Podcasts about senov

Atvejai, kai žmonės pirkdami nekilnojamąjį turtą sumoka avansą, o vėliau paaiškėja, kad būstas pardavėjui nepriklauso.Tęsiame pokalbių ciklą apie tai, kaip būti pasirengus, jei prasidėtų karas arba Lietuvą ištiktų kokia nors kita didelė nelaimė ir aptarsime iniciatyvas, pilietiškumo, pilietinio pasipriešinimo ar atsparumo įvairioms grėsmėms didinimui.Galvos skausmo tipai ir priežastys.Senovės Baltų religinė bendrija „Romuva“ ir Molėtų krašto muziejus kviečia į pirmosios pavasario žalumos šventę „Jorę“.Ugniagesiu gelbėtoju dirbantis Nerijus Sukackas spėja ir ūkininkauti.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Alšova jihočeská galerie zahájila hlavní výstavní sezonu v Hluboké nad Vltavou. V zámecké jízdárně představuje tři současné výtvarné umělce. Sezonu už otevřela ale také ve Wortnerově domě v Českých Budějovicích a mezinárodním muzeu keramiky v Bechyni. Ředitel galerie Aleš Seifert zároveň vyhlíží novou galerijní budovu, která by do tří let měla vyrůst na českobudějovickém Senovážném náměstí.Všechny díly podcastu Kavárna můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

„7 meno dienos” naujausio numerio apžvalga;Martino McDonagho pjesė „Vienišieji vakarai“, primena biblijinius Kaino ir Abelio motyvus, nagrinėja ne tik žmogiškas silpnybes, bet ir amžinas vertybes, kviesdama susimąstyti apie gyvenimo paskirtį, tikėjimą ir mūsų santykių prasmę. Pasakojimas apie sekmadienį Menų spaustuvėje vyksiančią spektaklio premjerą;Senovės Egipto simboliai ir pasąmonės gelmių tyrinėjimai šiuo metu pristatomi Kaune, meno galerijoje „Drobė”. Menininkė Kristina Asinus kviečia į savo kūrybos parodą „Zep Tepi: pasakojimai iš pasąmonės”;Kas yra neapykantos kalba ir kaip ji plinta skaitmeninėje erdvėje? Pokalbis apie Vytauto Didžiojo universiteto atliekamą neapykantos kalbos ypatumų tyrimą su VDU profesore Jūrate Ruzaite;Prasideda Simono Dacho metai, skirti 420-tosioms poeto gimimo metinėms paminėti;Užsienio kultūros apžvalga;Gidas, įmonės „Gatvės gyvos“ įkūrėjas Albertas Kazlauskas pristato naują knyga „Vilniaus gatvės gyvos. Rajonų istorijos vakarai“. Pokalbis apie knygą su A. Kazlausku.Jono Petronio nuotrauka.Ved. Donatas Šukelis

Centrum Prahy je protkané průchody a pasážemi, díky nimž je možné zkrátit si cestu, ale také se ocitnout v zajímavých zákoutích. My se vydáme ze Staroměstského náměstí přes Ungelt, původně opevněný kupecký dvůr pocházející patrně už z 11. století, pak pasáží Menhartovského paláce, pasáží Paláce Broadway a pasáží České národní banky až na Senovážné náměstí. Naše procházka bude přehlídkou zajímavé architektury, historie a umění.

Centrum Prahy je protkané průchody a pasážemi, díky nimž je možné zkrátit si cestu, ale také se ocitnout v zajímavých zákoutích. My se vydáme ze Staroměstského náměstí přes Ungelt, původně opevněný kupecký dvůr pocházející patrně už z 11. století, pak pasáží Menhartovského paláce, pasáží Paláce Broadway a pasáží České národní banky až na Senovážné náměstí. Naše procházka bude přehlídkou zajímavé architektury, historie a umění.

Centrum Prahy je protkané průchody a pasážemi, díky nimž je možné zkrátit si cestu, ale také se ocitnout v zajímavých zákoutích. My se vydáme ze Staroměstského náměstí přes Ungelt, původně opevněný kupecký dvůr pocházející patrně už z 11. století, pak pasáží Menhartovského paláce, pasáží Paláce Broadway a pasáží České národní banky až na Senovážné náměstí. Naše procházka bude přehlídkou zajímavé architektury, historie a umění.Všechny díly podcastu Výlety můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

Centrum Prahy je protkané průchody a pasážemi, díky nimž je možné zkrátit si cestu, ale také se ocitnout v zajímavých zákoutích. My se vydáme ze Staroměstského náměstí přes Ungelt, původně opevněný kupecký dvůr pocházející patrně už z 11. století, pak pasáží Menhartovského paláce, pasáží Paláce Broadway a pasáží České národní banky až na Senovážné náměstí. Naše procházka bude přehlídkou zajímavé architektury, historie a umění.

Centrum Prahy je protkané průchody a pasážemi, díky nimž je možné zkrátit si cestu, ale také se ocitnout v zajímavých zákoutích. My se vydáme ze Staroměstského náměstí přes Ungelt, původně opevněný kupecký dvůr pocházející patrně už z 11. století, pak pasáží Menhartovského paláce, pasáží Paláce Broadway a pasáží České národní banky až na Senovážné náměstí. Naše procházka bude přehlídkou zajímavé architektury, historie a umění.

Centrum Prahy je protkané průchody a pasážemi, díky nimž je možné zkrátit si cestu, ale také se ocitnout v zajímavých zákoutích. My se vydáme ze Staroměstského náměstí přes Ungelt, původně opevněný kupecký dvůr pocházející patrně už z 11. století, pak pasáží Menhartovského paláce, pasáží Paláce Broadway a pasáží České národní banky až na Senovážné náměstí. Naše procházka bude přehlídkou zajímavé architektury, historie a umění.

Centrum Prahy je protkané průchody a pasážemi, díky nimž je možné zkrátit si cestu, ale také se ocitnout v zajímavých zákoutích. My se vydáme ze Staroměstského náměstí přes Ungelt, původně opevněný kupecký dvůr pocházející patrně už z 11. století, pak pasáží Menhartovského paláce, pasáží Paláce Broadway a pasáží České národní banky až na Senovážné náměstí. Naše procházka bude přehlídkou zajímavé architektury, historie a umění.

Centrum Prahy je protkané průchody a pasážemi, díky nimž je možné zkrátit si cestu, ale také se ocitnout v zajímavých zákoutích. My se vydáme ze Staroměstského náměstí přes Ungelt, původně opevněný kupecký dvůr pocházející patrně už z 11. století, pak pasáží Menhartovského paláce, pasáží Paláce Broadway a pasáží České národní banky až na Senovážné náměstí. Naše procházka bude přehlídkou zajímavé architektury, historie a umění.

Centrum Prahy je protkané průchody a pasážemi, díky nimž je možné zkrátit si cestu, ale také se ocitnout v zajímavých zákoutích. My se vydáme ze Staroměstského náměstí přes Ungelt, původně opevněný kupecký dvůr pocházející patrně už z 11. století, pak pasáží Menhartovského paláce, pasáží Paláce Broadway a pasáží České národní banky až na Senovážné náměstí. Naše procházka bude přehlídkou zajímavé architektury, historie a umění.

Centrum Prahy je protkané průchody a pasážemi, díky nimž je možné zkrátit si cestu, ale také se ocitnout v zajímavých zákoutích. My se vydáme ze Staroměstského náměstí přes Ungelt, původně opevněný kupecký dvůr pocházející patrně už z 11. století, pak pasáží Menhartovského paláce, pasáží Paláce Broadway a pasáží České národní banky až na Senovážné náměstí. Naše procházka bude přehlídkou zajímavé architektury, historie a umění.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Spaudos publikacijų apžvalga.Kodėl jaučiamės keletą metų vyresni, jei nepakankamai išsimiegame kelias naktis iš eilės?Lietuvos šokio informacijos centro organizuojama programa „Kūrybinė judesio laboratorija“ keičia savo veiklos formatą ir kvies į dažnesnius susitikimus.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Dalios Dilytės knygą „Senovės Graikijos išminčiai“ ir Zigmo Vitkaus „Akimirka apsispręsti. Lietuvos žydų gelbėtojų istorijos“.Šiandien ir sekmadienį Jaunimo teatras kviečia į premjerą – monospektaklį „Bėgūnė“.Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“.Savaitgalį prasideda Lietuvos muziejų kelio renginiai.Susipažįstame su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančia Viktorijos Butautis knyga „Kanarų paslaptis“.Koks šiandien ukrainiečių šiuolaikinės muzikos pasaulis. Apie tai kalbamės su „Kyivo šiuolaikinės muzikos dienų“ organizatore Kateryna Alymova.LRT KLASIKA šiandien kviečia klausytis laidų iš Klaipėdos.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.Kaip Holokausto atmintį suprantame ir naudojame šiandien? „Kaip nusavintą ir sumuziejintą praeitį, atsietą nuo istorinės perspektyvos, ar vis tik kaip universalų etinį imperatyvą?“ – komentare svarsto vertėja Toma GudelytėArtėjant teatro dienai, tęsiame ciklą iš įvairių Lietuvos teatrų. Šįkart keliamės į Šiaulius.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.Dirbtinis intelektas ir autorių teisės – rengiamas forumas šių sričių sąveikai aptarti.Tęsiame pažintį su Lietuvos metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Šiandien jums pristatysime knygą, besirungiančią knygų paaugliams kategorijoje. Šį kartą tai Dalios Dilytės pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“.Koks buvo Sigito Paliulio dešimtmetis Pasvalio kultūros centro Suaugusiųjų dramos teatre per profesinę ir asmeninę emocinę prizmę ir pastangas į kūrybinius procesus įtraukti vietos bendruomenę?„Miestu mieste“ vadinamos Grigiškės siekia tapti pėsčiųjų judėjimo pavyzdžiu.Ved. Justė Luščinskytė

Nerimsta diskusijos tarp Medijų rėmimo fondo ir kultūrinės žiniasklaidos atstovų. Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai pateikė viešą kreipimąsi dėl „sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose“. Komentuoja artnews.lt vyriausioji redaktorė Danutė Gambickaitė ir Lietuvos respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.Artėjant teatro dienai Klaipėdoje išdalintos tradicinės Padėkos kaukės. Padėkos kaukių apdovanojimus dar 2005 metais sugalvojo režisierius Alvydas Vizgirda, prie iniciatyvos tuomet prisijungė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Kasmet tradiciškai teatralai renkasi uostamiestyje švęsti savo profesinės šventės. Padėkos kaukių šventinę ceremoniją stebėjo ir pasakojimą parengė mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių kūrinių autoriais. Šį kartą tai lietuvių literatūros ir Antikos tyrinėtoja, vertėja iš lotynų kalbos Dalia Dilytė. Knygų paaugliams kategorijoje Metų knyga pretenduoja tapti jos pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.Lietuvoje neseniai viešėjo žymus italų klavesininkas ir dirigentas Claudio Astronio, pristatęs koncertus intriguojančiu pavadinimu „Vilniaus Bachas“. Pasirodo, Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra saugomas unikalus rankraštis su vyriausio iš Johanno Sebastiano Bacho sūnų, Wilhelmo Friedmano Bacho kūriniais, kurių dalis – niekur kitur nerandamos kompozicijos.Į rubriką „Be kaukių“ atvyksta kultūros istorikas Eimantas Gudas, kurio knygos „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ plačiajai visuomenei atvėrė įdomiausius kilmingųjų Lietuvos giminių gyvenimo puslapius. Kodėl kadaise vaikystėje jį taip sužavėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“? Kokią biblioteką šiandien jis pats turi sukaupęs? Ko galėtų iš žymiųjų Lietuvos didikų pasimokyti XXI a. žmogus?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Nerimsta diskusijos tarp Medijų rėmimo fondo ir kultūrinės žiniasklaidos atstovų. Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai pateikė viešą kreipimąsi dėl „sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose“. Komentuoja artnews.lt vyriausioji redaktorė Danutė Gambickaitė ir Lietuvos respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.Artėjant teatro dienai Klaipėdoje išdalintos tradicinės Padėkos kaukės. Padėkos kaukių apdovanojimus dar 2005 metais sugalvojo režisierius Alvydas Vizgirda, prie iniciatyvos tuomet prisijungė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Kasmet tradiciškai teatralai renkasi uostamiestyje švęsti savo profesinės šventės. Padėkos kaukių šventinę ceremoniją stebėjo ir pasakojimą parengė mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių kūrinių autoriais. Šį kartą tai lietuvių literatūros ir Antikos tyrinėtoja, vertėja iš lotynų kalbos Dalia Dilytė. Knygų paaugliams kategorijoje Metų knyga pretenduoja tapti jos pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.Lietuvoje neseniai viešėjo žymus italų klavesininkas ir dirigentas Claudio Astronio, pristatęs koncertus intriguojančiu pavadinimu „Vilniaus Bachas“. Pasirodo, Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra saugomas unikalus rankraštis su vyriausio iš Johanno Sebastiano Bacho sūnų, Wilhelmo Friedmano Bacho kūriniais, kurių dalis – niekur kitur nerandamos kompozicijos.Į rubriką „Be kaukių“ atvyksta kultūros istorikas Eimantas Gudas, kurio knygos „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ plačiajai visuomenei atvėrė įdomiausius kilmingųjų Lietuvos giminių gyvenimo puslapius. Kodėl kadaise vaikystėje jį taip sužavėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“? Kokią biblioteką šiandien jis pats turi sukaupęs? Ko galėtų iš žymiųjų Lietuvos didikų pasimokyti XXI a. žmogus?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Sedmadvacet titulů už má na kontě fotograf a vydavatel Milan Binder, českobudějovický patriot a sběratel starých snímků, které rád porovnává se současnými. Pro svou poslední knihu se spojil s ředitelem Biskupského gymnázia Jana Nepomuka Neumanna v Českých Budějovicích Martinem Maršíkem. Společně vydali bohatě vypravenou publikaci České Budějovice objektivem Milana Bindera a perem Martina Maršíka. Autoři přinášejí více než stovku příběhů lidí, domů a míst a ještě více snímků.Všechny díly podcastu Dopolední host můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

Dalia Dilytė. „Pasaka apie pasaulio atsiradimą“ ir „Pasaka apie Prometėją“ iš knygos „Senovės graikų pasakos“. Skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

„Viena didžiausių problemų, kad daugelis vystomų skaitmeninio pasaulio projektų tiesiog siekia pelno. O pati žmonija yra tapusi aptarnaujančiu personalu šiam pasauliui.“ – apie skaitmeninio turinio ateities vystymąsi kalba medijų tyrinėtojas, Kauno technologijos universiteto prof. Šarūnas Paunksnis.Kai kurie mokslininkai teigia, kad gyvendami šiuolaikiniame medijų pasaulyje nustojome suvokti ir gilintis, kokią įtaką tai turi mūsų kasdienybei. Pasak britų sociologo Rodžerio Silverstono, medijoms dominuojant, nūdienos visuomenė iš dalies primena Senovės Graikiją, kai pagrindinėje aikštėje telkėsi visuomeninis gyvenimas, kurioje buvo sprendžiami svarbiausi valstybės klausimai.Kaip iš tiesų šiuolaikinės medijos keičia žmonių santykius? Kada nustojome pastebėti skaitmeninio turinio įtaką kasdienybei? Kokie reiškiniai internetinėje erdvėje žmonėms turi didžiausią poveikį?Pokalbis ir dvylika punktų su medijų tyrinėtoju, KTU prof. Šarūnu Paunksniu.Ved. Ignas Klėjus

Populizmas egzistuojantis nuo Senovės Romos laikų, nepraranda reikšmės ir šiandien. Tuomet dalis politikų, besiremiančių žemesniųjų visuomenės sluoksnių parama, buvo vadinami populiariais, o siekę elito – optimatais. Šių dienų kontekste populizmas neabejotinai įgauna vis naujas formas ilgoje žmonijos istorijos perspektyvoje. Šias formas dažniausiai skatina pasaulio krizės ir visuomenės nusivylimai, o į judėjimus telkiamų asmenų grupės tampa vis įvairesnės. Kokiu tikslu populizmą naudoja šiuolaikiniai politikai? Kodėl šis reiškinys mūsų žodyne yra tarsi keiksmažodis? Kuo Lietuvos populistiniai judėjimai išsiskiria pasauliniame kontekste?Pokalbis su sociologu, mokslų daktaru Karoliu Jonučiu, tyrinėjusiu populizmo veikimą Lietuvos visuomenėje.Ved. Ignas Klėjus

Dalia Dilytė. Pasakos apie Orfėją ir Euridikę, Sisifą ir delfiną iš knygos „Senovės graikų pasakos“. Skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Senovės alchemikų filosofinis akmuo turėjo nuveikti du darbus: paversti šviną auksu ir dovanoti amžiną gyvenimą. Tuščia to aukso, verčiau paklauskime - o ką veiktume su ta amžinybe?Ved. Aidas Puklevičius

Basketbalovým hřištím v České republice a na Slovensku už více než dekádu kralují The Streets s Dušanem Štajerem v čele. Bratislavský obchod s pobočkami v Praze a v Košicích si prošel zajímavou historií, lemovanou názvem Streetsportline, projektem Senovážná 6, obchodem v Opletalově ulici v Praze s obřím basketbalovým kurtem, společnou historií s The Mag a The Mag Market atd. Mohli bychom se s Dušanem o historii The Streets bavit hodiny a hodiny, ale vměstnali jsme tento historický úvod do první půlhodiny nového dílu Tradeshow. Druhá polovina podcastu pak patří The Mag, komunitním akcím The Mag Con a pak především eventu The Streets Culture, který proběhne 15.4.2023 v bývalém obchodním domě Prior v centru Bratislavy. Na tomto místě se po dlouhé době ve slovenské metropoli opět sejde celá lokální komunita, která má ráda streetwear, sneakers, hudbu, skateboarding a naváže tak na The Mag Con, Fashion Deala, Teniskology a další podobné akce, které se konaly v minulých letech v Praze a v Bratislavě. Novej díl Tradeshow podcastu je online na Spotify nebo Apple podcasts, žádný tajný informace na Herohero apod. nehledejte a užijte si víc než hodinu dlouhý povídání s Dušanem Štajerem. Web: https://www.tradeshow.cz IG: https://www.instagram.com/tradeshow.cz/ Tradeshop: https://www.tradeshow.cz/tradeshop IG: https://www.instagram.com/radimstezka/ IG: https://www.instagram.com/ddufuss/

Rozhovor s Jánem Hladkým,  analytikem z Patrie, o technologickém sektoru. V rozhovoru se například dozvíte, jak analyzovat technologické akcie, na co se zaměřit, co vnímat jako varovný signál, co si představit pod pojmem stock based compensation nebo jaké akcie nejvíce poklesly za poslední dobu a jsou nyní za přijatelné ceny.  (Natočeno 1. září 2022)

Rozhovor s Danielem Gladišem z Vltava Fund a také řečníkem České investiční konference 2022, o Warrenovi Buffettovi a Berkshire Hathaway. Jak se z člověka stane jeden z nejúspěšnějších investorů všech dob? Jaký bude mít odchod Warrena Buffetta vliv na akcie Berkshire Hathaway? Jaké Warrenovy zásady patří mezi ty nejdůležitější? Nebo jaké transakce považuje Warren za ty neúspěšné? Více se dozvíte v rozhovoru.  (natočeno 1. září 2022)

Festivalis, kuriame lankėsi pats Antanas Smetona. Taip apie prieš Antrąjį pasaulinį karą vykusias Senovės dienas kalba Merkinės miestelio gyventojai. Dar tarpukariu organizuota šventė grįžta su nauju ir simboliniu pavadinimu „SAMANOS”. Rugpjūčio 19-21 dienomis Merkinės fabrike viecinių ir užeivių lauks paskaitos, koncertai, ekskursijos, dangaus skliauto tyrinėjimai ir pagal archeologinius duomenis atkurti senoviniai patiekalai. FM99 apie festivalį pasakojo Merkinės fabriko direktorius, žurnalistas, keliautojas, kulinaras Vytaras Radzevičius.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Senovės romėnai savo dievą Marsą laikė ne tik karo globėju. Jo antrasis vardas buvo Mars Pacifer - Marsas Taikos Nešėjas. Taigi, negi nuo tada iki dabar taika yra tik būsena tarp karų? Ar atvirkščiai, karas yra būsena tarp paliaubų?Ved. Aidas Puklevičius

Kur slypi Senovės Egipto civilizacijos unikalumas? Kuo 2022-ieji svarbūs egiptologijai? Kuo užsiima, kiek kalbų turi mokėti, kokių įgūdžių turėti profesionalūs egiptologai? Kaip ir kada pradėta domėtis Senovės Egiptu Lietuvoje? Kokių Senovės Egipto turtų turi Lietuvos muziejai? Kaip jie atsirado mūsų šalyje? Pokalbis su antruoju, šiuo metu vieninteliu Lietuvoje egiptologu Tadu Rutkausku.Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė

Už padesát let slouží obyvatelům i návštěvníkům Českých Budějovic Dům kultury Metropol na Senovážném náměstí. Jeho historii teď připomíná výstava v Galerii Nahoře, která sídlí právě v této budově.Všechny díly podcastu Kavárna můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

Kodėl XXI amžiaus žmogui turėtų būti svarbu ne tik Didžioji Prancūzų revoliucija, Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, Sovietų Sąjungos žlugimas, bet ir įvykiai, reiškiniai, procesai nutikę prieš tūkstančius metų, senovės civilizacijų istorijoje? Kam visos šios tolimos istorijos gali mums būti reikalingos šiandien?Praeities tyrinėtojai yra suformulavę taisyklę: iki Naujųjų ir ypač Naujausiųjų laikų žmonijos istoriją lemdavo neskaitlingas būrelis žmonių – vienetai, dešimtys, retsykiais šimtai. Kada ir kokiems žmonėms senaisiais laikais pavykdavo paneigti šią taisyklę ir tapti istorijos išrinktaisiais?Kuo svarbi Aleksandro Makedoniečio asmenybė senųjų civilizacijų ir pasaulio istorijai? Kodėl šis karvedys istorikų vadinamas daugiaveidžių didvyriu, kuriam priklauso keturių pasaulių karūnos? Ar Aleksandrui Makedoniečiui pavyko įgyvendinti jo gyvenimo siekius? Ar šis žmogus išsilaisvino iš dievų ir aplinkybių rezgamų spąstų?Pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentu Eugenijumi Saviščevu.Ved. Aurimas Švedas

Kodėl XXI amžiaus žmogui turėtų būti svarbu ne tik Didžioji Prancūzų revoliucija, Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, Sovietų Sąjungos žlugimas, bet ir įvykiai, reiškiniai, procesai nutikę prieš tūkstančius metų, senovės civilizacijų istorijoje? Kam visos šios tolimos istorijos gali mums būti reikalingos šiandien?Praeities tyrinėtojai yra suformulavę taisyklę: iki Naujųjų ir ypač Naujausiųjų laikų žmonijos istoriją lemdavo neskaitlingas būrelis žmonių – vienetai, dešimtys, retsykiais šimtai. Kada ir kokiems žmonėms senaisiais laikais pavykdavo paneigti šią taisyklę ir tapti istorijos išrinktaisiais?Kuo svarbi Aleksandro Makedoniečio asmenybė senųjų civilizacijų ir pasaulio istorijai? Kodėl šis karvedys istorikų vadinamas daugiaveidžių didvyriu, kuriam priklauso keturių pasaulių karūnos? Ar Aleksandrui Makedoniečiui pavyko įgyvendinti jo gyvenimo siekius? Ar šis žmogus išsilaisvino iš dievų ir aplinkybių rezgamų spąstų?Pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentu Eugenijumi Saviščevu.Ved. Aurimas Švedas

ENTEOGENAI sugrįžta į Lietuvą! O gal... niekad iš jos nebuvo išėję? Sužinokite kam raganai reikalinga šluota, kaip sugrįžtama iš vėlių pasaulio ir kuriam augalui baltai turėjo atskirą dievaitį. Atsakydami į klausimą ką vartojo senovės baltai, minime ne tik mokslo superžvaigždę iš Lietuvos, bet ir atskleidžiame vieną giliausių istorijos mįslių. Mįslę, kurios fundamentas suformavo ne tik Vakarų, bet ir viso pasaulio žmones. Atsargiai. Žemas kraujo, ugnies ir brutalizacijos indeksas nereiškia, kad epizodas nėra šokiruojantis...

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Kai išgirstate žodį „akropolis“, apie ką pirmiausia pagalvojate – Senovės Graikijos miestą ant kalno, ar prekybos centrą? Apie istorijos ir archeologijos įkvėptus šiuolaikinius prekės ženklus – pokalbis su tuomet dar tik besikūrusio prekybos centro „Akropolis“ rinkodara besirūpinusiu Lietuvos marketingo asociacijos valdybos nariu, konsultantu Giedriumi Juozapavičiumi ir VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoju, doc. dr. Ramūnu Času.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

29-a apologetika.lt radijo laida XFM eteryje. Svečias: Jonas Vaiškūnas, Molėtų romuvos vaidila ir alkas.lt vyr. redaktorius. Vedėjas: Laurynas Jacevičius. Eterio data: 2018-10-12. Vaizdo įrašas: https://youtu.be/BR32gcan1tQ    

Jindřišská věž, vysoká téměř 66 metrů, bývala zvonicí kostela svatého Jindřicha a svaté Kunhuty. Stála na Senném, nyní Senovážném náměstí v Praze. Zvonice, nejprve dřevěná, později kamenná, byla postupně osazena deseti zvony. Z historických se dochoval jen jeden. Shodou okolností zvon nejstarší jménem Maria, ulitý v roce 1518 v dílně zvonaře Bartoloměje z Nového Města. Váží 723 kilogramy a jeho průměr je 101 centimetr.

„Demokratijos“ sąvoką mums padovanojo senovės graikai, tačiau ar žinome, kaip veikė jų demokratija? Ką apie demokratijos prigimtį atskleidžia jų kasdienė politinė patirtis? Kodėl, nepaisant visų šios santvarkos privalumų, Atėnų piliečiai skyrė mirties bausmę Sokratui? Kodėl Platonas, vienas didžiausių visų laikų filosofų, taip aštriai kritikavo demokratiją, ir kodėl Aristotelis, Platono mokinys, ją vertino palankiau? Kuo graikų demokratijos samprata gali būti aktuali mums, šiandien svarstantiems apie demokratijos trūkumus ir jų sprendimo būdus? Apie tai diskutuojame su filosofu, Vilniaus universiteto dėstytoju dr. Viliumi Bartninku.Ved. Simas Čelutka

Dalia Dilytė. Knygos „Senovės graikų pasakos“ ištrauka. Skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Dalia Dilytė. Knygos „Senovės graikų pasakos“ ištrauka. Skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Dalia Dilytė. Knygos „Senovės graikų pasakos“ ištrauka. Skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Naktiniame danguje vis dar galime pamatyti kometą NEOWISE. Apie šį įstabų dangaus kūną pasakoja Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofizikas dr. Kastytis Zubovas.Prieš kelerius metus aptiktas Kukuliškių piliakalnis kol kas seniausias žinomas jūrinis piliakalnis Lietuvoje. Archeloginiai tyrimai atskleidė, kad čia 887–406 m. prieš Kristų gyveno sėsli bendruomenė, kuri užsiimė gyvulininkyste, augino ne tik miežius, kviečius ir soras, bet ir žirnius, pupas, lęšius. Taip pat lydė bronzą ir, greičiausiai, prekiavo. Plačiau apie piliakalnio unikalumą ir čia gyvenusią bendruomenę pokalbis su Klaipėdos universiteto archeloge dr. Miglė Urbonaite-Ube.Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.

Grema na kafe z Domnom Kozoletom: Džo Maračić Maki in 30 let Avsenikov To sta plošči, ki sta najpogosteje v domovih Mariborčanov, pravi Domen Kozole, vodja Gramofonoteke - bara, prodajalne gramofonskih plošč in prostora za druženje v središču mesta. Domen Kozole iz Gramofonoteke v Tyrševi ulici ni samo gostinec. V Maribor preseljeni Senovčan je po izobrazbi pravnik, podjetništvo pa skuša povezati s kulturnim udejstvovanjem. V Gramofonoteki organizira sejme stripov, gramofonskih plošč in glasbene dogodke. "Odprti smo za ostale ustvarjalce, prostor je vedno na voljo za vsakogar, ki v njem vidi potencial, da lahko karkoli naredi zase, za nas ali za vse skupaj," pravi Kozole. ​Na kavi smo se srečali v Rooster Coffeeju. "Če imaš gostilno, ti prija iti na kavo kam drugam. V Roosterju je ob moji najboljša kava v mestu. Sem pridem skoraj vsako jutro, preden grem v službo," razloži izbor. V naši družbi je bil tudi Bigi, gostilniški pes, o katerem pravi, da v Gramofonoteki vsak dan oddela najmanj jutranjo izmeno. Kozole je pil kavo z mlekom. Intervju: https://www.vecer.com/grema-na-kafe-z-domnom-kozoletom-dzo-maracic-maki-in-30-let-avsenikov-10192800 Vabljeni na vecer.com

Další úterý přináší na Radiu Wave také doporučení pekařky a foodblogerky Juliany Fischerové Maškrtnice. Tentokrát radí navštívit Lekima Restaurant na pražském Senovážném náměstí. Nová asijská fusion restaurace má otevřeno teprve pár dní, už teď si zde ale pochutnáte jako na vietnamské svatbě. V nabídce mají například tradiční bun bo nam bo, svěží letní závitky nebo japonské sushi.

Založením Nového Města pražského dal Karel IV. vzniknout správnímu, kulturnímu a hospodářskému centru střední Evropy, které svým rozsahem nemělo v tehdejší Evropě obdobu. Plány Nového Města pražského počítaly s přímými širokými ulicemi a třemi na svou dobu nesmírně rozsáhlými náměstími, na kterých bychom našli Senný, Koňský a Dobytčí trh.

Založením Nového Města pražského dal Karel IV. vzniknout správnímu, kulturnímu a hospodářskému centru střední Evropy, které svým rozsahem nemělo v tehdejší Evropě obdobu. Plány Nového Města pražského počítaly s přímými širokými ulicemi a třemi na svou dobu nesmírně rozsáhlými náměstími, na kterých bychom našli Senný, Koňský a Dobytčí trh.

Angažmá politických špiček v dotacích pro futsalisty v Chrudimi nebo sportovním areálu v Bílovci, jména jako Sobotka, Faltýnek, Nejedlý, Valachová nebo chlubení se, že celý tyjátr s taškou Daniela Křetínského plnou dokumentů o nekalostech v českém fotbale byl předem domluvený.Redaktoři Seznam Zpráv Luděk Mádl a Radek Nohl pečlivě prostudovali obžalobu sportovních bossů Miroslava Pelty a Miroslava Jansty a bývalé náměstkyně Ministerstva školství Simony Kratochvílové. Žalobce v ní rozkrývá klíč, podle kterého Pelta s Kratochvílovou během společných nocí v bytě na pražském Senovážném náměstí rozhodovali o tom, kdo v českém sportu dostane kolik peněz z investičních dotací Ministerstva školství.„Nejhorší je, že si na ministerstvu hráli na to, že existují nějaké komise a tabulky. Přitom se podle policejních odposlechů dohadovali jako na trhu, komu ještě přihodit pár milionů, komu ubrat. Pelta s Janstou se teď dokonce hájí tím, že je tehdejší ministryně Kateřina Valachová jmenovala garanty dotačních titulů. A právě tento prvek, do jaké míry do rozdělování dotací mohli mluvit sami funkcionáři, je jádrem celého příběhu,“ vysvětluje fotbalový expert Luděk Mádl ve Stopáži.————————————Další podcasty, ale taky články, komentáře a videa najdete na zpravodajském serveru Seznam Zprávy. Poslouchejte nás na webu nebo ve vaší oblíbené podcastové aplikaci. Vaše názory, návrhy, otázky, stížnosti nebo pochvaly nám můžete posílat na adresu audio@firma.seznam.cz.  Pořad Stopáž pro vás připravuje Jan Kordovský (@korda), Robert Candra a Hana Němečková.Sledujte @SeznamZpravy na sociálních sítích: Twitter // Facebook // Instagram Seznam Zprávy jsou zdrojem původních informací, nezávislé investigace, originální publicistiky.

Robert Glos je už víc než 9 let hlavní postavou Snapbacks.cz. I přesto, že původní firma vlastnící tento e-shop a prodejnu Senovážná 6 skončila v insolvenci, Robert stále drží prapor a vyhlíží světlejší zítřky. V novém díle Tradeshow jsme tak logicky řešili aktuální situaci Snapbacks.cz a budoucnost tohoto hráče, který na trhu kšiltovek, streetwearu i sneakers hrál několik sezón velmi důležitou roli. Bavili jsme se o důvodech, proč k této situaci vůbec došlo, kterou Rob popsal velmi upřímně. Ale jelikož jsme ani jeden nechtěli tento podcast vést na negativní vlně, řeč byla i o teniskách a streetwearu obecně, o běhání a bojových sportech a také jsme probrali naše společné oblíbené téma, kterým je Nike ACG. Jen na psy tentokrát nedošlo, tak třeba příště. Díky, že posloucháte Tradeshow.

Seime nebuvo pritarta projektui suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.Kaip teigiama, ši bendrija būtų galėjusi sudaryti santuokas, įgytų teisę mokyti tikybos ir religinių apeigų valstybės ir savivaldybių mokyklose, tikinčiųjų mokinių ar jų tėvų prašymu, nepažeidžiant pasaulietinės mokyklos sampratos. Už „Ramunos“ pripažininmą balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 31, susilaikė 1 parlamentaras. Kas tai – neopagonybės stabdymas ar grubus žmogaus teisių pažeidimas? Ved. Mindaugas Jackevičius.

„Senovėje žmogus buvo pratinamas prisijaukinti mirtį. Šiandien mūsų žiniasklaidoje labai daug žinučių apie žmogžudystes, savižudybes, garsių žmonių mirtis, tačiau tai nepriverčia žmogaus galvoti apie savo paties išėjimą“, – sako kultūros istorikas Mindaugas Paknys, tyrinėjęs mirties sampratą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Gimimas ir mirtis yra du neišvengiami ir vienintelį kartą žmogaus gyvenime nutinkantys įvykiai. Jeigu gimimą visi švenčiame ir dalinamės džiaugsmu, tai mintis apie mirtį stengiamės stumti kuo toliau ir negalvoti apie šią paskutinę akimirką. Tačiau XVI–XVII amžiuje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje mirtis buvo tokia pat reikšminga, siejama su daugybe ritualų, žmonės buvo pratinami ją prisiminti kiekvieną dieną ir deramai pasiruošti. Gerosios mirties vadovėliai žmones mokė, kaip gyventi, kaip pasiruošti išėjimui. Kaip mirtis buvo suvokiama LDK, ar buvo mirties baimė, kokia turėjo būti žmogaus laikysena mirties akivaizdoje? Vėlinių dieną apie tai kalbėsimės su kultūros istoriku Mindaugu Pakniu, parašiusiu knygą „Mirtis LDK kultūroje XVI–XVII a.“.

„Senovėje žmogus buvo pratinamas prisijaukinti mirtį. Šiandien mūsų žiniasklaidoje labai daug žinučių apie žmogžudystes, savižudybes, garsių žmonių mirtis, tačiau tai nepriverčia žmogaus galvoti apie savo paties išėjimą“, – sako kultūros istorikas Mindaugas Paknys, tyrinėjęs mirties sampratą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Gimimas ir mirtis yra du neišvengiami ir vienintelį kartą žmogaus gyvenime nutinkantys įvykiai. Jeigu gimimą visi švenčiame ir dalinamės džiaugsmu, tai mintis apie mirtį stengiamės stumti kuo toliau ir negalvoti apie šią paskutinę akimirką. Tačiau XVI–XVII amžiuje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje mirtis buvo tokia pat reikšminga, siejama su daugybe ritualų, žmonės buvo pratinami ją prisiminti kiekvieną dieną ir deramai pasiruošti. Gerosios mirties vadovėliai žmones mokė, kaip gyventi, kaip pasiruošti išėjimui. Kaip mirtis buvo suvokiama LDK, ar buvo mirties baimė, kokia turėjo būti žmogaus laikysena mirties akivaizdoje? Vėlinių dieną apie tai kalbėsimės su kultūros istoriku Mindaugu Pakniu, parašiusiu knygą „Mirtis LDK kultūroje XVI–XVII a.“.

Pirmosios perkūnijos galia.Vis labiau mūsų dangų, žemę ir mus pačius užvaldant pavasariui, vos prieš savaitę nugriaudėjus pirmajai perkūnijai, laida „Ryto rasa krito“ pokalbiui kviečia žymią lietuvių mitologijos tyrinėtoją, šios srities monografijų bei straipsnių autorę habil. dr. Nijolę Laurinkienę. Ji yra ir knygos „Senovės lietuvių Dievas Perkūnas (kalboje, tautosakoje, istoriniuose šaltiniuose)“ autorė, tad padės įprasminti šį laiką. Juolab metų ratui atsisukus į Jurgines, Jorę – šventę, kuri savo šaknimis su minėtu gamtos reiškiniu ir Perkūnu yra glaudžiai susijusi.Vedėja – Vida Šatkauskienė.

Pirmosios perkūnijos galia.Vis labiau mūsų dangų, žemę ir mus pačius užvaldant pavasariui, vos prieš savaitę nugriaudėjus pirmajai perkūnijai, laida „Ryto rasa krito“ pokalbiui kviečia žymią lietuvių mitologijos tyrinėtoją, šios srities monografijų bei straipsnių autorę habil. dr. Nijolę Laurinkienę. Ji yra ir knygos „Senovės lietuvių Dievas Perkūnas (kalboje, tautosakoje, istoriniuose šaltiniuose)“ autorė, tad padės įprasminti šį laiką. Juolab metų ratui atsisukus į Jurgines, Jorę – šventę, kuri savo šaknimis su minėtu gamtos reiškiniu ir Perkūnu yra glaudžiai susijusi.Vedėja – Vida Šatkauskienė.

Ant dviejų vaizdingų kalvų Stripeikių kaime stovi sodyba. Šalia įrengta lauko muziejinė ekspozicija. Bičių dievo Bubilo ir bičių deivės Austėjos skulptūros byloja, kad čia esama Senovės bitininkystės muziejaus.Kalvų papėdėje teka Tauragnos upelis, netoliese telkšo Šaminio ežerėlis. Šlaite stovintys senoviniai gultiniai bei statieji kelminiai kaladiniai aviliai mena senus Lietuvos bitininkystės laikus.Apie Senovės bitininkystės muziejų Stripeikių kaime Aukštaitijos nacionaliniame parke pasakoja specialistė Danutė Indrašienė ir bitininkas ūkvedys Povilas Rukas.

Ant dviejų vaizdingų kalvų Stripeikių kaime stovi sodyba. Šalia įrengta lauko muziejinė ekspozicija. Bičių dievo Bubilo ir bičių deivės Austėjos skulptūros byloja, kad čia esama Senovės bitininkystės muziejaus.Kalvų papėdėje teka Tauragnos upelis, netoliese telkšo Šaminio ežerėlis. Šlaite stovintys senoviniai gultiniai bei statieji kelminiai kaladiniai aviliai mena senus Lietuvos bitininkystės laikus.Apie Senovės bitininkystės muziejų Stripeikių kaime Aukštaitijos nacionaliniame parke pasakoja specialistė Danutė Indrašienė ir bitininkas ūkvedys Povilas Rukas.

Senovės Egipto poeziją skaito Mindaugas Ancevičius.Laidą parengė Tomas Andriukonis.

Senovės Egipto poeziją skaito Mindaugas Ancevičius.Laidą parengė Tomas Andriukonis.

Vidurnakčio lyrikoje Senovės Egipto meilės lyriką skaito Erika Drungytė.

Vidurnakčio lyrikoje Senovės Egipto meilės lyriką skaito Erika Drungytė.

Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. Apie ligų diagnostiką pagal liežuvio vaizdą laidoje pasakos kinų medicinos žinovas Vitalijus Naumavičius ir žolininkė Nijolė Degutienė.Kodėl ir kaip mūsų mityba turėtų keistis pagal sezoną?

Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. Apie ligų diagnostiką pagal liežuvio vaizdą laidoje pasakos kinų medicinos žinovas Vitalijus Naumavičius ir žolininkė Nijolė Degutienė.Kodėl ir kaip mūsų mityba turėtų keistis pagal sezoną?

Užgavėnės laikomos viena iš linksmiausių ir spalvingiausių liaudies švenčių Lietuvoje, tačiau visuomenė nedaug žino, o kaip Užgavėnių karnavalai atrodė senovėje Europos miestuose ir miesteliuose bei kaip jos buvo švenčiamos valdovų ir didikų rūmuose. Paskaitą „Elitinės Užgavėnių tradicijos Vakarų Europoje ir Lietuvoje“ parengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Mokslinių tyrimų centro Kultūros ir dailės istorijos grupės administratorius-vyresnysis muziejininkas Eimantas Gudas. Paskaitoje išgirsime apie Užgavėnių karnavalo kilmę, ištakas, siejamas su Antikos ir Senovės Egipto šventėmis. Taip pat sužinosime, kaip kito Užgavėnių tradicijos Europos civilizacijoje. Įdomioji paskaitos dalis – Užgavėnių karnavalai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir didikų rūmuose, kokias elitines Užgavėnių tradicijas bando prikelti neseniai duris atvėręs Valdovų rūmų muziejus.

Užgavėnės laikomos viena iš linksmiausių ir spalvingiausių liaudies švenčių Lietuvoje, tačiau visuomenė nedaug žino, o kaip Užgavėnių karnavalai atrodė senovėje Europos miestuose ir miesteliuose bei kaip jos buvo švenčiamos valdovų ir didikų rūmuose. Paskaitą „Elitinės Užgavėnių tradicijos Vakarų Europoje ir Lietuvoje“ parengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Mokslinių tyrimų centro Kultūros ir dailės istorijos grupės administratorius-vyresnysis muziejininkas Eimantas Gudas. Paskaitoje išgirsime apie Užgavėnių karnavalo kilmę, ištakas, siejamas su Antikos ir Senovės Egipto šventėmis. Taip pat sužinosime, kaip kito Užgavėnių tradicijos Europos civilizacijoje. Įdomioji paskaitos dalis – Užgavėnių karnavalai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir didikų rūmuose, kokias elitines Užgavėnių tradicijas bando prikelti neseniai duris atvėręs Valdovų rūmų muziejus.

Salantai įsikūrę abipus Salanto upės, prie Kretingos, Platelių, Plungės ir Skuodo kryžkelės. Senovėje miestelis vadinosi Skilandžiais, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1565 m. Šiandien miestelyje tvarkomas dvaro parkas, likęs iš tų laikų, kai Salantus valdė žinoma Žemaitijos bajorų giminė Gorskiai. Norima dvaro parką kuo greičiau atverti lankytojams.

Salantai įsikūrę abipus Salanto upės, prie Kretingos, Platelių, Plungės ir Skuodo kryžkelės. Senovėje miestelis vadinosi Skilandžiais, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1565 m. Šiandien miestelyje tvarkomas dvaro parkas, likęs iš tų laikų, kai Salantus valdė žinoma Žemaitijos bajorų giminė Gorskiai. Norima dvaro parką kuo greičiau atverti lankytojams.

Hi there, I’m Jack and I’m Gintarė and welcome back to Lithuanian Out Loud where we offer the world the Lithuanian language. photograph: The 7th century Khor Virap monastery in the shadow of Mount Ararat, Armenia photographer: I, MrAndrew47 (Wikipedia)   Today we'll do another episode based on an article from Vikipedija.  How much can you understand without looking at the translation?  We'll read the article for you three times at the beginning of the episode and three times at the ending.  Enjoy!   Senovės Armėnija - senovinis kultūrinis-istorinis regionas ir civilizacija,  egzistavusi Armėnijos kalnyne, teritorijose, kurios šiuo metu apima rytinę Turkiją,  šiaurės Iraką, Armėniją.    Senovės Armėnija - senovinis kultūrinis-istorinis regionas ir civilizacija,  egzistavusi Armėnijos kalnyne, teritorijose, kurios šiuo metu apima rytinę Turkiją,  šiaurės Iraką, Armėniją.    Senovės Armėnija - senovinis kultūrinis-istorinis regionas ir civilizacija,  egzistavusi Armėnijos kalnyne, teritorijose, kurios šiuo metu apima rytinę Turkiją,  šiaurės Iraką, Armėniją.    now, here's a translation   Senovės Armėnija - senovinis kultūrinis-istorinis regionas ir civilizacija, Ancient Armenia - an ancient cultural-historical region and civilization   egzistavusi Armėnijos kalnyne, teritorijose,  that existed in the Armenian mountain chain, in the territories   kurios šiuo metu apima rytinę Turkiją, šiaurės Iraką, Armėniją.  which currently covers eastern Turkey, northern Iraq, Armenia.   now, let's break it down some more and give you some miscellaneous examples   Ancient Armenia Senovės Armėnija   Ancient Yemen               Senovės Jemenas   Ancient Rome               Senovės Roma   Ancient Egypt               Senovės Egiptas   ancient, old, antique               senovinis / senovinė   an old wooden house         senovinis medinis namas   an ancient city         senovinis miestas   pavement            grindinys   ancient street paving         senovinis gatvės grindinys   an ancient settlement         senovinė gyvenvietė   a temple           šventykla   an ancient temple         senovinė šventykla   culture           kultūra   cultural         kultūrinis / kultūrinė   a cultural tour to Istanbul         kultūrinis turas į Stanbulą   heritage              paveldas   Jewish cultural heritage in Lithuania   Žydų kultūrinis paveldas Lietuvoje   a cultural program             kultūrinė programa   cultural integration         kultūrinė integracija   history         istorija   historical         istorinis / istorinė   a map         žemėlapis   a historical map of Poland         istorinis Lenkijos žemėlapis   Trakai historical national park         Trakų istorinis nacionalinis parkas   victory or triumph           pergalė   a historical victory         istorinė pergalė   a historical flag         istorinė vėliava   a region             regionas   the Mediterranean region         Viduržemio jūros regionas   civilization           civilizacija   European civilization         Europos civilizacija   to exist         egzistuoti   the army ceased to exist         kariuomenė nustojo egzistavusi   the Habsburg dynasty ceased to exist  Habsburgo dinastija nustojo egzistavusi    the government ceased to exist         vyriausybė nustojo egzistavusi   a mountain                    kalnas   a mountain chain         kalnynas   in the mountain chain         kalnyne   the village is in the Czech mountain range         gyvenvietė Čekijos kalnyne   a territory              teritorija   a farm         ūkis   farms in the territories are small      ūkiai teritorijose yra maži   Yellowknife is the biggest city in the territories Jelounaifas yra didžiausias miestas teritorijose   to include, to cover, to involve apimti   the project currently covers many students projektas šiuo metu apima daug studentų   the system includes many elements       sistema apima daug elementų   Turkey                 Turkija   Iraq         Irakas   Armenia Armėnija   east                 rytai   eastern         rytų   Eastern Europe         Rytų Europa   Eastern Asia         Rytų Azija   eastern         rytinis / rytinė   rytinis can also mean "morning"           morning jogging         rytinis bėgiojimas   the morning train         rytinis traukinys   the eastern corridor         rytinis koridorius   the eastern district         rytinis rajonas   morning coffee break         rytinė kavos pertraukėlė   morning chocolate coffee         rytinė šokoladinė kava   eastern Latvia         rytinė Latvija   eastern Java         rytinė Java   north         šiaurė   North Carolina         Šiaurės Karolina   Northern Ireland         Šiaurės Airija   North America         Šiaurės Amerika   North Korea         Šiaurės Korėja   the northern entrance to the station    šiaurinis įėjimas į stotį    a deer                         elnias   a reindeer         šiaurinis elnias   tikras stebuklas! You made it to the end of another episode! nepaprasta! :)   Senovės Armėnija http://lt.wikipedia.org/wiki/Senovės_Armėnija