Podcasts about didel

Augustas Šuliauskas, Tomas Purlys ir Karolis Tiškevičius aptarė Jono Valančiūno debiutą šios vasaros rinktinėje ir dar vieną triuškinamą pergalę kontrolinėse rungtynėse. Pakalbėta ir apie kitų rinktinių pasiruošimą bei U20 merginų istorinį žygį. Tinklalaidės partneriai: –Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – LABO BALTIC kviečia nepaleisti plaukų vėjais ir pradėti rūpintis savo plaukais, kad į Turkiją reiktų vykti tik atostogoms! Šiuo metu https://www.labo-baltic.eu/ elektroninėje parduotuvėje Crescina ampulėms taikoma 43% nuolaida, o su kodu BASKET GAUSITE PAPILDOMĄ 5 % NUOLAIDĄ (NUOLAIDOS SUMUOJASI). – OSHEE – gėrimai aktyviems žmonėms, kuriems sveikata, judėjimas, nuolatiniai iššūkiai, sekimas dabartinėmis tendencijomis yra aistra, gyvenimo būdas, o kartu ir profesionalios karjeros įvairiose sporto šakose pagrindas. OSHEE produktų ieškokite visose maisto prekių parduotuvėse. – Dokumentinio filmo „Kapitonas“ peržiūra kartu su Telia Play po atviru dangumi - jau rugpjūčio 12 d., 19.30val. BasketNews vasaros namuose, Bernardinų kieme. Daugiau informacijos apie renginį: http://bit.ly/46LjHET – Rugpjūčio 26 d. Brastos skvere - paskutinis šios vasaros BasketNews Live su Eurolygos vadovu Pauliumi Motiejūnu. Unikali proga išgirsti nepublikuojamas įžvalgas apie Žalgirį, Eurolygą ir NBA. Bilietai: https://shop.basketnews.lt/products/bilietas-vasaros-live-su-pauliumi-motiejunu Temos: Rekordinės Basketnews podkastų peržiūros (0:00); Čeponio vestuvės ir Mikaičio fenomenas (02:00); Įspūdingas mūsų rinktinės pasiruošimas ir super formytė (3:40); Sumažėjęs Džikičius ir Valančiūno debiutas (13:07); Didelė konkurencija gynėjų grandyje ir kylančios Sargiūno akcijos (19:50); Būsimos (ne)draugiškos rungtynės su latviais ir slovėnais (25:06); Sakartvelo problemos ir kam natūralizuoti Baldwiną? (30:25); Puiki TV3 transliacija (37:10); Kiti netikėti rezultatai, netektys, aštrūs Spanoulio komentarai ir netikėjimas slovėnais (38:36); U20 merginų rinktinės staigmena ir antirekordas (45:10); Nebloga jaunimo vasara ir likusi U16 rinktinė  (53:27); Eurolygos vasaros turgaus naujienos (57:08); Liako rubrika: Eurobasket startinis penketas už 15 eurų (1:02:27); Kosminis susidomėjimas Pauliumi Motiejūnu ir BN vasaros namai (1:09:55).

Didelę bandą angusų veislės mėsinių galvijų auginantys Zarasų rajono ūkininkai Vaida ir Donatas Krumcholcai pradžioje galvojo visus parduoti perdirbėjams. Metams bėgant įsitikino, kad taip daryti neapsimoka ir ėmėsi įgyvendinti svajonę – patys skersti galvijus, jų mėsą ir įvairius gaminius iš jos parduoti valgytojams.Retas ūkininkas pasakys, kad jo dienos darbai yra poilsis, malonumas, kūryba. Sunku patikėti, kad taip galvoja didelio, mišraus, daugiašakio ūkio, kuriame dirba per 100 darbuotojų, šeimininkas Audrius Banionis. Kaip jis organizuoja darbus, kokia būna jo diena ūkyje?Vienintelė šalyje egzotinių gyvūnų prieglauda įsikūrusi Prienų rajone, Dambravos kaime. Gyvuoja ji 5 metus. Čia šiuo metu laikomos dekoratyvinės žiurkės, triušiai, žiurkėnai, smiltpelės, šinšilos, papūgos ir kiti gyvūnai. Šios prieglaudos „EGZOTICSOS“ vadovė Rūta Jatkonienė sako, kad surenka šiuos gyvūnus iš visos Lietuvos, dovanoja naujiems šeimininkams, kurie ne tik nori, bet ir gali užtikrinti tinkamas sąlygas specifiniams gyvūnams.Ved. Regina Montvilienė

Norite daugiau turinio? Jį rasite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – įžanga 04:04 – Eurolygą paliekanti ALBA 12:51 – G.Papagiannio faktorius 23:59 – T.Shengelia į Barseloną 32:38 – sudegęs K.Nunnas ir neužtikrintas E.Atamanas 45:50 – J.Lakovičiaus agentų žaidimas 48:58 – motyvuotas „Žalgiris“ ir užtikrintas „Rytas“ 52:32 – didžiulės „Wolves“ problemos 1:07:11 – vėl apie M.Balčiūną 1:10:25 – pagarba R.Pakėnui

„Nemaža dalis mūsų miršta 26 metų, o būna palaidojami 70-ties“, – apie žmogišką rutiną sako kardiologas dr. Rokas Šerpytis. Gydytojas kritiškas sau ir visuomenei teigdamas, jog neretai galvojame, kad gyvensime amžinai. Nors per paskutinius 50 metų širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių išgyvenamumas labai pagerėjęs, pastaruoju metu esame pasiekę taip vadinamą „plateau“ stadiją - širdies ligos vis dar yra dažniausia priežastis, nuo ko mirštame.Kaip atrodo širdies gydytojo kasdienybė ir kokias pamokas iš žmonių išmoko kardiologas Rokas Šerpytis?Ved. Ignas Klėjus

Amerikietiškų muitų istorija primena laukinius Vakarus. Kodėl jų taip baiminasi Europa? O gal tai tiesiog audra stiklinėje? Pokalbis su Citadelė banko ekonomistu Aleksandu Izgorodinu.Taip pat – krentančios naftos kainos žada gerus laikus mums ir rykštę Rusijai.Komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.Ir kodėl prieš šimtą metų verslo išrasta dantų pasta nepasikeitusi iki šiol?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Muziejų pareiga – ne tik saugoti daiktus iš praeities ir užtikrinti, kad seniai praėjusio laiko brangenybės būtų išsaugotos ateities kartoms. Muziejai saugo ir dabartį.Ištisi kolektyvai muziejininkų ir istorikų dėl to suka galvas. O tai užduotis ne iš lengvųjų, kai žinai, kad daikto vertę ar įvykio prasmę gali apibrėžti tik laikas.Muziejai šiandien ne tik saugo dabarties daiktus, bet ir plečia, o kartais perrašo istoriją, papildydami ją balsais tų, kuriems savo istorijos kurti anksčiau nebuvo galima.Autorė Rūta Dambravaitė.Redaktorė Inga Janiulytė-Temporin.

Aplink dideli pieno ūkiai užsidarė ir išpardavė karves, o Alvyra ir Laimutis Žiliai iš Aulelių kaimo (Svėdasų sen., Anykščių r.) ne tik dirba toliau, bet ėmėsi ir nedidelio savo ūkio modernizavimo. Pagaliau pakeitė savadarbę melžimo aikštelę modernia, elektrine ir jau pagaminta gamykloje. Pirkiniu džiaugiasi lyg įsigiję naują mersedesą. Pieno kainos džiugina, bet ūkininkai situacija nepasitiki, tad investuoja į ūkio modernizavimą tik uždirbtus pinigus, paskolų neima. Taip jiems pavyko išgyventi jau ne vieną krizę.Prieš dvidešimt metų į panorusius gyventi arčiau gamtos, ekologiškai ir dar kalbančius, jog jie taip kuria savo rojų, vertinančių skeptiškai netrūko. Dabar jau prašoma jų pasidalinti gerąja patirtimi, tuo gyvenimo rojuje receptais. Apie giminės sodybos kūrimą ir eko gyvenvietes pasakoja viena iš pradininkių, vaistažolių ūkio savininkė, Kardokų gamtos mokyklos mokytoja Neringa Rimkutė iš Braziūkų kaimo, Kauno rajone.Praėjusieji metai karščiausi istorijoje buvo ne tik Lietuvoje, bet ir Brazilijoje. Pietų Amerikoje karštą vasarą siautėjo gaisrai, pasiglemžę nemažą dalį kavamedžių plantacijų. Tai jau turi įtakos kavos kainoms ir mūsų parduotuvėse, kavinėse. Jau ieškoma būdų, kaip tokių netikėtumų išvengti ateityje.Ved. Kristina Toleikienė

Naujausi išrinktojo Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai sukėlė didelį atgarsį pasaulyje. Trampas pažėrė kaltinimų kadenciją baigiančiam Amerikos prezidentui Džo Baidenui dėl karo Ukrainoje, pabrėžė būtinybę NATO sąjungininkams, gynybai skirti ne 2, o 5 procentus Bendrojo vidaus produkto ir eskalavo savo teritorines ambicijas, pareikšdamas, kad joms įgyvendinti gali būti pasitelktos ir ekonominės, ir karinės priemonės.Krašto apsaugos ministerijoje baigtas sudarinėti 2025-ųjų karo prievolininkų sąrašas.Šiemet į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama pašaukti beveik 3,9 tūkst. asmenų.Jau šios savaitės pabaigoje svarbiausius infrastruktūros objektus Baltijos jūroje ims saugoti dešimt NATO laivų.JAV technologijų bendrovė „Meta“ paskelbė, kad atsisakys savo faktų tikrinimo programos. Ją keis vadinamosios bendruomenės pastabos.Ved. Andrius Kavaliauskas

Mados industriją neseniai apskriejo naujiena, kad beveik 3000 eurų kainuojančios „Dior“ rankinės gamyba iš tiesų atsieina... vos 53 eurus. Likusią kainą sudaro išlaidos reklamai, logistikai bei medžiagoms, bet didžioji dalis yra grynas pelnas. Tad, stebint nuolat kylančias kainas, pradeda kilti ir klausimas, ką perka klientas: tikrą prabangą ar tiesiog brangų daiktą?Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Spaudos apžvalga.„Slapta režisieriaus aistra ir tikrovės magija” – taip savo apžvalgą pavadino kolega Vytautas Bikulčius, kurioje apžvelgia ispanų kino režisieriaus Pedro Almodóvaro knygą „Paskutinis sapnas“ ir kubiečių rašytojo Alejo Carpentiero romaną „Šios žemės karalystė“.„Dieviškesnio už jį nieko neturime“, – sako Čiurlionį tyrinėjanti aktorė ir režisierė Livija Krivickaitė. Didelę savo kūrybos dalį ji yra paskyrusi Čiurlioniui. Anot menininkės, reikėtų atskirti, kur yra Čiurlionio kūrybos interpretacijos, o kur – tikrąjį Čiurlionį besistengiantys pateikti darbai.Šią savaitę Kultūros ministerija inicijavo diskusiją „Tarp eilučių: kokį pokytį kuria mecenatai?“. Valdovų rūmuose esančioje mecenato dr. Prano Kiznio paveikslų galerijoje susirinko kultūros ir verslo atstovai aptarti mecenatystės svarbą, iššūkius ir galimybes Lietuvoje.Lapkričio 5-25 dienomis į Alytų jus kviečia XIII-asis tarptautinis teatrų festivalis „COM·MEDIA“: atsinaujinęs ir pasikeitęs. Alytaus teatras kviečia (Iš)gyventi naktį Alytaus miesto teatre! Teatrinių įvykių naktis COM•MOON•A – partizaninė opozicija klasikiniam teatrui.Vienuolika lietuvių filmų – septyni ilgo metro ir keturi trumpametražiai šiemet pristatomi Talino tarptautiniame kino festivalyje „Juodosios naktys“, vyksiančiame lapkričio 8-24 dienomis. Keturi iš jų festivalyje švenčia pasaulines premjeras.Lietuvos sezonas Prancūzijoje šiomis dienomis alsuoja fotografija: Lietuvos menininkai pirmą kartą prisistato pasaulinėje fotografijos mugėje Paris Photo, parodoje pristatydami penkių dešimtmečių Prancūzijos ir Lietuvos fotografų bendradarbiavimo istoriją. Gabija Narušytė iš Paryžiaus.Ved. Justė Luščinskytė

Lapkričio 5-oji – Tarptautinė romų kalbos diena. Kokia šios kalbos istorija? Kaip jai pavyko išlikti, neturint rašytinio paveldo? Koks romų kalbos statusas šiandien? Pasakoja kultūros paveldo tyrėjas Gopalas Michailovskis.Prasideda pokalbių ciklas „Psichikos sveikata – prie ko čia architektūra?“, kurio metu bus aiškinamasi, kaip architektūra veikia mūsų psichikos, socialinę ir fizinę gerovę bei formuoja būdus, kaip patiriame savo kasdienį pasaulį. Apie ciklą pasakoja jo kuratorė Evelina Bartusevičiūtė.Festivalis „Scanorama“ žiūrovams siūlo devynis filmus, kuriuose laisvai ar „pažodžiui“ skaitomi F. Kafkos kūriniai. Tai ir O. Welleso milžiniškas ir agoniškas teismo „Procesas“ ir P. Capaldžio „Nuostabus gyvenimas“, kuriame rašytojas stengiasi susikaupti kalėdiniame šurmulyje, ir M. Hanekės „Pilyje“ perteikiama distopiška rašytojo vizija. Siaubo filmai, mistiniai trileriai, komedijos – tai kafkiškojo pasaulio vizualinių interpretacijų rinkinys, kurį apžvelgia Ieva Buinevičiūtė.„Dieviškesnio už jį nieko neturime“, – sako M. K. Čiurlionį tyrinėjanti aktorė ir režisierė Livija Krivickaitė. Didelę savo kūrybos dalį ji yra paskyrusi Čiurlioniui. Anot menininkės, reikėtų atskirti, kur yra Čiurlionio kūrybos interpretacijos, o kur – tikrąjį Čiurlionį besistengiantys pateikti darbai. Būtent pastaruosius ji ir siekia kurti. Su Livija Krivickaite artėjant Čiurlionio 150-mečiui susitiko Indrė Kaminckaitė.„Jei negročiau arfa, turbūt studijuočiau psichologiją“, – sako arfininkė, LRT KLASIKOS jaunųjų atlikėjų rezidencijos dalyvė Giedra Julija Tutkutė. Kai dvejų metukų būsimą arfinininkę mama nusivedė į operos teatrą ir paprašė parodyti, kuriuo instrumentu ji norėtų groti, Giedra Julija parodė į du – kontrabosą ir arfą. Nuo to laiko pastarasis instrumentas lydi visas Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dvyliktokės dienas. Pokalbis apie arfos madas, dvyliktokų kasdienybę ir tai, ką pašnekovė pasakytų bendraamžiams, sakantiems, kad klasikinė muzika nuobodi, – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Šiuolaikinio meno centras yra viena svarbiausių institucijų ne tik Lietuvoje, bet ir Centrinėje bei Šiaurės Europoje – taip šią instituciją regi naujuoju jos vadovu išrinktas menotyrininkas Valentinas Klimašauskas. Savo ambicijas jis įvelka į paprastus žodžius – matyti centrą pilną žmonių.„Jeigu pereisite nuolatines Pompidou meno centro ekspozicijas, pamatysite – Varnelis čia tikrai turi būti“, – pastebi Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė. Paryžiuje atverta Kazio Varnelio retrospektyvinė paroda „Kazys Varnelis. Optinis klasicistas iš Lietuvos“.„Dieviškesnio už jį nieko neturime“, – sako Čiurlionį tyrinėjanti aktorė ir režisierė Livija Krivickaitė. Didelę savo kūrybos dalį ji yra paskyrusi Čiurlioniui. Anot menininkės, reikėtų atskirti, kur yra Čiurlionio kūrybos interpretacijos, o kur – tikrąjį Čiurlionį besistengiantys pateikti darbai. Būtent pastaruosius ji ir siekia kurti.Pasaulio kultūros apžvalgoje – neseniai atrastas naujas ir dar negirdėtas lenkų kompozitoriaus F. Šopeno valsas, po vandeniu Italijoje aptikti nabatėjų šventovės griuvėsiai bei turistinėje Pietų Korėjos gyvenvietėje įvedama komendanto valanda.„Vėlinių žvakės dega ne visiems ir ne visur. Žydų kapinėse likusiuose tuščiuose plotuose tamsu, nes ten jau seniai nebeliko ką laidoti. Bet švieselių gausa kitur šį faktą pridengia“, – komentare sako menotyrininkė Agnė Narušytė.Jaunieji kūrėjai gali tapti būsimais nacionalinių ar net Nobelio premijų laureatais, todėl turime jais rūpintis, svarsto leidėjas Juozas Žitkauskas. Kokios galimybės šiandien jauniesiems poetams publikuoti savo kūrybą?„Negana rašyti knygas, reikia imti naujai generacijai labiau priimtinų pasakojimo priemonių“, – kalbėdamas apie akademinių tyrimų sklaidą teigia Egidijus Aleksandravičius, Lietuvių išeivijos instituto direktorius. Kokios šios, 30-metį mininčios istitucijos, įsteigimo priežastys, tarptautinis kontekstas, kodėl apskritai verta tyrinėti diasporą ir kokius šiuolaikinius iššūkius sprendžia šios srities akademikai?Ved. Austėja KuskienėRed. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Deinora Rudėnaitė

„Europos ūkininkų kongresas 2024“ buvo 11-ą kartą „Copa–Cogeka“ sukviestas Europos ūkininkų forumas. Rumunijos sostinėje Bukarešte į jį susirinko per 400 žemdirbių atstovų, pranešėjų ir svečių. Pagrindinė tema, į kurią atsakymo ieškota kongreso metu – žemės ūkio šakos konkurencingumo, produktyvumo stiprinimas naujojo politinio ciklo laikotarpiu. Ar rastas atsakymas į šį ir kitus žemdirbiams opius klausimus? Išsamiau – Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.Anksčiau gyvenę Kretingoje ir vertęsi augalininkyste, Monika ir Raimondas Pareigiai prieš 8 metus kėlėsi į Genčų Medsėdžių kaimą. Jie pasirinko auginti mėsinius limuzinų veislės galvijus. Tad dabar ūkyje 120 grynaveislių ir mišrūnų galvijų. Dalį jų nuolat skersdami, kokybišką mėsą sugeba greitai parduoti, kartais susidaro kelių mėnesių pirkėjų eilė. Gyvulių šeima laiko tiek, kiek pati sugeba užauginti ir tinkamai prižiūrėti.Didelėje mišrų ūkį turinčioje Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje darbų ratas nesustoja visus metus. Pasibaigus didiesiems laukų darbams, dar ne visa technika po stogu. Visus metus juda galvijų fermas aptarnaujanti technika. Pasak bendrovės technikos inžinieriaus Tomo Puskunigio, laisvesnis metas dabar išnaudojamas remonto dirbtuvėms pertvarkyti, darbo ir poilsio sąlygoms mechanizatoriams gerinti.Vokietijoje plintant mėlynojo liežuvio ligai, avių augintojai jaučiasi apleisti valdžios.Ved. Regina Montvilienė

Pasienyje su Rusija, ties Rambyno – Dubkų pasienio punktu, vedančiu į Kaliningrado sritį, ant tilto per Nemuną, įrengti gynybiniai įtvirtinimai. Kiek anksčiau fortifikacijos buvo pastatytos ir ant Karalienės Luizės tilto. Žadama, kad pasienio su Rusija gynybos stiprinimui ateityje bus skiriamas ir dar didesnis dėmesys.Prie Floridos artėjantis superuragnas Miltonas koreguoja Amerikos prezidento planus. Džo Baidenas atšaukė planuotą kelionę į Vokietiją, kad galėtų asmeniškai koordinuoti pasirengimą stichijai. Į Europą nevyks ir Amerikos valstybės sekretorius Entonis Blinkenas. Jungtinių Valstijų lyderiai ketino savaitgalį dalyvauti Ramšteino grupės susitikime Vokietijoje, bei aptarti paramą Ukrainai.Ekspertai sako, kad didelė Lietuvos vyrų dalis vis dar renkasi netinkamą krizių įveikimo būdą – alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Neretai tokie vyrai pasižymi agresyviu elgesiu. Temai aptarti Seime vyksta konferencija.Izraelis plečia karinę operaciją Libane. Dėl gresiančių naujų smūgių, evakuotis nurodyta ketvirtadaliui šalies gyventojų. Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu pagrasino Libaną paversti antru Gazos ruožu, jeigu šalis neatsiribos nuo grupuotės Hesbolah.Ved. Andrius Kavaliauskas

„Gimtoji žemė“. Sėkminga produkcijos realizacija leidžia plėsti ūkį, statomas naujas šiltnamisNors audros pasekmės, elektros netekimas pridarė nemažai rūpesčių Vidmanto Vyšniausko šiltnamių ūkyje Širvintų rajone, vyras nenusimena ir darbus planuoja toliau. Pusantro hektaro moderniuose šiltnamiuose šeima augina agurkus, o realizuoja per kooperatyvą, kuris produkciją išveža į prekybos centrus. Artimiausi ūkio planai – plėtra. Statomas dar vienas kone hektaro dydžio šiltnamis.Alė ir Kęstutis Deksniai Rokiškio krašte puoselėja amatą, kurį perėmė iš savų senelių. Vyras ir žmona velia veltinius, kurie iš kitų išsiskiria dekoratyvinėmis detalėmis ir spalvomis.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite pasakojimą iš Alytuje esančio ūkio „Didelės žuvys“. Kaip sako kone dvidešimtmetį pramoginės žvejybos verslą puoselėjantis Kęstutis Arbačiauskas, socialinių tinklų amžiuje aktualu žuvį ne suvalgyti, o su ja nusifotografuoti ir paleisti.Ved. Rūta Simanavičienė„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, rugpjūčio 7 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su FM99 viešnia - Alytaus jaunimo centro ansamblio "Tarškutis" viena iš vadovių Rima Moisejenkiene apie prabėgusią šių metų Dainų šventę ir daugybę ankstesnių, kuriose teko garbės muzikuoti, apie cimbolus, kuriais groja tik "Tarškučio" nariai, daugybę neišblėstančių įspūdžių bei ateities planų!

Jonas Liniauskas. „Suvyniota diena, arba Kokio ilgio būna didelė meilė“. Skaito aktorius Irmantas Bačelis.

Jonas Liniauskas. „Suvyniota diena, arba Kokio ilgio būna didelė meilė“. Skaito aktorius Irmantas Bačelis.

Dar niekada nebuvome tokie laimingi kaip dabar. Kiek tą laimę lemia pinigai? Ir ar kadanors būsime laimingesni už danus?Taip pat laidoje - įspėjimai dėl gresiančios vandens krizės Europoje. Ar Lietuva taps vandens donore?Bei kas yra knygų lentynos prabanga?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Pernai, įsigaliojus naujajai išmokų tvarkai, vaiko priežiūros atostogų išėjo šiek tiek daugiau vyrų nei ankstesniais metais.Verslininkai siūlo gyventojams įsigyti išvykimo krepšį – kuprinę su būtiniausiais daiktais, kurie padėtų, esant ekstremaliajai situacijai, išgyventi bent 72 valandas. Tokius krepšius siūlo ir naujai susikūrusios įvairios interneto platformos, ir jau daug metų veikiančios specializuotos karo reikmenis parduodančios parduotuvės. Ar jūs ieškote nusipirkti išvykimo krepšį? O gal jau esate patys tokį krepšį susikomplektavę?Nuo kovo 1-osios mažėjant suskystintųjų naftos dujų akcizui nuo 304 iki 13 eurų už toną, su rubrika „Verslo laikas“ aiškinsimės, kiek šios dujos populiarios kitose Europos valstybėse.Saulės elektrines ketinantys įsirengti ar jas jau įsirengę gyventojai niekaip nesupranta, kodėl jiems nepavyksta gauti valstybės žadėtos paramos. Didelė dalis jų, kai paskelbiami kvietimai, tokios paraiškos net negali užpildyti, nes paramai skirti milijonai ištirpsta per kelias valandas, o ir sistemos stringa. Kodėl taip yra?Žemės ūkio ministras teigia, kad Lietuva rengiasi laboratorijose ištirti į šalį patenkančių grūdų kilmę ir aiškintis, ar jie ne iš okupuotų Ukrainos teritorijų. Pokalbis su Kęstučiu Navicku.Rokiškio rajono savivaldybė, skirdama finansinę paramą gydytojams pritraukti, užpildė visas trūkstamas specialistų vietas ligoninėje. Tačiau rajone itin trūksta šeimos gydytojų. Savivaldybė žada juos prisivilioti, skirdama išmokas, siekiančias 50 tūkstančių eurų.Ved. Edvardas Kubilius

Į LRT radiją kreipėsi vilnietis, prieš ketverius metus vedęs Baltarusijos pilietę. Sausio pradžioje Lietuvos pareigūnai jo žmonai nebepratęsė leidimo gyventi šalyje ir nurodė skubiai išvykti į Baltarusiją. Migracijos departamentas teigia, kad tokia situacija susidarė dėl didelio darbo krūvio, tarnyboms siekiant patikrinti leidimo prašančius asmenis. Tuo metu žmogaus teisių gynėjai sako, kad laukti į Baltarusiją išsiųsti žmonės gali ir nebesugrįžti.Lietuvos katalikų bažnyčią sukrėtė dar vienas skandalas. Iš pareigų traukiasi daugiau kaip 20 metų Vilkaviškio rajone dirbęs ir dviem parapijoms vadovavęs kunigas Vytautas Kajokas. Įtariama, kad jis turėjo nesantuokinių meilės ryšių su nepilnamete globos namų auklėtine ir su ja susilaukė vaikų.Vizito Lietuvoje metu eurokomisaras pramonei ir konkurencingumui Tjeri Bretonas pabrėžė, kad Europos saugumas yra kritinėje situacijoje, todėl svarbu stiprinti savo gynybos pramonę. Europos Komisija šiuo metu rengia gynybos pramonės strategiją, kurią pristatys vasario pabaigoje.Didelė dalis Lenkijos teritorijos patyrė palydovinės navigacijos signalo blokavimą. Manoma, kad signalą iš Kaliningrado srities blokavo Rusija. Ji ir anksčiau yra demonstravusi turinti gebėjimus užblokuoti GPS signalą, tačiau šį kartą neįprasta tai, kad jis buvo blokuojamas itin didelėje teritorijos dalyje.Dalis Marijampolės gyventojų piktinasi, kad nebuvo informuoti apie karines pratybas, vykusias daugiabučių kiemuose. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas tai vadina grubia komunikacine klaida. Kariuomenės atstovai praneša, kad pratybos buvo iš anksto neplanuotos, tačiau savivaldybė apie jas buvo informuota.Ved. Andrius Kavaliauskas

Eglės Nachajienės knygos „Didelės mažų istorijos“ ištrauką skaito aktorius Ignas Ciplijauskas. Knygą išleido leidykla „Didakta“.

Eglė Nachajienė. Knygos „Didelės mažųjų istorijos“ ištrauka. Skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Kelmės rajono ūkininkas Laimonas Šiušė šeimininkauja augalininkystės ūkyje. Didelį dėmesį skiria naujausių technologijų taikymui ir sako, kad tai leidžia sutaupyti tiek laiko, tiek išlaidų sąnaudas, taip pat – tausoti dirvožemį. Nepaisant į ūkį sudėtų investicijų, grąža šiais metais nedžiugina, nes trąšos pirktos labai brangiai, o grūdų supirkimo kainos žemos.Panevėžio rajone užauginti keturi nepaprstai dideli sodai. Kūrybinei interpretacijai visą bendruomenę subūrė Ėriškių kultūros centras, taip tikėdamasis puoselėti tradicijas, naujais būdais jas perduoti iš kartos į kartą. Apie tai pokalbis su Ėriškių kultūros centro direktore Juste Gusevaite-Griže ir kultūrinės veiklos koordinatoriumi Valdemaru Liudvinavičiumi.Karo pašonėje – derliaus nuėmimo metas. Izraelio ūkiuose nuimant daržovių derlių gelbsti savanoriai, tačiau darbo rankų vis tiek trūksta.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Pirmą kartą Mykolo Romerio universiteto mokslininkai atliko tyrimą „Pedagogų ir kitų švietimo darbuotojų patirtys švietimo įstaigoje“. Tyrimo rezultatai aptarti konferencijoje su švietimo darbuotojais.Net 40 proc. žmonių šį šventinį laikotarpį planuoja išleisti daugiau pinigų nei tuo pat metu praėjusiais metais. Finansų ekspertės patarimai, į ką svarbu atkreipti dėmesį ir kaip valdyti savo finansus šiuo laikotarpiu.Jungtinės Karalystės mokslininkai pradeda tirti iš asteroido Bennu į Žemę parskraidintus arbatinio šaukštelio dydžio į dulkes panašius mėginius. NASA misijos surinktus mėginius iš viso tiria 200-ai kosmoso ekspertų visame pasaulyje.Didelę socialinio darbo patirtį turintis anykštėnas Gytis Baltrūnas ėmėsi veiklos, kuria nori parodyti, kad žmonės iš socialinių įstaigų, globos namų ar turintys negalių yra savarankiškesni ir daugiau galintys nei mums atrodo. Kokiomis veiklomis užsiima Gytis ir jo kolegos, domėjosi Viktorija Urbonaitė.Ved. Darius Matas

Prasideda paramos akcija, per kurią surinkti pinigai bus skirti Rusijos naikinamam Ukrainos paveldui išsaugoti.Aktualus klausimas. Nuo sausio parduotuvės galės parduoti maistą, kurio galiojimas pasibaigęs, bet dar tinkamas vartoti. Dalis prekybininkų klausia – kas prisiims atsakomybę, jeigu tokio maisto pavalgę žmonės apsinuodys. Ar ketinate pirkti pasibaigusio galiojimo, bet vis dar tinkamus vartoti maisto produktus?Didelę socialinio darbo patirtį turintis anykštėnas Gytis Baltrūnas ėmėsi veiklos, kuria nori parodyti, kad žmonės iš socialinių įstaigų, globos namų ar turintys negalių yra savarankiškesni ir daugiau galintys nei mums atrodo. Apie tai „Versle iš širdies“.Seimas toliau svarsto kitų metų biudžetą – ar pavyks jį priimti laiku ir koks tas biudžetas bus? Pokalbis su finansų ministre Gintare Skaiste.Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija sako, kad reikėtų supaprastinti biurokratiją ir palengvinti teisines sąlygas įmonėms, gaminančioms gynybai ir saugumui skirtą produkciją.Ved. Edvardas Kubilius

Liūdnai pagarsėjęs žievėgraužis tipografas šiemet masiškai užpuolė Lietuvos eglynus ir sukėlė naują politinių diskusijų bangą apie miškų valdymą ir apsaugą.Šis pusės centimetro dydžio vabalas – tik viena iš miškuose sutinkamų kinivarpų, bet geriausiai pažįstama. Miškininkai jį laiko pavojingiausiu medžių liemenų kenkėju, kurio apniktas egles būtina iškirsti ir išvežti.Bet entomologai sako, kad šis vabalas veikia kaip „gamtos sanitaras“, padedantis susiformuoti atsparesniam ir įvairesniam miškui.Apie žievėgraužio tipografo ekologiją ir daugialypį vaidmenį miškuose kalbamės su Gamtos tyrimų centro entomologu dr. Eduardu Budriu ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininku, „Sengirės fondo“ biologu dr. Ainiu Pivoru.Autorė Vaida PilibaitytėGilles San Martin nuotraukoje – žievėgraužio tipografo patelė (CC BY-SA 2.0)

Šalies rinkoje yra 158 tūkst. avių. Iš 37 Lietuvoje esančių avių veislių tik 10 mėsinės, duodančios ūkinę naudą. Bendrovė „Genetiniai ištekliai“ Šeduvoje augina genofondines Lietuvos šiurkščiavilnes ir Lietuvos juodgalves avis. Iš viso 2 tūkst. avių. Reformų įkarštyje mažėjant avių skaičiui ar pavyks išsaugoti lietuviškas retų veislių avis? Išsamiau – Avių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas, bendrovės „Genetiniai ištekliai“ direktoriaus pavaduotojas Rimantas Kairys.2 000 ha augalininkystės ūkį turintis Radviliškio rajono Liaudiškių kaimo ūkininkas Laurynas Krikščiūnas yra individualios įmonės „EKO kuras“ savininkas. Įmonėje perdirbami kviečių, rapsų šiaudai ir gaminamos granulės kurui bei kraikui. Kraiką perka žirgynai, paukštynai, yra skirto katėms, triušiams ir kitiems gyvūnėliams. Didelė dalis granulių išvežama į užsienį. Pasak ūkininko, nors granulių kainos svyruoja, apskritai pajamos už kraiką sudaro 10 proc. ūkio pajamų.Įdomu žinoti. Paparčiai – vieni seniausių augalų žemėje. Išskirtinis jų bruožas – augti mėgsta tamsesnėse vietose, kurių nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.Ved. Regina Montvilienė

Rokiškio rajono ūkininkai, Ernesta ir Andrius Bružai, sako, kad veltui moliūgai kaip auginama kultūra buvo nustumta į antrą planą, siekiant pasididinti paramos balą. Moliūgų auginimas šeimai yra pelningas. Javus dar auginantis Andrius pastebi, kad šį sezoną iš 1ha moliūgų pavyko uždirbti daugiau nei iš hektaro javų. Bružai džiaugiasi, kad Moliūgų dvarą žmonės lankė iš visos Lietuvos.Didelį dėmesį dirvožemio gyvybingumui išsaugoti skiriantis Šiaulių rajono ūkininkas Kęstutis Vaitiekaitis sako, kad ūkio stiprybė yra kooperacija. Ūkininkas yra kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ valdybos narys ir tikina, kad buvimas kooperatyve leidžia optimizuoti darbus.Jaunos šeimos hobis gaminti desertus tapo verslu. Rūta ir Karolis Steponavičiai Kauno rajone, Ringauduose, įkūrė šeimos desertinę, kurioje galima rasti pačių įvairiaųsių desertų. Kaip sako Rūta, labiausiai versle žavi ryšys su klientu, ko nebūtų pramoninėje gamyboje.Ved. Rūta Katkevičienė

Per gaisrą senelių namuose Vilniuje žuvo du žmonės, dar trys išvežti į ligoninę.Po masinio kapų lankymo kapinių tvarkytojai skaičiuoja išaugusį atlieų kiekį. Didelė dalis jų – netinkama perdibti. Kiek Lietuvos gyventojai kapus susitvarko ne tik prieš Vėlines, bet ir po jų?Seimas linkęs nuo kitų metų vidurio sugriežtinti fejerverkų prekybą ir naudojimą – taip siekiama sumažintų jų prieinamumą. Taigi šio ryto klausimas klausytojams – ar reikia griežtinti prekybą fejerverkais?Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antonis Blinkenas apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną mėginant pasinaudoti Izraelio ir „Hamas“ karu siekiant sumažinti Vakarų paramą Ukrainai. Kiek Izraelio ir “Hamas” karas nustūmė karą Ukrainoje ir paramą jai į antra planą?Ved. Rūta Kupetytė

Rėmėjais galite tapti paspaudę čia: https://contribee.com/krepsinisnet   00:00 – A.Butkevičiaus įkvėptas „Žalgiris“ 12:20 – nerimą keliantys gynėjai 16:32 – ispaniški iššūkiai žalgiriečiams 27:43 – trileris Panevėžyje ir didžiulė „Wolves“ netektis 45:33 – „Wolves“ viešnagė Badalonoje 49:30 – „Lietkabelio“ iššūkis Vokietijos čempionams Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 54:39 – pirmasis „Ryto“ varžovas 57:52 – drąsi prognozė vilniečiams ir likę oponentai 1:04:40 – favoritas laimėti turnyrą ir V.Spanoulis 1:08:51 – dviejų žirgų lenktynės 1:13:33 – lietuvis Vokietijos klube ir M.Kuzminskas 1:18:28 – lygiausia grupė 1:22:31 – du lietuviai ir laukianti LKL gynėjų akistata 1:26:37 – Eurolygos žaidėjai Stambule 1:29:13 – buvę LKL žaidėjai ir įdomūs ispanai

Rėmėjais galite tapti paspaudę čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – nuvylę amerikiečiai 12:27 – vokiečių triumfas finale 21:22 – kaip dirba vokiečiai ir serbai 32:14 – ar Lietuvos rinktinė gali prilygti elitui 38:25 – pažeminimas prieš latvius 52:53 – ar R.Kurtinaitis sukurtų pergalingą atmosferą? Rėmėju dalyje aptartos šios temos: 56:26 – daug žadantys naujokai 1:01:05 – „Gargždų“ Th.Walkupas 1:05:19 – amžina „Pieno žvaigždžių“ problema 1:09:20 – realistiškas „Šiaulių“ tikslas 1:13:15 – nenuspėjamas „Nevėžis“ 1:17:30 – pagirtinai padirbėjęs „Neptūnas“ 1:22:08 – ketvertui galinti įkąsti „Juventus“ 1:27:10 – abejones kelianti „Wolves“ 1:32:30 – prasčiausiai vasarą praleidusi „CBet“ 1:37:30 – P.Valinsko atvykimas ir J.Daviso situacija 1:43:03 – gerai atrodantis „Rytas“ 1:46:25 – „Žalgirio“ naujas logotipas

Ketvirta vėžio stadija neretu atveju žmonėms ir jų aplinkiniams skamba kaip nuosprendis, paskutinių gyvenimo valandų skaitiklio įjungimas. Tačiau Virginijus Šaulys turėjo vieną tikslą - pasveikti, todėl apie šią ligą sužinojo viską ir su būriu specialistų išleido knygą „Vėžys 24/7“. Nuo diagnozės jau praėjo dešimtmetis, o Virginijus gyvena sveiką, prasmingą ir laimingą gyvenimą.„Tai, kas man nutiko, yra geriausia, ką galėjau patirti per visą savo gyvenimą", - sako pašnekovas. Kodėl, išgirskite pokalbyje.Ved. Lavija Šurnaitė

Pas vyrškius rasta 90 kg psichotropinės medžiagos, dar žinomos kaip 3-chlormetkatinonas bei 63 000 eurų. Juodojoje rinkoje minėto kiekio medžiagos vertė yra apie 1.5 mln. eurų. Pasakoja Alytaus policijos atstovė Eglė Kačinskienė.

Naujai išrinkti merai jau šimtą dienų dirba pagal naują tvarką, turėdami didesnius įgaliojimus. Tačiau Seime jau svarstomi bent keli Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos būtų grįžtama prie galimybės dalį mero įgaliojimų perduoti administracijos direktoriams arba vicemerams. Siūloma, kad jie galėtų ne tik išdavinėti įvairius leidimus ir licencijas, bet ir atsakyti už miestų teritorinį planavimą. Ar tai reiškia, kad merai nepaveža padidintų galių?Laidoje dalyvauja vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, Seimo nariai Eugenijus Sabutis ir Audrius Petrošius, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė ir Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.Ved. Liepa Želnienė

Didelį augalininkystės ūkį valdantis Anykščių r. ūkininkas Romualdas Kubaitis šiandien prastos nuotaikos. Jau dabar mato, kad neteks didžiulės dalies – iki 40 proc. – planuoto derliaus. Labiausiai nuo sausros nukentėjo kviečiai ir rapsai, o miežių apskritai nebus ko kulti. Per 30 m. ūkininkaujantį žemdirbį vargina ir sausra, ir nepamatuoti valdžios sprendimai.Du dešimtmečius ekologiškai dirbantys pieno ūkio šeimininkai Dalia ir Gintaras Stankevičiai prisipažįsta, kad kitaip dirbti ir nemokėtų, ir negalėtų. Ukmergės rajone, Tulpiakiemio kaime, 30 melžiamų karvių turinti šeima nesiskundžia mažomis supirkimo kainomis, nedejuoja dėl menkstančios paramos ekologiniams ūkiams, nes tokia veikla tapo jų gyvenimo būdu.Žaliais arba margais lapais, nespindintys grožiu ir daugelio net nepastebimi augalai chlorofitai iš tiesų yra labai naudingi žmonėms. Jie ne tik grynina kambario orą, bet ir išvalo jį nuo įvairių kenksmingų cheminių medžiagų. Išsamiau – Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.Ved. Regina Montvilienė

Kaip Lietuvos gventojai linkę elgtis taupydami pensijai. Ar žmonės linkę kaupti savarankiškai, o galbūt viską palieka valstybei ir privalomiems pensijų fondamas? Kokia Lietuvos gyventojų elgsena kaupiant pensiji savo disertacijoje aiškinosi Vilniaus universiteto ekonomimos fakulteto daktarė Inga Blažienė.Didelė dalis kraujo donorų, kurie galėtų gauri valstybinę antrojo laipsnio donorų pensiją, nepasinaudoja šia galimybe. Nacionalinio kraujo centro duomenimis, šiuo metu kraujo donorų, kurie dar nėra sulaukę pensinio amžiaus, bet jau gali tvarkytis reikiamus dokumentus, kad jo sulaukę galėtų gauti papildomą pensiją yra daugiau nei keturi šimtai, bet iš jų tik trylika yra pasinaudoję šia galimybe.Jau rytoj Vilniuje prasideda NATO viršūnių susitikimas. Be daugybės šalių delegacijų į Lietuvą atvyksta ir per 2000 žurnalistų. Kiek tai proga Vilniui parodyti save?

Kaip skelbia Valstybinė ligonių kasa (VLK), kompensuojamųjų vaistų kainynas Lietuvoje sudaromas du kartus per metus. Tokiu būdu siekiama mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas ir pacientų mokamas priemokas. Naujasis kompensuojamųjų vaistų kainynas įsigaliojo nuo liepos 1 dienos. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad iš sąraše esančiųjų daugiau nei pusė kompensuojamųjų vaistų tampa pigesni. To pasiekti pavyko pritaikius naują kompensuojamųjų vaistų atrankos mechanizmą – nustačius maksimalias pacientų priemokų lubas.SAM duomenimis, iš daugiau nei 2 tūkst. kainyne įrašytų kompensuojamųjų vaistų, virš 1 tūkst. jų kainuos pigiau, apie 600 vaistų kaina liko nepakitusi, o 67 vaistų kaina padidėjo. Tiesa, apie 300 kainyne buvusių vaistų nuo liepos 1 dienos yra išbraukiami, panašiai tiek įtraukta naujų.Naująjį kompensuojamųjų vaistų kainyną jau spėjo įvertinti ir šeimos gydytojai, stovintys arčiausiai pacientų. Didelės kritikos kainynas iš medikų pusės nesulaukė, tačiau nerimą vis dar kelia keli galiojantys sveikatos apsaugos ministro pasirašyti vaistų ir kompensuojamųjų medicinos priemonių sąrašai, kurie iš pažiūros gali kirstis. Vis dar lieka aktualus klausimas, ar įsigaliojus naujam kainynui medikai bus apsaugoti nuo tokių klaidų, kurios jų bendruomenę supurtė rudenį, kai už netyčia pacientui skirtą nebekompensuojamąjį vaistą dalis medikų iš VLK sulaukė piniginių baudų.Kita įdomi naujovė, susijusi su kompensuojamųjų vaistų kainynų – paciento priemokų krepšelis, kuris bus kaupiamas perkant tik pigiausius kompensuojamuosius vaistus. Pasiekus 48,36 eurų ribą pacientui už vaistus mokėti nebereikės.Plačiau apie kompensuojamųjų vaistų kainyno naujoves bei nuolaidas pacientams – pokalbis su Vilniaus Centro poliklinikos šeimos gydytoju bei Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto lektoriumi Andriumi Bleizgiu bei SAM Farmacijos politikos departamento direktore Anželika Oraite.Ved. Laura Adomavičienė

„Lyginimosi tarpusavyje šiuolaikinėje švietimo sistemoje yra labai daug. Turėtume dažniau lygintis su savimi, o ne su kitais“ – teigia mokslininkė, psichologė Rasa Erentaitė, tyrinėjusi paauglių tikslus ir motyvaciją. Kaip atrodo žmogaus tapatybės paieškos? Kiek paauglystė atsakinga už tai, kur esame suaugusiojo gyvenime? Kokią įtaką socialinė nelygybė turi jaunam žmogui?Pokalbis ir dvylika punktų su Kauno technologijos universiteto, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto vyriausiąja mokslo darbuotoja dr. Rasa ErentaitėVed. Ignas Klėjus

Vyriausybė pritarė mokesčių reformai. Seimui bus teikiami siūlomi Gyventojų pajamų, Pelno ir Pridėtinės vertės mokesčio pakeitimai.Vyriausioji tarnybinės etikos komisija dėl senaties atsisakė pradėti tyrimus dėl ministrų išlaidų,kai jie dirbo Kauno miesto savivaldybės taryboje ir prezidento Gitano Nausėdos nepateiktos turto deklaracijos.Panevėžio apygardos teismas nutarė, kad vasarį Anykščių politikui Kęstučiui Tubiui nuosprendžiu korupcijos byloje paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas - apima ir mero pareigas.Seimo nariai siekia, kad būtų panaikinta išimties tvarka čiuožėjai ant ledo Margaritai Drobiazko suteikta Lietuvos pilietybė dėl to, kad ji toliau dalyvauja Dmitrijaus Peskovo žmonos organizuojamuose renginiuose ir tokiu būdu palaiko Rusijos režimą.Seimo nariai siūlo padaryti tiesioginius praėjimus iki ežero per Gulbinų kvartalą Vilniuje.Didelė dalis vilkikų vairuotojų Lietuvoje nedeklaruoja viso darbo laiko, nes taip daryti juos verčia darbdaviai, sako Lietuvos vežėjų profesinės sąjunga.Palangoje svarstoma dvigubai padidinti vadinamąjį pagalvės mokestį - už vieną nakvynę kurorto apgyvendinimo įstaigose poilsiautojams tektų mokėti ne vieną, o du eurus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Amerikos prezidentas netikėtai pareiškė, kad Ukrainai nebus supaprastintos stojimo į Aljansą procedūros, nors NATO vadovas po pokalbio su Dž. Bidenu kalbėjo kitaip.Ar ant pastatų fasadų turėtų išlikti sovietinių laikų dekoro elementai?Seimas sutrumpino terminą skirti baudoms už greičio viršijimą, kai pažeidimą fiksuoja kameros.Siekiant apsaugoti pilkąsias kopas į pagalbą pasitelkti dronai?Mokslininkai įspėja apie galimą prie Neapolio, Flegrėjaus laukuose esančio supervulkano išsivežimą.Ved. Madona Lučkaitė

Vilniuje, ties geležinkelio bėgiais bręsta urbanistiniai pokyčiai. Didelėse pramonės zonose kadaise vykusią gamybą ir geležinkelių infrastruktūrą po truputį keičia naujos funkcijos. Netrukus transformuosis Vilniaus traukinių stotis ir jos prieigos, Naujamiestyje kaitos laukia Grįžračio teritorija, procesai jau ima vykti Vilkpėdėje. Buvusios pramonės zonos suteikia dideles galimybes miestui, bet kartu tai didelė atsakomybė. Kaip procesus organizuoti taip, kad šios vietos taptų gyvybingais miesto kvartalais? Kodėl taip svarbu kuo anksčiau į planavimo procesus įtraukti visuomenę ir suinteresuotas grupes? Apie tai papasakoti gali Vilniaus miesto vyriausiojo architekto patarėja Laura Kairienė ir Vilniaus plano Visuomenės įtraukimo projektų vadovė Beatričė Umbrasaitė.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

95-eri metai balandžio 24 d. Alytaus kraštotyros muziejui. FM99 pokalbyje etnografijos-ikonografijos skyriaus vedėja Rasa Stanevičiūtė ir muziejininkas Vilmantas Dunderis apie muziejaus istoriją, įdomius faktus bei, kokios akcijos laukia lankytojų gimtadienio proga sužinosite pokalbyje.

Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis sako, kad tarp Baltarusijos opozicijos atstovų Lietuvoje gali būti ir užverbuotų šios šalies KGB agentų. Pasak jo, tai kelia didelę riziką pačiai Baltarusijos opozicijai. Užverbuoti agentai, pasak D. Jauniškio, į Lietuvą patenka neteisėtai kirtę sieną ir prisistatę opozicijos atstovais.Seimo darbu grupė teikia formuluotes dėl daugybinės pilietybės įteisinimo: būtų leidžiama ES ar NATO šalies, draudžiama – Rusijos.LRT tyrimų skyriaus duomenimis, Vilniaus rajone rinkimų komisijose didžiąją dalį sudaro žmonės, siejami su rajoną ilgus metus valdančia partija – Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Taip vyksta todėl, kad partijos dalinasi žmonėmis ir tai pripažįsta patys politikai. Dėl to komisijose gali būti neužtikrinamas rinkimų skaidrumas.Sakartvelo opozicija žada tęsti protestus, nepaisant to, kad valdantieji atšaukia įstatymo projektą dėl „užsienio agentų“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šį sekmadienį Lietuva balsuos – rinksime savivaldybių tarybas ir miestų merus. Įprastai šie rinkimai dar vadinami repeticija prieš didžiuosius kitais metais vyksiančius Seimo ir prezidento rinkimus. Kokios šiemet rinkimų naujovės?Europa skirs daugiau kaip pusė milijardo eurų pasaulio vandenynų apsaugai. Didelė dalis ES pinigų bus skirta jūrų biologinės įvairovės apsaugos ir klimato kaitos poveikio jūroms tyrimams. Kodėl to reikia ir ar sulauks dėmesio Baltijos jūra?Valdovų rūmai kviečia specialioje parodoje pažinti Šv. Kazimierą. Ką žinome apie jo gyvenimą?Šeštadienį Kaziuko mugėje lankytojus pasitiks ne tik įvairios folkloro grupės ir kitos kapelos bei dainų iš šokių kolektyvai. Čia vyks ir šalia įsikūrusio ukrainiečių amatininkų miestelio dalyvių dirbinių aukcionai bei kitos socialinės paramos akcijos Ukrainai palaikyti.Ved. Darius Matas

„Mūsų užduotis žemėje – sukurti kažką gero, pasidalinti tuo ir pasimėgauti buvimo žmogumi patirtimi.“ Šįkart apie motinystės džiaugsmus ir įkvėpimus kalbame su Beata Nicholson, 4 vaikų mama, žurnaliste, kulinarinių knygų autore, televizijos laidos „Beatos virtuvė“ vedėja. Ne be reikalo ji save vadina pozityvaus gyvenimo ambasadore – Beatą retai pamatysime nesišypsančią ar nesijuokiančią. Nors Beatą galėtume pavadinti ir šeimos ambasadore, nes tikrai žinau, kad jos paklausę žmonės užsimano daugiau vaikų, ji nemato reikalo slėpti, jog auginimas yra pats sudėtingiausias darbas. Bet tuo pačiu – laiškas nuo Dievo, priartėjimas prie dieviškumo ir galimybė pajusti begalinę meilę, dėl kurios visas pasaulis juda į priekį, ji neleidžia sau skųstis ir dejuoti. Tai jos pasirinkimas – visada ieškoti šakos, į kurią gali įsikibti ir judėti pirmyn. Didelė šeima visada buvo jos svajonė, o paklausta apie viešumo kainą ji primena, kad myli žmones, o kokia nuotaika viską kuri, tokios ir sulauki atgal. Mudvi su Beata pakalbėjome paprastai ir atvirai apie motinystę, laimę, namus, gimdymus, būtinybė gyvenime nesusireikšminti, vaikų auginimo etapų džiaugsmus, iššūkius, kaip jos gyvenime realybėje atrodo tas posakis „mama irgi žmogus“ ir kodėl vyras ir moteris, tapę tėvais, turėtų nepamiršti papildyti savo sielas savais poreikiais. Mane Beata tikrai nuoširdžiai įkvepia džiaugtis gyvenimu, į viską žiūrėti šiek tiek paprasčiau, tvirtai paimti savo gyvenimą į rankas ir daryti tai, ką nori daryti. Nes viskas mūsų pačių rankose. Džiaugsmas ir noras matyti daugiau gėrio, grožio nei blogo ir tamsių, niūrių spalvų, yra kiekvieno iš mūsų viduje.  O gyvenimo grožis – pasikeitimuose, skirtinguose etapuose, galimybėje keistis ir keisti tai, kas netinka, nepatinka. Gero klausymo! O jei norisi kiekvieną mėnesį girdėti dvigubai daugiau pokalbių, kviečiu jungtis prie tinklalaidės rėmėjų būrio Contribee.com Šį pokalbį remia MEDEXY.lt, pristatantys CLINERAL TOPIC dermakosmetikos linijos produktus, sukurtus Negyvosios jūros mineralų pagrindu. Produktai skirti palengvinti lėtinių odos ligų simptomus ir yra ne kartą pelnę apdovanojimus, iš kurių dukart – Izraelio „Geriausio produkto/metų prekės ženklo“ apdovanojimą. Tai kūno kremas bei dušo ir vonios aliejus, kuriuos rekomenduojama naudoti ne tik siekiant sumažinti ligos simptomus, bet ir nuolatinei prevencijai, ypač jautriai kūdikių ir vaikų odai. Klinikiniai tyrimai rodo, jog CLINERAL TOPIC linijos produktai ramina sudirgimus, mažina paraudimą, švelnina bei minkština išsausėjusią odą. Šiuos ir kitus kruopščiai atrinktus produktus rasite www.medexy.lt. O su kodu KALBAMAMOS20 visą mėnesį CLINERAL TOPIC produktams galios 20 proc nuolaida. Kalbėkime, mamos Marija

Užsienio bendradarbių rubrikoje - LRT bendradarbė Sakartvele Regina Jegorova-Askerova.Svarbus pokalbis.Kodėl trešnės – tik žemaičiams? Kodėl avietes kartais verta skinti su kotukais? Kaip balkone užsiauginti obuolių? Kas geriausiai dera Dzūkijoje? Kaip vaismedžių kenkėjams pagaminti spąstus – viešbutį? Didelės sėkmės sulaukusios knygos "Bičių metai" autorius dabar išleido knygą SODO METAI kviečia į svajonių sodus. Biomedicinos mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas, medelyno praktikas, bitininkas Algirdas Amšiejus.Renginių organizatoriai pastebi, kad ši vasara - ypatingai gausi renginių, tačiau jie po pandemijos turi naujų, negirdėtų bei nematytų aspektų. Pavyzdžiui, rengiant įmonių šventes tapo visai įprasta prie stalų dėti vardų korteles - žmonės, dirbę nuotoliu, vieni kitų nebepažįsta. Kokios dar naujovės ir tendencijos? Renginių organizatorius ir režisierius Aurimas KamantauskasLRT faktai.Ved. Živilė Kropaitė

Laidoje „Tuzinas“ pokalbis su neurorinkodaros ir elgesio mokslininke dr. Dalia Bagdžiūnaite.Kaip formuojasi mūsų vartojimo įpročiai? Kodėl kai kurie žmonės kenčia nuo kompulsyvaus pirkimo ir kas vyksta mūsų smegenyse, kai pamatome mėgstamą produktą?Apie tai kaip mes priimame sprendimus pasakoja specialistė, patirties įgavusi iš lyderiaujančių pasaulio mokslininkų.Ved. Ignas Klėjus

Laidos pradžioje - orų prognozė ir naujausia informacija iš karo niokojamos Ukrainos. Ją pateikia užsienio naujienų redaktorius.Karas daro itin didelį poveikį: ginkluoti konfliktai žalingi visuomenės socialinei aplinkai, dažnai sustabdo ekonomikos vystymąsi, eikvoja išteklius, be to, tiesiogiai niokojama natūrali aplinka.Nors didžioji dalis nuo karo bėgančių ukrainiečių apsistojo sostinėje, jų sulaukiama ir atokiuose regionuose. Gausi bendruomenė apsigyveno Akmenės krašte. Net per šimtą vaikų lanko lietuviškas mokyklas. Nors prie gyvenamosios aplinkos ukrainiečiams prisitaikyti pavyksta, darbo paieškos regione sunkios.Šį savaitgalį savo kelionę po Lietuvą pradeda interaktyvus pabėgimo kambarys „Misija: Žaliasis kursas“, kurio lankytojai turės galimybę patikrinti ir pagilinti savo žinias apie tvarumą, aplinkosaugą bei ES iniciatyvas kovos su klimato kaita srityje.Maždaug ketvirtadalis namų ūkių šalyje nėra prisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų. Skatinti gyventojus tą padaryti Aplinkos ministerija bandys taikydama estišką modelį. Tačiau visiškai atsisakyti lauko tualetų Lietuvoje neketinama.Šįvakar oficialus „Eurovizijos“ atidarymas: be kelių dešimčių Europos atlikėjų, raudonu kilimu žengs ir Lietuvos eurovizinė viltis Monika Liu.Ved. Darius Matas