Podcast appearances and mentions of jonas vai

Speciali referendumo dėl Konstitucijos XII straipsnio pakeitimo agitacijos laida, parengta pagal su Vyriausiąja rinkimų komisija suderintas taisykles ir finansuojama iš LRT skirtų valstybės biudžeto asignavimų.Laidoje dalyvauja referendumo remėjai Seimo narys Andrius Vyšniauskas, PLB viešųjų ryšių komisijos pirmininkė Aurelija Orlova ir referendumo oponentai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubo narys Gintaras Songaila, asociacijos „Talka – kalbai ir tautai“ atstovas Jonas Vaiškūnas.Ved. Liepa Želnienė

Speciali referendumo dėl Konstitucijos XII straipsnio pakeitimo agitacijos laida, parengta pagal su Vyriausiąja rinkimų komisija suderintas taisykles ir finansuojama iš LRT skirtų valstybės biudžeto asignavimų.Laidoje dalyvauja referendumo šalininkai: Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, kultūrologas Vytautas Jonas Juška, referendumo oponentai: asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ atstovas Jonas Vaiškūnas, Kauno bočių bendrijos „Vytis“ atstovas Eduardas Vaitkus.Ved. Liepa Želnienė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Ką žmogui gali suteikti tiesioginė smegenų sąsaja su kompiuteriu?Šventinė muzika penktadienio ir šeštadienio vakarą skambės Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje.Elžbieta Banytė apžvelgia Kerstin Ekman romaną „Virsti vilku” ir Jaredo Diamondo mokslo populiarinimo knygą „Žlugimas. Kaip visuomenė pasirenka sėkmę arba pragaištį”.Kokias istorijas gali slepia Rimvido Stnakevičiaus piešti knygų skirtukai?Vyriausybei siūloma sudaryti tarpinstitucinę komisiją, kuri esant poreikiui įvertintų, ar konkretus Rusijos, Baltarusijos atlikėjas, meno atstovas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui ir gali koncertuoti Lietuvoje.Alytaus miesto teatras antrąją Kalėdų dieną scenoje žiūrovus kviečia į premjerą „Čiurlionio pasaka”.Išleistas 20-asis žurnalo „Neakivaizdinis Vilnius“ numeris. Ar sostinėje dar liko neapipaskotų vietų?Ar 2023-ieji Aukštaitijos metai padidino susidomėjimą regiono kultūra?Ved. Marius Eidukonis

„Molėtuose akmenų – nors užsimušk, vandens – nors prigerk, o duonos pelnyti nėra iš ko“, – senovės posakį primena Molėtų gidė Anželika Laužikienė.Žvalgomės po Aukštaitiją. Kulionių kaimas, etnografinė sodyba ir dangaus šviesulių stebykla. Mintimis dalijasi Molėtų krašto muziejaus direktorė Irma Balčiūnienė, muziejininkai Vaidotė Reventienė ir Jonas Vaiškūnas.Čiulėnų kaimo sodyba. Pasakoja Čiulėnų seniūnijos seniūnė Danguolė Telksnienė ir sodybos šeimininkas Jonas Leišys.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Tiek Žaliojo kurso reikalavimai, noras valgyti sveiką maistą, saugoti dirvožemį nuo pažeidžiančių faktorių skatina ūkininkus rinktis saugesnes trąšas. Kaip sako docentė Irena Pranckietienė, svarbu pažinti tiek savo dirvožemį, trąšas ir jas tinkamai subalansuoti. Organines trąšas gaminančios įmonės „Biodinamika“ vadovas Artūras Vasiljevas sako, kad prireikė dešimtmečio, kol ūkininkai įvertino organinių trąšų naudą.Ilgus metus mokytojavusi Vida Domarkienė dabar su šeima džiaugiasi ūkiu Molėtų rajone, kuriame auginamos įvairios daržovės, žalumynai, vaistažolės. Pirkėjams šeima siūlo įvairių daržovių krepšelius.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“. Etnoastronomas, muziejininkas, Etninės kultūros globos tarybos narys Jonas Vaiškūnas papasakos, kokia galia slypi pavasarį gamtoje.Ved. Rūta Katkevičienė

O post Jonas – Vai e Volta, Acerta e Erra V apareceu primeiro em Rede Novo Tempo de Comunicação.

O post Jonas – Vai e Volta, Acerta e Erra IV apareceu primeiro em Rede Novo Tempo de Comunicação.

O post Jonas – Vai e Volta, Acerta e Erra III apareceu primeiro em Rede Novo Tempo de Comunicação.

O post Jonas – Vai e Volta, Acerta e Erra II apareceu primeiro em Rede Novo Tempo de Comunicação.

O post Jonas – Vai e Volta, Acerta e Erra I apareceu primeiro em Rede Novo Tempo de Comunicação.

Lietuvos mažoji kultūros sostinė Sangrūda šiais metais ir švenčia, ir kuria planus ateičiai. Sangrūdiečiai bendradarbiauja su Punsko lietuviais ir puoselėja draugiškus santykius.Kalvarijos krašto muziejaus muziejininkas Alvydas Totoris primena Sangrūdos istoriją.Sangrūdos seniūnijoje pokalbio susirinko seniūnė Vilija Remeikienė, bendruomenės pirmininkė Vaida Skuolienė, bibliotekininkė Margarita Žardeckienė ir kultūrinių veiklų organizatorė Angelė Bapkauskienė.Punsko valsčiaus viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis mintimis dalijasi apie bendradarbiavimą ir šiltą bendravimą su Sangrūda.Sangrūdos parkas, bažnyčia, Sangrūdos gimnazijos muziejus. Tautodalininkas Saulius Čėsna, zakristijonas Juozas Kulpanas ir Sangrūdos gimnazijos muziejaus vadovė Rūta Pankienė.Sangrūdos ir Gazdų kaimai. Chašlama pagal Beną Markevičių, Danutės Grigutienės unikalaus pyrago receptas. Kaktusui abejingų nėra.Gazdų vandens malūnas, kriokliai ir šaltinis. Ramutė Sinkevičienė.Punskas, Ožkinių kaimas, pramogų ir poilsio centras „Šilainė“. Sandra Šuščevičienė.Po Sangrūdą ir Punską keliaujame su Angele Bapkauskiene, kultūrinių veiklų organizatore.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Gyventi su klausimais man yra turtinga“, – mintija etnokosmologas Gunaras Imantas Kakaras.Dangaus šviesulių stebyklos ir etnografinės sodybos vadovas bei įkūrėjas Jonas Vaiškūnas.Skudutiškio šventvietės kompleksas: paženklinti akmenys, stebuklingas šaltinis ir koplyčia. Apie sakralinę vietą pasakoja Rita Varatinskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Unikalus sprendimas su beveik pusantro karto daugiau saulės sugaudančiomis panelėmis ir prieinamas kiekvienam elektros vartotojui - plačiau apie objektą - eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, BOD Group vadovas Vidmantas Janulevičius, Solarbank startuolio kūrėjas Jonas Vaišnys ir elektrine besidžiaugianti Lazdijų merė Ausma Miškinienė.

Joninių šventė Sudarge ankstesniais metais buvo ypač plačiai švenčiama, į ją atvykdavo daug kolektyvų iš kitų rajonų. Pernai dėl pandemijos renginių visiškai nebuvo. Šiemet šventė atgijo, bet saugumo sumetimais dalyvauja tik bendruomenės žmonės.Joninės – stebuklingas metas gamtoje. Išėję į pievas, grožėdamiesi gausiai žydinčiais augalais, pamatysime labai didelę įvairovę. Augalus ir gyvūnus, dar vadinamus Joninių simboliais, aptars gamtininkas Almantas Kulbis.Joninių metą gamtoje vyksta labai svarbūs pokyčiai žmogaus egzistencijai. Kuo dabar ypatinga saulės šviesa, kodėl augalai kaupia savo galias ir kaip paparčio žiedo paieškos gali būti naudingos šiuolaikiniam žmogui? Pasakoja etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.Kaip vidurvasario šventė minima Švedijoje?Ved. Regina Montvilienė

Subtilu-Z pristato šventinę dovaną klausytojams – pergrotą Kardiofono dainą „Kalėdinė eglutė“.Lietuvos menininkai parašė „Kalėdinį atvirlaiškį“ – viešą kultūros žmonių bendruomenės kreipimąsi į Lietuvos valdžią, žiniasklaidą ir šalies piliečius, kuriame siūlo atsisakyti ne tik žiniasklaidoje ir politikoje, bet ir socialiniuose tinkluose jaučiamos neapykantos.Kūčios mums yra neatsiejamos nuo 12-os patiekalų, adventinio pasninko pabaigos ir kūčiukų. Tačiau ar žinot, kokia šventės pavadinimo kilmė, kokie patiekalai tradiciškai turėtų būti ant mūsų stalo? Austėja Kuskienė kalbina maisto tyrinėtoją, istoriką Rimvydą Laužiką.Tapytoja ir atlikėja Rūta Eidukaitytė, gitaros virtuozas Sigitas Kubilis bei tapytojas ir poetas Raimondas Savickas pristato debiutinį albumą „Mėnulio šypsena“. Apie kūrybą pagal Raimondo Savicko eiles pasakoja Rūta Eidukaitytė.Rubrikoje „Be kaukių“ – etnoastronomas Jonas Vaiškūnas. Pokalbis apie mistinį Kalėdų metą, kalendorinę ir astronominę žiemą.Ved. Marius Eidukonis ir Indrė Kaminckaitė

29-a apologetika.lt radijo laida XFM eteryje. Svečias: Jonas Vaiškūnas, Molėtų romuvos vaidila ir alkas.lt vyr. redaktorius. Vedėjas: Laurynas Jacevičius. Eterio data: 2018-10-12. Vaizdo įrašas: https://youtu.be/BR32gcan1tQ    

Com Rose Guglielminetti

„Radijo popietė“: kaip išsirinkti saugią kosmetiką? Dėl kosmetikos gaminių kokybės bus griežčiau kontroliuojami ir gamintojai, ir importuotojai, ypač iš trečiųjų šalių. Ar Lietuvos rinkoje nebeliks nesaugių kosmetikos produktų? Ką būtina žinoti apie kosmetikos priemones? Laidos viešnia – Lietuvos kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociacijos „Likochema“ vykdančioji direktorė Inara Joniškienė.Pastarosios dienos ypatingos ne tik tvyrančiu karščiu, bet ir mėnulio faze – stojusi pilnatis bus visą savaitę. Kuo ypatinga tokia mėnulio padėtis danguje? Paaiškins etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, o klausytojų klausiame, kaip juos veikia pilnatis.

„Radijo popietė“: kaip išsirinkti saugią kosmetiką? Dėl kosmetikos gaminių kokybės bus griežčiau kontroliuojami ir gamintojai, ir importuotojai, ypač iš trečiųjų šalių. Ar Lietuvos rinkoje nebeliks nesaugių kosmetikos produktų? Ką būtina žinoti apie kosmetikos priemones? Laidos viešnia – Lietuvos kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociacijos „Likochema“ vykdančioji direktorė Inara Joniškienė.Pastarosios dienos ypatingos ne tik tvyrančiu karščiu, bet ir mėnulio faze – stojusi pilnatis bus visą savaitę. Kuo ypatinga tokia mėnulio padėtis danguje? Paaiškins etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, o klausytojų klausiame, kaip juos veikia pilnatis.

Jonas Vaiškūnas: „žvaigždės – mūsų dvasinės esybės...“ Ką gerai žinomas mūsų senosios kultūros tyrinėtojas etnoastronomas Jonas Vaiškūnas turi omenyje taip teigdamas, kviečia sužinoti laida „Ryto rasa krito“ ir drauge su pašnekovu leistis į kelionę po tamsaus žiemos dangaus platybes – link žvaigždžių. Tamsiuoju žiemos, metų nakties laiku jos ypač matyti. Be to dar visai neseniai, sausio 6-ąją, minėjome ne tik Trijų karalių, bet ir žvaigždžių dieną. Iš tiesų bus aptariamas mūsų tradicijos suvokimas, sukaupta žinija apie žvaigždes.

Jonas Vaiškūnas: „žvaigždės – mūsų dvasinės esybės...“ Ką gerai žinomas mūsų senosios kultūros tyrinėtojas etnoastronomas Jonas Vaiškūnas turi omenyje taip teigdamas, kviečia sužinoti laida „Ryto rasa krito“ ir drauge su pašnekovu leistis į kelionę po tamsaus žiemos dangaus platybes – link žvaigždžių. Tamsiuoju žiemos, metų nakties laiku jos ypač matyti. Be to dar visai neseniai, sausio 6-ąją, minėjome ne tik Trijų karalių, bet ir žvaigždžių dieną. Iš tiesų bus aptariamas mūsų tradicijos suvokimas, sukaupta žinija apie žvaigždes.

„Deja, šiandien į žvaigždes, kaip ir į daugelį kitų dalykų, žvelgiame pro materializmo akinius, tad tiek danguje, tiek žemėje matome daug bedvasių kūnų. Jeigu niekas nesistengia įkvėpti jiems dvasios, tai ar galime tikėtis iš jų kokių nors atsakymų, postūmių, skatinančių dvasines įžvalgas?“, – knygoje „Skaitant dangaus ženklus“ rašo etnokosmologas, muziejininkas Jonas Vaiškūnas.Beieškant lietuviško Zodiako pėdsakų, keliausime į Etnografinę sodybą pas Joną ir Daivą Vaiškūnus.

„Deja, šiandien į žvaigždes, kaip ir į daugelį kitų dalykų, žvelgiame pro materializmo akinius, tad tiek danguje, tiek žemėje matome daug bedvasių kūnų. Jeigu niekas nesistengia įkvėpti jiems dvasios, tai ar galime tikėtis iš jų kokių nors atsakymų, postūmių, skatinančių dvasines įžvalgas?“, – knygoje „Skaitant dangaus ženklus“ rašo etnokosmologas, muziejininkas Jonas Vaiškūnas.Beieškant lietuviško Zodiako pėdsakų, keliausime į Etnografinę sodybą pas Joną ir Daivą Vaiškūnus.

Apie išskirtinį metą, kai išsprogsta pirmoji žaluma, nugriaudi pirmoji Perkūnija, ima tekėti sula, kitus šio šventinio, naują pradžią skelbiančio laiko požymius laidoje kalba dangaus kūnų, gamtos reiškinių, metų tėkmės ir svarbiausių jos taškų tyrinėtojas Jonas Vaiškūnas. Drauge paminima ir jo iniciatyva jau dvidešimtą kartą švenčiama – taigi jubiliejinė atkurtoji senaisiais papročiais, tikėjimais, vaizdiniais paremta Jorės šventė, rengiama Molėtų rajone, Kulionyse, prie senovinės paties Jono Vaiškūno įrengtos dangaus šviesulių stebyklos. Klausantis laidos pašnekovo nekils abejonių, kad šiuo laiku pati gamta žmogui teikia visokių galių, bet tikrai kils troškimas patirti Jorę – gyvąją žalumą. Išorėje ir viduje.

Apie išskirtinį metą, kai išsprogsta pirmoji žaluma, nugriaudi pirmoji Perkūnija, ima tekėti sula, kitus šio šventinio, naują pradžią skelbiančio laiko požymius laidoje kalba dangaus kūnų, gamtos reiškinių, metų tėkmės ir svarbiausių jos taškų tyrinėtojas Jonas Vaiškūnas. Drauge paminima ir jo iniciatyva jau dvidešimtą kartą švenčiama – taigi jubiliejinė atkurtoji senaisiais papročiais, tikėjimais, vaizdiniais paremta Jorės šventė, rengiama Molėtų rajone, Kulionyse, prie senovinės paties Jono Vaiškūno įrengtos dangaus šviesulių stebyklos. Klausantis laidos pašnekovo nekils abejonių, kad šiuo laiku pati gamta žmogui teikia visokių galių, bet tikrai kils troškimas patirti Jorę – gyvąją žalumą. Išorėje ir viduje.

Ar Kalėda gali būti pati Saulė? Savo įžvalgas šiuo klausimu pateikia laidos svečias – etnokosmologas Jonas Vaiškūnas. Vargu ar galima tikėtis geresnio pašnekovo metų sandūros laikotarpiu – jis ne tik tyrinėja mūsų tautos pasaulėvaizdį per dangaus šviesulių, simbolinių, religinių ar gyvenimiškų jų reikšmių lauką, bet daro tai su ypatingu gebėjimu įžvelgti juose visais laikais, taigi ir mums šiandien svarbias, iškalbingas prasmes. Laidoje – ir apie Kalėdų senio, Kalėdos įvaizdžius, ir apie saulėgrįžą, ir apie virsmą mūsų viduje.

Ar Kalėda gali būti pati Saulė? Savo įžvalgas šiuo klausimu pateikia laidos svečias – etnokosmologas Jonas Vaiškūnas. Vargu ar galima tikėtis geresnio pašnekovo metų sandūros laikotarpiu – jis ne tik tyrinėja mūsų tautos pasaulėvaizdį per dangaus šviesulių, simbolinių, religinių ar gyvenimiškų jų reikšmių lauką, bet daro tai su ypatingu gebėjimu įžvelgti juose visais laikais, taigi ir mums šiandien svarbias, iškalbingas prasmes. Laidoje – ir apie Kalėdų senio, Kalėdos įvaizdžius, ir apie saulėgrįžą, ir apie virsmą mūsų viduje.

Ar lietuviai pažino Zodiako žvaigždynus?Tarpušvenčiu, turėdami laiko kiek atsikvėpti nuo metų pabaigos darbų lavinos, įskaitant ir pasirengimą šventėms, galime kilstelėti savo žvilgsnius kiek aukščiau – į dangų, žiemos metą itin palankų stebėti žvaigždes. Laidoje viešės žymus etnokosmologas Jonas Vaiškūnas. Mokslininkas, nepraleidęs pro akis užuominų istoriniuose šaltiniuose apie Zodiako ženklus, interpretuodamas kalendorinius persirengėlių papročius, kalėdų dainas, mitus, kaip atskirus akmenukus dėliodamas įvairius kultūrinius ženklus, spėjo lietuvius turėjus savą saulės, šviesos išvadavimą mitą, kuriuose veikė zodijai.

Ar lietuviai pažino Zodiako žvaigždynus?Tarpušvenčiu, turėdami laiko kiek atsikvėpti nuo metų pabaigos darbų lavinos, įskaitant ir pasirengimą šventėms, galime kilstelėti savo žvilgsnius kiek aukščiau – į dangų, žiemos metą itin palankų stebėti žvaigždes. Laidoje viešės žymus etnokosmologas Jonas Vaiškūnas. Mokslininkas, nepraleidęs pro akis užuominų istoriniuose šaltiniuose apie Zodiako ženklus, interpretuodamas kalendorinius persirengėlių papročius, kalėdų dainas, mitus, kaip atskirus akmenukus dėliodamas įvairius kultūrinius ženklus, spėjo lietuvius turėjus savą saulės, šviesos išvadavimą mitą, kuriuose veikė zodijai.