Podcasts about klimato

Pokalbis su animatoriumi ir tratlonininku Meinardu Valkevičiumi, ketinančiu perplaukti Baltijos jūrą – 350 km. nuo Švedijos iki Lietuvos.Klimato kaitos rubrika. Menininkas Evaldas Jurčiukonis interjero objektus kuria iš medienos atliekų, sako tokiu būdu jaučiasi gaminantis be kaltės.Moterys, gimdžiusios pernai metais kviečiamos užpildyti klausimyną apie savo patirtis. Tai daroma jau penktą kartą. Apie tai kalbamės su Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos valdybos nare Lina Gabrijolavičiene.Gegužės 6-oji minima kaip diena be dietų. Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė atsako į klausimus apie dietų veiksmingumą.Šią savaitę „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi taupymo iniciatyvomis. Problemos, kurias reikia išspręsti taupant maistui, yra rimtos. Tai ir medžiagų trūkumas, monotonija, o kartais ir neturėjimas laiko ilgai gaminti. Kaip planuoti išlaidas maistui, dabartiniais laikais moko ir tinklaraštininkai. Yra sakančiųjų, kad maistingą ir dar nenusibodusį patiekalą galima pasigaminti ir už porą eurų arba tik iš penkių nebrangių produktų. Svarbiausia – fantazija ir rinkimasis universalių produktų, iš kurių galima pasigaminti įvairiausių patiekalų variantų, bei pasidomėjimas apie tai, kokių medžiagų turi perkami produktai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrikoje gumą ir mikroplastiką. Mokslininkai sako aptikę duomenų, kad kramtant gumą mūsų organizme gali atsirasti mikroplastiko.Po pusės vienuoliktos žinių apie lengvai suprantamos kalbos žodyną. Kodėl jo reikia? Ir kokie žodžiai ten aiškinami?Antrą laidos valandą interviu su rašytoja Patricija Tilvikaite. Aptarsime jos knygą „Nepriklausomybė“.Vėliau – Lietuvos Jūrų muziejus siūlo naują būdą susipažinti su laivybos istorija – parengė naują nemokamą patyriminę ekskursiją laive-muziejuje „Sūduvis“.Ved. Urtė Korsakovaitė

Klimato kaitos rubrikoje apie kiną ir edukaciją ekologijos tema jungiantį projektą „Sengirės kinas“. Balandžio 16 d. daugiau nei 70 ekranų visoje Lietuvoje bus rodomas filmas „Upė“.Kaip geriau suprasti JAV prezidento Donaldo Trumpo mąstymą ir fenomeną padeda realybės šou ir amerikietiškų imtynių išmanymas? Pokalbis su režisieriumi Jonu Trukanu.Lietuvos neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“ pradeda kampaniją „Nepaliestas, neapkabintas, nežindytas“. Joje atkreipia dėmesį į artumo deficitą, su kuriuo neišvengiamai susiduria kiekvienas anksčiau laiko gimęs kūdikis.Rokiškio krašto muziejuje - stebuklų pasaulis. Būtent taip pavadinta iš Ukrainos kilusio menininko Vladimiro Kazarijano mikrominiatiūrų paroda. Autoriaus kūriniai dažnai vadinami aštuntuoju pasaulio stebuklu, o juos pamatyti reikalinga speciali įranga.Ved. Agnė Skamarakaitė

Balandžio 8 d. minima tarptautinė romų diena. Kuo gyvena Lietuvos romų bendruomenė? Ar visuomenėje dar gajūs stereotipai apie romus? Pokalbis su Lietuvos romų bendruomenės pirmininku Ištvanu Kviku ir Baltijos regiono romių asociacijos vadove Vaiva Poškaite-Kovaliuk.Klimato kaitos rubrikoje apie jau 25-ąjį kartą rengiamą „Mamų mugę“ su šios mugės įkūrėja Jurga Barbora Jauniškienė.Lietuvos senjorai menkai socialiai aktyvūs – tik 1 iš 10 dalyvauja kokioje nors visuomeninėje veikloje. Tai – vienas žemiausių rodiklių visoje Europoje. Pavyzdžiui Danijoje socialiai aktyvūs yra net 65 proc. senjorų. Tokius duomenis atskleidė tarptautinis Europos senėjimo tyrimas.Apie tai pasakoja Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo koordinatorius Lietuvoje, Vilniaus universiteto prof. dr. Antanas Kairys.Ved. Agnė Skamarakaitė

Miškai nuolat keičiasi, tačiau, pasak mokslininkų, pokyčius juose pastebime per vėlai. Klimato kaita, kenkėjų plitimas ir žmogaus veikla miškus veikia greičiau nei sugebame juos stebėti – kai kurie pokyčiai tampa matomi tik tada, kai padaryta nepataisoma žala. Kauno technologijos universiteto mokslininkai siūlo pažangius technologinius sprendimus miškui, leidžiančius prognozuoti miškų būklę ir aptikti pokyčius realiuoju laiku.Į madą grįžta mezgimas ir nėrimas. Mezgėjai Vilniuje ir Kaune net organizuoja tik mezgėjams skirtus vėlyvuosius pusryčius. Laidos pašnekovė – kaunietė Eimantė Kubiliūtė, kuri baldų gamybos įmonėje tvarko pardavimus, o jos hobis megzti. Mezgimo maniją mergina perėmė iš močiutės, o mezgimo raštus jai pateikia dirbtinis intelektas.Kalbant su vyresniu ar jaunesniu kolega atrodo, jog abu šnekate skirtingomis kalbomis? Iš ką tik prie komandos prisijungusio jauno darbuotojo gavę žinutę su kaukolės emociuku jos pabaigoje nesuprantate – juoktis, išsigąsti ar jau apie tai pranešti savo ar personalo vadovams? Tai, kad tarp skirtingų kartų atstovų darbovietėje kartais kyla nesutarimai – ne naujiena. Vis dėlto – kaip atskirti, kada jie kyla dėl kartų skirtumų, o kada – dėl paprasčiausio nesusikalbėjimo?Kalbant su vyresniu ar jaunesniu kolega atrodo, jog abu šnekate skirtingomis kalbomis? Iš ką tik prie komandos prisijungusio jauno darbuotojo gavę žinutę su kaukolės emociuku jos pabaigoje nesuprantate – juoktis, išsigąsti ar jau apie tai pranešti savo ar personalo vadovams? Tai, kad tarp skirtingų kartų atstovų darbovietėje kartais kyla nesutarimai – ne naujiena. Vis dėlto – kaip atskirti, kada jie kyla dėl kartų skirtumų, o kada – dėl paprasčiausio nesusikalbėjimo?

Klimato kaitos rubrika. Kaip susijęs teatras ir tvarumas? Nacionalinis dramos teatras organizuoja tvarumo forumą, balandžio 2 d. vyksiančio forumo tema „Tvari bendruomenė?“.Pokalbis su menininke Vėtre Antanavičiūte, kuri fotografijose fiksuoja autistiškų vaikų, taip pat ir savo sūnaus, pasaulį.Balandžio 1 d. minima kaip juokų ir melagių diena. Kodėl meluojame?Šį mėnesį „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai domisi, kaip pasiruošti krizinėmis situacijomis. Slėptuvę įsirengti galima ir savo namo kieme. Tokį statinį siūlo ir Lietuvoje veikiančios bendrovės. Teigiama, kad ją įkasus gana giliai, slėptuvė gali apsaugoti ir nuo bombardavimo, o gyventi ten galima tol, kol užteks maisto ir vandens atsargų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šių metų pavasaris – vėl kitoks, o gamtoje kiekvienas pokytis svarbus. Kaip jį pasitinka žuvys, ypač lydekos, pasakos Žuvininkystės tarnybos vyriausiasis specialistas Valdas Gečys. Sužinosime, kaip aplinkos temperatūra, pavasario potvyniai lemia ikrų vystymąsi ir lydekų neršto sėkmę.Žemaitijos saugomų teritorijų direktorius Mindaugas Balčiūnas kalba apie gamtos savanorystę. Ar gamtos apsaugai užtenka vienkartinių akcijų, ar reikalingas nuolatinis įsitraukimas?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Spaudos apžvalga.Vytauto Bikulčiaus knygų apžvalga „Chaoso fone ir tilto vizija“.Fotografas Rytis Šafranauskas kviečia į pirmąją savo personalinę parodą „Vėjo namai“.Kotryna Zylė – Europos Sąjungos literatūros premijos nominantė.Nors klimato kaita veikia visus, tačiau jos pasekmės ne visuomet pasiskirsto vienodai tarp skirtingų visuomenės grupių. Pasauliniai tyrimai rodo, kad moterys dažnai patiria stipresnį neigiamą klimato kaitos poveikį.Šiandien Vilniaus universiteto doktorantai susirungs Trijų minučių disertacijos konkurse, kur kiekvienas turės vos tris minutes ir vieną skaidrę, kad paprastai ir įdomiai papasakotų apie savo disertaciją anglų kalba.Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos pirmininke išrinkta Agnė Jokšė.Nacionalinis diktantas šiandien jau 15-ą kartą suburs visus kalbos entuziastus ir pakvies pasitikrinti savo rašybos įgūdžius. Diktanto tekstas per LRT RADIJĄ ir portale LRT.lt skambės 11 val.Ved. Justė Luščinskytė

Pokalbis apie socialinę kampaniją „Kaip gera galėti galėti“, kuri siekia keisti požiūrį į žmones su intelekto negalia ir parodyti kaip svarbu leisti priimti sprendimus savarankiškai. Apie kampaniją pasakoja Kauno „Arkos“ bendruomenės narys ir Socialinės kampanijos „Kaip gera galėti galėti“ ambasadorius Mantas Karpavičius, Kauno „Arkos“ bendruomenės grupinio gyvenimo namų vadovė Indrė Jaugėlaitė, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė.Vasario 4 dieną minima pasaulinė kovos su vėžiu diena. „Vėžys – ne nuosprendis, jį tikrai galima įveikti”, – sako Virginijus Šaulys, kuriam prieš 11 metų diagnozuoti ketvirtos stadijos piktybiniai kasos, kepenų ir tulžies latakų navikai.Klimato kaitos rubrika. Kaip Lietuvoje sekasi ekogyvenvietėms? Pokalbyje dalyvauja Kardokų bendruomenės vadovas Raimundas Vaičiūnas.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi vaikų nusikalstamumo mažinimo iniciatyvomis. Kas gali sukelti nusikalstamą elgesį, kaip reikia dirbti su pažeidžiamaiis vaikais ir kaip vertinamos dienos centrų paauglių grupės?Ved. Agnė Skamarakaitė

Vėl tapęs Jungtinių Valstijų prezidentu, Donaldas Trumpas vienu pirmųjų savo įsakų pasirašė pasitraukimą iš Pasaulio sveikatos organizacijos ir – antrą kartą – Paryžiaus klimato kaitos susitarimo. Trumpas atšaukia buvusio šalies vadovo Joe Bideno žaliosios energetikos iniciatyvas, elektromobilių gamybos skatinimą, ir skelbia energetikos nepaprastąją padėtį, kurios tikslas – spartinti naftos ir dujų gavybą. Kaip šie sprendimai atsilieps Amerikos ir viso pasaulio klimato politikai? Apie tai – laidoje.Autorė Karolina Panto

Superkompiuteriai vis daugiau naudojami kuriant automobilius, lėktuvus, gaminant vaistus, numatant orų pasikeitimus ir kitose srityje. Kaip veikia šie galingi įrankiai, atliekantys sudėtingus skaičiavimus?Vilnius švenčia 702-ąjį gimtadienį. Sostinės gyventojų bei svečių laukia įvairūs renginiai, taip pat dalyje gatvių bus ribojamas ir eismas.Dėl neįprastai šiltų oro sąlygų ir menko sniego kiekio, kai kurie Europos slidinėjimo kurortai buvo priversti užsidaryti. Pliki besniegiai kalnų šlaitai ir slidinėjimo trasos vėl sukėlė nuogąstavimų dėl klimato kaitos poveikio daugeliui kalnų miestelių, kurie yra priklausomi nuo žiemos turizmo.Naujausi reprezentatyvaus šalies gyventojų tyrimo rezultatai rodo, kad kone kas antras lietuvis neturi pakankamo finansinio bagažo ir negalėtų padengti netikėtai atsiradusių išlaidų.Šiauliuose antrą dešimtmetį neapsisprendžiama dėl paminklo Tautos laisvei. Atrankos komisija išrinko geriausią idėją, liko užsakyti obeliską, bet procesas įstrigo. Miesto vadovai nusprendė, kad paminklo kaina per didelė, todėl prašoma žmonių aukų.Ved. Paulius Selezniovas

Indijoje vyksta didžiausias pasaulyje festivalis „Kumbh Mela“, tai maudynės hindams šventų upių santakoje. Per šį festivalį tikimasi sulaukti daugiau nei 400 milijonų lankytojų. Apie jį pasakoja Vilniaus universiteto Indijos tyrimų centro vadovas prof.dr. Audrius Beinorius.Pavardė kaip tautinės tapatybės įrodymas. Pokalbis su istoriku dr. Dangiru Mačiuliu apie pavardžių lietuvinimą tarpukario Lietuvoje.Klimato kaitos rubrika. Šiais metais Vilnius yra Europos žalioji sostinė. Europos Komisija žaliosios sostinės titutą suteikia miestams, siekiantiems žalesnės ir tvaresnės ateities. Kiek tvarų ir žalią Vilnių mato jo gyventojai ir svečiai? Apie tai su Vilniaus miesto savivaldybės tvarumo vadovu Anton Nikitin.100 metų jubiliejų mini vienas seniausių regioninių muziejų Lietuvoje – Panevėžio kraštotyros muziejus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ką reiškia būti kalnų gydytoja? Kastė Mateikaitė-Pipirienė būtent tą ir darė – gelbėjo kalnų keliautojus, o dabar užsiima šviečiamąją veikla, konsultuoja traukiančiuosius į kalnus.Lietuvos nacionalinis muziejus sulaukė apie 250 eksponatų, skirtų COVID-19 pandemijai įamžinti. „Šis projektas atspindi Lietuvos nacionalinio muziejaus strategiją būti aktualiems dabarčiai. Tai ne pirmi ir ne paskutiniai eksponatai, kurie fonduose atsiranda reaguojant į dabarties aktualijas“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos rinkinių skyriaus vadovė Giedrė Milerytė-Japertienė.Klimato kaitos rubrika. Ar šiais, greitos mados, laikais dar kažkas taiso suplyšusius drabužius? Kodėl vertėtų tą daryti? Apie tai pokalbis su drabužių taisymo dirbtuves vedančia Guoste Mickevičiūte.Į Pakruojo rajono Balsių pagrindinę mokyklą mokiniai yra atvežami iš tolimiausių kaimelių ir šiuo metu mokykla turi 133 ugdytinius kartu su darželio vaikais. Mokyklos direktorė Virginija Tumėnienė sako, kad kaimo mokyklas renkasi žmonės, ieškantys mažos bendruomenės.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrikoje su Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriumi Egidijumi Rimkumi aptariame 2024 kaip klimato metus. Praėjusieji metai buvo šilčiausi Lietuvos istorijoje.Apie iniciatyvą, kuria siekiama padėti nuo karo – sunkių sužalojimų, nudegimų, nukentėjusiems Ukrainos vaikams. Apie ją pasakoja Lawyers4Ukraine” inciatorė, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos dekanė, prof.dr. Lyra Jakulevičienė, Ukrainoje kojos netekęs savanoris Ričardas Savickas, buvusi Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė Olega Bodnar.Į LRT girdi kreipėsi žmogus, pasipiktinęs daugiabučių namų administratorių elgesiu.Po socialinio darbo studijų Kaune, moteris su šeima grįžo į gimtąjį Rokiškio kraštą ir čia įkūrė socialinių paslaugų verslą „Jautri širdis“. 53-is komandos narius turinti Irma sako, kad šiame darbe be kolegų nieko nebūtų. Tiesa, socialinis darbas skirtas ne kiekvienam: čia reikia didelės kantrybės, atjautos įvairiose situacijose. Verslininkė jaučia, kad daugeliui vis dar gėda kreiptis pagalbos, tačiau pavėlavus tą padaryti kartais pagalbos reikia jau nebe vienam žmogui, o keliems.Ved. Agnė Skamarakaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Vakarų Lietuva po pirmomis metų dienomis iškritusio gausaus lietaus - skęsta. Nors vandens lygis pamažu krinta, Kretingos rajono ūkininkai sako, kad tikruosius padarinius įvertinti bus galima tik pavasarį.Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus vadovas Rimantas Paulikas pastebi, kad pagalba teikiama tik netoli išsiliejusių upių įsikūrusiems gyventojams, o ūkininkai paliekami likimo valiai. Anot jo, planuojant ir tariantis - potvynių būtų galima išvengti.2024-ieji tapo šilčiausiais metais per orų stebėjimų istoriją, aplenkę 2023-iuosius. Viesulai, liūtys, rudenį užsitęsusi vasara ir tik dabar pasirodžiusi žiema. Klimato pokyčius ir jų daromą įtaką gamtai komentuoja VU klimatologas prof. Egidijus Rimkus, Hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika ir etnologas dr. Libertas Klimka.Kauno rajone biomedicinos mokslų daktaras Kęstutis Malinauskas nuo 2011 metų puoselėja savą medelyną, nors patirties sodininkystėje turi jau daugiau nei 25-erius metus. Nors šiemet žiema gyvūnų negąsdina, kai kuriuos sodinukus tenka gelbėti nuo maisto ieškančių pelių, stirnų ir kiškių. Eksperto patarimai sodo priežiūrai žiemą.

Masačusetso technologijos instituto tyrėjai, menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai, bendradarbiaudami su Prancūzijos mokslininkais, sukūrė internetinį žaidimą „wetland.games“, skirtą ugdyti ekosisteminį sąmoningumą ir skatinti tvarumą.Penktus metus skaičiuojantis Šilalės muzikinis teatras jau spėjo suburti savo gerbėjų būrį, kuris bilietus į naujus muzikinius spektaklius, operetes išperka akimirksniu. Kuo išskirtinis Šilalės muzikinis teatras? Pasakoja Vesta Vitkutė.Druskininkų kultūros puoselėtojo 2024 metų premija – menotyrininkei Aušrai Česnulevičienei.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – džiazo šokėja ir choreografė Elzė Višnevskytė.Ved. Marius Eidukonis

Ar stumbrai gali gyventi harmonijoje su žmonėmis? Šį kartą gilinsimės į stumbrų daromą žalą žemės ūkiui ir kaip ši problema gali būti sprendžiama. Beje, stumbras – vienas protingiausių gyvūnų. Ieškosime atsakymų kartu su ekspertu stumbrų žinovu Rytu Papšiu.Įspūdžiais iš tarptautinės Klimato kaitos konferencijos Azerbaidžane dalinsis Aplinkos ministerijos Klimato politokos grupės vyresnioji patarėja Stasilė Znutienė. Karai daro milžinišką neigiamą poveikį klimatui.Sekite laidą ir atraskite stebuklus, kuriuos gamta siūlo net ir pilkiausiomis dienomis.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šiemet minimas Lietuvos partizaninio karo pradžios 80-metis. Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdis pristato projektą „Aš rinkausi ginti“, kuriame be visa kito galima pasikalbėti su laisvės gynėju.Lapkričio 27 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma Antano Sutkaus fotografijų parodą „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“.Kokia turėtų būti advento mityba?Klimato kaitos rubrika. Menininkė Monika Dirsytė sukūrė performansą, skirtą atkreipti visuomenės dėmesį į CO2 emisijų mažinimą - 8 valandas praleido stiklinėje dėžėje su sumažintu deguonies kiekiu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato konferencijoje Azerbaidžane patvirtinas sunkiai suderėtas susitarimas dėl bent 300 mlrd. dolerių kovai su klimato kaita.Nuo pavasario gali startuoti traukinys iš Vilniaus į Daugpilį. Kodėl tokio maršruto laukia Visagino verslininkai?Bazelio rinkėjai šiandien renferendume sprendžia, ar galima išleisti dešimtis milijonų eurų viešųjų lėšų 2025-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursui organizuoti.Ved. Darius Matas

Klimato kaitos rubrika. Kuo užsiima Lietuvos banko Klimato kaitos centras? Kokias rizikas klimato kaita kelia finansiniam stabilumui?Kaip po viską nusiaubusių ir daugiau nei 200 gyvybių nusinešusių potvynių atsigauna Ispanijos Valensija?1000 dienų nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Su kokiomis emocijomis ir viltimis ateičiai jas pasitinka ukrainiečiai ir jiems padedantys lietuviai? Šia tema kalba kojos Ukrainoje neteikęs savanoris Ričardas Savickas, Ukrainos karininkas Jaroslav ir menininkė, pabėgėlė iš Mariupolio Maria Kutniakova.Ved. Agnė Skamarakaitė

Inga Labutytė-Atkočatienė netrumpą laiką dirbo klimato ir aplinkosaugos srityje kaip komunikacijos specialistė ir žurnalistė. Ji sako, jog nusprendė neturėti vaikų ir dėl klimato krizės. „Planavau persvarstyti šį pasirinkimą tuomet, kai ims mažėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, bet bėgant laikui supratau, kad kryptis nesikeičia“.Šiemet Mykolo Romerio universiteto Aplinkos psichologijos tyrimų centro mokslininkių atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, kad apie tai svarsto maždaug dešimtadalis. 11 procentų apklaustųjų sakė, kad nerimas dėl ekologinės krizės mažina norą susilaukti vaikų, o 18-29 metų amžiaus grupėje taip teigė besijaučiantys 15 procentų gyventojų.Kauno kameriniame teatre jau trečius metus rodomas spektaklis „Kvėpavimas“, kaip pastebi jo režisierė Agnija Leonova, skatina į jaunų žmonių svarstymus įsijausti ir suprasti juos geriau.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Klimato kaitos rubrikoje apie stambiagabarites atliekas. Pastaruoju metu Klaipėdoje nustatyti trys tokie taršos atvejai. Kur dėti ir pristatyti buitines ir kitas atliekas?Po pusės vienuoliktos žinių LRT girdi tema. Apie skiepus nuo pneumokokų. Kam ir kada jie priklauso nemokamai?Antrą laidos valandą pokalbis apie varnas kiemuose. Kaip draugiškai sugyventi papasakos ornitologas.Na, ir paskutinį pusvalandį apie Kaišiadorių rajone įsikūrusį Strumskių šeimos ūkį. Jį lanko tie, kam įdomios alpakos ir bitės. Renatas Strumskis ūkyje savo rankomis įgyvendina netikėčiausias idėjas.Ved. Urtė Korsakovaitė

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas atidaro naują Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centrą.Ar tikrai Žemaitijos krašto moterys dažniau stojo į partizanų gretas nei kitur Lietuvoje? Kuo ypatinga ir išskirtinė Vakarų Lietuvos partizanių veikla?Statistika rodo, kad lietuviai juda gerokai per mažai, ateities perspektyvos taip pat liūdnos. Kaip žmones paskatinti daugiau judėti?Klimato kaitos rubrika. Cheminės medžiagos buityje – kaip jas pakeisti mažiau kenksmingomis žmogui ir aplinkai?Ved. Agnė Skamarakaitė

Liko mažiau nei mėnuo iki dar vienos pasaulinės klimato konferencijos – COP29. Artėjant didžiausiam klimato renginiui – nuotaikos vėl nevienareikšmės. „Kaskart tikimės, kad įvyks stebuklas ir bus priimti sprendimai, bet susiduriam su vangiu valstybių noru keistis“, - sako klimato žurnalistė Rugilė Matusevičiūtė.Ne tik daug pažadų, bet mažai veiksmų sulaukia kritikos. Pastaraisiais metais COP vyksta naftos gavybos šalyse, o joms pirmininkauja buvę ar esami naftos įmonių vadovai - pasauliui siekiant mažinti iškastinio kuro naudojimą.Šiųmetės šeimininkės – Azerbaidžano – prezidentas pareiškė, kad net ir Baku vyksianti klimato konferencija nesutrukdys šaliai investuoti į „Dievo duotas“ dujas. Klausimų kyla ir dėl žmogaus teisių užtikrinimo. „Kai pasibaigs klimato konferencija, yra nerimo, kad vėl prasidės aktyvistų, pilietinės žiniasklaidos atstovų sulaikymai“, - sako Azerbaidžano žurnalistas Cavid Aga, kuriam dabar valdžia neleidžia išvykti iš šalies.Ko tikėtis, jei dar yra ko tikėtis, iš 29-osios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos? Apie tai – laidoje.Autorė Karolina Panto

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Portugalijoje gyvenančiu Arnu Raulinaičiu. Kaip jo kasdienybę pakeitė portugališkas vėjas ir bangos?Iš Lietuvos nesitraukiant šilumai kai kurie paukščiai jauniklius pradėjo perėti ir du kartus, medžiai vėl pradeda žydėti. Kokią įtaką klimato kaita turi paukščių migracijai?Minint Pasaulinę Psichikos sveikatos dieną „Jaunimo linija“ organizuoja akciją „Žalia šviesa gyvenimui“. Kaip ugdyti jaunų žmonių emocinį atsparumą?LRT faktų rubrika apie rinkimus ir netikras paskyras, raginančias balsuoti už politikus.Tošininkystė, dirbinių iš beržo žievės kūrimas - jau labai retai puoselėjamas amatas Lietuvoje. Jį išmano šios mūsų laidos „10-12“ pašnekovė - Mažeikių rajone gyvenanti Raimonda Ramanauskienė.Ved. Urtė Korsakovaitė

Organizacija „Blue/Yellow“ plečia medikų misijas Ukrainoje. Kokios medicininės pagalbos labiausiai reikia civiliams ukrainiečiams?Apie indišką filosofiją, kultūrinius Indijos reiškinius ir Indijos bei Vakarų sąveiką pokalbis su knygos „Saṃvāda. Filosofiniai pokalbiai su Indija“ autoriumi Audriumi Beinoriumi.Iniciatyva „Svarbios pamokos“ kviečia nemokamai įgyti praktinių žinių, susijusių su galimomis grėsmėmis, pasiruošti dienai X.Klimato kaitos rubrika. Labai tikėtina, kad ką tik pasibaigęs rugsėjis bus šilčiausias per visą stebėjimo istoriją. Ką tai pasako apie mūsų klimato pokyčius? Kaip į tokią šiltą rudens pradžią reaguoja gamta?Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato reporteriai – tai Lietuvoje nauja pilietinė iniciatyva, kurios siekis – tapti klimato naujienų agentūra.Prieš 80 metų, 1944 m. rugsėjo 28 d., NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje buvo įvykdytos pirmosios egzekucijos asmenims, šiandien žinomiems Tuskulėnų aukų vardu.Ši savaitė minima kaip Tarptautinė kurčiųjų žmonių savaitė, per ją skatinama siekti didesnio kurčiųjų įsitraukimo visuomenėje.Seniausiose dujinių balionų varžybose pasaulyje tėvo ir sūnaus - Roberto ir Danieliaus Komžų duetas pagerino Lietuvos rekordą - jie per 39 valandas nuskrido beveik 1285 km.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Nėra taip, kad žmonės, atvykę iš kito pasaulio krašto sako jums, ką daryti. Šiuo atveju jie sako: štai sisteminis ir greitas būdas, kurį galite pritaikyti tam, kad patyrinėtumėt, kaip klimato kaita gali paveikti jūsų pasaulio paveldo objektą“, – taip drauge su kolega Scottu Herronu prieš keletą metų sukurtą tarptautinę klimato kaitos pažeidžiamumo indekso nustatymo metodiką (angl. Climate Vulnerability Index, CVI) pristato ilgametis UNESCO pasaulio paveldo vietovių apsaugos ekspertas Jonas Day.Šie du Australijos mokslininkai rugpjūčio pabaigoje Lietuvos specialistams Smiltynėje vedė dirbtuves apie Kuršių Nerijos pažeidžiamumą klimato kaitai. Derindami ekspertines ir bendruomenės žinias jie padėjo išskirti pagrindines klimato grėsmes ir jų pasekmes vietovei, taip pat vietos gyventojų gebėjimą reaguoti ir prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos ir gyvenimo sąlygų.„Tokio projekto Lietuvoje dar nebuvo ir mes tikimės, kad šios mokslinės dirbtuvės duos pavyzdį ir kitoms paveldo vietovėms imtis panašių veiksmų“, – sako Kuršių Nerijos nacionalinio parko specialistė Justė Zavišaitė. Pasak jos, dirbtuvių rezultatus tikimasi integruoti į šiuo metu rengiamą Kuršių nerijos valdymo planą.Bet dirbtuvėse dalyvavęs Vilniaus universiteto profesorius Egidijus Rimkus sako, kad šių dirbtuvių rezultatus bus galima vertinti teigiamai tik tada, kai jie virs konkrečiais veiksmais. „Ar tas ekspertinis vertinimas taps kažkuo daugiau negu paprasčiausiu popieriumi, ateitis parodys. Paprastai planai yra gražūs, bet kai pradedi skaičiuoti viščiukus, pamatai, kad norėtųsi, kad būtų padaryta daugiau“, – pabrėžia klimatologas.Kas laukia Kuršių nerijos klimato kaitos akivaizdoje ir kaip galime apsaugoti šį unikalų kraštą?Autorė Vaida Pilibaitytė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su hidroekologijos eksperte Laima Česoniene apie tai kaip klimato kaita veikia vandenis, jų išteklius ir ekosistemas.Visai netrukus dokumentinio filmo „1944-ieji metai. Generolo misija“ premjera. Filmas skirtas Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo kovų 80-mečiui paminėti ir generolo Povilo Plechavičiaus įkurtai Vietinei rinktinei atminti. Pasakoja filmo kūrėja, žurnalistė Rūta Sinkevičienė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys.Vilniaus universiteto profesorė Gražina Tautvaišienė išrinkta Tarptautinės astronomų sąjungos viceprezidente. Pirmą kartą tokias pareigas eis mokslininkė iš Baltijos šalių.Kaip sekasi atgimstančiam Leonpolio dvarui, ką tik suorganizavusiam pilietiškumo festivalį?Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su tinklalaidės „Išpakuota“ bendraautoriumi Andriumi Šatu apie tai kaip įtikinti žmones keisti savo elgseną.Rugpjūčio 20d. Estija mini nepriklausomybės atkūrimo dieną. Apie Lietuvos estus, kaip švenčia savo valstybės šventes ir tautų vienybę Baltijos kelyje kalbamės su Lietuvos estų draugijos valdybos nare Pille Veljataga.Kuo vyras gimdyme gali padėti savo moteriai? Apie tai papasakoti gali dula su barzda. Pokalbis su vyrams pasiruošimo gimdymui seminarus organizuojančiu gydytoju psichiatru Viliumi Ogensku.Kokie populiariausi rusiškos propagandos naratyvai, nukreipti prieš mūsų šalį? Pokalbyje dalyvauja „Repsense“ analizės skyriaus vadovės Rugilė Ereminaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrika. Kiek finansiškai kainuoja klimato kaita?Kaip būdavo išgaunama geležis iš balų rūdos? Višakio Rūdoje žmonės kviečiami dalyvauti eksperimente – daryti tai, kas nebuvo daroma Lietuvoje moderniais laikais – išgauti geležį iš balų rūdos.Kaip sekasi pusės kūno nevaldančiam Gintautui Markevičiui siekti rekordo – elektriniu triračiu apvažiuoti Lietuvą?Kokie yra šiuolaikiniai žemėlapiai ir kaip skiriasi jų pritaikymas?Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie tai, ką Danija daro siekdama stabdyti klimato kaitą? Viena iš priemonių – Kopenhagoje už aplinkai draugišką elgesį apdovanojami turistai. Už važiavimą dviračiu, plastiko rinkim, savanorystę miesto sode turistai gauna nuolaidas lankytinose vietose, nemokamos kavos ar daniškų saldumynų.Interneto sensacija tapo turkas šaulys Yusufas Dikecas su partnere Paryžiaus olimpinėse žaidynėse iškovojęs sidabro medalius mišrių komandų 10 metrų pneumatinio pistoleto rungtyje. Plačiai aptarinėtas jo šaudymo stilius – ranka kišenėje, jokių specialių pagalbinių priemonių. Nuo ko šaudymo rungtyse priklauso taiklumas?Ką reikia žinoti, norint gaminti maistą gamtoje?Keliaujantieji po pietų Europos valstybės įspėjami dėl uodų pernešamų ligų. Kas yra Azijos tigriniai uodai, kokias ligas jie perneša? Ką reikia žinoti keliautojams?Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrikoje apie sveikatą. Kaip mūsų kūnas priima šiltėjantį klimatą ir kitus orų reiškinius?Vasara - aktyvus dviračių sezonas. Taip pat ir vagysčių. Kaip dviračius siūlo saugoti Tauragė ir Vilnius?Antrą laidos valandą su vagystėmis susijusi tema. Tik šįkart apie knygas. Elektroninių knygų vagystes ir piratavimą.Taip pat laukia pažintis su Varėnos rajone Krūminių kaime pieno ūkį turinčia Audrone Naruševiče. Ūkininkei karves ir avis prižiūrėti padeda pačios veisiami borderkolių veislės šunys.Ved. Urtė Korsakovaitė

Klimato kaitos rubrikoje apie geriamąjį vandenį. Kaip keičiasi jo ištekliai pasaulyje atsakys mokslininkas.Likus kelioms dienoms iki olimpinių žaidynių pradžios, pokalbis su sporto žurnaliste Dovile Šeduikyte apie mūsų šalies sportininkų lūkesčius.Antrą laidos valandą kalbame apie vasaros depresiją. Statistika rodo, kad šį reiškinį kaip vasaros depresiją išgyvena kas dešimtas gyventojas.Ved. Urtė Korsakovaitė

Klimato kaitos rubrika. Kaip klimato kaita keičia kraujasiurbių vabzdžių elgseną? Ar tai gali atnešti naujas ligas į Lietuvą? Apie tai pasakoja Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Vaidas Palinauskas.Ko reikia norint būti geru traktorininku? Pokalbis su geriausiu 2024 m. traktorininku pripažintu Arijumi Mušauskiu.Lietuvių komanda 24 valandų riedučių Le Mano lenktynėse tapo vienos iš klasių čempionais.Ar įmanoma senti ir neprarasti kognityvinių gebėjimų? Kaip kuo ilgiau išlaikyti smegenų sveikatą? Pokalbis su neuropsichologe Ramune Dirvanskiene.Pokalbis su Žemaitės proanūke Maryte Račys. Apie Žemaitės raštų vertimą į anglų kalbą ir rašytojos aktualumą šiandien.Ved. Agnė Skamarakaitė

Rubrikoje „4 milijonai“ – už poliarinio rato Svaldbarde gyvenantys Agnė ir Arvydas Bertašiai.Prasta vaikų dantų būklėBaltijos jūra mažiau užteršta nei prieš kelis dešimtmečius, tačiau iššūkių nemaža.Anglijos lietuviai žada trankiai švęsti Jonines.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Kokios klimato kaitos prognozės ir scenarijai visai Lietuvai ir atskiriems jos regionams? Apie tai pasakoja Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyresnioji patarėja dr. Judita Liukaitytė-Kukienė.Pokalbis su Tomu Kačerausku apie jo knygą „Karo laiškai, 1 dalis“. Knygos dėmesio centre – LDK karas su Maskva XVII a.viduryje.Ką reikia žinoti perkant skrydžius per populiarias skrydžių užsakymo platformas? Pokalbyje dalyvauja „Oro skundo“ įkūrėjas Balys Rimkus.Keturiems Lietuvos restoranams – „Džiaugsmas“, „Demo“, „Pas mus restoranas“ ir „Ninteen18“ – suteiktos „Michelin“ žvaigždės. Pokalbis su dviejų iš jų šefais - „Pas mus restoranas“ šefė Vita Bartininkaitė ir restorano „Demo“ šefas Tadas Eidukevičius.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šveicarijos judėjimas „Senjorės už klimatą“ iškovojo istorinę pergalę Europos žmogaus teisių teisme. Šveicarijos silpna klimato politika, pripažino teismas, pažeidžia pagrindines žmogaus teises.Teismai tapo bene svarbiausia arena kovoje su klimato kaita, o šis sprendimas gali pakreipti ateities bylų eigą.„Senjorės už klimatą“ argumentavo, jog visų pirma nuo karščio sukeltų sveikatos problemų kenčia pagyvenusios moterys. Su judėjimo komiteto nare Norma Bargetzi-Horisberger kalbamės apie karščio poveikį kūnui ir psichikai, o taip pat pasiryžimą veikti dėl ateities kartų.Norma atskleidžia, kad savo šalyje sulaukė ne tik palaikymo. Birželį abu parlamento rūmai balsavimu atmetė EŽTT sprendimą, argumentuodami, kad Šveicarija dėl klimato apsaugos daro pakankamai.Autorė Inga Janiulytė-TemporinNuotraukoje Norma - pirmoje eilėje, penkta iš kairės.Greenpeace / Shervine Nafissi nuotrauka

Klimato kaitos rubrikoje apie tai kaip sekasi iniciatyvai „Keisk tarą į šlamančius“? Kiek žmonės linkę taromatuose aukoti užstatą? Pokalbyje dalyvauja „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas ir„Sengirės fondo“ įkūrėjas Mindaugas Survila.Pokalbis su ukrainiete, šunų dresuotoja Julija Mirgorodskaya apie Bučą per rusų okupaciją ir dabar, gyvūnų apsaugą karo metu ir jos savanorišką veiklą.Kokia pasaulio ateitis, jei prasidėtų karas visoje Europoje? Šį klausimą kelia Vytauto Tinterio filmas „Pabaigos pradžia“, kurio premjera kaip tik šiandien.Grybautojai sako, kad jau randa grybų. Kur ir kaip grybauti? Pokalbis suGamtos tyrimų centro mikologu dr. Jonu Kasparavičiumi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrika. Všį „Žiedinė ekonomika“ skelbia 10 Lietuvos įmonių, labiausiai pernai prisidėjusių prie klimato kaitos, sąrašą. Šia tema diskutuoja všį „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius ir „Akmenės cemento“ tvarumo ir projektų koordinatorė Eglė Jankauskienė.Amsterdame astronomiją ir astrofiziką studijuojanti Onė Mikulskytė nominuota tarptautinio Moterų kosmoso tinklo apdovanojimuose.Kaip racionaliai vartoti vaistus? Pasakoja Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos departamento Farmacinės veiklos skyriaus vedėja Miglė Domeikienė.Ką jaunimas galvoja apie šalies gynybos klausimus? Svarsto jaunoji NATO ambasadorė, skautė Saulė Želnytė.Ved.Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su KTU mokslininke, sociologijos prof. Audrone Telešiene apie klimato teisingumo sąvoką.„Repas šiais laikais galėtų padėti siekiant lygybės tarp girdinčiųjų žmonių ir kurčiųjų“, sako gestų kalba repuojantis Signmark. Interviu su šiuo Suomijos atlikėju, tapusiu pirmuoju kurčiuoju pasirašiusiu sutartį su tarptautine įrašų kompanija.Jaunimo aktyvumas rinkimuose – koks jis? Kaip paskatinti dalyvauti aktyviau? Apie tai su Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentu Umberto Masi.Kaip namuose išsivirti skanią kavą? Pokalbis su „Italala Caffe“ baristomis Viliumi Astrauskiu ir Migle Lukoševičiūte, ką tik parsivežusiais titulus iš tradicinio Talino kavos festivalio.

Netrukus vyksiančių Europos Parlamento rinkimų rezultatai nulems būsimus ES lyderius, kurie formuos Europos klimato politiką iki dešimtmečio pabaigos. Tai bus svarbūs metai ne tik pasauliniu mastu siekiant apriboti klimato atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, bet ir norint pasiekti bloko energetinius ir klimato tikslus iki 2030 m., o galiausiai ir užsibrėžtą neutralumą klimatui iki 2050 m.Tačiau rinkimų kontekstas gali turėti įtakos sprendimams. „2019 m. Europos Parlamento rinkimai buvo „žalieji rinkimai“, daugėjo ekologinio sąmoningumo Europoje, bet pandemija ir karas Ukrainoje labai paveikė situaciją – europiečiams dabar svarbiausios visai kitos problemos“, - pastebi Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.Piliečių apklausos taip pat rodo, kad nors klimato kaita gyventojams svarbi, šis klausimas ne visuomet patenka į prioritetų sąrašo viršų. „Žmonės vis dar stipriai mano, kad tai – ateities problema, kad pagrindinės pasekmės ir sprendimai bus po 10-20 metų“, - teigia KTU sociologė, mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ vadovė Aistė Balžekienė.Kaip ES klimato politiką veikia geopolitiniai iššūkiai ir kitos krizės? Kaip po rinkimų ES toliau įgyvendins ambicingą strategiją – Europos Žaliąjį kursą? Apie tai – laidoje.Autorė Karolina Panto

Klimato kaitos rubrika. Kaip klimato kaitą pastebi laukinės gamtos fotografė Eglė Aukštakalnytė-Hansen?Minimas Kazachstano stepėse įkurto Kengyro lagerio kalinių sukilimo 70-metis. Tai vienas iš nedaugelio to laikotarpio bandymų kovoti prieš sovietinį totalitarizmą, jis pradėjo gulagų sistemos griūtį.Dėl ko žmonės skambina į Molėtų observatoriją? Ką astronomai atsako į klausimus apie neatpažintus skraidančius objektus? Pokalbyje dalyvaujaMolėtų observatorijos lektorius, astronomas Saulius Lovčikas.Pokalbis su žurnalistu, ATR TV direktoriaus pavaduotoju Aider Muzhdabaev apie S. Šoigu pakeitimą, Charkivo puolimą, Krymo ateitį, Krymo totorių situaciją ir minimas Krymo totorių genocido 80-ąsias metines.Ved. Agnė Skamarakaitė

Gegužės 7 d. minime 120-ąsias Spaudos lietuviškais rašmenimis atgavimo metines. Ta proga su rašytoja Virginija Geniene kalbamės apie mažai žinomą reiškinį – moteris knygnešes.Kokia moksleivių ir studentų nuomonė apie tai, kaip turėtų būti įgyvendinamas visuotinis šaukimas? Apie tai pokalbis su Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentu Jonu Trumpa ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentu Pauliumi Vaitiekumi.Gabiją Šitkauskaitę ir Motiejų Mazį, kuriančius bendro gyvenimo planus, paviliojo šilti kraštai, bet laimė jų laukė gimtinėje. Po kelių mėnesių, praleistų Tenerifėje, pora taip pasiilgo Lietuvos, kad grįžę nusprendė apsigyventi vienkiemyje, gamtos, naminių ir laukinių gyvūnų apsuptyje Pagojų kaime, Utenos rajone.Politiniai debatai ir jų skirtingi formatai – kiek įdomūs, patrauklūs ir padedantys apsispręsti? Pokalbis su „Žinau, ką renku“ tinklo koordinatore Aušrine Diržinskaite.Klimato kaitos rubrika. Gegužės 3 d. buvo Europos Sąjungos viršijimo diena Tai reiškia, kad jei visuomenė visame pasaulyje būtų tokia pat kaip ES, žmonija iki gegužės 3 dienos būtų išnaudojusi visus metinius Žemės gamtinius išteklius. Daugiau nei 317 pilietinių visuomeninių organizacijų valstybių vadovus ir Vyriausybes, ES Komisijos, Tarybos ir Parlamento narius ragina dirbti siekiant klimatui neutralios, nulinę taršą kuriančios ir gamtai palankios ekonomikos. Apie tai kalba Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su VU TSPMI doktorante Neringa Mataityte apie emocijų vaidmenį tarptautinėse klimato kaitos derybose.Su kokiomis problemomis susiduria ukrainiečiai dokumentuodami Rusijos įvykdytus karo nusikaltimus? Apie tai pasakoja Ukrainos pilietinio tinklo OPORA valdybos pirmininkė Olha Aivazovska.Taktinė medicina – kiek lietuviai domisi ir ką reikėtų apie ją žinoti? Pokalbyje dalyvauja Locked N‘Loaded mokymų vadovas Povilas Rubinas.Lietuvoje pirmą kartą vykdomas pasaulinis su demencija susijusių nuostatų tyrimas. „Reikia, kad žmonės suprastų, kad nesmerktų to, ko nesupranta. Mes bijome atvirai prisipažinti, kad yra visokių ligų pasaulyje, išmokti bendruomeniškai gyventi.“ – sako Vida Stokienė, globojanti vyrą, kuris serga Alzheimerio liga. Pokalbyje dalyvauja Vida Stokienė ir asociacijos „Demencija Lietuvoje “ prezidentė Ieva Petkutė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Renata Gaidiene, gyvenančia Singapūre. Koks tas Singapūras ir kiek jame lietuvybės?Kiek vėliau tinklaidė „Stipresni už Sibirą“ apie vaikystę ir jaunystę Sibire.Kiek klimato kaita keičia mūsų mitybos racioną ir kaip prie to prisitaiko mūsų kūnai?Ved. Urtė Korsakovaitė

Klimato kaitos rubrika. Sodininkystėje ir daržininkystėje plačiai naudojamos durpės gaunamos sausinant pelkes. Kokias alternatyvas vietoj durpių galima pasiūlyti? Pokalbyje dalyvauja nevyriausybinės organizacijos „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas: direktorius, ekologas Nerijus Zableckis ir botanikė, pelkių ekologinio atkūrimo ir gamtos apsaugos ekspertė dr.Jūratė Sendžikaitė.Balandžio 23 d. minima pasaulinė knygų diena. Pokalbis su knygų mylėtoju, rašytoju Aidu Puklevičiumi.Naujasias tyrimas rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybė Lietuvoje gerėja. Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją duomenys atskleidžia, kad 65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų pasitenkinimas gyvenimu nuo 2017 m. augo, taip pat gerėjo ir jų finansinė padėtis. Pokalbis su vienu tyrimo koordinatoriumi Lietuvoje, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininku doc. Antanu KairiuGyventojai kviečiami siūlyti temas pašto ženklams. Apie tai pasakoja Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė Aušrutė Varnienė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Klimato kaitos rubrikoje apie mokslinius tyrimus, kurie, viliamasi, padarys proveržį žaliojo vandenilio gamyboje pasakoja Fizinių ir technologijos mokslų centro chemikė Milda Petrulevičienė.Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija bendradarbiaudama su Lietuvos šaulių sąjunga kuria bepiločių transporto priemonių inžinerijos programą, kurios metu studentai mokysis konstruoti ir valdyti dronus.Apie dronų specialistų mokymą kalbamės su Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos direktoriumi dr. Rolandu Vitkūnu ir „Dangaus katės“ vadovu Povilu Stankūnu.Kokių žolelių dabar ieškoti gamtoje? Kaip jas ruošti, kokia nauda sveikatai? Pasakoja žolininkė Kristina Šilinskienė.Pasaulinę cirko dieną pokalbis su Gildu Aleksa apie šiuolaikinį cirką.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis su Ukrainos kariais, besigydančiais Lietuvoje po patirtų išbandymų ir organizacijos „Back to life“ vadovu Danu Rėksniu.Kiek vaikai yra pažeidžiami socialiniame tinkle „TikTok“? Europos Sąjunga tiria, ar platformoje „TikTok“ nepažeidžiamos nepilnamečių apsaugos internete taisyklės. Pokalbyje dalyvauja advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė Renata Vasiliauskienė ir „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.Klimato kaitos rubrika. Kur keliauja drabužiai iš tekstilės konteinerių?Lietuvai diskutuojant, ar reikėtų griežčiau kontroliuoti lošimų verslus ir jų reklamą, projekto „LRT ieško sprendimų“ komanda dairosi, kokias priemones yra pritaikiusios kitos šalys ir kokią pagalbą nuo lošimų priklausomi žmonės gali gauti Lietuvoje. Pasak specialistų, pagalbos priklausomiems lošėjams stokojama. Spragų pastebima ir finansavime – pagal europinius projektus nemokama reabilitacija skiriama tik tiems lošėjams, kurie be patologinio lošimo dar turi ir gretutinių priklausomybių nuo psichotropinių medžiagų.Ved. Agnė Skamarakaitė