Podcasts about Pirk

00:00:00 – Įžanga 00:01:10 – Ryčio trauma 00:01:52 – Jovaro šuo 00:05:04 – Pirk ir imk specialus laidos antkainis 00:11:17 – „Pacers“ pergalės prieš „Cavaliers“ 00:24:48 – Denverio pergalė prieš „Thunder“ 00:33:38 – „Clippers“ prapiltas game 7 00:37:57 – Ryti gal atsiprašymo žodį dėl Goberto? 00:43:35 – Dončičius ir Jamesas 00:51:10 – „Warriors“ pergalė ir Curry trauma 00:58:30 – „Knicks“ vagystė Bostone 01:06:50 – Traumos ir apdovanojimai 01:09:51 – Popovičiaus konferencija 01:12:03 – Greitos naujienos 01:16:36 – Ant suolo 01:21:21 – Žiūrovų klausimai

00:00:00 – Be įžangos 00:01:20 – Pirk ir bėk atributika 00:05:25 – Gedvilas į direktorius 00:09:10 – Moterų rinktinė pradės pasirengimą Eurobasket 00:18:51 – Kibirkštis laimėjo Lietuvos čempionatą 00:21:47 – Pagerbimai ir apdovanojimai 00:25:40 – Valančiūnas pagerbime 00:30:05 – NKL čempionai ir keisti MVP 00:36:52 – Telšiai neina į LKL 00:42:22 – Turėti moterų komandą 00:45:21 – „Wolves“ arena ir derbis su „Rytu“ 00:51:41 – Tragiška „Wolves“ forma 00:55:45 – Sezono pabaigos kovos 00:58:55 – Jonava realiai gali likti trečia 01:01:37 – Kulboka ant suolo dėl gynybos? 01:03:25 – Ar atleis Magro? 01:08:22 – Pačėsas su Valančiūno ringe 01:10:00 – Permainos „Lietkabelio“ komandoje 01:13:33 – Eurolygos ketvirtfinaliai

Šeimos ūkiai, auginantys daržoves, džiaugiasi, jog sostinėje daugėja ūkininkų turgelių. Augintojams svarbu parduoti tai, ką pavyksta užauginti. Mindaugas Gečėnas Iš Kurkliškio kaimo Vievio seniūnijoje džiaugiasi, kad jo šeimos ūkis gavo paramąperdirbimo cechui įsirengti. Neparduotas daržoves, galės ir perdirbti. Tokį cechą jauturi Kučinskų šeima, į sostinę užaugintus žalumynus, salotas atvežanti iš Utenosrajono Šeimyniškių kaimo. Pirkėjams siūlo raugintą, džiovintą produkciją. Jau skina ir pirmąjį agurkų derlių, noksta ir braškės.Skaičiuojama, kad Lietuvoje invaziniai augalai, tokie kaip Sosnovskio barščiai, yra okupavę apie 300 hektarų melioracijos griovių šlaitų. Ūkininkai pirmą kartą galės gauti paramą už invazinių augalų naikinimą. Už griovio šlaito sutvarkymą numatomos išmokos: 644 Eur/ha arba 773 Eur/ha, kai vykdoma jungtinė veikla.Miestiečiai kaime. Gyvenimą tarp miesto ir kaimo derina Jovitos Kizienės šeima. Vos tik artėja pavasaris, šeima iš Vilniaus vyksta į Pasvalio rajone esantį 80 arų ploto braškyną. Ūkyje auginamos braškės ir kitos uogos, o taip pat ir arbūzai. Šeima parduoda ne tik uogas iš lauko, bet produkciją dar ir liofilizuoja. Artimiausiuose planuose liofilizuoti ir arbūzus.Vedėja Kristina Toleikienė

Smulkų daržininkystės ūkį Klaipėdos rajone Baukštininkų kaime turi Asta ir Kęstutis Paulauskai. Augina bulves ir įvairias daržoves. Jas prižiūrint dar yra daug rankų darbo. Todėl nedidelio ūkio šeimininkai darbams mechanizuoti tikisi ES paramos. Ar galės ja pasinaudoti? Atsako ŽŪM Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Snieguolė Valiulienė.Jau tapo įprasta, kad į žemės ūkio kooperatyvus buriasi pieno gamintojai ar grūdų augintojai. O Radviliškio rajone susikūręs kooperatyvas „Mundus seminum“ vienija sėklinių daugiamečių žolių augintojus. Dabar jame yra 5 nariai, sutelkę augintojus iš įvairių Vidurio Lietuvos rajonų. Išdžiovintos ir išvalytos sėklos parduodamos Europos Sąjungos šalyse ir Azijoje. Kooperatyvo direktorius Mindaugas Biliūnas pastebi, kad Lietuvoje parduodama daugiau kokybiškų sėklų, nes vis daugiau gyvulių augintojų imasi atnaujinti pievas ir ganyklas.„Verslas kaime“. Sostinėje tarp didelių prekybos centrų vietą randa ir nedidelės, išskirtinai tik Lietuvos ūkininkų užaugintais ar pagamintais produktais prekiaujančios krautuvėlės. Krautuvė „Savam kieme“ siekia kurti bendruomeninį ryšį tarp ūkininko, pardavėjo ir pirkėjo. Ūkininkas žino, kas valgys jo užaugintus produktus, o pirkėjas – kas ir kaip juos užaugino. Pirkėjai irgi vieni kitus pažįsta, nes į kaimynystėje veikiančią krautuvę šviežių produktų užsuka kasdien.Ved. Regina Montvilienė

Santaros klinikose pernai gruodžio mėnesį įsidarbinęs gydytojas chirurgas K. V. sukėlė įtarimų kolegoms. Dėl jo dalis gydytojų kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą. LRT.lt išsiaiškino, kad teisę gyventi Lietuvoje turintis Rusijos pilietis prieš atvykdamas į mūsų šalį aktyviai dalyvavo Rusijos visuomeniniame gyvenime ir ėjo aukštas pareigas įvairiuose Rusijos valstybės fonduose ir įmonėse, taip pat užfiksuotas kartu su prezidentu Vladimiru Putinu ir gynybos ministru Andrejumi Belousovu dalyvaujantis Strateginių iniciatyvų forume Rusijoje.Buvęs „Achemos grupės“ prezidentas ir dabartinis akcininkas Arūnas Laurinaitis praneša, kad sieks įsigyti kontrolinį grupės akcijų paketą. Kiek anksčiau buvo skelbiama, kad kontrolinį įmonės paketą ketina įsigyti vengrų energetikos įmonė „MET group“. Tai oficialiai buvo patvirtinę ir įmonės atstovai, tačiau praėjusių metų birželį „MET group“ pirmininkas ir generalinis direktorius teigė, kad kontrolinį paketą vis dėlto ketina įsigyti vienas iš trylikos smulkiųjų akcininkų, kuriems tokiu atveju teikiama pirmenybė.Ukraina kaltina Rusijos šnipus surengus kelis sprogdinimus jos šaukimo į kariuomenę centruose. Vakar per vieną tokį sprogdinimą Chmelnyckio regione vienas žmogus žuvo, keturi buvo sužeisti.Būsimas baleto Gulbių ežeras pasirodymai kelia klausimų valdininkams: Kultūros ministerija kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, prašydama pateikti vertinimą dėl Lietuvoje baletą Gulbių ežeras šoksiančios, ukrainiečiais prisistatančios trupės šaknų.Ved. Darius Matas

Seimo audito komitetas šiandien kviečiasi įvairias institucijas, kur aiškinsis elektros tinklų pajėgumus, jų plėtojimą po to, kai įmonė „Teltonika“ paskelbė, kad dėl nesklandumų planuoja stabdyti grandioziniu vadinamą aukštųjų technologijų parką Liepkalnyje. Kokia situacija šiandien?Aktualus klausimas. Pirkėjai Lietuvos lentynose sako pastebintys prekių ant kurių informacija pateikiama rusų kalba, o importuotojo adresas yra Rusijoje. Štai, pavyzdžiui, Lidl parduotuvėje įsigijus advento kalendorių „Barbie“, ant kurio rusiškai pateikta informacija ir nurodytas importuotojo adresas Maskvoje, prekybos tinklas portalą LRT.LT tikina, kad prekė atvyko iš Indonezijos, o advento kalendorių išima iš prekybos. Kiek irkdami prekes kreipiate dėmesio, ar ji pagaminta Rusijoje ar ne?Liko mažiau nei savaitė sumokėti nekilnojamojo turto mokestį, tačiau tą kol kas padarė mažiau nei pusė tokią prievolę turinčių žmonių. Valstybinė mokesčių inspekcija įspėja, kad laiku nesumokėjusiems mokesčio bus skaičiuojami delspinigiai. Tuo tarpu specialistai pastebi, kad sumokėti nekilnojamojo turto mokestį - nelengva užduotis, o dalis gyventojų skundžiasi, kad procesas painus ir sudėtingas.Austrija pranešė, kad stabdo visų sirų prašymų dėl prieglobsčio nagrinėjimą ir nori deportuoti pabėgėlius atgal į Siriją, po to, kai islamistų vadovaujami sukilėliai įsiveržė į Damaską ir nuvertė prezidentą Basharą al Assadą. Prašymų nagrinėjimus sustabdė ir Vokietija, Švedija, Norvegija, Danija bei Prancūzija. Ekspertai pažymi, jog kol kas nėra aišku, kokios jėgos ateina į valdžią Sirijoje, o tai gali apsunkinti pabėgėlių išdavimą, be to, nerimaujama, kad valdžią Sirijoje perims radikalūs islamistai, kaip tai buvo Afganistane.Ved. Rūta Kupetytė

Jaunās sezonas otrajā "Atsperē" mūsu viešņa un raidījuma līdzveidotāja ir Ģertrūdes ielas teātra producente Maija Pavlova. Klausāmies mūziku un arī sarunājamies: par Ģertrūdes ielas teātra sezonas plāniem, par teātri vispār, par sabiedrību, mākslas nepieciešamību un dzīvošanu. Orests Silabriedis: Runājot par Ģertrūdes ielas teātra sezonu: kas būtu galvenie akordi, kurus tu vēlētos akcentēt? Maija Pavlova: Šosezon mums ieplānotas trīs pašu producētas izrādes, un pirmais iestudējums būs gatavs novembra beigās. Tā būs izrāde, ko veido Andrejs Jarovojs, Kristīne Brīniņa un jaunā māksliniece, scenogrāfe Justīne Jasikēviča. Tas būs vizuālā teātra darbs, kas nozīmē, ka tajā būs mazāk teksta, vairāk kustību un šajā gadījumā arī objektu. Tas ir tāds meklējums vai pētījums par to, kādas ir mūsu attiecības ar apģērbu, jo viens no izrādes tapšanas iedvesmas avotiem ir ātrā mode, kas mūsu vidū ir ļoti populāra, bet... vienlaikus tas ir viens no lielākajiem atkritumu ražošanas veidiem. Tas ir viens aspekts, uz ko mākslinieki skatās un pēta, kāpēc mums tā vajag, kāpēc mēs to darām, kā šī mode no četrām sezonām kļuvusi par 52 "sezonu" modi, un cik daudz apģērbu pa taisno no veikaliem tiek nogādāti atkritumu kaudzēs. Taču izrādē ir arī aspekti, kas saistīti ar cilvēka ķermeni: kāpēc mums vajadzīgs apģērbs, ko tas mums dod un kādas ir mūsu attiecības ar apģērbu plašākā nozīmē. Bet tev pašai ir atbilde uz jautājumu, kādēļ pasaulē ir tik nežēlīgi daudz apģērbu, jo patiešām – var tikai brīnīties, ar ko tie visi veikali tiek piepildīti, kur tas viss rodas un kur paliek? Kur paliek... Dažas fotogrāfija ir iespaidīgas, un skaitļi arī. (..) Atkritumu apģērbu ražošana ir šausmīgs, šausmīgs pasākums! Viens no iemesliem ir industrija, bet es arī domāju, ka tas ir stāsts par cilvēku nedrošību pasaulē. Tas viens mirklis, kad mēs kaut ko varam nopirkt un sajust prieku... Pirkšanas prieks lielāks nekā uzvilkšanas prieks? Jā, domāju, ka tas vairāk saistīts tieši ar šo laiku. Piemēram, no rīta mums bija mācības "Namejs". Laiks ir tik trauksmains, gribas kaut ko tādu... Savā ziņā tas ir tāds kompensējošais mehānisms – ka mēs iepērkamies. Taču mēs ļoti maz pievēršam uzmanību tam, ko mums patiešām vajag, un šis laiks, ātrums, nedrošība – šī kombinācija mums ļoti ātri var visu ko piedāvāt, un mēs ļoti labi ņemam pretī. Saruna teksta formātā pilnā apjomā drīzumā tiks publicēta portālā lsm.lv.   

Tikko no Vācijas! Viens saimnieks! Tas pats, tikai ar to svētdienās uz baznīcu braucis! – Ar šādiem, nu jau folklorizētiem tekstiem savulaik izmanīgi tirgoņi mēģināja lētticīgam pircējam iemānīt nodzītu automašīnu. Laiki mainās, bet vai auto pārdošanas tikumi arī? To noskaidrojam raidījumā Kā labāk dzīvot. Studijā Latvijas Transportlīdzekļu apdrošinātāju biroja IT daļas vadītājs Agris Daukste un Ceļu satiksmes drošības direkcijas pārstāvis, drošas satiksmes eksperts Oskars Irbītis.

Dans la vie, il y a des étapes qu'il faut respecter, lorsqu'on veut enseigner ou évoluer. En quoi est-ce tellement important ? En quoi la Michna mentionnée dans ce cours peut-elle nous y aider ? Réponse à travers plusieurs exemples.

Ce cours rapporte les qualités de plusieurs animaux, et montre en quoi elles peuvent nous inspirer pour nous améliorer. Il mentionne principalement l'effronterie, la légèreté, le zèle, la force et la pudeur.

Une Michna de Pirké Avot explique comment éduquer un enfant à différentes étapes de sa vie. Que dit-elle ? Comment la comprendre ? Par qui a-t-elle été écrite ?

#TiekPinigų Svarbiausios ekonomikos ir verslo naujienos kiekvieną penktadienį čia ir Laisvės TV YouTube kanale: https://youtu.be/ckMm06wRN60 Tiek Pinigų penktadienį (balandžio 26 d.) vedėjas Andrius apžvelgia daug klausimų keliantį Vičiūnų pardavimą, miglotą TikTok ateitį, kas įdomaus vyksta biržose bei Teslos akcijų kalnelius.

Jauni ūkininkai Erika ir Ramūnas Bagdonai turi daugiau planų nei galimybių. Tad jiems reikia darbštumo ir atkaklumo, kad pasiektų savo tikslo – turėti tokį braškių ūkį, kokiuose teko Erikai dirbti Norvegijoje. O kliūtis - ne tik nenuspėjama gamta, nederliaus metai, bet ir lietuviškų braškių mėgėjai. Yra netikinčių, kad jie parduoda savo užaugintas uogas, mat per jauni ir per gražūs būti ūkininkais.Dovilės Padūmienės iš Stankūnų kaimo, Kauno rajono, fermoje daugiau nei 6 milijonai augintinių. 13 metų Kalifornijos sliekus auginanti ir biohumusą gaminanti ūkininkė užsiima švietėjiška veikla, ir džiaugiasi, kad sliekų auginimo ir biohumuso pasigaminimo savo reikmėms ryžtasi vis daugiau sodininkų, daržininkų.„Verta žinoti“ rubrikoje gamtos apsaugos specialistė Kristina Jankauskaitė įspėja apie dar vieno pavojingo invazinio augalo plitimą Lietuvoje. Vijoklinis augalas gavo Smaugiko vardą. Jis kelia pavojų medžiams, mat juos apraizgo taip, kad šie nebegauna vandens ir žūsta.Ved. Kristina Toleikienė

Pirmadienį galėjo būti nutekinta apie 1.5 tūkst. prekybos tinklo „Iki“ lojalumo kortelės turėtojų duomenys. Paviešinti duomenys apima „Iki“ klientų elektroninio pašto adresus ir slaptažodžius, reikalingus prisijungti prie prekybos tinklo paskyros internete, taip pat vardus ir pavardes, gimimo datas, adresus.

Stāsta ērģeļbūves meistars Jānis Kalniņš  Tas ir viens no visbiežāk darbnīcas apmeklētāju uzdotajiem jautājumiem. Sāksim ar kokmateriāliem. Korpuss, plēšas, vējlādes, gaisa kanāli, dažādas sīkas mehāniskās detaļas, ieskaitot taustiņus, kā arī stabules – visas šīs detaļas top no koka. Senāk amatnieki ļoti rūpīgi sagatavoja koksni, jo no tā ir atkarīga izstrādājumu ilgmūžība. Neaizmirsīsim, ka dēļa izgatavošana pirms mašinizēto zāģētavu laikmeta sākuma bija ļoti darbietilpīgs process, tādēļ kokmateriāli bija ļoti dārgi un ērģeļmeistaram bija jāizmanto katrs koka gabaliņš. Vislabākos kokmateriālus – bez zariem, ar taisnu šķiedru izmantoja vējlādēm; Tā ir galvenā ērģeļu sastāvdaļa, kuŗa sastāv no simtiem koka detaļu. Visbiežāk vējlādi izgatavo no ozola, jo, sevišķi lielākiem instrumentiem kopējais stabuļu svars ir pamatīgs, pie tam visām kustīgajām detaļām ir jāstrādā nevainojami. Stabulēm dēļus izmeklēt jau ir vienkāršāk, mazām stabulēm nav grūti izzāģet dēlīti ar skaistu, smalku šķiedru bez zariem; savukārt lielām stabulēm zars nav pārāk liels traucēklis, tos no iekšpuses aizlīmēja ar ādu. No sliktākajiem dēļiem ar serdi, daudz zariem gatavoja korpusu aizmugurējās sienas, plēšu klājus un citas mazāk svarīgas detaļas. Latvijā stabulēm visbiežāk izmanto priedi, jo tās koksne ir pietiekoši blīva un gaisa necaurlaidīga. Citās zemēs izmanto kokus, kuri tur viesbiežāk sastopami – Vakareiropā, īpaši Francijā, viss ir izgatavots no ozola, jo priedes tur neaug, savukārt Zviedru ērģeļbūvētājiem nācās apmierināties vien ar priedi, jo ozoli bija rezervēti karaļa kuģu flotei. Anglijā visvairāk izmantoja ... sarkankoku, kuŗš bija viegli iegūstams kolonijās. Vēl ilgi pēc 2. pasaules kara daudzviet Eiropā izmantoja sarkankoku, jo tas ir izturīgs, labi apstrādājams, bez zariem. Vien tropisko mežu saudzēšana izbeidza tādu tradīciju. Mūsdienās paliek aizvien grūtāk atrast labus kokmateriālus industriālās mežizstrādes dēļ, koki tiek cirsti daudz jaunāki, līdz ar to arī tievāki. Tādēļ arī ērģeļbūvētājiem nākas ķerties pie līmētajiem un plātņu materiāliem. Neiztikt arī bez eksotiskiem materiāliem. Tos pamatā izmantoja klaviatūrām. No vienas puses – klaviatūras un pārējo spēles galda vai skapja apdari redz vien ērģelnieks un vēl daži cilvēki. No otras puses – tieši no šiem cilvēkiem ir atkarīgs, kurš ērģeļbūvētājs dabūs pasūtījumu! Kad ērģelnieks atnāk pieņemt jaunas ērģeles, pirms viņš sāk izmēģināt atsevišķās balsis, viņš vispirms apsēžas un izbauda, vai viņam ir ērti. Tad viņš visam pārlaiž skatienu un gūst nākošo iespaidu. Tas ir gluži tāpat kā restorānā: mēs vispirms ēdienu izbaudām ar acīm, tad ar ožu un tikai tad pagaršojam. Tādēļ ērģeļbūvētāji klaviatūru apdarē izmantoja ne vien izturīgus materiālus, bet arī skaistus! Sevišķi pustoņu taustiņi dažkārt ir izgatavoti ar intarsijām, taustiņu priekšpuses skaisti profilētas, izgrieztas.  Taustiņu uzlīmēm visbiežāk izmantoja ebenkoku, ko mēs saucam par melnkoku. Tas bija viscietākais un arī viesvieglāk pieejamais eksotiskais koks. Klavesīniem un klavihordiem gan bieži izmantoja ziloņkaulu vai liellopu kaulu, kādēļ ne ērģelēm? Pirmkārt, kauls bija krietni dārgāks materiāls; otrkārt – ziemā aukstajās baznīcās pie koka taustiņiem gluži vienkārši pirksti mazāk sala!      Par metāliem runājot – visvairāk ērģeļbūvē izmantotais metāls ir svins, tam seko alva. Par labāko materiālu metāla stabuļu izgatavošanai tiek uzskatīts svina un alvas sakausējums dažādās attiecībās. Tam ir vairāki iemesli. Pirkārt, šie metāli ir viegli  apstrādājami vienkāršas darbnīcas apstākļos, otrkārt, tiem ir labas akustiskās īpašības, treškārt, tie ir pietiekoši izturīgi – piemēram, Ugāles baznīcas ērģeļu stabules, kuras ir 320 gadus vecas, izgatavotas no 21% alvu saturoša sakausējuma, joprojām skan izcili, tām nav citu bojājumu kā vien cilvēka nodarītie. 19. gadsimtā ļoti plaši sāka izmantot cinku, jo sevišķi lielām stabulēm; 20. gadsimtā neobaroka laikmetā daudz izmantoja vaŗu. Cinku joprojām lieto, bet no vara stabules gan vairs neizgatavo galvenokārt estētisku apsvērumu dēļ. Svins joprojām ir galvenais metāls stabuļu izgatavošanā un te nu jāpiemin, ka dažas topošas Eiropas savienības direktīvas var padarīt svina izmantošanu amatniecībā neiespējamu. Ja tās tiks pieņemtas, tad ērģeļbūves māksla Eiropā var izrādīties notietni apdraudēta.    

Ukraina Šveicarijos maisto milžinę „Nestle“ pavadino karo rėmėja. Tokios kritikos bendrovė susilaukė dėl to, kad toliau vykdo veiklą Rusijoje. Ar rinkdamiesi prekes ir paslaugas lietuviai atkreipia dėmesį, ar jų gamintojai ir tiekėjai tebedirba Rusijos rinkoje?Kaip situacija Artimuosiuose Rytuose nušviečiama Libane? Kaip karas paveikė vietos gyventojų kasdienybę? Pokalbis su Libane gyvenančiu lietuviu.Išaugus kibernetinių atakų ir skaitmeninio sukčiavimo atvejų skaičiui, saugumo specialistai atkreipia dėmesį, kad su didesne rizika gali susidurti nuotoliniu būdu dirbantys žmonės. Esminiai patarimai, kad nuotolinis darbas nevirstų kibernetine grėsme.Ved. Darius Matas

ES imasi to, ką ir žadėjo, – kurti fondą, kurio pinigai turėtų išlaikyti verslą Europoje, neleisti nutekėti investicijoms ir kuris būtų atsvara Kinijos ir JAV subsidijų politikai. Kas tas naujas Suverenumo fondas? Ar netrukus visur skambės „Pirk prekę europietišką, nepirk kiniškos ir amerikietiškos“? Ir kas iš viso šito darbdaviams ir darbuotojams Lietuvoje?Laidos svečiai: profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, Verslo konfederacijos generalinės direktorės pavaduotojas Emilis Ruželė ir ekonomistas, buvęs Premjerės patarėjas Vaidas Navickas.Ved. Irma Janauskaitė

15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – apie LFF prezidento keliones, rinktinės sąrašą, „MML City“ rungtynių „pirkėjo“ bendravimą, A lygos kovas, Darwino šou „Premier“ lygoje, taip pat Ispanijos, Vokietijos, Italijos čempionatų svarbiausius akcentus. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas, Aurimas Tamulionis, Mantas Krasnickas ir tinklaraščio „Vienuolika“ autorius, „TV3 Sport“ komentatorius Karolis Dudėnas. 0:00 Įžanga, Aurimo Budapeštas ir nuomonė apie Jakelį 07:10 LFF kelionės po žemės rutulį 12:36 Rinktinės sąrašas, kodėl nėra Sirgėdo? 17:06 „MML City“ rungtynių „pirkėjas“ 19:30 Vinys „Žalgirio“ europinių vilčių karste 43:42 „Riterių“ 19-kos serija, sulupta „Sūduva“ 53:29 MLS lygos lygis 56:15 „Premier“ lyga. Raudona VVD, Darwino šou, „Man City“ vargai, „Man United“ išsigelbėjimas 1:28:09 „Barcelona“ įvarčių vakarėlis 1:39:14 Vokietija. Kane‘o lyga 1:46:30 Italija. Puikus „AC Milan“

Nemocnice IKEM je od pátku bez řádného ředitele. Michal Stiborek na funkci pod tlakem rezignoval kvůli zjištění Seznam Zpráv o jeho pochybné podnikatelské minulosti. Co se v nemocnici dělo pod jeho vedením? A co IKEM čeká dál?Hostem Ptám se já byl bývalý přednosta Kardiocentra a Kliniky kardiovaskulární chirurgie IKEM, kardiochirurg a senátor za TOP 09 Jan Pirk.Rezignaci ředitele Institutu klinické a experimentální medicíny (IKEM) Michala Stiborka přijal ministr zdravotnictví Vlastimil Válek (TOP 09) v pátek. Pár dní poté, co Seznam Zprávy odhalily, že Stiborek si v posledních letech bokem vydělával výnosným byznysem s úvěry. Ten trval na tom, že se nedopustil ničeho protiprávního a že jde o osobní útoky na jeho osobu. Celou kauzu označil za několikátý pokus o jeho diskreditaci za poslední rok.Dnes už bývalý šéf IKEMu tím narážel na protesty elitních lékařů, které musel v nemocnici řešit i premiér Petr Fiala (ODS). Lékařské kapacity Stiborka vinily, že na ně vyvíjel nepřípustný nátlak.„Myslím si, že se někteří báli. Ze strany vedení byly pokusy udělat podpisovou akci na podporu vedení. Pak se to zrušilo, protože to bylo opravdu velice nefér,“ popsal atmosféru v IKEMu kardiochirurg Pirk s tím, že mu bylo naznačováno, aby vedení veřejně nekritizoval. Kým a jestli to byl někdo z lidí řídících nemocnici, ale nechtěl lékař komentovat.Jak napjaté jsou momentálně vztahy špičkových lékařů IKEMu s managementem? A jak bude fungovat jedna z předních českých nemocnic po odchodu dosavadního ředitele?---Ptám se já. Rozhovory s lidmi, kteří mají vliv, odpovědnost, informace.Sledujte na Seznam Zprávách, poslouchejte na Spotify, v Apple Podcasts a dalších podcastových aplikacích nebo na Podcasty.cz.Archiv všech dílů najdete tady, ostatní podcasty Seznam Zpráv tady. Své postřehy, připomínky nebo tipy nám pište prostřednictvím sociálních sítí pod hashtagem #ptamseja nebo na e-mail audio@sz.cz.

Baklažai, paprikos, žiediniai kopūstai, gausybė skirtingų veislių pomidorų – tai tik maža dalis Elvyros Katilienės ūkyje auginamos produkcijos. Ūkio kieme ir perdirbimo cechas – gaminamos mišrainės, baklažanų ikra, adžika. Šaltuoju metu sezonu parduodamos ir raugintos daržovės. Kaip sako moteris, tokį ūkį gali turėti kiekvienas, tik dirbti ne visi tiek nori. Patikimų darbuotojų surasti – sudėtinga.Lietuvos energetikos agentūra kviečia teikti paraiškas saulės elektrinių ir vėjo jėgainių įsirengimui. Agentūros direktorė laikinai einanti pareigas Agnė Bagočiutė sako, kad sąlygos palankios piliečių energetikos bendrijoms, labai mažas ir mažas įmones turintiems bei ūkininkams. LŪS Pakruojo skyriaus pirmininko pavaduotojas Gedas Špakauskas sako, kad ūkininkams iš to naudos mažai.Rubrika „Verslas kaime“. Darželio auklėtojos padėjėja dirbanti Renata Ražaitienė puoselėja ir savo grožio paslaugų verslą Stakliškėse, Prienų rajone. Kaip sekėsi kurti verslą regione?Ved. Rūta Simanavičienė

«On peut être jaloux de ses semblables mais pas de ses enfants et de ses élèves »

Pirké Avot: chap IV michna XIII « Qui est digne de respect ?» by Rav David SHOUSHANA

Pirké Avot: chap IV michna XIV « la priorité : un lieu de Torah » by Rav David SHOUSHANA

Pirké Avot: chap IV michna X « le juste équilibre entre Torah et travail » by Rav David SHOUSHANA

Cours vidéo de 5 minutes donné par Esther SITBON.

Pirké Avot: chap IV michna V « Apprendre dans quel but ?» by Rav David SHOUSHANA

Pirké Avot: chap IV michna VI-VII « La bonne manière de juger » by Rav David SHOUSHANA

Pirké Avot: chap IV michna VIII-IX « Accomplir la Torah dans la pauvreté » by Rav David SHOUSHANA

Pirké Avot: chap IV michna III-IV « L'importance de l'humilité » by Rav David SHOUSHANA

Pirké Avot: chap IV michna II « Le salaire d'une mitsva » by Rav David SHOUSHANA

Pirké Avot: chap IV michna I « Le sage ,le puissant et le riche » by Rav David SHOUSHANA

Cours vidéo de 3 minutes donné par Esther SITBON.

Pirké Avot: chap III michna XVI « Une miséricorde infinie » by Rav David SHOUSHANA

Pirké Avot: chap III michna XVIII «Le plat principal et le dessert » by Rav David SHOUSHANA

Pirké Avot: chap III michna XIV « L'Homme créé a l'image de D. » by Rav David SHOUSHANA

Pirké Avot: chap III michna XVII «La Torah et la farine » by Rav David SHOUSHANA

Cours vidéo de 3 minutes donné par Esther SITBON.

Pirké Avot: chap III michna XIII « Une haie pour la sagesse : le silence ». by Rav David SHOUSHANA

Pirké Avot: chap III michna XI « qui n'aura pas de part au Monde Futur ». by Rav David SHOUSHANA

Pirké Avot: chap III michna XII « Accueille tout homme avec joie ». by Rav David SHOUSHANA

Hostem pátečního Press klubu Frekvence 1 byl známý kardiochirurg Jan Pirk. Moderátorce Báře Nesvatbové řekl, že současné práce dávají za pravdu jeho postoji v době covidu, kdy trval na tom, že nejlepší imunita je prodělání nemoci. Celý rozhovor si můžete poslechnout zde:

Pirké Avot: chap III michna X (fin) «ce qui expulse l'homme du monde » by Rav David SHOUSHANA

Pirké Avot: chap III michna IX-X « Qui était Rabbi Hanina ben Dossa» by Rav David SHOUSHANA

Noteikti katram interneta lietotājam ir nācies ielūkoties kādā mājaslapā, kurā piedāvātajām precēm tiek solītas vilinošas cenas un atlaides. Ne vienmēr aiz šāda piedāvājuma slēpjas krāpnieki vai negodprātīgi uzņēmēji. Kā atdalīt sēklas no pelavām, iepērkoties virtuālajā vidē, interesējamies raidījumā Kā labāk dzīvot. Skaidro un stāsta Patērētāju tiesību aizsardzības centrs (PTAC) Patērētāju tiesību uzraudzības departamenta galvenā juriste Zanda Dāvida, PTAC Preču un pakalpojumu uzraudzības departamenta direktora vietnieks Ivars Jorniņš un "Cert.lv" kiberdrošības eksperts Gints Mālkalnietis. "Kā pazaudēt naudu vienkārši tāpat internetā – tas nekur nav pazudis," atzīst Gints Mālkalnietis Ir pikšķerēšanas un viltus lapu uzbrukumi, viltus investīciju platformas, kas vērstas pret privātpersonām, viltus rēķini, dažādas kontu mainīšanas, kas ir problēma uzņēmējiem. (..) darījumu summas mēdz būt lielas." "Ja jums rāda [Facebook], ka draugs iesaka kaut ko ļoti dīvainu, ja ir reāls kontakts ar šiem cilvēkiem, paziņot, ka, man šķiet, ka no tava konta redzējām kaut kādu krāpniecību," atzīst Gints Mālkalnietis. "Bieži saskaramies ar to, ka uztaisa profilu ar tā paša cilvēka vārdu un uzvārdu, citu lietotājvārdu kādā no virtuālajām lietotājvidēm, pēc tam tās vārdā piesakās draugos, mēģina iziet uz sarunām. Ļoti bieži sarunas ved pie šīm viltus investīciju platformām. Šāda metode, kas arī nav jauna, atkal ir uzpeldējusi. Ir problēma, ka virtuālā vidē pārbaudīt identitāti nav lielas." "Ja jūsu draugs sāks pēkšņi runāt krieviski, kas to nav darījis, neticiet. Bet mēs redzam arī reālus uzbrukumus latviski," turpina Gints Mālkalnietis. "Reklāmas visbiežāk būs angļu vai iztulkotā angļu valodā. Lapas, kur pāradresē apmeklētājus, ir ar sagatavi angliski, kas automātiski tiek tulkota latviski. Tāpēc brīži izskatās stipri jocīgi."  Gints Mālkalnietis arī min, ka ala lietotāji jūt to, ko nevar ietekmēt, un tie ir uzbrukumi pakalpojumu sniedzējiem, finanšu iestādēm. PTCA ir gan "melnais saraksts" un aizdomīgo vietņu saraksts, kurā iesaka ielūkoties patērētājam. Klausītājs jautā, vai PTCA ir ziņas dažādiem kursu piedāvājumiem, kas sākumā ir bezmaksas un tikai pēc tam parādās abonēšanas maksa. "Sūdzas ne tikai par dažādiem kursiem, bet sūdzas arī par cita veida pakalpojumiem, kur princips ir viens - cilvēkam piedāvā kaut ko uz laiku bez maksas un cilvēks neizlasa, kā parasti, līdz galam un noslēdz abonēšanas līgumu. Kad atnāk rēķins, saprot, ka piesaistīts uz gadu vai diviem, vai beztermiņa līgums. Bieži var redzēt, ka cilvēks devis piekrišanu, pats visu atzīmējis. Neizlasīja," atzīst Zanda Dātava. "Patērētāju uzvedības pētījumi parāda, ka viņi nelasa līgumus un arī nelasīs līgumus, līdz ar to mums kā uzraudzības iestādei un arī likumdevējam ir jādomā, ka izveidot normatīvos aktus tā, lai cilvēkus pasargātu." "Metodes šādai nejaušai iesaistei ir dažādas, viens no aktuālākajiem - tu spēlē kādu spēlīti, pēkšņi izlec ārā aicinājums kaut ko pamēģināt bez maksas, tu ievadi savu telefona numuru un ar to pietiek. Nevajag pat ievadīt kartes datus, jo tu pieslēdz pakalpojumu un rēķins tiek piesaistīts mobilo sakaru pakalpojumu maksai. Tev pēkšņi atnāk lielāks rēķins. Pat nav jāievada nekādi dati," skaidro Zanda Dātava.

Čím obohatí politiku novopečení senátoři a senátorky? Jak se na vstup na politickou scénu připravují osobnosti, které celý předcházející život zasvětily zcela jinému oboru lidské činnosti? Moderuje Jan Bumba.

Senát se příští týden sejde k první oficiální schůzi v novém složení vzešlém z nedávných voleb. Už nyní se ale intenzivně jedná o tom, kdo zasedne ve vedení horní komory a jak si senátoři rozdělí práci. „V Senátu panuje zcela jiná atmosféra než v Poslanecké sněmovně. Vše se řeší dohodou a nejspíš se neodehrají žádné politické boje,“ popisuje nový senátor Jan Pirk zvolený za koalici Spolu.Všechny díly podcastu Interview Plus můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

Poslechněte si debatu dvou kandidátů, kteří postoupili do 2. kola senátních voleb v obvodu 22 na Praze 10. Jan Pirk (BEZPP za TOP 09) z. 1. kola postoupil s velkým náskokem 44,77 % hlasů, stávající senátorka tohoto obvodu Renata Chmelová (BEZPP za STAN) získala téměř o polovinu hlasů méně, přesněji 24,35 %.

Cours audio MP3 de 1h02 donné par Rav Binyamin WATTENBERG.

Cours audio MP3 de 1h49 donné par Rav Binyamin WATTENBERG.

Savivaldybių vadovai skelbia dviguvai dviguvai daugiau susitikimų su interesų grupių atstovais nei pernai. Trečdaliu daugiau vadovų viešino ilgalaikes darbotvarkes, leidžiančias matyti susitikimus nuo darbotvarkės viešinimo pradžios. Tai paaiškėjo „Transparency International“ Lietuvos skyriui peržiūrėjus savivaldybių merų, jų pavaduotojų bei administracijos direktorių oficialius darbo kalendorius, asmenines svetaines.Vertingiausių Lietuvos augalų sėklos nuo šiandienos pradedamos saugoti Norvegijoje esančioje Svalbardo pasaulinėje sėklų saugykloje. Sėklų saugojimas yra svarbus siekiant išsaugoti jas ateities kartoms, jei šalį ištiktų stichinės nelaimės, karai ar technogeninės katastrofos ir išnaikintų visas augalų rūšis. Jas atkurti padėtų augalų genų bankuose saugomos sėklų ir kitų genetinių išteklių kolekcijos.Klausytojų klausime, ar sugebate atitrūkti per atostogas nuo darbų, elektroninio pašto tikrinimo – šiandien to, po truputį įsibėgėjant vasarai, klausiame jūsų mieli klausytojai.Lietuvos verslas Baltarusijoje sulaukia vis didesnio vietinių dėmesio. Iš dalies lietuvių valdomo prekybos tinklo "Oma" vadovai antradienį buvo sulaikyti, patalpose atliktos kratos. Ekspertai sako, kad Baltarusijos režimas perima vakarų kapitalo verslus. Siūlymų parduoti baldų įmonę sulaukė ir Mogiliove fabriką turintis SBA koncernas.Europos centrinis bankas svarstys dėl bazinių palūkanų normos kėlimo. Ką ta reikštų Lietuvos gyventojams?Europos Sąjungos planai dėl priemonių su klimato kaita, nors ir stringa, bet stumiasi į priekį. Europos parlamentas šią savaitę sprendžia dėl net 8 teisės aktų, nustatančių, kaip šalys įsipareigos iki 2030-ųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55-iais procentais, bet sutaria ne dėl visų. Bendrijos planas iki 2030-ųjų įpareigoti šalis beveik pusę elektros energijos turės pasigaminti iš atsinaujinančiųjų išteklių, o iki 2035-ųjų ir atsisakyti automobilių su vidaus degimo varikliais.Turgavietėse pasirodžiusių lietuviškų braškių kainos šiemet - panašios, kaip ir prieš metus, sako prekeiviai. Pirkėjai už kilogramą uogų negaili ir dešimties eurų, ir didesnės sumos. Braškių augintojai teigia, jog už infliacijos neišaugintas braškių kainas reikėtų dėkoti graikams, kurių derlius šiemet buvo itin gausus. Tačiau kitų metų derlius jau gali būti gerokai brangesnis.Ved. Rūta Kupetytė