Podcasts about ateities

Šiandien ir rytoj Alytuje vyksta jau 6-tasis atviros architektūros savaitgalis „Pastatai kalba“. Projektas jau aplankė Panevėžį, Palangą, Šiaulius, Druskininkus ir Klaipėdą, kur miestų gyventojus ir svečius supažindino su kasdienybėje lankytojams neprieinamais architektūriniais objektais bei jų istorija. O šiemet „Pastatai kalba“ lankosi Alytuje.„Norėčiau, kad žmonės suprastų, kiek Lietuva daug pasiekė, kaip modernios technologijos išsivystė per pastaruosius keliasdešimt metų“, – sako dizaineris Justinas Dadonas, vienas iš Istorijų namų parodos „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“ kūrėjų. Nuo ko prasidėjo Lietuvos aukštųjų technologijų istorija? Kaip akcentuoja parodos autoriai, ne nuo įrenginio, mikroschemos ar laboratorinio proceso, o nuo žmogaus.Medvelakio Palangoje iškilo betoninė berniuko, beriančio į knygą raides, skulptūra. Netoliese esančioje beveik tūkstančio kvadratinių metrų uždaroje erdvėje duris už pusmečio turėtų atverti smėlio skulptūrų parkas.Pasaulio kultūros apžvalgoje – dėmesys Rytų Vokietijos regionui. Saksonijos-Anhalto žemės rinkimus žymia persvara laimėjo partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Afd savo rinkiminėje programoje žadėjo kultūros revoliuciją.„Jei nori būti žymiu skulptoriumi ar tapytoju, didžiausia palaima tavęs lauks Dusetose; jei teatralu – Kuliuose; jei rašai romanus ir esė – geriausia keliauti į Anykščius; o jei nori būti kompozitoriumi ar garso menininku, kuris pritaptų prie tarptautinių kūrėjų srauto, – ruoškis ilgai kelionei į Kintus“, – sako sociologas Liutauras Kraniauskas, parengęs komentarą apie kūrybinio genijaus slinktį į kaimą.„Kadangi nemoku kurti muzikos, kuriu ją per vaizdus – renkuosi spalvas, tūrius“, – taip apie savo kūrybą kalba kompozitoriumi pokalbyje save pavadinęs skulptorius, instaliacijų kūrėjas Žilvinas Landzbergas. Šią savaitę Dailininkų sąjungos galerijoje Vilniuje atidaryta jo personalinė paroda „Labas rytas“, kviečianti žiūrovą į netikėtomis medžiagomis atpasakotą kelionę iš nakties į aušrą. Kaip jo kūriniuose panaudotas skalbinių baliklis, sovietmetį menantis sūriui vynioti skirtas popierius ir kaip kūrėjas, „išgirdęs“ erdvės tonaciją, komponuoja savo parodos takelį?Kaunas turi daug titulų, vienas jų – porceliano miestas. Kaulinio porceliano miestas. Rubrikos „Sėskim ir pakalbėkim“ herojus keramikas, kuratorius ir pedagogas Remigijus Sederevičius kviečia praverti senos indaujos duris, joje susirasti „Jiesios“ servizą ir, užsiplikius arbatos, pasiklausyti pasakojimo apie šią materiją, jos diktuojamas temas bei simpoziumų Kaune tradiciją. O po laidos keliauti į Šančius, kur ką tik atidaryta tarptautinė porceliano paroda „Translucens“.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. aut. A. Bėkšta / Lietuvos nacionalinis muziejus

Iki rugsėjo 15 d. Šiluvoje vyksta didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai dar vadinami Šilinėmis.Kaip veiksmažodžiai, nurodantys valią kito žmogaus veiksmams, sudaromi skirtingose kalbose, tiksliau – lietuvių, latvių, lyvių ir estų? „Kalbos ryte“ domėjosi Gabrielė Kloniūnaitė.Tarptautinis Kauno kariljono muzikos festivalis jau dešimtą kartą kvietė pasiklausyti vieno sudėtingiausių muzikos instrumentų pasaulyje. Dešimtyje koncertų pasirodė Lietuvos, Lenkijos, Belgijos, Italijos ir Japonijos atlikėjai. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Šiemet tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ savo 20-metį pasitinka kartu su festivalį kūrusiais menininkais, kviesdamas kalbėti apie pasaulio trapumą. Festivalio maršrutai rugsėjo 9–spalio 7 d. sudėlioti uostamiestyje ir Vakarų Lietuvos miestuose. Apie pradžią ir šiuos laikus su pašnekovais kalbasi Agnė Bukartaitė.Valstybinis ansamblis „Lietuva“ paskelbė, kad beveik du dešimtmečius ansamblio meno vadovu dirbusį Giedrių Svilainį keičia režisierė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė.Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) Istorijų namuose atidaroma paroda „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“. Joje pirmą kartą kaip vientisas pasakojimas pristatoma penkių sričių: lazerių, biotechnologijų, informacinių technologijų, kosmoso ir robotikos – raida Lietuvoje.Rokiškyje prasideda tarptautinė meno rezidencija „ArtRo“. Šiemet rezidencijoje dėmesys skiriamas kanklėms. Rezidencijoje susitiks kūrėjai iš Lietuvos, Latvijos ir Švedijos.Ved. Marius Eidukonis

Šių metų beveik 25 tūkstančių užsieniečių įdarbinimo kvota išnaudota. Vežėjų asociacijos sako, kad jos skubiai nepadidinus, Lietuva praras šimtus milijonų pajamų. Tačiau profsąjungos rodo pirštu: atvežti darbuotojai kartais gyvena nežmoniškomis sąlygomis ir būna išnaudojami. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiemet kvotos didinti neplanuoja, o kitąmet svarsto ir mažinti.Ar reikia didinti užsieniečių įdarbinimo kvotą? Diskusija LRT Aktualijų studijoje šiandien/rytoj po 9 valandos žiniųLaidoje dalyvauja Migracijos departamento direktorė Indrė Gasperė, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas, Lietuvos profesinių sąjungų aljanso vadovas Audrius Cuzanauskas, Seimo nariai Modesta Petrauskaitė ir Matas Maldeikis.Ved. Liepa Želnienė

Kodėl Švedijoje, Stokholme, ketinama uždaryti Viduržemio jūros bei Rytų Azijos muziejus?Valstybiniame Šiaulių dramos teatre režisieriaus Gyčio Padegimo spektaklio „Molė Svini“ premjera.„No Shoes“ teatro įkūrėjai Ieva Jackevičiūtė ir Raimondas Klezys Biržuose organizuoja pirmąjį festivalį vaikams ir jaunimui „Kiemas“.Po teismo sprendimo panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimą nukelti sostinės centre esantį Salomėjos Nėries paminklą kyla klausimas, kodėl taip dažnai įsiveliama į istorinės atminties karus?Panevėžyje šalia „Stasys Museum“ bus atidarytas „Miesto pokyčių paviljonas“.Tarptautinio architektūros ir dizaino festivalio BIG SEE laureatu gyvenamųjų namų kategorijoje tapo architekto Artūro Mažeikos ir dizainerės Tomos Bačiulytės projektas „Žalio kiemo namas“.Ved. Marius Eidukonis

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai kviečia siųsti jiems informaciją apie medžių alėjas Lietuvoje. Kartu su partneriais vykdomas projektas „Medžių alėjų išsaugojimas biologinei įvairovei Kuržemėje ir Šiaurės Lietuvoje“, renkami duomenys ir apie kitų regionų alėjas. Laidoje „10-12“ – dr. Indrė Ruškytė, VDU Žemės ūkio akademijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, ir Kšištofas Godvodas, VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto docentas, nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas.Ved. Ignas Andriukevičius

„Pirmą kartą per šį karą priešo pozicija buvo užimta naudojant tik dronus ir antžeminius robotus, be karių dalyvavimo. Okupantai pasidavė į nelaisvę, o ši operacija buvo įvykdyta be pėstininkų dalyvavimo ir be nuostolių iš mūsų pusės“, – taip pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, ukrainietiški robotai per tris šių metų mėnesius įvykdė daugiau nei 22 tūkst. misijų ir tiek kartų buvo išvengta rizikos kariams.Laidoje dalyvauja: „Blue/Yelow“ vadovas Jonas Ohmanas, Kauno technologijos universiteto prof. dr. Andrius Vilkauskas, Fizinių ir technologinių mokslų centro direktoriaus pavaduotoja inovacijoms ir plėtrai dr. Reda Nausėdaitė, Karo akademijos dėstytojas, ginkluotės ekspertas Artur Plokšto.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Katastrofa, kuri plečiasi Artimuosiuose Rytuose, turi labai tamsią istoriją. Iš dalies ją kursto religinio tikėjimo iškraipymas ir pajungimas politiniams bei ideologiniams tikslams. Plačiau - vedamojo skiltyje.Kaip nepaversti religijos politiniu ir ideologiniu įrankiu ir kitos naujo „Artumos“ numerio temos – pokalbyje su žurnalo vyriausiuoju redaktoriumi Dariumi Chmieliausku.Užsienio spaudos apžvalgoje Giedrius Tamaševičius supažindins su paskirtuoju Lodzės arkivyskupu, turinčiu Vatikano Robin Hudo pravardę.„Krikščioniškos minties puslapis“: Laurence Freeman „Širdies ugdymas“ - apie tai, kokia bus ateities religija.Kun. Mozė Mitkevičius apie Gavėnią ir sukūrimą (2 dalis).Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laimę netraukyti vabalams kojų“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Paskutinis dvidešimto amžiaus dešimtmetis Lietuvoje – tai ne tik politinis ir ekonominis lūžis, bet ir išsilaisvinusios vaizduotės sprogimas. 1987–1998 m. po dešimtmečius galiojusių draudimų vėl pradėti dalinti sklypai individualiai statybai, o svajonė apie nuosavą namą tapo nepriklausomybės ir naujos tapatybės simboliu. Tūkstančiai žmonių statė patys, su architektais ar be jų, skolinosi idėjas, improvizavo, eksperimentavo ir taip kūrė naują Lietuvos priemiesčių veidą. Nuo pilaičių ir „dvarų“ iki postmodernistinių eksperimentų – šio laikotarpio architektūra šiandien dažnai vertinama ironiškai, kartais vadinama „kolūkiniu baroku“, tačiau iš tiesų ji pasakoja daug gilesnę istoriją. Šiandien laidoje „Žmogus ir miestas“ bandysime pažvelgti į devintojo dešimtmečio individualius namus kaip į svarbų kultūros fenomeną ir ateities paveldą. Laidos svečias – muziejininkas, architektūros istorikas Nojus Kiznis.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

NAUJAS EPIZODAS!(EP#86)Jeigu norite palaikiti ši podkasta (Ačiū!!):Support: https://www.patreon.com/c/bmatke Svetaine: www.bmatke.comRemejas: www.proballers.com"Kuze":Mindaugas Kuzminskas – vienas universaliausių savo kartos Lietuvos krepšininkų, galintis žaisti tiek lengvojo, tiek sunkiojo krašto puolėjo pozicijose. Profesionalo karjerą pradėjo Lietuvoje, vėliau ryškiai atsiskleidė atstovaudamas Žalgiris, su kuriuo tapo LKL čempionu ir įgijo svarbios Eurolygos patirties.Didelį karjeros šuolį padarė Ispanijoje, rungtyniaudamas Unicaja Málaga – ten tapo vienu komandos lyderių ir stabiliai žaidė Eurolygoje. 2016 m. išvyko į NBA, kur vilkėjo New York Knicks marškinėlius. Nors NBA etapas nebuvo ilgas, jis tapo svarbia patirtimi tarptautinėje arenoje.Vėliau Kuzminskas rungtyniavo aukšto lygio Europos klubuose, tarp jų – Olympiacos, taip pat atstovavo Lietuvos rinktinei Europos ir pasaulio čempionatuose, pasižymėdamas energija, universaliu žaidimu ir profesionalumu.Šiame epizode atvirai kalbėjome apie trenerio Jono Kazlausko aurą ir lyderystę, sporto psichologijos svarbą aukščiausiame lygyje, ryšį tarp žaidėjo ir trenerių bei aiškių lūkesčių reikšmę, ypač skautingo darbuose....ir daug kitu asmeniniu temu.Epizodo pabaigoje Mindaugas pasidalijo planais po karjeros – svarsto tapti agentu ir likti arti krepšinio, padedant jauniesiems žaidėjams.Temos :00:00 Mindaugas Kuzminskas – Intro3:40 Karjeros iššūkiai ir „atsidaužimas į sienas“7:20 Jono Kazlausko aura ir trenerio lyderystė12:00 Asmenybės branda profesionaliame krepšinyje18:30 Sporto psichologija aukščiausiame lygyje25:50 Spaudimas, pasitikėjimas savimi ir vidiniai pokalbiai30:40 Žaidėjo ryšys su treneriais ir trenerių vaidmuo36:00 Taktika, skautingas ir pasiruošimas rungtynėms48:30 Medicinos personalas ir traumos sporte50:40 ProBallers.com ir krepšininko įvaizdis55:30 Karjeros Lietuvos rinktinėje pabaiga58:10 Sprendimas baigti profesionalo karjerą1:01:30 Naujos karjeros kryptys po krepšinio1:04:45 Investicijos ir finansinis raštingumas sportininkams1:07:33 ATOs

Seimo narys „aušrietis“ Tomas Domarkas praėjusį rudenį apklaustas kaip liudininkas byloje dėl užkastų pavojingų atliekų. Jos aptiktos politiko tėvui priklausančiame sklype Plungės rajone, o įtarimai tyrime pareikšti keliolikai esamų ir buvusių bendrovės „Redus LT“ darbuotojų.Aktualus klausimas. Dalis politikų ir aplinkosaugininkų sako, kad Seime svarstomos Miškų įstatymo pataisos leis tik labai nedaug miškų geriau apsaugoti. Tuo metu kita dalis politikų ir miškų savininkų sako, kad dėl papildomos miškų apsaugos Lietuva neteks dešimčių milijonų eurų pajamų. Kas svarbiau – miškai ar iš jų gaunamos pajamos?Knygą apie Gintautą Palucką ir jo aplinką pristantys Andrius Tapinas ir Šarūnas Černiauskas sako, kad dar toli gražu neatskleisti aukščiausių šalies vadovų ryšiai su įtartinais verslininkais.Vis daugiau gyventojų piktinasi kelyje Vilnius-Utena įrengtomis horizontaliomis apsaugos juostomis, kurių tikslas – apsaugoti vairuotojus nuo į kelią išbėgančių gyvūnų. Į LRT RADIJĄ kreipusis moteris sako, kad, patekusi ant tokios juostos, susilaužė riešą, o kiek anksčiau ant tokios juostos užlipęs žirgas nusilaužė kojas. Ar viskas gerai su šiomis apsaugos juostomis ir ką daryti, kad nenukentėtų nei žmonės, nei gyvūnai?Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba informuoja, kad pastaraisiais metais vaistų tiekimo sutrikimų sumažėjo. Tačiau jau ketvirtas mėnuo, kaip stinga vaistų krūties vėžiui gydyti. Jų reikia penkiems tūkstančiams moterų. Kodėl?Ved. Edvardas Kubilius

Keturios Lietuvos aukštosios mokyklos – Vytauto Didžiojo, Vilniaus ir Klaipėdos universitetai bei Kauno kolegija įkūrė konsorciumą siekiant spręsti mokytojų trūkumo problemą. Kokia šių aukštųjų mokyklų vizija pritraukiant studentus rinktis pedagogikos studijas?Šiemet Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedra švenčia 95-metį. Šia proga Panevėžyje pristatoma paroda „Daugiabalsė žemė“, kurioje susitinka naujausia studentų ir dėstytojų kūryba.Nacionalinio architektūros instituto vadovas Kęstutis Kuizinas įsitikinęs, kad nauja institucija bus ne tik muziejinė erdvė, bet ir kritinį mąstymą formuojanti kūrybinė laboratorija.Ved. Donatas Šukelis

Sliepišiškio kaime, Anykščių rajone, ūkininkaujanti Senvaičių šeima valdo du skirtingus ūkius. Pieno sektoriaus krizė privertė Vytautą ieškoti alternatyvų ir imtis mėsinių galvijų auginimo, o Jurgita tęsia kovą dėl pieno ūkio išlikimo.Kiekviena susikūrusi kaimo bendruomenė savo planus ir ateities viziją orientuoja į daugelio kaimo žmonių norus ir galimybes. Ne išimtis ir Kauno rajono Margininkų bendruomenė. Jos nariai prie įvairių projektų įgyvendinimo prisideda kas kuo gali: darbu, lėšomis, racionaliais pasiūlymais. Aktyvus bendruomenės narys ūkininkas Audrius Banionis ne tik siūlo, bet ir savo lėšomis padeda įgyvendinti sumanymus. Čia gyvenantiems žmonėms ypač rūpi jų teritorijoje esančių kultūros paveldo objektų išsaugojimas.COVID-19 pandemijos metu sparčiai augusi internetinė prekyba paliko ryškų pėdsaką ir Lietuvos žemės ūkyje. Šiandien sėklinių bulvių rinkos lyderis P. Vasiliausko šeimos ūkis prekybą vykdo internetinėje parduotuvėje. Užsakymus pirkėjai suformuoja patys, bulvių atrinkimą bei pakavimą atlieka robotai. Modernios technologijos leido ūkiui visiškai suvaldyti sertifikavimo, prekių apskaitos, pristatymo organizavimo procesus. Apie tai pasakoja R. Gikarė, ūkio internetinės platformos sumanytoja.Ved. Kristina Toleikienė

Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos skambutis kaimo vaikus pakvietė 1936 metais. Modernios mokyklos ir kitų statinių statybas finansavo po studijų Jungtinėse Valstijose apsigyvenęs Kurnėnų kaime gimęs ir augęs Laurynas Radziukynas. Praturtėjęs verslininkas nepamiršo gimtų vietų, kaip teko per pusnis į mokyklą klampoti su medinėmis klumpėmis. Tuomet apie naują amerikonišką mokyklą „Lietuvos aidas“ rašė: „Kurnėnų mokykla it bažnyčia su bokštu. Vietos gyventojams atrodo savotiška ir neįprasta jų akiai, bet ji yra prabangiška, gerai įrengta, su visais patogumais. Didžiulė gimnastikos salė, erdvios klasės, patogūs mokytojams butai ir kambariai, vonios, vandentiekis daro šią mokyklą vienintelę Lietuvoje“2017 m. susirinkę buvę mokyklos mokiniai Bonifacas Valūnas ir sūnus Saulius, ilgametė direktorė Antanina Urmanavičienė vaikščiojo po akyse nykstančią mokyklą ir su ašaromis akyse akino kuo greičiau pradėti jos rekonstrukciją.Alytaus rajono garbės pilietis dr. Kazimieras Sventickas anuomet sakė: „Tai buvo ypatingai moderni mokykla. Įsivaizduokime, iš mėšlinos trobelės ateina vaikas ir jam atsiveria langas į visiškai kitą gyvenimą. Čia buvo ugdoma ateities Lietuvai inteligentų karta“Šiandien Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas – kultūros paveldo objektas. Lauryno Radziukyno mokykla rekonstruota, ją galima lankyti, vyksta edukacijos, renginiai. Pasakoja Kurnėnų Lauryno Ivinskio mokyklos kultūrinės veiklos organizatorė Rasa Navakauskienė.Lauryno Radziukyno šeima draugavo su netoliese gyvenančiais Žmuidzinavičiais. Miroslavo seniūnijoje, Balkūnų kaime gimė ir augo dailininkas Antanas Žmuidzinavičius. Sodybos istoriją prisimena kraštotyrininkas Jonas Juravičius.Istorinis Punios miestelis. Laimutė Žūsinienė, buvusi istorijos mokytoja, o šiandien bendruomenės „Punios ainiai“ pirmininkė dalijasi mintimis apie artėjančias šventes ir laukia svečių.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pasak naujos kartos tendencijų analitikės Odetos Jacės, kalbėti apie mados ateitį vienaskaita negalima, mat ateičių scenarijų - gausu. Tiesa, daugelyje jų pinasi tos pačios tvarumo, virtualybės ir sąmoningo vartojimo prognozės, tik geras klausimas, kurios inovacijos iš tiesų prigis, o kurių savo kasdienybėje taip ir neprisijaukinsime.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Rokiškio krašto muziejuje atidaroma tarptautinė parodą „Vytis ir Lelija“, kurioje pirmą kartą Lietuvoje bus pristatyti unikalūs popiežiaus Pijaus IX bulės „Ineffabilis Deus“ albumai.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Nenado Veličkovićo romaną „Sachibas. Impresijos iš depresijos“ ir estų rašytojo, akademiko Reino Raudo knygą „Tobulo sakinio mirtis“.Vilniuje prasideda 9-asis šiuolaikinės operos festivalis NOA.Lietuvoje auga susidomėjimas ispanų kalbos mokymusi. Nuo 2026 m. šią kalba bus galima rinktis kaip pirmąją užsienio kalbą. Ar Lietuva pasirengusi užtikrinti šios kalbos mokymą?Valstybiniame Šiaulių dramos teatre – antroji sezono premjera. Tai režisieriaus Jokūbo Brazio spektaklis „Icarus machine“, kuriame dekonstruojamas Dedalo ir Ikaro mitas.Lietuvoje pristatomas Ukrainos karo archyvas. Tai skaitmeninė platforma, kurioje renkama ir saugoma medžiaga apie Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.Šiandien laukia LRT KLASIKOS užsakymu Justinos Repečkaitės sukurto kūrinio „Millefleur“ premjera.Ved. Marius Eidukonis

Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos taryba šiandien susirinko į uždarą posėdį, kuriame aptariamos politines aktualijas, svarbiausius darbus artimiausiu laikotarpiu bei diskutuojama dėl koalicijos ateities. Kokių sprendimų galima tikėtis?Jungtinių Valstijų prezidentas pagrasino Kinijai įvesti 100 procentų muito mokesčius ir įvesti ribojimus svarbiai programinei įrangai šalyje. Apie tai pranešta po to, kai Kinija paskelbė eksporto ribojimus retiesiems žemės mineralams.Medikai prognozuoja, kad iki 2050-ųjų dėl nepagydomų ligų gali mirti apie 50 milijonų žmonių. Pagrindinė to priežastis – netinkamas antibiotikų vartojimas.Šių metų Mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje – Švėkšnoje – šį savaitgalį šurmuliuoja tradicinis moliūgų festivalis „Mes už šviesą“.Kauno „Žalgiris“ iškovojo trečiąją pergalę Eurolygoje.Ved. Paulius Selezniovas

Įtariami pirmieji Lietuvoje mėlynojo liežuvio ligos atvejai: žmogui nepavojinga, bet ūkiuose būtinas atidumas. Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovo, šiuo metu tiriami 5 įtarimai dėl ligos. Mėlynojo liežuvio ligą perneša mašalai. Gauti tyrimų rezultatai pieninių galvijų bandose Tauragės rajone ir Prienų rajone parodė galimus šios ligos atvejus. Jeigu ES referentinėje laboratorijoje bus patvirtinti ligos atvejai, tai bus pirmas šios ligos protrūkis Lietuvoje. Tyrimų rezultatai turi paaiškėti kitą savaitę.Vieno didžiausių aktinidijų ūkių Lietuvoje įkūrėjas Egidijus Marmakas sako, kad ši veikla patiems kantriausiems. Derliaus po pasodinimo gali tekti laukti ir 5 metus. Pats vyras džiaugiasi, kad pavyksta ne tik derliaus užsiauginti, bet ir perdirbimo galimybės plačios.Rubrika „Gamtininko komentaras“. Rudenį derlių sandėliuoja ne tik ūkininkai. Ateities miškų sėklas į saugyklas kaupia ir miškininkai. Plačiau apie tai, kokių medžių sėklų turime, o kokių stinga, papasakos Valstybinės miškų urėdijos Medelynų padalinio vadovas Egidijus Kaluina.Ved. Rūta Simanavičienė

Į posėdį susirinkę socialdemokratai aptaria Gintauto Palucko galimybes toliau eiti premjero pareigas. Ministras pirmininkas sulaukia vis daugiau klausimų dėl savo iš dalies valdomo verslo. Prezidento raginimu, klausimams atsakyti Paluckas turi dvi savaites.Su Rusija siejamas tinklas socialiniuose tinkluose siekė nuteikti europiečius prieš Ursulą von der Leyen, rodo tyrėjų paskelbtos ataskaitos. Kaip atrodė ši kampanija?Trys Lietuvos futbolo komandos šiandien žais pirmąsias UEFA konferencijų lygos atrankos antrojo etapo rungtynes.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ateities nuspėti neįmanoma, bet paspėlioti įdomu. O jeigu joje karas, virtęs žaidimu, su savo žiūrovais ir lažybomis, tačiau be jokių taisyklių?Ved. Aidas Puklevičius

2050-ieji - toli ar arti? Tai metai, kai pirmieji tūkstantmečio kartos atstovai išeis į pensiją, o technologijų ir dirbtinio intelekto pažanga mūsų įprastą kasdienybę gali būti paveikusi neatpažįstamai. Kaip atrodys darbas, laisvalaikis ir senatvė po 25 metų?Ateities spėlionės ir prognozės kartus su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto prof. Antanu Kairiu.Ved. Ignas Klėjus.

Mičigano universiteto pernai publikuotas tyrimas skelbia, kad maždaug trys ketvirtadaliai ligų, kuriomis serga žmonės, gali būti sukeltos zoonotinių virusų, kitaip tariant, žmonės užsikrėtė nuo gyvūnų.Nykstanti biologinė įvairovė, mažėjančios buveinės, intensyvi ūkinė veikla – vienos pagrindinių priežasčių, kodėl kyla infekcinių ligų protrūkiai. Keičiantis klimatui, vis daugiau šikšnosparnių ar virusus platinančių kraujasiurbių vabzdžių atsiduria ten, kur įprastai aptinkami nebuvo.Mokslininkai įspėja, kad ir tarp gyvūnų plintantys virusai gali turėti didelį poveikį pačiai biologinei įvairovei – dėl paukščių gripo itin sumažėjo jūrinių paukščių ir jūrų liūtų populiacija. Laidoje – daugiau apie zoonotinius virusus, galimas jų sukeltų ateities pandemijų grėsmes ir kaip tam reikėtų pasiruošti.Autorė Karolina Panto

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kaip istorijų pasakojimas gali padėti spręsti socialines problemas ar net politinius konfliktus?Žydų mokslo institutas YIVO šiemet mini 100-metį, šiai sukakčiai pažymėti Miglė Anušauskaitė sukūrė pašto ženklą.Kupiškyje pradėta tyrinėti karališkoji miesto istorija. Kaip prie to prisidėjo valdovų kelionės iš Vilniaus į Rygą?Anykščiuose savo veiklą pradeda Anykščių choras, sieksiantis suburti kuo daugiau anykštėnų meninei veiklai.Praėjusiais metais prie projekto „Profesionalaus scenos meno sklaidos tinklas Lietuvos regionuose“ prisijungusi aktorė Aušra Pukelytė pradėjo kelionę su savo mono spektakliu „Vuojaž, vuojaž“ po mažuosius Lietuvos miestelius.LRT KLASIKA tęsia pažintį su „Metų knygų rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart tai Viktorijos Daujotytės knyga „Kai rašai, nebijai. Autobiografiniai tekstai“.Jau artimiausiu metu didžiuosiuose festivaliuose Italijoje vis daugiau dėmesio bus skiriama Lietuvai. Kokie Lietuvos kultūros pristatymo planai Italijoje?Kaip architektūra ir dizainas gali padėti spręsti nelygybės problemas? Kalbamės su architektu, Italijos dizaino ambasadoriumi Lietuvoje Alessandro Scandurra, kurio projektas laimėjo „Ateities mokykla Ukrainai“ konkursą.Ved. Marius Eidukonis

Po Ukrainos rusai ieškos ir suras naujų taikinių, tačiau šiuo metu Maskvai nenaudinga pulti Baltijos valstybes, sako karybos ekspertas Darius Antanaitis.Ved. Deividas Jursevičius

Saudo Arabijoje pasibaigus Amerikos ir Rusijos susitikimui dėl Ukrainos ateities, Vašingtonas teigia siekiantis teisingo ir ilgalaikio sprendimo. Ukrainos ir Europos atstovų aptariant, kaip galėtų būti organizuojamos taikos derybos, nebuvo.Kokia situacija fronte šalia Pokrovosko? Ir kaip kariai vertina dabar vykstančias derybas?Dabar esam atsidūrę taške, kai slidinėjimo kalnuose atostogos turėtų būti masiškai keičiamos į karo traumos kursus. Taip sako Ukrainoje savanoriaujantis gydytojas Rokas Tamašauskas.Dalis medikų teigia, kad nėra tinkamai ruošiami dirbti karo sąlygomis.Elono Musko bendrovė pristatė savo naujausią dirbtinio intelekto modelį „Grok 3“, kuris, jo teigimu, yra „protingiausias dirbtinis intelektas žemėje“.Šiemet ketinama didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių stojant į slaugos studijas aukštosiose mokyklose. Taip Sveikatos apsaugos ministerija siekia sumažinti slaugytojų deficitą ir pritraukti daugiau jaunų žmonių rinkti šią profesiją.Įteikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą. „Sraigės“ skulptūrėlėmis bus apdovanoti Gamtos tyrimų centro mokslininkas Gintautas Vaitonis, leidyklos „Šviesa“ redaktorė Zita Šliavaitė, Užsienio reikalų ministerijos specialistė, redaktorė Vilija Kruopienė, Vroclavo universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centro vadovė, Vroclavo universiteto dėstytoja Tatjana Vologdina, Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus narė, Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jonas Vainauskas papasakojo, ką jis veikia Birštone, pasidalino dar niekur nematytais kadrais ir po 12 metų metė iššūkį Karoliui Tiškevičiui. Temos: Įžanga (0:00);  Kodėl svečiuojamės Birštone? (00:32); Krepšinio kelio pradžia Vilniuje ir kodėl Jonas netapo labai geru krepšininku? (02:05); Šešiolikmetis sporto vadybininkas (08:28); Pasitikėjimas, augimas ir liūtas tarp vilkų (17:06);  Ateities krepšinio prognozės ir pralaimėjimo normalizavimas (21:46); Rokenrolas krepšinyje (28:43); „Mes žaidėme taip, kaip gyvenome“ (30:56);  Bėgimas, maratono pažadas ir balansas tarp darbo ir gyvenimo (34:08); Etapai NKL ir Europos lygų klubuose (39:14);  Lietuvos „Rytas“ vs Golden State Warriors ir Vainausko santykis su Eurolyga (42:15); Metamas iššūkis Tiškevičiui (49:26).

Utenos kultūros centro lėlių teatras „Zuikis puikis“ mini savo 50-ies metų jubiliejų. Kas kūrė ir kuria lėlių teatrą Utenoje?Daugiausia savo pramone garsėjančioje Utenoje neseniai duris atvėrė kūrybinių rezidencijų centras „Rapolas“, miestą vis dažniau papuošia įvairūs kultūriniai akcentai. Kokia kultūros Utenoje vizija?Apie ką savo klausytojams pasakoja „Utenos radijas“? Kas aktualu uteniškiams?Utenoje kuria šeši Lietuvos rašytojų sąjungos nariai. Tarp jų – Vytautas Kaziela. Neseniai duris atvėrė ir leidyklos „Slinktys“ Aukštaitijos skyrius. Kas aktualu šio krašto rašytojams?Utenoje jau ne vieną dešimtmetį veikia puikiai vietinių vertinamas Kamerinis teatras. Kokį turinį žiūrovams siūlo šio teatro kūrėjai?Kiek jaunųjų menininkų reziduoja Utenoje ir kas patenka į jų kūrybinį akiratį?Praėjusį rudenį ornitologė Ingrida Lagunavičienė sostinę iškeitė į Uteną. Kas lėmė tokį jos šeimos pasirinkimą ir kaip sekasi įsilieti į Utenos gyvenimą jai ir jos auginamoms pelėdoms?Ved. Marius Eidukonis

Prisilietimų badas ir noras pabendrauti su žmogumi. Galbūt tai reiškiniai, kurie bus aktualūs tobulėjant dirbtiniam intelektui ir į kasdienybę žengiant vis daugiau skaitmeninės realybės. Tai, kad dalis profesijų išnyks, tobulėjant mąstančioms mašinoms, o nuolatinis mokymasis ir prisitaikymas taps šiuolaikinio žmogaus kasdienybe, prognozavo dar praėjusio amžiaus pradžios ekonomistai. O gal kaip tik pinigus ir materialines gerybes pakeis kitos ateities vertybės?Apie mokymąsi visą gyvenimą, viso gyvenimo profesijas ir egzistencinę prasmę darbe su ISM universiteto profesore Raimonda Alonderiene.Ved. Ignas Klėjus

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – „Wolves“ pergalė Europos taurėje ir vargas su „Nevėžiu“ 14:33 – „CBet“ naujoko spindesys 23:17 – dramatiška „Uniclub Bet-Juventus“ pergalė 36:10 – klaustukas dėl G.Vovoro ateities ir sirgalių priekaištai 48:23 – klausimus kelianti „Žalgirio“ rotacija 1:01:37 – atvykstančio „Real“ beprotiškas tvarkaraštis Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 1:08:02 – LKL klubų darbas komunikacijoje 1:13:12 – interesų konfliktai 1:18:18 – kodėl moterų krepšinis nesulaukia susidomėjimo 1:21:15 – spaudos konferencijos 1:23:38 – kodėl „Rytą“ komentuoja tik vienas žmogus 1:26:24 – kodėl R.Vyšniauskas mažiau komentuoja krepšinį 1:27:47 – kaip užsienyje vertinamas Š.Jasikevičius 1:30:23 – J.Valančiūnas į „Žalgirį“ 1:32:51 – ar žiūrime LKL mačus tiesiogiai ir mūsų laisvalaikis 1:37:49 – ar įmanoma ant treko primontuoti tribūnas 1:41:15 – kada įvyko lūžis Lietuvos krepšinio evoliucijoje 1:48:21 – kieno marškinėlius iškels „Rytas“ 1:49:55 – nešto kamuolio taisyklės sugrįžimas 1:50:41 – skirtingos peržiūros ir pagyros ČL 1:53:20 – ar LKL leidžiamas žemas kontakto lygis 1:55:10 – kur moderni LKL analizavimo sistema 2:00:54 – kokio žaidėjo labiausiai reikia „Rytui“ 2:03:32 – kodėl giriamas G.Petrauskas

Gruodžio mėnesio „Kaunas pilnas kultūros“ naujausio numerio apžvalga;Lietuvos architektų sąjungoje simboliškai atverta nauja kultūrinė erdvė – „Architektūros galerija“, kurios oficialią kūrybinę pradžią žymi paroda „Moterys architektūroje!“;Ką mes žinome apie kurortinių vietovių kultūros lauką? Koks jis? Kaip jį veikia simboliškai viską nustelbiantis „kurorto“ statusas? Sociologo Liutauro Kraniausko komentaras;Klasikos koncertų salės rekomendacijos;Šiandien prasideda Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rengiama „Savo muziejaus savaitė“, skirta paminėti tarptautinę žmonių su negalia dieną. Pokalbis su Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus generalinio direktoriaus pavaduotoja parodoms ir edukacijai Jolanta Marcišauskyte - Jurašiene;Kauno arkivyskupijos Carito dienos centras „Ateik“, skirtas benamystę patiriantiems asmenims, lapkritį minėjo 10-ąsias veiklos metines. Neseniai dienos centro „Ateik“ lankytojai pradėjo gaminti namų formos raktų pakabukus. Ateities planuose – socialinės dirbtuvės. Pasakoja Skirmantė Javaitytė;Scenos menų kritikės Aušros Kaminskaitės komentaras apie Berlyne, Vokietijoje, įvykusį festivalį „No Limits“;Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Donatas Šukelis

„Atkursime tarpinstitucinį planą „Kultūra“, – sako kandidatas į kultūros ministrus Šarūnas Birutis.Juodi ar net kvadratiniai cepelinai, eilinės valgyklos užkulisiai, realybės šou, kuriame maistas nebetenka prasmės, – visa tai pamatyti galima pamatyti naujausiame režisierės Eglės Vertelytės filme „Gardutė“.„Ateities parodų nederiname, kad pritaptų prie Stasio Eidrigevičiaus kūrybos“, – apie vakar pristatytą antrąją parodą Panevėžio šiuolaikinio meno muziejuje „Stasys Museum“ sako muziejaus kuratorė Lina Albrikienė.Pasaulio kultūros apžvalgoje – inuitų tautos atsiprašiusi Kanados Vyriausybė, į kalėjimą pasodinti klimato aktyvistai bei pertrauką karjeroje daranti britų atlikėja Adelė.Ką mes žinome apie kurortinių vietovių kultūros lauką? Koks jis? Kaip jį veikia simboliškai viską nustelbiantis „kurorto“ statusas? Į šiuos klausimus atsako ir tris geras žinias apie kultūrą Palangoje pateikia sociologas Liutauras Kraniauskas.„Esu dėkingas, kad patyriau šią kino erą, darbą filmavimo aikštelėse“, – pasakoja skaitmeninės žiniasklaidos įmonės „Volucap“ vadovas, su filmais „Matrica. Prisikėlimas“ ir „Marvel. Keršytojai“ dirbęs Svenas Bliedung von der Heide. Kaip dirbtinis intelektas keičia kino rinką?2008 metais gatvės menininkas Karolis Dėžutė inicijavo pirmųjų legalių graffiti sienų Kauno mieste atsiradimą. Kaip šiame Lietuvos mieste užaugo ir mutavo gatvės meno kultūra ir kas apskritai daro ją kultūra?Ved. Austėja KuskienėRed. Indrė Kaminckaitė

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Ieva Čepononė, savivaldžių, gyvybės principais paremtų organizacijų tyrinėtoja bei mentorė, įmonės „Adelė Notes“ bendrakūrėja ir augimo partnerė. Savivalda – tai kitoks verslo suvokimo būdas, reikalaujantis perorganizuoti visą sistemą. Tokiose organizacijose pats žmogus priima sprendimus ir juos įgyvendina, gaudamas iš vadovų tik orientyrus. Savivalda organizacijose dažnai romantizuojama, tačiau pamirštamos rizikos. Net ir patyrę vadovai, priimdami sprendimus, dažnai remiasi ne verslo realybės faktais, o savo įsivaizdavimu apie ją. Tokiu būdu jie stabdo organizacijų augimą ir veikia kaip tylūs verslo sabotuotojai. Naujojo sezono „Ateities geno“ laidose kalbėsime apie dažniausiai pasitaikančias mąstymo klaidas versle. Viena jų - įsivaizdavimas, kad išoriniai pokyčiai organizacijoje gali vykti nekeičiant žmonių požiūrio. Pirmoji laidos pašnekovė, savivaldos kultūros tyrinėtoja Ieva Čepononė sako mačiusi ne vieną atvejį, kai savivaldžia pasiryžusi tapti organizacija, po pirminės euforijos „darom, darom!“, grįžta prie senųjų valdymo principų: žmonės neatlaiko tokiam pokyčiui būdingos neapibrėžties, nes, tiesiog, nėra tam vidujai pasiruošę. 0:00:00 – pradžia 0:02:04 – „Savivalda nėra savaiminė duotybė. Persiorganizavimas ir augimas vyksta lėtai ir ilgai“. 0:07:50 – „Žmoguje tarsi įrašytas pasipriešinimas pokyčiams: norime pradėti sportuoti, bet niekaip nepradedame. Tas pats - ir su savivalda: žmonės nori išmokti savarankiškumo, bet tame išbūti jiems yra labai sunku.“ 0:08:59 – „Vadovas, nusprendęs keisti organizaciją į savivaldžią, turi suvokti, kad pats privalės labai stipriai keistis“. 0:11:05 – Kokie požymiai rodo, kad pokyčiai organizacijoje buksuoja? Kada įvyksta lūžis? 0:16:26 – Kaip reikėtų keisti žmonių požiūrį? „Šiame ilgame virsmo kelyje svarbu labai daug reflektuoti“. 0:17:43 – Apie seminarus, kuriuose kuriamos savivaldžių organizacijų simuliacijos. 0:18:29 – Klausimai, į kuriuos turėtų atsakyti vadovas, svarstantis sukti savivaldos keliu. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda) https://youtu.be/-CqIcG2dL3w

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Vilniaus naujamiestyje į atnaujintas patalpas sugrįžta Justino Vienožinskio dailės mokyklos mokiniai ir mokytojai.Kokie Renesanso pėdsakai architektūroje?Istorinėje Lietuvos respublikos Prezidentūroje atidaryta paroda „Mūsų pasirinkimai: žvilgsnis į keturias Lietuvos politikų kartas“.Paskelbti architektūrinio konkurso „Ateities mokykla Ukrainai“ nugalėtojai.Liaudies meno paroda „Iš šerdies“ rengiamos teminės ekskursijos, kurių metu raginama į liaudies meną pažvelgti iš skirtingų pusių.Savaitgalį Paryžiuje prasidėjo Lietuvos sezonas Prancūzijoje.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Darius Maskoliūnas papasakojo apie vaikystę Jonavoje, prisiminė pirmąjį kontraktą ir atskleidė, kodėl Vladimiras Romanovas jam piešė povandeninio laivo generatorių. Temos: Įžanga (0:00); Būreliai Jonavoje (2:09); 64 rubliai Kauno „Žalgiryje“ (10:57); Lenkijos pajūris ir Graikijos kamščiai (23:35); Trenerio karjeros pradžia ir duoklė mamai (30:21); „Energetinių vampyrų vadas“ Vladimiras Romanovas (38:34); Iš Kauno į Vilnių (52:58); Linčiuojami treneriai ir sistemos klaidos (56:25); Perduodamos žinios vaikams ir didžiausios pamokos (1:08:18).

„Manęs nežavi populiarioji dirbtinio intelekto pasaka“ - atvirauja mokslininkas Rytis Maskeliūnas, tą patį dirbtinį intelektą naudojantis kuriant ateities technologijas, skirtas kuo anksčiau diagnozuoti tokius neurologinius sutrikimus kaip Alzheimerio ar Parkinsono liga. Ryčio senelės patirtas insultas, studentės mamos su Alzheimerio liga žūtis gaisre ir kiti susidūrimai su sunkiomis ligomis, Rytį įkvėpė ieškoti būdų kaip dirbtinį intelektą ir žaidimus pritaikyti, lengvinant šių žmonių gyvenimą.Pokalbis su mokslininku, informatiku, žaidimų kūrėju, Kauno technologijos universiteto profesoriumi Ryčiu Maskeliūnu.Ved. Ignas Klėjus

Jonas Lekšas, Lukas Malinauskas ir Karolis Tiškevičius aptarė apkartusį Šarūno Jasikevičiaus vizitą „Žalgirio“ arenoje ir pakalbėjo apie neaiškią Andrea Trinchieri ateitį Kaune, permainas „Wolves“ bei KMT aktualijas. Tinklalaidės partneriai: – PRO BRO Express tunelinių plovyklų tinklas skelbia karą purvo, nešvaros, druskos monstrams, kurie puola jūsų automobilį! Naudokitės nuolaidos kodu BasketNews3+1 ir pirkdami 3 mėnesių neriboto plovimo abonementą gaukite vieną nemokamai. Pasinaudokite kodu https://probroexpress.lt/ puslapyje, savo profilio paslaugų lange pasirinkę trijų mėnesių narystę ir įvedę kodą BasketNews3+1 – „Profitus” - lyderiaujanti lietuviška investavimo platforma, vienijanti daugiau nei 32 tūkstančius registruotų vartotojų, kurie jau uždirbo 6,7 milijonus eurų. https://www.profitus.lt/ puslapyje skelbiami tik profesionalų atrinkti pasiūlymai, o pradėti investuoti galima vos nuo 100 EUR! Visiems naujiems investuotojams +25 EUR dovana su kodu: BASKETNEWS24 Temos: Smagus savaitgalis (0:00); Dominavęs „Žalgiris“ (9:03); Keista Biručio rankų istorija (10:47); Maneko faktorius (12:46); Daug klausimų atsakysianti išvyka (14:50); Žalgiriečių motyvacija prieš „Fenerbahče“ (16:56); Sunkūs Šaro apsilankymai Kaune (24:04); BasketNews perduota dovana Trinchieri iš Mino (25:32); Dar viena dovana Trinchieri (27:27); Neaiški Trinchieri ateitis Kaune (28:30); Kodėl Šaras pasirinko „Fenerbahče“? (31:28); Kemzūros pasitraukimas (33:20); „Leiskite Pacevičiui dirbti“ (36:08); Artėjantis Žagaro sugrįžimas (39:11); Kuo Pacevičius panašus į Žibėną? (41:38); Neadekvatumas „Žalgirio“ arenoje (43:08); Užaugęs „Neptūnas“ (47:05); Kuo išskirtinis yra Sargiūnas? (50:42); Ką daryti Tubeliui? (54:07); Liūdesys Jonavoje ir Urbono prikelti Šiauliai (57:40); Absurdiškos kovos Šiauliuose (1:04:04); Reikalai su merais (1:06:50); „Ryto“ pasismaginimas ir KMT šventė (1:11:35).

„Nėra jokio objektyvaus fakto, kuris patvirtintų žmogaus dominavimą šioje planetoje“, - teigia rašytoja Gabija Grušaitė, septynerius metus rašiusi trečiąjį savo romaną „Grybo sapnas“, kuriame tyrinėja ne tik žmonių tarpusavio santykius, bet ir galimą planetos ateitį.Naujoje savo knygoje Gabija sužadina vaizduotę kurdama menamą ateitį, kurioje apie žmogaus sąmonę žinome kiek daugiau nei šiandien. Grybo sapno teorija, teigianti, kad visa mūsų realybė iš tiesų yra iliuzija, sukurta kūno viduje gyvenančio grybo, yra įkvėpta šiuolaikinio mokslo faktų, teigiančių, kad žmogaus žarnyne gyvenantys mikroorganizmai turi ryškios įtakos mūsų smegenims ir bendrai savijautai.Dvylika punktų apie grybo sapnus ir asmenines patirtis su rašytoja Gabija Grušaite.Ved. Ignas Klėjus

Rėmėjais galite tapti paspaudę čia: https://contribee.com/krepsinisnet  00:00 – M.Fosterio sugrįžimas 13:28 – pusę darbo Utenoje padaręs „Rytas“ 19:22 – nesusipratimas su V.Garastu 21:06 – „Wolves“ duobė ir K.Kemzūros ateitis 37:47 – pralaimėtas svarbus „Lietkabelio“ mačas 45:00 – ar „Žalgiriui“ reikia pasilikti A.Hollinsą Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 58:30 – kas laukia Ž.Urbono „Šiauliuose“ 1:03:25 – 2024 m. laukiantys „Gargždai“ 1:10:08 – įdomi situacija Jonavoje 1:16:51 – B.Ivey pardavimas ir naujoko paieškos 1:26:30 – mėnesio labiausiai nustebinęs žaidėjas 1:29:20 – prieš Ą.Tubelį išmokę žaisti varžovai 1:32:40 – K.Lukošiūno ateitis 1:35:00 – sirgaliams sąmyšį įnešęs KMT tvarkaraštis

Norite daugiau turinio? Tapkite rėmėjais paspaudę šią nuorodą: https://contribee.com/krepsinisnet  „Go3“ „Penktojo kėlinio“ podkasto žiūrovams suteikia galimybę prenumeruoti „Go3“ TV plius Sporto paketą pirmiesiems trims mėnesiams taikoma 30 procentų nuolaida, tad vietoje 11.99 Eur/mėn. jūs mokėsite 8.39 Eur/mėn. Kuponas gali būti panaudotas užsakymo procese arba specialiame kupono aktyvavimo puslapyje https://go3.lt/subscriber/voucher?code=30PENKTAS Įveskite kupono kodą 30PENKTAS ir spauskite „Tęsti“ arba tiesiog paspauskite nuorodą ir kodas jau bus įvestas. *nuolaidos kodas galioja tik naujiems Go3 klientams. 00:00 – gėdingas pralaimėjimas Berlyne 16:04 – K.Maksvyčio ateities klausimas 31:23 – „AS Monaco“ pretenzijos teisėjams 34:57 – A.Jomanto sugrįžimas į „Rytą“ 41:06 – dokumentika su J.Vainausku 43:02 – K.Kemzūros emocijos žurnalistų adresu 48:12 – G.Žiemelio turinys feisbuke 58:50 – „7bet-Lietkabelio“ nesėkmė 1:07:30 – tobulas mačas 1:10:47 – L.Lekavičiaus praradimas 1:17:04 – ką atneš KMT burtai

Kas yra meilė? Klausimas į kuri atsakyti atrodytų beveik neįmanoma, tačiau kiekvienas tvirtai tikime, kad žinome, kas ji yra. Nors gyvybės mokslų atstovai meilę pavadintų tiesiog cheminių procesų nulemtą prieraišumą individui, kuomet mūsų smegenyse išsiskiria meilės hormonas oksitocinas, visgi ją kiekvienas suprantame skirtingai, o taip pat turime įsitikinimus, kas ką gali ir ko negali mylėti.Sociologas Linas Jakučionis gilinosi ne tik į tai kaip nepriklausomos Lietuvos pradžioje užaugę vilniečiai aiškina meilės reiškinį, bet ir bandė suprasti, ką lietuviai galvoja apie romantinius santykius su humanoidiniais robotais.Pokalbis su sociologu Linu Jakučioniu apie besikeičiančią meilės sampratą, jos (i)racionalumą ir jausmus robotams.Ved. Ignas Klėjus

Lietuva iš Jungtinių Valstijų už 94 mln. eurų perka 36 vidutinio nuotolio raketas AMRAAM, skelbia JAV Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra.Generalinė prokurorė prašo panaikinti P. Gražulio imunitetą dėl LBGTIQ žmonių niekinimo.Suomijos prezidento Saulio Nynistės teigimu dar per anksti nurodyti žalos Estiją bei Suomiją jungiančiam dujotiekiui „Balticconnector“ kaltininką, tačiau žinoma, kad kinų laivas tikrai toje vietoje buvo, tad tyrimas kreipiamas ten. Kiek anksčiau Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sakė, kad jeigu paaiškėtų, kad Rusija atsakinga už ši incidentą, NATO turėtų uždrausti laivybą Baltijos jūroje.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinį sprendimą Sausio 13-osios byloje kaltinamo Ukrainos piliečio Aleksandro Radkevičiaus byloje - jam palikta galioti paskirta 1,5 laisvės atėmimo bausmė. Vyras nuteistas už akių. Jis šiuo metu Ukrainos pusėje kovoja su jo šalį užpuolusia Rusija.Naujausias „Moterų technologijų srityje barometras” parodė, kad į informacinių technologijų krypčių studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose šiemet įstojusių moterų skaičius susitraukė 14,5 proc.Seime vyksta Ateities komiteto organizuoti diskusija „Litvinizmas: kilmė, įtaka ir iššūkiai baltarusių ir lietuvių santykiams“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvos kariuomenė sako nefiksuojanti padidėjusių grėsmių pasienyje su Baltarusija dėl to, kad režimas prie sienos dislokavo mažiausiai 10 tankų. Tuo metu baltarusių pasieniečiai, nelegaliai Latvijos sieną kertantiems migrantams, siūlo šaunamųjų ginklų, sako Latvijos valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas generolas Guntis Pujatas.Sprendžiant Lietuvos demografines problemas, ekspertai siūlo šį klausimą pavesti spręsti Aatskirai institucijai. Siūloma, kad joje esantys ekspertai skirtų dėmesį gimstamumo skatinimui, emigrantų susigrąžinimui, spręstų, kaip tvariai į šalį prisikviesti darbo jėgos iš užsienio. Seime vykusį Ateities komiteto posėdį stebėjo ir reportažą parengė Justas Buivydas.Kokios pardavėjų nuotaikos, ką žmonės perka Velykų stalui, ar kainos neatbaido pirkėjų?Beveik tūkstantį pareigūnų turinčią, strateginius Lietuvos objektus saugančią Viešojo saugumo tarnybą ketinama paversti Lietuvos policijos padaliniu. Tarnyba toliau išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi ir karo atveju negalėtų vykdyti policijos funkcijų.Kiek šiais metais pabrango valgiai ant Šv. Velykų stalo?Švedija pranešė išduodanti Turkijai jos pilietį. Asmenų išdavimas yra vienas pagrindinių Turkijos reikalavimų Švedijai, kad būtų ratifikuota Stokholmo narystė NATO.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kokios kokybės keliai būtų Ukrainoje, jei nebūtų korupcijos? Šis ukrainiečių projektas - šių metų STT surengto hakatono nugalėtojas.Kadaise 180 kg svėrusi Gabija Masionytė artėja prie savo tikslo - numesti 100 kg. Anksčiau instagrame tik sau fiksavusi šią kelionę, dabar Gabija su sekėjais dalijasi savo istorija, patarimais ir receptais.Rytoj per LRT pasirodys dokumentinis filmas “Ateities istorija. Lietuva”, skirtas šalies universitetų 100-mečiui. Apie tai - pokalbis su filmo režisiere Giedre Genevičiūte.Garsus grafičių kūrėjas Banksy Rusijos niokojamoje Ukrainoje neseniai paliko savo piešinių. Ką gatvės menas reiškia konfliktų akivaizdoje? Pokalbis su gatvės meno tyrinėtoja Laima Nomeikaite.Ved. Karolina Panto

Dzūkai – svetingi žmonės. Keliauti po Alytaus r. kviečia kultūros specialistė Laimutė Zavistauskienė.Kurnėnų perlas – „amerikoniška“ mokykla. Amerikos lietuvio Lauryno Radziukyno fundacija pakeitė kaimo vaikų gyvenimą.Balkūnų kaime galima aplankyti Antano Žmuizdzinavičiaus sodybą-muziejų. Klėtyje įengtas klojimo teatras, kuriame dar ir šiandien vyksta mėgėjų teatro festivalis „Kaimo liktarnia“.Totorių paveldas – mečetė Raižių kaime.Butrimonys išgyvena renesansą. Miestelio seniūnas Andrius Karlonas pasakoja apie vienintelę Lietuvoje trikampę aikštę, sūkurinį fontaną, žydų, totorių ir lietuvių paveldą, statomą Trijų tautų muziejų, supažindina su naujais verslais bei veiklomis.Kristina ir Vidmantas Marčiulynai atidarė krautuvėlę „Ateities rojus“. Vieta, į kurią mielai užsuka ne tik vietiniai, bet ir svečiai.Butrimonių pakraštyje Indrė ir Žygintas Senūtai įkūrė sodybos kepyklėlę „Žygindra“ ir kepa šakočius, vykdo edukacijas.Plasapninkų kaimo sodyba kvepia levandomis, rugine duonuke. Iš krosnies traukiamos dzūkiškos šiuškės svečius sodina prie stalo. Gera nuotaika pasirūpina Ina ir Petras Kaškonai.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Penktadienį Šimonių girios bendruomenė kartu su asociacija „Gyvo Žalio” Mikierių girininkijoje surengė pasitarimą dėl Šimonių girios ateities vizijos. Į jį susirinko kelios dešimtys žmonių: miškininkai, vietos bendruomenių ir nevyryriausybinių organizacijų atstovai, saugomų teritorijų tarnybos ir Aplinkos ministerijos specialistai, politikai ir kitų suinteresuotų grupių atstovai.Kas paskatino tokį pasitarimą surengti ir kaip jame atsispindėjo dar neatsakyti Nacionalinio miškų susitarimo klausimai?Monikos Peldavičiūtės nuotrauka

Laukėt, laukėt ir sulaukėt! Dar vienas Space n Time epizodas, kuriame skambinom į NASA pakalbėt su antru svarbiausiu žmogumi JWST misijoje John Durning.  Pakalbėjome apie naujojo, brangiausio teleskopo savybes, kokias dar nematytas nuotraukas teleskopas galės atlikti, apie technologijas, kurios dar nebuvo išrastos kuriant teleskopą. Taip pat palietėm ir tamsųjį NASOS egzistavimo etapą. INSTAGRAM:https://www.instagram.com/goda_raibyte/?hl=enhttps://www.instagram.com/mantasgm/?hl=enContribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaSupport the show

Užsienio bendradarbių rubrikoje - pasakojimas iš radijo dienų Švedijoje. LRT radijo departamento vadovas Giedrius Masalskis.Kino bendruomenė džiaugiasi, kad prieš kelerius metus mirusio kino operatoriaus Audriaus Kemežio atminimas išliks išsaugotas. Jie ypač dėkingi režisierei Giedrei Beinoriūtei, kuri surinko daugybę linksmų, liūdnų, stebinančių istorijų ir sudėjo jas į labai gražią knygą „Kino operatorius Audrius Kemežys: akimirksnis spalvoms suderinti“. Kokių pamokų lieka tiek kino bendruomenei, tiek ir likusiems, nieko bendra su kinu ar vaizdo menu neturintiesiems?Inžinerinės krypties specialistų trūkumas Lietuvoje priartėjęs prie kritinės ribos. Anot kai kurių ekspertų, nesiėmus veiksmų tai gali tapti rimta kliūtimi ekonomikos augimui po COVID19 pandemijos ir Rusijos pradėto karo Ukrainoje sukeltų turbulencijų. Ką daryti, ir kaip sudominti inžinerija? KTU Elektros ir Elektronikos fakulteto dekanas Algimantas Valinevičius, Kauno technikos kolegijos lektorius Paulius Vitonis, agentūros KAUNAS IN verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas.LRT faktai: pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Jurga Bakaitė.Auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

Kaip užbaigti COVID-19 krizę ir kokios strategijos laikytis ateityje? Apie tai šiandien kalbės pasaulio lyderiai rengiamame viršūnių susitikime.Ar reikėtų žmonėms už žiaurų elgesį su gyvūnais neleisti jų laikyti? Apie tai kalbėsime rubrikoje „Aktualus klausimas“.Apie galimą NATO plėtrą karo Ukrainoje kontekste ir Vakarų karinio aljanso veikimo principus. Suomijos prezidentas, tikėtina, šiandien, turėtų paskelbti savo poziciją dėl šalies narystės Aljanse.„Verslo laike“ apie šeimos verslus. Pastaruoju metu stebima, kad jų kuriasi vis daugiau.Šią savaitę Rusijoje minėta Pergalės diena kasmet pažeria propagandinio turinio apie Lietuvą, pažymi ekspertai. Kas naujo šiais metais? Apie tai rubrikoje „LRT faktai”.Sostinėje verslo centrą valdantys Ukrainos verslininkai, turintys sąsajų su Viktoru Janukovyčiumi ir Viktoru Medvedčuku, LRT žiniomis, siekia parduoti biurų pastatą. Ekspertų nuomone, taip esą bandoma išvesti pinigus iš Lietuvos, nes baiminamasi galimų sankcijų. Išsamiau istoriją analizuoja LRT tyrimų skyrius.Ved. Darius Matas

Klimato kaita į mūsų kasdienį gyvenimą pradėjo veržtis maždaug prieš 30 metų. Tai paveikė kultūrinį, politinį, verslo ir, žinoma, paprastų žmonių gyvenimus. O 2017 metais JAV psichologų asociacija pirmą kartą apibrėžė terminą „ekologinis nerimas“.Kuo šis nerimas ypatingas? Ar Lietuva jaučia ekologinio nerimo padarinius? Kodėl būtent ekologinis nerimas lems ateities konfliktus tarp įvairių žmonių grupių?Dvylika punktų apie ekologinį nerimą su aplinkos psichologe Dovile Šoryte.Ved. Ignas Klėjus

Naujausioje laidoje vaizduotė liejasi per kraštus!Kaip atrodytų tavo pusryčiai po 100 metų? Gal domintų 3D printeriu atspausdinti veganiški lašiniai? Laboratorijoje užauginta cruelty free vištiena? Glotnutis su dumbliais ir svirpliais? O gal maistą eitum nusiskinti iš miesto požemių, kur kartu su kaimynais auginat salotas? Naujausioje laidoje apsvarstome, kaip galėtų atrodyti ateities maistas, kuris padeda kovoti su klimato kaita. Įdomiausia tai, kad nemažą dalį šių išvardintų patiekalų jau gali paragauti!Patinka tai ką darome? Mus gali paremti: www.contribee.com/ispakuotaNuo šiol, remdami mus Contribee platformoje tampate privačios grupės dalimi bei gaunate naujausias podcasto serijas anksčiau nei kiti! Didžiulis ačiū laidos iliustratorei Renatai Krasovskajai ir garso režisieriui Pranciškui Brazdžiūnui._Šią laidą įrašėme bendradarbiaudami su kolegomis Pasaulio pilietis / Globalcitizen.lt akademijoje. Pasaulio Pilietis – tai socialinis tinklas jaunimui, skirtas informuoti ir diskutuoti apie globalius iššūkius ir jaunimo vaidmenį jų sprendimo procese. #DEARProgramme #OurFoodOurFuture- Ši tinklalaidė buvo parengta, remiant Europos Sąjungai. Už jos turinį yra atsakinga VšĮ Pasaulio piliečių akademija, ir Europos Sąjunga neatsako už galimą joje pateiktos informacijos naudojimą.Support the show (https://www.patreon.com/ispakuota)

"Ieva x Nerijus" #6 - su Ieva Mackevičiene ir Nerijumi Mačiuliu! www.youtube.com/negyvaseteris www.instagram.com/negyvaseteris