kiu estis pruntita por la ekspozicio „Rembrandt - Hoogstraten. Koloro kaj iluzio” en Vieno. • En unuopaj rubrikoj de nia paĝo eblas konsulti la paralele legeblajn kaj aŭdeblajn tekstojn el niaj elsendoj, kio estas tradicio de nia Redakcio ekde 2003. La elsendo estas aŭdebla en jutubo ĉe la adreso: https://www.youtube.com/results?q=pola+retradio&sp=CAI%253D I.a. pere de jutubo, konforme al individua bezono, eblas rapidigi aŭ malrapidigi la parolritmon de la sondokumentoj, transsalti al iu serĉata fragmento de la elsendo.

Laidoje praeito amžiaus 8 dešimtmečio anglų, amerikiečių roko ir popmuzikos dainų autoriai, grupės, pasižymėję kokia tik viena ypač skambia daina, kurios sėkmės, kartais pasaulinio masto populiarumo kūrėjai, atlikėjai tiesiog negalėjo pakartoti – kas tapo apibūdinama „one hit wonder“ (vieno hito stebuklas). Toks didžiulis vienos dainos žinomumas neretai užgožė visus kitus tiek pat įdomius dainininko įrašus.Ved. Lukas Devita

Tiriamas dar vienas galimas pasikėsinimas į Donaldo Trumpo gyvybę.Vidurio Rytų Europoje tęsiantis potvyniams, pranešama apie pirmąją auką Čekijoje. Po kelias dienas trukusių liūčių patvinus upėms, keliose šalyse žuvo mažiausiai 10 žmonių, sunaikinti namai, įgriuvo tiltai. Austrijoje vandens lygis per naktį nukrito, tačiau pareigūnai ruošiasi antrai katastrofos bangai, nes artimiausiomis valandomis laukiama smarkesnio lietaus.Rusijai atakavus Charkivą, naujausiomis žiniomis, žuvo žmogus, sužeisti dar mažiausiai 42 asmenys.Skelbiama, kad Rusijos pajėgos atakavo daugiabutį, ten kilo gaisras. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad daugiabučiui smogta aviacine bomba. Pokalbis su Charkive esančiu LRT RADIJO bendradarbiu Eldoradu Butrimu.Nuo vasario Lietuvoje pradėjusi veikti skambučių linija sulaukė 339 pranešimų apie narkotikų platinimą. Pradėta 30 ikiteisminių tyrimų, 26 asmenys sulaukė įtarimų.Vokietija nuo šiandien šešiems mėnesiams sugriežtina visų sausumos sienų kontrolę, siekdama apriboti neteisėtą migraciją ir reaguodama į neseniai įvykdytus teroro išpuolius.Apie 10 procentų visų nustatomų onkologinių susirgimų yra paveldimi. Jų galima išvengti, atlikus genetinį testą ir pasitikrinus vėžio paveldimumą.Tuo metu Kauno klinikose pristatytas naujas, Lietuvoje dar netaikytas prostatos vėžio diagnostikos metodas.Ved. Karolina Panto

Rugpjūčio 27-ąją minime žymaus Lietuvos prozininko, publicisto, vieno ryškiausių lietuvių rašytojų marinistų – Igno Pikturnos 100-ąsias gimimo metines. Apie svarbią Lietuvai asmenybę ir kuriamą radijo dokumentiką kalbamės su jo brolio anūke aktore Alvyde Pikturnaite ir teatro režisieriumi Naubertu Jasinsku.„Kapanokis pasaulyje, kuriame nėra logikos“, – taip režisieriaus Yorgo Lanthimo filmų sukeliamą pojūtį apibūdina kino kritikas Vladas Rožėnas. Galima sakyti, kad šis kino kūrėjas pastaruoju metu yra „ant bangos“ – per gana trumpą laiką pasirodė net du jo filmai: „Oskaruose“ sužibėję „Prasti reikalai“ bei neseniai kino teatruose rodytas „Malonės rūšys“. Reaguodamas į šio režisieriaus aktualumą, „Skalvijos“ kino centras nutarė pakviesti į jo filmų retrospektyvą „Visi žaidimai turi savo taisykles“. Daugiau pasakoja Indrė Kaminckaitė.LRT KLASIKA tęsia 6 pasakojimų ciklą, skirtą Lozoraičių metams paminėti. Kalbant apie Lozoraičius, dažnai akcentuojami šeimos vyrai, tačiau labai svarbus ir moterų indėlis, turėjęs didelę reikšmę ir Lietuvos istorijai. Kaip Vincenta Lozoraitienė tapo aktyviausia Moterų tarybos pirmininke tarpukario Lietuvoje? Kokias duris savo vyrams Stasiui jaunesniajam ir Kaziui atverdavo jų žmonos Daniela ir Giovanna? Klausomės jau paskutinio Donato Puslio parengto ciklo „Lozoraičiai“ pasakojimo.Ne vienas režisierius vis dažniau demonstruoja talentus ir kitose, dažniau meno sferose - muzika kaip neatsiejama filmų dalis jau 100-metį patraukia ir pačius filmų kūrėjus. Kai kurie jų – renka patys muziką savo filmams arba laisvalaikiu groja kokioje nors grupėje. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Jimo Jarmušo muzikinę karjerą, per kurią jis ne tik išbandė įvairiausius stilius, bet ir dažnai kalba savo filmuose per muziką arba apie muziką, kurdamas išskirtinai ne tik vizualius, bet ir muzikinius filmus, pasiūlydamas žiūrovui pažvelgti į muzikos istoriją kiek kitaip.Rubrikoje „Be kaukių“ artėjančios Laisvės dienos proga lankosi Lietuvos kariuomenės kapitonė Eglė Trataitė-Žebelienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Vieno hektaro ekologinį šilauogių ūkį ,,SKINU“ Trakų rajone puoselėja Marius Akelis su šeima ir sako, kad auginimas ekologiškai pareikalavo nemažai kantrybės ir investicijų. Pagaliau po 8 metų sunkaus darbo, jau kelis sezonus džiaugiasi gausiu uogų derliumi. Nors uogos ir ekologiškos, jų parduoti už didesnę kainą neišeina, bet šeima vertina žmones, kurie renkasi ekologiškas uogas.Retas žino, kad Panevėžio miesto pašonėje kitados buvo Staniūnų dvaras. Nuo 19-to amžiaus pradžios iki 20-to amžiaus ketvirto dešimtmečio pabaigos jį valdė kelios grafų Keizerlingų kartos. Apie šią istorinę vietą viešai prieinamos informacijos mažai, tad dvi iniciatyvios moterys – Vilija Petkūnienė ir Gitana Zavežienė - parengė edukaciją “Skanios dvaro istorijos”.Rubrika ,,Miestietis kaime”. Ūkio Ožkų pieva įkūrėjai ir sūrių gamintojai Laima ir Darius Kubrakovai miestietišką gyvenimą Vilniuje panūdo keisti į gyvenimą kaime, tikėdamiesi romantikos. Labiausiai juos džiugino galimybė turėti daug augintinių. Pradžioje neplanavo imtis žemės ūkio veiklos, bet gyvenimas tolo nuo miesto ir porai teko ieškoti pragyvenimo šaltinio kaime, tad ir įkūrė Ožkų pieno ūkį Vindžiūnų kaime, Šalčininkų rajone.Ved. Rūta Simanavičienė

Viešpaties angelas prabilo į Pilypą ir pasakė: „Kelkis ir nueik vidurdienį prie vieškelio, kuris eina iš Jeruzalės į Gazą. Jis visiškai tuščias.“ Susiruošęs jis išėjo. Ir štai bevažiuojąs etiopas eunuchas, Etiopijos karalienės Kandakės dvariškis, viso jos iždo valdytojas. Jis buvo atvykęs į Jeruzalę pasimelsti, Apd 8, 26-27

Europos Sąjungos užsienio politikos įgaliotine turėtų tapti Estijos premjerė Kaja Kallas. Kokia ji? Koks jos politinis kelias iki vieno aukščiausių postų ES? Apie K.Kallas pasakoja LRT RADIJO bendradarvbis Estijoje Vaidas Matulaitis.Uogų sezonas. Kokios uogos sveikiausios ir kaip jas ruošti žiemai? Apie tai kalbamės su gydytoja dietologe Jūrate Dobrovolskiene ir poetu Gintaras Bleizgiu.Po daugiau kaip dviejų dešimtmečių pertraukos Norvegija nusprendė vėl kaupti grūdų atsargas, kad ištikus nelaimei šalies gyventojams nepritrūktų maisto. Pokalbyje dalyvauja Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.Projekto „LRT ieško sprendimų“ kolegos šįkart domisi, kaip galima kovoti su vartotojiškumu ir daiktų švaistymu. Bendruomenių daiktų mainymosi iniciatyvos Lietuvoje – vis labiau populiarėjantis dalykas. Tai ne tik padeda kovoti su aplinkosaugos problemomis, bet ir augina tarpusavio ryšį. Blusturgiais ir daiktomatais Vilniuje, pasidomėjo kolegė Ieva Radzevičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaune šiandien prasideda šimtmečio dainų šventės savaitė. Kaip didieji kultūriniai renginiai skatina turizmą Lietuvoje ir didina šalies žinomumą?Dailininkas ir dailėtyrininkas Justinas Vienožinskis į Lietuvos istoriją įėjo ir kaip Kauno meno mokyklos steigėjas. Šiandien čia Kauno kolegijos Menų akademijos studentai, viena jų, grafikos dizainerė Armanda Klimavičiūtė sukūrė vizualinį stilių Vienožinskio gimtojoje sodyboje veikiančiam muziejui.„Atrodytų, kad iš plakato būdavo reikalaujama ideologiškai angažuoto turinio, tačiau plastikos prasme, tai buvo labai moderni kalba“, – apie okupacijos laikotarpio studentiškus plakatus Lietuvoje sako Vilniaus dailės akademijos muziejaus direktorius Vidas Poškus. Kokios tendencijos vyravo to meto plakatuose?Pasaulio kultūros apžvalga.„Tu atrodai kaip paveikslas“ ir „Tu atrodai kaip klounas“. Kokiomis aplinkybėmis ištartume šiuos sakinius ir ką jie mums reiškia? Komentarą apie tai, kaip vartojame žodžius ir įtvirtiname smurto formas prieš tam tikras meno šakas, parengė režisierius Gildas Aleksa.Kaip renkamos liaudies dainos ir folkloras? Kaip randami senų dainų dar prisimenantys žmonės? Etnomuzikologė ir LMTA muzikinio folkloro archyvo vadovė Varsa Liutkutė-Zakarienė pasakoja, kas vyksta per folkloro užrašymo ekspedicijas, kaip jos organizuojamos ir kokių netikėtų nutikimų jų metu įvyksta.Rūta Elijošaitytė-Kaikarė net atostogų metu neatostogauja – ruošiasi įvairiems šių ir kitų metų tarptautiniams literatūros renginiams. Tarp jų – Vilniaus knygų mugė, literatūros forumas „Šiaurės vasara“ ir UNESCO literatūros miestų kongresas. Rūtos vadovaujame įstaiga „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ šiemet turėtų perimti trijų sostinės memorialinių muziejų valdymą, anot Rūtos, pasipiktinimas šiais pokyčiais ir juos lydėjusia klaidinga viešumoje paskleista informacija, nors ir nuslūgęs, bet vis dar jaučiamas. Su Rūta Elijošaityte-Kaikare prisėdome pakalbėti apie literatūros miestus, Vilniaus tapatybę šalyje ir užsienyje formuojančią literatūrą, memorialinių muziejų vaidmenį šiuolaikybėje, prieštaringai vertinamų asmenybių palikimo įprasminimą ir, žinoma, vasaros skaitinius.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Jėzus meiliai pažvelgė į jį ir pasakė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik parduok visa, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane[i1].“ Mk 10, 21

Vokietijos kancleris Olafas Šolcas generolo Silvestro Žukausko poligone su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė Vokietijos indėlį stiprinant Lietuvos saugumą, Vokietijos brigados nuolatinio dislokavimo šalyje procesą, paramos Ukrainai klausimus. Pasak prezidento, Vokietijos brigados dislokavimas šalyje yra pagrindinis Lietuvos prioritetas.Sveikatos apsaugos ministerija pristatė veiksmų planą siekiant spręsti gydytojų ir slaugytojų trūkumą. Norint pritraukti reikiamus specialistus, bus apmokama studentų ir gydytojų rezidentų studijų kaina mainais į įsipareigojimą baigus studijas dirbti įstaigoje sutartą laikotarpį. Tuo metu medicinos įstaigų atstovai tikina, kad ministerijos pristatytų priemonių neužteka.Saulės elektrines turintys gyventojai skundžiasi, kad sistemos kartais atsijungia ir niekas nepaaiškina kodėl. ESO atstovai siūlo pasidomėti, ką veikia kaimynai.Praeitą savaitę Europos Sąjunga oficialiai paskelbė naujojo eIDAS reglamento tekstą, kuris automatiškai turi įsigalioti po 20ies dienų nuo balsavimo. Šiuo reglamentu bendrija įteisina trečią dokumentą asmens tapatybei patvirtinti, visų pirma skirtą skaitmeninei aplinkai. Jis galios šalia paso ir asmens tapatybės kortelės.Vieno lietuvio per metus suvalgomas mėsos kiekis tris su puse karto viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą 30ies kilogramų normą. Augalinio maisto entuziastai politikams ir sveikatos specialistams siūlo ne tik aktyviau diskutuoti apie aplinkai draugiško mitybos Lietuvoje galimybes, bet ir imtis konkrečių veiksmų.Ved. Liuda Kudinova

Keskustelemme kirjailija Elina Annolan kanssa hänen kolmannesta romaanistaan Luopuneet. Se seuraa kahden naisen elämää samassa helsinkiläisasunnossa, kahdessa eri ajassa. Vieno asuu pienen tytön ja työtävieroksuvan aviomiehen kanssa ja yrittää pitää kaunista kotia yllä sodanjälkeisessä jälleenrakennuksen ajassa. 2010-luvulla Anniina muuttaa unelmien asuntoon uuden miehensä ja tämän tyttären kanssa, mutta huomaa pian että korkeiden huoneiden ilmaan tulvii muutakin kuin auringon valoa. Puhumme kotona piilevistä vaaroista, lapsen toivomisesta ja pelonsekaisesta odotuksesta, äidiksi kasvamisesta ja tyttärenä pysymisestä, vanhempien ja lasten välisistä jatkuvista väärinymmärryksistä ja oletuksista, ja siitä,miten kirjailijan henkilökohtainen tarina kasvaa kirjallisuudeksi etäännyttämällä ja ajan myötä. Ja miten romaanin aihe saattaakin muuttua todeksi kirjailijan omassa elämässä. Osta Luopuneet https://verkkokauppa.teos.fi/sivu/tuote/luopuneet/4979719

Laukiniai, šventieji, kvapnieji ir žalieji iš Azijos, Afrikos, Europos - 170 įprastų ir labai retų rūšių bazilikų. Užtruko net 30 metų, kol Rosita Liubomirskienė iš Surviliškio miestelio (Kėdainių r.), surinko tiek skirtingų šio prieskoninio augalų rūšių. Dabar ūkyje gaminami ir žmogaus sveikatai palankesni produktai.Dar daug produktų išmetami neišnaudojus visų jų teikiamų maistinių, skoninių ar vaistinių savybių. Tai maisto švaistymas. Kaip to išvengti pasitelkus naujausias maisto gamybos technologijas, laidoje pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkai lektoriai dr. Aloyzas Velička ir dr. Marius Lasinskas.Užsienio naujienos. Bitininkavimas mieste – nauda ne tik vietos augalams, bet ir žmogaus psichikai. „Nesiekiu iš to uždirbti pinigų. Laikydama jas mėgaujuosi. Reikia mylėti ir rūpintis bitėmis“, - sako pensininkė Sherry Liu. Kad tai vyktų sklandžiai ir žmonės darytų kuomažiau klaidų, Taivane pradėtos organizuoti bitininkavimo pamokos.Ved. Kristina Toleikienė

Stāsta tulkotāja Māra Poļakova. 1919. gads Ukrainā sākās sūri. Tās teritorijā cīnījās sešas naidīgas armijas – UTR armija, sarkanā jeb padomju armija, Baltā gvarde, Polijas armija, Antantes valstu karaspēka daļas un Nestora Mahno anarhistu armija – un arī tas vēl nebija viss. Karoja arī desmitiem lielu un mazu bandu un bruņotu pulku. Kijiva togad tika ieņemta piecas reizes. Sakari ar ārpasauli bija vāji, pilsētās bija bads, ciemi noslēdzās un sargājās paši. 3. janvārī Harkivu no jauna sagrāba Sarkanās armijas daļas – un pēc trim dienām tur tika pasludināta Ukrainas Sociālistiskā padomju republika. Harkiva, līdz šim provinciāls lielmiests, kurā toni noteica krievu tirgoņi un rūpnieki, kļuva par tās galvaspilsētu. Kā raksta valodnieks Jurijs Ševeļovs: “Svešā vara, kas spiesta nomināli atzīt Ukrainu, par Ukrainas galvaspilsētu izgudrēm pasludina Harkivu: ja reiz līdz šim tā bijusi plaši vaļā atrauti vārti no ziemeļiem uz dienvidiem, tad kāpēc lai arī tagad nepildītu šo lomu? Taču ukraiņu stihiju, kas izgājusi no krastiem, vairs nevar iedzīt patriarhālās zemniecības rimtajā gultnē. Tā pieņem izaicinājumu. Harkiva ir Ukrainas galvaspilsēta? Labi. Tad padarīsim Harkivu par ukraiņu galvaspilsētu. Vēl vairāk: padarīsim to par jaunās Ukrainas simbolu un centru. Atkāpšanās vairs nebūs. [..] Harkiva būs ukraiņu Ukrainas ukrainiskā galvaspilsēta. Bija brīvciemu, viensētu un amatnieku Harkiva. Bija Harkiva – tirgoņu pilsēta neizbraucamās un neizbrienami pelēkās krievijas impērijas provincē. Tagad Hviļovijs pasludina trešo Harkivu: ukraiņu urbānisma simbolu. Nepakļāvīgās un dumpīgās Ukrainas simbolu. Dedzīgacu romantiķu paaudze, gaišzilu dzidrskropstu jaunavu paaudze devās iekarot Harkivu. Pārvarēt provinciālo rāmumu. Jūs Harkivu pasludinājāt par Ukrainas galvaspilsētu? Labi, mēs to tādu padarīsim. Mēs to piepildīsim ar ukrainisku saturu.” Uz Harkivu plūst cilvēku upes, pēc divdesmitajiem pilsētā bija jau 771 liels un mazs uzņēmums, to strādniekiem – “proletariātam”, kā toreiz lepni teica, – tika celti mājokļi. Tapa debesskrāpji Deržprom – “bāka, kas ar vilinošu uguni rāda ceļu uz rītdienu” –, “Projektu nams”, “Kooperācijas nams” – bija domāts, ka tajā atradīsies UPSR valdība; bija iecerēts “Masu darbības teātris” 6000 skatītājiem (konkursā bija iesniegti vismaz 145 projekti, turklāt 100 – no ārzemēm), projektētāju uzdevums bija izveidot tādu arhitektonisko telpu, kurā būtu iespējama “skatītāja aktivizācija”. Pilsēta pārtop acu priekšā, turklāt apbrīnojamā kārtā jaunā Harkiva aug, nenojaucot veco, tā tiek būvēta līdzās. Harkivā saradās rakstnieki un sāka iznākt grāmatas, desmitiem žurnālu un almanahu. Saradās teātra ļaudis – 1926. gadā turp tika pārcelts eksperimentālais teātris Bereziļ, kuru vadīja ģeniālais režisors un teātra pedagogs Less Kurbass. Bereziļ programma bija cīņa pret “mākslu mākslai”, izklaidēšanu un rutīnu teātrī, režisors mērķtiecīgi dodas uz avangardismu, ekspresionismu, konstruktīvismu un pat neobarokālu simbolismu. Tam vajadzīgi erudīti, spējīgi aktieri, rūpīgi pārdomātas caurspīdīgas mizanscēnas, kurās izmantotas fotogrāfijas, kino,  mūzika, gaismas – arī gaismas un videoprojekcijas – un gudri skatītāji. Harkivā Kurbasam, kopā ar izcilo dramaturgu Mikolu Kuļišu radot izrādes, kurās tika grauti padomju varas kultivētās un uztieptās pasauluzskata dogmas, neklājās viegli. Tad viņam talkā nāca radio. 1924. gada Harkivā tapa radio (pirms tam visā PSRS radio bija tikai Maskavā un Ļeņingradā). 16. novembrī tieši plkst. 19.00 pilsētas centrā no skaļruņiem, kas atradās uz namu jumtiem, atskanēja: “Hallao, hallo, hallo! Runā Harkiva, runā Harkiva, runā Harkiva! Visiem, visiem, visiem!” Diktoru toreiz vēl nebija, runāja radiotehniķis, kurš, kā jau sakarniekiem pieņemts, skaidri un skaļi atkārtoja svarīgākos vārdus; radio studijā atradās klavieres un mikrofons, nekā cita tur nebija. Taču jau pēc četriem gadiem Harkivā bija izveidots pirmais radiotīkls, vēl pēc gada pilsētā bija ap 19 radiouztvērēju (visā Ukrainā tādi bija 40). Tika izveidota Radio un telegrāfa aģentūra, kas tieši no ārzemju partneriem – nevis no Maskavas – uztvēra, tulkoja un izplatīja ziņas. Pie aģentūras ēkas pat bija izveidota “gaismas avīze” – liels ekrāns, uz kura vakarā tika projicētas jaunākās ziņas; tā bija ārkārtīgi iecienīta. Tad nu raugi, Kurbass izlēma Harkivas skatītāju piejaucēšanai izmantot radio spēku, un Bereziļā tapa džeza mūzikls – viens no pašiem pirmajiem šajā Eiropas daļā – “Hallo 477. vilnī!” (Алло на хвилі 477! – jo 477 metru vilnī raidīja Harkivas radio). Izrādei bija trīs savā starpā tematiski nesaistītas daļas: “Aulēkšiem pa Harkivu” – dažādas ainiņas, piemēram, “Universālveikals” , “Dārziņš skrienot”, Galošas Nr. 13”; tās saistīja pieteicēju izdarības Harkivas studentu  – pilsētas franta Plauža un lauku lempja Rukša lomās. Otrās daļas darbība notika Amerikā, tā bija visīstākā amerikāņu rēvija: kordebaleta meiču dejas džezbenda pavadījumā, vēl arī klauni un žonglēšana, teātra prīma Valentīna Čistjakova uz klavierēm spēlēja “Suņu valsi”... Trešo daļu sauca “Ellīga mistērija” – tās varonis bija no čekas nagiem bezmaz pēdējā brīdī izrautais satīriķis Ostaps Višņa, viņš arī viens no teksta autoriem; citus bija rakstījis profesors un spožais rakstnieks Maiks Johansens. Uz skatuves bija pats nācijas mīlulis Višņa, dedzīgs mednieks, un aktieri ar lielām leļļu galvām tēloja citus rakstniekus, medību mīļotājus piedzīvojumos mežā: dejoja visvisādi ērmi, drūmas kuplejas dziedāja pūce, restorānā “Elle” medniekam āriju nodziedāja Belcebuls... Bija tapis muzikāli vizuāls kaleidoskops, kas izklaidēja skatītājs ar improvizācijām, līksmām kuplejām un dzēlīgu apkārtesošās realitātes kritiku. Skatuves vidū bija gaismas apļi, kuros ritmiski iedegās un nodzisa spuldzītes – likās, tie griežas. Izrādi pavasara sezonas laikā apmeklēja vismaz 133 tūkstoši skatītāju. Izrādes komponists bija Jūlijs Meituss, kurš 1924. gadā Harkivā bija izveidojis pirmo Ukrainas džezbendu; teātrī skanēja blūzi, čarlstoni, šimmiji... Pirmās daļas tēmu – “Harkiva, Harkiva” – nākamajā dienā pēc pirmizrādes esot dziedājusi visa pilsēta. Komponists bija izmantojis arī tautas mūziku – kolomijkas, kas viņaprāt varēja kļūt par ukraiņu estrādes mūzikas formu. Partitūru arī pats komponists vēlāk uzskatīja par zudušu: bīdamies no komunistu vajāšanas, viņš savus tālaika darbus bija sadedzinājis. Taču pirms dažiem gadiem amerikāņu režisore Virlana Tkača Kurbasa muzejā Harkivā atrada diriģenta eksemplāru. Partitūrai nebija nosaukuma, arī teksta klāt nebija, un Tkača sāka to rādīt draugiem mūziķiem. Leģendārais Ņujorkas džeza pianists Entonijs Kolmens acumirklī saprata - tas ir 20. gadu džezs Eiropas izpratnē. Radās iecere mūziklu atjaunot. Kolmens, atraduma iedvesmots, rakstīja klāt trūkstošo materiālu. 2021. gada rudenī abi ar Tkaču ieradās Harkivā piemeklēt mūziķus. Tā kā izrādes librets nav saglabājies, režisore uzaicināja Harkivas dzejnieku Serhiju Žadanu uzrakstīt pavisam jaunus tekstus. Jaunās izrādes caurviju motīvs ir radio.  Žadans ir teicis: “Mums visiem – gan ukraiņiem, gan amerikāņiem, kas strādā pie projekta, šī izrāde pirmkārt ir mēģinājums parādīt mūsu nepārtraukto saliedētību laikā, to, kā viss savstarpēji izriet cits no cita, ukraiņu kultūras un ukraiņu ideju pēctecību. “Darbs pie izrādes teksta beidzās jau tad, kad bija sācies lielais karš, tādēļ mūzikla pēdējā cēlienā stāstīts par Harkivu kara laikā. Iecere to parādīt Harkivā pagaidām ir atlikta, un līdz šim izrādi redzējuši Ņujorkas skatītāji.

Krievijas vēlēšanu komisija neatzīst daļu Nadeždina iesniegto parakstu. ASV neizdodas panākt vienošanos par palīdzību Ukrainai un imigrācijas ierobežošanu. Ukrainā, šķiet, ir grūti sadarboties prezidentam un bruņoto spēku komandierim. Notikumus ārpolitikā anlizē portāla "LSM.lv" ārzemju ziņu redaktors Ģirts Kasparāns un Austrumeiropas politikas pētījumu centra valdes loceklis, pētnieks Mārcis Balodis. Nadeždins – kontroles mehānisma kļūda vai eksperiments, kas kļuvis nekontrolējams? Boriss Nadeždins ir Krievijas politikas veterāns. Tālajā 1990. gadā tobrīd 27 gadus vecais fizikas-matemātikas zinātņu kandidāts tika ievēlēts Maskavas apgabala Dolgoprudnijas pilsētas Tautas deputātu padomē. Nākamajā gadā viņš iestājās „Demokrātisko reformu kustībā”, kuras dibinātājs bija Mihaila Gorbačova tuvs līdzgaitnieks Aleksandrs Jakovļevs. 1993. gadā ieguvis arī jurista diplomu, Borisa Jeļcina varas periodā Nadeždins aktīvi piedalījās likumdošanas aktu izstrādē, šai sakarā satuvinoties ar vienu no tobrīd pamanāmākajiem Jeļcina komandas dalībniekiem Borisu Ņemcovu. 1997. gadā Nadeždins sāka strādāt par Ņemcova, tobrīd Krievijas Federācijas valdības vadītāja vietnieka, padomnieku, bet jau drīz pēc tam kļuva par toreizējā valdības vadītāja Sergeja Kirijenko palīgu. Kā zināms, Ņemcovs vēlāk kļuva par vienu no asākajiem Vladimira Putina kritiķiem un 2015. gadā tika nogalināts. Savukārt Kirijenko pietuvinājās Kremļa saimniekam un šobrīd ir viena no pamanāmākajām figūrām Krievijas varas virsotnē, oficiāli – Prezidenta administrācijas vadītāja pirmais vietnieks, neoficiāli reizēm dēvēts par „Putina galma pelēko kardinālu”. Laiks no 1999. līdz 2003. gadam bija Borisa Nadeždina politiskās karjeras apogejs, kad viņš bija Krievijas Valsts Domes deputāts, ievēlēts no partijas „Labējo spēku savienība”. Nākamajās desmitgadēs viņš turpināja darboties šajā un citās partijās, kuras, Putinam un viņa varas partijai „Vienotā Krievija” konsolidējot savu politisko ietekmi, tika nobīdītas Krievijas politikas perifērijā. Attiecīgi, nesekmīgi bija Nadeždina starti Valsts Domes un Maskavas apgabala gubernatora vēlēšanās, līdz 2019. gadā viņš, var teikt, atgriezās sākumpunktā – tika ievēlēts par Dolgoprudnijas Deputātu padomes locekli no partijas „Taisnīgā Krievija”. Vēl var piebilst, ka no 2010. līdz 2020. gadam Nadeždins darbojās Krievijas Federācijas Centrālās vēlēšanu komisijas konsultatīvajās ekspertu padomēs. Pagājušā gada oktobra vidū Boriss Nadeždins paziņoja par savu nodomu kandidēt Krievijas prezidenta vēlēšanās ar partijas „Pilsoniskā iniciatīva” atbalstu. Tā kā partija nav pārstāvēta Valsts Domē, tās kandidātam pielaišanai pie vēlēšanām bija jāsavāc 100 000 pilsoņu parakstu. Jau no paša sākuma Nadeždins deklarēja, ka pārstāvēšot tos Krievijas vēlētājus, kuri nav mierā ar prezidenta Putina politiku, un par savu galveno mērķi izvirzot pārtraukt karadarbību Ukrainā. Daudzi novērotāji izteica pieņēmumu, ka pašreizējā Krievijas politiskajā klimatā šāda platforma, ja vien kandidāts nav gatavs nopietni riskēt ar paša un ģimenes likteni, var parādīties tikai ar Kremļa atļaušanu. Tomēr tie paši novērotāji spriež, ka varai, visdrīzāk, bija nepatīkams pārsteigums, kad pie attiecīgajām parakstu vākšanas vietām sāka pulcēties garas rindas un samērā neilgā laikā tika savākti vairāk nekā 200 000 parakstu. Tika spriests, ka, ja arī Nadeždina kampaņa bijusi Kremļa plānots eksperiments, tas varētu būt kļuvis eksperimentētājiem nekontrolējams. Jau pirmdien, 5. februārī, Centrālā vēlēšanu komisija paziņoja, ka 15% no savāktajiem parakstiem esot nederīgi, kas nozīmē, ka skaļais pacifists tiks nocelts no priekšvēlēšanu sacensības trases. Galīgais paziņojums šai sakarā gaidāms šodien. Vai „hetmanis” liks „atamanam” iet? Par zināmu rīvēšanos un nesaskaņām starp Ukrainas prezidentu Volodimiru Zelenski un valsts bruņoto spēku virspavēlnieku Valēriju Zalužniju runā nu jau vismaz kopš brīža, kad kļuva skaidrs, ka Ukrainas bruņoto spēku mēģinājumi salauzt Krievijas okupantu aizsardzību un atbrīvot jaunas plašākas teritorijas nenes cerētos panākumus. Šīs runas, saprotams, saistījās ar versijām par iespējamu ģenerāļa atkāpšanos vai atstādināšanu no ieņemamā amata. Lieki piebilst, ka sevišķi aizrautīgi šādas ziņas apspēlēja agresorvaslsts Krievijas propagandas līdzekļi. Jaunu nokaitējuma pakāpi tēma sasniedza 29. janvārī. Šai dienā, kā vēsta raidsabiedrības BBC Krievu dienests, Zalužnijs tika uzaicināts uz sarunu prezidenta birojā, kur viņam, pēc raidorganizācijas avotu paustā, paziņots par atstādināšanu. Drīz pēc tam šī ziņa sāka cirkulēt sociālajos tīklos.   Dažas stundas vēlāk, atsaucoties uz saviem informācijas avotiem, par atstādināšanu jau kā par notikušu faktu vēstīja vairāki Ukrainas mediji, un tad jau nebija ilgi jāgaida, līdz šis duļķainais vilnis sāka skaloties pa Krievzemes plašumiem. Taču tad, apmēram bez divdesmit minūtēm astoņos vakarā, Ukrainas Aizsardzības ministrijas „Telegram” kontā tika publicēts paziņojums, ka ziņa neatbilst patiesībai – nekāda atstādināšana neesot notikusi. Tātad, pēc visa spriežot, prezidents Zelenskis atteicies no sava lēmuma. Iemesli, kā spriež BBC, varētu būt divi – vai nu iejaukušies Rietumu sabiedrotie, vai arī abi perspektīvie amata mantinieki – Galvenās izlūkošanas pārvaldes priekšnieks Kirilo Budanovs un Sauszemes spēku komandieris Aleksandrs Sirskis – atteikušies stāties Zalužnija vietā. Kā trešais faktors tiek minētā ģenerāļa Zalužnija milzu popularitāte kā armijā, tā aizmugurē, kas nekavējās izpausties sociālajos tīklos. Tomēr tā, visdrīzāk, kalpojusi kā fons, ne kā tiešs arguments lēmuma pieņemšanā, respektīvi, atcelšanā. No paša Volodimira Zelenska tobrīd, pagājušās nedēļas sākumā, nekādi konkrētāki komentāri neizskanēja. Taču pagājušo svētdien, 4. februārī,  izskanēja prezidenta intervija Itālijas sabiedriskajai televīzijai RAI, kurā viņš atzina, ka pārdomājot virspavēlnieka atlaišanu. Intervijā viņš sacīja: „Ir nepieciešama pārstartēšana, jauns sākums. Runa nav par vienu cilvēku, bet gan par kopējo valsts vadības virzienu.” Amerikāņu politikas biezais gaiss Pēdējās dienas rāda, cik sabiezējis ir amerikāņu politikas gaiss, kurā nupat izkūpējusi ar lielām pūlēm panāktā demokrātu un republikāņu vienošanās par nacionālās drošības finansēšanas paketi, kas, cita starpā, paredz arī sešdesmit miljardus dolāru atbalsta Ukrainai. Demokrātu puse bija gatava ļoti nozīmīgi piekāpties imigrācijas politikas sakarā, riskējot ar daļas vēlētāju atbalstu, un piekrist imigrāciju ierobežojošiem pasākumiem, kas ir stingrāki, nekā jebkas, ko Kongress akceptēja Trampa prezidentūras periodā. Svētdienas vakarā tika publiskots vienošanās teksts, kuru Senātam bija jāvirza galīgajai apstiprināšanai Kongresa Pārstāvju palātā, bet jau drīz pēc publiskošanas Pārstāvju palātas priekšsēdis Maiks Džonsons paziņoja, ka vienošanās esot sliktāka, nekā ticis sagaidīts, un ka, ja tā arī nonāks līdz kongresmeņu balsojumam, tā tur „būs pagalam”. Pirmdiena vēl pagāja, paužot pieņēmumus, ka senatori varētu likumprojektu tomēr atbalstīt, ja tiem būtu ļauts ilgāks laiks ar to iepazīties, taču vakar, 6. februārī, Senāta republikāņi paziņoja, ka viņu atbalsta nebūs. Nelīdzēja republikāņu frakcijas vadītāja Miča Makonela aicinājums apzināties vēsturisko momentu un saprast, ka palīdzības pakete ir amerikāņu ieguldījums pasaules demokrātiju cīņā pret autoritāro režīmu koalīciju, kas met izaicinājumu Savienotajām Valstīm. Nelīdzēja prezidenta Baidena mudinājumi Senātam nodemonstrēt „stingru mugurkaulu”. Tātad – pagalam. Galvenais notikušā vaininieks nav tālu jāmeklē – tas ir Donalds Tramps. Robežas problēmas, kā zināms, ir viņa jājamzirdziņš, un viņam būtu ļoti neizdevīgi, ja tagad tās sāktu risināt, laupot viņam iespēju demagoģiski klaigāt par šo tēmu priekšvēlēšanu periodā, bet pēc tam taisīt no sevis vienīgo, kurš spēj šo jautājumu atrisināt. Un daudzi republikāņu likumdevēji, acīmredzot baidīdamies par savu nākotni partijā un uz politiskās skatuves, ir gatavi darīt ekscentriskajam Donaldam pa prātam. Otrdien Pārstāvju palātā, savukārt, izgāzās republikāņu vairākuma mēģinājums izteikt neuzticību Baidena administrācijas iekšējās drošība sekretāram Alehandro Maijorkasam, bet pēc tam apstiprināt atsevišķi atbalsta finansējumu Izraēlai. Kā raksta raidsabiedrības CNN analītiķis Stīvens Kolinsons, „šī neveiksme nāk par labu Baltajam namam, kas arvien labprātāk tēlo Džonsona vadīto vairākumu kā Donalda Trampa politisko triku mašīnu, nevis nopietnu valdošu spēku.” Sagatavoja Eduards Liniņš.  Eiropas Parlamenta granta projekta „Jaunā Eiropas nākotne” programma.* * Šī publikācija atspoguļo tikai materiāla veidošanā iesaistīto pušu viedokli. Eiropas Parlaments nav atbildīgs par tajā ietvertās informācijas jebkādu izmantošanu.

25-oji kauniečių rašytojų „Vieno lito“ literatūrinė premija už filosofinį gilumą, temų įvairovę, kultūrinių ir filosofinių intertekstų bei asmeninės patirties dermę eilėraščių rinkinyje „Tryliktasis mėnuo“ atiteko poetei, literatūros kritikei ir filosofijos daktarei Ievai Rudžianskaitei. Pokalbis su laureate.Penktadienį įvyks kompozitoriaus Laimo Vilkončiaus misterijos „Saulei paliepus“ premjera, skirta jubiliejiniams „Liepaičių“ metams. Pokalbis su kompozitoriumi.Keliaudami Kauno Laisvės alėja nenustebkite išvydę rožinius dramblius. Kelioms savaitėms jie apsistojo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje. Jie ne tik įkvepia svajoti, bet ir siunčia svarbią žinutę. Apie tai plačiau - Skirmantės Javaitytės reportaže.Prieš keletą dienų Niujorke buvo atidaryta žymios menininkės Emilijos Škarnulytės personalinė paroda. Pokalbis su menininke.Apie Adamo McKay‘aus satyras ir JAV absurdą politikoje bei medijose, kurį lydi Nicholo Britello muzikinė „americana“, nurodanti tiek į amerikietiškąją svajonę, kurią pabrėžia optimistiškas, nuo pat vaikystės eilinį amierkietį lydintis bigbendų skambesys, tiek į XX a. pirmąją pusę, kuri „sproginėjo“ per du Pasaulinius karus. Šiandieninis cinizmas, egzistenciniai, o gal vaikiški klausimai ir beprotiškas pasaulis išryškinami bandžos, vaikiško fortepijono garsais ir varinių pučiamųjų dvikova, primenančia Šaltojo karo varžybas.„Dirigavimas – ne mojavimas“, – sako dirigentas ir kompozitorius Laurynas Vakaris Lopas. Muzikalioje aplinkoje augęs, vylęsis muziką pasilikti tik pomėgiu ir svajojęs apie architektūrą, muzikas šiandien tvirtina, kad pasiilgsta tikros tylos. Ne tik apie kūrybą, bet ir mėgstamus „žemiškus“ darbus, praeityje kurtas modelines raketas ir pašaukimą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-JuškienėNuotr. aut. Milda Kiaušaitė

Kaip gimsta muzika, kuri į klasikinės muzikos koncertų sales pritraukia naujų ir jaunesnių klausytojų? Rubrikoje „Išskirtinės asmenybės“ pažintis su lietuvių kompozitoriumi ir dirigentu, Naujų idėjų kamerinio orkestro NIKO įkūrėju ir meno vadovu Gediminu Gelgotu.Ką daryti, kai pašto dėžutėje reklamos daugiau, nei laiškų? Į LRT GIRDI kreipėsi klaipėdiškis Gediminas, kuris rašo: „norėčiau, kad į mano, ir kaimynų pašto dėžutes nebūtų metamos prekybos tinklų reklamos. Dėl to pašto dėžučių nebeįmanoma naudoti pagal jų paskirtį - korespondencijai. Ypač šiukšlinama prieš šventes“.Vieno ekonomisto socialiniame tinkle „Facebook“ įkeltas kurortinio būsto Lietuvos ir Ispanijos pajūryje palyginimas įplieskė diskusiją. Ar tikrai nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje gerokai aukštesnės? Laidoje ne tik paskaičiuosime tokių investicijų atsiperkamumą, bet ir aptarsime rizikas, kurias būtina įvertinti prieš atliekant tokį žingsnį.Taip pat pakviesime į atokų Akmenės rajono ViliOšių kaimą. Ten iš tėvų perėmę maitinimo ir apgyvendinimo verslą RobertA ir Dovydas Gerdauskiaiii jį puoselėja ir turi sumanymų ateičiai. Kavinėje „ViliOšiai“ ir darbo dienos metu netrūksta lankytojų, sodyboje rengiamos šventės ar galima tiesiog pailsėti.Rubrika „LRT faktai“. Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija, ar Lietuvos demografinė situacija po pandemijos išties pagerėjo ir šiais metais pasiekė iki pandeminį lygį. Ką rodo statistika ir sako ekspertai? LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Ved. Darius Matas

Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite, nes Jis pats yra pasakęs: „Niekad Aš tavęs nepaliksiu ir nepamiršiu“. Hbr 13, 5

Karelų kantelė, Temzės pakrančių garsai, Italų renesanso laikų kalėdinė muzika, šiuolaikinės kompozicijos smuikui su elektronika, Debussy etiudai ir vieno medžio gyvenimas. Tai „Kitas laikas“, pilnas švelniausios muzikos ir naujausių įrašų apžvalgų.Ved. Domantas Razauskas

Bram Stoker's Dracula movie review for horror and tea fans alike! For our tea sippers, brew a cup of tea, sit back, relax and we hope you enjoy the review! We would be honored if you liked and subscribed!   If you would like to follow Keith for more content, you can find him on:

Vieno teismo išteisinti, o kito - pasiųsti už grotų. Taip šiandien keičiasi “MG grupės” bylos dalyvių likimas. Lietuvos apeliacinis teismas šiandien pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą ir nuteisė visus bylos kaltinamuosius.Kyšius piolitikams dalinusiam buvusiam koncerno “MG Baltic” viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui skirti šešeri metai laisvės atėmimo, o jo papirktam buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui – pusmečiu trumpesnė nelaisvės bausmė. Seimo narys, Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys už grotų, teismo sprendimu, siunčiamas ketveriems su puse metų. Visi nuteistieji turės susimokėti ir baudas.Streiką atnaujinusi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga surengė mitingą prie Seimo. Pagrindiniai mokytojų reikalavimai trys – didesnės algos, mažesnis darbo krūvis ir mažesnis mokinių skaičius klasėje.Izraelio teisingumo ministerija paskelbė sąrašą palestiniečių kalinių, kurie galėtų būti paleisti pagal susitarimą su Hamas. Sąraše per 300-us žmonių, daugumą sudaro paaugliai, per pastaruosius metus sulaikyti už viešosios tvarkos pažeidimus. Izraelio užsienio reikalų ministras sako, kad Gazos ruože laikomų įkaitų išlaisvinimo procesas turėtų prasidėti rytoj.Ved. Liepa Želnienė

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Šiandien kviečiu klausyti mūsų pokalbio su Lina Gabrijolavičiene, su kuria prie KALBA MAMOS mikrofonų jau esame kalbėję ir anksčiau. Ir su ja kalbėtis tikrai yra labai įdomu. Lina yra ne tik gimdymo dula, bet ir lektorė, dirbanti nėštumo ir motinystės temose, ji taip pat kviečia moteris individualiam pokalbiui apie gimdymo patirtį, remiantis naratyvinės terapijos metodais. Kaip Lina atsirado šitoje temoje, kaip sugalvojo šią idėją, su kokiomis istorijomis moterys pas ją ateina ir kas dažniausiai jas neramina pagalvojus apie gimdymą, kuris įvyko kažkaip ne taip, kaip būtų norėjęsi, čia ir pasikalbėsime. Man Liną pakalbinti buvo dar labai įdomu dėl to, nes žaviuosi žmonėmis, kurie tiesiog daro tai, dėl ko jiems dega širdis, kas jiems įdomu, ir atranda, jog tai gali būti jų gyvenimo kelias, darbas, pašaukimas. Nors ji nėra nei gydytoja, nei psichologė, nei akušerė, ji tikrai žino, jog turi, kuo pasidalinti su moterimis, kurioms gimdymas paliko kažkokį – didelį, o gal vos įžiūrimą – randą. Ir jį prisijaukinti įmanoma tik kalbant. Lina tokių moterų, kurios ieško pokalbio, ir laukia. Taip pat šnektelėjome: kodėl retai moterys gali apie savo gimdymą ir motinystės iššūkius kalbėti su savo mamomis? Kodėl neretai iš vis vengiame kalbėti apie gimdymą, nors ji sunkiais, slogiais, klampiais sluoksniais yra mumyse nusėdusi? Kaip rasti drąsos priimti sprendimus pačiai? Kaip gimdyme pasireiškia „geros mergaitės sindromas“? Gero klausymo! Kalbėkime, mamos. Marija

Kiekvieną mėnesį kalbame vis kita tema, o pokalbius ir diskusijas KALBA MAMOS narystės prenumeratores kviečiame pratęsti Discord‘e bei rytmečiuose įvairiuose miestuose. Prisijunk ir tu, jei ieškai mamų bendruomenės. Visą informaciją rasi www.kalbamamos.lt Šiandien kviečiu klausyti mūsų pokalbio su Lina Gabrijolavičiene, su kuria prie KALBA MAMOS mikrofonų jau esame kalbėję ir anksčiau. Ir su ja kalbėtis tikrai yra labai įdomu. Lina yra ne tik gimdymo dula, bet ir lektorė, dirbanti nėštumo ir motinystės temose, ji taip pat kviečia moteris individualiam pokalbiui apie gimdymo patirtį, remiantis naratyvinės terapijos metodais. Kaip Lina atsirado šitoje temoje, kaip sugalvojo šią idėją, su kokiomis istorijomis moterys pas ją ateina ir kas dažniausiai jas neramina pagalvojus apie gimdymą, kuris įvyko kažkaip ne taip, kaip būtų norėjęsi, čia ir pasikalbėsime. Man Liną pakalbinti buvo dar labai įdomu dėl to, nes žaviuosi žmonėmis, kurie tiesiog daro tai, dėl ko jiems dega širdis, kas jiems įdomu, ir atranda, jog tai gali būti jų gyvenimo kelias, darbas, pašaukimas. Nors ji nėra nei gydytoja, nei psichologė, nei akušerė, ji tikrai žino, jog turi, kuo pasidalinti su moterimis, kurioms gimdymas paliko kažkokį – didelį, o gal vos įžiūrimą – randą. Ir jį prisijaukinti įmanoma tik kalbant. Lina tokių moterų, kurios ieško pokalbio, ir laukia. Taip pat šnektelėjome: kodėl retai moterys gali apie savo gimdymą ir motinystės iššūkius kalbėti su savo mamomis?Kodėl neretai iš vis vengiame kalbėti apie gimdymą, nors ji sunkiais, slogiais, klampiais sluoksniais yra mumyse nusėdusi?Kaip rasti drąsos priimti sprendimus pačiai?Kaip gimdyme pasireiškia „geros mergaitės sindromas“? Gero klausymo! Kalbėkime, mamos Marija

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Signatarų namai visuomenei atvėrė ir šalies istorijai svarbaus pastato rūsius.Vilniaus miesto vyriausiąja architekte tapo Laura Kairiene. Kokią miesto viziją ji mato?Lvive pristatytas Lietuvos architektų sąjungos inicijuotas projektas „U-RE-HERIT. Architektai Ukrainos paveldui: atkuriant atmintį ir identitetą“.Su kokiomis problemomis susiduria meno darbuotojai kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje?Klaipėdoje prasideda teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Jaunatis“.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Vilnius yra visoks – štai vienas žmogus lekia gatve apsimovęs raudonas kojines, o kitas – mėlynas. Vieno plaukai banguoja iki pat užpakalio, o kito – primena ežiuką. Kaip priimti kitokį, visai į save nepanašų ir niekur nematytą? Su tokia dilema pasakoje susiduria vilniečiai – Antakalnio miško gyventojai, kai į jų bendruomenę užklysta vienaragis Mūsas.Antrus metus iš eilės 9 autoriai, anksčiau niekada nerašę vaikams, priėmė „Vakaro pasakos“ Rašytojų iššūkį ir sukūrė po pasaką, skirtą Vilniaus 700 metų gimtadieniui.Lauros Kromalcaitės pasaką „Fantastiškasis vienaragis Mūsas“ skaito Aida Jurkevičiūtė.Įrašo režisierė Inga Tamulevičienė, garso režisierė Lina Dainienė.

Prieš pora savaičių socialiniuose tinkluose pasirodė įrašai iš Leedso festivalio Jungtinėje Karalystėje, kurio dalyviai po savęs paliko šimtus palapinių ir kalnus šiukšlių. Vaizdais dalijosi savanoriai, rinkę dar tinkamą naudoti įrangą, kurią vėliau perdavė labdaros organizacijoms.Savanoriai piktinosi neatsakingu daugiausia jaunų žmonių elgesiu ir stebėdamiesi klausė: ar čia ta karta, kuriai rūpi planetos likimas? Ar įmanoma pramogauti, gerbiant vietos erdvę ir tausojant aplinką?Ką tik iš festivalio „Burning man“ grįžusi Indraja Vaitkūnaitė pasakoja, kad „nepalikti pėdsako“ yra vienas iš šio JAV, Nevados dykumoje, kasmet savaitę vykstančio renginio principų.Festivalio „Mėnuo juodaragis“ dalyvis Domantas Razauskas pastebi, kad šiame renginyje justi bendrai pagarbus požiūris į aplinką.Ketvirtus metus Lietuvoje organizuojamo „Zero waste fest“ vadovė Daiva Savickienė su kolegomis skaičiuoja renginio CO2 pėdsaką, o taršą, kurios nepavyksta išvengti kompensuoja remdami gamtos atkūrimo projektus.Vieno pirmųjų šalyje sertifikuotų tvarių renginių – Druskininkų forumo organizatorė Valentina Borovik pažymi, kad prie tokio renginio sėkmės prisideda komunikacija tiek su dalyviais, tiek su partneriais ir tiekėjais. Bet tai kainuoja ir laiko, ir pinigų.Tiek vieni, tiek kiti pripažįsta, kad nors triukšmas ir atliekos į akis krenta labiausiai, didžiausias iššūkis organizuojant renginius yra dalyvių transporto sukuriama tarša.Autorė Vaida Pilibaitytė

Rezņikova atlaišana un korupcijas apkarošana Ukrainā. Putina un Erdogana tikšanās Sočos. Afganistāna divus gadus pēc Rietumu aiziešanas. Aktuālākos ārpolitikas notikumus komentē ārpolitikas eksperts Veiko Spolītis, politologs Dmitro Ļevus un Latvijas Ārpolitikas institūta pētniece Sintija Broka.    Kad „drīz” var nozīmēt „nekad” Melnās jūras labības iniciatīva, bieži dēvēta par „Labības vienošanos”, varētu drīz atkal stāties spēkā – šādi starptautiskā prese interpretē Turcijas prezidenta Radžipa Taijipa Erdogana teikto preses konferencē pēc tikšanās ar agresorvalsts Krievijas vadoni Vladimiru Putinu pirmdien Melnās jūras kūrortā Sočos. Citējot precīzi, Turcijas līderis pauda, ka abi sarunu partneri „drīz spēs panākt risinājumu, kas piepildīs gaidas”. Grūti gan teikt, ko varētu nozīmēt šis „drīz”. No vienas puses, pati „Labības vienošanās” noslēgšana pagājušā gada jūlijā bija nepārprotams Turcijas līdera diplomātiskās jaudas apliecinājums. No otras puses, Krievija visnotaļ apzinās, ka Ukrainas lauksaimniecības produkcijas eksports uz trešās pasaules valstīm, respektīvi, Krievijas iespējas šo eksportu bloķēt, ir iedarbīgs ietekmes instruments. Šī izpratne acīmredzot arī bija galvenais motīvs, kāpēc šī gada jūlijā Krievija atteicās pagarināt vienošanos un uzsāka mērķtiecīgus raķešu un dronu triecienus Ukrainas ostu infrastruktūrai. Tiesa, šie triecieni ir pierimuši pēc vairākiem ukraiņu peldošo dronu sekmīgiem uzbrukumiem Krievijas militārajiem un civilajiem kuģiem. Kremļa nosacījumi vienošanās darbības atjaunošanai ir ierobežojumu atcelšana Krievijā ražotās pārtikas un minerālmēslu eksportam. Šīs produkcijas eksports nav pakļauts tiešām sankcijām, taču, kā norādījusi Krievija puse, grūtības radot ar maksājumiem, loģistiku un apdrošināšanu saistītie ierobežojumi. Viena no prasībām esot Krievijas Lauksaimniecības bankas jeb Rosseļhozbank pieslēgšana atpakaļ starptautiskajai norēķinu sistēmai SWIFT. Minētajā preses konferencē Putins paziņoja par plānu eksportēt uz Turciju miljonu tonnu Krievijas labības par samazinātām cenām, lai vēlāk šī labība, pārstrādāta Turcijas rūpnīcās, tiktu nogādāta valstīs, kuras cieš no pārtikas trūkuma. Tāpat Krievija esot gatava kā humāno palīdzību piegādāt sešām Āfrikas valstīm pa piecdesmit tūkstošiem tonnu labības katrai. Turcijas prezidents arī izteicās, ka Ukrainai vajadzētu mīkstināt savu pozīciju attiecībā pret Krieviju. Reaģējot uz to, Ukrainas ārlietu ministrs Dmitro Kuleba Ukrainas televīzijas pārraidē paziņoja, ka viņa valsts negrasās atteikties no principiālas nostājas nevienā no būtiskajiem jautājumiem.   Ukrainas aizsardzības jomas vadības maiņa Pirmdien Ukrainas līdzšinējais aizsardzības ministrs Oleksijs Rezņikovs iesniedza prezidentam Zelenskim atkāpšanās rakstu. Šis solis sekoja valsts galvas svētdienas paziņojumam, ka viņš plāno nomainīt Rezņikovu ar Rustemu Umerovu, Krimas tatāru izcelsmes uzņēmēju, kurš līdz šim ieņēma Ukrainas Valsts īpašumu fonda vadītāja amatu. Vakar Rezņikova demisiju apstiprināja arī Ukrainas Augstākā Rada; Umerovam paredzēts stāties amatā šodien. Rezņikovs ieņēma aizsardzības resora vadītāja amatu 2021. gada novembra sākumā, nepilnus četrus mēnešus pirms Krievijas pilna mēroga iebrukuma Ukrainā, un viņa nopelni Ukrainas sekmīgā pretestībā agresijai ir neapšaubāmi. Kā sevišķi nozīmīgs tiek vērtēts Rezņikova ieguldījums t.s. Ramšteinas formāta sarunās, kas veido sabiedroto militāro atbalstu Ukrainai. Šajā procesā Ukraina saņēmusi arvien efektīvākus bruņojuma veidus, kuru piegāde sākotnēji tikusi atteikta. Tomēr publiskajā telpā, sevišķi pēdējā pusgadā, vairojusies informācija par problēmām aizsardzības resorā – neadekvātiem iepirkumiem un korupciju, kas, kā zināms, ir Ukrainas pārvaldes struktūrās plaši izplatīta liga. Nevienam no šiem skandāliem gan nav tiešas saistības ar ministra darbību, tomēr tie nepārprotami ir motīvs viņa nomaiņai. Jau izskanējusi informācija, ka Oleksijs Rezņikovs savu karjeru varētu turpināt kā Ukrainas vēstnieks Lielbritānijā. Kas attiecas uz jauno aizsardzības ministru Rustemu Umerovu, viņš tiek uzskatīts par visai piemērotu kandidātu. Būdams Augstākās Radas deputāts, Umerovs nodarbojies ar ārzemju militārās palīdzības jautājumiem, t.sk. ar šī procesa caurspīdīguma veicināšanu. Tāpat viņš piedalījies Ukrainas delegācijās gan sarunās ar Krievijas pusi Baltkrievijā tūlīt pēc iebrukuma pagājušajā gadā, gan sarunās par t.s. Melnās jūras labības vienošanos.   Divi gadi, kopš Rietumi pameta Afganistānu 30. augustā apritēja divi gadi, kopš pēdējie Savienoto Valstu karavīri pameta Afganistānu, līdz ar to noslēdzot divdesmit gadus ilgušo rietumvalstu militāro klātbūtni. ASV vadītās koalīcijas iebrukums 2001. gadā sagrāva toreizējo radikālās islāmistu kustības Taliban varu, taču tā arī nespēja iznīdēt tās ietekmi, un talibu pretestība turpinājās visas šīs divas desmitgades, prasot kā rietumvalstu karavīru, tā afgāņu dzīvības. Galu galā 2020. gada februārī tika noslēgta vienošanās starp kustību Taliban un Savienotajām Valstīm par pakāpenisku amerikāņu karaspēka izvešanu apmaiņā pret talibu apņemšanos nedot pajumti to kontrolētajās teritorijās islāma teroristu organizācijām. Vienošanās tika slēgta, nepiedaloties toreizējai Afganistānas Islāma republikas valdībai, un Savienotās Valstis neuzņēmās garantijas tobrīd oficiālās Kabulas valdības pastāvēšanai. Kā izrādījās, šī vara nebija spējīga noturēties bez amerikāņu militārās klātbūtnes un sagāzās burtiski kā kāršu namiņš. Brīdī, kad pēdējie amerikāņu karavīri pameta Kabulas lidostu, galvaspilsēta jau bija talibu rokās, savukārt pūļi to afgāņu, kuri jutās apdraudēti, jo bija sadarbojušies ar okupācijas spēkiem, izmisīgi mēģināja iekļūt pēdējās lidmašīnās. Kā liecina statistika, pirms amerikāņu karaspēka izvākšanas no Kabulas evakuēti apmēram 125 000 cilvēku, no kuriem 6000 bija Savienoto Valstu pilsoņi. Šī gada jūlijā publiskots ASV Valsts departamenta ziņojums atklāja, ka amerikāņu aiziešana bijusi vāji plānota un vadīta, valdībai nerēķinoties ar tik nelāgu scenāriju, kāds tas galu galā izrādījās. Pagājušajos divos gados Afganistānas jaunie saimnieki talibi savu varu tikai konsolidējuši. Valstī nav nopietnas opozīcijas, kas varētu apdraudēt režīma stabilitāti, tai skaitā sekmīgi tikušas apkarotas tādas konkurējošas radikālā islāma kustības kā Islāma valsts u.c. Visdramatiskākās pārmaiņas šie divi gadi nesuši afgāņu sievietēm, no kurām daudzas pagājušajās desmitgadēs bija jau apradušas ar salīdzinoši rietumnieciskiem tiesību standartiem. Tagad viņām atļauta vien sešu klašu izglītība, pie kam nesen aizliegts arī doties mācīties uz ārzemēm. Tāpat sievietēm liegts apmeklēt publiskos parkus un treniņzāles, strādāt nevalstiskās organizācijās un ANO struktūrās. Sagatavoja Eduards Liniņš.  Eiropas Parlamenta granta projekta „Jaunā Eiropas nākotne” programma.* * Šī publikācija atspoguļo tikai materiāla veidošanā iesaistīto pušu viedokli. Eiropas Parlaments nav atbildīgs par tajā ietvertās informācijas jebkādu izmantošanu.     

Taurieji elniai gyvena beveik kiekviename miške. Dar visai neseniai mūsų miškininkai organizuodavo jų vestuvių pasiklausymus. Biologas Eugenijus Tijušas pasakoja, kad būtent rugsėjo pradžioje tauriesiems elniamas prasideda ruja, žvėrys keliauja į savo vestuvių vietas.Kas kėkštams nutiko? Visą vasarą nei jų matėme, nei girdėjome, o dabar plazda visur, pešasi, kažkuo nepasidalina. Kėkštai visą dieną renka riešutus, giles ir neša jas slėpti. Vieno paukščio gurklyje iš karto telpa iki 10 riešutų ar gilių, visos jos turėtų būti skirtos atsargoms.Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje eksponuojamasmilodono, prieš 10 000 metų išnykusios kardadantės katės ar liūto, rekonstrukcija.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Būdamas 32-ejų Darius Žutautas susirgo viena iš kraujo vėžio grupės ligų. Pačiame karjeros ir asmeninio gyvenimo įkarštyje – jo dukrai dar nebuvo nė vienerių. Darius apsisprendė ligos kelią nueiti kuo pozityviau nusiteikęs: nieko neslepiant, neglaistant, bet ir nebauginant savęs bei aplinkinių. Iš prigimties Darius linkęs bėdas spręsti, o ne dėl jų sielotis, todėl į ligą pažiūrėjo kaip į darbinį projektą ir sukūrė vaizdo filmukų seriją apie savo patirtis nuo pirmos iki paskutinės gydymo dienos ir patalpino viešoje „Youtube“ platformoje, pavadinęs „Projektas.Vėžys.“.Ved. Lavija Šurnaitė

Raidījumā pievēršamies aktualitātēm, kas saistītas ar Ukrainu. Nedēļas sākumā notikušo uzbrukumu Krimas tiltam noteikti var dēvēt par kārtējo triecienu pa Kremļa pašapziņai un pašlepnumam, lai arī reālu karadarbību šis incidents varētu arī neietekmēt. Signāli un pretreakcijas ir ļoti nozīmīgi, un Ukraina jau saņem arī pamatīgus atbildes triecienus ar raķetēm un droniem. Graudi, bads kā kara ierocis Krievijas rokās. Vasaras vidū, kad tiek novākta labība, Krievija ir paziņojusi par Melnās jūras graudu vienošanās apturēšanu. Tas nozīmē, ka atkal var prognozēt izaicinājumus ar graudu pieejamību un cenām pasaulē, turklāt laikā, kad daudzviet, tostarp arī Latvijā, pavasara salnas un vēlāk arī sausums ir ievērojami samazinājuši ražas.  Baltkrievija, mūsu otrs neparocīgais kaimiņš, kurš ne īsti piedalās, ne nepiedalās Krievijas izvērstajā karā, bet tagad ir ziņas, ka Baltkrievijā arvien lielākos apmēros ierodas grupējuma "Vagner" spēki. Savukārt Lukašenko režīma virzienā tiek vērstas apsūdzības par Minskas līdzdalību ukraiņu bērnu deportācijās. Vai un kā mainās reģionālā drošība arī Baltkrievijā notiekošā dēļ? Aktualitātes analizē Vidzemes augstskolas akadēmiskais un zinātņu prorektors, Ģeopolitikas pētījumu centra direktors Māris Andžans un Austrumeiropas politikas pētījumu centra pētnieks Armands Astukevičs. Ukrainas uzbrukums Krimas tiltam Šī nedēļa iesākās ar ziņu, ka naktī uz 17. jūliju pēc vismaz diviem sprādzieniem iegruvis viens Krimas jeb tā dēvētā Kerčas tilta laidums un satiksme pār tiltu tiek pilnībā apturēta.  Apturēta tika arī dzelzceļa satiksme uz tā un prāmju satiksme starp Ukrainai piederošo, Krievijas okupēto, Krimas pussalu un Krievijas Kubaņas reģionu. Pirmais no rīta notikušo oficiāli apstiprināja krievu ieceltais okupācijas iestāžu vadītājs Krimā Sergejs Aksjonovs un sprādzienus nosauca par „ārkārtēju gadījumu”.  Sprādzienā bojā gāja divi cilvēki, kā ziņo Krievijas varasiestādes – māte un tēvs. Savukārt viņu meita negadījumā guvusi ievainojumus. Uzrunājot tos, kas vēlējās šķērsot tiltu, bet nu bija iestrēguši milzu sastrēgumā, Aksjonovs aicināja, lai nokļūtu Krievijā, izmantot ceļojumam sauszemes iespējas. Proti, šķērsojot Krievijas šobrīd okupēto kontinentālās Ukrainas teritoriju. Savukārt, reakcija no Kremļa par notikušo parādījās pirmdienas pēcpusdienā. Putins sarīkoja atklātu tikšanos ar atbildīgajiem ministriem un anektēto reģionu vadītājiem, ko raidīja propagandas kanāls "Rossija 24" un Kremļa īpašais kanāls. Sanāksmē Putins sacīja, ka gaida ieteikumus drošības uzlabošanai uz tilta, uzklausīja ziņojumus par tilta bojājuma apmēriem un draudēja ukraiņiem ar pretreakciju. Naktī uz otrdienu Ukrainas teritoriju skāra kārtējais Krievijas raķešu un dronu uzbrukuma vilnis. Krievijas Aizsardzības ministrija paziņoja, ka tas ir "atbildes trieciens", un apgalvoja, ka raķetes trāpījušas vietās, no kurām ukraiņi, iespējams, plānojuši uzbrukumu Kerčas tiltam. Apstiprinājuma gan tam nav.  Krimas jeb tā dēvētais Kerčas tilts tika bojāts jau 2022.gada oktobrī, kad uz tā eksplodēja ar sprāgstvielām piekrauta kravas automašīna, sagraujot divus laidumus. Toreiz cieta arī blakus esošais dzelzceļa tilts. Arī toreiz Krievijas varasiestādes apgalvoja, ka tas bijis Ukrainas armijas uzbrukums, taču Kijiva to vismaz oficiāli noliedz. Vai Ukraina tuvākajā laikā mēģinās vēlreiz uzbrukt Krimas tiltam? Dažādos medijos aptaujātie militārie eksperti ir pārliecināti, ka noteikti. Jāpiebilst, ka Ukrainas Drošības dienesta (SBU) priekšsēdētājs Vasiļs Maļuks iepriekš norādījis, ka Krimas tilts ir leģitīms militārs mērķis un sola, ka pēc kara viņš pastāstīs par unikālām slepenām operācijām, ko ir veikuši ukraiņu izlūkdienesti. Ukrainas graudu eksports Ukraina un Krievija ar Turcijas starpniecību pagājušā gada 22.jūlijā parakstīja vienošanos ar ANO par Ukrainas lauksaimniecības preču eksporta atsākšanu Melnajā jūrā, kas tika pārtraukts, Krievijai 24.februārī sākot atkārtoto iebrukumu Ukrainā. Šī vienošanās ir ļāvusi Ukrainai nosūtīt vairāk nekā 32 miljonus tonnu graudu garām Krievijas karakuģiem Melnajā jūrā. Liela daļa no šiem graudiem nonākusi attīstības valstīs Āfrikā, Tuvajos Austrumos un citur. Ja eksports atkal tiek bloķēts, tas var izraisīt krīzi šajās valstīs un pārtikas cenas pasaulē var pieaugt vēl vairāk. 17. jūlijā beidzās šīs vienošanās vairakkārt pagarinātais termiņš.  Par to paziņoja Kremļa preses sekretārs Dmitrijs Peskovs, pavēstot, ka Krievija izstājas no šīs vienošanās. Turcijas prezidents Redžeps Tajips Erdogans, kas ir šī darījuma tiešais „uzraugs”,  pirmdien pauda pārliecību, ka „viņa draugs” Putins joprojām vēlas pagarināt starptautisko „labības darījumu”. Viņš apgalvoja, ka vienošanās par „labības darījuma” pagarināšanu „bez pārtraukumiem” var tikt panākta vēl pirms Putina augustā iecerētās vizītes Turcijā, piebilstot, ka sarunas šī mērķa labā jau notiek. Tiesa, otrdien Krievijas vēstījums Turcijai, ka līdz ar Maskavas izstāšanos no Melnās jūras „labības darījuma” tiek izformēts šīs starptautiskās iniciatīvas koordinācijas centrs Stambulā un atsauktas drošības garantijas tirdzniecības kuģiem Melnajā jūrā, nebūt neapstiprina Erdogana publiskoto pārliecību. Nosodījumu par Krievijas lēmumu izteicis gan ANO ģenerālsekretārs Antoniu Gutērrešs norādot, ka miljoniem cilvēku, kas cieš badu, „maksās” par šo Krievijas lēmumu, gan arī dažādu valstu amatpersonas. Tikmēr Ukrainas prezidents aicināja pasauli nerēķināties ar Krieviju, bet iespringt uz cita risinājuma meklēšanu, lai nodrošinātu labības eksportu. Kremlis šādu aicinājumu jau nodēvējis par pārdrošu.  Eiropas Parlamenta granta projekta „Jaunā Eiropas nākotne” programma.* * Šī publikācija atspoguļo tikai materiāla veidošanā iesaistīto pušu viedokli. Eiropas Parlaments nav atbildīgs par tajā ietvertās informācijas jebkādu izmantošanu

Vieno žmogaus liudijimas apie patirtą seksualinį priekabiavimą sukėlė skandalą ne tik Lietuvos katalikų bažnyčioje, bet ir prokuratūroje, mat aiškėja, kad nuteistą jaunuolį prokuroras vežėsi į sodybą. Kokia Bažnyčios ir prokurorų reakcija į metamus kaltinimus?Prieš rytoj vyksiantį Lietuvos socialdemokratų partijos suvažiavimą Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius nutarė paaiškinti, kam ir kaip leido kanceliarines išlaidas. Nor meras neigia piktnaudžiavęs tarybos nariams skiriamomis išmokomis, bet grąžins 4 tūkst. eurų.Žmonių su negalia įdarbinimo reformos duoda rezultatų - darbą jie susiranda kur kas greičiau.Šiuo metu pasaulyje fizinį ir seksualinį smurtą patiria viena iš trijų moterų, o naujausią tyrimą vykdantys ekspertai sako, kad dėl pasaulyje ir Europoje kilusių karinių konfliktų bei krizių, naujoji statistika gali atskleisti ir dar prastesnę situaciją.Organizacija „Stiprūs kartu“ atsidėkojo prie akcijos “Radarom” prisidėjusioms įmonėms - surengė padėkos plaukimą Nemunu.Ved. Liepa Želnienė

LRT ieško sprendimų komanda domisi, kaip paskatinti rinkėjų aktyvumą. Austrijoje balsuoti galima sulaukus 16-os metų. Nors toks siūlymas kėlė nemažai diskusijų, jį priėmus – jaunuoliai gana aktyviai dalyvavo rinkimuose, išaugo jų susidomėjimas politika. Apie tai, ar toks sprendimas galėtų būti taikomas ir Lietuvoje – Vaidoto Buroko reportaže.Ar siekiant mažinti eiles ligoninių priėmimo skyriuose, šeimos gydytojai turėtų dirbti ir naktį? Iki šiol paslaugos pacientams turėjo būti užtikrinamos visą parą, tačiau nebūtinai poliklinikoje.„Aktualuas klausimo“ rubrikoje klausiame, ar Lietuva turėtų bokiotuoti kitąmet vyksiančias Paryžiaus olimpines žaidynes, jei jose dalyvaus Rusijos sportininkai? Lietuvos premjerė sako, kad olimpinių žaidynių boikotas galėtų būti vienas iš valstybių sprendimų. Tačiau, pasak jos, svaresnis žingsnis būtų, jeigu rusų ir baltarusių atletams būtų uždrausta dalyvauti 2024 metų žaidynėse.„Verslo laike“ – apie tai, kad ginklus Lietuvoje galima pirkti ir internetu, tiesa, tam yra papildomų sąlygų. Dalis jų siūlo net pristatyti prekę į namus. Pardavėjai sako, kad po karantino fizinės parduotuvėse klientų gerokai sumažėjo. Tačiau jas išlaikyti būtina - įstatymai draudžia siųsti ginklus per tarpininkus.Kita tema. Kaip ekologiško maisto augintojams ir pardavėjams sekasi išlaikyti klientus, kai maisto kainos ir taip didelės?Sausio antroje pusėje Vilniaus senasis teatras pranešė atsakingai peržiūrėjęs repertuarą ir iš jo pašalinęs prorusiškų autorių kūrinius. Tačiau artimiausiu metu suplanuotame repertuare liko du vaikiški spektakliai. Vieno jų režisierė prieš metus premjerą pastatė okupuotame Kryme. Kito spektaklio režisierius ir kompozitorius už to paties pavadinimo Lietuvoje rodomą spektaklį Rusijoje susižėrė apdovanojimus. Jie skirti vykstant karui.Ved. Rūta Kupetytė

Religija yra vienas svarbiausių veiksnių musulmonų bendruomenėse, lemiančių žmonių požiūrį į psichikos sveikatą. Islamo kultūroje tikima, kad psichikos sutrikimai tai per mažo religingumu pasekmė, arba Dievo atsiųsti išbandymai. Kaip šie tradiciniai aspektai pasireiškia žmonių gyvenimuose islamo kultūroje? Kaip atrodo psichologinių sunkumų turinčių žmonių kasdienybė šiose šalyse? Kokią įtaka tam turi modernėjanti visuomenė?Pokalbis su islamo kultūros tyrinėtoja dr. Dovile Valaite, kuri pastaruosius kelis metus gyveno islamo šalyse, ten gilinosi ir tyrinėjo tradicinės religinės terapijos ir vakarietiškos psichoterapijos sąveiką.Ved. Ignas Klėjus

Vyriausybė svarstys įstatymo projektą, kuriuo siekiama įteisinti migrantų apgręžimo politiką pasienyje. Įstatymu siekiama gintis nuo Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos prieš Lietuvą, tačiau tokia politika sulaukė ir ne vienos tarptautinės organizacijos kritikos.Pernai matematikos valstybinio brandos egzamino neišlaikius 35 procentams abiturientų, Vilnius dvyliktokams rengs papildomą bandomąjį egzaminą.Kaip karo metu pasikeitė Ukrainos policijos darbas ir kaip Lietuvos policija bendradarbiauja su ukrainiečiais, padeda tiek jiems karo metu, tiek ir bando perimti patirtį iš ukrainiečių, kaip reikėtų dirbti karo metu. Mūsų studijoje policijos generalinis komisaras Renatas Požėla ir Alvydas Medalinskas, kuris atsakingas už ryšių su Ukrainos policija palaikymą.Gyvūnų globėjai pastebi, kad didžioji dalis gyvūnų Lietuvoje vis dar neženklinti, nors tai buvo privalu padaryti iki praėjusių metų gegužės. Tai apsunkina pasimetusių gyvūnų šeimininkių paieškas.Klausytojų klausime - ar jūs esate paženklinę savo gyvūnus?Paskolas teikiančias bendroves ir kitus skolininkus Lietuvos bankas jau paragino lanksčiai reaguoti į galimas žmonių problemas grąžinant kreditus, nors sako, kad kol kas didesnių problemų dėl to nėra. Bet, vis dėlto, ką reiškia toks išankstinis įspėjimas rinkai?„Jonas Mekas iš arčiau ir iš toliau” bei „Vieno laiško istorija” – net dvi parodos J. Mekui skirtos šiuo metu eksponuojamos Kauno paveikslų galerijoje.Ved. Rūta Kupetytė

Šiauliuose radus negyvą naujagimį ir susižalojusią 25-erių metų jo motiną, medikai praneša, kad moters būklė stabili, ji sąmoninga.Vilniaus savivaldybė iš buvusių Lazdynų baseino rangovų siekia prisiteisti 8 milijonus 600 tūkstančių eurų. Viena iš kaltinamų įmonių tikina, kad savivaldybės ieškinio negavo ir pretenzijų sulaukusi nėra.Jungtinių Amerikos Valstijų kongresui iš trijų kartų nepavyko išrinkti naujo atstovų rūmų pirmininko.Vilniuje prie Sakartvelo ambasados susirinkę aktyvistai prisijungė prie pasaulinės akcijos palaikydami įkalintą buvusį Sakartvelo prezidentą Michailą Saakašvilį. Politikas nuteistas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, taip pat dėl neteisėto sienos kirtimo, kai 2021-ųjų rugsėjį grįžo iš Ukrainos.Valstybės paramą žiniasklaidos projektams skirstantis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas likviduojamam laikraščiui „Lietuvos aidas“ skyrė 9000 eurų. Dar 14 tūkstančių eurų skirta portalui Alkas.lt, retransliavusiam į Baltarusiją vykusios A. Paleckio bendražygės Erikos Švenčionienės kalbas. Fondo dalininkė, Kultūros ministerija, sako jau seniai nesusikalbanti su fondo vadovybe ir žada steigti naują žiniasklaidos rėmimo instituciją.Ved. Liuda Kudinova

We cover the week of October 24th to October 28th 2022, we talk about 'globalists', Rebel News suing a Calgary professor, more transphobia, and woke Halloween costumes. Vieno has covid, so this week the guest host is Budrino! Support THE SHOW!!! https://www.patreon.com/imperialnews Vieno's Reading Recommendation: N/A Go check out https://twitter.com/Budrino https://www.twitch.tv/budrinopolitics FOR THE LOVE OF GOD, WEAR A MASK! GET VACCINATED! Watch our live streams! https://www.twitch.tv/imperialnewz Check out the music by Mason, who makes the transition beats. https://masontikl.com Donate on Patreon! And check out our social media! https://compiled.social/imperialnews

Nosferatu (1922) movie review for horror and tea fans alike! The unedited video version of this episode can be found at: https://youtu.be/_xJU2qOR0L0. For our tea sippers, brew a cup of tea, sit back, relax and we hope you enjoy the review! We would be honored if you liked and subscribed!   If you would like to follow Vieno for more content, you can find him on: ☕ https://www.transfieldguide.com/ ☕ https://ldcarson.wordpress.com/   Please comment on what you thought of the movie! If you'd like to recommend a movie, game or tea and keep up to date with our content, all of our platforms are listed below:

Black Sheep (2006) movie review for horror and tea fans alike! The unedited video version of this episode can be found at: https://youtu.be/4FNtC_xluTI. For our tea sippers, brew a cup of tea, sit back, relax and we hope you enjoy the review! We would be honored if you liked and subscribed!   If you would like to follow Vieno for more content, you can find him on: ☕ https://www.transfieldguide.com/ ☕ https://ldcarson.wordpress.com/   Comment on what you thought of the movie. If you'd like to recommend a movie or tea and keep up to date with our content, you can find us on:

We cover the week of June 27th to July 1st 2022, we talk about abortion, more covid stuff, and Tamara Lich violating her bail conditions under the watch of the JCCF. Joined by guest friend Eric Wickham (@ES_Wickham), who is filling in for Vieno while they are in Finland! Support THE SHOW!!! https://www.patreon.com/imperialnews Eric's Recommendation: Subscribe to the Appel Orchard substack so Jeremy Appel will cover the conservative leadership race! https://appelorchard.substack.com/ FOR THE LOVE OF GOD, WEAR A MASK! GET VACCINATED! Watch our live streams! https://www.twitch.tv/imperialnewz Check out the music by Mason, who makes the transition beats. https://masontikl.com Donate on Patreon! And check out our social media! https://compiled.social/imperialnews

We cover the week of June 20th to June 24th 2022, we talk about socialism, Youval Noah Harari, The World Economic Forum, and the end of Roe v. Wade. Joined by guest friend Katelyn, who is filling in for Vieno while they are in Finland! Support THE SHOW!!! https://www.patreon.com/imperialnews Katelyn's Reading Recommendation: https://www.bbc.com/news/blogs-trending-57532368 FOR THE LOVE OF GOD, WEAR A MASK! GET VACCINATED! Watch our live streams! https://www.twitch.tv/imperialnewz Check out the music by Mason, who makes the transition beats. https://masontikl.com Donate on Patreon! And check out our social media! https://compiled.social/imperialnews

We cover the week of June 13th to June 17th 2022, we talk about conspiracy theories, flag sexuals, and about how going woke means going broke! Joined by guest friend Tim Marsh (@DrTMarsh), who is filling in for Vieno while they are in Finland! Support THE SHOW!!! https://www.patreon.com/imperialnews Tim's Reading Recommendation: https://internetprincess.substack.com/p/whos-afraid-of-amber-heard?utm_campaign=post&utm_source=direct https://www.readthepresentage.com/p/johnny-depp-amber-heard FOR THE LOVE OF GOD, WEAR A MASK! GET VACCINATED! Watch our live streams! https://www.twitch.tv/imperialnewz Check out the music by Mason, who makes the transition beats. https://masontikl.com Donate on Patreon! And check out our social media! https://compiled.social/imperialnews

We cover the week of March 7th to March 11th 2022, we talk about Tamara Lich getting bail, Chrystia Freeland, Ukraine, and the Azov Battalion, as well as Russian sanctions. Support THE SHOW!!! https://www.patreon.com/imperialnews Shout out to CAHN: https://www.antihate.ca/ Vieno's Reading Recommendations: Fruit Walls: Urban Farming In The 1600's https://solar.lowtechmagazine.com/2015/12/fruit-walls-urban-farming.html FOR THE LOVE OF GOD, WEAR A MASK! GET VACCINATED! Watch our live streams! https://www.twitch.tv/imperialnewz Check out the music by Mason, who makes the transition beats. https://masontikl.com Donate on Patreon! And check out our social media! https://compiled.social/imperialnews

We cover the week of January 31st to February 4th 2022, we talk about illegal blockades, on both the political left and the political right. Support: THE SHOW!!! https://www.patreon.com/imperialnews Vieno's Reading Recommendations: Change the World Without Taking Power by John Holloway https://libcom.org/library/chapter-1-%E2%80%93-scream FOR THE LOVE OF GOD, WEAR A MASK! GET VACCINATED! Watch our live streams! https://www.twitch.tv/imperialnewz Check out the music by Mason, who makes the transition beats. https://striatum.bandcamp.com/ Donate on Patreon! And check out our social media! https://compiled.social/imperialnews

We cover the week of January 10th to January 14th 2022, we talk about James Lindsay, George Soros, and who will replace the Queen. Support: https://www.gofundme.com/f/help-all-london-on-children-access-quality-masks Vieno's Reading Recommendations: Canada And The Crisis Of Capitalism https://briarpatchmagazine.com/articles/view/canada-and-the-crisis-of-capitalism FOR THE LOVE OF GOD, WEAR A MASK! GET VACCINATED! Watch our live streams! https://www.twitch.tv/imperialnewz Check out the music by Mason, who makes the transition beats. https://striatum.bandcamp.com/ And his new project Head In A Box https://www.facebook.com/thisheadinabox Donate on Patreon! And check out our social media! https://compiled.social/imperialnews

It's time for your infrequent dose of vaping stupidty with the two vaping idiots, the Sulky one & the "Jax from Tekken" one. In this episode Alex lets us know about the Vandy Vape Unicorn & Eliquid Range Donut King, Whilst Pete get up close and personal with 2 new disposables... The Vape Show is your bi-weekly dose of vaping news, previews & reviews delivered as an irreverent talkshow. We also do giveaways on YouTube, so be sure to subscribe and follow us across social media. YouTube: https://www.youtube.com/channel/UC-i2ZQgFS-9PfUtS7BRtZMg/ Facebook: https://www.facebook.com/TheVapeShow Instagram: https://www.instagram.com/vapepodcast/