Podcasts about spektaklyje

„Laisvės anatomija“. Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė. Spektaklyje panaudota Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro dokumentinė medžiaga: Dainavos apygardos partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienotaštis ir KGB archyvo Vilniuje operatyvinė byla „Kanibalai”. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidina Ramūnas Abukevičius, Vidmantas Fijalkauskas, Vytautas Anužis, Andrius Gaučas. 2016m.

Keturių darbo dienų savaitei pritartų du trečdaliai suaugusių Lietuvos gyventojų, tiesa, dauguma jų sutiktų dirbti trumpiau tik tuo atveju, jei atlyginimas liktų toks pat - rodo LRT užsakymu atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa. Ką parodė apklausa ir ar trumpesnė darbo savaitė pasiteisintų kultūros sektoriuje?Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristato paskutinę šio sezono premjerą pagal Lauryno Adomaičio pjesę „Fermentacija“, kurią režisuoja teatro meno vadovas Antanas Obcarskas. Spektaklyje pasakojama apie raugintais produktais prekiaujančioje raugykloje susidariusią itin sudėtingą situaciją, kai pradedamas spręsti netikėtai iškilęs bakterijų teisių klausimas. Apie biologinę revoliuciją pasakoja „Fermentacijos“ repeticijoje apsilankiusi kolegė Karina Metrikytė.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šiandien kalbėsime apie humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Mulevičiūtės monografiją „Regos politika. Lietuva Rusijos imperijoje“, kurią išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas. Knygoje pasakojama apie tai, kaip devyniolikto amžiaus Lietuvoje, kuri tuo metu buvo vakarinis Rusijos imperijos pakraštys, masiškai plito vaizdų kultūra, kaip ji buvo vartojama ir cenzūruojama. „Regos politika“ pretenduoja tapti geriausia negrožinių knygų kategorijoje, o autorę Jolitą Mulevičiūtę kalbina Jolanta Kryževičienė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Amerikos fortepijono konkurso laimėtoją, naują operą bene šiauriausiame Europos teatre ir „Konklavos“ žvaigždės Ralpho Fienneso režisūrinį debiutą 2025-2026-ųjų sezone Paryžiaus nacionalinėje operoje.Rubrikoje „Be kaukių“ – kompozitorius Tomas Kutavičius.Ved. Gabija Narušytė

Radiofonizuota Jozefo Lados pasaka „Tinginys Honza“. Spektaklyje vaidina Žilvinas Ramanauskas, Vaidas Lengvinas, Karina Metrikytė, Dalia MIkoliūnaitė, Arturas Varnas ir Saulius Čėpla. Režisierius Žilvinas Ramanauskas, garso režisierė Nijolė Baranauskaitė. 2008 m.

Nacionalinis Kauno dramos teatras gyvena laukimo nuotaikomis. Kitą sezoną numatyta pasaulinio garso režisieriaus Roberto Wilsono premjera pagal Oskaro Milašiaus kūrybą.Šiandien prisimename vieną ryškiausių lietuvių kryždirbystės meistrų – prieš 190 metų gimė žymiausias dievdirbys Vincas Svirskis.Laidoje taip pat galėsite išbandyti savo jėgas valdant Ignalinos atominės elektrinės reaktorių, aišku, netiesiogiai.Rubrikoje „Be kaukių“ šiandien pasitiksime klasikinės muzikos agentą Martyną Kėvišą.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Paulina Pukytė. „Žuvies akys“. Režisierius Albertas Vidžiūnas, garso režisierė Sonata Jadevičienė. Vaidina Vladas Bagdonas, Vaidotas Martinaitis, Sonata Visockaitė, Laimutė Štrimaitytė. Spektaklyje panaudota fragmentų iš kino filmo „Žvaigždžių karai“ ir Joseph Beuys performanso. 2022 m. (S)(piešinio autorė Jurga Šarapova)

Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Apie tai, kuo reikšmingas toks pripažinimas ir kaip pavyko to pasiekti, kalbamės su Pasaulio paveldo komiteto sesijoje mūsų šaliai atstovaujančia Lietuvos nuolatine atstove prie UNESCO Jolanta Balčiūniene ir viena iš Kauno nominacinės bylos autorių, architektūros istorike, dr. Marija Drėmaite.Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykta Amerikos komiksų renginių ciklas. Programoje – penkios paskaitos, dvi filmų peržiūros ir Amerikos skaityklos komiksų edukacijos pristatymas. Apie tai kalbamės su vienu iš paskaitų lektorių – Vilnius TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros lektoriumi Tomu Mitkumi.Kas esi, kai tau trisdešimt? Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai ir režisierius Kirilas Glušajevas kviečia pažvelgti į trisdešimtmečių gyvenimą. Spektaklyje kūrėjai siekia atvirai mąstyti apie esamąjį laiką, kurį kiekvienas patiriame skirtingai. „Santykis su realiu laiku per aktorių atsineštą patirtį, pokalbius ir interviu pasirodė įdomus”, – sako režisierius.Parodų sezonas Marko Rotko meno centre šiemet prasideda ne tik naujomis žiūrovams pristatomomis parodomis, jis žymi ir didžiausio Baltijos regione šiuolaikinės keramikos įvykio – 4-osios tarptautinės Latvijos keramikos bienalės pradžią.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši smuikininkas, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteris Kristupas Keller. Kas jį žavi muziko gyvenime? Kiek laikas, praleistas studijuojant, gyvenant, dirbant užsienyje, keičia požiūrį į savoje šalyje vykstančius procesus?Ved. Gerūta Griniūtė

Paulina Pukytė. „Žuvies akys“. Režisierius Albertas Vidžiūnas, garso režisierė Sonata Jadevičienė. Vaidina Vladas Bagdonas, Vaidotas Martinaitis, Sonata Visockaitė, Laimutė Štrimaitytė. Spektaklyje panaudota fragmentų iš kino filmo „Žvaigždžių karai“ ir Joseph Beuys performanso. 2022 m. įrašas. (S)(piešinio autorė Jurga Šarapova)

Paulina Pukytė. „Žuvies akys“. Režisierius Albertas Vidžiūnas, garso režisierė Sonata Jadevičienė. Vaidina Vladas Bagdonas, Vaidotas Martinaitis, Sonata Visockaitė, Laimutė Štrimaitytė. Spektaklyje panaudota fragmentų iš kino filmo „Žvaigždžių karai“ ir Joseph Beuys performanso.(S)(piešinio autorė Jurga Šarapova)

„Laisvės anatomija“. Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė. Spektaklyje panaudota Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro dokumentinė medžiaga: Dainavos apygardos partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienotaštis ir KGB archyvo Vilniuje operatyvinė byla „Kanibalai”. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidina Ramūnas Abukevičius, Vidmantas Fijalkauskas, Vytautas Anužis, Andrius Gaučas. 2016m.

Spaudos kultūros puslapių apžvalga.Jau dvidešimt ketvirtą kartą vykstanti akcija „Ant gerumo sparnų“ pakvietė LDS Klaipėdos skyriaus menininkus dovanoti meno kūrinį, taip praturtinant uostamiesčio Jūrininkų ligoninės meno kūrinių kolekciją. Domisi Česlovas Burba.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie bendrystę pandemijos metu.Parodoje „I Remember, Therefore I Am. Unwritten Stories: Women Artists’ Archives“ Latvijos šiuolaikinio meno centras ragina atsigręžti į sovietmetį ir apmąstyti tuomet kurtą lyčių lygybės iliuziją. Indrės Kaminckaitės pasakojimas.Tęsiant pasakojimų ciklą, skirtą Lietuvos teatro 100-mečiui, kviečiame pasidairyti po mūsų operos gyvenimą ir raidą. Pasakoja Ignas Gudelevičius.LRT Klasikos vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė apžvelgs „Klasikos koncertų sales“.LRT Klasika gruodžio 27 dieną kviečia klausytis premjerinio radijo spektaklio – Aldonos Vilutytės ir garso režieriaus Sauliaus Urbanavičiaus „Niekada nežinai“ pagal to paties pavadinimo Birutės Kapustinskaitės pjesę. Pokalbis apie gyvenimo nenuspėjamumą ir radijo spetkalio kūrimą.Ved. Austėja Kuskienė

Valstybiniame jaunimo teatre pirmoji 2020 metų premjera – režisierės Eglės Švedkauskaitės spektaklis „Žmogus iš žuvies“ pagal jaunosios kartos rusų dramaturgės Asios Vološinos pjesę. Spektaklyje nagrinėjama akistata su sistema, bejėgystės ir vilties temos. „Pjesė parašyta apie Rusiją, bet personažų mąstymas, dvasinis būvis artimas ir lietuviams“, – sako režisierė E.Švedkauskaitė.Valdovų rūmai iki sausio 12 dienos kviečia pasidairyti po tarptautinę parodą „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“, kurioje rodoma vienos įspūdingiausių Europos didikų giminės, o tuo pačiu ir Lietuvos 400-ų metų istorija. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Ne vien klasikinė, bet ir mūsų dienų lietuvių poezija atrodo vis dar galinti ir pajėgi veikti kaip priminimas apie gresiančias prarastis“, – pastebi literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis, apžvelgdamas vyresniosios lietuvių poetų kartos atstovo Viktoro Rudžiansko, „Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlės“ knygų serijoje išleistą savąją poezijos rinktinę ir jaunosios kartos poeto Simono Bernoto pirmąją vizijų poezijos knygą „Reivas“.Pirmadienio viktorinoje su Bažnytinio paveldo muziejaus direktore menotyrininke dr. Sigita Maslauskaite-Mažyliene apie Tris karalius tradiciniame ir moderniajame mene.Prasidėjo Tautodailės metai. Apie juos pokalbis su Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veikloms Vida Šatkauskienė ir menotyrininke Terese Jurkuviene.Ved. Alma Valantinienė.

„Miesto vaikio istorija” pagal Rebekos Unos knygą „Labas, aš Tadas“. Vaidina Sigita Pikturnaitė, Jonas Šarkus, Larisa Kalpokaitė, Vytautas Rašimas, Antanas Kurklietis, teatro studijos „Elementorius“ auklėtiniai Elena Stancikaitė ir Rokas Bergner. Rež. Vytautas Rašimas, garso režisierė Sonata Jadevičienė. Spektaklyje skambėjo grupių „Golden Parazyth”, „Kamanių šilelis”, Giedrė ir „Happyendless”, „G&G Sindikatas”, „OKATA”, „Kokybės Garantas” muzika.

„Miesto vaikio istorija” pagal Rebekos Unos knygą „Labas, aš Tadas“. Vaidina Sigita Pikturnaitė, Jonas Šarkus, Larisa Kalpokaitė, Vytautas Rašimas, Antanas Kurklietis, teatro studijos „Elementorius“ auklėtiniai Elena Stancikaitė ir Rokas Bergner. Rež. Vytautas Rašimas, garso režisierė Sonata Jadevičienė. Spektaklyje skambėjo grupių „Golden Parazyth”, „Kamanių šilelis”, Giedrė ir „Happyendless”, „G&G Sindikatas”, „OKATA”, „Kokybės Garantas” muzika.

Vidos Mikšytės radijo pjesė. Spektaklyje panaudota Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro dokumentinė medžiaga: Dainavos apygardos partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienotaštis ir KGB archyvo Vilniuje operatyvinė byla „Kanibalai”. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Skambėjo J.S.Bacho, G. Kuprevičiaus, Š. Nako muzika. Įrašyta 2016 m.

Prisimename kompozitorių Anatolijų Šenderovą, rašytoją ir Afganistano karo veteraną Zigmą Stankų bei poetą, scenografą, dailininką Aurijų Radzevičių. Kovo 29-ąją išdalinti Auksiniai scenos kryžiai. Ceremoniją ir laureatus aptarsime su apdovanojimų komisijos pirmininke, teatro kritike Ingrida Ragelskiene. Poetas Gintaras Grajauskas socialiniame tinkle per mažiau nei valandą surinko pinigus, reikalingus Sabinos Brilo eilėraščių knygos leidybai. Apie alternatyvius leidybos būdus su juo kalbasi Adomas Zubė. Berlyne vyksta vienas svarbiausių Europoje šiuolaikinės muzikos festivalių „MaerzMusik“. Čia įvyko ir nacionalinės premijos laureatės Justės Janulytės kūrinio premjera. Įspūdžiais iš koncerto dalijasi muzikologė Jūratė Katinaitė. Viktoro Bachmetjevo kultūros komentaras apie sostinės šaligatvius, pėsčiuosius, automobilių vairuotojus ir policiją. Pasaulio kultūros naujienų apžvalga. Aktoriai Jovita Jankelaitytė ir Mantas Zemleckas už vaidmenis Gintaro Varno spektaklyje „Getas“ (Kauno dramos teatras) apdovanoti „Fortūnos“ statulėlėmis ir nominuoti Auksinių scenos kryžių nepagrindinių vaidmenų kategorijose. Su jais pasikalbėti sėdo Kotryna Lingienė. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Prisimename kompozitorių Anatolijų Šenderovą, rašytoją ir Afganistano karo veteraną Zigmą Stankų bei poetą, scenografą, dailininką Aurijų Radzevičių.Kovo 29-ąją išdalinti Auksiniai scenos kryžiai. Ceremoniją ir laureatus aptarsime su apdovanojimų komisijos pirmininke, teatro kritike Ingrida Ragelskiene.Poetas Gintaras Grajauskas socialiniame tinkle per mažiau nei valandą surinko pinigus, reikalingus Sabinos Brilo eilėraščių knygos leidybai. Apie alternatyvius leidybos būdus su juo kalbasi Adomas Zubė.Berlyne vyksta vienas svarbiausių Europoje šiuolaikinės muzikos festivalių „MaerzMusik“. Čia įvyko ir nacionalinės premijos laureatės Justės Janulytės kūrinio premjera. Įspūdžiais iš koncerto dalijasi muzikologė Jūratė Katinaitė. Viktoro Bachmetjevo kultūros komentaras apie sostinės šaligatvius, pėsčiuosius, automobilių vairuotojus ir policiją.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Aktoriai Jovita Jankelaitytė ir Mantas Zemleckas už vaidmenis Gintaro Varno spektaklyje „Getas“ (Kauno dramos teatras) apdovanoti „Fortūnos“ statulėlėmis ir nominuoti Auksinių scenos kryžių nepagrindinių vaidmenų kategorijose. Su jais pasikalbėti sėdo Kotryna Lingienė. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

LRT OPUS studijoje vieši nepriklausomas režisierius, Aleksandras Špilevojus, pristatantis savo šviežiausią spektaklį, pastatytą pagal savo parašytą pjesią „BAGADELNIA”. Spektaklyje požiūris į senelių namus, kuris, leidžia suprasti, jog ir ten yra linksmybių, įvairiapusiškumų ir atvirumo. Spektaklyje atsispindi ir senelio namų kasdienybė - langas į pasaulį per didžiulius ekranus (TV ekranus). Pokalbio metu pasižvalgome į senelių namus, kūrybos įpatybes, aktualumus ir naujas formas teatre.

„Spektaklyje pateikiamos keturios tikros pasakos, jos atskleidžia, kaip skirtingos moterys skirtingai siekė skirtingų tikslų. Tai – ir piratė, ir astronomė, ir rašytoja. Yra ir balerina – ganėtinai chrestomatinė mergaičių svajonių specialybės atstovė – bet balerina buvo akla ir, kai ji pradėjo šokti, tapo viena garsiausių balerinų Kuboje. Spektakliu siekiame griauti stereotipus ir paskatinti siekti savų tikslų“, – apie „Menų spaustuvėje“ pristatomą spektaklį vaikams „Tikros pasakos“ pasakoja režisierė Živilė Mičiulytė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Mykolo Drungos parengta užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.„Labai ilgai brandinau mintį nutapyti autoportretą – tokį stiprios, nepriklausomos tapytojos. Bandau išreikšti dabartinio lauko poziciją, kaip jaučiasi moteris, o šiuo atveju – moteris tapytoja“, – sako tapytoja Monika Plentauskaitė, kurios autoportretas „Moteris tapytoja“ pelnė „Jaunojo tapytojo prizo“ laurus.Ved. Austėja Kuskienė.

„Spektaklyje pateikiamos keturios tikros pasakos, jos atskleidžia, kaip skirtingos moterys skirtingai siekė skirtingų tikslų. Tai – ir piratė, ir astronomė, ir rašytoja. Yra ir balerina – ganėtinai chrestomatinė mergaičių svajonių specialybės atstovė – bet balerina buvo akla ir, kai ji pradėjo šokti, tapo viena garsiausių balerinų Kuboje. Spektakliu siekiame griauti stereotipus ir paskatinti siekti savų tikslų“, – apie „Menų spaustuvėje“ pristatomą spektaklį vaikams „Tikros pasakos“ pasakoja režisierė Živilė Mičiulytė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Mykolo Drungos parengta užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.„Labai ilgai brandinau mintį nutapyti autoportretą – tokį stiprios, nepriklausomos tapytojos. Bandau išreikšti dabartinio lauko poziciją, kaip jaučiasi moteris, o šiuo atveju – moteris tapytoja“, – sako tapytoja Monika Plentauskaitė, kurios autoportretas „Moteris tapytoja“ pelnė „Jaunojo tapytojo prizo“ laurus.Ved. Austėja Kuskienė.

Gerharto Hauptmano dramą režisavo Agnė Sunklodaitė. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Spektaklyje skambėjo „Kronos” kvarteto atliekama muzika.

Gerharto Hauptmano dramą režisavo Agnė Sunklodaitė. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Spektaklyje skambėjo „Kronos” kvarteto atliekama muzika.

LRT ir Asociacijos „LATGA” organizuoto radijo dramaturgijos konkurso „Kviečia radijo teatras”, skirto Lietuvos radijo 90-čiui II vietos laimėtojo Petro Palilionio pjesė. Režisierius Juozas Javaitis. Spektaklyje skamba Anne Dudley, Dž. Verdi kūrinių fragmentai.

Vidos Mikšytės radijo pjesė. Spektaklyje panaudota Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro dokumentinė medžiaga: Dainavos apygardos partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienotaštis ir KGB archyvo Vilniuje operatyvinė byla „Kanibalai”. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Skambėjo J.S.Bacho, G. Kuprevičiaus, Š. Nako muzika. Įrašyta 2016 m.

Vidos Mikšytės radijo pjesė. Spektaklyje panaudota Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro dokumentinė medžiaga: Dainavos apygardos partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienotaštis ir KGB archyvo Vilniuje operatyvinė byla „Kanibalai”. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Skambėjo J.S.Bacho, G. Kuprevičiaus, Š. Nako muzika. Įrašyta 2016 m.

Spektaklyje „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija” pasikeitė pagrindinių vaidmenų kūrėjai, vietoje, daugiau nei dešimtmetį pagrindinius Romeo ir Džuljetos vaidmenis kūrusių Gyčio Ivanausko, Giedriaus Savicko ir Rasos Samuolytės, penktadienio vakarą į sceną lips Laurynas Jurgelis ir Agnieška Ravdo. LRT Opus radijo eteryje pokalbis su jaunaisiais aktoriais Agnieška ir Laurynu.

Spektaklyje „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija” pasikeitė pagrindinių vaidmenų kūrėjai, vietoje, daugiau nei dešimtmetį pagrindinius Romeo ir Džuljetos vaidmenis kūrusių Gyčio Ivanausko, Giedriaus Savicko ir Rasos Samuolytės, penktadienio vakarą į sceną lips Laurynas Jurgelis ir Agnieška Ravdo. LRT Opus radijo eteryje pokalbis su jaunaisiais aktoriais Agnieška ir Laurynu.