Podcasts about paskutinio

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas grasina naujais muitais Kinijai. Įgyvendinus grasinimą, prekyba tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų taptų sunkiai įsivaizduojama.Dalis naujojo Seimo narių pavežėjų paslaugomis naudojasi savaitgaliais, šventinėmis dienomis, ar net paryčiais, o apmokėti sąskaitas pateikė Seimo kanceliarijai. Seimo kancleris Algirdas Stončaitis sako analizuojantis ataskaitas, bet kol kas jokių pažeidimų nematantis.Didžiausia trąšų gamintoja Baltijos šalyse Achema, gali tapti karinės pramonės objektu. Valstybė svarsto įsigyti Achemos akcijų.Seimas po svarstymo pritarė nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsimui, taip pat – griežtesniam jų taikymui, kuomet leidimą gyventi turintys rusai ir baltarusiai grįžta į tėvynę. Siūloma, kad Baltarusijos piliečiams, kaip ir rusams, turėtų būti stabdomas leidimų gyventi Lietuvoje išdavimas, jeigu jie neturi galiojančios vizos. Dėl sankcijų pratęsimo liko pasku-tinis balsavimas.Paskutinio 43 kilometrų ilgio magistralės Vilnius–Utena ruožo rekonstrukcija truks vienerius metus ir kainuos apie 100 mln. eurų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Prieš 8 metus Živilės ir Andriaus Narmontų šeima glaudėsi mažame namelyje – pritaikytoje gyventi buvusio durpyno kontoroje, tik buvo pradėję kurti savo ūkį ir turėjo daug planų. Dabar jie realizuoti ir prilygsta mažam stebuklui: modernus žolių sėklininkystės ūkis, stilingas pačių statytas namas, trys vaikai, o Andrius šiemet tapo ir LŪS Skuodo rajono pirmininku. Abu prisipažįsta: lėmė kantrus darbas, susiklausymas šeimoje, buvo ir sėkmės.Aplinkos ministerijos pranešime teigiama, kad fiziniams asmenims įsigyti žemės ūkio paskirties žemę bus žymiai lengviau, nes panaikintas Žemės ūkio ir Aplinkos ministrų įsakymas, reikalavęs minimalių aplinkosaugos normų atitikimo. Kaip konkrečiai lengviau abi ministerijos pakomentuoti nepanoro, o Kupiškio rajono ūkininkas Dalius Jankauskas sako, kad jokio palengvinimo nėra.Paskutinio ledynmečio palikimą galima pamatyti Kretingos rajone. Nuo Kalnalio kaime esančio apžvalgos bokšto atsiveria unikalus Salanto slėnis, kurį ir formavo pasitraukiantys ledynai. Išsamiau apie jų palikimą pasakoja Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos, Salantų regioninio parko lankytojų centro administratorė Karolina Daukantaitė.Ved. Arvydas Urba

Popiežiaus Pranciškaus 2022 m. apžvalga: karas Ukrainoje, sveikatos bėdos ir Romos Kurijos reforma. „Popiežiaus eisenai nusilpus, sustiprėjo jo raginimas siekti taikos, nors čia neapsieita be ginčų ir kritikos. Netrukus po to, kai vasario 24-ąją Rusija užpuolė Ukrainą, popiežius Pranciškus žengė neįprastą žingsnį - iš Vatikano nuvyko į Rusijos ambasadą prie Šv. Sosto prašyti taikos ir pasiūlyti Vatikaną kaip tarpininką. Pakvietęs viso pasaulio vyskupus prisijungti prie jo intencijos, jis kovo 25-ąją per Gavėnios atgailos pamaldas Šv. Petro bazilikoje iškilmingai pašventė Bažnyčią, visą žmoniją ir „ypač Rusiją bei Ukrainą“ Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai. Tačiau net ir tada, kai milijonai ukrainiečių, daugiausia moterų ir vaikų, pabėgo iš šalies ir kai gausėjo įrodymų apie Rusijos karo nusikaltimus, popiežius Pranciškus viešai nepasmerkė Putino. Dėl to, taip pat dėl jo raginimų Rusijai ir Ukrainai užmegzti dialogą ir derėtis dėl taikos, daugeliui žmonių, ypač ukrainiečių, buvo skaudu, kad popiežius dėl karo lyg ir kaltino„abi puses“.“ Plačiau – vedamojo skiltyje.Svarbiausias 2022 m. visuotinės Bažnyčios naujienas jungianti tema - raginimai keisti Katalikų Bažnyčią. Ir nors šie raginimai nėra nauji, yra vilčių, kad permainas paskatins popiežiaus Pranciškaus inicijuotas sinodinis kelias. Tačiau šių vilčių fone ryškėja pasipriešinimo Pranciškui ir jo lėtiems, bet nuolatiniams pokyčiams srovė. Kokios temos labiausiai domino katalikškų portalų skaitytojus?Paskutinio 2022 m. žurnalo „Kelionė“ numerio pristatymas (sesuo Faustina Andriulytė).Spaudos apžvalga 2022-uosius palydint (parengė Laurynas Peluritis).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas ir Tautvydas Vencevičius.         #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup

Seime registruotas Partnerystės įstatymo projektas, kuris įteisintų tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę.Abiturientai švenčia Paskutinio skambučio šventę, žyminčią atsisveikinimą su mokykla. Šiemet bendrojo ugdymo mokyklas baigia per 22 tūkst. abiturientų, dėl COVID-19 pandemijos ir įvesto karantino didžiąją mokslo metų dalį jie mokėsi nuotoliniu būdu.Po 11 dienų trukusių kautynių įsigaliojo Izraelio ir Gazos Ruožo palestiniečių sudarytos paliaubosJau daugiau nei 90 metų gegužė pasaulyje minima kaip geros klausos mėnuo.Šia proga daugelyje šalių rengiamos iniciatyvos, skatinančios atsigręžti į poreikį rūpintis savimi bei tuos, kuriuos kamuoja bene labiausiai paplitusi sveikatos problema pasaulyje.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Universitetų vadovai ruošiasi prasčiausiam scenarijui. Jie abejoja ar rudenį pavyks visiems studentams grįžti į auditorijas, tad perka specialias filmavimo kameras, kurios transliuotų iš auditorijos vedamos paskaitos kokybišką vaizdą ir garsą studentams, esantiems namuose. Vis dėlto, kaip besusiklostytų pandeminė situacija, tiek Lietuvos, tiek pasaulio universitetų atstovai tikisi, kad bent jau pirmakursiai visi grįš į auditorijas. Mat šiųmečiai dvyliktokai, anot Lietuvos universitetų atstovų, dėl uždarytų mokyklų turės gilių spragų ir vargu ar jas pavyks užlopyti iki valstybinių brandos egzaminų, nepaisant to, kad ne tik mokyklų mokytojai, o ir daugybė universitetų siūlo dvyliktokams nuotolines įvairių mokyklinių disciplinų išlyginamąsias pamokas bei konsultacijas.Kai kurių universitetų partnerinėse gimnazijose atlikti abiturientų pasiekimų tyrimai rodo, kad šiųmečiai dvyliktokai išlaikys egzaminus taip pat ar netgi prasčiau nei pernykščiai. Ir tai lems ne tik nuotolinių pamokų kokybės klausimai, o ir fizinis bei psichoemocinis nuovargis, kurį patyrė dvyliktokai. Dažnoje mokykloje šiemet nebuvo ne tik Šimtadienio šventės, o ir nebus rytoj turėjusios vykti Paskutinio skambučio šventės.Vis dėlto universitetų atstovai priduria: į auditorijas grįš tik tie pirmakursiai, o, jei leis pandeminė situacija ir aukštesnių kursų, taip pat tų studijų programų studentai, kurių studijoms reikalingas darbas laboratorijose ar grupėse, kurie bus pasiskiepiję. Tie, kas nepasiskiepys ir toliau stebės paskaitas internetu arba privalės nuolat atlikti testus.Beje, dėl pandemijos keičiasi ne tik priėmimas į kai kurias Lietuvos aukštąsias mokyklas, o ir nukeliama mokslo metų pradžia bei pabaiga. Kai kurie universitetai nukėlė baigiamųjų kursų bakalaurų bei magistrantų baigiamuosius darbus į rugpjūčio pabaigą, todėl ne visur nauji mokslo metai prasidės Rugsėjo 1 d.Kaip būsimi pirmakursiai turėtų ruoštis studijoms Lietuvos universitetuose bei kokių studijų pokyčių turi laukti aukštesnių kursų studentai?Laidoje dalyvauja: Mykolo Romerio universiteto rektorė, profesorė Inga Žalėnienė ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, profesorius Juozas Augutis.Ved. Jonė Kučinskaitė

Septyniasdešimt metų „Paskutinio teismo laikrodis” matuoja, kiek mes priartėjome prie savo civilizacijos pakasynų. Ir jau antrus metus iš eilės jis sako, iki lemtingo vidurnakčio liko 100 sekundžių. Nes ir pandemija, nes ir klimato kaita, nes ir Kinija su Rusija. Tai kaip dabar jaustis saugiai tokiame pasaulyje?Ved. Aidas Puklevičius

Šią savaitę daugelyje Lietuvos mokyklų vyksta Paskutinio skambučio šventė. Iš viso šiemet šalies gimnazijas baigs 23,7 tūkst. abiturientų. Bet valstybės finansuojamų studijų vietų universitetuose ir kolegijose numatyta tik 13,2 tūkst. Tuo tarpu profesinėse mokyklose – 20,2 tūkst. Iki šiol profesinėms mokykloms pavykdavo surinkti tik apie 15-16 tūkst. moksleivių.Kaip rodo „Eurostat“ duomenys, 2016 m. Lietuva buvo tarp šalių, kuriose pats didžiausias žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą skaičius – net 58,7 proc. Vis dėlto kai kurios ES šalys, tarp jų ir Lietuva šioje ataskaitoje nurodė, kad jų siektina žmonių su aukštuoju išsilavinimu reikšmė yra žemesnė. Lietuvos siekis – tik 48,7 proc.Kam verta rinktis mokymąsi profesinėse mokyklose? Kada prasideda stojamieji į profesines mokyklas bei, ką galvoja patys moksleiviai apie galimybę iš pradžių įgyti profesiją profesinėje mokykloje ir tik vėliau stoti į universitetą ar kolegiją?Laidoje dalyvauja: Elena Pelakauskienė – Lietuvos profesinių mokymo įstaigų asociacijos vadovė ir Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos direktorė bei dr. Nora Pileičikienė – Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė. Laidos vedėja: Jonė Kučinskaitė.

„Vizijų stiprumu „Paskutinioji žemės žmonių karta” pranoksta „Vilniaus Pokerį””, sako Jūratė Čerškutė. Šiemet Tyto alba leidykla iš naujo išleido R. Gavelio romaną „Paskutinio žemės žmonių karta“. Tai – apokaliptinis kūrinys, pasakojantis septynių avatarų gyvenimus, o drauge ir kritikuojantis nepriklausomos Lietuvos atkūrimo procesą. Apie seksą, bliuzą, meną ir, žinoma, Vilnių šiame nepatogiame romane kalbamės su literatūrologe Jūrate Čerškute. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Paskutinio rudens mėnesio vidury pats metas pakalbėti apie šį metų laiką. Tai savotiškas pasidairymas po rudenėjančią tėviškę, palyginimas, kaip ją matome šiandien, ir ką ji nešė prieš mus rudens sulaukusioms kartoms. Sulaukti žemės, saulės, laukų, daržo ir miško dovanų, sukrauti aruodus – svarbiausia rudens paskirtis. Tai viena metų ratui skirto ciklo laida.

Paskutinio rudens mėnesio vidury pats metas pakalbėti apie šį metų laiką. Tai savotiškas pasidairymas po rudenėjančią tėviškę, palyginimas, kaip ją matome šiandien, ir ką ji nešė prieš mus rudens sulaukusioms kartoms. Sulaukti žemės, saulės, laukų, daržo ir miško dovanų, sukrauti aruodus – svarbiausia rudens paskirtis. Tai viena metų ratui skirto ciklo laida.

Molėtų rajone netoli Asvejos ežero įsikūręs Dubingių žirgynas skirtas ne sportui, o laisvalaikiui ir pramogoms. Todėl nereikia stebėtis įkurtu mini zoologijos sodu. Akį traukia auginami taurieji elniai, danieliai ir muflonai, alpakos, poniai ir mini arkliukai bei ožkiukai, avys, stručiai, povai, triušiai ir įvairių veislių vištos. Ežere plauko muskusinės antys ir juodosios gulbės.Dubingių žirgyne galima pamatyti retas pasaulyje žirgų veisles: Anglijos karalienės globojamus šyrų veislės žirgus, amerikietiškus paintų veislės žirgus, kuriais jodinėjo indėnai ir kaubojai, gražuolius karališkuosius olandiškus fryzus bei daugelį kitų. Vaikščiojant po mini zoologijos sodą susipažinti su kupranugariuku Fokusu, asiliuku Antonu, kengūriuku Albiku.Molėtų rajone esančio „Dubingių žirgyno“ direktorė Gintė Martinkėnė kažkada buvo profesionali lauko teniso sportininkė. Tačiau meilė gyvūnams ir paukščiams, ypač žirgams, nugalėjo, teko pamiršti lauko teniso aikštelę ir teniso raketę.Žirgas – galingas ir stiprus gyvūnas, tūkstantmečiais lydėjęs žmogų medžioklėje, kare, darbe ir kelionėse. Dabar jau pamirštos senosios tradicijos, žirgų dresavimo mokyklos po truputį nyksta, beveik nebėra sukarintų dalinių, kur jauni karininkai buvo mokomi jodinėjimo meno. Todėl visada įdomu stebėti žirgų dresavimą, profesionalius kaskadininkų triukus.Geriau pažintį Molėtų rajono kraštą kviečia Asvejos lankytojų centras. Čia laukia ekspozicija „Ilgiausio Lietuvos ežero slėpiniai, archeologijos paveldas“. Paskutinio ledynmečio tirpsmo vandenys suformavo vingiuotą dubaklonį Aukštaičių aukštumos viduryje, kuris tęsiasi apie 60 km. Jame rangosi siauras, gilus ir ilgas Asvejos ežeras.Apsilankyti Asvejos lankytojų centre kviečia administratorė Rūta Dirmienė.

Molėtų rajone netoli Asvejos ežero įsikūręs Dubingių žirgynas skirtas ne sportui, o laisvalaikiui ir pramogoms. Todėl nereikia stebėtis įkurtu mini zoologijos sodu. Akį traukia auginami taurieji elniai, danieliai ir muflonai, alpakos, poniai ir mini arkliukai bei ožkiukai, avys, stručiai, povai, triušiai ir įvairių veislių vištos. Ežere plauko muskusinės antys ir juodosios gulbės.Dubingių žirgyne galima pamatyti retas pasaulyje žirgų veisles: Anglijos karalienės globojamus šyrų veislės žirgus, amerikietiškus paintų veislės žirgus, kuriais jodinėjo indėnai ir kaubojai, gražuolius karališkuosius olandiškus fryzus bei daugelį kitų. Vaikščiojant po mini zoologijos sodą susipažinti su kupranugariuku Fokusu, asiliuku Antonu, kengūriuku Albiku.Molėtų rajone esančio „Dubingių žirgyno“ direktorė Gintė Martinkėnė kažkada buvo profesionali lauko teniso sportininkė. Tačiau meilė gyvūnams ir paukščiams, ypač žirgams, nugalėjo, teko pamiršti lauko teniso aikštelę ir teniso raketę.Žirgas – galingas ir stiprus gyvūnas, tūkstantmečiais lydėjęs žmogų medžioklėje, kare, darbe ir kelionėse. Dabar jau pamirštos senosios tradicijos, žirgų dresavimo mokyklos po truputį nyksta, beveik nebėra sukarintų dalinių, kur jauni karininkai buvo mokomi jodinėjimo meno. Todėl visada įdomu stebėti žirgų dresavimą, profesionalius kaskadininkų triukus.Geriau pažintį Molėtų rajono kraštą kviečia Asvejos lankytojų centras. Čia laukia ekspozicija „Ilgiausio Lietuvos ežero slėpiniai, archeologijos paveldas“. Paskutinio ledynmečio tirpsmo vandenys suformavo vingiuotą dubaklonį Aukštaičių aukštumos viduryje, kuris tęsiasi apie 60 km. Jame rangosi siauras, gilus ir ilgas Asvejos ežeras.Apsilankyti Asvejos lankytojų centre kviečia administratorė Rūta Dirmienė.

Paskutinio kalendorinės žiemos trečiadienio „Muzikinį pastišą“ skirsime pučiamųjų instrumentų orkestrams Lietuvoje. Antroje laidos dalyje – dar spaustuvės dažais kvepianti „Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų antologija“.