Podcasts about lietuvos respublikos

Šią savaitę 13-oje šalių veikiantis Lietuvos kultūros atašė tinklas susirinko į metinį suvažiavimą. Vilniuje ir Kaune kultūros atašė dalyvauja susitikimuose ir diskusijoje su visuomene. Nuo šių metų Lietuvos kultūros atašė veiklą kuruoja Lietuvos kultūros institutas, kuriame įkurtas Kultūros diplomatijos skyrius. Kaip šie pokyčiai paveiks kultūros atašė darbą? Pokalbis su Lietuvos kultūros instituto vadove Julija Reklaite, kultūros atašė Vokietijoje Irma Šimanskyte ir kultūros atašė Lenkijoje Ana Kočegarova-Maj.Šiandien Karališkoje Hagos konservatorijoje įvyks iškilmingas koncertas Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 35-osioms ir Čiurlionio gimimo 150-osioms metinėms paminėti. Koncertą vienoje moderniausių koncertinių salių Nyderlanduose organizuoja Lietuvos Respublikos ambasada Nyderlanduose ir 200-ųjų metinių jubiliejų netrukus švęsianti Karališkoji Hagos konservatorija. Šio renginio akcentas yra Hagos konservatorijos studentai lietuviai, kurie ir bus Čiurlionio kūrinių pagrindiniai atlikėjai. Pokalbis su įgaliotuoju ministru Lietuvos Respublikos ambasadoje Hagoje Mindaugu Žičkumi, gitariste Milda Orvydaite ir pianiste Ina Narkute.2024 metais Lietuvoje Hagos konvencijos simboliu – „Mėlynuoju skydu“ – buvo paženklinti 254 išskirtiniai kultūros paveldo objektai. Ginkluotų konfliktų metu šalys įsipareigoja nenaikinti pažymėtų kultūros vertybių. Kaune buvo paženklinta Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Kauno rotušė, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Centrinis paštas, Muzikinis teatras, regioninis valstybės archyvas, Aleksoto ir Žaliakalnio funikulieriai bei kiti objektai. Pasakoja kolegė iš Kauno Skirmantė Javaitytė.LRT KLASIKA kviečia susipažinti su Metų knygos rinkimuose nominuotomis knygomis ir pasiklausyti pokalbių su jų autoriais. Pokalbių ciklą tęsiame pažintimi su Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“, ją išleido leidykla „Inter se“. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia Negrožinės literatūros kategorijoje, o daugiau apie ją pasakoja Karina Metrikytė.Studijoje lankosi muzikuojanti keramikė, tapytoja Aistė Kalvelytė. Kada išsisakyti jai geriau padeda forma ir spalva, o kada – ritmai ir garsų pasaulis? Apie gebėjimą spalvingiausias įvairiausias idėjas apgyvendinti savo darbuose – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Generalinė prokuratūra perdavė teismui dar vieną baudžiamąją bylą, kurioje du Lietuvos Respublikos piliečiai kaltinami šnipinėjimu. Šnipinėjimo tikslu vienas iš kaltinamųjų įstojo ir buvo tapęs aktyviu Lietuvos šaulių sąjungos nariu.Rinkimai nuolatinių apšaudymų fone. Aukšto rango Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo aplinkos nariai surengė slaptas diskusijas su kai kuriais svarbiais Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio politiniais priešininkais. Kaip šalies vadovą ir galimų rinkimų idėją vertina patys ukrainiečiai?Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba praėjusiais metais sulaukė 55 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Pasak tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, 70 proc. jų buvo patvirtinti.Buvusio investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis iš fondo įmonių, įtariama, pasisavino apie 42 mln. eurų, pranešė ikiteisminį tyrimą atliekantis prokuroras.Ved. Darius Matas

Užsienio reikalų ministerija teigia, kad Lietuva neprisideda prie Baltarusijos opozicionierių iniciatyvos savo šalies piliečiams išduoti vadinamuosius alternatyvius pasus ir taip pat teigia, kad Vytis ant to paso nėra naudojamas. Keli Seimo nariai iš opozicijos kreipėsi į ministeriją, kad ši imtųsi priemonių jog naujosios Baltarusijos pasuose nebūtų naudojami Lietuvos Respublikos valstybės simboliai. Čia kalbama apie Baltarusijos opozicionierių iniciatyvą, kuria Baltarusijos piliečiams būtų išduodami naujosios Baltarusijos pasai su Vyčiu.Kauno apylinkės teisme kaltinamajam sumušus teisėją, susirūpinta kuo skubiau imtis priemonių, kad būtų užtikrintas maksimalus bylų dalyvių saugumas.Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis tikina nematantis poreikio tolesnei greičio matuoklių tinklo plėtrai ir žada inicijuoti jo peržiūrą.Briuselyje susitinkantys NATO valstybių kariuomenių vadai šiandien aptaria Rusijos sabotažo ir diversijos atakas prieš sąjungininkus. Aljanso vadovas Markas Rutė toliau ragina didinti išlaidas gynybai ir žada konkrečius sprendimus jau šią vasarą.Socialinės apsaugos ir darbo ministerija stabdo finansavimą „Sidabrinei linijai“, teikiančiai emocinę ir psichologinę pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms. Pasak ministrės Ingos Ruginienės, toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad projektą įgyvendinantis Mariaus Čiuželio labdaros ir paramos fondas, teismo yra pripažintas pažeidęs Užimtumo įstatymą dėl nelegalaus darbo.Ved. Agnė Skamarakaitė

Savaitraščio „7 meno dienos“ naujausio numerio apžvalga;Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje metu vyko pokalbis tarp rašytojų Kristinos Sabaliauskaitės ir Amelie de Bourbonne Parme. Pasakoja Ignas Zalieckas;Kultūros ministerijos perduoda Lietuvos Respublikos kultūros atašė funkcijas Lietuvos kultūros institutui. Pokalbis su kultūros viceministre Daiva Urbanavičiene ir Lietuvos kultūros instituto direktore Julija Reklaitė;Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclere prof. dr. Lina Kaminskiene apie mokytojų trūkumo problemą Kaune ir Lietuvoje;Pokalbis apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą užsienyje ir projektą „Išeivijos kūrėjų keliais: Lietuvai reikšmingas kultūros paveldas Prancūzijoje“ su Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovėmis - komisijos pirmininke doc. dr. Vaidute Ščigliene, Kultūros paveldo apsaugos analizės grupės vadove Viktorija Gadeikiene ir Kultūros paveldo apsaugos analizės grupės vyriausiaja specialiste, projekto vadove Agne Pancerovaite;Užsienio spaudos apžvalga.Ved. Donatas Šukelis

Šiandien Vatikane vyksiančios viešosios konsistorijos metu kardinolo titulas bus suteiktas ir lietuviui arkivyskupui Rolandui Makrickui, tad ir pirmoje programos dalyje laidoje daugiausia dėmesio skirsimešiai temai. Kaip atsirado kardinolų kolegijos institucija, kodėl kardinolai vadinami Bažnyčios kunigaikščiais ir kiek jie iš tikrųjų valdo Katalikų Bažnyčią – apie tai kalbės laidos svečias, buvęs Lietuvos Respublikos pasiuntinys prie Šv. Sosto, filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas.Gruodžio pabaigoje Katalikų Bažnyčia įžengs į Jubiliejinius 2025-uosius metus. Kaip įgyvendinti jubiliejaus šūkį ir tapti vilties piligrimais – pasakos žurnalo „Artuma“ vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas, pristatysiantis paskutinį šių metų leidinio numerį.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Galimybė kalbėti tokia tema radosi 2019-ųjų pavasarį, popiežiui Pranciškui nusprendus anksčiau įprasto termino atverti Antrojo pasaulinio karo laikotarpio Vatikano archyvus. Po to užslinkusi pandemija ir atnaujintas Rusijos agresyvus karas Ukrainoje temos aktualumą tik dar labiau paspartino, ir šiandien taip vadinasi nauja knyga, kurios autorius, VU Istorijos fakulteto profesorius ir Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys Arūnas Streikus šiandien vieši Mažojoje studijoje, o jį kalbina nuolatinis mūsų laidų dalyvis, buvęs Lietuvos Respublikos ambasadorius prie Šv. Sosto Vytautas Ališauskas.Red. Rūta Tumėnaitė.

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Naujasis Valstybinio jaunimo teatro sezonas prasideda režisieriaus Krystiano Lupos spektakliu pagal Thomo Manno romaną „Užburtas kalnas“.Šiuolaikinio meno mėnuo Klaipėdoje pasitinka „Reiškiniu M“.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Beno Lastausko romaną „Tiems, kurie neskaito“ ir Anjos Mugerli apsakymų rinkinį „Bičių šeima“.Šiandien prasideda ir iki spalio pabaigos tęsis XVIII- asis Tarptautinis Mažeikių meno festivalis.Jau metai, kai Kauno modernistinė architektūra įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kas per tuos metus pasikeiitė ir kas dar laukia?Lietuvos Respublikos ambasados Prancūzijoje salėse pristatoma Svajonės ir Pauliaus Stanikų paroda „Kilmės“.Šv. Jeronimo premijos laureatais šiemet paskelbti Rimas Užgiris ir Vyturys Jarutis.Grenoblyje pristatomas bendras Lietuvos, Ukrainos ir Prancūzijos istorijos pasakojimo projektas „Partizanių dainos“.Ved. Marius Eidukonis

„Taip, tikrai taip ir buvo. Ko jūs juokiatės? Visi šie pasakojimai yra tikri – iš mano patirties. Esu pasakorius, o pasakoriai, kaip žinia, gali daug“, – taip savo pirmąją tapybos parodą „Tikros istorijos“ AP galerijoje pristato skulptorius Džiugas Jurkūnas.„Kristupo festivalis“ baigiasi pasauline kompozitorės Agnės Matulevičiūtės premjera „Donelaitis: recomposed“, dekonstruojančia ir muzikine kalba pateikiančia visiems dar mokykloje skaitytą Kristijono Donelaičio kūrinį „Metai“. Koncerto repeticijoje Šv. Kazimiero bažnyčioje apsilankė kolega Donatas Šukelis.Praėjusią savaitę buvusioje prancūzų kompozitoriaus Ernest'o Chausson'o rezidencijoje, dabartinės Lietuvos Respublikos ambasados salėse uždarai publikai buvo pristatyta išskirtinė vienų ryškiausių Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjų – jau virš dvidešimt metų Paryžiuje gyvenančio dueto Svajonės ir Pauliaus Stanikų paroda „Kilmės“. Šiandien vakare vyks jau viešasis šios parodos, įsiliejančios į Lietuvos sezoną Prancūzijoje, atidarymas. Čia apsilankė mūsų kolegė Austėja Kuskienė.Pasakojimas apie vieną ryškiausių dainių – Leonardą Coheną, sukūrusį, galima sakyti, himnais tapusias dainas, jo sąsajas su Lietuva ir vėlai pradėtą muzikinę karjerą, išgarsinusią visame pasaulyje.Simpatijas tarp džiazo ir akademinės muzikos dalijantis vienas ryškiausių Lietuvos džiazo pianistų solistų, grupių lyderis ir kompozitorius, LMTA prof. Artūras Anusauskas savo jubiliejų pasitinka kūrybingai - festivalyje „Kaunas Jazz“ gimtadienį švęs solo koncertu. Kokie tie dešimtmečiai su fortepijonu, pasirinkimai ir kūrybiniai atradimai? Pokalbis su pianistu rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Prieš porą dienų netekome rašytojo Rolando Rastausko. Kas jį jaudino kaip kūrėją, kas yra jo tipinis skaitytojas ir kodėl jį galima laikyti miesto intelektualu? Interviu su Rolandu Rastausku ištraukos.Šiuolaikinio meno centre Vilniuje prasidėjo 15-oji Baltijos trienalė. Menininkas Toine Horvers joje pristato 15 valandų truksiantį performansą „Rolling 1“. Šis darbas pirmą kartą atliktas prieš 38 metus Amsterdame.Antanas Smetona – išdavikas ar tautos herojus? Didvyris ar bailys?Autoritaras ar autoritetas? Tai – tikri palyginimai, sklandantys visuomenėje. Šiemet pirmajam Lietuvos Respublikos prezidentui sukanka 150 metų ir Istorinė Prezidentūra Kaune klausia – ar tikrai vertindami šią asmenybę žinote viską?Rusijos pradėtas karas Ukrainoje parodė, kad taikiniu tampa ne tik karinė infrastruktūra, bet ir kultūros įstaigos, būtent todėl buvo parengtas kultūros vertybių apsaugos planas.„Miestai pagaliau tampa vis patrauklesni gyvenimui, o iki tol svajone buvęs būstas užmiestyje pradeda kelti vis daugiau klausimų. Tai didžiulis žmonių galvose įvykęs vertybinis kūlvirstis, darantis esminę įtaką planuojant miestų plėtrą ir Lietuvos ateitį“, – apie Lietuvos miestų aukso amžiaus pradžią sako architektas Andrius Ropolas.Pasaulio kultūros apžvalgoje - vandens festivalis Benine, į Vanuatu sugrąžinti pavogti palaikai bei Peru medkirčiai, besiveržiantys į autochtonų teritorijas.„Dizaino pasaulyje vyksta virsmas“, – taip į dizaino lauką žvelgia parodų architektas, kuratorius ir daiktų dizaineris Vytautas Gečas. Kaip keičiasi šis laukas ir kiek dar stipri tautinė tapatybė dizaino sferoje?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Pirmininkavimas prasidėjo labai dinamiškai, jau įvyko keletas labai svarbių pirmininkavimo renginių, Vilniuje dirbo tarptautinė kovos su korupcija konferencija ir Europos dialogo dėl interneto valdymo forumas“, – pasakoja ambasadorius.

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kaip mūsų dienomis užrašomas folkloras ir kaip rengiamos folkloro ekspedicijos?Kaip per Damieno Chazellės ir Justino Hurwitzo darbus susipažįstame su muzika, formavusia XX-XXI amžių pop kultūrą?Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje veikia paroda „Kauno getas: tikrovė ir atmintis“, skirta Kauno geto sunaikinimo 80-mečiui.Paskelbtame 2024-ųjų Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Garbės sąraše Justinas Žilinskas, Aušra Kiudulaitė ir Raimonda Jonkutė Sandberg.Klaipėdos miesto savivaldybė paskirstė paramą kultūros projektams uostamiestyje. Paskirstyta 1,3 mln. Eurų, tačiau stebina, kad finansavimo negavo Klaipėdos festivalis, jubiliejinis animacinių filmų ir videožaidimų festivalis BLON.Valdovų rūmų Didžiajame kieme prasideda ketvirtasis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vasaros festivalis „LNOBT Open“.Kuratoriai ir kūrybinė komanda pastarąjį pusmetį kruopščiai ruošę Pasaulio žemaičių dailės parodą gali su palengvėjimu atsikvėpti – pirmieji lankytojų atsiliepimai pranoksta lūkesčius. Paroda, gimusi Sąjūdžio metais, atverta devintąjį kartą.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kaip mūsų dienomis užrašomas folkloras ir kaip rengiamos folkloro ekspedicijos?Kaip per Damieno Chazellės ir Justino Hurwitzo darbus susipažįstame su muzika, formavusia XX-XXI amžių pop kultūrą?Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje veikia paroda „Kauno getas: tikrovė ir atmintis“, skirta Kauno geto sunaikinimo 80-mečiui.Paskelbtame 2024-ųjų Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Garbės sąraše Justinas Žilinskas, Aušra Kiudulaitė ir Raimonda Jonkutė Sandberg.Klaipėdos miesto savivaldybė paskirstė paramą kultūros projektams uostamiestyje. Paskirstyta 1,3 mln. Eurų, tačiau stebina, kad finansavimo negavo Klaipėdos festivalis, jubiliejinis animacinių filmų ir videožaidimų festivalis BLON.Valdovų rūmų Didžiajame kieme prasideda ketvirtasis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vasaros festivalis „LNOBT Open“.Kuratoriai ir kūrybinė komanda pastarąjį pusmetį kruopščiai ruošę Pasaulio žemaičių dailės parodą gali su palengvėjimu atsikvėpti – pirmieji lankytojų atsiliepimai pranoksta lūkesčius. Paroda, gimusi Sąjūdžio metais, atverta devintąjį kartą.Ved. Marius Eidukonis

Gegužės 12 dieną, sekmadienį, su Lietuvos respublikos prezidento rinkimais vyks ir referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Apie vyksiantį referendumą FM99 studijoje kalbėjomės su Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininke Dalia Henke ir Užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos departamento Grįžimo į Lietuvą skyriaus vedėju Tadu Kubiliumi. Referendumu siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Pareikšti nuomonę reikia dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“ Kad šis institutas būtų įteisintas, už tai referendume turi balsuoti daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.

JAV viešintis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia išgirdęs pažadą, kad amerikiečių batalionas Lietuvoje liks neterminuotam laikui, o ne iki 2025 metų pabaigos, kaip planuota.Likus dešimčiai dienų iki referendumo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, daliai žmonių vis dar kyla klausimų, kaip reiks balsuoti. Vyriausioji rinkimų komisija ramina, sakydama, kad tiems gyventojams, kuriems iki paskutinės minutės bus neaišku, išsamią informaciją galės pasiskaityti rinkimų apylinkėse.Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau per praėjusius penkerius metus kvalifikaciją kėlė trečdalis gyventojų. Tai rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Paklausti, kas trukdo mokytis ir kelti kvalifikaciją, vyrai dažniausiai nurodė neturintys noro ir poreikio, gi moterys teigia, kad joms stinga laiko.ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda išlieka artėjančių prezidento rinkimų favoritu, tačiau prarado kone 10 proc. palaikymo, jo artimiausi konkurentai savo populiarumą augina.Sakartvelo parlamentas, nepaisydamas didelių protestų sostinėje, priėmė „užsienio agentų“ įstatymą, o Europos Sąjungos vadovai perspėja, kad tai nutolins šalies narystės ambicijas. Dėl įstatymo paskutinį kartą bus balsuojama gegužės viduryje, o vėliau parlamentui dar gali tekti perrašyti prezidentės veto. Opozicija ir protestuotojai žada niekur nesitraukti ir negailėti jėgų protestams.Ved. A.Skamarakaitė

Ekonomistai skelbia, kad Lietuvos ekonomikos prognozės šiais metais yra vienos geriausių Europos Sąjungoje. Dėl to sutaria didieji SEB ir Swedbankai, apie tai, kad laikomės gerai, skelbia ir Valstybės duomenų agentūra, pranešusi, kad šalies Bendrasis vidaus produktas per metus ūgtelėjo beveik trimis procentais. Ekspertus stebina itin geri logistikos rodikliai, tačiau dar praėjusią savaitę paskelbta, kad pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių, o balandį apie bankrotą paskelbė dvi seniai rinkoje veikiančios vežėjų ir logistikos įmonės. Kaip vertinti tokius neatitikimus ir kam iš tiesų Lietuvoje sekasi gerai, o kam - atvirkščiai?Likus dešimčiai dienų iki referendumo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, daliai žmonių vis dar kyla klausimų, kaip reiks balsuoti. Vyriausioji rinkimų komisija ramina, sakydama, kad tiems gyventojams, kuriems iki paskutinės minutės bus neaišku, išsamią informaciją galės pasiskaityti rinkimų apylinkėse.Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau per praėjusius penkerius metus kvalifikaciją kėlė trečdalis gyventojų. Tai rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Paklausti, kas trukdo mokytis ir kelti kvalifikaciją, vyrai dažniausiai nurodė neturintys noro ir poreikio, gi moterys teigia, kad joms stinga laiko.Prokuroras Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui siūlo skirti 30-ies tūkstančių eurų baudą ir 5-erius metus uždrausti dirbti valstybės tarnyboje. Sinkevičius kaltinamas piktnaudžiavimu, dokumentų suklastojimu ir turto pasisavinimu.Vakarų šalys pareiškė esančios sunerimusios dėl smurto naudojimo prieš demonstrantus Sakartvele. Vakar dešimtys tūkstančių žmonių Tbilisyje vėl išėjo į gatves, protestuodami prieš "užsienio agentų" įstatymą. Nepaisant to, parlamentas ir antruoju svarstymu pritarė įstatymo projektui. Oponentai tvirtina, kad valdžia siekia įtvirtinti galimybę persekioti kritikus.Ved. Paulius Šironas

Spaudos apžvalga.  Šiandien Zarasų kultūros centre Zarasų viešosios bibliotekos suaugusiųjų teatras „Juodai baltas“ Tarptautinei teatro dienai pristato spektaklį „Gyvenimo viražai pagal Juozą Erlicką“. Aušros Kaminskaitės parengtos teatro įžvalgos. Didžiąją savaitę – vakar – įžanginiu koncertu Šiaulių Švč. Mergelės Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje, kuriame skambėjo vieno žymiausių latvių kompozitorių Pėterio Vasko „Mišios“.Tęsiasi metų knygos rinkimai. Šįkart pristatome Prozos kategorijoje geriausia pretenduojančią tapti Danutės Kalinauskaitės knygą „Baltieji prieš juoduosius“.Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūros leidiniai vakar išsiuntė kreipimąsi Lietuvos Respublikos kultūros ministrui Simonui Kairiui ir Medijų rėmimo fondo vadovui Ruslanui Iržikevičiui dėl sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose. Vakar vyko Medijų fondo, Kultūros tarybos, ministerijos ir kultūros periodinių leidinių asociacijos susitikimas.Tarptautinę teatro dieną Klaipėdos dramos teatre tradiciškai buvo apdovanoti geriausi praėjusių metų teatro pastatymai ir jų kūrėjai – vyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Šiemet sukanka dvidešimt metų nuo tos akimirkos, kai buvo užantspauduotas dar Sąjūdžio laikais išreikštas Lietuvos žmonių troškimas sugrįžti į Europos tautų šeimą, nuo kurios ištisus 50 metų buvome atplėšti brutalios sovietų okupacijos. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva oficialiai tapo Europos Sąjungos nare valstybe, lygiai metais anksčiau šią valią Lietuvos Respublikos piliečiai išreiškė per referendumą. Už Europos Sąjungos plėtrą, įtraukiant į bendriją buvusias sovietinio bloko valstybes, nuosekliai pasisakė ir tuometinis popiežius Jonas Paulius II, Europos idėją kone vienbalsiai palaikė ir Katalikų Bažnyčios vadovai narystės siekiančiose šalyse, minėdami bendrą Europos krikščionišką paveldą ir tikėjimą, įkvėpusį Europos Sąjungos tėvus kūrėjus. Kiek svarbus buvo religinis veiksnys vieningos Europos idėjai? Kaip katalikybė paveikė kasdienį Lietuvos gyventojų mąstymą apie Europos Sąjungą? Laidos viešnia - VU TSPMI dėstytoja Rosita Garškaite-Antonowicz, neseniai apgynusi daktaro disertaciją „Katalikybės vaidmuo kasdieniame mąstyme apie Europos Sąjungą: Lietuvos atvejis“.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie tai, kas yra žalieji pastatai. Apie juos pasakoja Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius.kari„Turėjome garbę ginti Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę nuo 1990 metų. Suprantam, kad gali tekti ginti ir vėl. Atsižvelgiant į suprastėjusią saugumo situaciją regione bei kylantį grėsmių lygį, su dideliu susirūpinimu stebime Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Kariuomenės vadovybės neatsakingumą ir veikimą, nepilnai įvertinant, dalinai ignoruojant akivaizdžius karybos ir technologijų pokyčius, bei jų poreikį modernaus karo atveju“, taip kreipimesi į šalies vadovybę rašo Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, turintys Laisvės gynėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūno teisinį statusą. Studijoje 2 iš jų - Jonas Užusienis ir Saulius Guzevičius.Projekto „LRT ieško sprendimų“ kolegos šįkart domisi vaikų priežiūros ir užimtumo tema. Bendruomenių darželiai, kurių daugiausia galima pamatyti Šiaurės Amerikoje, veikia kiek kitaip nei tradiciniai darželiai. Juos dažniausiai įkuria bendruomenės, kurios samdo darbuotojus, tačiau įsitraukia ir pačios. Toks darželis – pigesnis, nes vaikų priežiūra ar kitais darbais užsiima ir čia savanoriaujantys tėvai. TOkiu darželio modeliu pasidomėjo kolegė Ieva Radzevičiūtė.Ką žinome apie savo protėvių kasdienį gyvenimą? Kokius būstus statė? Ką ir kaip valgė? Kaip augino vaikus? Kaip jautėsi? Į šiuos klausimus bando atsakyti Zigmo Vitkaus knyga „Lietuvos kasdiena. Nuo akmens amžiaus iki šių dienų“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Motinų smurtas prieš vaikus – politinis klausimas, didesnės smurtinės kultūros dalis, akcentuoja motinystės tyrėja, literatūrologė Eglė Kačkutė. Ji apie šią problemą kalbės Nacionalinę Emancipacijos dieną.Po 90-ies metų pertraukos Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune duris atverė Prezidento Antano Smetonos gautų dovanų kambarys.„Labai problemiška dirbti su filmais, kuriuos finansuoja Rusijos kultūros ministerija, nes pagrindinis turinys, kurį jie finansuoja, yra propagandinės temos ir filmai. Nemanau, kad tokios turėtų būti mūsų demokratinės kino erdvės“, – apie filmus iš Rusijos Berlinalės programoje svarsto „Forumo“ programos vadovė Barbara Wurm.Mūsų šalyje viešėjęs, projekto „Mes taip nesitarėm“ dirbtuvėse dalyvavęs reperis Marko Vuoriheimo-Signmark įrodė, kad muziką galime pajausti ir negirdint. Jis tapo pirmuoju kurčiuoju pasaulyje, kuris pasirašė sutartį su tarptautine įrašų kompanija „Warner Music“.„Visada aplankęs kokį nors išskirtinį, žymaus architekto darbą užeinu į tualetą – reikia man ar nereikia. Tualete geriausiai pasimato, ar karalius nuogas“, – sako architektas Andrius Ropolas.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje – šiuolaikinius sienų piešinius Jungtinėje Karalystėje skaitmenizuoti ketinanti „Art UK“ iniciatyva, Brazilijos Rio de Žaneiro karnavale šokiais ir pareiškimais prieš nelegalią kasybą Amazonės atogrąžų miškuose protestuojantys brazilai, originalią detalę olimpinių žaidynių medaliams padovanoję prancūzai bei 100 metų mininti Džordžo Geršvino „Žydroji rapsodija“.Dizainerė Julija Janus sako, kad Barboros Radvilaitės ir Žygimanto istorija tapdavo itin aktuali, kai Lietuva būdavo okupuota – tiek carinės priespaudos, tiek sovietų okupacijos laiku. Kai atgavome nepriklausomybę, ši istorija, pasak J.Janus, buvo pamiršta, bet dabar ją vėl prisimename, o šią meilės istoriją galime išnaudoti emociniam ryšiui su Lietuva kurti.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Minėdami Vasario 16-ąją atsigręžkime ir į kitą laikotarpį, kuris svarbus kalbant apie Lietuvos nepriklausomybę. Šįkart kviečiame jus apsilankyti Partizanų štabo muziejuje Gegužinės bažnyčioje.Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune duris atveria Prezidento Antano Smetonos gautų dovanų kambarys.Valdovų rūmuose Vilniuje atidaryta paroda „Baltijos valstybių laisvės simboliai 1918–1940 m. Lietuva, Latvija, Estija“. Ką apie šalių istoriją gali papasakoti įvairūs apdovanojimai?Tomo Vengrio filmą „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ pakviesime į trumpas pažintis su šių metų Nacionalinės kultūros ir meno bei Jono Basanavičiaus premijų laureatais.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros spaudos apžvalga.Ką mokslininkams per ketverius metus pavyko išsiaiškinti apie pandemiją sukėlusį koronavirusą? Pokalbis su mokslininke Ingrida Olendraite.2024-ieji – jubiliejiniai Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos metai. Kokių naratyvų apie prezidentą A. Smetoną šiai dienai reikia?Literatūrologo Vytauto Bikulčiaus parengta knygų apžvalga.Lietuvos rašytojų sąjungos premija už poezijos rinkinį „Už Onos ir Bernardinų“ įvertintas poetas Tomas Venclova: „Man eilių rašymas – pati atsakingiausia, dėl to nedažna, dėl to sunki veikla. Svarbiausioji rašytojo, o ypač poeto pareiga – kurti ypatingą kalbą, kuri po to atsiliepia ir bendrajai kalbos plėtotei“.Steigiamas naujas – Germanto – regioninis parkas Žemaitijoje.Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla tęsia ilgametę tradiciją – kasmet abiturientai pastato operą, įtraukiančią visų mokyklos meno sričių mokinius. Užkulisiai iš pasiruošimo šių metų premjerai – operai „Doriano Grėjaus portretas“.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Šią savaitę Seimas pateikimo stadijoje nepritarė Vyriausybės projektui, kuriuo siūloma išbraukti įstatymo nuostatą, kad informacija, kuri skatina kitokią, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą, daro neigiamą poveikį nepilnamečiams. Kaip mene vaikams kalbėti apie netradicinę šeimą ir ar LGBT+ santykių vaizdavimas gali būti žalingas jaunam žmogui?„Šiuo metu Ukrainoje daugiausia kuriami dokumentiniai filmai, kurių dėmesio centre – ne tik įvykiai karo fronte, tačiau ir reakcijos ukrainiečių, esančių tiek arti, tiek toliau nuo karo“, – sako ukrainiečių kino kritikė ir žurnalistė Natalija Serebriakova. Ji lankosi Europos šalių kino forume „Scanorama“.Architektai, interjero dizaineriai, akustikos ir garso terapijos specialistai, tautodailininkai, muziejininkai rengiasi dalyvauti pirmajame Lietuvoje architektūros festivalyje vaikams.Stuku stuku ar tuku tuku? „Vaskiči“ ar „pamarskomu“? Vaikystėje beveik visi esame žaidę įvairius slėpynių, gaudynių ar kitus žaidimus, tik, pasirodo, juos vadiname skirtingai.„Nuotraukų kare jėgos nelygios. Gazos sektoriuje dirba profesionalūs fotografai nuolat tiekiantys įtaigius kenčiančių žmonių vaizdus. O Izraelis žuvusiųjų kūnų nerodo, nes šalyje gerbiamas jų atminimas ir artimųjų jausmai. Kai įspūdingų nuotraukų nėra, jų objektas mūsų galvose liaujasi egzistavęs“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė.Pasaulio kultūros apžvalgoje – už parodą, pasakojančią apie homoseksualius žmones, iš pareigų atleistas Vengrijos nacionalinio muziejaus direktorius, Goncourt‘ų premijos laureatas Jean-Baptiste Andrea, agresyviau protestuojantys klimato aktyvistai Jungtinėje Karalystėje bei naujai prikelta grupės „The Beatles“ daina.„Japonija atrakino manyje suvokimą, kad kai kurios sėkmingos veiklos formos gali būti tik kolektyvinės“, – žvelgdamas retrospektyviai į savo ankstyvą patirtį tolimoje Japonijoje, sako Nacionalinio dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Rugsėjo 20 – 24 d. Pietryčių Lietuvoje, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės atsakomybės rajone, vyks pratybos ‚‚Tvirtas skydas 1“, kuriose rinktinės kariai treniruosis planuoti ir vykdyti gynybos operacijas. Rinktinės nekinetinių operacijų skyriaus kariai stebės informacinę aplinką, vykdys susitikimus bei vertins aplinkos įtaką kuopos planuojamiems veiksmams. Pratybose kartu su rinktinės kariais dalyvaus ir kitų Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vienetai, Lietuvos šaulių sąjungos šauliai bei NATO sąjungininkų kariai. Pratybų laikotarpiu treniruojamas ir remiantis personalas bus sudarytas iš daugiau nei 1000 karių. Pratybose bus vertinami KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės štabo ir pėstininkų kuopų skyrių įgūdžiai planuoti, vykdyti karines operacijas realioje vietovėje, realiu laiku bei vykdyti bendrų veiksmų koordinavimą ir sąveiką su kitais Lietuvos kariuomenės vienetais ir sąjungininkais. Vertinamosios lauko taktikos pratybos „Tvirtas skydas 1“ yra rinktinės karinio rengimo ciklo pabaigos įvertinimas. Pratybas sudaro du etapai – rinktinės štabo ir kuopų valdymo grupių vadaviečių mokymai, kurie vyko gegužės mėnesį bei rinktinės atsakomybės rajone vyksiančios kuopų skyrių vertinamosios lauko taktikos pratybos, kurios prasidės rugsėjo 20 d. ir tęsis iki sekmadienio vakaro. „Vertinamosios pratybos ,,Tvirtas skydas 1" yra rinktinės trejų metų karinio rengimo įvertinimas, puiki proga pasitikrinti tarpusavio sąveiką, bendrus veiksmus su kitais Lietuvos kariuomenės vienetais ir sąjungininkais, o kariams - treniruotis ir tobulinti įgūdžius ginant savo kraštą, – sako Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vadas plk. ltn. Mindaugas Jančiukas. Kariai treniruosis Alytaus, Varėnos, Lazdijų, Vilkaviškio rajonų, Alytaus miesto, Druskininkų, Marijampolės, Kalvarijos savivaldybių teritorijose. Pratybos vyks šviesiu ir tamsiu paros metu: kariai judės pėsčiomis arba su ratinėmis karinėmis transporto priemonėmis, naudos imitacinius šaudmenis bei sprogstamuosius užtaisus, specialiąsias priemones, dūminius paketus. Didžioji dalis užduočių bus vykdoma civilinėse teritorijose, kurių naudojimas karinių pratybų tikslais yra iš anksto suderintas su vietos savivaldos institucijomis ir jų savininkais. Krašto apsaugos savanorių pajėgos rengia karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai. Pajėgose tarnauja apie 6000 karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais, todėl kariai savanoriai gali suderinti tarnybą kariuomenėje ir civilinę veiklą – darbą ar studijas.

Spaudos apžvalga.„Dokumentai ir reglamentai turėtų reaguoti į žmonių poreikius, o ne žmonių poreikiai taikytis prie pasenusių dokumentų“, – apie architektūros projektus ir nauja meno kryptimi tampančius nesutarimus sako Andrius Ropolas.MO muziejuje atidaryta paroda vaikams „Troleibuso ūsai”, kuri veiks kiek daugiau nei pusę metų. Tai – kelionės miestu istorija, konstruojama per vizualųjį meną, poeziją, pojūčius ir žaidimą.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Vakar spaudos konferencijoje pristatytas Lietuvos Nacionalinio dramos teatro naujasis sezonas ir paaiškėjo sukritikuotos reklaminės kampanijos atomazga. Kaip ją vertina ekspertai?Kauno bienalėje šiemet nagrinėjama „Artumo geografijos“ tema. Bienalėje, Kauno centriniame pašte eksponuojamas menininkės iš Sakartvelo Nino Kvrivishvili kūrinys. Kokių asmeninių ryšių ji turi su šia institucija?Rytoj Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kęstučio Grigaliūno interaktyvi instaliacija „Pokaris, 1946“. Tai yra tęstinio projekto trečioji dalis, pristatanti Lietuvos ypatingojo archyvo baudžiamosiose bylose rastus represuotų Lietuvos Respublikos piliečių veidus ir trumpas jų biografijas. Ką ji atskleidžia?Ved. Urtė Karalaitė

Seimas yra patvirtinęs Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją. Tačiau iki šiol nėra patvirtintas šios strategijos įgyvendinimo planas. Prie šio darbo prisidės Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Numatoma organizuoti privalomus mokymus visiems valstybės tarnautojams, mokyklų mokytojams, 11-12 klasių moksleiviams. Siekiama stiprinti ir jaunimo pilietiškumo ir patriotizmo ugdymą, tobulinti pedagogų rengimą, skatinti piliečių dalyvavimą visuomeninėje veikloje ir istorinės atminties puoselėjime. Kalbama ir apie tai, kad karinę tarnybą turėtų atlikti visi jaunuoliai. Ką reikia padaryti, kad bent didesnioji mūsų visuomenės dalis būtų pasiryžusi kovoti galimos agresijos atveju?Apie tai laidoje diskutuoja Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, Šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis.Ved. Virginijus Savukynas

Kam mums reikia suvenyrų? Mes nepasitikime savo atmintimi? Mums patinka kaupti menkaverčius dalykus? O gal mes norime demonstruoti kitiems, jog galime sau leisti ekstravagantiškas keliones?Kada konkretus daiktas įgyja suvenyro statusą? Ar suvenyru galima laikyti garsų seką (pvz.: muzikinį kūrinį) arba kvapą (pvz.: kvepalus) arba skonį (pvz.: meduolius)?Kas yra idealus suvenyras XXI a. žmogaus, atostogų metu klajojančio po pasaulį ir kolekcionuojančio įspūdžius, požiūriu?Kokiais aspektais Vilniaus suvenyrai gali mums pasakoti apie miestą, jo gyventojus bei svečius? Ar suvenyrai mums gali atskleisti ką nors įdomaus apie konkrečios epochos ekonomiką, politiką, mentalitetą?Ką reikėtų laikyti seniausiais Vilniaus suvenyrais?Vilniaus Aukštutinės pilies bokštas, vadinamoji Gedimino pilis, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje tapo miesto ikona. Kodėl būtent šis bokštas tapo Vilniaus vizualiniu simboliu?Formomis ir turiniu XX a. I pusėje išsiskiria Pirmojo pasaulinio karo metų suvenyrai, kuriuose į miestą žvelgiama svetimomis akimis. Kokį Vilnių Pirmojo pasaulinio karo metu matė atėjūnai į mūsų miestą?Kokius Vilniaus suvenyrus kūrė pirmosios Lietuvos Respublikos visuomenė, kuriai senosios Lietuvos sostinės netektis buvo viena iš skaudžiausių trauminių patirčių? Kaip sovietinė ideologinė radiacija pakeitė Vilniaus suvenyrų gamybą ir jų „reitingą“?Kokius iššūkius kuratorėms kelia kasdienybės plotmei priskirtinų iš esmės menkaverčių daiktų, tokių kaip suvenyrai, ekspozicijos kūrimo darbas? Kaip ši paroda virto knyga „Vilkas, bokštas ir bažnyčia: Vilniaus suvenyrai“?Pokalbis su Vilniaus muziejaus direktore dr. Rasa Antanavičiūte, menotyrininke dr. Laima Laučkaite, parodos bei knygos „Vilkas, bokštas ir bažnyčia. Vilniaus suvenyrai“ kuratorėmis bei bendraautorėmis Rūta Miškinyte ir Rasa Dargužaite.Ved. Aurimas Švedas

Antradienį Seime Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda perskaitė metinį pranešimą, kuriame buvo ir problemų įvardijimo, ir kritikos, ir siūlymų. Jo mintis pripažino taikliomis kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Valdantiesiems nepatiko išgirsta kritika, o opozicijos atstovai šį pranešimą laiko nuosaikiu ar net švelniu. Tačiau Lietuvos piliečiams svarbiausi yra pateikti siūlymai, kaip spręsti problemas. Kokie jie ir kaip juos įgyvendinti?Apie tai laidoje diskutuoja VDU profesorius Šarūnas Liekis, buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, Seimo nariai: Antanas Matulas, Dovilė Šakalienė, Vilija Targamadzė, Vytautas Mitalas.Ved. Virginijus Savukynas

Šiame pokalbyje istorikas, rašytojas, diplomatas Alfonsas Eidintas pasakoja apie savąjį kelią į praeities tyrimų pasaulį. Kas lėmė šio žmogaus apsisprendimą rinktis istoriko specialybę nors tai sovietmečiu buvo ne tik mokslo kiek ideologijos sfera? Kokios profesinės bėdos kamavo šioje epochoje gyvenusius ir dirbusius praeities tyrinėtojus? Kodėl A.Eidintas ilgainiui pradėjo ieškoti saviraiškos galimybių grožinės literatūros srityje? Kokios naujos galimybės atsiveria prieš istorinio romano autoriaus akis, lyginant jo veiklos sferą su mokslininko darbu?Ką profesionaliam istorikui naujų patirčių ir gebėjimų prasme gali duoti diplomatinė tarnyba?Kas yra kontrafaktinė arba alternatyvioji istorija ir kodėl verta ja užsiiminėti?Kokie neįvykusios istorijos siužetai yra svarstomi naujausioje A.Eidinto knygoje „Kitokios istorijos ilgesys. Alternatyvūs (kontrafaktiniai) pasakojimai“?Kokiomis prielaidomis remiantis yra kuriamas centrinis minėtoje knygoje pasakojimas „Lietuva narsiai pasipriešina SSRS agresijai 1940 metais“?Kokias svarbiausias klaidas Lietuvos Respublikos politinis elitas padarė tarpukario epochoje kurdamas santykius su bolševikine Rusija? Kokius klaidingus sprendimus 1940-ųjų birželio mėnesį padarė tuometinis Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona?Kokių tikslų buvo įmanoma pasiekti nusprendus priešintis?Kaip klostosi kontrafaktinė istorija A.Smetonai sutelkus politinį ir karinį elitą vieningam veikimui?Ko mus galėtų išmokyti kontrafaktinės istorijos siužeto apie apsisprendimą priešintis sovietinei armijai svarstybos karo, kurį Rusija pradėjo Ukrainoje, akivaizdoje?Pokalbis su istoriku, rašytoju, diplomatu prof. Alfonsu Eidintu.Ved. Aurimas Švedas

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) konstatavo, kad mokiniai mokosi iš „ne visai tinkamos kokybės vadovėlių“. Be to, STT atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nėra išsamiai reglamentuoti reikalavimai vadovėlių vertintojams, neaišku, kokiais kriterijais remiantis jie atrenkami, nėra nustatyti apribojimai, kad vadovėlių vertintojai nebūtų susiję artimais ar darbo santykiais su vadovėlių teikėju bei su jais artimus ryšius turinčiais asmenimis.Teikiant vadovėlį Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA), atsakingai už į rinką patenkančių vadovėlių tinkamumo naudoti ugdymo procese priežiūrą, nėra privaloma pateikti atlikto vadovėlio vertinimo su jame pateikiama detalia vertinimo informacija, įrodančia, kad vadovėlio turinys atitinka nustatytus reikalavimus. Pačios NŠA vėliau atliekamų vadovėlių, jau įtrauktų į NŠA sudaromą tinkamų ugdyme naudoti vadovėlių sąrašą, vertinimo procedūrų detalūs rezultatai taip pat nėra viešai skelbiami.Vertinimo metu nustatyta, kad vadovėlių atnaujinimo privalomumas siejamas ne su pakeistomis mokymo programomis, bet su teikėjo asmeniniu apsisprendimu juos atnaujinti, kuris galimai gali nesutapti su programos pakeitimo laikotarpiu, be to, įvertinama labai nedaug vadovėlių (vos vienas ar keli per metus). STT Antikorupcinio vertinimo išvadą pateikė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) ir NŠA. Jos per 2 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.Laidoje dalyvauja Mindaugas Guščius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vadovas, Rimantas Jokimaitis, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, Paulius Sungaila, biologijos mokytojas, korepetitorius, startuolio „Digiklasė" bendrasteigėjas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Pokalbis su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda apie karą Ukrainoje, Lietuvos saugumo klausimus ir Lietuvos vidaus politikos aktualijas.Ved. Virginijus Savukynas

Dėl ko patys teisėjai kreipiasi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, kokius kolegų nusižengimus ar problemas tenka nagrinėti, ir kuo teisėjams gali padėti naujas Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso Praktinis vadovas? Pokalbis su Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkė, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėja Sigita Jokimaite.Prieš metus, 2021ųjų gruodį, Lietuvos mediatorių rūmai pristatė savanorišką iniciatyvą – „Mediacijos infoliniją“. Paskambinus „Mediacijos infolinijos“ telefonu 8 603 333 06, jos savanoriai informuoja ir konsultuoja apie mediacijos paslaugos suteikimo galimybes ir kitus klausimus susijusius su mediacijos proceso eiga. Ko teiraujasi žmonės ir kokiu atveju vertėtų prisiminti telefoną 8 603 333 06? Dalyvauja Lietuvos mediatorių rūmų pirmininkė Odeta Intė ir viena infolinijos kuratorių Indrė Korsakovienė.Ved. Artūras Matusas

Laidoje ne tik apie rudeninius skiepus, bet ir įprastus, kuriais yra skiepijami vaikai. Skiepų pagalba sumažėjęs sergamumas nuo meningokoko, tymų bei kitų ligų. FM99 kabėsime su nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialiste Daiva Razmuviene. Laidos kuriamos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis.

Laidoje apie rudenines ligas ir vakcinas nuo jų kabėsime su nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialiste Daiva Razmuviene. „Sveikatos kultūra“ laidos kuriamos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis.

Laidoje kalbėsime su šeimos gydytoja Laura Svetlauskiene apie rudenį ir peršalimo ligas, gerklės skausmą, kosulį, kaip saugotis? Kokios profilaktinės priemonės nuo gripo, kovido ir kitų negalavimų? Koks šis ruduo? Laidos kuriamos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis.

1922 m. lapkričio 10-ąją galima laikyti oficialių Vatikano valstybės ir Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių pradžia, kai popiežius Pijus XI pripažino atkurtą Lietuvos valstybę de jure. Istorikai pabrėžia politinę šių santykių svarbą ką tik iš Rusijos imperijos priespaudos išsivadavusiai Lietuvai. 1927 m. pasirašytas Apaštalų Sosto ir Lietuvos Respublikos konkordatas nustatė Bažnyčios ir valstybės įsipareigojimus švietimo, turto, mokesčių lengvatų ir kitose srityse. Vatikanas nepripažino Lietuvos prievartinės inkorporacijos į Sovietų Sąjungą.1991 m. atkurtų diplomatinių santykių tarp Vatikano ir Lietuvos valstybių svarbi dedamoji – 2000 m. pasirašyta dvišalė bendradarbiavimo sutartis švietimo ir kultūros srityje. Apie Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimą kultūros ir meno lauke įžvalgomis dalijasi Lietuvos Nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vargonų ir klavesino katedros profesorė Renata Marcinkutė Lesieur.Ved. Jūratė Kuodytė

Laidoje kalbėsime apie vaikų traumas. Kokios populiariausios vaikų traumos? Ar tikrai, paspirtukai yra viena iš pavojingiausių transporto priemonių? Apsaugos priemonės, kurios padeda apsisaugoti nuo rimtų traumų. Kas yra sukrėsto vaiko sindromas? Laidoje „Sveikatos kultūra“ pasakos vaikų chirurgas Benediktas Jonuška. Laidą „Sveikatos kultūra“ FM99 klausykite trečiadieniais 11:30 val., pakartojimo šeštadieniais 10:30 val. Laidos kuriamos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis.

Laidoje kalbėsime apie akis. Sausos akys ir kontaktiniai lęšiai, kaip jaučiasi akys nešiojant kontaktinius lęšius? Kodėl jos džiūsta greičiau? Ką reiškia sausos akys ir nekokybiškos ašaros? Kiek reikia mirksėti, kad akims būtų patogiau? Apie tai „Sveikatos kultūroje“ su gydytoju oftalmologu Almantu Makseliu. Laidos kuriamos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis.

Laidoje kalbėsime apie priklausomybes. Kas yra priklausomybė? Kada jau esame priklausomi? Kaip suprasti, kokie požymiai tai rodo? Apie tai „Sveikatos kultūroje“ su gydytoju psichiatru Jonu Fugaliu. Laidos kuriamos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis.

Laidoje kalbėsime apie psichiatrijos mitus, kurie turi istotrinį pagrindą, tačiau neturi nieko bendra su šiandiena. Kaip atrodo psichikos sveikatos sritis šiandien? Kaip keitėsi per visus nepriklausomybės metus? Kodėl vis dar bijome psichiatrų? Apie tai laidoje su gygytoju psichiatru Martynu Marcinkevičiumi. Laidą „Sveikatos kultūra“ FM99 klausykite trečiadieniais 11:30 val., pakartojimo šeštadieniais 10:30 val. Laidos kuriamos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis.

Alytuje ir Gižycke baigiamas įgyvendinti Interreg V-A Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programos projektas „Sportas visiems“ Nr. LT-PL-5R-380, kurio partneriai – Alytaus miesto savivaldybės administracija (partnerė iš Lietuvos Respublikos) ir Gižycko pavietas (pagrindinis partneris iš Lenkijos Respublikos). Plačiau apie projektą pasakojo Alytaus Putinų gimnazijos direktorė Daiva Sabaliauskienė, Gižycko mokyklų ir kitų švietimo įstaigų aprūpinimo centro direktorė Malgorzata Czopinska bei projekto koordinatorė, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Leskevičienė.

Rugsėjis atviros psichiatrijos mėnuo. Artimiausias laidas pasakosime apie psichikos ligų prevenciją, baimes, užklumpančias krizes, kaip su jomis dorotis ir ne tik. Laidoje kalbėjome apie psichozes, ką daryti jeigu artimajam prasideda psichozė? Kas yra psichozė? Kada taikomas priverstinis gydymas? Apie tai laidoje su gygytoju psichiatru Laurynu Bukelskiu. Laidos kuriamos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis.

Pokalbis apie tai, ką reiškia būti ambasadoriumi Rusijos Federacijoje – šalyje, kurios valdžios koridoriai dažnai primena klaidžius labirintus, o visuomenės gyvenimas plėtojasi lyg romano „Alisa stebuklų šalyje“ puslapiuose.Kokią įtaką Lietuvos diplomatų veiklai Rusijos Federacijoje iki 2022 metų vasario darė Europos Sąjungos suformuluoti penki bendravimo su šia šalimi principai? Kaip ambasadoriai, priversti daug laiko praleisti steriliuose profesiniuose „burbuluose“, ieško galimybių suprasti, kuo kvėpuoja paprasti Rusijos Federacijos gyventojai? Kiek Lietuvos diplomatai iki šiol turėjo galimybių bendrauti su įvairiuose šios šalies regionuose gyvenančiais lietuviais?Kaip per paskutinį dešimtmetį, veikiant intensyviai indoktrinacijai, pasikeitė Rusijos visuomenės mentalitetas? Kiek ši savivokos kaita leido Kremliui siekti savo agresyvių tikslų kaimynų, visų pirma Ukrainos, atžvilgiu? Kokia Rusijos Federacijos visuomenės dalis iš tikrųjų nuoširdžiai (ne deklaratyviai) palaikė antrąjį karo prieš Ukrainą etapą, prasidėjusį prieš septynis mėnesius?Kaip pasikeitė Lietuvos Respublikos ambasadoriaus situacija Rusijos Federacijoje 2022 metų vasario 24-ąją?Pokalbis su diplomatu, Lietuvos ambasadoriaus pareigas Rusijos federacijoje nuo 2020-ųjų iki 2022 birželio 2 d. ėjusiu Eitvydu Bajarūnu.Ved. Aurimas Švedas

Rugsėjis atviros psichiatrijos mėnuo. Artimiausias laidas pasakosime apie psichikos ligų prevenciją, baimes, užklumpančias krizes, kaip su jomis dorotis ir ne tik. Laidoje kalbėjome apie krizes, kaip jos veikia mūsų psichikos sveikatą? Ką daryti, kaip nepasiduoti panikai kasdieniame gyvenime? Pokalbis su gydytoja psichiatre Ramune Mazaliauskiene. Laidą „Sveikatos kultūra“ #FM99 klausykite trečiadieniais 11:30 val., pakartojimo šeštadieniais 10:30 val. Laidos kuriamos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis.

Kokios buvo pačios svarbiausios užduotys užsienio politikos sferoje, kurias sprendė Lietuvos Respublika pirmaisiais savo egzistavimo metais? Kaip aukštai šiame lietuviškosios diplomatijos namų darbų „reitinge“ buvo santykių su Maskva kūrimas? 1920 m. liepos 12 d. pasirašyta Lietuvos Taikos Sutartis su Rusija. Pirmuoju šios sutarties straipsniu Sovietų Rusija pripažino nepriklausomą Lietuvos valstybę su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis ir gera valia visiems amžiams atsisakė visų Rusijos suvereniteto teisių į lietuvių tautos teritorijas. Ar šią sutartį reikia be išlygų laikyti diplomatine Lietuvos sėkme? Kur glūdi pastarosios sutarties sudarymo potekstės, reikšmingos Maskvai? Ar bolševikai iš viso galvojo laikytis savo įsipareigojimų?Koks būtų Lietuvos likimas, jeigu 1920-aisiais rugpjūčio mėnesį prie Vyslos nebūtų sumušti Michailo Tuchačevskio vadovaujamos Raudonosios armijos daliniai? Kiek būtų teisinga teigti, jog „stebuklas prie Vyslos“ kartu atvėrė naujas galimybes ir Lietuvos valstybei?Kokie faktoriai suformavo ganėtinai ankštą koridorių, kuriuo judėjo Lietuvos užsienio politikos architektai visą tarpukario epochą?Kokias svarbiausias klaidas padarė Lietuvos politinis elitas santykiuose su Maskva? Kada Maskvos spendžiami spąstai Pirmajai Lietuvos Respublikai galutinai užsitrenkė? O gal tarpukaryje egzistavusi Lietuvos valstybė turėjo galimybių išvengti sunaikinimo?Sugriovusi Lietuvos Respubliką sovietų valstybė toliau kovojo su jos istorija ir atmintimi. Šią kovą XXI a. nuosekliai tęsia ir putinizmo ideologiją aptarnaujantys istorikai, žurnalistai, propagandistai. Į kokias temas yra nukreiptos informacinio karo atakos, siekiant suklastoti ir diskredituoti Pirmosios Lietuvos Respublikos istoriją?Su kokiais svarbiausiais iššūkiais iki šiol susidurdavo ir, tikėtina, ateityje susidurs Lietuvos istorikai, siekiantys tyrinėti Sovietų Rusijos bei Lietuvos Respublikos santykius tarpukario epochoje?Pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriumi Zenonu Butkumi ir ambasadoriumi bei istoriku, profesoriumi Alfonsu Eidintu.Ved. Aurimas Švedas

Rugsėjis atviros psichiatrijos mėnuo. Artimiausias laidas pasakosime apie psichikos ligų prevenciją, baimes, užklumpančias krizes, kaip su jomis dorotis ir ne tik. Laidoje Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė pasakoja apie psichikos sveikatos situaciją Lietuvoje bei apie tai kokia pagalba prieinama ne tik medikamentine forma, nes pagalbos formos yra pačios įvairiausios. FM99 laidos kuriamos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis.

Spuogeliai? Raudonos dėmės, ar kiti reiškiniai ant mūsų odos? Kas juos sukelia? Pokalbyje gydytoja dermatologė Jurgina Ūselienė, kuri papasakos apie odos mikrobiotą. Laidą „Sveikatos kultūra“ #FM99 klausykite trečiadieniais 11:30 val., pakartojimo šeštadieniais 10:30 val. Laidos kuriamos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis.

Kokios dažniausios priklausomybės Lietuvoje? Ar egzistuoja priklausomybės genas? Kur kreiptis pagalbos? Pokalbyje respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja daktarė Aušra Širvinskienė. Laidą „Sveikatos kultūra“ #FM99 klausykite trečiadieniais 11:30 val., pakartojimo šeštadieniais 10:30 val. Laidos kuriamos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis.

Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą, projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai domisi, kaip stiprinti visuomenės medijų raštingumą. Kokių priemonių imasi pagaL tai Europoje pirmaujanti Suomija? Apie tai-Giedrės Trapikaitės reportaže.Į Lietuvą atvyksta Vokietijos Kancleris Olafas Scholzas. Šalies vadovas Gitanas Nausėda su Kancleriu aptars Vokietijos indėlį stiprinant Lietuvos saugumą ir Vokietijos karinių pajėgų didinimą mūsų šalyje.Vilniuje taip pat įvyks keturšalis Lietuvos, Vokietijos, Latvijos ir Estijos vadovų susitikimas. Mūsų bendradarbė Vokietijoje Laima Žilaitytė ir Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja, Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė.Aktualus klausimas. Kada Jums paskutinį kartą buvo pakeltas atlyginimas?Komentuoja ISM universiteto profesorius Tadas Šarapovas.Seimui teikiamas Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimas, kuriame numatoma iš paramos gavėjų sąrašo eliminuoti visas biudžetines įstaigas.Pašnekovai: Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, Seimo narys, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas, valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas, Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.Į vasarą–pasipuošus močiutės suknele: papasakokite savo drabužio istoriją Persiūtas ar iš kartos į kartą keliaujantis drabužis tegyvuoja kaip simbolinė jungtis tarp kartų.Komentaras. Autorė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Europoje vis sparčiau plintant beždžionių raupams, Pasaulio sveikatos organizacija kol kas sako nematanti globalios grėsmės ir masinio skiepijimo nerekomenduoja.Tačiau priemonių imasi pavienės šalys. Belgija įvedė karantiną sergantiesiems, Jungtinė Karalystė jį rekomenduoja turėjusiems artimą kontaktą. Plačiau apie beždžionių virusą – Urtės Korsakovaitės reportaže.LRT tyrimų skyriaus ir Debunk EU tyrimas parodė, kad Rusiją ir buvusią Sovietų Sąjungą šlovinantys veikėjai Lietuvoje yra sukūrę platų tinklą dezinformacijai skleisti. Jis apima daugiau kaip šimtą grupių socialiniuose tinkluose, interneto portalus, organizacijas ir sektas. Šiame tinkle platintas melas apie Ukrainą ir bandyta sukelti abejonių dėl Bučos žudynių.Pasakoja Jurgita Čeponytė.Aktualus klausimas. Ką manote apie Lietuvoje vykstančią sveikatos įstaigų pertvarką? Komentuoja Sveikatos apsaugos ministro patarėja Kristina Auruškevičienė.Jau beveik tris mėnesius Vakarų šalys Rusijai už pradėtą karą Ukrainoje taiko, kaip patys įvardina, „beprecedentes sankcijas“. Kremliaus tai nesulaikė nuo tolimesnių atakų Ukrainoje, šalies neištiko lauktas bankrotas. Kiek iš tiesų sankcijos veikia Rusiją? Tema domisi Darius Matas.Šiandien Seime bus pristatytas Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo projektas.Išsamiau Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas, mūsų korespondentė Alytuje Rūta Ribačiauskienė.Vilniuje vyks pirmoji masinė žuvusiųjų Ukrainoje pagerbimo ceremonijaVšĮ „Laimingas žmogus“ įkūrėja Urtė Žukaskaitė-Zabukė ir VšĮ „Laimingas žmogus“ atstovė Elena Patamsė.Komentaras. Autorius žurnalistas Virginijus Savukynas.Ved. Rūta Kupetytė

Ukraina vasario 16-ąją paskelbė vienybės diena. JAV buvo perspėjusios, kad būtent šią dieną Rusija gali pulti Ukrainą. Apie tai kaip Kijeve minima vienybės diena pasakoja kolegė Ieva Balsiūnaitė.Valstybės saugumo departamentas sako, kad provokacijų ir protestų tikimybė per Vasario 16-ąją yra išaugusi. Siekiant užkardyti galimas provokacijas Vasario 16-ąją policija tikrina įvažiuojančiuosius į Vilnių, senamiestyje pastatytas barjeras. Kaip rasti sąlyčio taškus susipriešinusioje Lietuvos visuomenėje? Apie tai su Pilietinės visuomenės instituto vadove, politologe dr.Ieva Petronyte-Urbonavičiene.Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaroma Vaidoto Žuko nepaklusnumo metu kūrybos paroda, skirta Romui Kalantai. Pokalbis su dailininku Vaidotu Žuku ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriumi Arūnu Gelūnu.Minint Valstybės atkūrimo dieną, prezidentas Gitanas Nausėda Vilniuje šiandien kone 60 Lietuvos bei užsienio piliečių įteikė ordinus ir medalius. Keli jų - laidos pašnekvai. Tai Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi apdovanotas Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka,Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanota Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Tyrimų koordinavimo valdybos viršininkė Ramunė Gervickienė, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanota Vilniaus privačios gimnazijos direktorė Tatjana Liubertienė.Ved. Agnė Skamarakaitė