Podcasts about vrublevski

„Skaudžiai išgyvendamas nūdienos istorijos ir gyvenimo kolizijas agresyvokoje Vilniaus terpėje jaučiuosi kaip tremtinys, susitapatinęs su Dante“,- sako vienas įdomiausių Lietuvos tapytojų Solomonas Teitelbaumas, atidaręs parodą „Besiblaškanti Dantės siela“.Pirmapradis Gabrieliaus pasaulis ir realaus pasaulio dramos tapo režisieriaus Lino Mikutos ir operatorės Kristinos Sereikaitės naujo dokumentinio filmo „Gabrielius iš neprarasto rojaus“ leitmotyvu. Apie „Scanoramos“ festivalio uždarymo filmą kalbamės su jo kūrėjais.Lapkričio 16-ąją džiazo dainininkė Diana Krall mini savo 60-metį. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Paryžiuje lapkričio mėnesį fotografija užima ypatingą vietą miesto kultūrinėje programoje. Ignas Zalieckas kalbina Nacionalinės Prancūzijos bibliotekos kuratorę Héloise Conesa.„Senoji raštija lemia mūsų priklausymą Europos civilizacijai“,- sako senosios lietuvių literatūros tyrėjas ir vertėjas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius, dr. Sigitas Narbutas.Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius, literatūros istorikas ir vertėjas iš lotynų ir senosios graikų kalbos, humanitarinių mokslų dr. Sigitas Narbutas ilgus metus tyrinėja senąją lietuvių literatūrą ir laiko ją neišsemiamu įkvėpimo šaltiniu iš neaprėpiamų temų mokslo tyrimams. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip kino filmuose buvo kuriamas Billio Tiptono, vieno didžiausio ir profesionaliausių apgavikų, paveikslas?Kokios kūrybinės idėjos svarbiausios dabar Lietuvos kino teatruose rodomo filmo „Liepsnojantis dangus“ režisieriui Christianui Petzoldui?Energetikos ir technikos muziejus kviečia lankytojus pasivaikščioti virš istorinių Vilniaus elektrinės garo katilų.Kirtimų kultūros centre nuskambės koncertas-improvizacija „Pasikleketavimai“.Prieš metus Kelmės kultūros centrą nuniokojo gaisras. Kaip užtikrinamos kultūros centro veiklos praėjus metams po gaisro ir kokie centro renovacijos darbai vykdomi?Jau rytoj skaitytojai kviečiami įvertinti, kaip per dvejus metus pavyko atnaujinti postmodernistinį Ąžuolyno bibliotekos pastatą.Penktus metus vyko iniciatyva „Knyga+kinas“, kurios metu siekiama atrinkti knygas, kurios galėtų virsti filmo scenarijais.Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka tikisi iki 2026 metų pastatyti paminklą Žygimantui Augustui ir Barborai Radvilaitei.Ved. Marius Eidukonis

LRT kolegų rubrikoje – LRT TELEVIZIJOS operatorė Miglė Gaižiūtė.Išrūšiuojamo popieriaus, stiklo, plastiko, putplasčio skaičiai Lietuvoje kasmet auga, tačiau specialistai pastebi, kad gyventojams vis dar trūksta žinių, kokias atliekas galima atiduoti rūšiavimui.Trisdešimt moksleivių iš visos Lietuvos, dalyvaudami projekte „Moksleiviai į Vyriausybę“ praėjusią savaitę kūrė 2050-ųjų metų Lietuvos strategiją.Nuo 1990-ųjų Niujorke gyvenantis ir Lietuvos istorija besidomintis Paulius Glibauskas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai padovanojo 148 atvirukus, kuriuose matyti Vilnius. Seniausias jų 1903-ių metų. Atvirukus Paulis Gilbauskas supirkinėjo iš Vokietijos aukcionų.Ved. Rūta Kupetytė

Šeštadienio naktį nuo Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje nuimta lentelė Jonui Noreikai – generolui Vėtrai. Praėjusią savaitę sostinės taryba nusprendė atsisakyti Kazio Škirpos alėjos pavadinimo miesto centre. Abu šiuos sprendimus lydėjo protestai ir nesutarimai. Vieniems tai – istorinio teisingumo atstatymas, kitiems – didvyrių paniekinimas ar net vandalizmas. Kas toliau? Ar ateis eilė kolaborantams Petrai Cvirkai ir Salomėjai Nėriai? Kam ir už ką statome paminklus ir atminimo lentas?Apie tai laidoje diskutuos istorikas, Vilniaus universiteto docentai Nerijus Šepetys ir Nerija Putinaitė, Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius Šimašius ir politikos apžvalgininkė Indrė Makaraitytė. Ved. Mindaugas Jackevičius.

Džeimsas Bondas – filmo herojus, sukurtas pagal Iano Flemingo romanus. O neseniai istorikas dr. Bernardas Gailius išleido knygą „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“. Dr. B. Gailius paskaitoje „Ar egzistuoja slaptoji tarnyba? Džeimso Bondo mitas šiuolaikinėje politikoje“ ieško sąsajų tarp Džeimso Bondo mito ir šiuolaikinės politikos realijų, nagrinėja slaptųjų tarnybų veiklą, pasaulio gelbėjimo, gėrio bei blogio temas. Analizuojant Džeimso Bondo mitą siekiama suprasti ir atskleisti dabartinę vakariečių padėtį juos supančiame pasaulyje.Kartojama 2018 metų gegužės 8 d. laida.Įrašyta 2017 m. gruodžio 6 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Džeimsas Bondas – filmo herojus, sukurtas pagal Iano Flemingo romanus. O neseniai istorikas dr. Bernardas Gailius išleido knygą „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“. Dr. B. Gailius paskaitoje „Ar egzistuoja slaptoji tarnyba? Džeimso Bondo mitas šiuolaikinėje politikoje“ ieško sąsajų tarp Džeimso Bondo mito ir šiuolaikinės politikos realijų, nagrinėja slaptųjų tarnybų veiklą, pasaulio gelbėjimo, gėrio bei blogio temas. Analizuojant Džeimso Bondo mitą siekiama suprasti ir atskleisti dabartinę vakariečių padėtį juos supančiame pasaulyje.Kartojama 2018 metų gegužės 8 d. laida.Įrašyta 2017 m. gruodžio 6 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Mokytojų atlyginimų skaičiavimo tvarka: kas naujo? Prasideda „Nepatogus kinas“. Tautinių mažumų departamentas pasirašė sutartį su Vrublevskių LMA biblioteka.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Mokytojų atlyginimų skaičiavimo tvarka: kas naujo? Prasideda „Nepatogus kinas“. Tautinių mažumų departamentas pasirašė sutartį su Vrublevskių LMA biblioteka.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos vestibiulyje veikia paroda „Įdomioji Lietuva: pramogos ir kasdienybė, 1918–1940“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Filmas „Sengirė“.„Klasikos enciklopedija“ – apie Peterhofą.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos vestibiulyje veikia paroda „Įdomioji Lietuva: pramogos ir kasdienybė, 1918–1940“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Filmas „Sengirė“.„Klasikos enciklopedija“ – apie Peterhofą.

Dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė paskaitoje „Kaip 1928 metais švęstas Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmetis?“ aptaria tuometės vyriausybės veiklą rengiant iškilmes.Lektorė nušviečia tam tikslui sudaryto komiteto indėlį skatinant ir formuojant kolektyvinę atmintį, kuriant valstybei svarbių datų minėjimo modelį, sprendžiant proginių paminklų problemas.Didelį darbą tame komitete nudirbo žinomi kultūros ir valstybės veikėjai generolas Vladas Nagevičius, rašytojas ir diplomatas Jurgis Savickis, dailininkas Adomas Varnas.Įrašyta 2018 m. balandžio 18 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė paskaitoje „Kaip 1928 metais švęstas Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmetis?“ aptaria tuometės vyriausybės veiklą rengiant iškilmes.Lektorė nušviečia tam tikslui sudaryto komiteto indėlį skatinant ir formuojant kolektyvinę atmintį, kuriant valstybei svarbių datų minėjimo modelį, sprendžiant proginių paminklų problemas.Didelį darbą tame komitete nudirbo žinomi kultūros ir valstybės veikėjai generolas Vladas Nagevičius, rašytojas ir diplomatas Jurgis Savickis, dailininkas Adomas Varnas.Įrašyta 2018 m. balandžio 18 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Lietuvos televizija pentadienių vakarais rodo filmus apie Džeimsą Bondą. Jie yra sukurti pagal Iano Flemingo romanus. O neseniai istorikas dr. Bernardas Gailius išleido knygą „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“. Dr. Bernardas Gailius paskaitoje „Ar egzistuoja slaptoji tarnyba? Džeimso Bondo mitas šiuolaikinėje politikoje“ ieško sąsajų tarp Džeimso Bondo mito ir šiuolaikinės politikos realijų, nagrinėja slaptųjų tarnybų veiklą, pasaulio gelbėjimo, gėrio bei blogio temas. Analizuojant Džeimso Bondo mitą siekiama suprasti ir atskleisti dabartinę vakariečių padėtį juos supančiame pasaulyje.Įrašyta 2017 m. gruodžio 6 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Lietuvos televizija pentadienių vakarais rodo filmus apie Džeimsą Bondą. Jie yra sukurti pagal Iano Flemingo romanus. O neseniai istorikas dr. Bernardas Gailius išleido knygą „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“. Dr. Bernardas Gailius paskaitoje „Ar egzistuoja slaptoji tarnyba? Džeimso Bondo mitas šiuolaikinėje politikoje“ ieško sąsajų tarp Džeimso Bondo mito ir šiuolaikinės politikos realijų, nagrinėja slaptųjų tarnybų veiklą, pasaulio gelbėjimo, gėrio bei blogio temas. Analizuojant Džeimso Bondo mitą siekiama suprasti ir atskleisti dabartinę vakariečių padėtį juos supančiame pasaulyje.Įrašyta 2017 m. gruodžio 6 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Pro memoriam: V.Noreika. Maskvos leidykla išleis knygą apie Vilnių. Kviečia Vrublevskių biblioteka.

Žinios iš Liettuvos ir pasaulio. Sostinės Rotušėje – konferencija, skirta tremtiniams ir tremties istorijai. Dokumentikos ciklas „Lietuvos kariuomenei – 100“. Vrublevskių LMA bibliotekoje pirmųjų Lietuvos Respublikos dokumentų paroda.

Šiuolaikinių scenos menų centras „Menų spaustuvė“ švenčia 15-kos metų sukaktį. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Metų verstinės knygos rinkimai“: Maros Zalites romanas Penki pirštai“.Apie prieš 120 metų Anapilin iškeliavusį Johannesą Brahmsą – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką.

Klaipėdoje prasideda 22-asis Pilies džiazo festivalis. Pasakoja vadovė Inga Grubliauskienė.Kuo įdomi Lenkijos šiuolakinio meno scena ir ko galime pasimokyti iš lenkų, pasakoja menotyrininkė Raminta Jurėnaitė. Vrublevskių biblioteka išleido albumą „Atminimų sodai“. Menotyrininkės Agnės Narušytės kultūros komentaras. Užsienio kultūros apžvalga. Prisiminimais dalijasi Jaunimo teatro metraštininkas aktorius Rimgaudas Karvelis.

Klaipėdoje prasideda 22-asis Pilies džiazo festivalis. Pasakoja vadovė Inga Grubliauskienė.Kuo įdomi Lenkijos šiuolakinio meno scena ir ko galime pasimokyti iš lenkų, pasakoja menotyrininkė Raminta Jurėnaitė. Vrublevskių biblioteka išleido albumą „Atminimų sodai“. Menotyrininkės Agnės Narušytės kultūros komentaras. Užsienio kultūros apžvalga. Prisiminimais dalijasi Jaunimo teatro metraštininkas aktorius Rimgaudas Karvelis.

Paveldosaugininko prof. dr. Jono Glemžos paskaitos svarbiausi akcentai suminėti jos pavadinime „Istoriniai Lietuvos architektūros paveldo interjerai: jų išlikimas, gaivinimas ir problemos“. Paskaitoje apibrėžiama interjero sąvokos samprata, nusakomas XVII– XX a. Lietuvos istorijos raidos poveikis interjerui, aptariami išlikę svarbiausi gynybinės, sakralinės, visuomeninės civilinės ir kitos paskirties istoriniai interjerai, paminimos jų gaivinimo problemos. (Paskaita 2015 m. lapkričio 19 d. įrašyta Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.)

Paveldosaugininko prof. dr. Jono Glemžos paskaitos svarbiausi akcentai suminėti jos pavadinime „Istoriniai Lietuvos architektūros paveldo interjerai: jų išlikimas, gaivinimas ir problemos“. Paskaitoje apibrėžiama interjero sąvokos samprata, nusakomas XVII– XX a. Lietuvos istorijos raidos poveikis interjerui, aptariami išlikę svarbiausi gynybinės, sakralinės, visuomeninės civilinės ir kitos paskirties istoriniai interjerai, paminimos jų gaivinimo problemos. (Paskaita 2015 m. lapkričio 19 d. įrašyta Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.)

„Jie: sovietų Lietuvos elito kolektyvinio portreto štrichai“ – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktoranto Mariaus Ėmužio paskaita. Sovietinėse respublikose daugiausia valdžios turėjo kompartijos pirmasis sekretorius. Aptariamuoju laikotarpiu šias pareigas ėjo Antanas Sniečkus. Jo personalinis klanas iki 8-ojo dešimtmečio vidurio buvo vienas svarbiausių sovietų Lietuvoje. Nors analizuojant A. Sniečkaus gyvenimą galima pamanyti, kad jis turėjo remtis senais pažįstamais iš pogrindinės kovos laikų, vis dėlto jo esminė atrama buvo jaunesnės kartos atstovai. Jie buvo paklusnesni, išugdyti demokratinio centralizmo, be to, skirtingai nuo dažnai bemokslių pogrindininkų, jie buvo baigę partinius ar techninius mokslus ir tapę savo sričių specialistais. Paskaita rugsėjo 16 d. skaityta Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

„Jie: sovietų Lietuvos elito kolektyvinio portreto štrichai“ – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktoranto Mariaus Ėmužio paskaita. Sovietinėse respublikose daugiausia valdžios turėjo kompartijos pirmasis sekretorius. Aptariamuoju laikotarpiu šias pareigas ėjo Antanas Sniečkus. Jo personalinis klanas iki 8-ojo dešimtmečio vidurio buvo vienas svarbiausių sovietų Lietuvoje. Nors analizuojant A. Sniečkaus gyvenimą galima pamanyti, kad jis turėjo remtis senais pažįstamais iš pogrindinės kovos laikų, vis dėlto jo esminė atrama buvo jaunesnės kartos atstovai. Jie buvo paklusnesni, išugdyti demokratinio centralizmo, be to, skirtingai nuo dažnai bemokslių pogrindininkų, jie buvo baigę partinius ar techninius mokslus ir tapę savo sričių specialistais. Paskaita rugsėjo 16 d. skaityta Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Sovietmečio tyrimai įgauna vis didesnį aktualumą, todėl ir rašytojų laikysenos klausimas atsiduria mokslininkų akiratyje. Dr. Rimanto Kmitos paskaitoje „Rašytojų laikysena sovietmečiu: ar buvo pasirinkimas?“ didžiausias dėmesys skirtas poetams Justinui Marcinkevičiui ir Sigitui Gedai.Paskaitoje dr. Rimantas Kmita aptaria, kokios rašytojų laikysenos buvo galimos sovietmečiu ir kelia klausimą, ar egzistavo pasirinkimo keliai. Savo teiginius lektorius grindžia gausia ir niekada nepublikuota archyvine medžiaga, saugoma Lietuvos literatūros ir meno archyve ir kitose atminties institucijose.Paskaitoje svarstoma, kaip keitėsi rašytojų laikysena skirtingais istoriniais laikotarpiais, kokios galimybės įsitvirtinti literatūroje buvo pasirenkamos ir kokia taktika pasitelkiama siekiant išlikti viešame kultūriniame gyvenime.Paskaita 2015 m. gegužės 6 d. skaityta Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Sovietmečio tyrimai įgauna vis didesnį aktualumą, todėl ir rašytojų laikysenos klausimas atsiduria mokslininkų akiratyje. Dr. Rimanto Kmitos paskaitoje „Rašytojų laikysena sovietmečiu: ar buvo pasirinkimas?“ didžiausias dėmesys skirtas poetams Justinui Marcinkevičiui ir Sigitui Gedai.Paskaitoje dr. Rimantas Kmita aptaria, kokios rašytojų laikysenos buvo galimos sovietmečiu ir kelia klausimą, ar egzistavo pasirinkimo keliai. Savo teiginius lektorius grindžia gausia ir niekada nepublikuota archyvine medžiaga, saugoma Lietuvos literatūros ir meno archyve ir kitose atminties institucijose.Paskaitoje svarstoma, kaip keitėsi rašytojų laikysena skirtingais istoriniais laikotarpiais, kokios galimybės įsitvirtinti literatūroje buvo pasirenkamos ir kokia taktika pasitelkiama siekiant išlikti viešame kultūriniame gyvenime.Paskaita 2015 m. gegužės 6 d. skaityta Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Kas Lietuvoje nepažįsta ekonomisto, finansų analitiko dr. Gitano Nausėdos? Bet tai ir bibliofilas, surinkęs vertingą antikvarinių knygų kolekciją, kurios pagrindą sudaro senieji spaudiniai Lietuvos istorijos, lituanistikos tema. Apie tai – paskaitoje „Ką reiškia knyga mano gyvenime“. Gitanas Nausėda prisipažįsta, kad jo kolekcija prasidėjo, kaip ir galima tikėtis, nuo specialybės autoriteto, lito tėvu vadinamo Vlado Jurgučio įsigytų veikalų, bet paskui surado kitą vagą. Kolekcininką sudomino lituanistika, t. y. viskas, kas susiję su Lietuva nuo seniausių laikų, o turimi ankstyviausi leidiniai – iš XVI a. Lektorius atskleidžia, kiek įdėta pastangų ieškant vienos ar kitos knygos, kokių patirta nuotykių, padaryta klaidų, prasitaria apie dar neįgyvendintas svajones.Paskaita skaityta 2014 m. lapkričio 12 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Kas Lietuvoje nepažįsta ekonomisto, finansų analitiko dr. Gitano Nausėdos? Bet tai ir bibliofilas, surinkęs vertingą antikvarinių knygų kolekciją, kurios pagrindą sudaro senieji spaudiniai Lietuvos istorijos, lituanistikos tema. Apie tai – paskaitoje „Ką reiškia knyga mano gyvenime“. Gitanas Nausėda prisipažįsta, kad jo kolekcija prasidėjo, kaip ir galima tikėtis, nuo specialybės autoriteto, lito tėvu vadinamo Vlado Jurgučio įsigytų veikalų, bet paskui surado kitą vagą. Kolekcininką sudomino lituanistika, t. y. viskas, kas susiję su Lietuva nuo seniausių laikų, o turimi ankstyviausi leidiniai – iš XVI a. Lektorius atskleidžia, kiek įdėta pastangų ieškant vienos ar kitos knygos, kokių patirta nuotykių, padaryta klaidų, prasitaria apie dar neįgyvendintas svajones.Paskaita skaityta 2014 m. lapkričio 12 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Kalėdų laikas mūsų mintis visados kreipia į praeitį, šeimos ir giminės istoriją, paliktas relikvijas. Istorikės Mildos Kvizikevičiūtės paskaita bus apie privačios raštijos žanrą silva rerum. Tai savotiškos namų knygos, užrašų knygelės, kurios XVII–XVIII a. buvo populiarios tarp bajorijos.Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Milda Kvizikevičiūtė šia tema susidomėjo dar prieš Kristinos Sabaliauskaitės romano „Silva rerum“ atsiradimą. Anot jaunosios mokslininkės, nors pats žanro pavadinimas istorikams yra plačiai žinomas, tačiau silva rerum (lot. daiktų miškas) knygelės yra menkai tyrinėtos ir kelia nemažai klausimų. Atsakyti į juos – gana sudėtinga, nes silva rerum, kaip privačiosios raštijos žanro, ypatybė yra naratyvo ir autoriaus asmeninių komentarų nebuvimas (yra ir išimčių).Paskaitoje „XVII–XVIII a. silva rerum kaip istorijos šaltinis: šaltinis, autorius ir jo individualumas“ lektorė bandys atsakyti į klausimus: kokios pagrindinės temos vyravo silva rerum knygose, kas jas rašė ir kodėl, ar lengva atpažinti autoriaus tapatybę bei savimonės raišką per silva rerum knygeles.(Paskaita įrašyta 2013 m. lapkričio 7 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.)

Kalėdų laikas mūsų mintis visados kreipia į praeitį, šeimos ir giminės istoriją, paliktas relikvijas. Istorikės Mildos Kvizikevičiūtės paskaita bus apie privačios raštijos žanrą silva rerum. Tai savotiškos namų knygos, užrašų knygelės, kurios XVII–XVIII a. buvo populiarios tarp bajorijos.Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Milda Kvizikevičiūtė šia tema susidomėjo dar prieš Kristinos Sabaliauskaitės romano „Silva rerum“ atsiradimą. Anot jaunosios mokslininkės, nors pats žanro pavadinimas istorikams yra plačiai žinomas, tačiau silva rerum (lot. daiktų miškas) knygelės yra menkai tyrinėtos ir kelia nemažai klausimų. Atsakyti į juos – gana sudėtinga, nes silva rerum, kaip privačiosios raštijos žanro, ypatybė yra naratyvo ir autoriaus asmeninių komentarų nebuvimas (yra ir išimčių).Paskaitoje „XVII–XVIII a. silva rerum kaip istorijos šaltinis: šaltinis, autorius ir jo individualumas“ lektorė bandys atsakyti į klausimus: kokios pagrindinės temos vyravo silva rerum knygose, kas jas rašė ir kodėl, ar lengva atpažinti autoriaus tapatybę bei savimonės raišką per silva rerum knygeles.(Paskaita įrašyta 2013 m. lapkričio 7 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.)

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje įvyko minėjimas, skirtas Brastos Biblijos išleidimo 450-osioms metinėms.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje įvyko minėjimas, skirtas Brastos Biblijos išleidimo 450-osioms metinėms.