Podcasts about ateities

Mičigano universiteto pernai publikuotas tyrimas skelbia, kad maždaug trys ketvirtadaliai ligų, kuriomis serga žmonės, gali būti sukeltos zoonotinių virusų, kitaip tariant, žmonės užsikrėtė nuo gyvūnų.Nykstanti biologinė įvairovė, mažėjančios buveinės, intensyvi ūkinė veikla – vienos pagrindinių priežasčių, kodėl kyla infekcinių ligų protrūkiai. Keičiantis klimatui, vis daugiau šikšnosparnių ar virusus platinančių kraujasiurbių vabzdžių atsiduria ten, kur įprastai aptinkami nebuvo.Mokslininkai įspėja, kad ir tarp gyvūnų plintantys virusai gali turėti didelį poveikį pačiai biologinei įvairovei – dėl paukščių gripo itin sumažėjo jūrinių paukščių ir jūrų liūtų populiacija. Laidoje – daugiau apie zoonotinius virusus, galimas jų sukeltų ateities pandemijų grėsmes ir kaip tam reikėtų pasiruošti.Autorė Karolina Panto

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kaip istorijų pasakojimas gali padėti spręsti socialines problemas ar net politinius konfliktus?Žydų mokslo institutas YIVO šiemet mini 100-metį, šiai sukakčiai pažymėti Miglė Anušauskaitė sukūrė pašto ženklą.Kupiškyje pradėta tyrinėti karališkoji miesto istorija. Kaip prie to prisidėjo valdovų kelionės iš Vilniaus į Rygą?Anykščiuose savo veiklą pradeda Anykščių choras, sieksiantis suburti kuo daugiau anykštėnų meninei veiklai.Praėjusiais metais prie projekto „Profesionalaus scenos meno sklaidos tinklas Lietuvos regionuose“ prisijungusi aktorė Aušra Pukelytė pradėjo kelionę su savo mono spektakliu „Vuojaž, vuojaž“ po mažuosius Lietuvos miestelius.LRT KLASIKA tęsia pažintį su „Metų knygų rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart tai Viktorijos Daujotytės knyga „Kai rašai, nebijai. Autobiografiniai tekstai“.Jau artimiausiu metu didžiuosiuose festivaliuose Italijoje vis daugiau dėmesio bus skiriama Lietuvai. Kokie Lietuvos kultūros pristatymo planai Italijoje?Kaip architektūra ir dizainas gali padėti spręsti nelygybės problemas? Kalbamės su architektu, Italijos dizaino ambasadoriumi Lietuvoje Alessandro Scandurra, kurio projektas laimėjo „Ateities mokykla Ukrainai“ konkursą.Ved. Marius Eidukonis

Po Ukrainos rusai ieškos ir suras naujų taikinių, tačiau šiuo metu Maskvai nenaudinga pulti Baltijos valstybes, sako karybos ekspertas Darius Antanaitis.Ved. Deividas Jursevičius

Saudo Arabijoje pasibaigus Amerikos ir Rusijos susitikimui dėl Ukrainos ateities, Vašingtonas teigia siekiantis teisingo ir ilgalaikio sprendimo. Ukrainos ir Europos atstovų aptariant, kaip galėtų būti organizuojamos taikos derybos, nebuvo.Kokia situacija fronte šalia Pokrovosko? Ir kaip kariai vertina dabar vykstančias derybas?Dabar esam atsidūrę taške, kai slidinėjimo kalnuose atostogos turėtų būti masiškai keičiamos į karo traumos kursus. Taip sako Ukrainoje savanoriaujantis gydytojas Rokas Tamašauskas.Dalis medikų teigia, kad nėra tinkamai ruošiami dirbti karo sąlygomis.Elono Musko bendrovė pristatė savo naujausią dirbtinio intelekto modelį „Grok 3“, kuris, jo teigimu, yra „protingiausias dirbtinis intelektas žemėje“.Šiemet ketinama didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių stojant į slaugos studijas aukštosiose mokyklose. Taip Sveikatos apsaugos ministerija siekia sumažinti slaugytojų deficitą ir pritraukti daugiau jaunų žmonių rinkti šią profesiją.Įteikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą. „Sraigės“ skulptūrėlėmis bus apdovanoti Gamtos tyrimų centro mokslininkas Gintautas Vaitonis, leidyklos „Šviesa“ redaktorė Zita Šliavaitė, Užsienio reikalų ministerijos specialistė, redaktorė Vilija Kruopienė, Vroclavo universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centro vadovė, Vroclavo universiteto dėstytoja Tatjana Vologdina, Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus narė, Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jonas Vainauskas papasakojo, ką jis veikia Birštone, pasidalino dar niekur nematytais kadrais ir po 12 metų metė iššūkį Karoliui Tiškevičiui. Temos: Įžanga (0:00);  Kodėl svečiuojamės Birštone? (00:32); Krepšinio kelio pradžia Vilniuje ir kodėl Jonas netapo labai geru krepšininku? (02:05); Šešiolikmetis sporto vadybininkas (08:28); Pasitikėjimas, augimas ir liūtas tarp vilkų (17:06);  Ateities krepšinio prognozės ir pralaimėjimo normalizavimas (21:46); Rokenrolas krepšinyje (28:43); „Mes žaidėme taip, kaip gyvenome“ (30:56);  Bėgimas, maratono pažadas ir balansas tarp darbo ir gyvenimo (34:08); Etapai NKL ir Europos lygų klubuose (39:14);  Lietuvos „Rytas“ vs Golden State Warriors ir Vainausko santykis su Eurolyga (42:15); Metamas iššūkis Tiškevičiui (49:26).

Utenos kultūros centro lėlių teatras „Zuikis puikis“ mini savo 50-ies metų jubiliejų. Kas kūrė ir kuria lėlių teatrą Utenoje?Daugiausia savo pramone garsėjančioje Utenoje neseniai duris atvėrė kūrybinių rezidencijų centras „Rapolas“, miestą vis dažniau papuošia įvairūs kultūriniai akcentai. Kokia kultūros Utenoje vizija?Apie ką savo klausytojams pasakoja „Utenos radijas“? Kas aktualu uteniškiams?Utenoje kuria šeši Lietuvos rašytojų sąjungos nariai. Tarp jų – Vytautas Kaziela. Neseniai duris atvėrė ir leidyklos „Slinktys“ Aukštaitijos skyrius. Kas aktualu šio krašto rašytojams?Utenoje jau ne vieną dešimtmetį veikia puikiai vietinių vertinamas Kamerinis teatras. Kokį turinį žiūrovams siūlo šio teatro kūrėjai?Kiek jaunųjų menininkų reziduoja Utenoje ir kas patenka į jų kūrybinį akiratį?Praėjusį rudenį ornitologė Ingrida Lagunavičienė sostinę iškeitė į Uteną. Kas lėmė tokį jos šeimos pasirinkimą ir kaip sekasi įsilieti į Utenos gyvenimą jai ir jos auginamoms pelėdoms?Ved. Marius Eidukonis

Prisilietimų badas ir noras pabendrauti su žmogumi. Galbūt tai reiškiniai, kurie bus aktualūs tobulėjant dirbtiniam intelektui ir į kasdienybę žengiant vis daugiau skaitmeninės realybės. Tai, kad dalis profesijų išnyks, tobulėjant mąstančioms mašinoms, o nuolatinis mokymasis ir prisitaikymas taps šiuolaikinio žmogaus kasdienybe, prognozavo dar praėjusio amžiaus pradžios ekonomistai. O gal kaip tik pinigus ir materialines gerybes pakeis kitos ateities vertybės?Apie mokymąsi visą gyvenimą, viso gyvenimo profesijas ir egzistencinę prasmę darbe su ISM universiteto profesore Raimonda Alonderiene.Ved. Ignas Klėjus

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – „Wolves“ pergalė Europos taurėje ir vargas su „Nevėžiu“ 14:33 – „CBet“ naujoko spindesys 23:17 – dramatiška „Uniclub Bet-Juventus“ pergalė 36:10 – klaustukas dėl G.Vovoro ateities ir sirgalių priekaištai 48:23 – klausimus kelianti „Žalgirio“ rotacija 1:01:37 – atvykstančio „Real“ beprotiškas tvarkaraštis Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 1:08:02 – LKL klubų darbas komunikacijoje 1:13:12 – interesų konfliktai 1:18:18 – kodėl moterų krepšinis nesulaukia susidomėjimo 1:21:15 – spaudos konferencijos 1:23:38 – kodėl „Rytą“ komentuoja tik vienas žmogus 1:26:24 – kodėl R.Vyšniauskas mažiau komentuoja krepšinį 1:27:47 – kaip užsienyje vertinamas Š.Jasikevičius 1:30:23 – J.Valančiūnas į „Žalgirį“ 1:32:51 – ar žiūrime LKL mačus tiesiogiai ir mūsų laisvalaikis 1:37:49 – ar įmanoma ant treko primontuoti tribūnas 1:41:15 – kada įvyko lūžis Lietuvos krepšinio evoliucijoje 1:48:21 – kieno marškinėlius iškels „Rytas“ 1:49:55 – nešto kamuolio taisyklės sugrįžimas 1:50:41 – skirtingos peržiūros ir pagyros ČL 1:53:20 – ar LKL leidžiamas žemas kontakto lygis 1:55:10 – kur moderni LKL analizavimo sistema 2:00:54 – kokio žaidėjo labiausiai reikia „Rytui“ 2:03:32 – kodėl giriamas G.Petrauskas

Gruodžio mėnesio „Kaunas pilnas kultūros“ naujausio numerio apžvalga;Lietuvos architektų sąjungoje simboliškai atverta nauja kultūrinė erdvė – „Architektūros galerija“, kurios oficialią kūrybinę pradžią žymi paroda „Moterys architektūroje!“;Ką mes žinome apie kurortinių vietovių kultūros lauką? Koks jis? Kaip jį veikia simboliškai viską nustelbiantis „kurorto“ statusas? Sociologo Liutauro Kraniausko komentaras;Klasikos koncertų salės rekomendacijos;Šiandien prasideda Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rengiama „Savo muziejaus savaitė“, skirta paminėti tarptautinę žmonių su negalia dieną. Pokalbis su Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus generalinio direktoriaus pavaduotoja parodoms ir edukacijai Jolanta Marcišauskyte - Jurašiene;Kauno arkivyskupijos Carito dienos centras „Ateik“, skirtas benamystę patiriantiems asmenims, lapkritį minėjo 10-ąsias veiklos metines. Neseniai dienos centro „Ateik“ lankytojai pradėjo gaminti namų formos raktų pakabukus. Ateities planuose – socialinės dirbtuvės. Pasakoja Skirmantė Javaitytė;Scenos menų kritikės Aušros Kaminskaitės komentaras apie Berlyne, Vokietijoje, įvykusį festivalį „No Limits“;Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Donatas Šukelis

„Atkursime tarpinstitucinį planą „Kultūra“, – sako kandidatas į kultūros ministrus Šarūnas Birutis.Juodi ar net kvadratiniai cepelinai, eilinės valgyklos užkulisiai, realybės šou, kuriame maistas nebetenka prasmės, – visa tai pamatyti galima pamatyti naujausiame režisierės Eglės Vertelytės filme „Gardutė“.„Ateities parodų nederiname, kad pritaptų prie Stasio Eidrigevičiaus kūrybos“, – apie vakar pristatytą antrąją parodą Panevėžio šiuolaikinio meno muziejuje „Stasys Museum“ sako muziejaus kuratorė Lina Albrikienė.Pasaulio kultūros apžvalgoje – inuitų tautos atsiprašiusi Kanados Vyriausybė, į kalėjimą pasodinti klimato aktyvistai bei pertrauką karjeroje daranti britų atlikėja Adelė.Ką mes žinome apie kurortinių vietovių kultūros lauką? Koks jis? Kaip jį veikia simboliškai viską nustelbiantis „kurorto“ statusas? Į šiuos klausimus atsako ir tris geras žinias apie kultūrą Palangoje pateikia sociologas Liutauras Kraniauskas.„Esu dėkingas, kad patyriau šią kino erą, darbą filmavimo aikštelėse“, – pasakoja skaitmeninės žiniasklaidos įmonės „Volucap“ vadovas, su filmais „Matrica. Prisikėlimas“ ir „Marvel. Keršytojai“ dirbęs Svenas Bliedung von der Heide. Kaip dirbtinis intelektas keičia kino rinką?2008 metais gatvės menininkas Karolis Dėžutė inicijavo pirmųjų legalių graffiti sienų Kauno mieste atsiradimą. Kaip šiame Lietuvos mieste užaugo ir mutavo gatvės meno kultūra ir kas apskritai daro ją kultūra?Ved. Austėja KuskienėRed. Indrė Kaminckaitė

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Ieva Čepononė, savivaldžių, gyvybės principais paremtų organizacijų tyrinėtoja bei mentorė, įmonės „Adelė Notes“ bendrakūrėja ir augimo partnerė. Savivalda – tai kitoks verslo suvokimo būdas, reikalaujantis perorganizuoti visą sistemą. Tokiose organizacijose pats žmogus priima sprendimus ir juos įgyvendina, gaudamas iš vadovų tik orientyrus. Savivalda organizacijose dažnai romantizuojama, tačiau pamirštamos rizikos. Net ir patyrę vadovai, priimdami sprendimus, dažnai remiasi ne verslo realybės faktais, o savo įsivaizdavimu apie ją. Tokiu būdu jie stabdo organizacijų augimą ir veikia kaip tylūs verslo sabotuotojai. Naujojo sezono „Ateities geno“ laidose kalbėsime apie dažniausiai pasitaikančias mąstymo klaidas versle. Viena jų - įsivaizdavimas, kad išoriniai pokyčiai organizacijoje gali vykti nekeičiant žmonių požiūrio. Pirmoji laidos pašnekovė, savivaldos kultūros tyrinėtoja Ieva Čepononė sako mačiusi ne vieną atvejį, kai savivaldžia pasiryžusi tapti organizacija, po pirminės euforijos „darom, darom!“, grįžta prie senųjų valdymo principų: žmonės neatlaiko tokiam pokyčiui būdingos neapibrėžties, nes, tiesiog, nėra tam vidujai pasiruošę. 0:00:00 – pradžia 0:02:04 – „Savivalda nėra savaiminė duotybė. Persiorganizavimas ir augimas vyksta lėtai ir ilgai“. 0:07:50 – „Žmoguje tarsi įrašytas pasipriešinimas pokyčiams: norime pradėti sportuoti, bet niekaip nepradedame. Tas pats - ir su savivalda: žmonės nori išmokti savarankiškumo, bet tame išbūti jiems yra labai sunku.“ 0:08:59 – „Vadovas, nusprendęs keisti organizaciją į savivaldžią, turi suvokti, kad pats privalės labai stipriai keistis“. 0:11:05 – Kokie požymiai rodo, kad pokyčiai organizacijoje buksuoja? Kada įvyksta lūžis? 0:16:26 – Kaip reikėtų keisti žmonių požiūrį? „Šiame ilgame virsmo kelyje svarbu labai daug reflektuoti“. 0:17:43 – Apie seminarus, kuriuose kuriamos savivaldžių organizacijų simuliacijos. 0:18:29 – Klausimai, į kuriuos turėtų atsakyti vadovas, svarstantis sukti savivaldos keliu. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda) https://youtu.be/-CqIcG2dL3w

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Vilniaus naujamiestyje į atnaujintas patalpas sugrįžta Justino Vienožinskio dailės mokyklos mokiniai ir mokytojai.Kokie Renesanso pėdsakai architektūroje?Istorinėje Lietuvos respublikos Prezidentūroje atidaryta paroda „Mūsų pasirinkimai: žvilgsnis į keturias Lietuvos politikų kartas“.Paskelbti architektūrinio konkurso „Ateities mokykla Ukrainai“ nugalėtojai.Liaudies meno paroda „Iš šerdies“ rengiamos teminės ekskursijos, kurių metu raginama į liaudies meną pažvelgti iš skirtingų pusių.Savaitgalį Paryžiuje prasidėjo Lietuvos sezonas Prancūzijoje.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Darius Maskoliūnas papasakojo apie vaikystę Jonavoje, prisiminė pirmąjį kontraktą ir atskleidė, kodėl Vladimiras Romanovas jam piešė povandeninio laivo generatorių. Temos: Įžanga (0:00); Būreliai Jonavoje (2:09); 64 rubliai Kauno „Žalgiryje“ (10:57); Lenkijos pajūris ir Graikijos kamščiai (23:35); Trenerio karjeros pradžia ir duoklė mamai (30:21); „Energetinių vampyrų vadas“ Vladimiras Romanovas (38:34); Iš Kauno į Vilnių (52:58); Linčiuojami treneriai ir sistemos klaidos (56:25); Perduodamos žinios vaikams ir didžiausios pamokos (1:08:18).

Akvoponikos pionieriai Lietuvoje siekia, kad pagal šią technologiją būtų užauginama maisto ne tik šeimai, bet ūkyje sveikų maisto produktų užaugintų tiek, kiek ir tradiciniai ūkiai. Ką pavyko nuveikti kuriant ateities ūkį, pasakoja Akvilė Burneikienė, „Ateities lysvės“ ūkio įkūrėja iš Molėtų rajono Žaugėdų kaimo.Meilė paukščiams išaugo į įdomią veiklą. Auginamas pelėdas panoro pamatyti vis daugiau žmonių, tad Slavomiras ir Mažena Taberos iš Rudaminos, Vilniaus rajone, įkūrė Pelėdų parką. Tai ne zoologijos sodas, į jį atvykti gali tik norintys dalyvauti edukacijose.„Gamta“. Liepos 16-ąją prasidėjo vėžiavimo sezonas, jis tęsis iki spalio vidurio. Lietuvoje gyvena vos 4 vėžių rūšys. Dvi lietuviškos, bei dvi invazinės. Pastarąsias netgi skatinama gaudyti. Mat siaučia vėžių maras. Apie vėžiavimo ypatumus pasakoja Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnas Eligijus Urbonas.Ved. Kristina toleikienė

Spaudos apžvalga.Komentaras apie tai, kaip vartojame žodžius ir įtvirtiname smurto formas prieš tam tikras meno šakas.„Būtent Giedraičiams ir esame už viską dėkingi, kad toks mažas bažnytkaimis turi tokią gražią ir seną istoriją. Mes norime skleisti žinią, kad tai – palaimintojo Mykolo Giedraičio kraštas“, – sako Kristina Degutienė, Videniškių vienuolyno muziejaus muziejininkė.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.Per 40 institucijų Lietuvoje naudosis nauja plagiato aptikimo sistema – galės aptikti ir dirbtinio intelekto pėdsakus.Po trisdešimties metų atkurta Ramybės Glinskytės ir Gintaro Znamierowskio paroda „Ateities nuojauta“.Kolegė Ieva Radzevičiūtė kviečia susipažinti su Dainų ir šokių ansambliu iš Utenos „Vieversa”.Naujosios LRT KLASIKOS tinklalaidės „Mąstymo žemėlapis“ pristatymas.Naujienos tiesiai iš Avinjono teatro festivalio.Ved. Justė Luščinskytė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Kokią istorinę techniką galima pamatyti Molėtų technikos muziejuje?Kokios naujienos laukia LRT KLASIKOS vasaros sezone?Kodėl atsiranda nesusikalbėjimai tarp kultūrų?Trakų pusiasaylyje jau galima aplankyti lankytojams atvėrus keturis pusiasalio pilies bokštus su interaktyviomis ekspozicijomis.Savaitgalį baigėsi Baltijos gitarų konkursas. Pirmą kartą konkurso istorijoje pagrindinį prizą dalinosi du atlikėjai iš Lietuvos.Nacionalinėje dailės galerijoje link pabaigos artėja tarptautinio architektūrinio konkurso „Ateities mokykla Ukrainai“ paroda, netrukus bus paskelbtas ir šio konkurso nugalėtojas.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Lietuva Ukrainai padeda ne tiktai ginklais, ir ne tik dabartiniu momentu. Savo kompetencijas įdarbina ir architektai, siūlydami surasti modelį greitesniam ir modernesniam mokyklų atstatymui, kurio Ukrainai šiuo metu itin reikia. Tam Lietuva skelbia tarptautinį architektūrinį konkursą, apie kurį pasakoja Centrinės projektų valdymo agentūros Co-create Future of Ukraine programos vadovas Artūras Žarnovskis ir architektas Rokas Kilčiauskas.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

„Manęs nežavi populiarioji dirbtinio intelekto pasaka“ - atvirauja mokslininkas Rytis Maskeliūnas, tą patį dirbtinį intelektą naudojantis kuriant ateities technologijas, skirtas kuo anksčiau diagnozuoti tokius neurologinius sutrikimus kaip Alzheimerio ar Parkinsono liga. Ryčio senelės patirtas insultas, studentės mamos su Alzheimerio liga žūtis gaisre ir kiti susidūrimai su sunkiomis ligomis, Rytį įkvėpė ieškoti būdų kaip dirbtinį intelektą ir žaidimus pritaikyti, lengvinant šių žmonių gyvenimą.Pokalbis su mokslininku, informatiku, žaidimų kūrėju, Kauno technologijos universiteto profesoriumi Ryčiu Maskeliūnu.Ved. Ignas Klėjus

ENBO tinklalaidėje Mykolas Jankaitis ir Rokas Grajauskas aptaria įsimintiniausius pastarosios savaitės NBA rezultatus, įdomiausias artėjančias dvikovas ir galimą Mato Buzelio pirmąją karjeros stotelę. Temos: LeBrono pasiekimas ir banguojanti Sakramento „Kings“ forma (0:00); Anthony Daviso karjeros statistika prieš europiečius (18:38); Potencialiai neįtikėtinas „lūzerių“ mūšis (33:32); Bipolinis sindromas NBA lygos rezultatuose (38:47); Rytų konferencijos atkrintamųjų paveikslas (53:40); Įkrintamųjų legenda ir ateities klubas Buzeliui (1:01:15).

Kelmės rajono ūkininkas Aurelijus Remeikis turi mišrų 90 ha ūkį, naudojasi investicine ES parama ir įsipareigojęs plėsti gamybą. Tačiau reikalavimas atsėti 18 ha pievų verčia ūkininką iš dviejų blogybių rinktis mažesnę – nepaisyti jo, o laikytis investicinio plano. Kieno rūpestis atsėti pievas didžiausias ir kas labiau turėtų rūpintis gamta? Neakivaizdžiai diskutuoja ūkininkai Aurelijus Remeikis ir Romas Kubaitis su aplinkosaugininkais Gintaru Riauba ir Žymantu Morkvėnu.Širvintų rajone Bagaslaviškyje jau dveji metai veikia bendrovės “Traškija” gamybinis padalinys. Jame perdirbami ir fasuojami įvairūs riešutai, kepami trapučiai, o produkcija eksportuojama ne tik į Europos šalis. Reportaže pasakojama apie veiklos ypatumus, darbo vietas apylinkių gyventojams. Kalba savininkas Kęstutis Pakalnis ir keli darbuotojai.Ved. Arvydas Urba

Kažką į dabartį atsinešėme iš praeities. Kažką iš dabarties bandysime nusinešti į ateitį. O kas į ateitį keliaus iš praeities? Vizijos, lūkesčiai, sapnai?Ved. Aidas Puklevičius.

Jonas Lekšas, Lukas Malinauskas ir Karolis Tiškevičius aptarė apkartusį Šarūno Jasikevičiaus vizitą „Žalgirio“ arenoje ir pakalbėjo apie neaiškią Andrea Trinchieri ateitį Kaune, permainas „Wolves“ bei KMT aktualijas. Tinklalaidės partneriai: – PRO BRO Express tunelinių plovyklų tinklas skelbia karą purvo, nešvaros, druskos monstrams, kurie puola jūsų automobilį! Naudokitės nuolaidos kodu BasketNews3+1 ir pirkdami 3 mėnesių neriboto plovimo abonementą gaukite vieną nemokamai. Pasinaudokite kodu https://probroexpress.lt/ puslapyje, savo profilio paslaugų lange pasirinkę trijų mėnesių narystę ir įvedę kodą BasketNews3+1 – „Profitus” - lyderiaujanti lietuviška investavimo platforma, vienijanti daugiau nei 32 tūkstančius registruotų vartotojų, kurie jau uždirbo 6,7 milijonus eurų. https://www.profitus.lt/ puslapyje skelbiami tik profesionalų atrinkti pasiūlymai, o pradėti investuoti galima vos nuo 100 EUR! Visiems naujiems investuotojams +25 EUR dovana su kodu: BASKETNEWS24 Temos: Smagus savaitgalis (0:00); Dominavęs „Žalgiris“ (9:03); Keista Biručio rankų istorija (10:47); Maneko faktorius (12:46); Daug klausimų atsakysianti išvyka (14:50); Žalgiriečių motyvacija prieš „Fenerbahče“ (16:56); Sunkūs Šaro apsilankymai Kaune (24:04); BasketNews perduota dovana Trinchieri iš Mino (25:32); Dar viena dovana Trinchieri (27:27); Neaiški Trinchieri ateitis Kaune (28:30); Kodėl Šaras pasirinko „Fenerbahče“? (31:28); Kemzūros pasitraukimas (33:20); „Leiskite Pacevičiui dirbti“ (36:08); Artėjantis Žagaro sugrįžimas (39:11); Kuo Pacevičius panašus į Žibėną? (41:38); Neadekvatumas „Žalgirio“ arenoje (43:08); Užaugęs „Neptūnas“ (47:05); Kuo išskirtinis yra Sargiūnas? (50:42); Ką daryti Tubeliui? (54:07); Liūdesys Jonavoje ir Urbono prikelti Šiauliai (57:40); Absurdiškos kovos Šiauliuose (1:04:04); Reikalai su merais (1:06:50); „Ryto“ pasismaginimas ir KMT šventė (1:11:35).

Ekspertai prognozuoja, kad Žemės ūkio ateitis tai – autonominės mašinos, bepiločiai orlaiviai su automatiniais valdymo centrais ir mokslu paremti sprendimai. Vieni pirmųjų šalyje ateities techniką testuoti gamyboje pradėjo Agrokoncerno tiksliųjų technologijų centro specialistai. Apie naujausių bandymų rezultatus, pasaulines žemės ūkio technikos- technologijų tendencijas pasakoja Arnas Radzevičius.Kupiškio rajone Šimonyse gyvenantis Darius Vilnonis prieš 30 metų ėmėsi siūlų verslo. Pradžioje buvo tik prekyba, vėliau pradėtos teikti siūlų apdirbimo paslaugos, įsteigtos 4 parduotuvės miestuose. Šeimos verslas plėtėsi, įsigytos verpimo ir karšimo staklės, sukurta darbo vietų ir kitiems, prekiaujama ir užsienio partnerių siūlais iš viso 100 pavadinimų, o 40 iš jų savo bendrovės “Midara” pavadinimu. Dabar siūlų verslas turi 170 partnerių Lietuvoje ir 50 visame pasaulyje. Reportažas iš verpimo cecho apie kasdienius darbus ir sunkmetį.Ved. Arvydas Urba

„Nėra jokio objektyvaus fakto, kuris patvirtintų žmogaus dominavimą šioje planetoje“, - teigia rašytoja Gabija Grušaitė, septynerius metus rašiusi trečiąjį savo romaną „Grybo sapnas“, kuriame tyrinėja ne tik žmonių tarpusavio santykius, bet ir galimą planetos ateitį.Naujoje savo knygoje Gabija sužadina vaizduotę kurdama menamą ateitį, kurioje apie žmogaus sąmonę žinome kiek daugiau nei šiandien. Grybo sapno teorija, teigianti, kad visa mūsų realybė iš tiesų yra iliuzija, sukurta kūno viduje gyvenančio grybo, yra įkvėpta šiuolaikinio mokslo faktų, teigiančių, kad žmogaus žarnyne gyvenantys mikroorganizmai turi ryškios įtakos mūsų smegenims ir bendrai savijautai.Dvylika punktų apie grybo sapnus ir asmenines patirtis su rašytoja Gabija Grušaite.Ved. Ignas Klėjus

Rėmėjais galite tapti paspaudę čia: https://contribee.com/krepsinisnet  00:00 – M.Fosterio sugrįžimas 13:28 – pusę darbo Utenoje padaręs „Rytas“ 19:22 – nesusipratimas su V.Garastu 21:06 – „Wolves“ duobė ir K.Kemzūros ateitis 37:47 – pralaimėtas svarbus „Lietkabelio“ mačas 45:00 – ar „Žalgiriui“ reikia pasilikti A.Hollinsą Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 58:30 – kas laukia Ž.Urbono „Šiauliuose“ 1:03:25 – 2024 m. laukiantys „Gargždai“ 1:10:08 – įdomi situacija Jonavoje 1:16:51 – B.Ivey pardavimas ir naujoko paieškos 1:26:30 – mėnesio labiausiai nustebinęs žaidėjas 1:29:20 – prieš Ą.Tubelį išmokę žaisti varžovai 1:32:40 – K.Lukošiūno ateitis 1:35:00 – sirgaliams sąmyšį įnešęs KMT tvarkaraštis

Vienas naujausių kultūrinių ginčų, kuris iš tiesų visai nėra naujas, yra apie lietuvių kalbą ir lietuvių kalbos kontrolės institucijų vaidmenį demokratinės Lietuvos gyvenime. Šį ginčą pakurstė didelio atgarsio sulaukęs rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės tekstas portale lrt.lt. Į šį straipsnį aštriai reagavo kalbininkai, politikai, intelektualai, kultūros žmonės. Kaip visada, tokiais atvejais norisi pažvelgti giliau ir atsekti, apie ką visgi yra ši diskusija, kokios yra pamatinės prielaidos, grindžiančios vieną ar kitą garsiai išsakomą poziciją.Laidoje svarstomi šie klausimai: kam priklauso kalba? Ar asmuo turi prigimtinę teisę savaip kalbėti gimtąja kalba? Kas įgaliojo vieną ar kitą instituciją kontroliuoti kalbos vartojimą? Kiek pagrįstas šnekamosios ir viešosios („prestižinės“) kalbos atskyrimas? Kaip galima filosofiškai paaiškinti biurokratinę kalbos kontrolės ir norminimo logiką? Kokia apskritai yra normos vieta demokratinėje santvarkoje? Apie visa tai – išsamus pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto profesoriumi Arūnu Sverdiolu.Ved. Simas Čelutka

Lietuvoje jau kurį laiką stebime pastangas normalizuoti sovietmetį: kultūros lauke gajus įsitikinimas „ir tada dirbome Lietuvai“, kai kurie istorikai atvirai romantizuoja sovietinę kasdienybę ir netgi Lietuvos sovietinę nomenklatūrą, heroizuojami tokie tarybiniai rašytojai kaip J. Marcinkevičius, o represijų nepatyrusio jaunimo tarpe plinta sovietmečio egzotizavimo tendencija. Atrodo, kad šių nuostatų niekaip nekoreguoja net ir Rusijos-Ukrainos karo realybė. Todėl rodosi aktualu apie tai ir toliau diskutuoti.Laidoje svarstomi klausimai: iš kur kyla bandymai normalizuoti sovietmetį? Kodėl vis mažiau kalbama apie santvarkų skirtumus, totalitarizmo prigimtį? Kas yra „tautinis komunizmas“? Kaip įgalinti atviresnį požiūrį į save, savo veikimo ir galvojimo įpročius? Apie tai diskutuojame su filosofe, istorike, VU TSPMI docente dr. Nerija Putinaite.Ved. Simas Čelutka

Norite daugiau turinio? Tapkite rėmėjais paspaudę šią nuorodą: https://contribee.com/krepsinisnet  „Go3“ „Penktojo kėlinio“ podkasto žiūrovams suteikia galimybę prenumeruoti „Go3“ TV plius Sporto paketą pirmiesiems trims mėnesiams taikoma 30 procentų nuolaida, tad vietoje 11.99 Eur/mėn. jūs mokėsite 8.39 Eur/mėn. Kuponas gali būti panaudotas užsakymo procese arba specialiame kupono aktyvavimo puslapyje https://go3.lt/subscriber/voucher?code=30PENKTAS Įveskite kupono kodą 30PENKTAS ir spauskite „Tęsti“ arba tiesiog paspauskite nuorodą ir kodas jau bus įvestas. *nuolaidos kodas galioja tik naujiems Go3 klientams. 00:00 – gėdingas pralaimėjimas Berlyne 16:04 – K.Maksvyčio ateities klausimas 31:23 – „AS Monaco“ pretenzijos teisėjams 34:57 – A.Jomanto sugrįžimas į „Rytą“ 41:06 – dokumentika su J.Vainausku 43:02 – K.Kemzūros emocijos žurnalistų adresu 48:12 – G.Žiemelio turinys feisbuke 58:50 – „7bet-Lietkabelio“ nesėkmė 1:07:30 – tobulas mačas 1:10:47 – L.Lekavičiaus praradimas 1:17:04 – ką atneš KMT burtai

Tvari žemės ūkio gamyba, valstybės parama žemės ūkiui, finansinė apskaita žemės ūkio sektoriuje, klimato kaitos padariniai. Tai tik dalis žemdirbiams opių klausimų, kurie gruodžio 7–8 dienomis bus aptarti Vilniuje vyksiančioje konferencijoje „Žemės ūkio ateities vizija“. Į ją iš visos Lietuvos susirinkę bendrovių vadovai, finansininkai ir specialistai klausys pranešimų, diskutuos, ieškos sprendimų. Išsamiau – Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.Masiulių šeima savame ūkyje, Žilionių kaime užaugintas daržoves bei vaisius prieš kelerius metus nusprendė pardavinėti tiesiogiai: šalia judraus kelio Šeduva–Kėdainiai pastatė erdvę priekabą, kurioje ir tik pro šalį keliaujantys, ir nuolatiniai klientai randa įvairiausių gėrybių. Rinktis gali ne tik iš maisto produktų, bet ir vietos kūrėjų rankdarbių.Įdomus, savitas, aukštaitiškas, miškų apsuptas Molėtų krašto muziejaus padalinys Kulionių kaime. Be vaizdingų apylinkių, daugybės eksponatų muziejuje, lankytojus traukia duonos kepimo, aukštaitiškų valgių gaminimo edukacijos, įvairūs renginiai. Išsamiau – Molėtų krašto muziejaus direktorė Irma Balčiūnienė ir muziejininkė Vaidotė Reventienė.Dramblio Kaulo Krante daugėja sraiges auginančių ūkių: taip saugoma vietinė, dėl miškų kirtimo baigianti išnykti rūšis, o gyventojams kuriamas naujas pragyvenimo šaltinis.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Po spalio 7 d. Hamas surengtų skerdynių Izraelyje nemažai Vakarų kairiųjų stojo Hamas pusėn, Europoje ženkliai išaugo antisemitinių išpuolių skaičius, žydų studentai nebesijaučia saugūs daugelyje Vakarų universitetų. Kodėl tiek daug kairiųjų Vakaruose palaiko ne tik palestiniečių civilius, bet ir Hamas? Kodėl teroristinės, ISIS ir Al-Qaeda giminingos Hamas ir Hezbollah organizacijos laikomos globalios progresyviosios kairės dalimi? Laidoje nagrinėjami pagrindiniai kairės antiizraelietiški argumentai ir kontekstai: antikolonializmas, istorija (ypač 1948 m. Izraelio įkūrimas), antiamerikanizmas ir antisemitizmas. Apie šias temas diskutuojame su Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoju, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos mokytoju Algirdu Davidavičiumi.Ved. Simas Čelutka

Jautrus pokalbis apie kiekvieno iš mūsų socialinę atsakomybę, apie tai, kaip svarbu dirbti įtraukioje darbovietėje, jausti, tiek vadovų, tiek kolegų palaikymą. Apie visuomenės sąmoningumą. Ir apie tai, kaip tai ilgalaikėje perspektyvoje visa tai gali gerinti visos šalies socialinę situaciją.„Socialiniai įgūdžiai – tavo ateities valiuta“, - laidoje sako pašnekovai: kompanijos „Cencora“ darbuotojai Aurelija Kuodzevičienė, Monika Judickienė ir Tomas Eicher Lorka. Abi moterys augina negalią turinčius vaikučius, o Tomas turi Aspergerio sindromą.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Vakarų valstybės šiuo metu susiduria su daugybe sudėtingų iššūkių: sekinantis Rusijos karas prieš Ukrainą, Hamas išpuolis prieš Izraelį ir aštrėjanti padėtis Artimuosiuose Rytuose, centro dešinės ir centro kairės partijų nuosmukis tokiose šalyse kaip Vokietija ir Prancūzija, auganti visuomenės poliarizacija, agresyvėjanti Kinija ir kiti autoritariniai režimai. Negalima pamiršti ir klimato kaitos, dirbtinio intelekto raidos, migracijos ir kitų temų. Visa tai kartu sudėjus, kyla klausimas – kur visa tai veda? Ar Vakarai turi energijos mobilizuotis ir atremti šiuos iššūkius? Kas šiandien vienija Vakarų valstybes? Ar dar esama apčiuopiamo Europos ar Vakarų vertybinio pamato, kuris motyvuotų ir įkvėptų, suteiktų vilties ir ryžto neramiais laikais? Apie tai diskutuojame su politologu, VU TSPMI dėstytoju dr. Gintu Karaliumi.Ved. Simas Čelutka

Kas yra meilė? Klausimas į kuri atsakyti atrodytų beveik neįmanoma, tačiau kiekvienas tvirtai tikime, kad žinome, kas ji yra. Nors gyvybės mokslų atstovai meilę pavadintų tiesiog cheminių procesų nulemtą prieraišumą individui, kuomet mūsų smegenyse išsiskiria meilės hormonas oksitocinas, visgi ją kiekvienas suprantame skirtingai, o taip pat turime įsitikinimus, kas ką gali ir ko negali mylėti.Sociologas Linas Jakučionis gilinosi ne tik į tai kaip nepriklausomos Lietuvos pradžioje užaugę vilniečiai aiškina meilės reiškinį, bet ir bandė suprasti, ką lietuviai galvoja apie romantinius santykius su humanoidiniais robotais.Pokalbis su sociologu Linu Jakučioniu apie besikeičiančią meilės sampratą, jos (i)racionalumą ir jausmus robotams.Ved. Ignas Klėjus

Stebint Lietuvos viešosios erdvės diskusijas, gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos katalikai gana skeptiškai žiūri į Europos Sąjungą. ES paprastai siejama su modernybe ir sekuliarizacija, liberaliu arba kairuolišku požiūriu į seksualinę moralę, šeimos institutą ir lytiškumą, taip pat su prielankumu migrantams. Daliai katalikų šios tendencijos kelia nerimą ir jie jas sieja būtent su ES įtaka. Kita vertus, Europos Sąjunga stipriai prisideda prie Lietuvos ekonominio saugumo ir klestėjimo, užtikrina piliečių vertinamas laisves ir mobilumą, įtvirtina Lietuvos strateginę gravitaciją į Vakarus ir tolyn nuo Rusijos. Žvelgiant į šį kompleksiškumą, darosi smalsu, koks yra Lietuvos katalikų požiūris į Europos Sąjungą? Ar Lietuvos katalikai – euroskeptikai? Ar veikiau kritiški, ambivalentiški palaikytojai? Apie tai – pokalbis su VU TSPMI dėstytoja, socialinių mokslų daktare Rosita Garškaite-Antonowicz.Ved. Simas Čelutka

Lietuva iš Jungtinių Valstijų už 94 mln. eurų perka 36 vidutinio nuotolio raketas AMRAAM, skelbia JAV Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra.Generalinė prokurorė prašo panaikinti P. Gražulio imunitetą dėl LBGTIQ žmonių niekinimo.Suomijos prezidento Saulio Nynistės teigimu dar per anksti nurodyti žalos Estiją bei Suomiją jungiančiam dujotiekiui „Balticconnector“ kaltininką, tačiau žinoma, kad kinų laivas tikrai toje vietoje buvo, tad tyrimas kreipiamas ten. Kiek anksčiau Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sakė, kad jeigu paaiškėtų, kad Rusija atsakinga už ši incidentą, NATO turėtų uždrausti laivybą Baltijos jūroje.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinį sprendimą Sausio 13-osios byloje kaltinamo Ukrainos piliečio Aleksandro Radkevičiaus byloje - jam palikta galioti paskirta 1,5 laisvės atėmimo bausmė. Vyras nuteistas už akių. Jis šiuo metu Ukrainos pusėje kovoja su jo šalį užpuolusia Rusija.Naujausias „Moterų technologijų srityje barometras” parodė, kad į informacinių technologijų krypčių studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose šiemet įstojusių moterų skaičius susitraukė 14,5 proc.Seime vyksta Ateities komiteto organizuoti diskusija „Litvinizmas: kilmė, įtaka ir iššūkiai baltarusių ir lietuvių santykiams“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Soros – vienas seniausių kultūrinių augalų. Lietuvoje, kur žemdirbystė įsitvirtino vėliau, nei kitur Europoje, soros buvo auginamos daugiau kaip tris tūkstančius metų.Nors pastaraisiais šimtmečiais jas buvo išstūmę miežiai, rugiai ir kviečiai, soros, kaip ir kiti senieji augalai, grįžta. Šerytė, burnotis, judra, rietmenė, sora – šie žodžiai vėl leidžia šaknis mūsų kalboje.Šiuos metus Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja yra paskelbusi Tarptautiniais sorų metais. Taip siekiama atkreipti dėmesį į svarbų jų ekologinį tvarumą ir maistinę naudą.Vilniaus universiteto bioarcheologė dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen vadovauja tyrimų projektui „Praeities ir ateities sorų keliai“. Ji mano, kad žinios apie senųjų augalų įvairovę ir jų plitimą yra naudingos kuriant klimatui jautrios mitybos strategijas. „Tai bus aktualu kai keičiasi klimatas ir pasaulyje žemdirbystei trūksta vandens“, – pažymi mokslininkė.Apie senųjų augalų sugrįžimą ir ateities duoną pasakoja Audra Girijotė.

2023 m. mirė garsus čekų ir prancūzų rašytojas Milanas Kundera. Pastaruoju metu lietuvių kalba pasirodė keli nauji čekų literatūros kūriniai, o netrukus leidykla „Phi knygos“ išleis jau antrąjį čekų filosofo Jano Patočkos knygos vertimą: „Platonas ir Europa“. Vieną giliausių santykių su čekų kultūra ir intelektualine tradicija yra išvystęs lietuvių poetas, rašytojas, vertėjas Almis Grybauskas. Į lietuvių kalbą jis yra išvertęs Patočkos, Vaclavo Havelo, M. Kunderos, J. Hašeko ir kitų čekų rašytojų kūrinius. Jis taip pat daug metų dėstė Čekijoje, gyveno Prahoje 1987-1990 m., bičiuliavosi su čekų disidentais ir intelektualais. Laidoje A. Grybauskas dalinasi savo turtingais prisiminimais ir unikaliomis patirtimis. Pokalbio metu taip pat gvildenami klausimai apie literatūros ir politikos santykį, disidentinės veiklos prasmę, Lietuvos ir Čekijos panašumus bei skirtumus.Ved. Simas Čelutka

Vienas didžiausių Lietuvos politinės minties palikimų – pilnutinės demokratijos, organiškos valstybės ir nepasaulėžiūrinės politikos idėjos. Kas yra pilnutinė demokratija ir kuo ji skiriasi nuo kitų demokratijos sampratų? Ar politika išties gali būti nepasaulėžiūrinė, nesurišta su vertybiniais ar ideologiniais principais? Koks yra politikos tikslas? Ar Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina ir Juozas Girnius buvo utopistai? Kaip lietuvių mąstytojų idėjos sąveikavo su tarptautiniais kontekstais ir kitų žymių XX a. filosofų idėjomis? Apie tai – pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto Istorijos ir Filosofijos fakultetų dėstytoju dr. Laurynu Peluričiu ir filosofu, Mykolo Romerio universiteto ir Europos humanitarinio universiteto profesoriumi dr. Povilu Aleksandravičiumi. Pokalbio atspirties taškas – neseniai pasirodžiusi L. Peluričio ir P. Aleksandravičiaus knyga „Tarp įsitikinimo ir atvirybės: pilnutinės demokratijos ištakos, kontekstai ir perspektyvos“.Ved. Simas Čelutka

Kas penktas Lietuvos gyventojas svarsto kurti verslą, rodo SEB banko inicijuotas tyrimas. Alytaus apskrityje statistika panaši, bet yra esminis skirtumas. SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorės Rūtos Gucu komentaras.

Lietuvos kariuomenė sako nefiksuojanti padidėjusių grėsmių pasienyje su Baltarusija dėl to, kad režimas prie sienos dislokavo mažiausiai 10 tankų. Tuo metu baltarusių pasieniečiai, nelegaliai Latvijos sieną kertantiems migrantams, siūlo šaunamųjų ginklų, sako Latvijos valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas generolas Guntis Pujatas.Sprendžiant Lietuvos demografines problemas, ekspertai siūlo šį klausimą pavesti spręsti Aatskirai institucijai. Siūloma, kad joje esantys ekspertai skirtų dėmesį gimstamumo skatinimui, emigrantų susigrąžinimui, spręstų, kaip tvariai į šalį prisikviesti darbo jėgos iš užsienio. Seime vykusį Ateities komiteto posėdį stebėjo ir reportažą parengė Justas Buivydas.Kokios pardavėjų nuotaikos, ką žmonės perka Velykų stalui, ar kainos neatbaido pirkėjų?Beveik tūkstantį pareigūnų turinčią, strateginius Lietuvos objektus saugančią Viešojo saugumo tarnybą ketinama paversti Lietuvos policijos padaliniu. Tarnyba toliau išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi ir karo atveju negalėtų vykdyti policijos funkcijų.Kiek šiais metais pabrango valgiai ant Šv. Velykų stalo?Švedija pranešė išduodanti Turkijai jos pilietį. Asmenų išdavimas yra vienas pagrindinių Turkijos reikalavimų Švedijai, kad būtų ratifikuota Stokholmo narystė NATO.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kokios kokybės keliai būtų Ukrainoje, jei nebūtų korupcijos? Šis ukrainiečių projektas - šių metų STT surengto hakatono nugalėtojas.Kadaise 180 kg svėrusi Gabija Masionytė artėja prie savo tikslo - numesti 100 kg. Anksčiau instagrame tik sau fiksavusi šią kelionę, dabar Gabija su sekėjais dalijasi savo istorija, patarimais ir receptais.Rytoj per LRT pasirodys dokumentinis filmas “Ateities istorija. Lietuva”, skirtas šalies universitetų 100-mečiui. Apie tai - pokalbis su filmo režisiere Giedre Genevičiūte.Garsus grafičių kūrėjas Banksy Rusijos niokojamoje Ukrainoje neseniai paliko savo piešinių. Ką gatvės menas reiškia konfliktų akivaizdoje? Pokalbis su gatvės meno tyrinėtoja Laima Nomeikaite.Ved. Karolina Panto

Dzūkai – svetingi žmonės. Keliauti po Alytaus r. kviečia kultūros specialistė Laimutė Zavistauskienė.Kurnėnų perlas – „amerikoniška“ mokykla. Amerikos lietuvio Lauryno Radziukyno fundacija pakeitė kaimo vaikų gyvenimą.Balkūnų kaime galima aplankyti Antano Žmuizdzinavičiaus sodybą-muziejų. Klėtyje įengtas klojimo teatras, kuriame dar ir šiandien vyksta mėgėjų teatro festivalis „Kaimo liktarnia“.Totorių paveldas – mečetė Raižių kaime.Butrimonys išgyvena renesansą. Miestelio seniūnas Andrius Karlonas pasakoja apie vienintelę Lietuvoje trikampę aikštę, sūkurinį fontaną, žydų, totorių ir lietuvių paveldą, statomą Trijų tautų muziejų, supažindina su naujais verslais bei veiklomis.Kristina ir Vidmantas Marčiulynai atidarė krautuvėlę „Ateities rojus“. Vieta, į kurią mielai užsuka ne tik vietiniai, bet ir svečiai.Butrimonių pakraštyje Indrė ir Žygintas Senūtai įkūrė sodybos kepyklėlę „Žygindra“ ir kepa šakočius, vykdo edukacijas.Plasapninkų kaimo sodyba kvepia levandomis, rugine duonuke. Iš krosnies traukiamos dzūkiškos šiuškės svečius sodina prie stalo. Gera nuotaika pasirūpina Ina ir Petras Kaškonai.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Penktadienį Šimonių girios bendruomenė kartu su asociacija „Gyvo Žalio” Mikierių girininkijoje surengė pasitarimą dėl Šimonių girios ateities vizijos. Į jį susirinko kelios dešimtys žmonių: miškininkai, vietos bendruomenių ir nevyryriausybinių organizacijų atstovai, saugomų teritorijų tarnybos ir Aplinkos ministerijos specialistai, politikai ir kitų suinteresuotų grupių atstovai.Kas paskatino tokį pasitarimą surengti ir kaip jame atsispindėjo dar neatsakyti Nacionalinio miškų susitarimo klausimai?Monikos Peldavičiūtės nuotrauka

Laukėt, laukėt ir sulaukėt! Dar vienas Space n Time epizodas, kuriame skambinom į NASA pakalbėt su antru svarbiausiu žmogumi JWST misijoje John Durning.  Pakalbėjome apie naujojo, brangiausio teleskopo savybes, kokias dar nematytas nuotraukas teleskopas galės atlikti, apie technologijas, kurios dar nebuvo išrastos kuriant teleskopą. Taip pat palietėm ir tamsųjį NASOS egzistavimo etapą. INSTAGRAM:https://www.instagram.com/goda_raibyte/?hl=enhttps://www.instagram.com/mantasgm/?hl=enContribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaSupport the show

Užsienio bendradarbių rubrikoje - pasakojimas iš radijo dienų Švedijoje. LRT radijo departamento vadovas Giedrius Masalskis.Kino bendruomenė džiaugiasi, kad prieš kelerius metus mirusio kino operatoriaus Audriaus Kemežio atminimas išliks išsaugotas. Jie ypač dėkingi režisierei Giedrei Beinoriūtei, kuri surinko daugybę linksmų, liūdnų, stebinančių istorijų ir sudėjo jas į labai gražią knygą „Kino operatorius Audrius Kemežys: akimirksnis spalvoms suderinti“. Kokių pamokų lieka tiek kino bendruomenei, tiek ir likusiems, nieko bendra su kinu ar vaizdo menu neturintiesiems?Inžinerinės krypties specialistų trūkumas Lietuvoje priartėjęs prie kritinės ribos. Anot kai kurių ekspertų, nesiėmus veiksmų tai gali tapti rimta kliūtimi ekonomikos augimui po COVID19 pandemijos ir Rusijos pradėto karo Ukrainoje sukeltų turbulencijų. Ką daryti, ir kaip sudominti inžinerija? KTU Elektros ir Elektronikos fakulteto dekanas Algimantas Valinevičius, Kauno technikos kolegijos lektorius Paulius Vitonis, agentūros KAUNAS IN verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas.LRT faktai: pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Jurga Bakaitė.Auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

Kaip užbaigti COVID-19 krizę ir kokios strategijos laikytis ateityje? Apie tai šiandien kalbės pasaulio lyderiai rengiamame viršūnių susitikime.Ar reikėtų žmonėms už žiaurų elgesį su gyvūnais neleisti jų laikyti? Apie tai kalbėsime rubrikoje „Aktualus klausimas“.Apie galimą NATO plėtrą karo Ukrainoje kontekste ir Vakarų karinio aljanso veikimo principus. Suomijos prezidentas, tikėtina, šiandien, turėtų paskelbti savo poziciją dėl šalies narystės Aljanse.„Verslo laike“ apie šeimos verslus. Pastaruoju metu stebima, kad jų kuriasi vis daugiau.Šią savaitę Rusijoje minėta Pergalės diena kasmet pažeria propagandinio turinio apie Lietuvą, pažymi ekspertai. Kas naujo šiais metais? Apie tai rubrikoje „LRT faktai”.Sostinėje verslo centrą valdantys Ukrainos verslininkai, turintys sąsajų su Viktoru Janukovyčiumi ir Viktoru Medvedčuku, LRT žiniomis, siekia parduoti biurų pastatą. Ekspertų nuomone, taip esą bandoma išvesti pinigus iš Lietuvos, nes baiminamasi galimų sankcijų. Išsamiau istoriją analizuoja LRT tyrimų skyrius.Ved. Darius Matas

Klimato kaita į mūsų kasdienį gyvenimą pradėjo veržtis maždaug prieš 30 metų. Tai paveikė kultūrinį, politinį, verslo ir, žinoma, paprastų žmonių gyvenimus. O 2017 metais JAV psichologų asociacija pirmą kartą apibrėžė terminą „ekologinis nerimas“.Kuo šis nerimas ypatingas? Ar Lietuva jaučia ekologinio nerimo padarinius? Kodėl būtent ekologinis nerimas lems ateities konfliktus tarp įvairių žmonių grupių?Dvylika punktų apie ekologinį nerimą su aplinkos psichologe Dovile Šoryte.Ved. Ignas Klėjus

Naujausioje laidoje vaizduotė liejasi per kraštus!Kaip atrodytų tavo pusryčiai po 100 metų? Gal domintų 3D printeriu atspausdinti veganiški lašiniai? Laboratorijoje užauginta cruelty free vištiena? Glotnutis su dumbliais ir svirpliais? O gal maistą eitum nusiskinti iš miesto požemių, kur kartu su kaimynais auginat salotas? Naujausioje laidoje apsvarstome, kaip galėtų atrodyti ateities maistas, kuris padeda kovoti su klimato kaita. Įdomiausia tai, kad nemažą dalį šių išvardintų patiekalų jau gali paragauti!Patinka tai ką darome? Mus gali paremti: www.contribee.com/ispakuotaNuo šiol, remdami mus Contribee platformoje tampate privačios grupės dalimi bei gaunate naujausias podcasto serijas anksčiau nei kiti! Didžiulis ačiū laidos iliustratorei Renatai Krasovskajai ir garso režisieriui Pranciškui Brazdžiūnui._Šią laidą įrašėme bendradarbiaudami su kolegomis Pasaulio pilietis / Globalcitizen.lt akademijoje. Pasaulio Pilietis – tai socialinis tinklas jaunimui, skirtas informuoti ir diskutuoti apie globalius iššūkius ir jaunimo vaidmenį jų sprendimo procese. #DEARProgramme #OurFoodOurFuture- Ši tinklalaidė buvo parengta, remiant Europos Sąjungai. Už jos turinį yra atsakinga VšĮ Pasaulio piliečių akademija, ir Europos Sąjunga neatsako už galimą joje pateiktos informacijos naudojimą.Support the show (https://www.patreon.com/ispakuota)

"Ieva x Nerijus" #6 - su Ieva Mackevičiene ir Nerijumi Mačiuliu! www.youtube.com/negyvaseteris www.instagram.com/negyvaseteris