Podcasts about norint

Norint pastatyti fermą, ūkininkams tenka įveikti sunkiausius biurokratinius reikalavimus. Vieniems tai įveikiami sunkumai, kitiems nepakeliami. Utenos rajono ūkininkas Arūnas Kudrevičius planuodamas fermos statybas užtruko 4 metus, bet, galiausiai, vis tiek nėra tikras, ar pavyks pastatyti fermą. Projektuotojai taip pat įvardija ūkininkams kylančius iššūkius, o Aplinkos ministerijos atstovas sako, kad veiksmų imtasi iškart po susitikimo su ūkininkais.Šiltėjant orams gamtininkai kviečia lankyti pažintinius takus. Kuo jie įdomūs, Metelių regioniniame parke papasakos parko lankytojų centro administratorius Artūras Pečkys.Rubrika „Miestietis kaime“. Astos Bendoraitienės patirtis, kaip iš miesto teko grįžti į gimtąjį kraštą Pasvalio rajone. Dabar moteris darbuojasi kultūros srityje ir ūkininkauja.Ved. Rūta Simanavičienė

Norint suprasti, kaip veikia liga, sindromas ar senėjimo procesai, vertinga tirti ne tik pavienius fragmentus, bet ir skirtingų lygių informaciją. Tai daryti padeda multiomika. Apie šį analizės būdą Mokslo rubrikoje.Sodininkavimo mažose erdvėse entuziastams šio ryto rubrika „Auga ir balkone“. O naudingos informacijos išgirs tiek pradedantieji, tiek jau ilgiau besidomintys sodininkavimo galimybėmis.DI naudojimo Lietuvos mokyklose privalumai ir iššūkiai. Kaip tai gali padėti mokymosi procese ir ko reikėtų vengti ar į ką atkreipti dėmesį.Socialiniuose tinkluose šią savaitę ornitologų draugija pasidalino informacija apie Rietavo rajone galbūt nušautą mažąjį erelį rėksnį. Ką apie tai sako medžiotojai ir ką apie retų gyvūnų ir paukščių išlikimą kalba ornitologai?Jungtinėse Valstijose, prie Vašingtono įsikūrusi Kristijono Donelaičio lituanistinė mokykla mini 65-erius metus nuo įkūrimo.Ved. Darius Matas

Statistika liudija, kad įmonių bankrotų pripažinimo tyčiniais atvejų skaičius kasmet nuosekliai auga. Verslas bankrutuoja ne tik dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ar nesėkmingo modelio, bet ir dėl sąmoningai blogo valdymo ar net siekio išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Tai skolininkui ir jo valdymo organams, anot teisinininkų, gali lemti ne tik civilinę ar baudžiamąją atsakomybę, bet ir tapti pagrindu bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Kokiais atvejais įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu? Kaip jį atapažinti ir kas už tai atsako? Pokalbis su advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ vadovaujančiu partneriu, advokatu Egidijumi Langiu.Mažėjant palūkanų normoms, gyventojai vis aktyviau skolinasi – ne tik būstui, bet ir vartojimo reikmėms. Kartu su augančiu skolinimosi mastu keičiasi ir rinka: griežtinamos skolų išieškojimo taisyklės, didėja vartotojų apsauga, finansų institucijos vis daugiau dėmesio skiria duomenų analizei ir švietimui. Šie pokyčiai suteikia gyventojams daugiau informacijos, jie geriau išmano savo teises ir aktyviai jomis naudojasi. Tačiau kartu išryškėja ir tendencija piktnaudžiauti. Kaip teisiniai pokyčiai keičia skolinimosi rinką ir vartotojų elgseną? Komentuoja skolinimosi internetu bendrovės „Vivus Finance“ vyr. teisininkė Aurelija Meiliūnaitė.Gan dažnas atvejis, kai žmogus turi žemės sklypą arba ruošiasi jį pirkti kokioje nors vaizdingoje vietoje, tačiau ten negali statyti namo ar sodybos, nes tai riboja žemės paskirtis. Vienintelė išeitis - žemės sklypo paskirties keitimas. Lietuvoje žemės sklypų paskirtis reglamentuoja įstatymai, todėl norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, reikia žinoti tam tikrus teisinius nuostatus. Kaip pakeisti žemės sklypo paskirtį , ką reikia žinoti norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, kaip tai reglamentuota teisiškai? Pataria advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris.Ved. Artūras Matusas

Šalyje norint dislokuoti branduolinį ginklą, gali tekti keisti Konstituciją, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.Kremliaus teigimu, Jungtinių Valstijų specialusis pasiuntinys Styvas Vitkofas buvo susitikęs su šalies lyderiu Vladimiru Putinu. Jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sako, kad Putinas nors iš esmės reiškia solidarumą su Donaldo Trampo pozicija, tačiau iki susitarimo dar neva reikia daug nuveikti, o ekspertai kalba, kad Maskva tokiu būdu mėgins išsireikalauti daugiau nuolaidų.Vartotojų teisių apsaugos tarnyba skelbia pernai radusi daugiau nei 150 pažeidimų dėl nesaugių prekių, tai vaikiški žaislai, drabužiai, avalynė, baldai bei kosmetika. Tarnybos vadovė Goda Aleksaitė teigia, kad pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos, o po poros mėnesio atsiras Mobilus rinkos priežiūros asistentas, kuris padės lengviau atpažinti nesaugius produktus.Ved. Darius Matas

Norint apginkluoti Europą, Briuselis žada šimtus milijardų. Tik kokia nauda iš to Lietuvai? Ką ir kaip ši gali įsigyti? Pokalbis su gynybos ir ginkluotės ekspertu, atsargos majoru Dariumi Antanaičiu.Taip pat – milijoninis auksinių vizų klausimas. Ar turtingieji būriais patrauks už Atlanto? Kokių grėsmių įžvelgia „Transparency Lietuva“ vadovė Ingrida Kalinauskienė.Ir kodėl gali atrodytų, kad pistacijų – ant kiekvieno kampo?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Norint išvengti rašybos klaidų, svarbu suprasti žodžių sandarą – morfemiką.

Gruodžio 11-ąją Jungtinių Tautų organizacija yra paskelbusi Tarptautine kalnų diena. Vieniems galbūt tai puiki proga pasidomėti alpinizmu, kitiems – tiesiog pasigrožėti kalnų peizažais. O mes nutarėme pasidomėti sparčiai Lietuvoje populiarėjančiu laipiojimo sportu. Kuo jis skiriasi nuo alpinizmo ir kodėl lygumų krašte žmonės ieško galimybių lipti?Dalis ekspertų sako, kad Lietuvoje trūksta baseinų ir ir profesionalių trenerių. Ne visi antrokai gali dalyvauti specialioje plaukimo programoje. Plaukioti norėtų ir suaugusieji, tačiau ne visose savivaldybėse ar jų kaimynystėje tai yra įmanoma. Kodėl dalyje savivaldybių stringa naujų baseinų statyba?Dalį žmonių piktina bankų taikoma praktika, kai gyvai konsultacijai skyriuje tenka registruotis iš anksto. Kaip būtų galima pagerinti banko paslaugų pasiekiamumą? Gal kokių sėkmingų pavyzdžių esama užsienyje?Išgirsite ūkininką Vaidą Virkštį, kuris Pakruojo rajone vadovauja šakočių ir kitos konditerijos verslui. Prieš tai keliolika metų praleido Jungtinėje Karalystėje.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai pastebi, kad tobulėjant technologijoms, kinta ir ūkininko veiklos specifika. Anot akademijos Žemės ūkio inžinerijos ir saugos skyriaus asistento, daktaro Dainiaus Savickio, ūkininkui nebeužtenka išmanyti žemės ūkį, reikia jau ir specifinių informacinių technologijų, duomenų valdymo žinių. Norint valdyti išmanius traktorius, kombainus, dronus ar robotus, reikia kelti kvalifikaciją.Menininkė Gintarė Navickaitė Petrauskienė iš šamoto kuria keramikos dirbinius. Dažniausiai tai įvairūs augalai, gėlės, pritaikomos sodybose ar mažuose sklypeliuose, norint pratęsti spalvingąjį žydėjimo sezoną ištisus metus. Moteris sako, kad sode pritaikius tam tikrą dekoraciją, jis turi lyg menininko parašą.Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ išgirsite apie Gamtos tyrimų centro atliktą projektą, kuomet iš Lietuvos vandens telkinių buvo surinkta daugiau nei 95 tonos makrodumbių ir jie perdirbti į bioproduktus, tokius kaip: trąšos, biodujos, kosmetika ar net plastikas.Ved. Rūta Simanavičienė

Spaudos apžvalga.„Nuolat mažėjant gyventojų skaičiui Lietuvoje tamsių langų bus vis daugiau, todėl vertėtų pasistengti, kad bent Vilniaus centras neatrodytų kaip tuštėjanti Lietuvos provincija“, – sako architektas Andrius Ropolas, parengęs komentarą apie miestą ir pastatų apšvietimą naktį.„Ne kartą dalyvauti Dainų šventėje – didžiulis įvertinimas mažam miesteliui“, – sako Matuizų kultūros centro vadovė Irena Čeplikienė.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.UREHERIT: kokių žmogiškųjų resursų reikia Ukrainos kultūros paveldui apsaugoti ir atkurti?Šūkiu „Nepaisant mūsų” į Klaipėdą sugrįžta kasmetinis festivalis Theatrium.Sekmadienį prasidėjo jubiliejinis 60-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“. Šiandien Rašytojų sąjungos kieme įvyks Jaunųjų poetų vakaras „Sueiliuotas pavasaris“. Kokie iššūkiai kyla norint įsilieti į poetų bendruomenę?Dar sovietmečiu užsimezgusi žurnalistikos studentų tradicija gegužės pradžioje švęsti profesines dienas „leŽuDi“ gyvuoja iki šiol. Kaip žiniasklaidos lauką mato jaunieji žurnalistai?Ved. Justė Luščinskytė

Vokietijos kancleris Olafas Šolcas generolo Silvestro Žukausko poligone su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė Vokietijos indėlį stiprinant Lietuvos saugumą, Vokietijos brigados nuolatinio dislokavimo šalyje procesą, paramos Ukrainai klausimus. Pasak prezidento, Vokietijos brigados dislokavimas šalyje yra pagrindinis Lietuvos prioritetas.Sveikatos apsaugos ministerija pristatė veiksmų planą siekiant spręsti gydytojų ir slaugytojų trūkumą. Norint pritraukti reikiamus specialistus, bus apmokama studentų ir gydytojų rezidentų studijų kaina mainais į įsipareigojimą baigus studijas dirbti įstaigoje sutartą laikotarpį. Tuo metu medicinos įstaigų atstovai tikina, kad ministerijos pristatytų priemonių neužteka.Saulės elektrines turintys gyventojai skundžiasi, kad sistemos kartais atsijungia ir niekas nepaaiškina kodėl. ESO atstovai siūlo pasidomėti, ką veikia kaimynai.Praeitą savaitę Europos Sąjunga oficialiai paskelbė naujojo eIDAS reglamento tekstą, kuris automatiškai turi įsigalioti po 20ies dienų nuo balsavimo. Šiuo reglamentu bendrija įteisina trečią dokumentą asmens tapatybei patvirtinti, visų pirma skirtą skaitmeninei aplinkai. Jis galios šalia paso ir asmens tapatybės kortelės.Vieno lietuvio per metus suvalgomas mėsos kiekis tris su puse karto viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą 30ies kilogramų normą. Augalinio maisto entuziastai politikams ir sveikatos specialistams siūlo ne tik aktyviau diskutuoti apie aplinkai draugiško mitybos Lietuvoje galimybes, bet ir imtis konkrečių veiksmų.Ved. Liuda Kudinova

Vieniems dėl vėsių orų tenka intesyviau šildyti šiltnamiuose derančius augalus, kiti bando išsaugoti derlių dengdami agro plėvele, tačiau dalis ūkininkų susitaiko su esama situacija. Šparagus Ukmergės rajone auginanti Vidmantė Ščerbinskienė sako, kad paskaičiavus nutarta nedengti laukų plėvele, o tiesiog vėlinti šparagų skynimą. Zarasų rajono ūkininkas Dalius Barzda sako, kad tenka daugiau dėmesio skirti šiltnamių šildymui. Klimatologas Donatas Valiukas pažymi, kad tokios orų permainos dėl klimatos kaitos ateityje tik dažnės.Daugiau nei šimto skirtingų veislių vynuogyną „Dvaruogė“ Kupiškio rajone puoselėja Ineta Svilo su šeima. Auginamos vynuogės yra desertinės – tikslas edukuoti žmones, supažindinti su skirtingomis veislėmis, padėti išsirinkti norimas auginimui. Vėsūs orai neaplenkė ir vynuogyno. Norint vasarą sulaukti derliaus, dabar šiltnamius reikia šildyti.Rubrika „Gamtininko komentaras“. Apie tai, kuo išskirtinis šis pavasaris gamtoje kalbės Kauno marių regioninio parko ekologas, gamtininkas Gerardas Paškevičius tikinantis, kad žiemiški orai gerokai sujaukė gamtos planus. Intensyviai poravimosi procese buvę šaltakraujai gyvūnai dabar turi ieškotis šiltų slėptuvių ir tausoti energiją.Ved. Rūta Simanavičienė

Norint, kad Vakarų Lietuva išliktų patraukli tiek turistams, tiek verslui, būtina Palangos oro uosto skrydžių plėtra. "Savivaldybės gali tiesiogiai ir netiesiogiai prisidėti prie skrydžių plėtros" – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.Apie padėtį Lietuvos - Lenkijos pasienyje. Ar į Lietuvą važiuojantys vilkikai yra stabdomi ir tikrinami, kaip žadėjo blokados organizatoriai? Ar yra planas kaip elgtis, jeigu padėtis pasienyje komplikuosis?Pajūrio regioninis parkas aiškina, kodėl pastaruoju metu slenka žemyn Olando kepurės skardis.Mobilusis, kurį galima apvynioti aplink riešą, galimybė nuotoliu valdyti automobiilį, tik žvilgtelėjus į telefono ekraną - šie prietaisai – ne ateities fantazijos, o jau egzistuojančios naujovės, pristatytos šių metų Tarptautiinėje telekomunikacijų technologijų parodoje.Ved. Paulius Selezniovas

Kone trisdešimtmetį augalininkystės ūkį Varėnos rajone puoselėjantis Vytautas Raulonis sako, kad niekas ūkyje savaime neatsiranda. Norint plėsti ūkį ir dirbti tvariai reikia nemažų investicijų. Ūkininkas pabrėžia, kad dabartiniai valdžios sprendimai stabdo bet kokias mintis apie ūkio modernizavimą. Kartu su 3 sūnumis ūkininkas dirba 900 hektarų žemės.Siekiant išsaugoti gyvybingumą kaime, didelis vaidmuo tenka ir veikiančioms ugdymo įstaigoms. Deja, kaip tikina VDU Žemės ūkio akademijos profesorė Vilma Atkočiūnienė, situacija regionuose nėra gera. Uždaromos mokyklos, bibliotekos, kultūros centrai neskatina jaunų žmonių rinktis gyvenimo kaimiškose vietovėse, tačiau yra išimčių, kai jauni žmonės patys turi resursų ir ambicijų organizuoti ugdymą.Rubrikoje ,,Užsienio naujienos“ ūkininkų protestus ir jų priežastis Lenkijoje apžvelgė Varšuvos universiteto profesorė Renata Mienkowska-Norkienė.Ved. Rūta Simanavičienė

Spaudos apžvalga. Anksčiau Tauragės rajone buvo pusšimtis dvarų, tačiau šiandien į nekilnojamojo kultūros paveldo registrą įtraukti vos penki. Norint išsaugoti pasienio rajono dvarų atminimą, pristatyta knyga „Tauragės krašto dvarų beieškant“.Aušros Kaminskaitės teatro įžvalgos.Kaune, galerijoje „Drobė“ atidaryta paroda „Chromofobija“, kviečianti atsikratyti spalvų skulptūrose baimės. Ekspozicijos rengėjai tiki, kad ateityje, tokios, būtent spalvotos, skulptūros dažniau papuoš ir viešąsias erdves.Kultūros ministerija parengė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektą ir iki kovo 15 d. laukia suinteresuotų institucijų ir visuomenės pastabų bei pasiūlymų.Šiais metais Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras šiemet švenčia jau 30 – ąjį sezoną ir kviečią į koncertus.Seano Durkino juostą „Geležiniai gniaužtai“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.Ved. Karolina Bieliauskaitė

2024 m. pradeda galioti svarbūs valstybinės žemės valdymo pokyčiai. Nuo šiol žemėtvarkos paslaugas teiks iš esmės trys institucijos: Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) ir savivaldybės. Todėl daliai gyventojų tapo neaišku, kur reikėtų kreiptis valstybinės žemės klausimais. „FM99“ konkrečius atsakymus išsamiame interviu pateikia Audrius Gelžinis, NŽT atstovas.

Spaudos apžvalgoje – literatūros mėnraštis „Metai“.Klaipėdiečiai metus jau palydėjo kamerinėje Baroti galerijos aplinkoje pažintimi su Tomo Kiaukos ir Rimos Leipuvienės darbais, violončelių muzika ir Beno Šarkos vaizdo performansu.Scenos menų kritikės Aušros Kaminskaitės apžvalga.Norint išsaugoti Lietuvos kino paveldą, daugiau nei prieš dešimtmetį pradėjome restauruoti filmus. Jau spėta atnaujinti daugelį populiariausių dokumentinių, vaidybinių, animacinių vaizdo kūrinių. Tačiau restauravimo procesas yra ilgas ir ypatingo kruopštumo reikalaujantis darbas. Reikia atnaujinti ne tik vaizdą, bet ir garsą, o tam tikros klaidos gali viską sugadinti.Žiemiškiausias šokio festivalis „Pūga“ sugrįžta. Šiemet pasitikdamas savo penktąjį gimtadienį, sostinės gyventojus ir šokio bendruomenę kvies į tris dienas truksiančią renginių programą. Gruodžio 28-30 d., didžiausių metų švenčių tarpe organizuojama „Pūga“ taps paskutiniu, 2023 m. vyksiančiu festivaliu šalyje.Kino kritiko Vlado Rožėno apžvalga.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija lituanistinio mokytojo (dėstytojo) metinę premiją šiemet skiria Kavano (Airija) lituanistinės mokyklos „Gintarėlis“ vadovei ir lietuvių kalbos mokytojai Donatai Simonaitienei.LRT KLASIKOS viktorina.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Po „Girių Dvasių“ slapyvardžiu kuriantis Evaldas Azbukauskas pristato naują albumą „Darna", pasakoja apie savo išskirtinį kūrybinį procesą bei darnos paieškas asmeniniame gyvenime.Kūrėjas atvirauja, kad kūriniai gimsta spontaniškai, inspiracijos aplanko netikėtai: leidžiant laiką namuose ar gamtoje, o studijoje per ilgai neužsisėdi - kūryba jam nėra darbas.Ved. Rimvydas Černiauskas

Kaip vyko mergaitės pervežimas į Lietuvą? Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė teigė kad mamai ir dukrytei yra teikiama visa reikiama pagalba. Šeimos artimieji teigia, kad kol bus tėvas laisvėje saugiai jaustis negalės. Mamos advokatas sako, kad kol kas neaiškus kaip vyks tolesnis tėvo bendravimas su vaiku, nes vyksta ikiteisminis tyrimas.Sveikatos apsaugos ministerija pristatė, kaip sekasi įgyvendinti sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą, kuriai pastaruoju metu buvo skirta nemažai kritikos.Lietuvos bankas pasiūlė apvalinti galutinę sumą už pirkinius ir tokiu būdu leisti vieno ir dviejų centų monetoms natūraliai pasitraukti iš apyvartos. Dabar laukiama Vyriausybės išvados. Tačiau yra nuogąstaujančių, kad tai gali diskriminuoti tuos, kurie atsiskaito ne kortelėmis.Per vasarą ne visi mokiniai spėjo pasitikrinti sveikatą. Norint gauti pažymą, poliklinikų eilėse teko laukti po mėnesį ar kelis.Ukrainos Donecko srityje Rusija surengė ataką, per kurią žuvo mažiausiai 16 žmonių. Kas daugiau žinoma apie atakos padarinius?Ved. Liuda Kudinova

Jonas Lekšas, Karolis Tiškevičius ir Lukas Malinauskas apžvelgė Lietuvos rinktinės pasiruošimą, kelią Azijoje ir LKL klubų ėjimus.   Tinklalaidės partneriai: - Interneto vizija - hostingo paslaugų lyderis Lietuvoje, jau beveik 20 metų dirba tam, kad būtumėte matomi internete. Specialūs pasiūlymai BasketNews žiūrovams - iv.lt/basketnews. Susikurkite savo svajonių svetainę jau šiandien! - Rugpjūčio 16 d. Kaune - BasketNews Vasaros Live su broliais Lavrinovičiais. Broliai - ne tik juokingi! basketne.ws/VasarosLive - BasketNews Vasaros Live naujiena - rugpjūčio 23 d., Kaune - pasikalbėjimai su Gintaru Krapiku. Pirkdami bilietus, nemokamai gaunate bilietus ir į rugpjūčio 16 d. Vasaros Live su broliais Lavirnovičiais! https://shop.basketnews.lt/products/basketnews-vasaros-live-su-gintaru-krapiku - Norint naujų, įdomių staigmenų, (o jų jau turime!) reikia turėti joms vietos - ruošiantis naujam krepšinio sezonui, BasketNews atributikos el. parduotuvėje - sandėlio valymas! Nuolaidos iki 40%: https://shop.basketnews.lt/   Temos: Laisvadienis (0:00); Nedžiuginantis rinktinės žaidimas (2:08); Ko trūksta šitai rinktinei? (4:35); Snaiperio neturėjimas ir Sedekerskio faktorius (12:13); Kariniausko psichologija (18:36); Kas būtų, jeigu būtų (24:13); Neįtikėtinas kelias iki rinktinės (32:35); Tavaresas, Pozzecco ir FIBA teisėjai (36:30); Ar pamatysime istorinį pasirodymą? (45:33); Ar JV dominuos čempionate? (48:25); Misija Jokubaičiui (51:00); ASG atsinaujinimas (53:57); Neįvyksiantis lietuvių mačas Taivane (57:17); Keistas „Lietkabelio“ ėjimas (1:06:03); „Wolves“ komplektacija (1:11:50).

Lukas Malinauskas, Donatas Urbonas ir Edgaras Ulanovas aptarė Lietuvos rinktinės aktualijas, Kauno „Žalgirio” intrigas ir šurmulį Eurolygos rinkoje. Tinklalaidės partneriai: - Ballzy yra viena geriausių gatvės stiliaus prekių sportui ir laisvalaikiui parduotuvių Baltijos šalyse, turinti platų pasirinkimą, skirtą krepšiniui. Užeikite https://ballzy.eu/ ir pakelkite savo žaidimą į kitą lygį! - Matės klubas - tai ne tik matės arbatos ir jos aksesuarų el. parduotuvė, bet ir bendruomenė, jungianti matės gerbėjus. Čia dalinamės naudinga informacija, patarimais ir receptais. Jei nežinai nuo ko pradėti, visą informaciją rasi https://www.matesklubas.lt/produkto-kategorija/kita/rinkiniai/. Nuolaidos kodas matės rinkiniams,– basketnews -  galioja iki 2023-08-14 - Norint naujų, įdomių staigmenų, (o jų jau turime!) reikia turėti joms vietos - ruošiantis naujam krepšinio sezonui, BasketNews atributikos el. parduotuvėje - sandėlio valymas! Nuolaidos iki 40%: https://shop.basketnews.lt/ Temos: Rinktinės replikos Ulanovui (0:00); Nuostaba dėl atsisveikinimo su Matu Jogėla (4:55); Garantuotas rinktinės dešimtukas (9:03); Deivido Sirvydžio kandidatūros argumentai (13:13); Lietuvos dezertyrų rinktinė (16:01); Peštynės treniruotėse (18:22); (Ne)jaukus Jankūno, Kalniečio ir Mačiulio pagerbimas (25:53); Valančiūnas priminė apie tvarką po rungtynių (29:16); Pagrindinės „Žalgirio” vidinės taisyklės (38:05); Intriga dėl į Kauną atvyksiančių naujokų (47:20); Brazdeikio sunkumai pirmaisiais metais (51:29); Didžiulis laimėjimas dėl Rolando Šmito (58:20); Rezervai ir ramybė (1:00:02); „Žalgiris” Eurolygos fone ir bręstanti bomba Milane (1:06:54); Žalgiriečių reakcija į iš „Ryto” persikeliančius žaidėjus (1:14:13); „Nerėkit ant manęs” (1:16:44).

Tiek Žaliojo kurso reikalavimai, noras valgyti sveiką maistą, saugoti dirvožemį nuo pažeidžiančių faktorių skatina ūkininkus rinktis saugesnes trąšas. Kaip sako docentė Irena Pranckietienė, svarbu pažinti tiek savo dirvožemį, trąšas ir jas tinkamai subalansuoti. Organines trąšas gaminančios įmonės „Biodinamika“ vadovas Artūras Vasiljevas sako, kad prireikė dešimtmečio, kol ūkininkai įvertino organinių trąšų naudą.Ilgus metus mokytojavusi Vida Domarkienė dabar su šeima džiaugiasi ūkiu Molėtų rajone, kuriame auginamos įvairios daržovės, žalumynai, vaistažolės. Pirkėjams šeima siūlo įvairių daržovių krepšelius.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“. Etnoastronomas, muziejininkas, Etninės kultūros globos tarybos narys Jonas Vaiškūnas papasakos, kokia galia slypi pavasarį gamtoje.Ved. Rūta Katkevičienė

Naminės pelėdos jau užėmė perimvietes ir apie tai kas vakarą paskelbia savo ūkavimu. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojas Saulius Rumbutis sako, kad būtent naminė pelėda – žmogaus ūkio veiklos palydovas. Ar ją galime vadinti rūšimi, kuri liudija aplinkos kokybę?Norint padėti laukiniams gyvūnams reikalinga atitinka kvalifikacija, nes gyvūnų biologija - įvairi. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė pasakoja, kaip pasikeitė požiūris į gyvūnų globą ir jos poreikį, kokia bus pagrindinė prie Kauno išaugusio naujo Laukinių gyvūnų globos centro veikla.Baigiasi vasaris, baigiasi vilkų medžioklės sezonas.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė.

Vidaus reikalų ministerija siūlo, kad ne tik vairuotojas, bet ir keleiviai galėtų būti nubausti, jeigu pareigūnai automobilyje randa atidarytą alkoholio tarą. Kaip dažnai žmonės automobilyje vartoja alkoholį? Ar reikėtų pritarti Vidaus reikalų ministerijos siūlymui bausti ne tik vairuotoją, bet ir keleivį, jeigu automobilyje yra vartojamas arba laikomas ir gabenamas alkoholis?Norint iš esmės pagerinti tiltų, viadukų ir apskritai visą kelių infrastruktūrą, būtina vadovautis ne tik mažiausios kainos principu, sako statybos inžinierius, Vilnius Tech universiteto doktorantas Povilas Dabrila, visus praėjusius metus stažavęsis Jungtinėse Valstijose.„Pasienio žmonės“ – tai pasakojimų ciklas apie tai, kaip Lietuvos pasienyje gyvena žmonės. Pirmoji stotelė – pasienis su Latvija, Žagarė.Ved. Edvardas Kubilius

Clara Iannotta (g. 1983) laikoma vienu originaliausių balsų Italijos ir Europos šiuolaikinės muzikos pasaulyje. Ją domina muzikos egzistencinis ir fizikinis krūvis, netobuli, nesvetingi ir nekontroliuojami būviai. „Norint visiškai suprasti garsą, ausiai reikia akies palaikymo. Kaip vizualumas tampa muzika ir atvirkščiai?“, klausia kompozitorė.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

https://fkzalgiris.lt/pc2022-spelione/ Visiems futbolo aistruoliams siūlome dalyvauti „Žalgirio“ Pasaulio futbolo čempionato spėlionėje su galimybe laimėti nuostabų prizą – 10 tūkst. eurų. Norint dalyvauti spėlionėje reikia spėti, kurių šalių rinktinės užims pirmąsias 8 vietas 2022 m. Pasaulio futbolo čempionate. #fifaworldcup #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup

https://fkzalgiris.lt/pc2022-spelione/   Visiems futbolo aistruoliams siūlome dalyvauti „Žalgirio“ Pasaulio futbolo čempionato spėlionėje su galimybe laimėti nuostabų prizą – 10 tūkst. eurų.   Norint dalyvauti spėlionėje reikia spėti, kurių šalių rinktinės užims pirmąsias 8 vietas 2022 m. Pasaulio futbolo čempionate.                 #fifaworldcup #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup

https://fkzalgiris.lt/pc2022-spelione/   Visiems futbolo aistruoliams siūlome dalyvauti „Žalgirio“ Pasaulio futbolo čempionato spėlionėje su galimybe laimėti nuostabų prizą – 10 tūkst. eurų.   Norint dalyvauti spėlionėje reikia spėti, kurių šalių rinktinės užims pirmąsias 8 vietas 2022 m. Pasaulio futbolo čempionate.                 #fifaworldcup #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup

https://fkzalgiris.lt/pc2022-spelione/   Visiems futbolo aistruoliams siūlome dalyvauti „Žalgirio“ Pasaulio futbolo čempionato spėlionėje su galimybe laimėti nuostabų prizą – 10 tūkst. eurų.   Norint dalyvauti spėlionėje reikia spėti, kurių šalių rinktinės užims pirmąsias 8 vietas 2022 m. Pasaulio futbolo čempionate.             #fifaworldcup #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup #brasil #ronaldo #portugal

https://fkzalgiris.lt/pc2022-spelione/   Visiems futbolo aistruoliams siūlome dalyvauti „Žalgirio“ Pasaulio futbolo čempionato spėlionėje su galimybe laimėti nuostabų prizą – 10 tūkst. eurų.   Norint dalyvauti spėlionėje reikia spėti, kurių šalių rinktinės užims pirmąsias 8 vietas 2022 m. Pasaulio futbolo čempionate.                 #fifaworldcup #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup #messi

https://fkzalgiris.lt/pc2022-spelione/   Visiems futbolo aistruoliams siūlome dalyvauti „Žalgirio“ Pasaulio futbolo čempionato spėlionėje su galimybe laimėti nuostabų prizą – 10 tūkst. eurų.   Norint dalyvauti spėlionėje reikia spėti, kurių šalių rinktinės užims pirmąsias 8 vietas 2022 m. Pasaulio futbolo čempionate.

https://fkzalgiris.lt/pc2022-spelione/   Visiems futbolo aistruoliams siūlome dalyvauti „Žalgirio“ Pasaulio futbolo čempionato spėlionėje su galimybe laimėti nuostabų prizą – 10 tūkst. eurų.   Norint dalyvauti spėlionėje reikia spėti, kurių šalių rinktinės užims pirmąsias 8 vietas 2022 m. Pasaulio futbolo čempionate.   #fifaworldcup #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas  

Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus, rusai grobė merus, nes šie efektyviai organizavo pasipriešinimą, o prezidentas savo pavyzdžiu parodė drąsą ir ryžtą. Anot VU TSPMI profesoriaus Tomo Janeliūno, Ukrainoje susiklostė efektyvus valdžių šakų balansas, nes nebijoma imtis iniciatyvos bei atsakomybės. Karybos ekspertas Darius Antanaitis perspėja, kad neribota prezidento valdžia karo metu sukuria prielaidas tironijai. Anot sociologo Vlado Gaidžio, Lietuvoje nėra autoritarinių tendencijų, be to, mūsų šalis gerbia Europos Sąjungą. Psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžia, kad žmones vienija demokratijos ir laisvės vertybės, todėl jie, prireikus, kaip rodo istorija, susivienys ir duos atkirtį.Ved. Audrius Lelkaitis

Be tėvų, aplinkinių paramos, jaunoms šeimoms įkurti ūkius Lietuvoje – sudėtinga. Tą įrodo ir Jockų šeimos pavyzdys. Gitana ir Nerijus savo ūkininkavimo istoriją pradėjo nuo kiaulių laikymo, tačiau afrikinis kiaulių maras sugriovė planus. Norint toliau ūkininkauti, gyventi Lietuvoje ir išlaikyti šeimą, teko emigruoti į užsienį ir užsidirbti pinigų. Dabar šeima augina braškes, javus ir mėsinius galvijus.Rubrika „Užsienio naujienos“. Jose žinios iš Indijoje, Delyje, vykusio pasaulinio pienininkystės kongreso. Jame dalyvavo ir Lietuvos atstovas Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos vadovas Edvardas Gedgaudas. Indijoje pagaminama 23 proc. pasaulio pieno. Įdomu ir tai, kad pieno ūkių šeimininkės Indijoje dažniausiai yra moterys, vidutiniškai ūkiuose laikoma po 4 karves. Kaip šaliai pavyko pasiekti tokį progresą?Ved. Rūta Katkevičienė

Tinklalaidėje Areta Šeškaitė, marketingo procesų vadovė H.O.T. reklamos agentūroje bei jos įkūrėja ir laidos vedėja Monika dalinasi patarimais įdomiausiam laikotarpiui marketingisto darbe – Kalėdoms. Tam, kad ketvirto metų ketvirčio pardavimų rezultatai džiugintų, būtina žinoti 5 svarbiausius žingsnius, kuriuos aptaria bei praktine patirtimi iliustruoja Monika ir Areta. Taip pat, tinklalaidėje aptariami ir būdai, kaip šiuo įtemptu laikotarpiu išlikti pozityviam bei išlikti organizuotam. Jei nori toliau mokytis iš įkvepiančių lektorių ir būti palaikančios moterų bendruomenės dalimi, PRISIJUNK Į VEIKLIŲ MOTERŲ KLUBĄ.

Dirvonuojančią žemę valdininkai priskyrė prie daugiamečių pievų ir už tokių pievų saugojimą iš ES pasiprašė paramos. Ūkininkams ėmus arti tokias „pievas“ ministerija ūkininkus įspėjo: teks atkurti „pievas“ ir dar sulauks ekonominių sankcijų. Ūkininkai priešinasi, aria ir ars – juk tokia šios žemės paskirtis įteisinta Registre, o ministerijai grasina teismais.Šiais metais dėl „Metų gaminys“ auksinių medalių varžėsi rekordinis gamintojų skaičius. Norint gauti tokį apdovanojimą, produktui neužtenka tik gerų skoninių savybių. Kur kas svarbiau kokybė ir naudingumas žmogaus sveikatai. Vis aukščiau keliamą kokybės kartelę įveikia tik patys auginantys, perdirbantys ir produktu sukuriantys gamintojai. Apie tai pasakoja lietuviškų prekinių ženklų: „Jorus“, „Žali žali“ ir „Lašų duona“ puoselėtojai.Ved. Kristina Toleikienė

Minime Europos Sąjungos kovos su prekyba žmonėmis dieną. Kaip kinta šios moderniaja vergove vadinamos problemos mąstai ir formos, kaip prekybą žmonėmis paveikė migrantų krizė ir karas Ukrainoje? Komentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prof. dr. Aurelijus Gutauskas.Norint nutraukti santuoką vienašališkai, neužtenka faktiškai išsikraustyti iš namų. O kokioms sąlygoms esant santuoka gali būti nutraukta vieno iš sutuoktinių prašymu? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ partneris, advokatas Egidijus Langys.Nuo šio lapkričio Darbo kodekse griežtinamas požiūris į smurtą. Bet koks darbe pasireiškiantis smurtas bus laikomas šiurkščiai pažeidžiančiu darbo pareigas. Tokį smurtaujantį ar priekabiaujantį kolegą darbdavys galės atleisti be įspėjimo ir išeitinės. Su Darbo kodekso pasikeitimais supažindina advokatų profesinės bendrijos „Averus“teisininkė, darbo teisės ekspertė Diana Gečienė.Ved. Artūras Matusas

Kultūrinės spaudos apžvalga.Norint spręsti didelio mąsto problemas, vien tik mokslininkų ar išmanių algoritmų nepakanka. Kiekvienas pilietis gali prisidėti prie svarbių mokslo atradimų. Išsamiau apie tai – Karolinos Panto pasakojime.Šią savaitę Kristupo vasaros festivalio gerbėjai galėjo mėgautis moterų mariačių grupės „Flor de Toloache“ koncertu Adomo Mickevičiaus bibliotekos kieme, o prieš koncertą Agnė Šimkūnaitė pakalbino porą šios grupės atlikėjų.Kino režisierius Algimantas Puipa ir teatro režisierius Aidas Giniotis prisimena anapilin iškeliavusį iškilų lietuvos kino ir teatro aktorių Vytautą Paukštę.Kaip keičiasi emigrantų grįžimo tendencijos, kokios priežastys ir priemonės skatina juos grįžti, kodėl kas antras renkasi ne didmiestį, o gimtą regioną, kalbamės su projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadove Edita Urbanovič.Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalis – vienas didžiausių profesionaliosios muzikos renginių Šiaurės Lietuvoje, kuriuo siekiama lavinti ir ugdyti regiono gyventojų muzikinį skonį. Apie festivalį iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Vilniaus muziejaus paroda „Apie patogumą ir grožį: pokyčiai vilniečių namuose 1870–1918 metais“ – su kokiais iššūkiais tuo metu susidūrė sostinė, kaip keitėsi vilniečių gyvenimo būdas, kalbamės su parodos kuratore Dalia Klajumiene.Šią savaitę Lietuvos kinematografininkų sąjungoje darbą pradėjo atnaujintos sudėties nacionalinis „Oskarų“ komitetas. Apie komisijos veiklą, atrankos kriterijus ir lietuviškų filmų kelią Oskarų link albamės su naujai išrinktu komisijos pirmininku, kino prodiuseriu Kęstučiu Drazdausku.Ved. Urtė Karalaitė

Energetinės nepriklausomybės siekis paskatino plačiau domėtis saulės elektrinių statymo galimybėmis Lietuvoje. Į akiratį pateko ir ūkininkų dirbama žemė. Norint pasigaminti reikiamą elektros energijos kiekį, reikėtų skirti 3 000 ha iš beveik 3 mln. ha šalies ploto. Elektrinių statymo projektas kelia daug klausimų ūkininkų bendruomenei. Ar dabartiniame kontekste, kai pirmiausia reikia apsirūpinti maistu, galima dirbamą žemę skirti elektrinėms statyti? Ką svarbu žinoti ūkininkams, kad savo žemės neparduotų spekuliantams? Ar galima suderinti kelis verslus – ūkininkavimą ir saulės elektrinių statymą? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškosime su ūkininkų bendruomenės, ministerijų atstovais. Mintimis pasidalys ir patys ūkininkai.Ved. Rūta Katkevičienė

Kėdainių rajone pienininkystę plėtojantys Erlenda ir Laimutis Turskiai tiki ūkio perpektyvomis ateityje. Dabar jie savo apylinkėse kone vieninteliai laikantys didesnę melžiamų karvių bandą. Anot Erlendos, išsilaikyti padeda tik plėtra, todėl ūkyje artimiausiu metu turi atsirasti 2 melžimo robotai, jau įsigyta ir tiesioginės sėjos sėjamoji.Meilė žirgams jauną šeimą, Martą ir Marių Kardokus iš miesto atlydėjo į kaimą. Varėnos rajone Kalėnų kaime esančiame vienkiemyje šeima pildo savo gyvenimo svajones, viena jų – įkurtas žirgynas.Ved. Rūta Katkevičienė

Praėjusios savaitės pradžioje „Camelia“ vaistinių tinklas pranešė įdarbinęs pirmąjį farmacijos specialistą iš Ukrainos. Neprabėgo nė savaitė, kai nuo karo bėgančių ukrainiečių skaičius šio tinklo vaistinėse išsiplėtė iki 8. Norint apskritai Lietuvoje įsidarbinti vaistininku būtina vaistininko profesinė kvalifikacija ir farmacijos magistro laipsnis. Kokios tikslios pareigos tenka mūsų vaistinėse dirbantiems ukrainiečiams ir kur juos galima sutikti? Pokalbis su „Camelia“ vaistinių tinklą valdančios bendrovės „Nemuno vaistinė“ Komunikacijos projektų vadove Žiedūne Juškyte.Antroje laidos dalyje pokalbis apie vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą. Pasaulyje skaičiuojama, kad vienas iš 40 vaikų turi šį sutrikimą, kitaip tariant, realiai po vieną tokį vaiką galime surasti bene kiekvienoje mokyklos klasėje. Specialistai tikina, kad kuo anksčiau diagnozuojamas sutrikimas, idealu, jeigu tai nustatoma pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais, tuo didesnės galimybės ateityje vaiką integruoti į visuomenę. Kodėl nustatyti autizmo spektro sutrikimus vis dar yra sudėtingas uždavinys? Kokie pirmieji kūdikio raidos ženklai turėtų kelti tėvams nerimą? Ko imtis sulaukus autizmo diagnozės? Galiausiai, jeigu yra tiksliai žinoma, kad šiandien autizmo sutrikimo išgydyti neįmanoma, kodėl sutrikimą turinčių vaikų Lietuvoje – tūkstančiai, o suaugusių tėra 17? Pokalbis su Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininke Kristina Košel-Patil ir Viešosios įstaigos „Abos centras“ steigėja ir direktore Egle Kairelyte-Sauliūniene.Ved. Laura Adomavičienė

Rašytojai Ievai Simonaitytei - 125. 36-oji rašytojos vardo literatūrinei premijai buvo pristatyta viso 12 kūrinių. Komisija premiją skyrė dviems knygos ir trims jų autorėms. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Šiauliuose menininkas Petras Rakštikas pristato dvi parodas, bet neturi iliuzijų, kad jos įdomios kam nors kitam, nei siauram žmonių ratui, Rakštikas sako, kad 99 procentai šiauliečių turbūt net nežino, kur tos galerijos yra.Lėtasis turistas – tai ne paskui gidą vos spėjantis, grupę besivejantis išsiblaškėlis. Tai įspūdžių gurmanas, apgalvotų patirčių kolekcionierius. „Lėtojo turizmo asociacija“ vienija kūrybingus, visuomeniškus žmones, kuriems artima SLOW gyvenimo filosofija.Nuo 2006 m. Lietuva neturi architektūros muziejaus. Žinių spragas apie architektūros raidą bando pildyti galerija „Nulinis laipsnis“ – atidarytas jos filialas Kaune. Pasakoja Kotryna Lingienė.VDU istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie čechoviškų dramų nuotaikas Lietuvos švietime.Pasaulyje: geriausias 2021 m. pastatas, rasta vertingiausia moneta, kirpykla Van Gogo muziejuje ir nežinomos Glazgo meno mokyklos gaisro priežastys.Scenografė Sigita Šimkūnaitė prieš kurį laiką apsisprendė – arba esi didelis ekologijos ir tvarumo šalininkas, arba ramiai dirbi scenografo darbą, suderinti abiejų tiesiog neįmanoma. Norint sukurti įspūdingą scenografiją operai arba tiksliai atspindėti realybę kino filme, reikalingas ne tik įtemptas kūrybinis darbas, bet ir medžiagos, kurias ne visada panaudosi antrą kartą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Nuo 2020 m. pradžios besitęsianti COVID-19 pandemija pakirto ne tik finansinį stabilumą, bet smogė ir žmonių psichinei sveikatai. Valstybės kontrolės duomenimis, bendras Lietuvos visuomenės streso lygis padidėjo du kartus, nerimo ir pykčio jausmai išaugo pusantro karto. Psichologų ir psichoterapeutų paklausa tokia didelė, kad konsultacijai galima užsirašyti anksčiausiai po mėnesio ar kelių, o kartais išvis nėra galimybės to padaryti.Nenuostabu, kad nusidriekus milžiniškoms eilėms prie psichologų kabinetų gyventojai dar labiau įniko į raminamuosius vaistus. Tačiau nuo liepos ir šioje srityje – naujovė. Norint įsigyti raminamųjų reikia turėti elektroninį receptą, o tai reiškia, kad skiriantis vaistų gydytojas turi įrašyti ir psichiatrinę diagnozę, kuri mūsų šalyje vis dar stigmatizuojama. Kai vaistai taip lengvai nebepasiekiami, o pas psichoterapeutą patekti dar sunkiau – ko gali griebtis tokioje situacijoje atsidūrę gyventojai?Rimtų psichikos sveikatos bėdų neišvengia ir vaikai. Valstybės kontrolės duomenimis, dėl karantino ir nuotolinio mokymosi vaikai ir paaugliai tapo ypač pažeidžiami. Vaikų linijos savanoriai sulaukia du kartus daugiau skambučių savižudybių tema, padaugėjo vaikų savižalos atvejų. Atlikti tyrimai rodo, kad kas trečiam 7-14 metų amžiaus vaikui yra iškilusi klinikinio sutrikimo rizika. Nors šiuo metu vis dar tęsiasi vaikų vasaros atostogos, vaikų psichologų ir psichiatrų didelis užimtumas rodo, kad šios problemos niekur nedingo. Ko griebtis, kad vaikai rugsėjo 1-ąją pasitiktų ramesni ir sveikesni?Laidoje dalyvauja Lietuvos psichoterapijos asociacijos pirmininkas, psichoanalitikas Robertas Balčiūnas ir VU Psichologijos instituto profesorė, psichologė-psichoterapeutė dr. Roma Jusienė.Laidos vedėja Laura Adomavičienė

Dabar svarbiausia išgabenti mūsų žmones iš Afganistano, po to galėsime analizuoti išmoktas pamokas, sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas:LRT.LT kalbintas afganistanietis vertėjas teigia, kad šiuo metu Kabule slapstosi bent 15 Lietuvos kariams padėjusių afganistaniečių su šeimomis. Jis pats teigia dirbęs su Lietuvos kariais nuo 2011 iki 2013 metų. Anot LRT.lt kalbinto vyro, bent 15 vertėjų į Kabulą atvyko iš skirtingų provincijų, visi jie laukia informacijos iš Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos. Vertėjai kreipėsi į Lietuvą su prieglobsčio prašymais, nes teigia iš Talibano sulaukę grasinimų mirtimi.Situacija dėl migrantų Lietuvos Baltarusijos pasienyje stabili, tačiau nereiškia, kad tokia išliks ir ateityje, sako ambasadorius migracijai Linas Linkevičius.Akmenės rajonas yra antrasis Lietuvoje po Neringos pagal paskiepytų asmenų skaičių. Beveik 77 procentai žmonių yra gavę bent vieną vakcinos dozę.Visuomenei pristatyti amerikietiški šarvuoti visureigiai, pirmieji jau pristatyti į kariuomenės mokymo padalinius Rukloje ir Kazlų Rūdoje.Prezidentas Gitanas Nausėda skyrė valstybinį apdovanojimą Tokijo olimpiados vicečempionei, šiuolaikinės penkiakovės atstovei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei. Norint geresnių rezultatų ateityje, reikia pasidaryti išvadas dėl finansavimo ir sportininkų rengimo, sako premjerė Ingrida Šimonytė.Kokios knygos dažniausiai skaitomos bibliotekose?Ved. Agnė Skamarakaitė

„Sako, kad karo žiaurumas ir tai, kaip jis vyksta, priklauso nuo kultūrinio visuomenės lygmens. Šis paaiškinimas nėra iki galo reikšmingas, nes net ir labai kultūringos visuomenės gali kariauti labai žiaurius karus“, – kalbėdamas apie tai, kaip karas reiškiasi skirtinguose kontekstuose, pamini Kęstutis Kilinskas, Vilniaus Universiteto istorijos dėstytojas, tyrinėjantis karo įtakas. Pokalbyje žiūrime į karą, kaip į visais laikais egzistavusią žmonių tarpusavio santykių formą. Su Kęstučiu svarstome apie šio proceso refleksijos poreikį visuomenėje,  gajų karo romantizavimą ir legitimavimą, jo galią naikinti tai, kas galėtų būti sukurta ateityje bei klausiame, kaip kinta žmogaus vaidmuo karinio konflikto procese? Nepamiršk, podkastas ir jo auginantys pokalbiai yra visiškai nepriklausomi ir jau 3 metus gyvi tik klausytojų bei rėmėjų dėka. Jei tik gali, prisidėk prie podkasto gyvavimo – taip pateksi į slaptą podkasto draugų grupę ir gausi epizodus anksčiau nei kiti --> patreon.com/letipokalbiai Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Epizodo muzika – kompozitoriaus Vytauto Barkausko kūrinys „Pokalbis“, sukurtas groti fortepijonu keturiomis rankomis. Jį atlieka Mykolas ir Motiejus Bazarai. Podkasto kūrimą dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Podkasto draugai – portalas 15min, Vilniaus universiteto radijo stotis Start FM Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir karalaite.com/podkastas Įžangoje minėtą audioknygą rasi čia: bit.ly/gglp-75-audioknyga

Nors budinčių globotojų ir globėjų daugėja, tačiau jų trūksta visose šalies savivaldybėse. Norint tarpti globėju nėra sudėtinga, svarbiausia – pasiryžti, turėti noro ir galimybių.Jau keletą metų liepos pirmąjį sekmadienį Lietuvoje minima Globėjų diena.Įsibėgėjus atostogų sezonui policija fiksuoja išaugusį sukčiavimo atvejų skaičių nuomojant būstus.Popierinės nuotraukos – neišnyks, profesionalių fotografų nepakeis asmenukės, sako Kaišiadorių centre įsikūrusios fotoatelje fotografas Kostas Radlinskas.Per pandemiją žmonės išmoko derinti darbą ir poilsį, tad, vasarą vis daugiau darbuotojų dirba nuotoliniu būdu, o tam renkasi ne namus, bet pajūrį.Kartais žmonės iš gamtos parsineša gražų, nematytą augalą ir sodiną savo sode, tačiau gamtininkai sako, kad laukinis augalas – greičiausiai neprigis. Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode yra sukaupta nemaža retųjų augalų kolekcija.Ved. Alvyda Bajarūnaitė

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Kultūros komitetai aptarė dezinformacijos ir propagandos poveikį informaciniam laukui pietryčių Lietuvos regione.Audito komitetas svarstė COVID-19 pasekmių valdymą.Sostinėje surengta protesto akcija prieš ketinimus paversti vertingiausių Lietuvos kultūros paveldo objektų teritorijas statybvietėmis.Norint parduoti automobilį privalu turėti savininko deklaravimo kodą (SDK), arba gresia bauda. Žadami tikrinimai keliuose, turgavietėse, aikštelėse, net skelbimuose. Tačiau teigiama, kad vos pradėjusi darbą naujoji „Regitros“sistema stringa. Ar stoja auto sandoriai?Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahus prarado mandatą suformuoti vyriausybę.Į Lietuvą negalintys atvykti Rusijos piliečiai čia atsisako nekilnojamojo turto ir turėto verslo. Kremliaus bankininkais pramintų Rotenbergų patarėjas Antonas Treušnikovas Vilniuje parduoda muzikinį klubą "Legendos". Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje mažėja rusų, kurie čia turtą pirko tik dėl leidimo gyventi.Siekiant išsaugoti retus ir saugomus augalus, ir atkurti atviras buveines Kuršmarių pakrantė bus šienaujama specialia amfibija. Gamtotvarkos priemonių projektą Kuršių nerijos nacionaliniame parke ketinama vykdyti pora metų.Ved. Madona Lučkaitė

Kokios spalvos, formos, kvapo ar atrodymo yra depresija? Koks jausmas, kai ji tave apkabina? O gal ji visai tavęs neapkabina, bet tempia už kojos žemyn… Ar uždengia akis? Ar yra kelias, kuriuo iki jos nueinama, ar ji užklumpa iš pasalų, niekur neinant? Kaip atrodo gijimo būdai? Kaip padėti kitam, ją išgyvenančiam? Kaip su juo būti? Milda Noreikaitė-Bobinienė, kurią kalbinu šioje laidoje, sutiko priimti mane į savo depresijos patirtį ir leido jos drąsiai visų šių klausimų klausinėti. Abi tikim, kad šis pokalbis gali įkvėpti sergančius, o kitiems paprasčiausiai padėti truputį labiau suprasti, kokia depresija gali būti ir koks jausmas, kai ji apkabina.  Šioje laidoje girdima tik asmeninė istorija, ne specialistų įžvalgos ar patarimai. Norint gydyti depresiją būtina asmeniškai kreiptis į specialistus.   Nemokama pagalba telefonu visą parą: Suaugusiųjų emocinė parama „Vilties linija“ - 116 123 „Pagalbos moterims linija“ - 8 800 66366 Emocinė parama vyrams „Nelik vienas“ - 860411119 „Jaunimo linija“ - 8 800 28888 „Vaikų linija“ - 116111

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Norint kažką įvertinti, reikia susitarti dėl matavimo vieneto. Kaip bebūtų nedvasinga, patikimiausias toks vienetas – pinigas. Tik kaip išmatuoti actekų kamuolio žaidimą, kai pralaimėjusiems kertamos galvos? Gyvenimo projekto – santuokos – sėkmę ar žlugimą? Investiciją į aukštojo meno šedevrą, apie kurį niekas nesužinos.Ved. Aidas Puklevičius

Kodėl vieta yra tokia svarbi žmogui ir kodėl geras miestas tiesiog negali apsieiti be šventumo jausmo? Tokius klausimus kelia garsus šių dienų religijų istorikas ir teologas, miestų dvasingumo tyrinėtojas Philipas Sheldrake'as. Jo įsitikinimu, miestų ateitis yra labai svarbi ne tik ekonominė ir architektūrinė, bet ir dvasinė problema. Vis didesnės žmonijos dalies „kasdienio gyvenimo praktika“ vyksta mieste. Jei praėjusio šimtmečio viduryje miestuose gyveno vos trečdalis pasaulio gyventojų, tai Jungtinių Tautų skaičiavimais, po penkerių metų miestuose gyvens kone trys ketvirtadaliai visos žmonijos.Tokie miestų augimo tempai reikalauja skirti dėmesio ne tik projektavimui ir planavimui, bet ir gilesniems prasmės bei tikslo klausimams. Norint išspręsti miesto galvosūkį, vien mechaninio požiūrio nepakaks. Reikia rasti būdą, kaip susieti miesto kūrimą su žmogaus dvasios vizija ir tuo, kas tą dvasią stiprina. Kaip tai padaryti?Laida skirta Philipo Sheldrake'o studijai „Dvasinis miestas: vieta, atmintis ir miesto kūrimas“.Ved. Rūta Tumėnaitė

Žmonės, norintys, kad Lietuvoje būtų kertama mažiau miškų ir miestų medžių, įprato girdėti asociacijos „Gyvas miškas“ balsą šioje srityje. Viena iš „Gyvo miško“ įkūrėjų Monika Peldavičiūtė Giedrei Čiužaitei pasakoja, kodėl apie šią organizaciją jau kalbama būtuoju laiku ir kokiam veiksmui kviečia nauja jos ir bendraminčių kuriama asociacija „Gyvo žalio“. Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audio platformos projektą.

Interviu su Ina Marčiulionyte, buvusia Lietuvos ambasadore Kinijoje, kuri dabar vadovauja Europos Sąjungos delegacijai Laose.Su projektu „LRT ieško sprendimų“ – eksperčių įžvalgos: iš ko Lietuvai svarbu pasimokyti, kad būtų realu sėkmingiau stabdyti koronavirusą? Pašnekovės – sveikatos sociologė ir antrolopogė iš Vytauto didžioji universiteto dr. Daiva Bartušienė ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė, nepriklausomos Europos Komisijos Veiksmingų būdų investuoti į sveikatą ekspertų grupės narė Liubovė Murauskienė.Vis daugiau kalbama apie tai, kaip JAV prezidento rinkimUs paveiks sąmokslo teorijos, Facebook neseniai paskelbė, kad pradės masiškai trinti tokio turinio žinutes ir grupes. Apie tai, kas vyksta JAV ir kodėl tai svarbu ir Lietuvai, pasakoja LRT.lt portalo rubrikos LRT FAKTAI redaktorė Jurga Bakaitė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Daryk veiksmus kiekvieną dieną ir nenutrauk tos grandinėlės.

„Norint keisti gyvenimą, reikia pradėti daryti. Tobulėjimas yra tas kelias, kuriuo kylama aukštyn“, – mintimis dalijasi privačios meno galerijos Smalininkuose savininkėfotografė Violeta Schuetz. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Lekėčiai – mažoji Lietuvos kultūros sostinė. Inkilų šventėje lankosi ir apie būsimus renginius klausinėja Kotryna Lingienė.Menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraštyje atsiskleidžia moterų portretai.Festivalyje „Bang On A Can Marathon“ įvyko kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės kūrinio „Abisalė“ premjera. Apie kūrybą karantine, meditaciją ir giliausias vandenyno vietas klausinėja Vita Ličytė.Norint patekti į uždarą Klaipėdos uosto teritoriją reikalingas leidimas. Dalis miestiečių nėra matę nei masyvių uosto erdvių, nei... autentiškos freskos, likusios ant vieno iš pastatų. Apie ją nedaug žino ir freskų kūrėjai bei tyrinėtojai. Paslaptingu kūriniu domisi Adomas Zubė. Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras jaunimui apie koroną, seksą ir Darviną.Pasaulyje: Lenkijoje prezidentui ir valdančiajai partijai tęsiant homofobinę retoriką, LGBT temomis kuriantys menininkai jaučiasi persekiojami. Estų ir latvių kuratoriai paruošė parodą apie pamirštas, bet savu laiku visuomenėje žinomas latvių ir estų fotografes. Grafikė Eglė Tamulytė Šaltmira apkeliavo pasaulį, išbandė eilę dvasinių praktikų, priklausė satanistų bendruomenei, išmargino kūną simbolinėmis tatuiruotėmis, provokavo savo kūryba ir ant Lietuvos herbo užkėlė Vytę. Grįžusi iš Berlyno, šiandien Šaltmira jau metus gyvena gimtajame Griškabūdyje, apleistame pastate kuria meno erdvę, atsižadėjo praeities ideologijų ir rado ramybę krikščionybėje. Ved. Juta Liutkevičiūtė

Psichiatras psichoterapeutas Aleksandras Alekseičikas šiemet mini aštuoniasdešimtmetį ir jau keturiasdešimt trečius metus iš eilės pavasarį rengia seminarą, kuris suburia specialistus ir šio gydytojo sekėjus ne tik iš Lietuvos. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ribinių būsenų skyriaus vedėjas A. Alekseičikas vadinamas pirmuoju Lietuvos psichiatru, kuris ėmėsi nemedikamentinio gydymo psichiatrijos ligoninėje. Interviu su Aleksandru Alekseičiku – apie psichiatro ir psichoterapeuto užduotis, aplinkinių reakcijas į darbo metodus ir žmogaus sielą.„Šiuo metu visuomenėje pastebiu daug daugiau pagarbos vienas kitam“, - sako Los Andžele gyvenantis lietuvių kilmės fotografas, taip pat Dizaino koledžo dėstytojas Jonas Kulikauskas. Apie gyvenimą ir kūrybą karantino laikotarpiu Vakarinėje Amerikos pakrantėje su fotografu kalbėjosi kolegė Agnė Kairiūnaitė-Albright.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Norint išsiaiškinti situaciją dėl koronaviruso Lietuvoje, planuojama tirti keletą tūkstančių papildomai atrinktų gyventojų. /Kai kurie Nemenčinės gyventojai patenkinti tyrimais, kiti atsisako, nes bijo užsikrėsti tyrimo vietoje. /Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis mano, kad Seimui posėdžiauti šiuo metu nederėtų. /Kaip karantino metu palaikyti seksualinį gyvenimą šeimoje? Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Jeigu situacija dėl koronaviruso šalyje blogėtų, būtų siūloma uždaryti mokyklas. /Savivalda džiaugiasi, kad planuojama pačioms savivaldybėms suteikti daugiau galių priimant sprendimus./Po metų vadovavimo Aplinkos apsaugos departamentui imtasi sprendimo atleisti jo vadovą, nes netenkino pasiekti rezultatai./Norint patekti į populiariausias mokyklas, stengiamasi keisti gyvenamosios vietos registraciją. Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Jau šešetą metų gyvuojanti psichodelinio roko grupė „Pilnatys“ pagaliau įrašė ir išleido pirmąjį trumpąjį albumą „Žuvys“. Studijoje lankosi pusė iš keturių „Pilnačių“ narių: už klavišinių partijas ir grupės muzikinį skambesį atsakingas Domas Morkūnas bei tekstų, dainų autorius Marius Meilūnas. Vaikinai neslepia, jog įtakas jiems darė ir tebedaro senasis 70-ųjų rokas, pradedant „The Doors“, baigiant Jimiu Hendrixu. Net pats Marius Meilūnas kartais pavadinamas Lietuvos Jimu Morrisonu. Norint muzikinių sąsajų rasti galima, tačiau kadaise jaunųjų grupių konkurse „Garažas“ triumfavusios „Pilnatys“ debiutuoja su savito garso, savitų tekstų ir savitos nuotaikos mini albumu „Žuvys“. Muzikantai pažada, kad rudenį turėtų pasirodyti dar vienas naujas leidinys ir kad dar šešių metų iki antrojo albumo laukti nereikės. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas

Norint paskatinti gyventojus prie elektroninės bankininkystės jungtis naudojantis nemokama identifikavimo programėle „Smart-ID“, mažinama kodų kortelėmis tvirtinamų pavedimų dienos limito suma. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad kai kurios savivaldybės socialinei apsaugai skirtas lėšas nepagrįstai naudoja kitoms sritims. Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva ir Sakartvelas yra šalys, kurios supranta, padeda ir palaiko viena kitą. Tel-Avive prasideda didžiausias iki šiol Izraelyje vykęs šiuolaikinės Lietuvos kultūros pristatymas. Praėjusią savaitę Alpių kurorte Zėfelde Austrijos policija sulaikė penkis pasaulio slidinėjimo čempionato dalyvius, tarp kurių buvo ir du Estijos sportininkai. Ved. Česlovas Burba.

„Turėtume vaikus mokyti medijų raštingumo jau pradinėje mokykloje“, – lapkritį paskelbė žurnalas „Scientific American“. Norint išlaikyti šaltą protą „netikrų naujienų“ laiku, medijų raštingumas yra gyvybiškas įgūdis. Bet kaip jo išmokti? „Nanook“ žurnalistai Karolis Pilypas Liutkevičius ir Mindaugas Drigotas aplankė 22 Lietuvos mokyklas, kad supažindintų moksleivius su medijų raštingumo principais ir mokytųsi iš pačių mokinių. NYLA studijoje jie pasidalino kelionės rezultatais. Moksleivių perspektyvą į diskusiją atnešė Urtė Žukauskaitė, nacionalinės debatų akademijos finalistė. Visi kartu bandėme suprasti, kokią žiniasklaidą jauni žmonės vartoja ir kaip Lietuvos mokyklose išugdyti kritiškesnį žvilgsnį į ją? Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://patreon.com/NanookMultimedia

„Aš jaučiuosi Lietuvos mažyte dalele, viena iš trijų milijonų...“, – mintija Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo direktorius Daumantas Levas Todesas. Šalia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės namų, Pylimo g. 4, atidaryta „Beigelių krautuvėlė“. Ten galima paskanauti košerinių kepinių, išgerti kavos. D. L. Todesas sako: „Norint suprasti, reikia pažinti. Kas yra žydas, daug kas nežino.“ Tokiam pažinimui gali pasitarnauti pats paprasčiausias bendravimas prie kavos puodelio. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Aš jaučiuosi Lietuvos mažyte dalele, viena iš trijų milijonų...“, – mintija Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo direktorius Daumantas Levas Todesas. Šalia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės namų, Pylimo g. 4, atidaryta „Beigelių krautuvėlė“. Ten galima paskanauti košerinių kepinių, išgerti kavos. D. L. Todesas sako: „Norint suprasti, reikia pažinti. Kas yra žydas, daug kas nežino.“ Tokiam pažinimui gali pasitarnauti pats paprasčiausias bendravimas prie kavos puodelio.

LRT OPUS laidoje „Be problemų” viešėjo Artūro Areimos Teatras, kuris pristatė naujausią savo spektaklį „Hamletmachine”, kuriame jaunystė priešinasi ir kariauja su praeitimi tam, kad galėtų pakeisti, kurti savo ateitį. Norint išsilaisvinti iš nesibaigiančio smurto istorijos ciklo, praeitis kvestionuojama ir dekonstruojama, drąsiai paliekama psichologinio pasakojimo sfera, sukuriamas išduotos revoliucijos kraštovaizdis. Taip pat aptariamos gastrolės į Pietų korėją. Kalbino Tomas Lukaševičius.

LRT OPUS laidoje „Be problemų” viešėjo Artūro Areimos Teatras, kuris pristatė naujausią savo spektaklį „Hamletmachine”, kuriame jaunystė priešinasi ir kariauja su praeitimi tam, kad galėtų pakeisti, kurti savo ateitį. Norint išsilaisvinti iš nesibaigiančio smurto istorijos ciklo, praeitis kvestionuojama ir dekonstruojama, drąsiai paliekama psichologinio pasakojimo sfera, sukuriamas išduotos revoliucijos kraštovaizdis. Taip pat aptariamos gastrolės į Pietų korėją. Kalbino Tomas Lukaševičius.

„Kaip bebūtų sunku, nenoriu grįžti į tuščią gyvenimą. Mano vieta su ožkomis, Matiešionyse. Norint būti laimingam, nereikia jokių sąlygų. Koks skirtumas – kaimas ar miestas, Matiešionys ar Paryžius? Gali būti laimingas ir didmiestyje plaudamas vitrinas. Nori būti laimingas – būk!“, – sako Irina Putrimienė, smuikininkė, sėkmingai auginanti ožkas ir spaudžianti sūrius.„Irinos mama smuikininkė, aš – pianistas. Kai dabar pagalvoju, mes darome esminę klaidą – verčiame vaikus pasirinkti vieno iš tėvų profesiją. Taip neturėtų būti. Irina nuo vaikystės mylėjo gyvuliukus. Čia yra jos gyvenimas“, – mintimis dalijasi I. Putrimienės tėvas Vladimiras Majorovas, pianistas, kompozitorius, pedagogas.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Kaip bebūtų sunku, nenoriu grįžti į tuščią gyvenimą. Mano vieta su ožkomis, Matiešionyse. Norint būti laimingam, nereikia jokių sąlygų. Koks skirtumas – kaimas ar miestas, Matiešionys ar Paryžius? Gali būti laimingas ir didmiestyje plaudamas vitrinas. Nori būti laimingas – būk!“, – sako Irina Putrimienė, smuikininkė, sėkmingai auginanti ožkas ir spaudžianti sūrius.„Irinos mama smuikininkė, aš – pianistas. Kai dabar pagalvoju, mes darome esminę klaidą – verčiame vaikus pasirinkti vieno iš tėvų profesiją. Taip neturėtų būti. Irina nuo vaikystės mylėjo gyvuliukus. Čia yra jos gyvenimas“, – mintimis dalijasi I. Putrimienės tėvas Vladimiras Majorovas, pianistas, kompozitorius, pedagogas.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga.„Lietuvos draudimas“ atlygins audrų padarytus nuostolius.Projektas „Moksleiviai į Vyriausybę“: Susisiekimo m-jos darbas.Norint pervesti lėšų pakaks žinoti gavėjo telefono numerį, praneša Lietuvos bankas.Įspūdžiai iš Velomaratono.Festivalis „Baltijos kino dienos“.Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Linas Kojala). Prieš 50 metų Sovietų Sąjunga okupavo Čekoslovakiją. Šios savaitės istoriniai įvykiai. Verslo naujienos iš Vokietijos.Kultūros renginių anonsas.Rubrika “Labas rytas, Europa“: Austrija.Pirmadienio svečias – profesorius Pranas Kūris.Ved. Alvyda Bajarūnaitė ir Darius Kuodis.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga.„Lietuvos draudimas“ atlygins audrų padarytus nuostolius.Projektas „Moksleiviai į Vyriausybę“: Susisiekimo m-jos darbas.Norint pervesti lėšų pakaks žinoti gavėjo telefono numerį, praneša Lietuvos bankas.Įspūdžiai iš Velomaratono.Festivalis „Baltijos kino dienos“.Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Linas Kojala). Prieš 50 metų Sovietų Sąjunga okupavo Čekoslovakiją. Šios savaitės istoriniai įvykiai. Verslo naujienos iš Vokietijos.Kultūros renginių anonsas.Rubrika “Labas rytas, Europa“: Austrija.Pirmadienio svečias – profesorius Pranas Kūris.Ved. Alvyda Bajarūnaitė ir Darius Kuodis.

Tai profesija, kuriai reikia ne tik fizinės ištvermės. Norint išdirbti bent daugiau kaip dešimtmetį, psichologinė ištvermė gali būti ne ką mažiau svarbi.Ne vienerių metų patirtį sukaupęs šios profesijos atstovas gerai žino ne tik darbo ypatumus, bet gali papasakoti ir apie pokyčius visuomenėje.

Tai profesija, kuriai reikia ne tik fizinės ištvermės. Norint išdirbti bent daugiau kaip dešimtmetį, psichologinė ištvermė gali būti ne ką mažiau svarbi.Ne vienerių metų patirtį sukaupęs šios profesijos atstovas gerai žino ne tik darbo ypatumus, bet gali papasakoti ir apie pokyčius visuomenėje.

Nuo ko priklauso laimė? Kas suteikia laimės? Kaip suformuluoti tikslą? Kodėl reikia turėti svajonių?Norint būti laimingam reikia bendrauti tik su laimingais, nes būtent jie užkrės laime. Daugiau patars andragogė-praktikė, konsultantė, licencijuota saviugdos trenerė Liana Mogišaitė.Kovo vidurys – paskutinės dienos, kai dar galima sėti pomidorų sėklas daigams auginti. Kaip tai geriau daryti – žino Eglė Gintauskienė, išbandžiusi apie 100 pomidorų veislių, auginanti ne tik įprastus raudonus ar geltonus pomidorus, bet ir juodus, oranžinius, žalius, dryžuotus.

Nuo ko priklauso laimė? Kas suteikia laimės? Kaip suformuluoti tikslą? Kodėl reikia turėti svajonių?Norint būti laimingam reikia bendrauti tik su laimingais, nes būtent jie užkrės laime. Daugiau patars andragogė-praktikė, konsultantė, licencijuota saviugdos trenerė Liana Mogišaitė.Kovo vidurys – paskutinės dienos, kai dar galima sėti pomidorų sėklas daigams auginti. Kaip tai geriau daryti – žino Eglė Gintauskienė, išbandžiusi apie 100 pomidorų veislių, auginanti ne tik įprastus raudonus ar geltonus pomidorus, bet ir juodus, oranžinius, žalius, dryžuotus.

„Norint iš tiesų sudominti auditoriją, jos valdymo technikų čia nepakaks. Žmogus kalba tuo įdomiau, kuo įdomiau jis gyvena ir kuo geriau moka formuoti bei išreikšti mintis apie savo vidinį pasaulį. Tačiau tam visų pirma reikia žinoti, koks tas pasaulis yra. Mes vartojame per daug žodžių ir per mažai turime, ką pasakyti“, – sako aktorė Aldona Vilutytė.Apie mūsų kalbą ir balsą, kuriame, pasirodo, yra visa mūsų biografija – pokalbis su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos ir scenos kalbos dėstytoja, aktore Aldona Vilutyte.

„Norint iš tiesų sudominti auditoriją, jos valdymo technikų čia nepakaks. Žmogus kalba tuo įdomiau, kuo įdomiau jis gyvena ir kuo geriau moka formuoti bei išreikšti mintis apie savo vidinį pasaulį. Tačiau tam visų pirma reikia žinoti, koks tas pasaulis yra. Mes vartojame per daug žodžių ir per mažai turime, ką pasakyti“, – sako aktorė Aldona Vilutytė.Apie mūsų kalbą ir balsą, kuriame, pasirodo, yra visa mūsų biografija – pokalbis su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos ir scenos kalbos dėstytoja, aktore Aldona Vilutyte.

Norint išmokti kurti web-projektus, neužtenka vien tik PHP kalbos. Aplink ją dar yra daugybė dalykų, kuriuos reikia išmokti, tai pabandysiu šiame epizode juos išvardinti, tuo pačiu kviečiu jus į du savo vedamus renginius: 1. Paskaita: "10+ metų freelancinimo: 10 svarbiausių pamokų" https://www.facebook.com/events/1014337878597184/ 2. Paskaita: "Kaip mokytis programavimo efektyviau?" https://www.facebook.com/events/1525708801074809/

Norint nustatyti profesinę ligą, reikia aiškių įrodymų, kad jos priežastis yra darbas, arba, kad darbas prisidėjo prie ligos vystymosi. Profesinę ligą įtaręs šeimos gydytojas – pirminė ilgo ligos patvirtinimo kelio dalis. Tyrimo procese turi dalyvauti Valstybinės darbo inspekcijos atstovas, visuomenės sveikatos centras ir darbdavys. Ligos diagnozę patvirtina darbo medicinos gydytojas.Profesinės ligos Lietuvoje registruojamos Profesinių ligų valstybės registre. Pirmąjį šių metų ketvirtį profesinė liga nustatyta 99 žmonėms – 83 vyrams ir 16 moterų. Pagal sritis pirmauja statybos darbai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų pulmonologijos ir imunologijos klinikos biomedicinos mokslų daktaras, darbo medicinos gydytojas Justinas Kretavičius paaiškins, kaip yra nustatoma profesinė liga, kada yra tikimybė, kad darbas gali prisidėti prie ligos vystymosi ir kodėl išsilavinusiems žmonėms profesinės ligos diagnozuojamos retai.Kita tema – apie pelėsį. Pelėsis ne tik juodina sienas ir baldus, bet ir sveikatai kenkia. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotoja Viktorija Buzytė sako, kad būsto renovacija kartais padaro meškos paslaugą – užsandarinus plyšius ir neesant ventiliavijos bute, pelėsis auga žymiai greičiau. Kaip su juo kovoti?

Norint nustatyti profesinę ligą, reikia aiškių įrodymų, kad jos priežastis yra darbas, arba, kad darbas prisidėjo prie ligos vystymosi. Profesinę ligą įtaręs šeimos gydytojas – pirminė ilgo ligos patvirtinimo kelio dalis. Tyrimo procese turi dalyvauti Valstybinės darbo inspekcijos atstovas, visuomenės sveikatos centras ir darbdavys. Ligos diagnozę patvirtina darbo medicinos gydytojas.Profesinės ligos Lietuvoje registruojamos Profesinių ligų valstybės registre. Pirmąjį šių metų ketvirtį profesinė liga nustatyta 99 žmonėms – 83 vyrams ir 16 moterų. Pagal sritis pirmauja statybos darbai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų pulmonologijos ir imunologijos klinikos biomedicinos mokslų daktaras, darbo medicinos gydytojas Justinas Kretavičius paaiškins, kaip yra nustatoma profesinė liga, kada yra tikimybė, kad darbas gali prisidėti prie ligos vystymosi ir kodėl išsilavinusiems žmonėms profesinės ligos diagnozuojamos retai.Kita tema – apie pelėsį. Pelėsis ne tik juodina sienas ir baldus, bet ir sveikatai kenkia. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotoja Viktorija Buzytė sako, kad būsto renovacija kartais padaro meškos paslaugą – užsandarinus plyšius ir neesant ventiliavijos bute, pelėsis auga žymiai greičiau. Kaip su juo kovoti?

Šiandien aplankysime vieną seniausią Vilniaus priemiesčių - Užupį, kurio bendruomenė neseniai atšventė Užupio Respublikos 15-os metų jubiliejų. Norint patektį į šventę, reikėjo pareiti muitinę, dalyvauti akcijose, renginiuose, eitynėse, bendrauti su užupiečiais ir svečiais. Įvairių žmonių teko sutikti - tarp jų ir poetą A. Jonyną.

Šiandien aplankysime vieną seniausią Vilniaus priemiesčių - Užupį, kurio bendruomenė neseniai atšventė Užupio Respublikos 15-os metų jubiliejų. Norint patektį į šventę, reikėjo pareiti muitinę, dalyvauti akcijose, renginiuose, eitynėse, bendrauti su užupiečiais ir svečiais. Įvairių žmonių teko sutikti - tarp jų ir poetą A. Jonyną.