Podcasts about Penki

Klimato kaitos rubrika. Klimatologas, LRT RADIJO tinklalaidės „Penki kilometrai“ vienas autorių Silvestras Dikčius skelbia 100 žygių vasarą, jis įsipareigoja save įvelti į visokio stiliaus vaikščiojimus, taip pat nori paskatinti judėti ir kitus.Išleista knyga ,,Partizanė Vanda“, tai Dainavos apygardos partizanės, Adolfo Ramanausko-Vanago žmonos, bendražygės, pogrindinės spaudos leidėjos ir platintojos Birutės Mažeikaitės Ramanauskienės prisiminimai apie jos išgyvenimus partizaninio karo metu. Pokalbis su partizanų dukra, knygos ,,Partizanė Vanda“ sudarytoja Auksutė Ramanauskaite Skokauskiene.Kiek problemų Lietuvos gyventojams kelia kvapai? Kaip juos išmatuoti ir valdyti? Nacionalinis visuomenės sveikatos centras parengė Kvapų valdymo gairių projektą.Mokyklos ir bibliotekos regionuose tampa traukos centrais. Tuo galėsite įsitikinti ir paklausę pasakojimo iš Šakių rajone esančios Kidulių kaimo bibliotekos. Pernai čia įkurta ir atvira jaunimo erdvė. Įdomių ir naudingų veiklų bibliotekoje randa ne tik jaunimas, bet ir senjorai, sako bibliotekininkė Marija Mikutaitė.Lietuvos kinematografinininkų sąjunga kviečia žiūrėti filmus ir klausytis diskusijų – pristato programą „Lietuvių literatūros kelionė į kiną: ekranizacijų istorija“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vokietijos Bundestago nariai šiandien balsuos dėl centro dešiniųjų krikščionių demokratų lyderio Friedricho Merzo kandidatūros į šalies kanclerio postą. Iškart po to jis užims šias pareigas. Ko tikėtis iš naujojo kanclerio ir naujos koalicijos, kurios sutartis kaip tik buvo vakar pasirašyta.Seime gaivinama idėja įteisinti mobiliąsias vaistines. Konservatorė J.Sejonienė siūlo leisti vaistinėms tokias paslaugas teikti miestų, miestelių ir kaimo vietovėse, kur nėra vaistinės arba yra bent viena, tačiau mobilioji vaistinė dirbtų kitu laiku. Ar reikia Lietuvai mobiliųjų vaistinių?Lenkijoje kovo pabaigoje sustabdžius užsieniečių teisę teikti prieglobsčio prašymus, bandymų nelegaliai kirsti sieną nesumažėjo. Penkių metrų aukščio spygliuotą tvorą migrantai bando karpyti metalo žirklėmis, pjauti kampiniais šlifuokliais, įveikti kopėčiomis. Lenkų pasieniečiai pasakoja, kad nepavykus įveikti sienos, iš Baltarusijos pusės ima skrieti keiksmai, akmenys ir stiklainiai su išmatomis.Finansų ministerijos rengiamai mokesčių pertvarkai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė savo siūlymų. Juos ministrė paskelbė facebooke. Vakar vakare Premjeras sakė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymas centralizuotam šildymui bei malkoms lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą didinti nuo 9 iki 12 proc., o ne iki 21 proc., koalicinėje taryboje nebuvo svarstytas. Taip pat siūloma nekilnojamo turto mokesčio grindis vienam asmeniui padidinti iki 50 tūkst. eurų, o šeimai – iki 100 tūkst. eurų.Šią savaitę „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi taupymo iniciatyvomis. Problemos, kurias reikia išspręsti taupant maistui, yra rimtos. Tai ir medžiagų trūkumas, monotonija, o kartais ir neturėjimas laiko ilgai gaminti. Kaip planuoti išlaidas maistui, dabartiniais laikais moko ir tinklaraštininkai.Ved. Rūta Kupetytė

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad Lietuva svarsto pirkti ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas.Vašingtonas ir Kyjivas pasirašė naują susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, pagal kurį Jungtinės Valstijos investuos į Ukrainos retųjų žemių elementų ir kitus telkinius.Prezidentas Donaldas Trampas pranešė, kad po informacijos nutekinimo pokalbių grupėje skandalo nušalintas patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Maikas Volcas taps nauju JAV ambasadoriumi Jungtinėse Tautose.Netrukus Lietuvoje startuos unikali ekspedicija. Penkių žmonių komanda, tarp jų keturi lietuviai ir vienas latvis, per tris savaites pačių sukonstruotu plaustu iš rąstų upėmis bandys įveikti 555 kilometrus. Taip vyrai siekia atkreipti dėmesį į jau beveik išnykusį sielininkystės amatą.Kaip rodo naujausia LRT užsakymu atlikta apklausa, 61 proc. respondentų pritaria, kad Lietuvoje būtų trumpinami mokslo metai. Visuomenės diskusijų akiratyje atsidūrė birželis. Ar šį vasaros mėnesį vaikai turėtų būti ugdomi mokytojų, ar jų užimtumu ir lavinimu turėtų užsiimti tėvai ir globėjai?Ved. Andrius Kavaliauskas

Kauno „Žalgiris“ iškovojo fantastišką pergalę Eurolygoje prieš Belgrado „Crvena Zvezda“ ekipą. Laidoje „Širdyje žaliai balti“ vedėjai Justas Naulickas ir Martynas Gecevičius aptarė esminius pergalės faktorius ir visas rungtynes.   Daugiau diskusijų https://www.instagram.com/osportas/ Daugiau diskusijų https://www.facebook.com/Osportas.lt Dėl reklamos: reklama@odangau.lt   00:00:00 – Įžanga 00:01:30 – Įspūdinga „Žalgirio“ pergalė 00:04:40 – „Crvena Zvezda“ komentarai 00:07:40 – Fantastiškas Francisco 00:12:08 – Brazdeikio kreditai 00:14:10 – Pagerėjusios rotacijos 00:15:40 – Trinchieri pasikeitimas 00:17:20 – „Žalgirio“ žaidėjų įvertinimas 00:19:30 – Wongas atvyko į Lietuvą 00:31:00 – Serbų sudaryta Rusijos vėliava 00:37:47 – Penki lietuviai aikštėje 00:42:30 – Nebuvo duobės trečiame 00:46:04 – Smailagičiaus naudingas 00:51:30 – „Žalgirio“ aukštaūgiai 00:54:20 – Čili Juzėno baudelė 00:55:30 – Wangas prieš Juventus #zalgiris #sirdyjezaliaibalti #euroleague #Francisco #KaunoZalgiris #Walker #Sirvydis #Brazdeikis #Smailagic #Ulanovas #Butkevicius #Lekavicius #Trinchieri #IgnasBrazdeikis #CrvenaZvezda #Giedraitis    

00:00:00 – Įžanga 00:01:40 – Ryčio palaikymas protestuotojams 00:04:07 – Čia gal nebūtinai klausyti 00:04:34 – Tai nėra normalu 00:07:05 – Trečiasis Eurovizijos pusfinalis 00:14:30 – DeAarono Foxo mainai 00:32:33 – Lietuviai perka Celtics ir svajonių frančizės 00:43:41 – Čili pica cepelinai 00:47:00 – Komiksas „Didysis nykštys“ 00:48:20 – Ryčio naujoko skaičiai 00:50:35 – Sabonio kosminiai skaičiai 00:54:10 – Buzelio žaidimas ir draugų patarimai 01:05:10 – Butlerio vaikų žaidimai 01:07:50 – Paglostykit ego 01:10:31 – Anthony Davisas iškrito   01:11:11 – Penki kartai per dieną į dušą 01:16:25 – Pašikus 40 min galima užsukti ir į dušą 01:18:10 – Ant suolo 01:22:40 – Žiūrovų klausimai

Po įtariamo sabotažo atvejo, kai per Kalėdas buvo nutrauktas Suomiją ir Estiją jungiantis povandeninis elektros kabelis, NATO vadovas Markas Riutė pareiškė, kad aljansas sustiprins savo karinį buvimą Baltijos jūroje. Pirmoji veiksmų ėmėsi Estija. Kritinės infrastruktūros vietoje jau patruliuoja Estijos karinis laivas. Į incidentą operatyviai sureagavo Suomija. Sabotažu įtariamas laivas – sulaikytas.Šventiniu laikotarpiu feisbuke ėmė plisti prašymas aukoti pinigus neva leukemija sergančiai mergaitei Danielai. Netrukus pasirodė įrašai, įspėjantys, kad šią informaciją skelbia sukčiai.Kandidatu į sporto viceministrus įvardintas Šiaulių savivaldybės sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas atsiėmė savo kandidatūrą. Jo karjerą sugriovė alkoholis - vyriškis įkliuvo girtas prie automobilio vairo.Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose dalyvaus penki kandidatai:buvę krašto apsaugos ministrai Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Anušauskas, laikinoji partijos lyderė, buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, parlamentaras Žygimantas Pavilionis ir Jurbarko skyriaus pirmininkas Daivaras Rybakovas.Seimas svarsto dar metams pratęsti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai – ar reikėtų jas griežtinti?Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Štainmajeris paleido Bundestagą ir paskyrė naujus rinkimus kitų metų vasario 23 dieną.Ved. Andrius Kavaliauskas

Kaip užbaigsime senus metus ir pasitiksime naujus? Vieniems laukimas amžinas stresas arba džiugus šurmulys, kitiems – tylus adventas.Kretinga laukia svečių visų metų laikais, ypač žiemą. Penki veikiantys vienuolynai, bažnyčios, senosios kapinės – sakralus paveldas liudija didingą krašto istoriją.Kretingos dvaro saldaininė. Algimantė Kubilinskaitė ir Donata Žiliūtė – karamelinių saldainių ir kavos fėjos. Mažeikių pradinių klasių mokytojos Rositos Sereikienės ir vaikų įspūdžiai po edukacijos saldaininėje.Kretingos gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė pristato miesto istoriją, žmones.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradeda tinklalaidžių seriją, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu, savo tapatybe ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene. Pirmojo epizodo pašnekovė – Naomi Koc, studentė ir nevyriausybinės organizacijos darbuotoja dirbanti su psichine sveikata. Naomi prosenelę karo metu išgelbėjo lietuvių šeima. Bet jos prosenelio šeima buvo nužudyta IX-ame forte Kaune ir Kauno gete. Augdama Vilniuje, Naomi turėjo pamažu susikurti saugų santykį su pasauliu už jos žydiško Vilniaus. Šį sudarė žydų mokykla ir žydų jaunimo stovyklos, kuriose ji buvo dalyvė, o vėliau – madrichė (vadovė). Ilgainiui ji miestą prisijaukino. „Buvo požiūris, kad „mes turim laikytis savo, o jie [lietuviai] gali laikyti savo“, kad kažkokį atstumą turėtume palaikyti“, – santykį su lietuvių dauguma vaikystėje prisimena Naomi. „Bet aš netikiu tuo atstumu. Aš tikiuosi, kad jauni žmonės netiki tuo atstumu. Tą atstumą turim mažinti, nes tik taip, dialogu, mes galime sužinoti vienas apie kitą.“ Šie jos žodžiai įkūnija visos „Ir mes iš Vilniaus“ serijos idėją – kad galime susikurti erdvę išgirsti vieni kitus, taip pamažu įsisavinant, ką reiškia gyventi mieste, paženklintame masišku praradimu. Ir kaip su šia istorija gyventi – tiek žydams, tiek lietuviams. Rengiant šią seriją, karo veiksmai Izraelyje, Palestinoje ir Libane pasiekė naują destrukcijos lygį. Tai neišvengiamai tapo dalies pokalbių tema. Penkių interviu „Ir mes iš Vilniaus“ seriją rengėme šią vasarą kartu su žurnalistika besidominčiais Vilniaus moksleiviais iš skirtingų miesto etninių bendruomenių. Naujos šios serijos dalys su vis kitais pašnekovais pasirodys kiekvieną antradienį lapkričio ir gruodžio mėnesiais NARA tinklalaidėje. Projektas „Ir mes iš Vilniaus“ yra NARA žurnalistų iniciatyva. Projektą, kodiniu pavadinimu „The Torchbearers“, dalinai finansuoja JAV ambasados programų alumnų fondas ir Vokietijos ambasados atsparumo (Resilienz) iniciatyva. NARA komanda išlaiko visišką turinio kontrolę ir žurnalistinį nepriklausomumą. Pilna publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/naomi-koc

Wir rauchen die Mini Henkie aus der Kelner Boutique Factory.

Spaudos apžvalga.Tauragiškė psichologė Eglė Ramanauskaitė knygoje „Ko iš tikrųjų nori vaikai“ bando padėti tėvams ir pedagogams suvokti vaikų poreikių kalbą. Ją išmokus, tėvai gali prisidėti prie teigiamo vaikų asmenybės augimo. Kuo skiriasi vaikų norai ir poreikiai? Ir kokie etapai padeda suvokti, ko vaikas iš tikrųjų nori? Grupės „Brainstorm“ muzikinės transformacijos.„Mes bandėme ištrinti samių kultūrą“, – apie norvegizacijos politiką pasakoja Samių muziejaus Europos kultūros sostinėje Budėje kuratorius Kristofferis Dolmenas. Norvegija šiandien bando atitaisyti samiams sukeltą istorinę skriaudą, samių kultūra – vienas svarbiausių ir daugiausia užsienio dėmesio sulaukiančių kultūros sostinės programos akcentų. Kaip patogiausia keliauti po Europą? Turbūt dažnu atveju pagalvojame apie lėktuvą ar automobilį. Bet galima bandyti ir traukinius. Visai neseniai kolega, klimatologas, LRT RADIJO tinklalaidės „Penki kilometrai“ kūrėjas Silvestras Dikčius grįžo iš kelionės po Europą traukiniais. Kaip atrodo toks keliavimo būdas bei kaip šiais laikais ir klimatas keičia mūsų atostogų kryptis?Užsienio kultūros naujienos.„Telegram“ socialinis tinklas — metas išsitrinti programėlę? Tinklalaidės „Savas miestas“ ištrauka.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Ukraina turi teisę į savigyną ir gali atakuoti taikinius Rusijoje, Prahoje vykstančiame neformaliame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Tokią teisę Kyjivui šiandien patvirtino Jungtinės Amerikos valstijos ir Vokietija. Volodymyras Zelenskis sako, kad tai labai sustiprins Ukrainos kovą.Šią naktį Rusija penkiomis raketomis atakavo Novobavarivski mikrorajoną Charkive. Trys raketos sprogo kieme šalia namų, viena sugriovė statybinių medžiagų parduotuvę, o dar viena pataikė į penkiaaukštį gyvenamą namą ir vienoje laiptinėje sugriovė visus butuos nuo trečio iki penkto aukšto. Penki gyventojai buvo rasti negyvi, o 25 žmonės yra sužeisti. Pokalbis su Charkive dirbančiu LRT RADIJO bendradarbiu Eldoradu Butrimu.Buvusio Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trampo byloje Niujorke prisiekusieji paskelbė nuosprendį, kad jis yra kaltas dėl visų 34 jam pateiktų kaltinimų. Tarp jų – dokumentų klastojimas siekiant paveikti rinkimų rezultatus, nesąžiningas rinkimų kampanijos lėšų naudojimas ir kiti kaltinimai.Panevėžyje atidarytas Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Kolegos iš LRT Klasikos dirba Panevėžyje ir diskutuos, ką reiks daryti, kad susidomėjimas centru išliktų ilgiau nei vieną vasarą po atidarymo.Kazachstane minima politinių kalinių diena ir Kengyro sukilimo septyniasdešimtosios metinės. Šiame sukilime aktyviausiai dalyvavo politiniai kaliniai iš Lietuvos ir Ukrainos. Po sukilimo peržiūrėtos dalies kalinių bylos, pašvelnintos kalinimo sąlygos.Po ketvirtadienio krušos, kokie bus savaitgalio orai?Ved. Liepa Želnienė

Kauno rajone Genovaitės ir Alfrido Galminų plėtojamas ūkis grįžti į kaimą pritraukė ir vaikus su šeimomis: dukrą Reginą ir sūnų Antaną. Matydami pieno ūkio perspektyvas ir, siekdami paspartinti melžimo procesą, šeima investavo į pieno melžimo robotus. Jau ilgiau kaip pusmetį karves melžia robotai, o Regina Bernatonienė džiaugiasi, kad nebereikia taip anksti keltis, galima daugiau laiko skirti šeimai.Penkių šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrai kreipėsi į Europos Komisiją, ragindami uždrausti grūdų importą iš Rusijos ir Baltarusijos į Europos Sąjungą. Prašyta užtikrinti ES valstybių narių bendradarbiavimą, kad šis apribojimas būtų efektyviai įgyvendintas visose ES šalyse. Taip pat siekiama užkirsti kelią galimai vogtiems grūdams iš Ukrainos patekti į ES rinką. Šie klausimai buvo svarstyti kovo 26 d. vykusiame ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje. Ar pasiektas sutarimas?Rubrika ,,Užsienio naujienos“. Ūkininkai, reikšdami nepasitenkinimą Europos Sąjungos aplinkosaugos taisyklėmis bei, jų teigimu, nesąžininga konkurencija su pigesne Ukrainos produkcija, toliau protestuoja Briuselio centre. Šią savaitę jie miesto gatves užpylė žemėmis, mėšlu, eismą blokuoja traktoriais bei sunkiąja technika. Ar šią savaitę vykusiame Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų susitikime priimti sprendimai nuramins protestuojančius ūkininkus?Ved. Rūta Simanavičienė

Pasakas „Pelytės vestuvės“, „Vilkas ir lapinas“, „Kaip paukščiai tapo spalvoti“ iš knygos „Penkių minučių pasakos apie laukinius gyvūnus“ skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

VIEŠPATS, ­ tęsė Dovydas, ­ kuris išgelbėjo mane nuo liūto ir meškos, išgelbės ir nuo to filistino.“ Tada Saulius tarė Dovydui: „Eik! VIEŠPATS su tavimi!“ 1 Sam 17, 37

Į Alytaus gatves išvažiavo penki nauji elektriniai mikroautobusai. Apie juos, jų eksploataciją, kaip bus kraunami bei kur ir kiek naudojami pasakoja UAB “Kautra” marketingo direktorius Gintautas Pakusas, Alytaus šilumos tinklų direktorius Mindaugas Nevardauskas ir Alytaus savivaldybėje miesto viešąjį transportą kuruojanti  Diana Klimenkienė. Žiūrėkite video reportažą. #miestoinformatorius

Šįkart pakalbėkime apie populiariąją kultūrą. Tiksliau – filmus ir serialą, kurie tiktų visai šeimai žiūrėti advento vakarais. Kurie ne tik suteiks gerą pramogą, bet ir vieną kitą prasmingą žinutę perteiks laukiantiesiems Karaliaus gimimo.Pašnekovė – katechetė, mokytoja, dėstytoja Aušra Mizgirienė.Ved. Simonas Bendžius

Penki skirtingi nauji albumai ir daug įvairių kultūrų juose. Antonínas Dvořákas ir jo neatrasti arba iš naujo atrasti fortepijoniniai trio. Muzikinės bangos lūžis šiuolaikinio džiazo albume, kuriame meistriškai panaudota elektronika. Praėjusio šimtmečio 4-o dešimtmečio Kubos muzika pagal šiuolaikinį pianistą Roberto Fonseca. Dar kartą Brucknerio 7-oji, kiek kitaip interpretuota sero Simono Rattle'o. Ir pagaliau naujas veidas klasikinės gitaros pasaulyje prancūzas Thibaut Garcia, atiduodantis duoklę paragvajiečiui Agustínui Barriosui. Kur dar rasite tokią muzikinę kultūrinę įvairovę?Ved. Domantas Razauskas

Penki kepalai ir dvi žuvys

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis su verslo ir politikos konsultantu Arūnu Pemkumi apie buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą.Šiandien minime 19 Lietuvos stojimo į NATO metines. Pokalbis su atsargos pulkininku Gintaru Bagdonu apie šios narystės svarbą mūsų šaliai ir Ukrainos perspektyvas tapti aljanso nare.Trečią sezoną pradeda Silvestro Dikčiaus ir Igno Klėjaus vedama LRT tinklalaidė „Penki kilometrai“.Lietuvos ypatingajam archyvui paskelbus sovietų numatytų ištremti asmenų sąrašus, žmonėms kilo daug klausimų, į tuos klausimus su Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotoju Kęstučiu Remeika ir atsakinėjame.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pristatyta mokesčių reforma: individualiai dirbantiems didinami mokesčiai, numatomas nekilnojamojo turto mokestis, laukia pelno mokesčio pokyčiai.Penki asmenys Pagėgiuose įtariami už 20-40 eurų pirkę balsus kandidato į merus Kęsto Komskio naudai.Į Lietuvą atvykęs Konstantinopolio patriarchas Bartolomėjus I-asis paskelbė, kad šalyje atsiveria galimybė sukurti Konstantinopoliui pavaldžią bažnytinę struktūrą. Taip jis kalbėjo po to, kai Vyriausybėje su premjere Ingrida Šimonyte pasirašė susitarimą dėl glaudesnio bendradarbiavimo.Pirmą kartą buvusiam Jungtinių Valstijų prezidentui gali būti pateikti kaltinimai – pornografijos žvaigždė tvirtina, kad Donaldas Trumpas jai sumokėjo, kad ši prieš 2016 metų rinkimus neatskleistų su juo turėto romano.Ved. Agnė Skamarakaitė

Antrojo tinklalaidės „Penki kilometrai“ sezone Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus keliaudami pėsčiomis nagrinės įvairias vartojimo formas ir kels klausimus, ar galime rasti balansą tarp natūralių ir dirbtinai sukurtų žmogiškųjų poreikių. Pokalbiai su įvairių pažiūrų ir gyvenimo būdo žmonėmis - nuo tikrų asketų iki užkietėjusių vartotojų. Sezono pradžioje Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus keliauja pėsčiomis su muzikantu, grupės Golden Parazyth lyderiu Giedriumi Širka. Kiek muzikos kūryba, koncertai ir leidyba yra vartotojiška? Kodėl Giedrius kritikuoja tradicijas ir kaip atrodo jo kelionės?

Nauja Dovilės Bajoraitės ir Simonos Jurčiukonytės knyga „Visurų laboratorija: miško paslaptis“ pasakoja apie trečiokės Gretos ir jos trimečio brolio Pauliaus nuotykius senelių sodyboje kaime. Vaikai tyrinėja gamtą, aplink gyvenančius žmonęs ir susiduria su plynai kertamu mišku.Rašytoja Dovilė sako, jog ekologinės krizės tema svarbi jai ne tik kaip rašytojai, bet ir kaip skaitytojai. Tuo metu klimato komentatorius, laidos „Penki kilometrai“ bendraautorius Silvestras Dikčius dalijasi dviem įdomiausiomis šiemet perskaitytomis knygomis: Frederic Gros „Filosofija pėsčiomis“ ir Orsolya Lelkes „Sustainable Hedonism: A Thriving Life that Does Not Cost the Earth“. Laidoje minimą Silvestro komentarą apie hedonizmo ir tvarumo sąsajas galima rasti čia: https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1738155/silvestras-dikcius-kaip-hedonizmas-gali-isgelbeti-zemeAutorė Inga Janiulytė-Temporindoda.studio ir Edvard Blaževič nuotraukos

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Kodėl Serbijos tautiniam mitui toks svarbus Kosovas ir kaip ši šiandien jau nepriklausoma valstybė žymi serbiškojo nacionalizmo gimimą ir jo krachą? Kaip Serbijoje prisimenamas po Jugoslavijos subyrėjimo kilęs karas ir ką apie konfliktuojančius istorinės atminties režimus liudija karo nusikaltėliui skirtas gatvės menas Belgrade? Ko iš serbų studentų galime pasimokyti apie nesmurtinio pasipriešinimo autoritariniams lyderiams taktikas?Ved. Donatas Puslys ir Vladas Liepuonius

Spalio 13 dieną Vilniaus rotušėje penkiems nugalėtojams įteikti kas dvejus metus vykstančio konkurso „Žvilgsnis į save“ prizai. Kas šiemet pelnė prizus, kaip apsisprendė komisija? Kalbamės su Lietuvos architektų sąjungos primininke Rūta Leitanaite.Spalio 15-16 dienomis Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje vyks „Fotografijos savaitgalis“ – vienintelis toks renginys Lietuvoje, jau antrus metus kviečiantis lankytojus į turiningą fotografijos meno pasaulį. Renginyje susiburs per pusšimtį fotomenininkų – ir žinomų vardų, ir jaunųjų talentų – asmeniškai pristatysiančių analoginius ir skaitmeninius atspaudus bei fotografijos leidinius. Apie parodą jau dabar kalbamės su vienu iš „Fotografijos savaitgalio“ iniciatorių ir organizatorių Jonu Staseliu.Spalio 15-oji – Baltosios lazdelės diena. Ta proga Kaune pojūčių turizmo iniciatyva „Neregėjimo galia“ kviečia pažinti neregių pasaulį. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Klasikinės muzikos naujienose: vėl duris atvėrusi atnaujinta Davido Geffeno salė, pratęstos meno vadovų sutartys Štutgarto valstybinėje operoje ir Zalcburgo Mozarteum fonde ir aukcionas siekiant parduoti žymaus smuiko kopiją vardan kilnaus tikslo.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorius Rimas Šapauskas. Nuo aktorystės – prie muzikos ir svarbių klausimų, pažįstant save. Laidoje, žinoma, skamba Rimo mėgstama, klausoma muzika.Ved. Gerūta Griniūtė

Dvyliktame ir paskutiniame sezono epizode Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus toliau keliauja pėsčiomis Camino Lituano keliu Žemaitijoje. Naujausiame tinklalaidės epizode antrosios kelionės dienos Camino Lituano keliu įrašas. Kava ant vieno aukščiausių Žemaitijos kalnų, pamesti daiktai ir nuovargis, privertęs keliautojus eiti basomis ir net atbulomis.

Vienuoliktajame tinklalaidės „Penki kilometrai“ epizode Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus leidžiasi į dviejų dienų kelionę pėsčiomis Camino Lituano keliu Žemaitijoje. Naujausiame tinklalaidės epizode pirmosios kelionės dienos nuotykiai ir pažintys Žemaitijos laukuose. Svilinantis karštis, geriamo vandens paieškos, viršytas planuotas ėjimo atstumas ir netikėti Žemaitijos kraštovaizdžiai – tik nedidelė dalis 15 valandų trukusios pirmos dienos kelionės patirčių.

Dešimtame tinklalaidės „Penki kilometrai“ epizode Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus keliauja pėsčiomis su Beata Tiškevič. Pradėjusi nuo aktorystės ir pramogų pasaulio, šiandien ji kuria verslą bei studijuoja psichologiją. Kaip keičiasi vartojimo kultas dabartiniame, tvarumo beieškančiame, pasaulyje? Kokią vietą vidinis tvarumas užima Beatos Tiškevič gyvenime? Naujausiame tinklalaidės epizode, Silvestras ir Ignas kartu su Beata Tiškevič keliauja pėsčiomis po jos rajoną Vilniuje, nagrinėja vidinio psichologinio pasaulio subtilybes, identiteto ir profesinės etiketės svarbą dabartinėje visuomenėje.

Devintame tinklalaidės „Penki kilometrai“ epizode Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus keliauja pėsčiomis su psichologu, atidos mokytoju Pauliumi Rakštiku. Naujausiame tinklalaidės epizode, kartu su psichologu, Silvestras ir Ignas nagrinėja mūsų gyvenimo tempą, priežastis kodėl beatodairiškai siekiame greičio ir tai kaip mūsų kūną bei protą iš tiesų veikia nenumaldomas noras sparčiai judėti visose gyvenimo srityse.

#TiekZiniu Šį pirmadienį (liepos 25 d.) „Tiek žinių“ vedėjas Timūras pasakoja apie putino trijų dienų karo penkių mėnesių sukaktį, rusišką Ukrainos grūdų šantažą, pasiskelbusius kandidatus ir miškų gaisrus. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/NLJFMgyjquc

Ved. Živilė Kropaitė.

Aštuntame tinklalaidės „Penki kilometrai“ epizode Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus pirmą kartą keliauja ne pėsčiomis. Pirmą kartą istorijoje laidos įrašas vyksta važiuojant dviračiu. Naujausiame tinklalaidės epizode Silvestras ir Ignas nagrinėja kelionių dviračiu privalumus ir trūkumus, bendrauja su kelionėje sutiktais kitais dviratininkais bei kalbina nedidelės dviračių taisyklos darbuotojus apie įdomiausias patirtis dviračių kultūroje.

Septintame tinklalaidės „Penki kilometrai“ epizode Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus keliauja su aplinkosaugos populiarintoja Rugile Matusevičiūte. Kokios kasdieninio gyvenimo ekologinės nuodėmės skaudžiausios aplinkosaugos populiarintojams? Kodėl nešiuklinimas yra tapusi svarbia lietuvių vertybe? Kodėl visuomenės gasdinimo ir bauginimo metodais klimato kaitos nesustabdysime?Kelionės pėsčiomis su aplinkosaugos populiarintoja Rugile Matusevičiūte.

Šeštame LRT radijo vasaros tinklalaidės „Penki kilometrai“ epizode Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus eina pasivaikščioti su kelionių žurnalistu Orijumi Gasanovu. Ar visko mačiusį keliautoją gali nustebinti Vilniaus priemiesčiai? Kaip atrodė Orijaus pirma kelionė gyvenime? Ar daugiau nei 100 skrydžių per metus turintis Orijus Gasanovas galvoja apie klimato kaitą ir aplinkosaugą?

Penktame tinklalaidės epizode Silvestras ir Ignas eina pasivaikščioti su Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi. Šį kartą kelionės tikslas – ateities miestas. Pokalbis apie tai, kada Vilniuje atsiras metro, kur rasti slaptus vandens telkinius sostinės centre, kokie pasaulio miestai kopijuoja Vilnių ir į kokias valstybes žvalgomės mes.

Ketvirtame tinklalaidės epizode Silvestras ir Ignas eina pasivaikščioti su filosofu Viktoru Bachmetjevu. Šį kartą kelionė neturi jokio galutinio taško, į kurį einama. Tikslu tampa pats pokalbis apie mus visus persmelkusį greičio poreikį, automobilius ir jo alternatyvas, vidines bei tikras filosofų keliones.

LRT radijas gegužės 30 dieną pradėjo vasaros sezoną su naujomis laidomis, tarp jų – alternatyvaus keliavimo tinklalaidė „Penki kilometrai“. Ją kuriantys kolegos ir bičiuliai Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius pasakoja, kad idėja daryti tokią tinklalaidę kilo pernai dviese išėjus į pirmąją bendrą kelionę iki Lietuvos-Baltarusijos sienos. Pasikalbėjome apie tinklalaidės misiją, iššūkius, sutiktus žmones, nuotykius ir bendrakeliautojus.Kalbino Inga Ramoškaitė

Trečiame tinklalaidės epizode Silvestras ir Ignas keliauja pėsčiomis kartu su Andriumi Mamontovu po jo gyvenimui ir kūrybai svarbias vietas. Nuoširdus ir atviras trijų keliautojų pokalbis mažai žinomais Antakalnio takais. Kodėl Andrius Mamontovas yra keliavęs pėsčiomis iš Pabradės į Vilnių? Kur buvo sukurta „Laužo šviesa“? Kodėl visos Vilniaus roko žvaigždės gyveno vienoje vietoje?

Kiek esame priklausomi nuo skrydžių lėktuvais? Kaip skrydžiai lėktuvu veikia klimato kaitą? Ar dar ilgai svaiginsimės pigių skrydžių pasiūlymais?Antrame tinklalaidės epizode simbolinė Silvestro ir Igno kelionė pėsčiomis iki Vilniaus oro uosto. Pokalbis apie keliones lėktuvais, skrydžių poveikį aplinkai ir sąmoningo skraidymo poreikį. Nors kelionė trumpa, bet abiem keliautojams ji netikėtai tampa gyvenimą keičiančia patirtimi.Ved. Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus

Didėjant tvarumo poreikiui, klimatologas, filosofas Silvestras Dikčius ir gydytojas, mokslo populiarintojas Ignas Klėjus naujoje vasaros sezono LRT tinklalaidėje kviečia kartu keliauti per visai šalia esančias, bet tuo pačiu dar neatrastas Lietuvos vietas.Kaip pasivaikčiojimą paversti tikrai kelionei prilygstančia patirtimi?Pirmoje laidoje Silvestras ir Ignas pėsčiomis keliauja beveik 40 kilometrų nuo Vilniaus senamiesčio iki Trakų pilies. Apie sutiktus žmones, nepažymėtus sąvartynus ir nežinomas miškų atkarpas pirmoje „Penkių kilometrų“ tinklalaidės epizode.

Po pertraukėlės – dvyliktoji 2022 m. eurovizinio sezono laida. Apžvelgiame pirmąjį artėjančios „Eurovizijos“ pusfinalį, kuriame pasirodo ir Lietuvos atstovė Monika Liu. Podkasto galite klausytis Youtube, Spotify, Apple podcasts ir kitose populiariausiose tinklalaidžių platformose. Temos: Intro (0:00) Kaip sekėsi spėlioti pernai ir prognozių formatas (4:10); Penki ryškiausi pusfinalio favoritai (9:05); Kaip seksis Lietuvai? (17:05); Kas turi mažiausiai šansų patekti į finalą ir užims paskutinę vietą pusfinalyje? (28:35); Šalys, dėl kurių kyla daugiausiai ginčų (42:15); Pirmojo pusfinalio apibendrinimas (1:13:25);

Vilniuje, Signatarų namuose, atidaryta fotomenininko Romualdo Požerskio ir režisieriaus Sergejaus Loznicos fotografijų ir vaizdo paroda „Sugriauti blogio imperiją“. Pokalbis su fotomenininku Romualdu Požerskiu apie Sausio 13-osios įamžinimą fotografijose.Šiandien prasideda Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. 15–ajame festivalyje retrospektyvų gerbėjus džiugins režisieriaus Lauryno Bareišos trumpųjų filmų programa. Šiemet festivalio rengėjai išpildė ir seniai kirbėjusią svajonę – pristatyti komedijos filmų programą.36-ąja literatūrine rašytojos Ievos Simonaitytės vardo premija džiaugsis ne vienas kūrėjas. Komisijos sprendimu, apdovanoti nuspręsta dvi knygas ir tris jų autorius bei sudarytojus. Premija šį kartą atiteko poetei Daivai Molytei-Lukauskienei už poezijos knygą „Kaligrafijos eskizai“ bei žurnalistei Jurgai Petronytei ir muziejininkei Sondrai Simanaitienei už knygą „Klaipėdos senųjų kapinių istorijos“.Penki rykliai ir visi penki savo instrumento virtuozai. Sykį susitikę Miunchene muzikantai nusprendė suvienyti jėgas bendrai aistrai – Astoro Piacolos muzikai - ir sukurti ansamblį Escualo5. O šiemet pasirodė ir naujasis kolektyvo albumas su Argentinos tango kompozitoriaus kūryba. Igno Gudelevičiaus pasakojimasRubrikoje „Be kaukių“ psichologė, psichoterapeutė Lina Vėželienė, parašiusi knygą „vidurio amžiaus paauglystė, arba ką veikti po 50-ies?Ved. Jolanta Kryževičienė ir Ignas Andriukevičius

Naujienos iš regiono. Šįkart apie tai, kuo gyvena Rokiškio gyventojai su„Gimtojo Rokiškio“ redaktore Rasa Keliuotyte.Kokią pagalbą šiandien Lietuvoje gali gauti šeimos, auginančios vaikus su raidos iššūkiais? Kaip šią sistemą reikėtų tobulinti? Apie tai diskutuoja VšĮ. „Penki pojūčiai“ steigėja ir direktorė Gabrielė Tervidytė ir Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus vedėja Gintarė Šatė.Spalio 20 d. minima Pasaulinė statistikos diena. Kokia statistikos reikšmė ir svarba valstybės gyvenime? Pokalbis su Statistikos departamento direktore Jūrate Petrauskiene.Dokumentinio filmo „Būsiu su tavimi“ apie savižudybių prevenciją Kupiškyje režisieriai Virginija Vareikytė ir Maximilien Dejoie pasakoja apie kūrybinį procesą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad naujasis kariuomenės poligonas turėtų būti steigiamas netoli Rūdninkų kaimo Šalčininkų rajone, dabartinėje Viešojo saugumo tarnybos treniruočių vietoje.Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ pranešus apie naujos partijos kūrimą, ekspremjeras, frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis viliasi, kad partiją pavyks įsteigti ateinančių metų pradžioje. Politikas akcentuoja, kad kuriama politinė jėga orientuosis į kairiosios pakraipos socialinę-ekonominę politiką bei puoselės tautines vertybes.Ekonomikos komitetas pritarė siūlomoms priemonėms, kaip sušvelninti nuo kitų metų smarkiai didėjančias dujų, elektros ir šilumos kainas gyventojams. Seimas jas svarstys jau rytoj. Penkių įstatymų pakeitimai leistų energijos kainas nuo sausio padidinti mažiau negu jos kiltų nieko nedarant.30-tyje šalies mokyklų pradėtas bendrojo ugdymo vertinimas, siekiant išsiaiškinti, kaip įgyvendinamas įtraukusis ugdymas. Tai reiškia, kiek mokyklos yra pasiruošusios priimti įvairių poreikių vaikus. Remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planu, visos Lietuvos mokyklos įtraukiomis turėtų tapti iki 2024-tų metų.Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai organizuoja akcijos „Lašiša“ reidą Anykščių ir aplinkiniuose rajonuose. Ką svarbu žinoti?Ved. Paulius Šironas

Bonjour à tous ! Dans cette seconde partie de l'interview, toujours en compagnie de la reine des sento, Stéphanie Crohin Kishigami, nous partons à la rencontre des « penki-eshi », peintres en voie de disparition spécialisés dans les immenses fresques murales (représentant souvent le Mont Fuji), à l'intérieur des sento. Si vous n'avez pas encore écouté la première partie de l'interview (4. (PARTIE 1) Plongée dans le monde vaporeux des sento, bains publics japonais - Avec Stéphanie Crohin Kishigami), je vous conseille de commencer par là avant d'écouter cette seconde partie. Je vous préviens par avance, le monde des sento est à découvrir avec ses oreilles, mais aussi, ABSOLUMENT, avec ses yeux. Je ne peux donc que vous inviter à aller consulter les notes de l'épisode, on y a mis plein de photos pour illustrer tous nos propos.

Trečiadienį (rugsėjo 15 d.) „Tiek žinių“ vedėja Irma pasakoja apie garsiuosius penkis afganistaniečius Lietuvoje, kaistančią koronaviruso situaciją šalyje, metinį EK pirmininkės pranešimą ir galutinį sprendimą dėl Petro Cvirkos paminklo. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/QcC3XVGIiBM Trečiadienį #TiekŽinių

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Nuo 2004 m. Vilniuje veikia Šv. Pilypo Nėrio oratorija, kuriai priklauso žinomi Lietuvoje kunigai ir pasauliečiai. Penkių kunigų grupė kartu su pasauliečiais periodiškai susitinka, meldžiasi, gieda ir gilinasi į Šventąjį Raštą, kalbasi dvasinėmis temomis. Apie 16 a. italo studento pasauliečio Pilypo Nėrio sugalvotą apaštalavimo formą, jos atšvaitus ir perspektyvą Lietuvoje pasakoja vokietis kunigas, buvęs Vilniaus kunigų seminarijos rektorius, teologijos daktaras ir oratorijos prepozitas, kun. Hansas Friedrichas Fischeris.Ved. J.Kuodytė

Įtampa Jungtinėse Valstijose užaugo iki to, kad į Kapitolijaus pastatą Donaldo Trumpo rėmėjai įsiveržė jėga. Vienas jų atsinešė konfederatų vėliavą. Penki žmonės žuvo. Susisiekėme su penkiolika metų Valstijose gyvenančia mokslininke Ieva Jusionyte, siekdami geriau suprasti dabartinę šalies būklę. Tai yra pirmasis interviu specialiai NARA „Youtube“ kanalui. Klausytojų prašymu, dalinamės juo ir podkastų platformose. Ieva Jusionytė yra antropologė, aprašiusi gaisrininkų ir paramedikų darbą prie JAV-Meksikos sienos, o šiuo metu tirianti JAV ginklų prekybos ir kultūros įtaką Meksikai. Jos tekstai publikuoti „The Atlantic“, „LA Times“ ir „The Guardian“, o jos knyga „Threshold: Emergency Responders on the U.S.-Mexico Border“ pernai pripažinta geriausia JAV darbo antropologų asociacijos knyga. Ieva Jusionytė dėsto Brown universitete Rhode Island’e, o anksčiau dėstė Harvardo ir Floridos universitetuose. Su ja kalbasi NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Interviu įrašytas sausio 15 d. Epizode skamba Vitalijos Glovackytės muzika. Palaikykite podkastą: https://patreon.com/naralt

Praeitą parą Lietuvoje nustatyta 3799 nauji koronaviruso atvejai. Tai didžiausias iki šiol fiksuotas susirgimų skaičius Lietuvoje nuo pandemijos pradžios. Mirė dar 43-ys žmonės. Penki iš jų rizikos grupei neprklausė. Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovais.„Google“ renkami Lietuvos gyventojų mobilumo duomenys rodo, kad žmonės mažiau pradėjo judėti į prekybos vietas ir daugiau laiko leisti aplink gyvenamuosius kvartalus. Ar mažesnį žmonių mobilumą pastebi pareigūnai?Kol iš Belgijos į Lietuvą dar tik vežama pirmoji dalis vakcinos nuo koronaviruso, Didžiojoje Britanijoje vakcinavimo kampanija prasidėjo prieš kelias savaites. Šimto vienerių metų ponia Marijona Sluckienė buvo tarp pirmųjų, kuri buvo paskiepyta naująja vakcina. Moteris su dukra Laima Kairiene Britanijoje gyvena jau keturiolika metų.Šis Kūčių vakaras bus visiškai kitoks daugybei žmonių. Kai kuriuose namuose prie šventinio stalo susės gerokai mažiau artimųjų. Tačiau Vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ramina, ir sako, kad dėl to nereikėtų labai nusiminti.Netruks žmonės sės prie savo šventinių stalų. Kadangi situacija šiais metais neeilinė, nevisi žmonės spėjo nupirkti dovanas, o jeigu nupirko, gal dabar negalės jos įteikti. Ir dėl ribojimų susitikti, ir dėl didžiulio užimtumo siuntų tarnybose.Pokalbis su verslo fotografu Martynu Zaremba.Ką gaminti ir kiek patiekalų paruošti šventiniam Kūčių ir Kalėdų stalui? Maisto gaminimo ekspertai pataria, jei karantinas apribojo judėjimą, apribokime ir valgymo įpročius - skaičiuokime šaukštus, o ne lėkštes.Pandemijos metas visiškai pakeitė Kalėdų iškilmių Vatikane scenarijų. Tačiau Šventasis Tėvas ragina matyti krizės teikiamas galimybes ir atrasti tikrąją Kalėdų prasmę. Situaciją pristato LRT Radijo bendradarbė Italijoje Daiva Lapėnaitė.Taip pat laidoje — reportažai apie prakartėlių tradicijas ir kokios Kalėdos šiemet bus nakvynės namuose.Ved. Madona Lučkaitė

„Pakartot“ vieši vienas ryškiausių jaunųjų Lietuvos pianistų, daugybės konkursų laureatas Robertas Lozinskis, gyvenantis Berlyne, bet šiuo metu Domanto Razausko pagautas ir pakalbintas Londone. Robertas pasakoja apie naują tarptautinio kolektyvo „Trio Agora“ albumą „Connecting Identities“, kuris tyrinėja lietuvišką tapatybę. „Trio Agora“ – tai klarnetininkas Žilvinas Brazauskas, lietuviškų šaknų amerikietė violončelininkė Natania Hoffman ir R. Lozinskis. O naujame albume – šešių skirtingų kompozitorių kūriniai. Penki šių kompozitorių – šiuolaikinės Lietuvos muzikos pažibos.Ved. Domantas Razauskas

Anykštėnai broliai Pilkauskai ūkininkavimo patirties sėmėsi Danijoje, kitose Europos šalyse. Grūdų auginimu užsiimantys ūkininkai pastebi, kad nors prieš 20 metų buvo didelis atotrūkis, dabar kai kuriuose Lietuvos ūkiuose technika yra pažangesnė nei Danijoje.Broliai Ovidijus ir Skirmantas Jučiai Vilkablauzdės kaime, Utenos rajone, gamina kompozitinę medžiagą, kurią perka žinomos įmonės. Penkių žmonių komanda išgauna mišinį, naudojamą peilių, automobilių ir prabangių laikrodžių detalių gamybai.Ved. Saulenė Pečiulytė

«5 ritmai» — tai judesio ir šokio meditacijos praktika, kurią septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje sukūrė amerikietė šokėja Gabrielle Roth. Su psichologe Rosita Pipiriene pasikalbėsime apie tų penkių muzikos ritmų poveikį žmogaus kūnui ir psichikai.Laidos autorius ir vedėjas Aleksandras Špilevoj

Penki įvairių sričių profesionalai pradeda rengti autorines laidas, kiekvienas autorius mums pateikia subjektyvų žvilgsnį ne tik į mūsų kultūrą, bet ir į pasaulį.Ką naujo patiems autoriams atvėrė laidų kūrimas? Ar nauja patirtis atvėrė neatrastų dalykų savo veiklos srityje? Ką žiniasklaida, ar konkrečiai radijas, galėtų suteikti visuomenei daugiau, negu tai daro šiandien? Taip pat labai svarbu suvokti ir aptarti, kokių naujų iššūkių iškelia mūsų laikas, kokie svarbiausi pokyčiai vyksta visuomenėje, kultūroje. Tiesioginiame pokalbyje Katedros aikštės studijoje dalyvauja Jekaterina Lavrinec, Tomas Grunskis, Donatas Puslys, Laima Kreivyte, Aurimas Švedas.Ved. Jolanta Kryževičienė

Penki dalykai būtini tavo versle.

Penki nauji albumai ir kritinis požiūris į šiandien kuriamą arba perkūrinėjamą muziką: nuo orkestro iki elektronikos.

コロナウイルスはペンキのよう、の記事を取り上げます。　　　https://www3.nhk.or.jp/news/easy/k10012388541000/k10012388541000.html

Kauno „Žalgirio“ rungtynėms su „Chimki“ skirta laida „Eurolygos diena“. Vedėjai Justas Naulickas, Donatas Urbonas.

Klasikinės muzikos gerbėja, kurianti verslą, laisvalaikį skiria sportui. Penkių skirtingų sporto šakų čempionė šiuo metu siekia muzikos instrumentais aprūpinti Bernardinų bažnyčios bendruomenės patalpas, kad vaikai iš socialiai skurdžių šeimų bei neturintys artimųjų galėtų nemokamai mokytis muzikos ir koncertuoti. Vėliau laidoje prisiminsime britų dirigentą, kompozitorių Raymondą Leppardą. Novatoriškumu pasižymėjęs maestro ryškiai prisidėjo prie XVI-XVIII a. muzikos atgimimo, ypač pristatydamas klausytojams italų kompozitorių kūrybą. Taip pat laidoje klausysimės 2017 m. išleisto mandolinininko Avi Avitalio ir džiazo kontrabosininko Omero Avitalio albumo „Avitalis sutinka Avitalį“. Likusias laidos minutes – „Garso failai“, kuriuose keli tris dešimtmečius pirmavusios ritmenbliuzo ir soul muzikos grupės „Gladys Knight & the Pips“ kūriniai. Ved. Ignas Gudelevičius.

Penki svarbiausi postai ES teko vokietei, belgui, ispanui, prancūzei ir italui. Kodėl rytų europiečiai leidosi nustumiami nuo valdžios Europos Sąjungoje? Laidoje dalyvauja Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius ir Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

Penkių žmonių istorijos atskleidžia, kad laikas žmonėms eina nevienodai. Kodėl laikrodžių meistrui išardžius laikrodį laikas jam tuo metu sustoja? Kaip pasikeičia gyvenimas, kai sužinai, kad galbūt laiko tau jame gyventi liko nebedaug?Autorė Rūta Dabravaitė.

Penkių žmonių istorijos atskleidžia, kad laikas žmonėms eina nevienodai. Kodėl laikrodžių meistrui išardžius laikrodį laikas jam tuo metu sustoja? Kaip pasikeičia gyvenimas, kai sužinai, kad galbūt laiko tau jame gyventi liko nebedaug?

Baniutė iš Lietuvos. Penkių dalių muzikinis detektyvas. Opera „Baniutė“ laikoma Latvijos muzikos klasika. Nors paskutinį kartą statyta dar sovietmečiu, ji gerai žinoma tiek akademikams, tiek mėgėjams. Bet muzikologas Janis Kudinis šiandien varto disko bukletą su operos libretu ir juokiasi. Jis tik neseniai pastebėjo, kad įraše girdimas operos tekstas neatitinka pridėto teksto latvių kalba, o vertimas į anglų kalbą irgi turi vieną reikšmingą netikslumą. Pasirodo, skirtingose libreto versijose tai atsiranda, tai dingsta... Lietuva. Vienoje pirmųjų „Baniutės“ eilučių yra frazė latviškai „Skrido erelis virš Lietuvos“, bet šalia angliškai pateikiamas vertimas „Skrido erelis iš toli“. Iš kur pirmojoje latviškoje operoje Lietuva? Ir dar vos nepriklausomybę paskelbusioje Latvijoje? Muzikologai žino, kad tai tikrai ne klaida. Įdomu tai, kad per pastaruosius šimtą metų ir kritikams, ir mokslininkams nelabai terūpėjo, kad Lietuva iš operos libreto prieš karą kaip dingo, taip ir atsidaro tik po beveik pusšimčio metų. Ir tai – ne Latvijos, ne Lietuvos, o JAV scenoje, Niujorke. Autorė Vaida Pilibaitytė.

Baniutė iš Lietuvos. Penkių dalių muzikinis detektyvas. Opera „Baniutė“ laikoma Latvijos muzikos klasika. Nors paskutinį kartą statyta dar sovietmečiu, ji gerai žinoma tiek akademikams, tiek mėgėjams. Bet muzikologas Janis Kudinis šiandien varto disko bukletą su operos libretu ir juokiasi. Jis tik neseniai pastebėjo, kad įraše girdimas operos tekstas neatitinka pridėto teksto latvių kalba, o vertimas į anglų kalbą irgi turi vieną reikšmingą netikslumą. Pasirodo, skirtingose libreto versijose tai atsiranda, tai dingsta... Lietuva. Vienoje pirmųjų „Baniutės“ eilučių yra frazė latviškai „Skrido erelis virš Lietuvos“, bet šalia angliškai pateikiamas vertimas „Skrido erelis iš toli“. Iš kur pirmojoje latviškoje operoje Lietuva? Ir dar vos nepriklausomybę paskelbusioje Latvijoje? Muzikologai žino, kad tai tikrai ne klaida. Įdomu tai, kad per pastaruosius šimtą metų ir kritikams, ir mokslininkams nelabai terūpėjo, kad Lietuva iš operos libreto prieš karą kaip dingo, taip ir atsidaro tik po beveik pusšimčio metų. Ir tai – ne Latvijos, ne Lietuvos, o JAV scenoje, Niujorke. Autorė Vaida Pilibaitytė.

Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partija ir jos rėmėjai šį savaitgalį renka kandidatą į prezidentus. Vilniuje vyksta Lietuvos totorių kongresas, pirmasis toks jų renginys po šalies Nepriklausomybės atkūrimo. Penki žmonės buvo sužaloti, kai jų automobilis susidūrė su netikėtai į kelią išbėgusiu briedžiu. Kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus šiandien švenčia 92-ąjį gimtadienį. Klaipėdoje skambės išskirtinis kūrinys – Bendžemino Britteno „Karo Requiem“, skiriamas Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-mečiui paminėti.

Odė kvapams. Kvapas kaip laiko mašina gali nukelti į vaikystės namus, priminti apie draugystę ar pažadinti seniai užmirštus išgyvenimus. Penkių žmonių patirtys apie juos lydinčius pačius asmeniškiausius kvapus. Autorė Rūta Dambravaitė.

Odė kvapams. Kvapas kaip laiko mašina gali nukelti į vaikystės namus, priminti apie draugystę ar pažadinti seniai užmirštus išgyvenimus. Penkių žmonių patirtys apie juos lydinčius pačius asmeniškiausius kvapus. Autorė Rūta Dambravaitė.

Koncertų sezonas „Vaidilos klasika“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – pirmasis istorinis budistinis romanas lietuvių kalba, Jelenos Leontjevos ir Marzenos Poplawskos „Nam Thar. Penki gyvenimai išsilaisvinimo kelyje“ bei pagarbos gyvūnų pasauliui kupina Peterio Wohllebeno knyga „Kaip gyvūnai jaučia ir supranta pasaulį“.Stambūs rieduliai žinomi ir gerbiami mūsų krašte nuo seno. Pagonybės laikais ir vėliau – šalia ar ant jų atnašautos aukos, apie juos pasakojami padavimai ir legendos. Apie žymiausius Lietuvos riedulius – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: Samuelis Džonsonas.

Koncertų sezonas „Vaidilos klasika“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – pirmasis istorinis budistinis romanas lietuvių kalba, Jelenos Leontjevos ir Marzenos Poplawskos „Nam Thar. Penki gyvenimai išsilaisvinimo kelyje“ bei pagarbos gyvūnų pasauliui kupina Peterio Wohllebeno knyga „Kaip gyvūnai jaučia ir supranta pasaulį“.Stambūs rieduliai žinomi ir gerbiami mūsų krašte nuo seno. Pagonybės laikais ir vėliau – šalia ar ant jų atnašautos aukos, apie juos pasakojami padavimai ir legendos. Apie žymiausius Lietuvos riedulius – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: Samuelis Džonsonas.

Spektaklis ir socialinis meninis tyrimas „(NE)PRIKLAUSOMYBĖ“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalgoje – patys geriausi 2017 metų muzikiniai renginiai „The New York Times“ kritiko akimis.Penkių jaunųjų architektų komanda „Studija 501“ tapo Metų debiuto premijos laureatais.„Klasikos enciklopedija“ – apie Bilį Maknylą.

Spektaklis ir socialinis meninis tyrimas „(NE)PRIKLAUSOMYBĖ“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalgoje – patys geriausi 2017 metų muzikiniai renginiai „The New York Times“ kritiko akimis.Penkių jaunųjų architektų komanda „Studija 501“ tapo Metų debiuto premijos laureatais.„Klasikos enciklopedija“ – apie Bilį Maknylą.

Šiuolaikinių scenos menų centras „Menų spaustuvė“ švenčia 15-kos metų sukaktį. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Metų verstinės knygos rinkimai“: Maros Zalites romanas Penki pirštai“.Apie prieš 120 metų Anapilin iškeliavusį Johannesą Brahmsą – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką.

„Ūkio naujienos“. Penkių milijonų investicija nepateisina lūkesčių. Atėjus pavasariui naminiai gyvūliai laukia didenės globos ir dėmesio.

Iš „Penkių autorių romano”. Giedra Radvilavičiūtė „Siužetą siūlau nušauti”. Skaito aktorius Tomas Ribaitis.

Iš „Penkių autorių romano”. Sigito Parulskio apsakymus skaito aktorius Tomas Ribaitis.

Varšuvoje vyksta NATO viršūnių susitikimas. Lietuvos vadovės teigimu, NATO parodo, kad žengia nebe formalius, o realius žingsnius saugumui Europoje sustiprinti. Valdantieji neskubės svarstyti prezidentės veto dėl Darbo kodekso, mat tikimasi sulaukti prezidentės nuomonės dėl viso įstatymų paketo. Penki pareigūnai žuvo, keletas sužeista per susišaudymą Dalase. Keli tūkstančiai jaunimo atstovų diskutuoja dalijasi patirtimi Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime Prienų rajone.

„Sveiki atvykę į senosios baltų genties lopšį“, – tokiais žodžiais pasitinka Nalšios visuomeninio muziejaus padalinio muziejininkė Viktorija Lapėnienė.Rėškutėnų kaimas siekia gilią senovę. Tai liudija Žemaitiškėse, Švenčionių rajone, atrastos buvusios gyvenvietės, siekiančios 4-5 tūkstančius metų. Taigi Reškutėnų teritorija aprėpia ankstyvuosius amžius, kada formavosi baltų gentys ir čia apsigyveno lietuvių gentis. Muziejų Reškutėnuose pradėjo kurti pradinės lietuviškos mokyklos mokytojas Izidorius Kazakevičius 1974 metais. Mokyklai prikausiančiame pastate buvo įrengta pirmoji ekspozicija. Apie šio krašto unikalumą liudija istoriniai paminklai. Žemaitiškės pievoje archeologų rasti radiniai patvirtino visą Lietuvos ikirašytinę istoriją. Pavyzdžiui, Karaliaus Mindaugo laikų gynybinis įtvirtinimas, polinė gyvenvietė, daugiau kaip 400 pilkapių. Penkių kilometrų spindulių du piliakalniai ir du alkai. Reškutėnų muziejuje saugoma daugiau kaip 2000 eksponatų, kurie apima visą Lietuvos istoriją – nuo baltų genčių formavimosi iki Sąjūdžio laikų. Maža to, statomi ir šį laikotarpį liudijantys nauji paminklai, kuriama gyva istorija ateinančioms kartoms. Šiandien muziejui Reškutėnuose šeimininkauja muziejininkė Viktorija Lapėnienė.

„Sveiki atvykę į senosios baltų genties lopšį“, – tokiais žodžiais pasitinka Nalšios visuomeninio muziejaus padalinio muziejininkė Viktorija Lapėnienė.Rėškutėnų kaimas siekia gilią senovę. Tai liudija Žemaitiškėse, Švenčionių rajone, atrastos buvusios gyvenvietės, siekiančios 4-5 tūkstančius metų. Taigi Reškutėnų teritorija aprėpia ankstyvuosius amžius, kada formavosi baltų gentys ir čia apsigyveno lietuvių gentis. Muziejų Reškutėnuose pradėjo kurti pradinės lietuviškos mokyklos mokytojas Izidorius Kazakevičius 1974 metais. Mokyklai prikausiančiame pastate buvo įrengta pirmoji ekspozicija. Apie šio krašto unikalumą liudija istoriniai paminklai. Žemaitiškės pievoje archeologų rasti radiniai patvirtino visą Lietuvos ikirašytinę istoriją. Pavyzdžiui, Karaliaus Mindaugo laikų gynybinis įtvirtinimas, polinė gyvenvietė, daugiau kaip 400 pilkapių. Penkių kilometrų spindulių du piliakalniai ir du alkai. Reškutėnų muziejuje saugoma daugiau kaip 2000 eksponatų, kurie apima visą Lietuvos istoriją – nuo baltų genčių formavimosi iki Sąjūdžio laikų. Maža to, statomi ir šį laikotarpį liudijantys nauji paminklai, kuriama gyva istorija ateinančioms kartoms. Šiandien muziejui Reškutėnuose šeimininkauja muziejininkė Viktorija Lapėnienė.