Podcasts about algirdu

Po spalio 7 d. Hamas surengtų skerdynių Izraelyje nemažai Vakarų kairiųjų stojo Hamas pusėn, Europoje ženkliai išaugo antisemitinių išpuolių skaičius, žydų studentai nebesijaučia saugūs daugelyje Vakarų universitetų. Kodėl tiek daug kairiųjų Vakaruose palaiko ne tik palestiniečių civilius, bet ir Hamas? Kodėl teroristinės, ISIS ir Al-Qaeda giminingos Hamas ir Hezbollah organizacijos laikomos globalios progresyviosios kairės dalimi? Laidoje nagrinėjami pagrindiniai kairės antiizraelietiški argumentai ir kontekstai: antikolonializmas, istorija (ypač 1948 m. Izraelio įkūrimas), antiamerikanizmas ir antisemitizmas. Apie šias temas diskutuojame su Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoju, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos mokytoju Algirdu Davidavičiumi.Ved. Simas Čelutka

Kairioji mintis kažkada skelbėsi norinti išlaisvinti visus be išimties. Tačiau kodėl vis dažniau atrodo, kad labiausiai jai sekasi įkalinti save prietaruose, stereotipuose ir užkeikimuose?Laidos svečias – Algirdas Davidavičius.Ved. Aidas Puklevičius

Pastaruosius kelerius metus gausu knygų, kurios analizuoja demokratijai kylančius iššūkius. Nemažos dalies jų pavadinimai skamba perspėjamai ar net bauginamai – „Kaip miršta demokratijos“, „Fašizmas. Įspėjimas“, „Po Europos“, „Apie tironiją“, „Kelias į nelaisvę“ ir t.t. Praėjusiais metais skelbtas „Freedom House“ tyrimas taip pat atskleidė, kad jau 13 metus iš eilės laisvės pasaulyje mažėje. Banaliausia išvada veikiausiai būtų konstatuoti, kad Francis Fukuyama buvo neteisus – tai kartojama ir kartojama turint omenyje tai, kad istorija nesibaigė ir liberali demokratija netriumfavo. Priešingai, jai iškilo įvairiausių alternatyvų ir ne tik iš tokių valstybių kaip Kinija, tačiau ir Europos viduje, kur tokie lyderiai kaip Viktoras Orbanas kalba apie neliberalios demokratijos kūrimą ir sparčiai naikina stabdžių ir atsvarų sistemą, neleidusią sukoncentruoti galios vienose rankose. Todėl labai svarbu yra apsvarstyti gilumines priežastis to, kodėl demokratija šiandien susiduria su tokiais iššūkiais? Apie visa tai – pokalbis su filosofu Algirdu Davidavičiumi.Ved. Donatas Puslys

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Domanto Razausko parengtos muzikinės naujienos.Rubrika „Mano skaitiniai“. „Šekspyro „Otelas“ ne apie pavydą, o apie kerštą. Apie gudrų šunsnukį, kuris rezga intrigas. Iš esmės – apie politiką“,– sako rašytojas Sigitas Parulskis. Apie lietuvių baimę kalbėti netaisyklingai ir teisę laisvai reikšti mintis gimtąja kalba. Rubrikos „Kalbos rytas“ viešnia – LKI mokslo darbuotoja Jogilė Teresa Ramonaitė. Kaip po karantino atsigauna Lietuvos kultūros sostinė – Trakai? Kokia pamokas izoliacijos metu išmoko projekto organizatoriai? Pokalbis su organizatoriais –Trakų kultūros rūmų direktoriumi Edvard Keizik ir projekto koordinatoriumi Algirdu Šochu. Poilsiaujantiems Palangoje atsiveria ne tik pramogų, poilsio, laisvalaikio, sveikatingumo, bet ir kultūrinės erdvės. Palangos kurorto muziejuje naują ekspoziją, patrauksiančią istorijos gerbėjus, apžiūrėjo Česlovas Burba. „Baisiausias dalykas yra stabilumas. Kultūros paveldo apsaugos srityje situacija nesikeičia nuo Sąjūdžio pradžios, kuris ir prasidėjo nuo paveldosauginio judėjimo“, – sako žurnalistė, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narė Rasa Kalinauskaitė. Apie muziką iš 2016-ųjų Barry Jenkinso filmo „Mėnesiena“, kurio kūrėjai buvo apdovanoti „Oskarų“ statulėlėmis. Ved. Laima Ragėnienė.

Naują sostinės erdvę – nedisciplininių tyrimų laboratoriją „alt lab“, kuri sieks užpildyti spragą tarp augančio domėjimosi ekologija, šiuolaikinio meno ir sparčiai besivystančių biotechnologijų, pristato viena iš įkūrėjų Auksė Gaižauskaitė. Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kuo gali pavirsti trintukas bei kas yra „trintukiška“ situacija? Naująją savo parodą „Aidinimas. Trintukas“, veikiančią „Meno parko“ galerijoje Kaune, pristato menininkas Robertas Antinis. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Šiemet Trakai paskelbti Lietuvos kultūros sostine. Pasak šio projekto organizatorių, miestas yra istorinis ir kultūrinis Lietuvos lopšys, turistams patrauklus centras, todėl kultūros sostine yra kasdien. Kaip miestas iš tiesų yra pasirengęs pateisinti šį titulą ir kokių pokyčių tikisi per šiuos metu? Pokalbis su „Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020“ projekto koordinatoriumi Algirdu Šochu, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agata Mankeliūniene, Trakų kultūros rūmų direktoriumi Edvardu Keizik ir Trakų istorijos muziejaus direktore Alvyga Zmejevskiene. Kultūros ministerija premija įvertino rašytojo Andriaus Jakučiūno publicistiką žiniasklaidoje. Jutos Liutkevičiūtės pokalbis su rašytoju apie kultūringas nuomones.Ved. Indrė Kaminckaitė.

„10-12“: kodėl tapome jautrūs maistui?Guliašas Dainų šventėje, virta dešra ligoninėse, makaronai mokyklose – vienos populiariausių temų šiemet. Kodėl tapome tokie jautrūs maistui? Tikimės restorano patiekalų už valgyklos kainą ar tapome visuomene, reikalaujančia kokybės, kurią maitintojai žada? Diskusija antradienio laidoje „10–12“ su Viešųjų pirkimų tarnybos vadove Diana Vilyte, sveikatos apsaugos viceministru Algirdu Šešelgiu, įmonių „Pontem“ ir „12 žirnių“ atstovais.Taip pat – ar jau galima kalbėti apie vadovų krizę viešajame sektoriuje ir kaip legaliai žiūrėti tai, ką norime. Spaudos apžvalga. Ved. Jurgita Čeponytė.

„10-12“: kodėl tapome jautrūs maistui?Guliašas Dainų šventėje, virta dešra ligoninėse, makaronai mokyklose – vienos populiariausių temų šiemet. Kodėl tapome tokie jautrūs maistui? Tikimės restorano patiekalų už valgyklos kainą ar tapome visuomene, reikalaujančia kokybės, kurią maitintojai žada? Diskusija antradienio laidoje „10–12“ su Viešųjų pirkimų tarnybos vadove Diana Vilyte, sveikatos apsaugos viceministru Algirdu Šešelgiu, įmonių „Pontem“ ir „12 žirnių“ atstovais.Taip pat – ar jau galima kalbėti apie vadovų krizę viešajame sektoriuje ir kaip legaliai žiūrėti tai, ką norime. Spaudos apžvalga. Ved. Jurgita Čeponytė.

Kaip gauti dvasinių jėgų pasaulyje reikštis?Italams labai svarbi savaitė po Palmių dienos iki Velykų: ketvirtadieniais ir penktadieniais Pietų Italijoje vyksta įspūdingos procesijos, kurios kai kur trunka net visą parą. Į tas procesijas atvyksta piligrimai iš Europos ir net Pietų Amerikos, jų būna apie dvidešimt, trisdešimt tūkstančių. Apie Šv. Velykų šventę Italijoje pasakoja žurnalo „Kelionės“ redaktorė, knygų apie Italiją autorė Dalia Smagurauskaitė ir vertėja iš italų kalbos Ieva Mažeikaitė. „Dievas sukūrė pasaulį žmogui, Dievas sukūrė žmogų. Ir jis nesukūrė viso to taip sudėtingai, kad žmogus negalėtų gyventi. Viskas labai paprasta – tu visą laiką turi galvot, kad tu iš viršaus, iš ten atėjai čia, žemėje reikštis, tu iš viršaus atėjęs reiškies,“– pokalbis su fotomenininku Algirdu Šeškumi.

Kaip gauti dvasinių jėgų pasaulyje reikštis?Italams labai svarbi savaitė po Palmių dienos iki Velykų: ketvirtadieniais ir penktadieniais Pietų Italijoje vyksta įspūdingos procesijos, kurios kai kur trunka net visą parą. Į tas procesijas atvyksta piligrimai iš Europos ir net Pietų Amerikos, jų būna apie dvidešimt, trisdešimt tūkstančių. Apie Šv. Velykų šventę Italijoje pasakoja žurnalo „Kelionės“ redaktorė, knygų apie Italiją autorė Dalia Smagurauskaitė ir vertėja iš italų kalbos Ieva Mažeikaitė. „Dievas sukūrė pasaulį žmogui, Dievas sukūrė žmogų. Ir jis nesukūrė viso to taip sudėtingai, kad žmogus negalėtų gyventi. Viskas labai paprasta – tu visą laiką turi galvot, kad tu iš viršaus, iš ten atėjai čia, žemėje reikštis, tu iš viršaus atėjęs reiškies,“– pokalbis su fotomenininku Algirdu Šeškumi.

Legendiniam folkloro ansambliui šiemet sukanka trisdešimt. O jo vadovui, kompozitoriui, smuikininkui, melomanui ir muzikos apžvalgininkui Algirdui Klovai – dvigubai tiek! Ta proga kalbamės su Algirdu, kuris dažniausiai stereotipiškai siejamas su folk, etno ir country muzika, nors yra vienas pirmųjų Lietuvoje world muzikos puoselėtojų, džiazo festivaliuose sutinkamas melomanas, bendradarbiaujantis su šio žanro bendruomene. Algirdas taip pat ir akademinės muzikos kompozitorius, kadaise mokęsis pas legendinį Julių Juzeliūną, pats dėstantis muziką Balio Dvariono mokykloje. Prieš pat Naujuosius pasirodė Algirdo antroji akademinės muzikos kompozicijų plokštelė. Tačiau pagrindinė mūsų pokalbio tema – „Vydraga“. 30 metų šis folkloro ansamblis klaidžioja po pasaulį, eksperimentuoja, ieško, kuria, keičiasi. Kaip ir pats jo įkūrėjas. Kaip 1988 radosi „Vydraga“, kaip vystėsi ir koks folkloras yra dabar? Atsako Algirdas Klova. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Legendiniam folkloro ansambliui šiemet sukanka trisdešimt. O jo vadovui, kompozitoriui, smuikininkui, melomanui ir muzikos apžvalgininkui Algirdui Klovai – dvigubai tiek! Ta proga kalbamės su Algirdu, kuris dažniausiai stereotipiškai siejamas su folk, etno ir country muzika, nors yra vienas pirmųjų Lietuvoje world muzikos puoselėtojų, džiazo festivaliuose sutinkamas melomanas, bendradarbiaujantis su šio žanro bendruomene. Algirdas taip pat ir akademinės muzikos kompozitorius, kadaise mokęsis pas legendinį Julių Juzeliūną, pats dėstantis muziką Balio Dvariono mokykloje. Prieš pat Naujuosius pasirodė Algirdo antroji akademinės muzikos kompozicijų plokštelė. Tačiau pagrindinė mūsų pokalbio tema – „Vydraga“. 30 metų šis folkloro ansamblis klaidžioja po pasaulį, eksperimentuoja, ieško, kuria, keičiasi. Kaip ir pats jo įkūrėjas. Kaip 1988 radosi „Vydraga“, kaip vystėsi ir koks folkloras yra dabar? Atsako Algirdas Klova. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Šventiniai pokalbiai.„Tai yra kontaktas: ištirpsta laikas ir ištirpsta „aš“, kuris jaučia, mato, aš, atrodo, ir tampu vandenynu, ir tas laikas, ir žvaigždės, gyvenimas atrodo ne aš ir gyvenimas – o aš ir esu tas gyvenimas.“ Verslo konsultanto, režisieriaus Olego Kovrikovo patirtis.„Dvasia mumyse yra gyva energija, gyva jėga, jinai nori reikštis, tai ji sužadina mumyse gabumus, proto galias, mūsų raumenis ir visa tai ima veikti, ir mes žiūrim, kaip lengvai mums viskas sekasi. Kodėl? O todėl, kad dvasia tai daro per mus,“ – pokalbis su fotomenininku Algirdu Šeškumi.

Šventiniai pokalbiai.„Tai yra kontaktas: ištirpsta laikas ir ištirpsta „aš“, kuris jaučia, mato, aš, atrodo, ir tampu vandenynu, ir tas laikas, ir žvaigždės, gyvenimas atrodo ne aš ir gyvenimas – o aš ir esu tas gyvenimas.“ Verslo konsultanto, režisieriaus Olego Kovrikovo patirtis.„Dvasia mumyse yra gyva energija, gyva jėga, jinai nori reikštis, tai ji sužadina mumyse gabumus, proto galias, mūsų raumenis ir visa tai ima veikti, ir mes žiūrim, kaip lengvai mums viskas sekasi. Kodėl? O todėl, kad dvasia tai daro per mus,“ – pokalbis su fotomenininku Algirdu Šeškumi.

Yra trys tarpininkai tarp žmogaus ir Dievo: Bažnyčia, Gamta ir Menas „Kodėl atėję į muziejų ir galvoję, kiek dabar pamatysime, praėjus tik dvi sales, užsimanome kavos, pasijuntame „pavalgę“, užsipildę?“: pokalbis su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, fotomenininku Algirdu Šeškumi.Apie feminizmą ir Nobelio premijos laureatę, kultinę, rafinuotą britų rašytoją Doris Lessing ir jos romaną „Auksiniai užrašai – vertėja Aušra Stanaitytė Karsokienė.

Yra trys tarpininkai tarp žmogaus ir Dievo: Bažnyčia, Gamta ir Menas „Kodėl atėję į muziejų ir galvoję, kiek dabar pamatysime, praėjus tik dvi sales, užsimanome kavos, pasijuntame „pavalgę“, užsipildę?“: pokalbis su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, fotomenininku Algirdu Šeškumi.Apie feminizmą ir Nobelio premijos laureatę, kultinę, rafinuotą britų rašytoją Doris Lessing ir jos romaną „Auksiniai užrašai – vertėja Aušra Stanaitytė Karsokienė.

Dvikalbystė šeimoje. Kokių sąlygų reikia ugdant harmoningą dvikalbystę? Pokalbis su VU kalbininke, profesore Meilute Ramoniene.Projektas „Šamanas“: lietuvių piligrimų patirtis Himalajuose užfiksuota nuotraukose ir fotografo užrašuose. Knygą pristatome su menotyrininke Malvina Jelinskaite ir fotomenininku Algirdu Šeškumi.

Dvikalbystė šeimoje. Kokių sąlygų reikia ugdant harmoningą dvikalbystę? Pokalbis su VU kalbininke, profesore Meilute Ramoniene.Projektas „Šamanas“: lietuvių piligrimų patirtis Himalajuose užfiksuota nuotraukose ir fotografo užrašuose. Knygą pristatome su menotyrininke Malvina Jelinskaite ir fotomenininku Algirdu Šeškumi.

Pasipriešinkite Mitybos cenzoriui.„Dieta – įvairūs ritualai, kurių žmonės imasi, kad sulieknėtų, taisyklės iš išorės primestos ir prisiimtos, neatsižvelgiant į savo kūno poreikius. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog turime klausyti savo kūno norų, nes kūnas, o ne mes savo protu ir elgesiu, reguliuoja savo svorį. Labai daug dramų apie maistą sukasi, o maistas yra tiesiog maistas“, – sako dietologė Aušra Jauniškytė, pristatydama dvieių dietologių Evelyn Tribole ir Elyse Resch knygą „Intuityvus valgymas. Revoliucinė programa, kuri veikia“.„Tiek menininkas, tiek aiškiaregys, tiek šiaip daug žinantis, jeigu savo žiniomis maitina protą, iš tikrųjų gali „persikrauti, persisotinti“, tuomet žmogus praranda domėjimąsi gyvenimu, bet jeigu jis į viską žiūri širdimi, tada nuobodu nebūna, tada mato esmę ir jo nevargina paviršiai, kokiais menais beužsiiminėtų, ką bedarytų – tuomet jis nėra kolekcionierius, kuris neturi kur dėti savo sukauptų ar regėtų dalykų,“ – apie menininko pasaulėjautą, pašaukimą pokalbis su fotografu Algirdu Šeškumi, naujam foto albumui „Meilės lyrika“ pasirodžius. „

Pasipriešinkite Mitybos cenzoriui.„Dieta – įvairūs ritualai, kurių žmonės imasi, kad sulieknėtų, taisyklės iš išorės primestos ir prisiimtos, neatsižvelgiant į savo kūno poreikius. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog turime klausyti savo kūno norų, nes kūnas, o ne mes savo protu ir elgesiu, reguliuoja savo svorį. Labai daug dramų apie maistą sukasi, o maistas yra tiesiog maistas“, – sako dietologė Aušra Jauniškytė, pristatydama dvieių dietologių Evelyn Tribole ir Elyse Resch knygą „Intuityvus valgymas. Revoliucinė programa, kuri veikia“.„Tiek menininkas, tiek aiškiaregys, tiek šiaip daug žinantis, jeigu savo žiniomis maitina protą, iš tikrųjų gali „persikrauti, persisotinti“, tuomet žmogus praranda domėjimąsi gyvenimu, bet jeigu jis į viską žiūri širdimi, tada nuobodu nebūna, tada mato esmę ir jo nevargina paviršiai, kokiais menais beužsiiminėtų, ką bedarytų – tuomet jis nėra kolekcionierius, kuris neturi kur dėti savo sukauptų ar regėtų dalykų,“ – apie menininko pasaulėjautą, pašaukimą pokalbis su fotografu Algirdu Šeškumi, naujam foto albumui „Meilės lyrika“ pasirodžius. „