Podcasts about mykolo romerio

Europos dieną, gegužės 9-ąją, LRT RADIJUJE kalbamės apie Europą. Jos tapatybę, vietą besikeičiančiame, chaotiškame pasaulyje, galimybes gintis nuo vidaus ir išorės grėsmių, taikos užtikrinimo tikimybę. Taip pat apie mus, Lietuvą, kaip europiečius.Laidoje dalyvauja VU TSPMI partnerystės docentas Vytis Jurkonis, istorikas Marius Ėmužis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, VU TSPMI prof. Dovilė Jakniūnaitė, filosofas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Povilas Aleksandravičius, sociologė, mokslų daktarė Rūta Žiliukaitė, Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Alix Everard, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, kolegos Prahoje, Briuselyje, Kyjive.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Kaip vyksta genocido įrodymas ir kodėl jį įrodyti taip sunku? Pokalbis su genocido įrodymą tyrinėjusia Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos mokslininke doc. dr. Dovile Sagatiene.Sparčiai populiarėja skaitmeninis kolekcionavimas. Kas yra skaitmeninis kolekcionavimas ir NFT kūriniai – pokalbis su meno kuratore Juste Kostikovaite.Šiandien, balandžio 1-ąją, Vilniaus Naujamiestyje įsikūrusioje galerijoje „Tsekh“ atidaroma dailininko, menotyrininko, kuratoriaus ir rašytojo Vido Poškaus paroda „Žmogaus kelias“, skirta menininko penkiasdešimties metų jubiliejui.Pažintis su metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Šį kartą pažintis su Aušrinės Tilindės knyga „Šiurpnakčio istorijos“.Rubrikoje „Be kaukių“ – pokalbis su fotomenininku Donatu Stankevičiumi.Ved. Donatas Šukelis

JAV prezidentas sustabdė karinę pagalbą Ukrainai, tai paskelta prieš kelias valandas. Šis sustabdymas įsigaliojo nedelsiant ir turi įtakos šimtams milijonų dolerių vertės ginkluotei, kuri šiuo metu siunčiama į Ukrainą – jevelin, himars, patriot ir kita ginkluotė, jau nekalbant apie karinės žvalgybos pagalbą.CNN skelbia, kad trumpas taip reikalauja volodymyto zelenskiuo atsoirpašyti už penktadienį įvykusį diplomatinį skandalą.Tačiau įsipareigojimai Baltijos šalims tebelieka, sako JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Ar galime būti ramūs dėl 5 NATO straipsnio ar turime imtis kitų veiksmų.AR UKRAINA GALI ATSILAIKYTI BE KARINĖS JAV PARAMOSLaidoje dalyvauja Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius, Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas, Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga, atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius, Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo 10-osios rinktinės metodininkas Lukas Vaičiulis, karo istorikas Karolis Zikaras.Laidos ved. Marius Jokūbaitis

Kino filmuose dažnai esame girdėjė sulaikomam asmeniui teisėsaugos pareigūno ištariamą frazę: „Turite teisę tylėti. Viskas, ką pasakysite, bus panaudota prieš jus teisme“. – Tokiu būdu jau sulaikymo momentu yra patariama neduoti jokių paaiškinimų ar parodymų (taip pat ir parodymų prieš save). Ar tokią frazę turėtume išgirsti ir Lietuvoje, kaip elgtis ir kiek bendrauti su praeigūnais? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokatas Aleksandras Vancevičius.Mykolo Romerio universitetas išleido monografiją „Lietuvos teisininkas Mykolas Romeris“. Monografijos autorė, šio universiteto Viešosios teisės instituto profesorė dr. Ieva Deviatnikovaitė, atskleidžia teisininko profesinį kelią nuo advokato padėjėjo iki Tarptautinio Teismo teisėjo Hagoje ir Universiteto rektoriaus pareigų. Kadangi Mykolas Romeris buvo aukščiausių teisės ir mokslo institucijų pareigūnu, jam buvo lemta tapti ir įvairiausių istorinių įvykių liudininku. Savo patirtį ir išgyvenimus teisininkas aprašė dienoraščiuose, kurių yra beveik 15 tūkstančių puslapių. Šie dienoraščiai leidžia sužinoti dalykus, kurių niekada nebūtų galima įskaityti jokiuose oficialiuose protokoluose ar dokumentuose: apie tai, kaip realiai veikė Valstybės Taryba, su kokiomis problemomis susidūrė to meto teisėjai, advokatai, prokurorai, valstybės tarnautojai, kaip sprendimus priimdavo Tarptautinis Teismas, Lietuvos valstybės vadovas, ministrai, kaip buvo kuriami Lietuvos teismai, formuojamas Lietuvos mokslas. Apie naująją monografiją , apie vieną iškiliausių teisninkų Mykolą Romerį pokalbis su Mykolo Romerio universiteto Viešosios teisės instituto profesore dr. Ieva Deviatnikovaite.Ved. Artūras Matusas

Lietuvos aukštosios mokyklos stoja į aršiausią išlikimo kovą. Per pastarąjį dešimtmetį universitetai ir kolegijos neteko dešimčių tūkstančių studentų, o ateitis - dar niūresnė. Valstybės duomenų agentūros išankstiniai duomenys rodo, kad pernai Lietuvoje gimė vos 18 979 naujagimiai, užpernai – 20 008, o 1994 m. šis skaičius siekė net 42 376. Tai reiškia viena – stojančiųjų bus vis mažiau, o kova dėl kiekvieno mokinio mokykloje ir kiekvieno abituriento, besirenkančio, kur studijuoti, tik aštrės.Demografijos krizė smogė visai švietimo sistemai. Prieš penkiolika metų Lietuvos universitetuose studijavo beveik 122 tūkst. studentų, šiemet jų liko mažiau nei 77 tūkst. Kai kuriuose universitetuose studentų skaičius sumažėjo nuo pusės iki dviejų trečdalių. Kolegijos taip pat išgyvena nuosmukį – studentų skaičius krito nuo 49 tūkst. iki vos 28 tūkst.Šis nuosmukis neišvengiamai keičia aukštojo mokslo žemėlapį. Prieš penkiolika metų Lietuvoje veikė 22 universitetai ir 27 kolegijos, dabar liko vos 17 universitetų ir 13 kolegijų. Akivaizdu viena – šioje kovoje silpniems vietos nebebus.Tačiau ne visi pralaimi. Vieninteliai, kurie tikrai laimi šią kovą, yra užsienio studentai – jų Lietuvoje kasmet daugėja. Štai universitetuose praėjusiais mokslo metais studijavo 9,4 tūkst. užsieniečių, o kolegijose – 1,1 tūkst. užsienio studentų. Be to, aukštosios mokyklos vis labiau atsiveria vyresnio amžiaus žmonėms, kurie anksčiau neturėjo galimybės studijuoti. Daugelyje kolegijų suaugusieji sudaro nuo 50 iki 80 proc. visų studentų. Kolegijos jau dabar juos godžiai vilioja, mat šis segmentas - tikras išsigelbėjimas.Vis dėlto kol kas klausimų dėl išlikimo daugiau nei atsakymų, tačiau aišku viena – laukia dideli pokyčiai. Ir tik stipriausieji išliks.LRT radijuje apie tai, kaip stengsis išlikti konkurencinėje kovoje dėl studentų, diskutuoja Mykolo Romerio universiteto vicerektorius doc. Saulius Spurga, Vytauto Didžiojo universiteto prorektorė dr. Simona Pilkienė, Vilniaus kolegijos direktorė Žymantė Jankauskienė ir Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Bareikienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Klimato kaitos rubrikoje su Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriumi Egidijumi Rimkumi aptariame 2024 kaip klimato metus. Praėjusieji metai buvo šilčiausi Lietuvos istorijoje.Apie iniciatyvą, kuria siekiama padėti nuo karo – sunkių sužalojimų, nudegimų, nukentėjusiems Ukrainos vaikams. Apie ją pasakoja Lawyers4Ukraine” inciatorė, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos dekanė, prof.dr. Lyra Jakulevičienė, Ukrainoje kojos netekęs savanoris Ričardas Savickas, buvusi Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė Olega Bodnar.Į LRT girdi kreipėsi žmogus, pasipiktinęs daugiabučių namų administratorių elgesiu.Po socialinio darbo studijų Kaune, moteris su šeima grįžo į gimtąjį Rokiškio kraštą ir čia įkūrė socialinių paslaugų verslą „Jautri širdis“. 53-is komandos narius turinti Irma sako, kad šiame darbe be kolegų nieko nebūtų. Tiesa, socialinis darbas skirtas ne kiekvienam: čia reikia didelės kantrybės, atjautos įvairiose situacijose. Verslininkė jaučia, kad daugeliui vis dar gėda kreiptis pagalbos, tačiau pavėlavus tą padaryti kartais pagalbos reikia jau nebe vienam žmogui, o keliems.Ved. Agnė Skamarakaitė

Inga Labutytė-Atkočatienė netrumpą laiką dirbo klimato ir aplinkosaugos srityje kaip komunikacijos specialistė ir žurnalistė. Ji sako, jog nusprendė neturėti vaikų ir dėl klimato krizės. „Planavau persvarstyti šį pasirinkimą tuomet, kai ims mažėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, bet bėgant laikui supratau, kad kryptis nesikeičia“.Šiemet Mykolo Romerio universiteto Aplinkos psichologijos tyrimų centro mokslininkių atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, kad apie tai svarsto maždaug dešimtadalis. 11 procentų apklaustųjų sakė, kad nerimas dėl ekologinės krizės mažina norą susilaukti vaikų, o 18-29 metų amžiaus grupėje taip teigė besijaučiantys 15 procentų gyventojų.Kauno kameriniame teatre jau trečius metus rodomas spektaklis „Kvėpavimas“, kaip pastebi jo režisierė Agnija Leonova, skatina į jaunų žmonių svarstymus įsijausti ir suprasti juos geriau.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Italija, susitarusi su Albanija, praėjusią savaitę išsiuntė grupę imigrantų ir žada tą daryti ateityje. Už sutartą mokestį.Lietuvoje taip pat pasigirsta balsų, kad geriau šaliai susimokėti nei priimti po pusantro šimto migrantų kasmet pagal Migracijos paktą. Kuris įsigalios 2026 metais. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen palaikė Italijos sprendimą, kuris sudomino ir kitas Bendrijos šalis. Be to, Lenkija ir Suomija nutraukia prieglobsčio prašymų priėmimą, Vokietija įveda sienų kontrolę.Ar Lietuva turėtų mokėti už išsiunčiamus migrantus?Laidoje dalyvauja Vidaus reikalų viceministrė Agneta Ladek, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros atstovė Lietuvoje Renata Kuleš, Mykolo Romerio universiteto docentė Ilona Šaltė, „Sienos grupės“ steigėja – savanorė Emilija Švobaitė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.Ved. Marius Jokūbaitis

Mykolo Romerio universitete netrukus atsiras nauja bakalauro studijų programa, kuri ruoš specialistus Lietuvos saugumo tarnyboms.Aktualus klausimas. Energetikos ministerija kviečia verslą bei gyventojus įsirengti elektros kaupiklius – tam, kad jie galėtų kaupti pačių pasigamintą elektrą. Ar ketinate pasinaudoti parama ir įsirengti elektros kaupiklius?LRT Girdi sulaukė Jonavos rajono Žeimių seniūnijos gyventojų kreipimosi dėl planuojamų statyti biometano gamybos įrenginių.Moldovoje skaičiuojami prezidento rinkimų ir referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje balsavimo rezultatai.Net ir lauko kavinių terasose – jokių cigarečių. Ir ne tik įprastų, bet ir elektroninių. Tai siūlo Europos Komisija, susirūpinusi pasyvaus rūkymo žala.Ved. Edvardas Kubilius

Kremliaus kritikas, šiuo metu Izraelyje gyvenantis buvęs oligarchas Leonidas Nevzlinas užsakė žinomo opozicijos veikėjo Leonido Volkovo užpuolimą Vilniuje, teigia Aleksejaus Navalno bendražygių atliktas tyrimas. Tai sukrėtė rusų opozicionierių bendruomenę visame pasaulyje. Ekspertai sako, kad tai geriausia dovana Kremliui – parodyti susiskaldžiusius disidentus. Tačiau kaip elgtis Lietuvai, kuri globoja šią opoziciją?Ar Lietuva turėtų keisti savo požiūrį į rusų disidentus?Laidoje dalyvauja vienas tyrimo bendaatorių Michailas Maglovas,analitikas Marius Laurinavičius, Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga, Nepriklausomybės akto signatarė Nijolė Oželytė,politologas Vytis Jurkonis.Ved. Marius Jokūbaitis

Radikalių politinių jėgų stiprėjimas atspindi visuomenės nuotaikas, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Visgi ji netiki, kad Lietuvai gresia radikalizacija ir sako tikinti piliečių gebėjimais pasirinkti. Kita vertus, Europos šalių pavyzdžiai rodo, kad radikalai sugeba laimėti demokratinius rinkimus ir formuoja Vyriausybes.Ar tai gresia ir Lietuvai? Ar radikalizacija tikrai būtų pavojinga?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius, Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Saulius Spurga, Rytų Europos Studijų centro atstovė Simona Merkinaitė ir sociologė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė Rūta Žiliukaitė.Ved. Liepa Želnienė

Kas yra teistumas, kiek jis trunka ir kada išnyksta? Kokią įtaką tolimesniam gyvenimui gali turėti teistumas? Pokalbis su Baudžiamųjų bylų advokatu , Mykolo Romerio universiteto vyr.lektoriumi dr. Laurynu Pakštaičiu.Pirkdami būstą su paskola ar kreditu, dažniausiai turime sudaryti ir hipotekos sutartį. Kas yra hipoteka, kodėj ji reikalinga ir kokių su hipoteka susijusių įsipareigojimų tikrai nevertėtų pažeisti? Komentuoja kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ teisininkė Ieva Pukelienė.„Koks Jūsų dabartinis atlyginimas?“ – tai vienas iš klausimų, kurio darbdaviai po poros metų klausti nebegalėsi, bet užtat bus galima sužinoti kokia kolegų alga. Apie nuo 2026ųjų birželio įsigaliojančią Europos Sąjungos direktyvą dėl užmokesčio skaidrumo kalbame su advokatų kontoros „Glimstedt” darbo teisės ekspertė Brigida Baciene.Ved. Artūras Matusas

Šiandien laidoje kalbamės apie aplinkos psichologiją, aplinkos poveikį mūsų savijautai ir įtampas kurias jaučiame kaitos metu. Laidos pašnekovės - psichologė psichoterapeutė Irma Skruibienė ir aplinkos psichologė Audra Balundė.Irma Skruibienė - psichologė, tinklaraščio "Namų terapija" kūrėja, knygos „Namų psichologija“ bendraautorė.Audra Balundė - aplinkos psichologė, Mykolo Romerio universiteto (MRU), Aplinkos psichologijos tyrimų centro bei Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijos mokslininkė, MRU ir Groningeno universiteto Nyderlanduose psichologijos krypties doktorantė.Ved. Matas Šiupšinskas

Vakar įvykęs prezidento ir premjerės susitikimas, skirtas aptarti būsimąjį ministrų kabinetą, paslapties taip ir neišsklaidė. Premjerė žada ministrų sąrašą paskelbti penktadienį. O prezidentas kartoja, kad pokyčiai Vyriausybėje – būtini. Politikos kuluaruose svarstoma, kad derybos dėl ministrų tiesiogiai susijusios su konservatorių noru savo partijos lyderiui įteikti eurokomisaro portfelį.Kiek ministrų galvų gali kainuoti eurokomisaro kėdė?LRT aktualijų studijoje dalyvauja Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Andrius Vyšniauskas, Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius ir Vytauto Didžiojo universiteto politologas Bernaras Ivanovas.Ved. Jurga Tvaskienė

Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas ir jo aptarimas su Mykolo Romerio universiteto docentu Sauliumi Spurga.Birželio 25-ąją minima tarptautinė jūrininkų diena. Pokalbis apie jūrininko profesiją su Jūrų kapitonų asociacijos pirmininku Juozu Liepuoniu.Plaukikė Gabrielė Čepavičiūtė gavo vardinį kvietimą dalyvauti Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse. Ji pirmoji Lietuvos plaukikė moteris, dalyvausianti paralimpinėse žaidynėse.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad su ministre pirmininke aptartos kandidatūros į švietimo ir socialinių reikalų ministrų postus šiai minutei yra priimtinos. Jis vakar duodamas interviu LRT televizijai kalbėjo ir apie tai, kad dabar Vyriausybė gali dirbti, tačiau nereiškia, kad nebus pokyčių liepos mėnesį, kai po jo inauguracijos antrai kadencijai Vyriausybė grąžins įgaliojimus. Taip pat prezidentas sako, kad mato geresnių kandidatų į eurokomisarus nei Gabrielius Landsbergis.Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto docentas, apžvalgininkas Virgis Valentinavičius, Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotas analitikas Matas Baltrukevičius, tv3.lt žurnalistė, apžvalgininkė Eglė Samoškaitė, politinės komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Specialiųjų tyrimų tarnyba kiekvienais metais gauna vis daugiau asmenų pranešimų apie galimą korupciją. Suskaičiuota, kad pernai tokių pranešimų padaugėjo 30čia procentų. Kaip į piliečių pranešimus reaguoja ir kaip juos tiria Specialiųjų tyrimų tarnyba? Kiek vertinga asmenų pateikta informacija ir kiek apsaugoti pranešėjai? Pokalbis su Specialiųjų tyrimų tarnybos Pranešimų nagrinėjimo skyriaus vadovu Miku Bukausku.Čia pat vasara – ilgai lauktų atostogų ir skrydžių metas. Tačiau, kartais, ne viskas klostose kaip sudėliojome iš anksto: štai prieš pora savaičių dėl aviacijos darbuotojų streiko Prancūzijoje oro linijos atšaukė šimtus skrydžių, tarp jų būta ir maršrutų iš Lietuvos. Kaip elgtis sužinojus, kad ilgai planuotą ir lauktą kelionę teks atidėti, kur kreiptis kompensacijos dėl vėlavusio ar atšaukto skrydžio? Pataria oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas, portalo „Oro skundas“ įkūrėjas Balys Rimkus.Lygiai prieš šimtą metų, 1924 m. gegužės 8 d., Lietuva ir Britų imperija, Prancūzija, Italija bei Japonija pasirašė Klaipėdos krašto konvenciją. Tokiu būdu Klaipėdos kraštas buvo galutinai perduotas Lietuvos valstybei. Tačiau Klaipėdos kraštui buvo suteiktas išskirtinis statusas - autonominis. Tai reiškė, kad jame galiojo kitokia tvarka nei visoje likusioje Lietuvoje. Dėl to neretai kildavo konfliktai tarp Didžiosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto. Galiausiai 1935 m. Lietuvoje įsteigtas Statutinis Teismas, kuris turėjo spręsti šiuos ginčus ir harmonizuoti santykius tarp Kauno ir Klaipėdos. Laidos pašnekovė Mykolo Romerio universiteto profesorė Ieva Deviatnikovaitė savo naujausioje knygoje „Statutinis Teismas“ kaip tik ir atskleidžia šio teismo steigimo priežastis, poreikį, istorines atsiradimo aplinkybes ir jo likimą.Ved. Artūras Matusas

Dar Šaltojo karo laikotarpiu Lietuvoje buvo įrengta šimtai slėptuvių, skirtų gyventojams pasislėpti ekstremalių situacijų arba karo atveju. Jei iki karo Ukrainoje visuomenei tokių patalpų likimas nebuvo gerai žinomas, dabar tai tapo ypatingai aktualu. Viešojoje erdvėje daug kalbama apie priedangas , slėptuves ar kolektyvinės apsaugos statinius, tačiau ne visi žinome ką tai reiškia ir tik nedaugelis iš mūsų galėtų pasakyti kokioje vietoje mieste, kuriame jau daugelį metų gyvename, yra tokia slėptuvė. Kiek pasikeitė teisinis reguliavimas gyventojų apsaugos ekstremalių situacijų atvejais ir karo metu, kokie apsaugai skirtų statinių skirtumai, ir kas mus apsaugotų labiausiai? Pokalbis su Vilniaus apygardos teismo teisėja, Mykolo Romerio universiteto partnerystės profesore dr. Rūta Petkuviene.Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, daugėja įmonių ir net valstybinių iniciatyvų bei bandymų taikyti keturių darbo dienų savaitę. Kaip reikėtų organizuoti darbą įvedus tokią praktiką , ar keturių darbo dienų per savaitę modelis suderinamas su Darbo kodeksu? Komentuoja Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.Pavasaris – automobilių pirkimo ir pardavimo metas. Dažnai siūloma labai greitai nupirkti Jūsų automobilį, kuris bus išvežtas į užsienį (kartais konkrečiai nurodoma Uktaina). Bandoma sudaryti įspūdį, kad automobilis bus nupirktas su visais žinomais ir nežinomais trūkumais, ir niekas dėl to nereikš jokių pretenzijų. Tačiau autorinką stebintys specialistai sako, kad ne visada tokie automobiliai išvežami į užsienį, kad nepatyręs žmogus gali prarasti pinigus, užsidirbti apsilankymą policijoje arba net teisme dėl iškelto civilinio ieškinio. Pataria bendrovės ,,Autopretenzija“ įkūrėjas Ramūnas Mackevičius.Ved. Artūras Matusas

Ašaros, nemiga, stresas – taip vienuoliktokų tėvai apibūdina atžalų savijautą laikant tarpinius žinių patikrinimus, kurie jiems buvo žadėti būsią tarsi lengvas pasivaikščiojimas. Įvedinėjant tarpinius žinių patikrinimus švietimo politikai tikino, esą dauguma vienuoliktokų nesunkiai surinksią maksimalius 40 taškų ir būsią iš anksto tikri, kad jau išlaikė baigiamąjį egzaminą. Bet, kaip parodė dvi pastarosios savaitės, fizikos tarpiniame žinių patikrinime nė vienas vienuoliktokas negavo maksimalių balų. Negana to, kaip suskaičiavo patys moksleiviai, fizikos patikrinimo užduotys parengtos su klaidomis. Matematikos B lygio tarpinis žinių patikrinimas buvęs sunkesnis nei A lygio. Jo neišsprendęs net pats ministras, turintis statistiko diplomą. O maksimalų taškų skaičių surinko mažiau nei vienas procentas visų šalies vienuoliktokų. O štai anglų kalbos tarpinio žinių patikrinimo išvakarėse paaiškėjo pakeitimai anglų kalbos užduotyse.Vis dėlto švietimo valdininkai ir toliau aiškina, esą tie, kas stropiai mokėsi visus šiuos metus, tie nesiskundžia, kad tarpiniuose yra sunku.Vienuoliktokai primena, kad jie visus metus mokėsi pagal atnaujintas ugdymo programas, taip ir nesulaukę žadėtų naujų vadovėlių, o mokytojų nepasiekė jiems skirtos metodinės medžiagos.Ką mąsto vienuoliktokai po tokių patirčių apie suaugusiųjų pasaulio jiems kuriamas taisykles? Ar jie neprarado pasitikėjimo? Bei kokios psichologinės metodikos galėtų padėti vienuoliktokams išgyventi ne tiesiog egzaminų stresą, o stresą naujovės, kuriai nebuvo tinkamai pasirengta?LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja dr. Aistė Dromantaitė, psichoterapeutė, Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto, Vadybos ir politikos mokslų instituto profesorė, Evita Veselkaitė, Vilniaus krikščionių gimnazijos vienuoliktokė, Nojus Lysychas, Vilniaus rajono gimnazijos vienuoliktokas, Julija Daugytė, Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos vienuoliktokė, Smiltė Greimaitė Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos vienuoliktokė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Speciali referendumo dėl Konstitucijos XII straipsnio pakeitimo agitacijos laida, parengta pagal su Vyriausiąja rinkimų komisija suderintas taisykles ir finansuojama iš LRT skirtų valstybės biudžeto asignavimų.Dalyvauja referendumo iniciatoriai Seimo narys Julius Sabatauskas, Seimo narė Agnė Širinskienė, politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga, VU Teisės fakulteto docentas Vaidotas Vaičaitis.Ved. Liepa Želnienė

Kaip veikia ir kada taikomas Baudžiamajame kodekse numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs pareiškia, jog susitaikė? Pokalbis su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju Ramūnu Keidūnu.Nuomonės formuotojai į prekių ženklų reklamas vis dažniau įtraukia savo vaikus. Vadinamieji „kidfluenceriai" siūlo dovanas, sveikatinimo paslaugas ar matuojasi drabužius. Ar taip nėra pažeidžiamos vaikų teisės, ar savo vaikų atvaizdo naudojimas reklamai socialiniuose tinkluose gali būti vadinamas išnaudojimu? Kokių galimų etinių, teisinių ir finansinių problemų tai gali sukelti? Komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatė, Mykolo Romerio universiteto lektorė dr. Dovilė Murauskienė.Susidūrus su situacija, kai dėl sunkios darbdavio finansinės padėties vėluoja darbo užmokestis , teisininkai primena apie apie darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių galimybę. Pataria teisininkas, darbo ginčų ekspertas Giedrius Gražulis.Ved. Artūras Matusas

Pirmą kartą Mykolo Romerio universiteto mokslininkai atliko tyrimą „Pedagogų ir kitų švietimo darbuotojų patirtys švietimo įstaigoje“. Tyrimo rezultatai aptarti konferencijoje su švietimo darbuotojais.Net 40 proc. žmonių šį šventinį laikotarpį planuoja išleisti daugiau pinigų nei tuo pat metu praėjusiais metais. Finansų ekspertės patarimai, į ką svarbu atkreipti dėmesį ir kaip valdyti savo finansus šiuo laikotarpiu.Jungtinės Karalystės mokslininkai pradeda tirti iš asteroido Bennu į Žemę parskraidintus arbatinio šaukštelio dydžio į dulkes panašius mėginius. NASA misijos surinktus mėginius iš viso tiria 200-ai kosmoso ekspertų visame pasaulyje.Didelę socialinio darbo patirtį turintis anykštėnas Gytis Baltrūnas ėmėsi veiklos, kuria nori parodyti, kad žmonės iš socialinių įstaigų, globos namų ar turintys negalių yra savarankiškesni ir daugiau galintys nei mums atrodo. Kokiomis veiklomis užsiima Gytis ir jo kolegos, domėjosi Viktorija Urbonaitė.Ved. Darius Matas

Studijų kokybės vertinimo centro studijų krypčių kokybės matavimo įrankis rodo, kad per pirmus studijų metus 2022-2023 m. m. iš kai kurių universitetinių studijų krypčių nubyrėjo daugiau nei pusė studentų. Bene daugiausiai - 59 proc. - iš vadybos Mykolo Romerio universitete ir Lietuvos sporto universitete - 47 proc.Kitos studijų kryptys, iš kurių per pirmuosius studijų metus nubyrėjo daugiausia studentų, tai: biotechnologijos (43 proc.) Vytauto Didžiojo universitete, politikos mokslai (37 proc.) Europos humanitariniame universitete, menotyra (35 proc.) Vilniaus dailės akademijoje, vertimas (33 proc.) Vilniaus universitete, transporto inžinerija (29 proc.) Kauno technologijos universitete, socialinis darbas (29 proc.) Klaipėdos universitete, genetika (27 proc.) Lietuvos sveikatos mokslų universitete, informacijos sistemos (25 proc.) Vilnius tech universitete.Tiesa, vėlesniuose bakalauro studijų kursuose mažėja nubyrėjimas.Vis dėlto antrojoje (magistrantūros) studijų pakopoje per pirmus studijų metus yra stebimas dar didesnis studentų iškritimas.Kas lemia tokį didelį nubyrėjimą jau pirmaisiais studijų metais – dėstytojų reiklumas, principingumas ir net priekabumas ar pirmakursių nepasirengimas studijoms? O gal yra kitų nematomų veiksnių?Diskutuoja Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė, Vilnius tech universiteto studijų prorektorė, bei Simona Pilkienė, Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Kaip veikia ir kada taikomas Baudžiamajame kodekse numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs pareiškia, jog susitaikė? Pokalbis su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju Ramūnu Keidūnu.Nuomonės formuotojai į prekių ženklų reklamas vis dažniau įtraukia savo vaikus. Vadinamieji „kidfluenceriai" siūlo dovanas, sveikatinimo paslaugas ar matuojasi drabužius. Ar taip nėra pažeidžiamos vaikų teisės, ar savo vaikų atvaizdo naudojimas reklamai socialiniuose tinkluose gali būti vadinamas išnaudojimu? Kokių galimų etinių, teisinių ir finansinių problemų tai gali sukelti? Komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatė, Mykolo Romerio universiteto lektorė dr. Dovilė Murauskienė.Susidūrus su situacija, kai dėl sunkios darbdavio finansinės padėties vėluoja darbo užmokestis , teisininkai primena apie apie darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių galimybę. Pataria teisininkas, darbo ginčų ekspertas Giedrius Gražulis.Ved. Artūras Matusas

Antadienį Seimas vėl bandys grįžti prie biudžeto svarstymo, kaip gyvensime kitais metais. Bet ar koalicijai pavyks rasti sutarimą, kai Laisvės partija jau reikalauja daugiau pinigų keliams ir būreliams? Ar dūžtančių lėkščių koalicija gali sutarti dėl svarbiausių klausimų?Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius, Naujienų agentūros BNS apžvalgininkas Šarūnas Sabaitis, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius politologas Lauras Bielinis, Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.Ved. Marius Jokūbaitis

Draudimo bendrovės kartais atsisako mokėti draudimo išmokas. Kokie tai atvejai, ar visada pagrįstai atsisakoma išmokėti išmokas už patirtą žalą? Apie ginčus teismuose dėl draudimo išmokų nemokėjimo pasakoja Vilniaus apygardos teismo teisėja, Mykolo Romerio universiteto partnerystės profesorė Rūta Petkuvienė.Turbūt visi esame matę skelbimų, kuriuose nurodoma, kad įmonė paslaugas teikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Visi norime, kad į mūsų poreikius ar problemas būtų sureaguota kuo greičiau ir bet kuriuo paros metu, tad tokie pasiūlymai neabejotinai padeda sulaukti daugiau klientų susidomėjimo. Tačiau, ar tikrai visos įmonės gali siūlyti tokio pobūdžio paslaugas? O jeigu ir siūlo, ar jos tinkamai laikosi Darbo kodekse numatytų reikalavimų? Pokalbyje dalyvauja advokatų kontoros COBALT asocijuota teisininkė Darbo teisės praktikos grupėje Eglė Tamavičiūtė.Kaip rodo Valstybinės darbo inspekcijos atliekamų tyrimų statistika, psichologinis smurtas darbe viena aktualiausių šių dienų problemų. Nors ne visi skundai pripažįstami pagrįstais (kartais darbuotojai klaidingai interpretuoja, kas yra psichologinis smurtas), pranešimų apie patiriamą spaudimą nemažėja. Kaip atskirti kas yra psichologinis smurtas ir tinkamai surinkti tai įrodančius duomenis? Komentuoja teisės firmos „Sorainen“darbo teisės ekspertė, advokatė Jurgita Karvelė.Ved. Artūras Matusas

Šį penktadienį pajūryje renkasi Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK). Posėdis žada būti itin karštas. Pagrindinis klausimas, ar sutikti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtu projektu - Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrajam priėmimui organizuoti asociaciją (LAMA BPO) perduoti ministerijos įsteigtai naujai įstaigai „Mokausi Lietuvoje“. LAMA BPO įsteigė patys universitetai, bet ši asociacija iki šiol buvo finansuojama daugiausia ministerijos iš ES paramos projektų lėšų. Daugumos universitetų atstovų nuomone, ministerijos ketinimai LAMA BPO perduoti ministerijos įsteigtai naujai įstaigai yra kišimasis į universitetų autonomiją, todėl pastarasis valdybos posėdis buvo itin audringas.Kiek šis galimas pokytis turėtų įtakos stojantiesiems bei kaip keisis kitos priėmimo į universitetus sąlygos tiek šiųmečiams dvyliktokams, tiek būsimiems abiturientams, šiųmečiams vienuoliktokams, pasirinkusiems laikyti A arba B lygio matematikos ir lietuvių kalbos brandos egzaminus? Ar aukštoji mokykla bus „pasiekiama“ tiems, kas nebus išlaikę 3 brandos egzaminų? Koks gimnazijos baigimo atestatas jau po dvejų metų suteiks galimybę studijuoti aukštojoje mokykloje, o koks - tik profesinėje? O ir kokie kiti nauji stojimo reikalavimai laukia būsimų abiturientų?LRT radijuje diskutuoja Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto pirmininkė, Mykolo Romerio universiteto vicerektorė dr. Regina Valutytė ir švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas aukštojo mokslo (studijų) klausimais Andrius Zalitis.Ved. Jonė Kučinskaitė

Parlamento rinkimams besiruošianti Lenkija skėlė antausį karo purtomai Ukrainai. Lenkija pareiškė nebetieksianti ginklų Rusijos užpultai kaimynei, taip pat vaidijamasi dėl ukrainietiškų grūdų eksporto.Kokį signalą pasiuntė viena didžiausių Ukrainos rėmėjų? Ar jos pavyzdžiu gali pasekti ir kitos Ukrainos partnerės?„LRT aktualijų studijoje“ apie tai diskutuoja Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mariusz Antonowicz, Merilando universiteto vyriausioji mokslininkė, tarptautinio saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė.Ved. Mindaugas Jackevičius

Lietuvoje švelninamos bausmės už įvairius nusikaltimus. Vyriausybė neseniai pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui ir tai jau antras švelninimo etapas šiais metais. Sušvelnintos bausmės už vagystEs, sukčiavimą, kontrabandą ir daugybę kitų nusikaltimų. Taip tikimasi sumažinti kalinčių asmenų skaičių ir sutaupyti lėšų. Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad už kai kuriuos nusikaltimus baumės neturėtų būti švelninamos.Ar reikia dar labiau švelninti bausmes už nusikaltimus?Laidoje dalyvauja Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, Teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas, Teisės mokslininkas Skirmantas Bikelis, Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Andrius Nevera, Apeliacinio teismo teisėjas Justas Namavičius.Ved. Marius Jokūbaitis

Vienas didžiausių Lietuvos politinės minties palikimų – pilnutinės demokratijos, organiškos valstybės ir nepasaulėžiūrinės politikos idėjos. Kas yra pilnutinė demokratija ir kuo ji skiriasi nuo kitų demokratijos sampratų? Ar politika išties gali būti nepasaulėžiūrinė, nesurišta su vertybiniais ar ideologiniais principais? Koks yra politikos tikslas? Ar Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina ir Juozas Girnius buvo utopistai? Kaip lietuvių mąstytojų idėjos sąveikavo su tarptautiniais kontekstais ir kitų žymių XX a. filosofų idėjomis? Apie tai – pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto Istorijos ir Filosofijos fakultetų dėstytoju dr. Laurynu Peluričiu ir filosofu, Mykolo Romerio universiteto ir Europos humanitarinio universiteto profesoriumi dr. Povilu Aleksandravičiumi. Pokalbio atspirties taškas – neseniai pasirodžiusi L. Peluričio ir P. Aleksandravičiaus knyga „Tarp įsitikinimo ir atvirybės: pilnutinės demokratijos ištakos, kontekstai ir perspektyvos“.Ved. Simas Čelutka

Universitetai ir kolegijos trina rankomis – pirmakursių šįmet sulaukta daugiau. Kartu aiškėja, kad į mokamas vietas studentais pakviesti tapti ir tie, kurie perkopė vos vieno balo kartelę. Tačiau jau kitąmet viskas turėtų kardinaliai pasikeisti, nes visi stojantieji privalės išlaikyti matematiką.Kokių mokslo metų laukti aukštajame moksle, „LRT aktualijų studijoje“ diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras, Vilniaus kolegijos direktorė, laikinai Lietuvos kolegijų direktorių konferencijai vadovaujanti Žymantė Jankauskienė, Mykolo Romerio universiteto vicerektorius Saulius Spurga, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) atstovėOdeta Kardauskė.Ved. Mindaugas Jackevičius

1990 m. kovo 1 d. (po antrojo rinkimų turo į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą rezultatų paskelbimo) rinkimus laimėję Sąjūdžio deputatai nutarė, jog Sąjūdžio lyderis Vytautas Landsbergis turi sudaryti darbo grupę arba komisiją Lietuvos valstybės atkūrimo pagrindinių teisės aktų projektams parengti. Tokia Komisija buvo įsteigta ir intensyviai dirbo iki kovo 10 d.Konstruodami valstybės atstatymo aktų paketo projektą ir dailindami konkrečių dokumentų formuluotės Lietuvos valstybės atstatymo aktų projektų rengimo Komisijos nariai laikėsi kolegialaus darbo ir bendro sutarimo principų. Su kokiais iššūkiais jie susidūrė? Kokius klausimus buvo sudėtingiausia išspręsti?Kodėl rengiantis valstybės atstatymui reikėjo ne vieno dokumento, o net penkių teisės aktų, kad būtų sukurtas vientisas ir sklandus teisinis mechanizmas, įgalinantis Lietuvos valstybės atstatymo veiksmą?Kodėl Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių nepriklausomybių atkūrimas laikomas teisiniu fenomenu, neturinčiu analogų tarptautinės teisės istorijoje?Kokiais aspektais tarptautinei teisei reikšmingas Kovo 11-osios aktas?Kokius svarbius darbus, tyrinėdami Lietuvos nepriklausomybės atstatymo ir valstybingumo įtvirtinimo procesus, mes vis dar turime nuveikti artimiausioje ateityje?Pokalbis su romano su Mykolo Romerio universiteto profesoriumi Vytautu Sinkevičiumi ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanu ir profesoriumi Dainiumi Žalimu – kolektyvinės monografijos „Kovo 11-oji: Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas“ bendraautoriais.Ved. Aurimas Švedas

Vyriausybės grasinimas atsistatydinti, jei Seimas nenubalsuos dėl pirmalaikių rinkimų, paliko slogų įspūdį rinkėjams, nes, kaip rodo sociologinės apklausos, pasitikėjimas vyriausybės kabinetu sumažėjo. O štai politinių skandalų nemažėja. Vidaus reikalų ministrei A. Bilotaitei neradus laiko atsakyti į opozicijos klausimus, ši antradienį paskelbė boikotą ir nedalyvavo balsavime. Ar pavyks šiai vyriausybei iki kitų Seimo rinkimų padidinti pasitikėjimą visuomenėje?Apie tai laidoje diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas, Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaite ir „Lietuvos ryto“ žurnalistas Tadas Ignatavičius.Ved. Virginijus Savukynas

Neteisėtų migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas prieštaravo pagrindiniam įstatymui, nustatė Konstitucinis teismas. Vieni reikalauja vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės galvos, kiti sako, kad tai buvo geriausias sprendimas suvaldant krizę. Pati ministrė teigia, jog šiandien pasielgtų lygiai taip pat, o žmogaus teisių gynėjai teigia, kad tą ir buvo galima numatyti.Ar neteisėtų migrantų priverstinis sulaikymas ir apgyvendinimas buvo adekvati priemonė?Laidoje dalyvauja Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Pabėgėlių teises ginanti advokatė Asta Astrauskienė, Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir ES teisės instituto docentas Laurynas Biekša, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.Ved. Marius Jokūbaitis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburta komisija įvertino valstybinių kolegijų parengtus veiklos stiprinimo projektus ir rekomendavo įgyvendinti penkis valstybinių kolegijų jungimosi projektus, dalį kolegijų reorganizuoti, steigiant naujus padalinius universitetų sudėtyje.Ekspertai rekomenduoja Alytaus kolegiją prijungti prie Kauno kolegijos. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija galėtų būti prijungiama prie Vilniaus kolegijos. Siūloma reorganizuoti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją ir Kauno technikos kolegiją į naują Lietuvos inžinerijos kolegiją. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją būtų prijungiama prie Kauno technikos kolegijos. Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą siūloma prijungti prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto, įsteigiant universiteto padalinį Klaipėdoje – Jūreivystės akademiją. Marijampolės kolegija galėtų būti prijungiama prie Mykolo Romerio universiteto, įsteigiant universiteto padalinį Marijampolėje. Ekspertų komisija taip pat pritaria Klaipėdos valstybinės kolegijos savarankiškam stiprinimo planui.Įvertinus Panevėžio kolegijos, Šiaulių valstybinės kolegijos ir Utenos kolegijos pateiktus stiprinimo planus, rekomenduojama iki metų pabaigos priimti sprendimus dėl galimo susijungimo. Komisijos siūlymus dar svarstys Vyriausybė.Vyriausybė siekia, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų, taip pat, kad ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją. Tikimasi, kad 2029 m. valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi. Nuo 2024 m. aukštosioms mokykloms bus skiriamas ir skatinamasis finansavimas už studijų veiklos pasiekimus.Ką ši nauja reorganizacija atneš aukštųjų mokyklų bendruomenėms? Kaip ši optimizacija atgaivins regionus? Ar tikrai kolegijų darbuotojai nenukentės dėl sujungimo? Ir kokią realią naudą iš to pajus stojantieji?Diskutuoja: Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos direktorius Rolandas Vitkūnas, Kauno technikos kolegijos administracijos vadovas Nerijus Varnas ir Panevėžio kolegijos direktorius Gediminas Sargūnas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Valdantieji konservatoriai inicijuoja plačią diskusiją dėl pirmalaikių Seimo rinkimų paskelbimo. Šis siūlymas gimė nerimstant skandalui dėl savivaldos politikų neskaidriai naudotų lėšų. Jame taip pat minimi ir Ministrų kabineto nariai, nors premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad savo komanda pasitiki.Kas galėtų paskatinti Semą paleisti pačiam save? Ir kokios pasekmės tokiu atveju lauktų šios Vyriausybės pradėtų reformų ir kitų svarbių politinės darbotvarkės projektų?Laidoje dalyvauja buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, buvęs premjeras Saulius Skvernelis ir teisininkė, buvusi Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.Ved. Jurga Tvaskienė

Kitais metais įvyks net treji rinkimai – Prezidento, Europarlamento ir Seimo. Visos politinės jėgos jau dabar jiems ruošiasi. Sociologinės apklausos rodo šiandienos favoritus, tačiau ar tokie jie išliks ir po metų? Ar gali susikurti naujų politinių darinių, kurie taps patrauklūs šiandien neapsisprendusiems, už ką balsuoti?Apie tai laidoje diskutuoja VDU profesorius Lauras Bielinis, naujienų agentūros „Elta“ vyr. redaktorius Vytautas Bruveris, Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė.Ved. Virginijus Savukynas

Apie vaikų prasižengimus: būtent vaikai neretai tampa nukentėjusiais, liudytojais ar pažeidėjais ir yra įtraukiami į bylų nagrinėjimo procesą. O artėjant vasaros atostogoms, vis daugiau mažamečių laiką praleis lauke. - Ar kieme iškrėsta išdaiga gali sukelti teisinių pasekmių? Ir kas už jas atsakys? Komentuoja Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis.2022 m. Lietuvoje santuoką nutraukė 7395 poros, kuriose augo beveik 6000 vaikų. Siekiant mažinti šeimos ginčų pasekmes tiek vaikams, tiek kitiems šeimos nariams, Lietuvoje jau daugiau jau kaip dvejus metus yra sudaryta galimybė šeimos ginčus, prieš kreipiantis į teismą, pabandyti išspręsti taikiai. Mediacija - būdas greičiau išsiskirti, ar galimybė, net ir gyvenant skyrium, vienas kitą geriau suprasti? - tai svarstome su Lietuvos mediatorių rūmų pirmininke Odeta Inte ir Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesore, mediatore Agne Tvaronavičiene.Soduose ir kiemuose vykstant pavasariniams lauko darbams, kartais tenka aiškintis santykius su kaimynais. Konfliktų kyla dėl įvairiausių priežasčių: viešai ar per nuotolį diskutuojama ir ginčijamasi dėl per kelis sklypus augančių medžių, kurie neva užstoja saulę kitapus tvoros augantiems augalams, dėl vaikų žaidimų aikštelių, ar dėl tos pačios kelis centimetrus priartėjusios tvoros. Pasitaiko, kad tokie ar panašūs konfliktai tarp kaimynų nagrinėjami net teisme. Kokių taisyklių reikia laikytis ir ką reikia žinoti, prieš imantis sklypo želdinimo ar tvoros tvėrimo? Pataria advokatų kontoros „ ALIANT Tarvainytė ir partneriai “vyresnioji teisininkė Karolina Jonaitienė.Ved. Artūras Matusas

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimų kampanija pasiekė finišo tiesiąją. Kokia buvo kampanija? Kiek purvo išpilta, kokios idėjos vyravo, galų gale, ar justi, kad Lietuvoje – rinkimai?„LRT aktualijų studijoje“ apie tai diskutuoja Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė, Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė, naujienų agentūros ELTA vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris, iniciatyvos „Žinau, ką renku“ tinklo koordinatorė Guoda Vaitiekutė.Ved. Mindaugas Jackevičius

„Reforma [...] išvirto į naują biurokratinę vadybos sistemą, paverčianti įstaigą nebe gamtos ambasadore, o pirmiausia biurokratijos kūrėja ir mokamų paslaugų teikėja,“ – prieš savaitę traukdamasi iš pareigų savo socialinių tinklų paskyroje rašė buvusi ilgametė lankytojų itin mėgstamo Neries regioninio parko vadovė Audronė Žičkutė.Pernai liepą įsigaliojus Lietuvos saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarkai, 29 regioninių parkų, valstybinių gamtinių ir biosferos rezervatų direkcijos buvo reorganizuotos apjungiant jas į keturis naujus juridinius asmenis – Aukštaitijos, Dzūkijos-Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios regionines direkcijas.Pasak Aplinkos ministerijos, reforma buvo siekiama pagerinti direkcijų valdymo kokybę, išsaugoti darbo vietas regionuose, o sutaupytas lėšas perskirstyti saugomų vertybių apsaugai. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) duomenimis, sistemos pertvarka palietė 250 darbuotojų, iš kurių didžioji dalis (88 proc.) pernai tęsė darbą naujai pasiūlytose pareigose, o 34 iš tarnybos pasitraukė. Kai kurie jų sako, kad reformos tikslai taip ir liko neaiškūs, o biurokratijos ne sumažėjo, o priešingai – padaugėjo.Kuo remiantis įgyvendinama Lietuvos saugomų teritorijų valdymo pertvarka? Ar ji prisidės prie geresnės gamtos ir kultūros vertybių apsaugos? Kaip pokyčius mato buvę ir esami sistemos darbuotojai?Komentuoja Aplinkos viceministras Danas Augutis, naujoji VSTT vadovė Agnė Jasinavičiūtė, buvusi Neries regioninio parko direkcijos specialistė Karolina Želvė, buvęs Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos specialistas Erlandas Paplauskis ir Mykolo Romerio universiteto prof. Pranas Mierauskas.Autorė Vaida Pilibaitytė

Sparčiai artėjant savivaldos rinkimams tikimės daugiau politikų dėmesio miesto problemoms, bet ne visose rinkiminėse programose urbanistika ir miesto fizinė aplinka yra detaliai nagrinėjama, o dalies programų apskritai nėra. Tad šį sykį kviečiame politologę Rimą Urbonaitę ir architektą Andrių Ropolą aptarti ko miestiečiams tikėtis iš artėjančių savivaldos rinkimų.Rima Urbonaitė - politologė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo fakulteto Politikos instituto lektorė. Andrius Ropolas – architektas, architekturos kritikas ir Office De Architectura biuro partneris.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Šiandien minimas Vilniaus 700-asis gimtadienis. Taigi pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis su Lietuvos istorijos instituto vyriausiuoju mokslo darbuotoju, dr. Dariumi Baronu apie Vilniaus įkūrėją – Lietuvos didįjį kunigaikštį Gediminą.Valdovų rūmų didžiajame kieme šiandien pavakare atidengiamas skulptoriaus Martyno Gaubo paminklas „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakai Vilniui ir Lietuvai“.Kokie žmonės vadovavo sostinei nuo Nepriklausomybės atkūrimo? Pokalbis apie sostinės merus su Mykolo Romerio universiteto docentu Sauliumi Spurga.Lietuviškų šaknų turintis Kazachstano pilietis Konstantinas Gudauskas ne kartą rizikavo savo gyvybe tam, kad iš rusų užimtos Bučos ir kitų vietovių išvežtų civilius gyventojus. Jis išgelbėjo 203 žmones. Apie jį yra kuriamas filmas, o pats Konstantinas ir toliau padeda Bučos gyventojams - įkūręs fondą „Buča help“ jo lėšomis remontuota subombarduotus namus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Koks yra filosofijos ir politikos santykis? Kokia idėjų vieta politinių sprendimų priėmimo procese? Koks politikos vaizdinys atsiveria paragavus politiko duonos? Kokia yra šiuolaikinio konservatizmo būklė Lietuvoje ir kitose Vakarų valstybėse? Kodėl pastaraisiais dešimtmečiais konservatyvūs mąstytojai vis labiau radikalėja? Kaip atrodė filosofijos studijos Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu? Apie visa tai – išsamus pokalbis su politologu, Mykolo Romerio universiteto docentu dr. Virgiu Valentinavičiumi.Ved. Simas Čelutka

LRT RADIJUI paskelbus, kad už Pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo sektoriui kovojusio kandidato į Vilniaus merus Mykolo Majausko rinkimų kampaniją finansuoja šio verslo atstovai, kilo diskusija, ar tai sąžininga ir skaidru. Tuo metu Petro Gražulio vadovaujamos „Tautos ir teisingumo“ partijos kandidatai rinkėjams panoro prisistatyti pateikdami ne savo atvaizdus, o kaktusų, ramunių ir vyno taurių nuotraukas.Ką atskleidžia šie atvejai apie būsimus rinkimus? Ar naujajame Rinkimų kodekse nustatytos taisyklės aiškios?Laidoje dalyvauja Vyriausiosios Rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Jolanta Petkevičienė, buvusi VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, buvęs VRK narys, teisininkas Jonas Udris, Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Saulius Spurga ir komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas.Ved. Liepa Želnienė

Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Dainius Žalimas teigia, kad tokių būtų mažai, tą rodo ir Ukrainos pavyzdys, tačiau jį baugina dalies gyventojų pasyvumas, nenoras dalyvauti visuomeniniame gyvenime, nepasitikėjimas valdžios institucijomis. Komunikacijos agentūros „INK agency” vyresnysis partneris Kęstutis Gečas pabrėžia, kad Lietuvos gyventojų nuotaikas geriausiai atskleidžia Ukrainai išreiškiamos ir surenkamos paramos kiekis — nuostatos ginti demokratines vertybes yra tvirtos. Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vyriausiojo istoriko dr. Dariaus Juodžio, nors kolaborantai siejami su išdavyste, tokiais vadintini tie, kurie dalyvauja represijose. Anot Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo prof. Aurelijaus Gutausko, kolaborantams numatyta švelnesnė bausmė nei išdavikams, nes jie tik vykdo okupanto valią. Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir ES teisės instituto profesorius dr. Justinas Žilinskas siūlo kolaborantais vadinti tuos, kuriems okupantai suteikia teisę priimti politinius, o ne su ūkio tvarkymu susijusius sprendimus.Ved. Audrius Lelkaitis

Valdančioji koalicija yra užsibrėžusi kartu su kitais prezidento rinkimais pakartotinai surengti referendumą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo. Politinės partijos bando surasti paprastesnę klausimo formuluotę. Visgi ne visi politikai ir teisininkai mano, kad referendumą apskritai reikia kartoti ir daugybinės pilietybės įteisinime mato pavojų.Ar reikia kartoti referendumą ir koks klausimas jame turėtų būti keliamas?Laidoje dalyvauja Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Vytautas Sinica, Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Saulius Spurga ir Europos humanitarinio universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanė, docentė Ingrida Danėlienė.Ved. Liepa Želnienė

LRT kolegos rubrikoje - 35-erius metus radijuje dirbanti Alvyda Bajarūnaitė.Invaziniai šliužai - ką apie juos reikia žinoti ir kaip kovoti? Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Grita Skujienė.Praėjo dveji metai po prezidento rinkimų Baltarusijoje, po to kai trūkstančiai baltarusių išėjo į gatves. Kuo Baltarusija tapo per šį laiką? Pokalbis suLRT RADIJO bendradarbiu Maksimu Milta.„Perlas Energija“ penktadienį pranešė, kad naikina vartotojams fiksuotos kainos planus ir jie turės mokėti pagal realias biržos kainas. Ką svarbu žinoti šios įmonės klientams? Apie tai su Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos lektoriumi Tomu Chochrinu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Į LRT Girdi kreipęsis klausytojas teigia, jog anksčiau apie aplinkos apsaugos pažeidimus buvo galima pranešti naudojantis internetu - Aplinkos apsaugos kontrolės informacine sistema. Anot klausytojo, sistema leido efektyviai ir patogiai telefonu pranešti apie pažeidimą, automatiškai nurodant tikslią vietą ir aplinkybes. Pernai nuoroda į šią sistemą ir raginimas ja naudotis dar buvo reklamuojamas aplinkosaugininkų puslapyje. Bet pateikti pranešimo, anot vyriškio - nepavyko..Klausytojas teiraujasi, kiek valstybės pinigų kainavo AAKIS sistema ir kodėl ji neveikia?Daumanto Butkaus pasakojimas.Visos parlamentinės partijos sutarė, kokias galias turės meras. Merų galias apibrėžusios darbo grupės vadovas Stasys Šedbaras, Regionų frakcijos narė, Merų galias apibrėžusios darbo grupės narė Agnė Širinskienė, Jonavos rajono meras, savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.Užsienio naujienos. Gabrielius Grubinskas.Aktualus klausimas. Baigiasi šildymo sezonas. Kiek brangiau Jūs mokėjote už šildymą? Ar išgalėjote susimokėti išaugusias sąskaitas? Ar teko pasinaudoti kompensacija už šildymą? Komentuoja Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.Atokius rajonus bando išlaikyti bendruomeniniai verslai. Regionuose teikiamos maitinimo, senolių priežiūros, valymo, aplinkos tvarkymo, laidojimo ir kitos paslaugos. Bendruomenių įsteigtos įmonės padeda mažinti kaimuose bedarbystę, išlaikyti nykstančias gyvenvietes. Tačiau Žemės ūkio ministerija sako, kad nors investuojami milijonai, dėl patirties stokos, ne visi verslai būna sėkmingi. Daugiau pasakoja Aina Mizgirdė.ir Vesta Tizenhauzienė.Energetikos ministras: jeigu Rusija atjungtų Lietuvą nuo BRELL žiedo, gyventojai to nepajustų.Pokalbis su ministru Dainiumi Kreiviu.Sporto naujienos. Marius Andrijauskas.Tania ir Jana - dvi ukrainietės, kaip ir tūkstančiai tautiečių įsikūrusios Lietuvoje. Janai šis pabėgimas - jau antras, 2014-siais ji pasitraukė iš Luhansko. Tania bėgdama turėjo vienintelį tikslą - iš karo siaubo ištraukti vaikus. Prieš keletą metų jos susitiko dirbdamos vienoje tarptautinėje įmonėje, dabar savo gyvenimais dalijasi kasdien - patiria išsigelbėjimo džiaugsmą ir išgyvenusiojo kaltę, kuria gyvenimą Vilniuje, tačiau kasdien mintimis grįžta į rusų niokojamą Ukrainą. Su ukrainietėmis kalbėjosi Ieva Balsiūnaitė.Komentaras. Jo autorė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.Ved. Edvardas Kubilius

Krantinių rekonstrukciją Klaipėdos uoste trikdo sprogmenys. Taip, jums nepasigirdo. Štai Smiltynės pusėje dėl tokių netikėtų radinių darbai stabdyti jau keletą kartų. Pasak istorikų, aviacinės bombos ir artileriniai sviediniai Kuršių mariose stebinti neturėtų – po antrojo pasaulinio karo po vandeniu jų daugybė. Plačiau pasakoja Paulius Selezniovas.Naujienų žemėlapis.Živilė Raškauskaitė.Vilniuje tarptautinė „Sienų valdymo konferencija“. Pokalbis su Vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite.Meteorologas Silvestras Dikčius.Užsienio įvykių apžvalga. Žygimantas Kapočius.Artėjant svarbiausioms valstybės šventėms - Vasario 16-ajai ir Kovo 11-ajai - renginių organizatoriai pažėrė daugybę pasirinkimų, kaip praleisti vakarus. Vėl randasi gausybė pasiūlymų pasiklausyti atlikėjų, kurie koncertuoja okupuotose Ukrainos teritorijose ir viešai reiškia palaikymą Rusijos vykdomai politikai svetimose teritorijose. Politologai sako, kad datos tokiems renginiams pasirenkamos ne atsitiktinai - taip bandoma kurstyti įtampas. Pažaboti pasirodymus žadėjusi valdžia tokių atlikėjų nebeįleidžia į valstybines sales, bet privačiose jie laukiami išskėstomis rankomis. Plačiau Asta Martišiūtė.Kokios apskritai šalis turėtų laikytis pelno apmokestinimo strategijos? Apie tai laidoje „Pinigų kaina“ pasikalbėjau su Finansų viceministre Rūta Bilkštyte, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidente Elena Leontjeva ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentu Mariumi Dubnikovu kalbėjosi Darius Matas.Savaitės įvykių apžvalga. Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovė, docentė Margarita Šešelgytė ir Mykolo Romerio universiteto docentas Sauliaus Spurga.Sporto pranešimai. Marius AndrijauskasLietuvos oro uostų 2021 metų aviacijos rezultatų apžvalga ir prognozės 2022 metams.Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.Savaitės komentaras. Autorė – žurnalistė Rita Miliūtė.Ved. Darius Matas

Lietuvos moksleivių sąjunga pastebi, kad vis daugiau jaunuolių prašo korepetitorių pagalbos. O jų paslaugos gali siekti ir 50 eurų. Švietimo ministerija sako, kad papildomoms pamokoms po nuotolinių mokslų buvo skirta daugiau pinigų, o ugdymo kokybė turėtų gerėti ir atnaujinus bendrojo ugdymo programas. Plačiau Urtės Korsakovaitės pasakojime.Naujienų žemėlapis. Aurimas Piečiukaitis.Saugant mokinių sveikatą, penktadieniais jiems bus dalijami greitieji antigeno testai, kad testuotųsi namuose savaitgaliais, o antras testas būtų atliekamas mokykloje savaitės viduryje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius, Šiaulių rajono Dubysos aukštupio mokyklos vadovas Vaidas Bacys, moksleivių sąjungos jaunimo politikos vadovas, Vilniaus Pilaitės gimnazijos abiturientas Emilis Mikulskis.Meteorologas Silvestras Dikčius.Užsienio įvykių apžvalga. Ieva Balsiūnaitė.Ar Taivano planai sukurti milijardo dolerių fondą projektams su Lietuva gali atverti kelius į pasaulinę lustų gamybą? Pašnekovas Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius Gintaras Valušis.Verslo laikas. Darius Matas.Savaitės įvykių apžvalga. Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė ir Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas, apžvalgininkas Marius Laurinavičius.Sporto pranešimai.Marius Andrijauskas.LRT radijo „Premjera“: Dominykas Vaitiekūnas - „100 aš“.Savaitės komentaras. Su kuo mes? Prieš 31 vienerius metus tai žinojom. Autorė – žurnalistė Ramunė Sotvarė–Šemetienė.Ved. Rūta Kupetytė