Podcasts about nigerijoje

Šveicaras Hanspeteris Kyburzas gimė 1960 m. Nigerijoje, studijavo Austrijoje ir Vokietijoje, o dabar gyvena Berlyne. Jis žavisi paslaptingais pasauliais, aprašytais Vergilijaus ir Edgaro Allano Poe, teigdamas, kad „kompozicijos objektas yra prasmės išgavimo procesas“. Kyburzą labiausiai išgarsino 1995-aisiais sukurtas „Voiničiaus rankraštis“ pagal to paties pavadinimo bene žymiausią Viduramžių literatūrinį falsifikatą, šimtmečius perpardavinėtą už astronomines sumas ir galop nupirktą iš Telšių kilusio bukinisto Mykolo Voiničiaus, pavertusio jį pasauline sensacija.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Ukraina pranešė, kad jos pajėgos atrėmė vieną didžiausių dronų atakų. Kyjivo karinė administracija teigia, jog ši ataka viena galingiausių sostinei nuo pavasario.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetai bendrame posėdyje aptarė imigracijos procesus ir tendencijas.Pasak Migracijos departamento, liepos pirmos duomenimis, Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai sudarė beveik septynis procentus visų šalies gyventojų. Jeigu imtume skaičiais tai yra 195 tūkstančiai 550 užsieniečių. Didžiąją jų dalį –beveik 85 tūkstančius sudarė Ukrainos piliečiai, per 58-i tūkstančius Baltarusijos, 16-a tūkstančių Rusijos piliečiai.Valstybės kontrolierius pareiškė, kad Vyriausybės siūlomos mokesčių reformos poveikis valstybės biudžetui bus menkas. Mindaugo Macijausko teigimu, reforma galėjo būtų konstruojama labiau atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas dėl atskirų mokesčių.Lietuvoje šiomis dienomis matomas supermėnulis, kuris laikomas didžiausia ir ryškiausia šių metų mėnulio pilnatimi.Ved. Madona Lučkaitė

Tikinčiųjų persekiojimas yra visų religijų rūpestis. Daugelis krikščioniškų organizacijų ėmė plačiau kalbėti apie religinį persekiojimą, pavyzdžiui, apie jazidus, rohinjus ir uigūrus. Kalbant apie skaičius, vis dar per mažai kalbama apie tai, kad krikščionys yra labiausiai persekiojama religinė grupė visame pasaulyje. Daugiausia dėl tikėjimo nužudytų krikščionių yra Nigerijoje. Pakistane ir Sudane krikščionys taip pat susiduria su smurtu, konfiskuojamas bažnyčios turtas, užpuolami religiniai vadovai. Šias tris šalis sieja piktybinė Saudo Arabijos įtaka ir tai, kad Jungtinė Karalystė nesiryžta pasinaudoti savo turimais solidžiais svertais. Birželio mėnesį Nigerijos Ondo vyskupijoje per Mišias ginkluoti užpuolikai nužudė 40 žmonių. Vyskupas Jude Arogundade atkreipė dėmesį į tai, kad šalies šiaurėje ir viduryje vyksta nematomas „genocidas“: „Pasaulis tyli, nes išpuoliai prieš bažnyčias, jų darbuotojus ir institucijas tapo kasdienybe. Kiek lavonų reikia, kad pasaulis atkreiptų dėmesį?“ – klausė vyskupas. Plačiau – vedamojo skiltyje.Birštono sakraliniame muziejuje atidarytą adventinę parodą „Gloria Deo“ pristatė muziejaus direktorė Roma Zajančkauskienė (parengė Jūratė Kuodytė).Spaudos apžvalgoje apie Vengrijos teritorines ambicijas šių dienų geopolitiniame kontekste (parengė Laurynas Peluritis).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Pandemijos kreivė banguoja. Ką liudija savaitės susirgimų dinamika?Premjerė su politinių partijų atstovais aptarė rengiamą Nacionalinį susitarimą dėl švietimo.Kai kuriem poltikams teigiant, kad jį pasiekti galį būti labai sudėtinga, kokios šio susitarimo perspektyvos?Europos Komisija siūlo, kad darbdaviai būtų įpareigoti pateikti informaciją apie pradinį darbo atlygį skelbimuose apie atsilaisvinusias darbo vietas ir dar prieš darbo pokalbį. Siekiant padidinti spaudimą didelėms bendrovėms siūloma, kad daugiau nei 250 darbuotojų turinčios įmonės skelbtų informaciją apie darbo užmokesčio dydžių vyrams ir moterims skirtumą.Nigerijoje per dvi savaites iš dviejų mokyklų pagrobta pusketvirto šimto vaikų. Valdžia tikina, kad dėl moksleivių laisvės pavykos susitarti per ilgas derybas su nusikaltėliai, bet vietos gyventojai įtaria, kad už vaikus teko sumokėti išpirką. Ekspertai įspėja, kad Nigerijos šiaurėje pagrobimai virsta peningu verslu.Klimatogai apibendrino praėjusios žiemos orų statistiką.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Nigerijoje per dvi savaites iš dviejų mokyklų pagrobta pusketvirto šimto vaikų. Valdžia tikina, kad dėl moksleivių laisvės pavykos susitarti per ilgas derybas su nusikaltėliai, bet vietos gyventojai įtaria, kad už vaikus teko sumokėti išpirką. Ekspertai įspėja, kad Nigerijos šiaurėje pagrobimai virsta peningu verslu. Pagrobėjų taikiniais virsta menkai saugomos internatinės mokyklos, kuriose mokosi šimtai mažamečių. Živilės Raškauskaitės reportažas.Vyriausybė leido Vilniaus savivaldybei grąžinti pradinukus ir į kitas pasirinktas mokyklas, taip plečiant iki šiol daugiau nei savaitę vienoje įstaigoje taikytą eksperimentą. Panašų eksperimentą nori atlikti MO muziejus. Vilniaus meras Remigijus Šimašius,Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika, MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.Klimatologas Silvestras Dikčius apie savaitgalio orus.Popiežius Pranciškus šiandien vyksta pirmojo apaštališkojo vizito į konfliktų draskomą Iraką, siekdamas padrąsinti mažėjančią krikščionių bendruomenę likti savo senojoje tėvynėje ir sustiprinti savo ryšį su Islamu. 84 metų pontifikas, kuriam ši užsienio kelionė bus pirmoji nuo pandemijos pradžios, per trijų dienų vizitą planuoja parodyti solidarumą su Irako krikščioniais ir visais 40 mln. šalies gyventojų.Bažnyčios istorikas, Vilniaus universiteto profesorius Paulius Subačius.Vyriausybei užvakar patvirtinus tvarką, kad į šalį bus įleidžiami tik tie asmenys, kurie pateiks neigiamo COVID-19 testo sertifikatą, nustebino kelionių organizatorius. Pastarieji piktinasi paskutinės minutės sprendimais. Taip pat Dariaus Mato parengtoje apžvalgoje ekonomistų ir verslo atstovų mintys apie popandeminį gyvenimą.Diskusija savaitės įvykių temomis. Komentuoja: Vilniaus politikos analizės instituto direktorė, politologė Virginija Būdienė ir advokatas Petras Ragauskas.Šiandien Klaipėdoje atnaujina veiklą „Senoji perkėla“. Ji buvo uždaryta ir dėl karantino, ir dėl to, kad plukdydama beveik tuščią keltą įmonė patirsdavo nuostolių. Bendrovės generalinis direktorius Mindaugas Čiakas sako, kad perkėla atidaroma atsižvelgiant į visuomenės pageidavimus. Keltas plauks kas valandą, Senoji perkėla dirbs pagal rudeninį tvarkaraštį.Savaitės komentaras. Autorė - apžvalgininkė Ramunė Sotvarė -Šemetienė.Ved. Rūta Kupetytė

Liekant akimirkoms iki galutinio termino pasiekti susitarimą dėl ateities ES ir JK santykių - žuvininkystė panašu kiša koją išeitį rasti. Virš galvos Londonui kabo ir augantis nerimas dėl skylančios Šiaurės Airijos visuomenės ir čia atsinaujinti galinčių neramumų. JK taip pat turi galvoti ir apie priklausomybės siekti žadančią Škotiją.Paskelbta, kad vieną ryškiausių Rusijos opozicijos atstovų Aleksėjų Navalną jau daugiau nei trejus metus seka Rusijos specialiosios tarnybos. Taip pat skelbiama, kad Navalną bandyta nunuodyti ne kartą. Tačiau specialistai pastebi, kad Rusijos tikslas galėjo būti ne nužudyti Navalną, o pati Rusijos opozicija ne tokia, kokią suprantame Vakaruose.Šiaurės Nigerijoje į mokyklą įsiveržia ginkluota gauja ir pagrobia daugiau nei 300 berniukų. Jau netrukus už šį nusikaltimą atsakomybę prisiima šalyje veikianti Boko Haram. Vietos valdžia teigia neturinti įrodymų, kad teroristinė organizacija išties įvykdė pagrobimus, tačiau nerimas dėl vėl intensyvėjančios Boko Haram jau kyla.Ved. Indrė Urbaitė

Kandidatas į kultūros ministro kėdę – liberalas Simonas Kairys, o Kultūros komitetui Seime vadovaus TS-LKD narys Vytautas Juozapaitis.Kaip kauniečių menui sekasi keliauti po pasaulį, kai pasaulis sukaustytas pandemijos? Su galerijos „Meno parkas“ vadovu Arvydu Žalpiu kalbasi Kotryna Lingienė.Lenkijoje įkurtas „Geros mirties institutas“ skatina atvirą kalbėjimą apie mirtį. Ši tema „Mirties kavinėse“ visame pasaulyje nagrinėjama ir nuotoliniu būdu. Vita Ličytė kalbasi su instituto įkūrėja Anja Franczak.Benas Arvydas Grigas laukė, kol į lietuvių kalbą bus išverstos jam svarbios knygos. Ilgėjant tokių knygų sąrašui, Benas įsteigė leidyklą „RARA“ ir ruošiasi leisti išskirtines knygas pats.VDU Istorijos katedros dėstytojo Domo Boguševičiaus komentaras apie mokyklą ir mokymąsi pandemijos metu.Pasaulyje: Leonardo da Vinčio paveikslo mįslė, trinami musulmonų bendruomenės Kinijoje ženklai, prisimenamos Australijos kūrėjos, naujas muziejus Nigerijoje.Sociologės Milda Pivoriūtė ir Karolina Poškauskaite moksliniame straipsnyje „Kai nebetenkina ,per daug ir per kažkaip‘: egzistenciniai pokyčiai kintant gyvenimo ritmui“ nagrinėja, kaip keičiasi žmogaus gyvenimas iš greitojo laiko perėjus į lėtąjį. Jų tyrimo dalyviai – jauni, darbingi ir pervargę žmonės, sąmoningai pasirinkę gyventi lėčiau.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Nigerijoje kelias savaitės tęsiasi portestai prieš policijos brutalumą. Nevyriausybinės organizacijos atkreipia dėmesį, kad būtent jauni žmonės dažniausiai ir tampa saugumo pajėgų aukomis. Būtent jaunimas ir ypač Nigerijos IT bendruomenė ir išjudino protestus šalyje.Lapkričio pradžioje vyksiančių Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų baigtį nulems vadinamosios „svyruojančios“ valstijos. Laidoje aiškinamės, kodėl jos svyruoja ir kurią pusę – demokratų ar respublikonų – tikėtina, kad nusvirs šįkart.Tarptautinė teisė teigia, kad nepripažintos valstybės egzistuoti negali. Tačiau realybėje jos gyvuoja. Viena tokių – Kalnų Karabachas, kur toliau tęsiasi ginkluotas konfliktas. Nepripažintų valstybių problematiką tyrinėjantis teisininkas ir žurnalistas Tomasz Grzywaczewski teigia, kad iki šiol tarptautinė bendruomenė nežino kaip elgtis su tokiais regionas, o kol vyksta konfliktai – kenčia čia gyvenantys žmonės.Ved. Sigita Vegytė

Įsigaliojant naujiems Jungtinių Valstijų muitų tarifams Europos sąjungai, meksikai ir Kanadai, Briuselis žada kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją. Baiminamasi, kad gali kilti pasaulinis prekybos karas. Išskirtinis interviu apie paveldo padėti Artimuosiuose Rytuose su Genuvijos universiteto archeologu ir vienu iš Mosulo miesto Sirijoje muziejaus atkuriamųjų darbų koordinatoriumi. Nigerijoje susikūrusi ekstremistinė grupuotė Boko Haram, veikianti ir kitosE Afrikos siekia įvesti šariato tEisę ir vykdo teroro išpuolius. Be to, šalyje vyksta ir kitas konfliktas. Plačiau apie padėti Nigerijoje laidos pabaigoje

Įsigaliojant naujiems Jungtinių Valstijų muitų tarifams Europos sąjungai, meksikai ir Kanadai, Briuselis žada kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją. Baiminamasi, kad gali kilti pasaulinis prekybos karas. Išskirtinis interviu apie paveldo padėti Artimuosiuose Rytuose su Genuvijos universiteto archeologu ir vienu iš Mosulo miesto Sirijoje muziejaus atkuriamųjų darbų koordinatoriumi. Nigerijoje susikūrusi ekstremistinė grupuotė Boko Haram, veikianti ir kitosE Afrikos siekia įvesti šariato tEisę ir vykdo teroro išpuolius. Be to, šalyje vyksta ir kitas konfliktas. Plačiau apie padėti Nigerijoje laidos pabaigoje

Koks būtų mūsų požiūris į kitų kultūrų žmones, jei turėtume galimybę su jais pasimokyti ir pagyventi kartu bent vienerius metus vidurinėje mokykloje? Penkiolikoje pasaulio šalių veikiančio Jungtinio pasaulio koledžo atstovai tikina, kad būtent tai galėtų būti raktas į taikesnį ir teisingesnį pasaulį. Apsilankysime vienoje tokioje mokykloje, kuri veikia Freiburge, Vokietijoje. „Nuo kitų mokyklų mes skiriamės tuo, kad nesirenkame studentų. Mes renkamės jų patirtį, o kandidatų atranką vykdo tarptautinis komitetas. [...] Taip formuojama tai, ką vadiname „tikslinga bendruomenės įvairovė“. Pavyzdžiui, mūsų tema yra tvarus vystymasis ir mes norime, kad studentai turėtų kuo įvairesnį požiūrį į tai, ką tai reiškia,“ – sako šio koledžo rektorius Laurence‘as Nodderis. Nigerio upės delta yra didžiausias naftą išgaunantis regionas visame Afrikos žemyne. Tarptautinė bendrovė „Shell“, prieš kelis dešimtmečius atradusi čia naftos telkinius, iki šiol yra didžiausias jų valdytojas Nigerijoje. Vamzdynai vingiuoja per gyvenvietes, tad taršos atvejai paliečia žmones tiesiogiai. Šią vasarą apsilankiusi Nigerijoje tarptautinė organizacija „Amnesty International“ skelbia, kad padėtis ten išlieka katastrofiška.„Pasauliniu lygiu tai vienas baisiausių pavyzdžių, kai korporacijos nepaiso žmogaus teisių. Šimtai tūkstančių, jei ne milijonai žmonių ten kenčia dėl taršos ištisus dešimtmečius – pasekmės jų sveikatai ir aplinkai yra skaudžios. Bendrovė tai žino, ir nedaro nieko, kad padėtis pasikeistų į gera. Taip neturėtų būti niekur,“ – apibendrina „Amnesty International“ Verslo ir žmogaus teisių ekspertas Markas Dummettas.„Viena yra skaityti apie tai, o kitas – pamatyti. Supratimas, kad su žmonėmis elgiamasi kitaip vien dėl to, kad jie gyvena valstybėje, kur jų valdžia negali jais pasirūpinti, piktina,“ – pasakoja žurnalistė Rosita Garškaitė, neseniai grįžusi iš kelionės po Nigerio upės deltos ogonių genties kaimus, labiausiai nukentėjusius nuo naftos gavybos taršos.

Koks būtų mūsų požiūris į kitų kultūrų žmones, jei turėtume galimybę su jais pasimokyti ir pagyventi kartu bent vienerius metus vidurinėje mokykloje? Penkiolikoje pasaulio šalių veikiančio Jungtinio pasaulio koledžo atstovai tikina, kad būtent tai galėtų būti raktas į taikesnį ir teisingesnį pasaulį. Apsilankysime vienoje tokioje mokykloje, kuri veikia Freiburge, Vokietijoje. „Nuo kitų mokyklų mes skiriamės tuo, kad nesirenkame studentų. Mes renkamės jų patirtį, o kandidatų atranką vykdo tarptautinis komitetas. [...] Taip formuojama tai, ką vadiname „tikslinga bendruomenės įvairovė“. Pavyzdžiui, mūsų tema yra tvarus vystymasis ir mes norime, kad studentai turėtų kuo įvairesnį požiūrį į tai, ką tai reiškia,“ – sako šio koledžo rektorius Laurence‘as Nodderis. Nigerio upės delta yra didžiausias naftą išgaunantis regionas visame Afrikos žemyne. Tarptautinė bendrovė „Shell“, prieš kelis dešimtmečius atradusi čia naftos telkinius, iki šiol yra didžiausias jų valdytojas Nigerijoje. Vamzdynai vingiuoja per gyvenvietes, tad taršos atvejai paliečia žmones tiesiogiai. Šią vasarą apsilankiusi Nigerijoje tarptautinė organizacija „Amnesty International“ skelbia, kad padėtis ten išlieka katastrofiška.„Pasauliniu lygiu tai vienas baisiausių pavyzdžių, kai korporacijos nepaiso žmogaus teisių. Šimtai tūkstančių, jei ne milijonai žmonių ten kenčia dėl taršos ištisus dešimtmečius – pasekmės jų sveikatai ir aplinkai yra skaudžios. Bendrovė tai žino, ir nedaro nieko, kad padėtis pasikeistų į gera. Taip neturėtų būti niekur,“ – apibendrina „Amnesty International“ Verslo ir žmogaus teisių ekspertas Markas Dummettas.„Viena yra skaityti apie tai, o kitas – pamatyti. Supratimas, kad su žmonėmis elgiamasi kitaip vien dėl to, kad jie gyvena valstybėje, kur jų valdžia negali jais pasirūpinti, piktina,“ – pasakoja žurnalistė Rosita Garškaitė, neseniai grįžusi iš kelionės po Nigerio upės deltos ogonių genties kaimus, labiausiai nukentėjusius nuo naftos gavybos taršos.