Podcasts about kasdien

Kasdien visame pasaulyje į dangų pakyla ir iš jo leidžiasi beveik penkiolika milijonų žmonių. Tam, kad jie pakiltų ir nusileistų, ant žemės dirba beveik dvylika milijonų žmonių. O kiek tokių žmonių reikėjo vakar ir reikės rytoj?Ved. Aidas Puklevičius

Aukštaitijos sostinėje kultūros ir meno gerbėjams duris atvėrė kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“. Kasdien kviečia dailės, tekstilės dizaino, taikomojo teatro, garso ir vaizdo, alternatyviosios fotografijos studijos, parodų erdvė, bendruomenės renginiai, meno rezidencijos.Kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ vadovė Gita Laurinavičiūtė, meno vadovė Ugnė, Balčiūnaitė bei studijų kuratoriai: garso ir vaizdo – Laurynas Valkiūnas, tekstilės dizaino – Inga Jurkevičiūtė, taikomojo teatro – Irmantas Pilis, fotografijos – Paulius Vepštas.Panevėžio pramonės įmonių stogus pavertę koncertinėmis erdvėmis projekto iniciatoriai Žygimantas Kriščiūnas, Marija Petraitytė, Martynas Kazlauskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Rubrikoje „4 milijonai“ – daugiau nei 10-metį Kanadoje gyvenusi ir ten šeimą sukūrusi Monika Allard grįžo ir jau trejus metus gyvena gimtojoje Palangoje.Auginti ekologišką maistą pasirinkęs Andrius Prusakovas iš Kaišiadorių rajono nori, kad žmonės kuo labiau domėtųsi maistu, kurį valgo.Helovinas: ar vakarietiška tradicija vis labiau prigyja į Vakarus orientuotoje Lietuvoje?Aštraus maisto nauda ir/ar žala. Kodėl aštrumą toleruojame skirtingai ir ar verta prie jo pratintis?Kasdien į Žemę nukrenta apie 100 tonų kosminės medžiagos. Laimei, ši masė pasiskirsto tarp daugybės mažų akmenėlių, užuot susikoncentravusi į vieną didelį meteoritą. Kokius procesus stebi kosmosą tyrinėjantys mokslininkai?10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Įdomus paradoksas: dar vos prieš šimtmetį žmonės sportuodami turėjo dėvėti kasdienai skirtus formalius drabužius, o šiandien jau kasdien dėvime sportinę aprangą neturėdami jokios intencijos aktyviai judėti. Neįmanoma paneigti, kad demokratiškėjanti mada juda naujo patogumo ir universalumo standarto link, bet ne visada aišku, kokie faktoriai nulėmė, jog šiandien sportinius batelius avime visur ir visada, o sportinė stilistika tampa madinga.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Juozas Gaižauskas „Dievas su šlepetėmis“. Išleido leidykla „Alma littera“.Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų“ jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga. Knygos ištraukas skaito autorius.

Juozas Gaižauskas „Dievas su šlepetėmis“. Išleido leidykla „Alma littera“.Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų“ jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga. Knygos ištraukas skaito autorius.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su kandidatu į žemės ūkio ministrus Kaziu Starkevičiumi. Vėliau įvyks šalies vadovo susitikimas su kandidatu į sveikatos apsaugos ministrus Aurimu Pečkausku. Prieš susitikdamas su kandidatais, prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad iš būsimųjų ministrų tikisi, jog šie atnaujins dialogą su medikų ir žemdirbių bendruomenėmis.Artimuosiuose Rytuose tvyro įtampa dėl galimo Irano ir jo remiamų grupuočių smūgio Izraeliui. Iranas teigia turintis teisę atsakyti Izraeliui dėl Hamas politinio lyderio nužudymo Teherane praėjusią savaitę. Savo ruožtu Izraelis šio incidento nekomentuoja.Lietuvos pasieniečiai išvyko padėti su nuolatiniu migrantų srautu kovojančiai Latvijai. Pagalbą kaimyninei šaliai siunčia ir Estija.Jungtinei Karalystei ieškant sprendimų dėl pastarosiomis dienomis kilusių riaušių, ministrai ir policijos vadovybė nusprendė dislokuoti nuolatinę pareigūnų komandą. Apie tai pranešta po skubiai surengto posėdžio. Pasak premjero Kiro Starmerio, vyriausybė suras visus smurtinių protestų dalyvius ir patrauks juos atsakomybėn.Kasdien keliasdešimt migrantų bandant neteisėtai patekti iš Baltarusijos į Latviją, Lietuvos pasieniečiai vyksta padėti kaimynams. Lietuvos pasieniečiai jau prieš kurį laiką atkreipė dėmesį, kad Lietuva pastaruoju metu susiduria su vadinamąja antrine migracija, kai neteisėtai Latvijos sieną kirtę užsieniečiai atvyksta į Lietuvą.Ukrainoje dešimtys moterų iš Rusijos pajėgų žiaurumą patyrusios Bučos, susivienijo į dalinį „Bučos raganos”. Pagrindinis dalinio uždavinys - padėti policijai ir oro gynybos daliniams.Ved. Andrius Kavaliauskas

Juozas Gaižauskas „Dievas su šlepetėmis“. Išleido leidykla „Alma littera“.Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų“ jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga. Knygos ištraukas skaito autorius.

Juozas Gaižauskas „Dievas su šlepetėmis“. Išleido leidykla „Alma littera“.Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų“ jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga. Knygos ištraukas skaito autorius.

Vilniaus savivaldybė pripažįsta, kad pustrečio šimto vaikų dar nėra gavę pasiūlymo dėl mokyklos, kurioje galės pradėti naujus mokslo metus. Moksleivių tėvams nerimaujant, savivaldybė per artimiausias savaites su kiekvienu jų žadėjo susisiekti asmeniškai ir ieškoti geriausio sprendimo. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako suprantanti tėvų nerimą. Visgi, anot jos, sostinės savivaldybė yra įsipareigojusi kiekvienam moksleiviui surasti ugdymo vietą.Kasdien į policiją kreipiasi bent keli nuo sukčių nukentėję žmonės. Per kelias šios savaitės dienas jie, įtikinti sukčių, jiems pervedė nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų, viena moteris neteko net 100 tūkstančių, kiti pasidalina savo asmeniniais ar prisijungimo duomenimis, ir sukčiai pinigus iš jų sąskaitų perveda jau savarankiškai. Ar jums yra tekę susidurti su sukčiais, kokius būdus jie pasitelkė bandydami jus apgauti?LRT radijas tęsia vasaros keliones po šalies kurortines teritorijas bei lankytinas vietas. Šįkart kviečiame jus nukeliauti į didžiausią Lietuvos salą - Rusnę - kuri įprastai dažniau linksniuojama pavasario potvynių metu. Ką čia galima nuveikti bei aplankyti vasarą?Jungtinės Karalystės parlamento rinkimus užtikrintai laimi opoziciniai leiboristai. Kodėl šie rinkimai svarbūs ir mums, ir Europai?Ved. Liuda Kudinova

Vokietijos kariai noriai vyksta į Lietuvą, interviu LRT RADIJUI sako Bundestago Gynybos komiteto vadovas Markusas Faberis.Kasdien pranešama apie sėkmingus ukrainiečių smūgius kariniams ir energetiniams taikiniams Rusijos teritorijoje. Jungtinės Valstijos anksčiau savo suteiktą ginkluotę leido naudoti tik prieš taikinius, iš kurių atakuojamas Charkivas, tačiau dabar tokių teritorinių apribojimų nebetaikys. Ar tai padės Ukrainai?Jungtinė Karalystė po mažiau nei dviejų savaičių rinksis prie balsadėžių, o apklausos kol prognozuoja istorinį rezultatą. Po 14 metų pertraukos leiboristai ne tik gali pakeisti konservatorius, tačiau ir užsitikrinti tvirtą daugumą parlamente. Ko galima tikėtis liepos 4-ąją?Lietuvos laivybos istorijoje atverstas naujas puslapis - duotas startas pirmojo šalies istorijoje vandeniliu ir elektra varomo laivo statybai. Jo užsakovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Laivas skirtas atliekoms tvarkyti.Šį savaitgalį Lietuva švęs Jonines. Vilniuje, Verkių rūmų parke, Rasos šventė prasidės jau netrukus. Čia laužai liepsnos jau dvidešimt penktą kartą.Ved. Liepa Želnienė

Minint NATO 20-metį Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Zokniuose vyks „Runway run“ bėgimas lėktuvų kilimo ir tūpimo taku.Automobilių duomenų įmonės „carVertical“ tyrimas: Baltijos šalys daugybę metų patenka tarp valstybių, kuriose nustatoma daugiausiai automobilių ridos klastojimo atvejų.Statistika rodo, kad prekyba su Taivanu pastaruosius kelerius metus traukiasi.Dalies parlamentarų teigimu, ministerijų konkursus, susijusius su informacinių sistemų diegimu, laimi ir prieigą prie europinių lėšų gauna įmonė, įtraukta į Viešųjų pirkimų tarnybos nepatikimų paslaugų teikėjų sąrašą.Sapiegų rūmai Antakalnyje atveria duris kviesdami susipažinti su šiuo baroko šedevru.Ved. Madona Lučkaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip atrodo vaizdinis vertimas ir kas svarbiausia jame?Kuo ypatinga Lauros Karpamn muzika filme „Amerikietiškas skaitalas“?Devo Patelo filmą „Monkey Man“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Operos solistas Vladimiras Prudnikovas šiandien švenčia savo 75 metų jubiliejų.Socialinis receptas netrukus bus siūlomas 17- oje Lietuvos savivaldybių.Tęsiame pažintis su knygomis, dalyvaujančiomis Metų knygos rinkimuose. Šįkart žvelgiame į Redos Pabarčienės sudarytą knygą „Mūsų Irena: atsiminimai apie Ireną Veisaitę”.Druskininkuose esantis M.K. Čiurlionio namai-muziejus netrukus sulauks rekonstrukcijos.Briuselyje vyksta Naujojo Europos Bauhauzo (NEB) festivalis, kuriame pristatomi ir du Ukrainai skirti projektai, kartu su partneriais koordinuojami Lietuvos architektų sąjungos.Ved. Marius Eidukonis

Kasmet vis dažniau įvairios gamtos stichijos niokoja žemdirbių pasėlius, padarydamos didžiulių nuostolių ar apskritai sunaikindamos derlių. Vienintelė išeitis – drausti pasėlius. Tačiau pernai apdrausta tik 30 proc. pasėlių. Kas paskatintų ūkininkus aktyviau drausti būsimą derlių? Svarsto Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas, žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus ir Lietuvos pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.Ne kiekviena kaimo bendruomenė gali pasigirti renginių, švenčių, prasmingų susibūrimų gausa. Tuo išsiskiria Tauragės r. Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ nariai. Sudėtinga būtų visus jų nuveiktus darbus išvardyti. Vien tik keletas tradicinių: Kraštiečių šventė, dviračių žygiai, Valstybės dienos minėjimas, Kalėdos, Užgavėnės, Joninės, Vėlinės, priešadventinė vakaronė ir kitos. O sukūrę socialinį bendruomeninį verslą įdarbino per 30 vietos žmonių. Išsamiau bendruomenės pirmininkė Raselė Stružeckienė.Sparčiais žingsniais pavasaris budina gamtą ir gyvūnus. Kasdien vis labiau žaliuoja žolė, sprogsta medžių pumpurai, dangų raižo parskridę paukščiai, miškuose sujudę žvėrys, dalis jų jau laukia netrukus atsirasiančių palikuonių. Apie gamtoje vykstančias permainas pasakoja panevėžietis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.Ved. Regina Montvilienė

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje sukurti ir sėkmingai ne tik savų, bet ir užsienio mokslininkų pastangomis plėtojami Bioekonomikos ir Miškininkystės mokslinių tyrimų centrai. Anot VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės profesorės Astridos Miceikienės, pasitelkus įvairių šalių tyrimus ketinama tapti stipriausiu Baltijos šalyse Bioekonomikos tyrimų centru.Vieną didžiausių šalyje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ sudaro keturios įmonės – bendrovės Vilkyškių pieninė, „Modest“, Kelmės pieninė ir „Pieno logistika“. Kasdien jose perdirbama 800 tonų pieno, pagaminama 200 tonų produktų. Produkcija eksportuojama į 60 šalių. Artimiausiu metu į sūrių gamybos įmonę Latvijoje bus investuojama 50 mln. eurų. Apie gamybą, bendravimą su ūkininkais – „Vilvi Group“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius.Įdomu žinoti. Pavasarį kasdien vis daugiau, įvairesnių vaistinių augalų sužaliuoja pievose ir miškuose. Anot specialistų, jų naudą pajus tie žmonės, kurie juos pažins, surinks ir pasinaudos vertingomis savybėmis. Išsamiau –Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaras Marius Lasinskas.Ved. Regina Montvilienė

Vardiniams automobilių numeriams pabrangus tūkstančiu eurų, vairuotojai metų pradžioje užplūdo „Regitrą“, taip siekdami numerius įsigyti pigiau. Dabar baiminamasi, kad jie gali būti pardavinėjami nelegaliai.Dėl karo Ukrainoje kasdien evakuacijos transporte, ligoninėse atsiduria sužeisti Ukrainos gynėjai. Daugybė karių patiriamų sužeidimų paprasta pamatyti, tačiau daug žaizdų yra ir nematomos plika akimi, gali palikti dešimtmečius negyjančius randus. Tokios žaizdos - tai psichikos sveikatos sutrikimai. LRT radijo užsienio naujienų redaktorė I.Balsiūnaitė apsilankė Kyjivo apylinkėse įkurtame psichikos sveikatos centre, kuriame gydomi ką tik iš fronto atvykę kariai.Vilniuje tęsiasi knygų mugė. Šiandien nuo 11 iki 14 val. vyks ir konferencija „LRT KLASIKA KLAUSIA“, kuri suburs įvairius kultūros lauke dirbančius ekspertus ir institucijų atstovus bei kvies į bendrą diskusiją apie tai, kas stabdo kultūros sklaidą. Klausimas radijo klausytojams - kiek jums kultūra prieinama, ar ten, kur gyvenate jums pakanka kultūrinių renginių, ar lankotės juose?Lygių galimybių kontrolieriui šią savaitę pranešus, kad Lietuvos nacionalinis dramos teatras, taikydamas nuolaidą jauniems asmenims tik iki 25-erių metų, diskriminuoja kitus lankytojus, viešojoje erdvėje pasipylė kritika. Kokiais atvejais tokią lengvatą galima taikyti? Apie tai „Verslo laike”.Vyriausiąjai rinkimų komisijai kandidams į Prezidentus vos išdavus parašų rinkimo lapus, komisija jau sulaukė užklausų dėl kandidatų elgesio. Siautėja ir sukčiai, kurie siunčia gyventojams žinutes su netikromis nuorodomis.Rubrikoje „Naujienų žemėlapis“ apie Sudane jau 10 mėnesių trunkantį karą, kuris vadinamas pasaulio užmirštu karu. Pagalbos organizacijos įspėja apie humanitarinę krizę - Sudane maisto trūksta 18 milijonų žmonių.Ved. Rūta Kupetytė

Kaip mes keliaujame mieste dabar rūpi nebe vien miesto planuotojams, bet jau ir verslininkams, kurie taikosi prie besikeičiančio klientų požiūrio ir stoja į miestą be automobilių propaguojančiųjų gretas. Šiems pokyčiams ir naujoms galimybėms aptarti buvo skirta konferencija „Kasdienių kelionių matematika”, kurioje dalyvavo ir verslo ir savivaldos atstovai.Laidoje „Žmogus ir miestas” kalbiname du šios konferencijos dalyvius: Vilniaus miesto savivaldybės įmonės JUDU vadovą Joną Damidavičių ir verslininką, „Katalista ventures“ partnerį Arvydą Plėtą.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Nerimsta skandalas dėl slaptų Pentagono dokumentų nutekinimo. Kasdien paskelbiama vis naujų detalių apie karą Ukrainoje ir skirtingų vertinimų – neva Ukrainos kontrpuolimas bus neefektyvus, Ukraina netrukus pritrūks priešraketinės gynybos šaudmenų, karas greičiausiai užsitęs. Ir šitame fone vis garsiau skamba versija, kad nutekinti neva slapti dokumentai yra apgaulė, skirta suklaidinti Rusiją.Kauno prokurorai skelibia sulaikę 9-is jaunuolius, kurie, kaip įtariama, moksleiviams pardavinėjo elektroninių cigarečių skysčius, su psichotropinėmis medžiagomis. Kriminalistai įtariamųjų veiksmus vadina itin pavojingais, nes jie ne tik platino, bet ir ruošė svaigiuosius skysčius.Siekiant atkreipti dėmesį į smurto prieš vaikus problemą, vaiko teisių gynėjai ketvirtadienį pristatė socialinę kampaniją „Vaiko rytojaus nepalik rytojui“.Vyriausioji rinkimų komisija svarstė kokias Rinkimų kodekso spragas atskleidė savivaldos rinkimai ir ką reikėtų keisti. Siūlymai bus teikiami Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komitetui.Prasidėjus elektrinių paspirtukų sezonui, gyventojai baiminasi neatsakingų vairuotojų. Tuo metu Lietuvos transporto saugos administracija pradėjo informacinę kampaniją.Ved. Andrius Kavaliauskas

Gerų kainų Kalėdos! https://www.topocentras.lt/geru-kainu...   Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas ir Tautvydas Vencevičius.     #worldcup #ivartis #podcast #podkastas #qatar2022 #Messi #Argentina #Mbappe

Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas ir Tautvydas Vencevičius.

Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas ir Tautvydas Vencevičius.

Atraskite daugiau! https://osportas.lt/ Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga „Kataras 22“. Vedėjai Žydrūnas Grudzinskas ir Lukas Katilius   #fifaworldcup #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup #brasil #argentina #vysniauskas #rytisvyniauskas #Jakelis #PauliusJakelis

Gerų kainų Kalėdos! https://www.topocentras.lt/geru-kainu... Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas ir Tautvydas Vencevičius. #worldcup #ivartis #podcast #podkastas #qatar2022

Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga „Kataras 22“. Vedėjai Žydrūnas Grudzinskas ir Paulius Jakelis.

Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas ir Tautvydas Vencevičius.         #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup

Gerų kainų Kalėdos! https://www.topocentras.lt/geru-kainu... Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas ir Tautvydas Vencevičius.   #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup

Gerų kainų Kalėdos! https://www.topocentras.lt/geru-kainu...   Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas ir Tautvydas Vencevičius. #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup    

Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas ir Tautvydas Vencevičius.   #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup    

Atraskite daugiau! https://osportas.lt/   Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga „Kataras 22“. Vedėjai Žydrūnas Grudzinskas ir Paulius Jakelis.     #fifaworldcup #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup #brasil #portugal #spain

Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas ir Tautvydas Vencevičius.     #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup

Gerų kainų Kalėdos! https://www.topocentras.lt/geru-kainu-kaledos-geriausi-pasiulymai.html Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas ir Tautvydas Vencevičius.   #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup

Atraskite daugiau! https://osportas.lt/     Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga „Kataras 22“. Vedėjai Žydrūnas Grudzinskas ir Paulius Jakelis.         #fifaworldcup #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup #messi #argentina #poland

Atraskite daugiau! https://osportas.lt/ Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga „Kataras 22“. Vedėjai Žydrūnas Grudzinskas ir Paulius Jakelis. #fifaworldcup #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup #brasil #ronaldo #portugal

Atraskite daugiau! https://osportas.lt/     Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga „Kataras 22“. Vedėjai Žydrūnas Grudzinskas ir Lukas Katilius.         #fifaworldcup #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup #brasil #ronaldo #portugal

Atraskite daugiau! https://osportas.lt/     Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga „Kataras 22“. Vedėjai Žydrūnas Grudzinskas ir Paulius Jakelis.         #fifaworldcup #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas

Atraskite daugiau! https://osportas.lt/   Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga „Kataras 22“. Vedėjai Žydrūnas Grudzinskas ir Paulius Jakelis.     #fifaworldcup #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup #brasil #ronaldo #portugal

Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga su Ervinu Kvitkausku ir Tautvydu Venesvičiumi.     #fifaworldcup #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup #brasil #ronaldo #portugal    

Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga „Kataras 22“. Vedėjai Žydrūnas Grudzinskas ir Paulius Jakelis.    

Laidos dešimt dvylika mokslo rubrikoje pokalbis su Giedre Plepyte Davidavičiene, kuri nagrinėja laimę ir kalbėjosi su Lietuvoje dirbančiais laimės mokytojais.NEPATIKIMI ASMENYS – tai prieš kelerius metus socialiniame tinkle Facebook Dainiaus Dainausko sukurta sukčius demaskuojanti grupė.Kasdien šalies muzikos mokymo įstaigų, bibliotekų kopijavimo aparatai pagamina begales natų kopijų ir tai yra visiems įprasta praktika. Tačiau mažai kas susimąsto ar tiesiog nežino, kad muzikinių kūrinių natos yra saugomi autorių teisių objektai ir jų kopijavimas yra draudžiamas. Todėl Lietuvos muzikos informacijos centras ėmėsi iniciatyvos apie tai kalbėti ir suteikti visuomenei daugiau informacijos, kaip šias problemas spręsti. Mūsų studijoje – muzikos informacijos centro Lietuvos muzikosLietuvos miestuose renkamas parafinas, vaškas ir kitos medžiagos apkasų žvakėms Ukrainai gaminti. Žvakės šalant orams tampa vis reikalingesnės.

Būdama jauno amžiaus, Aistė išgirdo senyviems žmonėms būdingą diagnozę – širdies nepakankamumas. Trejus metus jai gyventi padėjo dirbtinė širdis, dėl to aplink juosmenį kasdien nešiojo 3 kg įrangos ir savo kūne turėjo gyvą laidą. Kas įvyko po to, kai moterį pažadino lemtingas skambutis, kad jos laukia nauja širdis – pokalbyje.Ved. Lavija Šurnaitė

Šiandien minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena ir ir Vilniaus geto likvidavimo 79 metinės. Skaudus istorijos tarpsnis prisimenamas jau tradiciniu tapusiu „Atminties keliu“.Rubrikoje „Aktualus klausimas“ – ar Europa turėtų priimti nuo mobilizacijos bėgančius Rusijos piliečius?Maskva inicijuoja pseudo referendumus okupuotose Ukrainos teritorijose. Kremliaus remiami separatistai aneksinius referendumus pranešė rengsiantys nuo šiandien iki rugsėjo 27 d. Balsavimas vyks apsišaukėliškose Donecko ir Lugansko „liaudies respublikose“, kurias V.Putinas paskelbė nepriklausomomis prieš pat pasiųsdamas karius į Ukrainą vasario mėnesį.Kaip tai keis karo eigą Ukrainoje?Rubrikoje „Naujienų žemėlapis“ apie Briuselio ir Vengrijos santykius. Europos Komisija dėl teisinės valstybės principo pažeidimų ir galimai netinkamo ES lėšų valdymo pasiūlė įšaldyti trečdalį Vengrijai skirtų lėšų. Dažnai prieš Europos Sąjungos institucijas maištaujantis Budapeštas žada pasitaisyti ir kovoti su korupcija.Grupė „Airija“ švenčią 30-metį ir pristato naujai suskambusią bene garsiausią dainą „Kasdien į karą“.Ved. Gabija Narušytė

Kasdien savo darbo vietoje, mokykloje, istorijos mokytojui ir archeologui Romanui Nurievui kariauti teko su propaganda, istorijos iškraipymu, mokinių, mokytojų ir vietovės gyventojų agresija. Sovietų Sąjungos okupuotose suomių žemėse nuo Antrojo pasaulinio karo apgyvendinti rusai vis dar ilgisi sovietų laikų, džiaugiasi naujomis užgrobtomis žemėmis ir mokyklų klasėse kabina net po du Vladimiro Putino portretus.Ved. Lavija Šurnaitė

Sunki cukrinio diabeto forma, persileidimas, apakimas, noras nusižudyti, skyrybos - visa tai pakėlusi Violeta Četyrkovskytė toliau myli gyvenimą. Kasdien renkasi tik mėgstamų spalvų drabužius, nes net ir po dešimties metų vis dar prisimena kaip jos atrodo. Aplinkinius žavi savo stiprybe ir padeda likimo draugams.Ved. Lavija Šurnaitė

Gamtos reiškiniai padeda mums orientuotis laike. Nenuostabu, kad jie yra įaugę į kalbą – ypač lietuvių kalbą, kurioje mėnesiai pavadinti gamtos reiškinių, paukščių ir žemės ūkio darbų vardais. Kasdien juos matome savo kalendoriuje. Tik ar pastebime, kaip, klimatui keičiantis, jie prasilenkia su tuo, kas vyksta už lango?Ornitologas Marius Karlonas, VU doc. Justas Kažys ir LHMT klimatologė Viktorija Mačiulytė pasakoja apie rečiau pastebimus klimato kaitos sukeltus pokyčius ir svarsto apie tai, kaip jie paveiks mūsų kultūrą.Autorės Daiva Repečkaitė ir Vaida PilibaitytėMariaus Karlono nuotrauka

Apie situaciją Prancūzijoje po rinkimų ir ką tai reiškia Ukrainai, pokalbis su europarlamentaru Petru Auštrevičiumi.

Jūra. Rami. Sustingusi, „stovinti“. Laužianti šviesos spindulius, vilnijanti, banguota. Nerimstanti, be(si)blaškanti. Drumzlina, purslota, gelianti. Šėlstanti, skandinanti, pavojinga. „Tu Kalbi Tartum Jūra“.O tartum jūra netrukus prabils ir jie. Kasdien taip nuosekliai ir, panašu, sklandžiai kūrybiniuose vandenyse besiiriantys alternatyvieji eksperimentiniai rokeriai „Sraigės Efektas“ šią savaitę ↑ dainai išleido vaizdo klipą ir ruošiasi pasirodymui mistiškoje-miglotoje-mįslingoje Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvėje. Lukiškių kalėjimo sienos sugers ne tik koncertą: specialią choreografiją vakarui ruošia „Tu Kalbi Tartum Jūra“ klipe nusifilmavę šiuolaikinio šokio šokėjai Mantas Stabačinskas ir Agnietė Lisičkinaitė, čia taip pat bus galima išvysti iš naujausio grupės albumo „Tik Ėjimas“ garsų cianotipijos technika gimusius paveikslus. Jei trumpiau: muzika, vaizdas, šokis.O muzika, vaizdas, šokis – dabar ir „Dienos pulse“. LRT OPUS studijoje – muzikai atstovaujantis „Sraigės efekto“ vokalistas Kristijonas Nenartavičius, vaizdui – videomenininkas, režisierius, operatorius Marius Paplauskas, šokiui – Šiuolaikinio šokio asociacijos vadovė A. Lisičkinaitė.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

„Kino pavasario“ Europos debiutų konkurso apdovanojimuose geriausio aktoriaus apdovanojimą gavo aktorius Giedrius Kiela už Lauryno Bareišos filme „Piligrimai“ sukurtą Pauliaus vaidmenį. Kokių iššūkių teko patirti vaidmenį ruošiant? Pokalbis su Giedriumi Kiela.Šiandien kultūros komplekse Sodas 2123 naują programą „Taming the Air“ pristato pūtikų duetas – saksofonininkas Arminas Bižys ir tūbininkas Simonas Kaupinis. Bendradarbiaudami su trimis kompozitoriais, garso menininkais Dominyku Digimu, Arturu Bumšteinu ir Simonu Nekrošiumi jie bandys „prisijaukinti orą“. Ištrauka iš pokalbio laidoje „Garso ekpedicija“.Kasdien laidoje susipažįstame su vis kitu „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiu kūriniu. Šiandien apie knygą „Lietuvos valdovai pasakoja vaikams“ pasakoja jos autorius istorikas Zigmas Vitkus ir iliustratorė Inga Dagilė. Tai gyvai parašyta, šmaikščiai iliustruota ir istoriškai tiksli knyga vaikams (ir suaugusiems!) apie Lietuvos valdovus. Su knygos autoriais bendravo Giedrė Čiužaitė.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Manto Kvedaravičiaus filmą „Mariupolis“, iš garsų, muzikos, kalbų ir jo paties minčių.Austrijoje, Vienoje gyvenanti smuikininkė Ieva Pranskutė įkvepia tiek savo muzikalumu, tiek asmenybės šviesumu. Nuo mažens save laikiusi pasaulio piliete, muzikalioje šeimoje užaugusi menininkė jau yra koncertavusi daugelyje prestižinių koncertų salių, dirbusi kartu su „Kremerata Baltica“, tačiau jos planuose – ir daugiau kūrybinių viršukalnių. Pokalbis su Ieva Pranskute – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė

Rašymas yra svarbi savo patirties ir pasaulio įvykių įprasminimo priemonė. Dienoraščių ir jų vertimų rašymas, kasdienis naujienų surašymas, ir kitos rašymo praktikos gali pasitarnauti kaip terapija arba, cituojant vieną iš šios laidos svečių, kaip „bandymas sutvarkyti katastrofą“. Šios laidos svečiai – poetas, vertėjas Marius Burokas ir vertėja Mila Monk. Su jais aptarsime tarptautinę vertėjų bendruomenę suburusį projektą „Karo istorijos iš Ukrainos“, ukrainiečių bei baltarusių poezijos vertimus, kasdienį karo naujienų surašymą facebook platformoje, socialinių tinklų įtaką rašymo praktikoms, o taip pat įkvepiančias Vilniaus vietas.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Kviečiu Tave prenumeruoti mano Elektroninį Naujienlaiškį ir gauti mano nemokamą E-Knygą “Tinklinio Marketingo Juodasis Diržas” čia http://gediminonaujienlaiskis.lt/ kad nepraleistum naujausių mokymų :)Ar naudojiesi TikTok? Sek mane čia: https://www.tiktok.com/@verslotrenerisTaip pat prisijunk prie mano Telegram kanalo kur dalinsiuos mokymais, naujienomis ir kitais įdomiais dalykėliais https://t.me/tinklinismarketingas

Ukrainoje vis nepavyksta evakuoti civilių. Neveikia humanitariniai koridoriai, nes Rusija nesilaiko susitarimų. Ukraina pranešė, kad rusai apšaudė humanitarinį koridorių, skirtą gyventojams evakuotis iš apsiausto Mariupolio. Kokia situacija kituose Ukrainos miestuose – ar gyventojams sudarytos sąlygos juos palikti? Pokalbiai su žurnalistais iš Sumų, Černihivo, Charkivo.Europos Komisija paviešino planą, kaip per šiuos metus reikšmingai sumažinti gamtinių dujų iš Rusijos importą, o iki 2030-ųjų – jų visiškai atsisakyti. JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad Amerika uždraudžia naftos importą iš Rusijos.Rusijos Liaudies laisvės partijos pirmininko pavaduotojas Konstantin Merzlikin sako, kad rusai masiškai neišeina protestuoti į gatves, nes dauguma jų tiki Putino skleidžiamu naratyvu.Tarptautinė moters dieną Vilniuje, prie Ukrainos ambasados - saulėgrąžų. jūrą. Saulėgrąža - Ukrainos nacionalinis simbolis, tapęs pasipriešinimo Rusijos pradėtam karui ženklu. Prie ambasados vykusioje solidarumo akcijoje susirinkę žmonės sakė, kad būtina remti Ukrainos moteris, ginti jas ir saugoti nuo rusų žiaurumo.Kasdien daugėja į Lietuvą atvykstančių ukrainiečių pabėgėlių. Užimtumo tarnybos duomenimis, verslas pasiruošęs įdarbinti per tūkstantį ukrainiečių, tačiau kol kas ieškančių darbo ukrainiečių - nedaug.Ved. Agnė Skamarakaitė

Apie situaciją Ukrainoje, Mariupolyje žurnalistas iš Kijevo Miroslav Otkovic.Lietuvoje šiandien lankosi aukščiausias Jungtinių Valstijų karinis pareigūnas – Generalinio štabo viršininkas generolas Markas Milis. Svečias susitiks su Lietuvos kariuomenės vadu ir lankys Pabradėje dislokuotus amerikiečių karius. Vakare į Vilnių atvyks ir Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovas Entonis Blinkenas.Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius sako, kad karas Ukrainoje gali tęstis dar ilgai. Jo teigimu, strateginių tikslų Ukrainoje Rusija nepasiekė ir karą kol kas pralaimi.Karo pabėgėlių registracijos centre Alytuje daugėja ukrainiečių. Kasdien jų apsilanko po 100 ir daugiau.Dėl Vladimiro Putino sprendimo kariauti Ukrainoje Prancūzija, Vokietija, Italija ir kitos šalys masiškai areštuoja jų šalyse esančias rusų oligarchų prabangias vilas ir jachtas.Rusiją palieka vis daugiau valdžiai nepritariančių visuomenės veikėjų, režimo prispausta laisvoji žiniasklaida stabdo savo veiklą.Rusijai pradėjus karinę invaziją, Ukrainos sportininkai susitelkė kovai už šalies laisvę - vieni aikštėse ir stadionuose, o kiti - mūšio lauke su ginklu rankose.Ved. Madona Lučkaitė

Ole Lund Kirkegaard. Knygos „Raganosis Otas“ ištrauka. Skaito aktorius Šarūnas Banevičius. Vertė Skirmantė Mardosienė.Kad Kalėdų laukimas būtų pasakiškas, „Vakaro pasaka“ dovanoja Pasakų advento kalendorių. Kasdien po naują istoriją, kol bus atverstas paskutinis kalendoriaus lapelis.#Pasakų advento kalendorius

Birutė Mar skaito ištrauką iš savo knygos „Naktukas“.Kad Kalėdų laukimas būtų pasakiškas, „Vakaro pasaka“ dovanoja Pasakų advento kalendorių. Kasdien po naują istoriją, kol bus atverstas paskutinis kalendoriaus lapelis.#Pasakų advento kalendorius

Birutė Mar skaito ištrauką iš savo knygos „Naktukas“.Kad Kalėdų laukimas būtų pasakiškas, „Vakaro pasaka“ dovanoja Pasakų advento kalendorių. Kasdien po naują istoriją, kol bus atverstas paskutinis kalendoriaus lapelis.#Pasakų advento kalendorius

Kasdien nuo COVID -19 Lietuvoje miršta po keliolika žmonių. Kodėl mūsų šalies mirtingumo nuo šios infekcijos rodiklis yra vienas didžiausių ES?Vilniaus medikai kovoja dėl sunkia COVID-19 forma susirgusio 14 - mečio gyvybės.Seimas nepriėmė parlamentarų darbo sąlygas reglamentuojančio įstatymo: sankcijų už praleistus posėdžius ir toliau nebus.Savivaldybės jau pradeda galvoti apie šildymo sezono pradžią. Vilniuje ir Kaune radiatoriai jau šyla ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigose, svarstoma apie šildymo sezono pradžią ir daugiabučiuose. Tačiau jų gyventojai šilumos savo namuose gali sulaukti ir anksčiau, savivaldybės sprendimo laukti neprivaloma. Kaip tai padaryti?Seimas svarstys siūlymą daugiau kaip 100 darbuotojų turinčiose valstybės bei savivaldybių institucijose įrengti vaikų kambarius.Minimos 80-osios Holokausto pradžios Lietuvoje metinės.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jeigu jūs iki šiol kaip košmarą sapnuojate matematikos kontrolinį, ši laida yra jums. Ši laida yra jums, jei norite perkainuoti savo žinias, kitaip pamatyti emocijas, išgirsti apie tai, kaip atpažinti kodus, kurie gali nulemti mūsų emocijas, ir skaityti ženklus, kuriuos siunčia aplinkiniai. Šįkart LAIMĖS DIETOJE - pokalbis apie emocinį intelektą, kasdienės jo lavinimo praktikos ir patarimai.Laidos viešnios - pirmosios Lietuvoje vaikų studijos, kuri didžiausią dėmesį teikia emocinio intelekto lavinimui, PATIRČIŲ KLASĖS įkūrėjos, pedagogės Laura Levinskaitė ir Monika Tindžiulytė.

Palikti saviizoliacijos vietą galima tik išimtiniais atvejais. Ką daryti, jei saviizoliacijos laikotarpiu ateina laikas skiepytis? Dabar galiojanti tvarka išimties dėl skiepo nenumato. Išsamiau – Daumantas Butkus.Kasdien praktiškai Ryto garsuose kalbame, kaip gyventojai skiepijami didžiuosiuose miestuose. Šį penktadienį nusikelkim į gerokai mažesnę vietą, Varėnos rajoną, Marcinkonių kaimą. Čia šią savaitę gyventojai neturintys kuo nuvykti iki Varėnos ar dvejojantys galėjo pasiskiepyti mobiliame vakcinacijos punkte, pačiame kaime. Pirmenybė buvo skiriama vyresnio amžiaus gyventojams, kurie iki šiol dvejojo ar dėl kitų priežasčių vis dar nepasiskiepijo. Varėnos rajono Marcinkonių seniūnijos seniūnas Vilius Petraška ir socialinio darbo organizatorė Danutė Stankūnienė.Savaitgalio Orai. Programėle Silvestras Dikčius.Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovaujanti grupė „The Roop“ šį vakarą kviečia visus jungtis ir savo socialiniuose tinkluose pademonstruoti vienybę bei palaikyti savo šalį ir jos atlikėjus, kurie ant eurovizinės scenos žengs jau kitą savaitę.LRT Viešųjų ryšių ir rinkodaros projektų vadovė Justina Sokolovskė, Vilniaus gimdymo namų Nėščiųjų priėmimo ir gimdymo skyriaus vedėja Linda Širšinaitienė, Šokio teatro „Aura“ vadovė Birutė Letukaitė.Uogų augintojai sunerimę dėl šalto pavasario. Šilumos trūkumas sustabdė augimą, o dalis uogų žiedų tiesiog nušalo. Šios priežastys lems didesnes uogų kainas. Kokią įtaką šalnos turės uogų augintojų verslui domėjosi Rūta Katkevičienė.Stovyklų organizatoriai sako, tėvai jau rūpinasi vaikų užimtumu vasarą ir užsako stovyklas. Pandemija pakeitė ir vaikų vasaros poilsį, stovyklų organizatoriai laukia reikalavimų ir sako, jei reikės, DĖL covid 19 testuos ne tik darbuotojus, bet ir vaikus. Iš Kauno kolegė Jūratė Anilionytė.Savaitės įvykių apžvalga. Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili ir advokatas Petras RagauskasLietuvoje populiarėja smidrų auginimas, dabar jų augintojai jau pradeda imti derlių. Smidrų sezonas gali tęstis pusantro ir beveik du mėnesius, bet tai priklauso nuo gamtos sąlygų. Smidrų ūgliai vertingi dėl maistinių savybių- juose daug amino rūgščių, mineralinių medžiagų. vitaminų. Iš jaunų ūglių gaminami įvairūs patiekalai, juos patiekalams naudoja restoranai. Smidrų daug kas augina ir soduose bei savo daržuose. Pas smidrų augintoją Dzūkijoje, Lazdijų rajone lankėsi kolegė Rūta Ribačiauskienė.Savaitės komentaras. Autorė – apžvalgininkė Ramunė Sotvarė – Šemetienė.Ryto garsai. Ved. Rūta Kupetytė

Netekome pianistės, pedagogės, žymios muzikų dinastijos narės Tatjanos Radovič. Ją prisimena pianistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Aleksandra Žvirblytė.Rytoj LRT KLASIKA transliuos antrąjį naujosios muzikos serijos „Kontaktas“ koncertą, kuriame – keturios Lietuvos kompozitorių premjeros. Pasakoja „Kontakto“ organizatorė Juta Pranulytė ir premjeras atliksiantis perkusininkas Andrius Rekašius.Rytoj Bavarijos radijo simfoninio orkestro koncertas, diriguojant Mirgai Gražinytei-Tylai, atidarys Lietuvos kultūros sezoną Bavarijoje, kuris truks visus metus. Apie jį plačiau pasakoja Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje Rasa Balčikonytė ir Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.„Viena mano pusė yra lietuviška, o kita pusė – prancūziška”, – sako jau du dešimtmečius Prancūzijoje gyvenanti tapytoja ir skulptorė Rūta Jusionytė. Dar vienas LRT projekto „Keturi milijonai“ pokalbis – su Rūta Jusionyte kalbėjosi Laima Ragėnienė.Paulinos Nalivaikaitės pasaulio muzikos naujienų apžvalga.Ką tik Jaunojo menininko premija buvo apdovanotas operos solistas Steponas Zonys. Kaip muziką pažinęs per tėčio dovanotą gitarą jis pamilo operą? Ar sunku buvo palikti pajūrį ir tęsti savo karjerą sostinėje? Ką jis labiausiai mėgsta veikti, kai balsas ilsisi ir nereikia eiti į sceną? Pokalbis – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė ir Marius Eidukonis

Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas pristato pokalbių laidą, kurioje su įvairiais politikos, verslo ir visuomenės atstovais kalbasi apie mūsų valstybę ir jai svarbias problemas. Pirmojo pokalbio tema – kritika ir jos svarba. Regis, gyvename laikais, kai būti kritiku yra sudėtinga, Lietuvos ir pasaulio politikai tampa jautresni, greičiau įsižeidžiantys, supykstantys ir vis dažniau stengiasi nutildyti savo oponentus. Laidos svečias – žurnalistas, apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

Prieš mėnesį su COVID-19 susidūręs žurnalistas, ilgametis LRT laidų vedėjas, buvęs „Panoramos“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Kvietkauskas šiandien gydosi namuose.„Gydausi dvipusio plaučių uždegimo pasekmes. Kasdien vaikštau į reabilitacijos užsiėmimus - mankšta, masažas, haloterapija, tai yra kvėpavimas druskos kambaryje. Padeda. Jaučiuosi geriau, tačiau ilgiau kalbėti dar sunku. Tad su draugais dažniausiai ryšys – trumposios žinutės. Liga kainuoja. Ir vaistai, ir tyrimai. Štai šiandien poliklinikoje ėmė kraujo tyrimams, kad šeimos gydytoja galėtų palyginti gydymo rezultatus su ankstesniais. Visi tyrimai mokami, tai man kainavo be 8 cnt lygiai 100 eurų. Gerai, kad aš galiu susimokėti, tai gydytoja turės ką pasakyti ir patarti, kaip gydytis toliau“, – socialiniuose tinkluose visai neseniai rašė V. Kvietkauskas.Sunkia COVID-19 ligos forma persirgusių asmenų Lietuvoje yra tūkstančiai ir nemaža dalis jų dar ir šiandien kovoja su ligos pasekmėmis. Iš ligoninės gydytis į namus išleisti pacientai pagalbos pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytojus. Būtent pastarieji stebi pacientų sveikatos būklę, konsultuoja, skiria tyrimus. Kokie COVID-19 liga persirgusiems pacientams tyrimai ir paslaugos yra mokami, o kurie – ne? Ar nemokamų paslaugų yra gana? Kokios reabilitacinės paslaugos priklauso persirgusiems sunkia COVID-19 ligos forma. Laidoje dalyvauja: žurnalistas, ilgametis LRT laidų vedėjas, buvęs „Panoramos“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Kvietkauskas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, šeimos gydytojas Gediminas Urbonas; sveikataValstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Aira Mečėjienė.Ved. Laura Adomavičienė

Pokalbis su fotografe, trejų metų berniuko mama, Juliana Murašova ir viena iš jos projekto apie moters kūną heroje, trijų vaikų mama Vilma Mamniashvili Schvili, apie tai, jog kiekvienas randas, siūlė, strija pasakoja savo istoriją.„Tai yra tobula istorija, nes ji niekada nepasikartoja, ji niekada nebus tokia pati. Mes su džiaugsmu į pasaulį priimame gyvybę, mes galime ir su džiaugsmu priimti savo kūną, kuris mums suteikė stebuklą”, – sako Juliana.Jau daugiau nei septynerius metus fotografe dirbanti Juliana dalijasi, kad nors ir anksčiau fotografuodavo šeimas, besilaukiančias moteris, kūdikius, tačiau pati tapusi mama į moters kūną pradėjo žiūrėti kiek kitaip. Kad ir koks stebuklingas būtų nėštumo laikas ir apskritai gyvybės atsiradimas, moters kūne dažnai tai palieka žymes: antsvorį, strijas, randus, pasikeitusią figūrą. Tai priimti, prie to priprasti ne visuomet lengva.Kasdien ant kiekvieno kampo mus pasitinka reklamos, siūlančios panaikinti randus, greit ir lengvai numesti svorio, kuo greičiau sugrįžti į ankstesnes formas, „pasitaisyti“ krūtinę ir t.t. O kur dar visi klausimai apie tai, kiek priaugai kilogramų ir kiek iš jų „liko“. Lyg tai būtų svarbiausias su vaiko atėjimu į pasaulį susijęs klausimas...Pačias įvairiausias patirtis Juliana išgirsta ir iš fotografuotis su šeimomis ar į kūdikio fotosesiją atvykusių moterų, kurios nori paslėpti tam tikras savo kūno vietas ar apskritai prašo jų nefotografuoti. Nes jaučiasi negražios. Juliana tada juokais klausia jų: „O kada jūs jau būsit sau graži? Kada galėsiu jus fotografuoti?“Tokių pokalbių su moterimis ir asmeninės patirties paskatinta Juliana nusprendė pakviesti moteris nusifotografuoti ir papasakoti savo istorijas. Taip gimė projektas „Moters kūnas“, kuris Julianai atrodo kaip įvykdyta svarbiausia misija jos, kaip fotografės, karjeroje. Projekte dalyvavo 13 moterų, kurios pasidalino savo istorijomis. Visas jas galite rasti Julianos internetinėje svetainėje www.juliana.ltSavo istorija pokalbio metu dalinasi ir Vilma, trijų vaikų mama. Jos istorijoje telpa patyčios jaunystėje dėl lieknumo ir profesionalaus sporto paliktos žymės kūne, natūralus gimdymas ir du cezariai, skyrybos, gimdymo patirtys 19-os ir 39-erių. Nors pirmą kartą išvydus iki tol lygią savo odą nusėtą mėlynomis strijomis verkė, šiandien Vilma tikina, kad yra laiminga, ir po rimtos širdies operacijos, kūno randai, pasikeitusi krūtinė jai atrodo kaip menkniekiai. „Svarbiausia, kad esu gyva, o krūtinė juk tam ir skirta – išmaitinti kūdikiui“, – sako ji.Kviečiu klausyti.O norinčius prisidėti prie tinklalaidės kviečiu užsukti į Patreon, kur jums priimtina suma galėsite paremti pokalbius ir išgirsti juos pirmieji.Balčiausi linkėjimai tokią nuostabią žiemą!Marija

Kasdien socialinėse medijose dezinformaciją platinančius trolius, botus ir naudingus idiotus galima atsekti naudojantis tik atvirais šaltiniais (kiekvienam prieinama informacija). Tų pačių atvirų šaltinių (kartais tik nuotraukos) užtenka įrodyti, kad tam tikrų šalių kariai dalyvauja konfliktuose (nors oficialiai tai neigia).Apie tai, kaip atsekami tokie dalykai, ko atsekti nepavyksta bei apie dezinformacijos pasekmes, pokalbis su atvirų šaltinių analitiku, Atlanto tarybos skaitmeninių tyrimų laboratorijos asocijuotu direktoriumi Luku Andriukaičiu.Ved. Sigita Vegytė

Prezidentas Seimui pateiks Ingridos Šimonytės kandidatūrą į premjero pareigas.Saviizoliacijoje esančių žmonių skaičius lietuvoje viršijo šimtą tūkstančių. Kasdien priverstų saviizoliuotis žmonių skaičius gerokai viršiją tūkstantį. Epidemiologai yra sakę, kad esama darbdavių, kurie savo darbuotojams nurodo nepranešti apie ligą, net jei ir jaučia simptomus.Daugiau kaip pusę mirčių Lietuvoje lemia širdies ir kraujagyslių ligos. Širdžiai itin kenkia nutukimas, nejudrumas ir rūkymas.Šiandien, pažymint tarptautinę nerūkymo dieną, ne vienintelę tokią metuose, dar kartą pažvelkime į rūkalus ir rūkymą.Virtualiame renginyje „ES be Jungtinės Karalystės. Kaip pasirengti 2021-iesiems?“, ekspertai aptaria Europos sąjungos ir Jungtinės Karalystės prekybinių santykių ateitį. Gruodžio paskutinę dieną baigsis britų išstojimo iš bendrijos sutartyje nustatytas pereinamasis laikotarpis.„Swedbank“ duomenys rodo, kad per devynis šių metų mėnesius sukčiai iš gyventojų ir įmonių išviliojo per milijoną keturis šimtus tūkstančių eurų. Daugiausiai pinigų žmonės prarado susivilioję netikrais sukčių investavimo pasiūlymais, žadant labai greitą ir didelę grąžą. Banko saugumo ekspertų teigimu, sukčiai dažniau pasitelkia klaidinančias SMS žinutes ir naudoja romantinio sukčiavimo schemas.Artėjant Kalėdoms, siuntų pervežimo tarnybų atstovai sako, kad siuntų sparčiai daugėja, todėl kai kurios įmonės pritrūksta vietos savo paštomatuose. Dauguma šių tarnybų sparčiai plečiančios siuntų terminalų skaičių, kai kurios neatmeta galimybės trumpinti atsiėmimo laiką.Lietuvos diena. Ved. Madona Lučkaitė

Pirmoji savaitė po rinkimų į Seimą maratono. Spalio 31-ąją – Helovinas ir Lietuvoje minima Reformacijos diena. Kasdien vis labiau neramina didėjantys sergančiųjų COVID-19 skaičiai. Karantinas… Išgyvename išties sudėtingą ir įdomų laiką. Apie visa tai ir kalbamės su laidos pašnekovais, Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariais, buvusiais kandidatais, o dabar jau ir išrinktąja Seimo nare Monika Ošmianskiene ir televizijos laidų prodiuseriu Gediminu Jauniumi. Laidos garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė nesusilaikė ir taip pat išsakė savo nuomonę, kai su pašnekovais kalbėjome apie tai, ką jiems teko patirti priešrinkiminio maratono metu.Laida apie vis dar gyvą diskriminaciją, patyčias, požiūrį ir asmenines ambicijas bei reakcijas. Apie kiekvieno sprendimo svarbą ir asmeninę atsakomybę. Apie kūrybiškumą, tikėjimą ir gerus norus.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Vilniečiams pradėtos dalyti kalio jodido tabletės. Sostinėje registruoti gyventojai nemokamai jų gali gauti penkiose vaistinių tinkluose. Tačiau vaistininkai teigia, kad dėl esveikatos sistemos sutrikimo 20 tūkstančių gyventojų dar neturi elektroninio recepto.Vyriausybė pranešė, kad dėl koronaviruso plitimo jau trečiadienį visos Lietuvos savivaldybės bus suskirstytos į tris – raudonąją, geltonąją ir žaliąją – grupes, pagal kurias joms centrinė valdžia pateiks nurodymus bei rekomendacijas, kaip kovoti su COVID-19 ligos plitimu. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.Kokia situacija Kalnų Karabache? Praneša ten esanti Ana Daukševič.Lietuvoje ir visame pasaulyje vėl pradėjus smarkiai augti COVID-19 užsikrėtimų skaičiui, šalys ieško sprendimų, kaip apsieiti be griežtų suvaržymų. Viena iš priemonių galėtų tapti išmaniojo telefono programėlė, įspėjanti apie turėtą artimą kontaktą su sergančiuoju. Lietuvišką programėlę kuria įmonė "Dizaino kryptis".Pokalbis su didžiųjų prekybos centrų atstovais apie tai, kaip keičiasi pirkėjų įpročiai. Kalbama apie mažesnių parduotuvių populiarumą.Lietuvos statybininkų asociacija pastebi, kad atvejai, kai viešųjų pirkimų konkursą laimi užsienio bendrovė, nepajėgi įvykti savo įsipareigojimų, kartojasi nuolat. Tarp tokių pavyzdžių – Gedimino kalno rekonstrukcija, Kauno stadionas. Problemų priežastis – spragos viešųjų pirkimų teisės aktuose: mažiausios kainos kriterijus, standartizuotų sutarčių nebuvimas ir neįvertinimas ar įmonė apskritai yra pajėgi atlikti darbus. Kodėl tai tęsiasi ir toliau?Seimas priėmė Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis nusprendė, kad seniūnijos privalės būti steigiamos kiekvienoje savivaldybėje. Tokiu būdu parlamentas panaikino šiuo metu galiojančią galimybę savivaldybių taryboms nesteigti seniūnijų savivaldybės teritorijoje.Savaitės komentaras. 10 21 Autorė – apžvalgininkė, LRT Tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė.Ved. Darius Matas

Ką reikėtų daryti kiekvieną dieną savo versle, kad gautum gerus rezultatus?

Apie Seimo sprendimus dėl medikų. Didinamos algos ir siūloma suteikti teisę priverstinai gydyti infekuotus asmenis. Ar bus sugriežtintos baudos už karantino taisyklių pažeidimus? Kasdien atleidžiama daugiau darbuotojų negu priimama naujų. Valstybė siūlo darbuotojų išsaugojimo planą. Lietuva solidarizuojasi su gedulą paskelbusia Italija. Sveikatos apsaugos ministerija žada supaprastinti algoritmą, kada asmenį laikyti pasveikusiu nuo koronaviruso. Iki vakar dienos turėjome tik vieną pasveikimą. Vedėjas Deividas Jursevičius.

Daugėjant susirgimų Ukmergėje svarstoma riboti įvažiavimą ir išvažiavimą iš miesto.Lietuva šį vakarą sulauks didžiulės reagentų siuntos iš Kinijos. Pasak Lietuvos ambasadorės I.Marčiulionytės, pirkimus vykdo ne tik vyriausybės, bet ir didieji prekybos centrai, todėl priemonės pasieks netrukus ir eilinius vartotojus. Kasdien pasirodo vis nauji skaičiavimai kokias pasekmes patirs ekonomika dėl viruso pandemijos. Bet daugėja optimistinių scenarijų. Naujausias tyrimas rodo, žmonės karantino metu daugiau užkandžiauja, vartoja alkoholio, ir rūko, mažiau sportuoja. Pandemijos laikas – išbandymas ne tik kiekvienam mūsų, bet ir visuotinėms žmogaus teisėms. Vedėjas Deividas Jursevičius.  

Fotografė Gabija Monika Vainiūtė paveiksluoja norinčius įamžinti savo kasdienybę karantino metu. Siekiant išvengti tiesioginio kontakto, fotografuojama tik per langą. Fiksuojamos akimirkos tokias, kokios jos yra – linksmos ar nuobodžios, liūdnos ar chaotiškos.Skelbiama naujausia informacija apie koronaviruso plitimą Lietuvoje, apie tai, kaip įvairių pasaulio šalių mokslininkai ir medikai vienija jėgas kovai su koronaviruso pandemija.Naujausia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro Vilmorus apklausa parodė, kad gyventojai palankiausiai vertina institucijas ir atskirus politikus.Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Šiandienos podcaste keliu klausimą: KODĖL KAVOS PIRKIMAS KAVINĖSE PADARYS TAVE NETURTINGU? Ironiška, kad dabar pats sėdžiu mėgstamiausioj savo kavinėj „Green Cafe“, baiginėjus skanią kavą ir ruošiuosi eiti į susitikimą dėl mano adwords reklamos kampanijų administravimo. Mano pamąstymus gali išklausyti naujausiame podcaste... Mano finansinė filosofija paskutiniu metu labai keičiasi. Kažkada galvojau, kad reikia laisvai leisti pinigus, jų neskaičiuoti, nebijoti pirkti brangių daiktų… ir to pasekoje pinigai ateis. Šiuo metu, mano finansinė filosofija keičiasi ir matau, jog ankstesnis supratimas (gyvenk šia diena, laisvai leisk pinigus) - ištikro neveikia. Vėlgi, apie tai plačiau šiame podcaste. Kas veikia - tai finansinė DISCIPLINA ir SĄMONINGAS pinigų leidimas. Grįžkime prie kavos… Atrodytų, kas čia tokio, juk tik 2 eurai. Bet ištikro čia kalba NE APIE KAVOS PUODELĮ, o apie pačią filosofiją ir patį požiūrį į pinigus. Maži dalykai padaro didžiulę įtaką. Tai, kaip elgiesi su mažais dalykais, taip elgies ir dideliais. Aš nesakau, kad nereikia gerti kavos. Aš tik siūlau savęs paklausti, ar tai tau tikrai svarbu, ar tiesiog eini „automatu“. Pvz., aš anksčiau beveik KASDIEN eidavau gerti kavos į kokią nors kavinę. Kai išsikėliau į naują ofisą, buvo minčių ten nepirkti virduliuko kavai, kadangi buvau nutaręs kavos visada eiti kur nors į kavinę. Jei paskaičiuotume, kavos puodelis namie kainuoja apie 20 ct. Kavinėje 2 eur (t.y. 10 KARTŲ DAUGIAU!). Plius, jei kur nors centre, pridėk dar 2 eurus už parkingą. Dar eurą pridėk prie benzino ir gaunasi 5 eurai už puodelį (arba 25 kartus daugiau nei namie). Sakykim, 20 dienu per mėnesį po 5 eurus, tai 100 eur/mėn…. 1200 eur/ metus. Čia ir kyla klausimas - AR TIKRAI VERTA? Jeigu dar pridėtume, kad tuos pinigus investavus su 7% metine grąža, per 40 metų turėtume 274 000 eur (paskaičiuokite per http://www.moneychimp.com/calculator/compound_interest_calculator.htm) Mano naująjame suvokime didžiausią įtaką padarė Albert Dunlop knyga „Mean Business“. Vienas iš jo verslo valdymo principų - tai griežta išlaidų kontrolė versle. Koncentruotis ne tik į tai, kaip pinigus uždirbame, bet ir į tai, kaip juos išleidžiame. Apie tai turiu paruošęs atskirą jutubo video, tad labai nesiplėsiu. Gali peržiūrėti čia: https://youtu.be/gQx0uloZ2Yw Pradėjus tą patį principą taikyti ir asmeniniuose finansuose, labai greit matau išties įspūdingų rezultatų. Apie tai gali paklausyti šiame podcaste. Lauksiu tavo komentarų... Mindaugas Šebelskis

LNDT spektaklis „Sulėtintai“ apie įvairias smurto formas menininkų aplinkoje. Kaip suprantamos šiuolaikinės ideologijos? MKR – Dainos Opolskaitės „Dienų piramidės“. Menininkų pora Inga ir Audrius Kruliai iš Niujorko. Šokio ir muzikos spektaklis „Oneiro“ Klaipėdoje. Klasikos enciklopedija. Kultūros renginių anonsas. Ved. Alma Valantinienė.

Dezinformacija mus pasiekia kiekvieną dieną. Kaip mes į ją reaguojame ir kaip vertiname? Kviečiame žiūrėti, kaip į netikras naujienas reaguoja jauni žmonės ir kaip tai vertina profesionalai.

Rugsėjo 22-ąją pasaulis tradiciškai ragina susimąstyti dėl taršos ir kviečia dieną apsieiti be automobilio, o kelionei rinktis ekologiškesnes priemones, tarp jų viešąjį transportą ar dviratį. Kiek prasmingas toks vienadienis raginimas ir kaip tai atrodo žmogui, kuris kasdieną keliauja į darbą ir ne tik – be automobilio? Trijose vienmandatėse apygardose – rinkimų į Seimą antrasis turas.Pastaruoju metu populiaru dovanoti šuolį parašiutu. Tačiau ar saugu tokią dovaną gauti žmogui bijančiam aukščio? Kodėl būtina užsiropšti ant Ladakalnio, esančio Ignalinos rajone? Kokie vaizdai atsiveria, esant 176m aukštyje? Jei nesate dar to padarę – Saulenės Pečiulytės pasakojimas kaip tik Jums. Ved. Gabija Narušytė.

Įpusėjęs ketvirtą dešimtmetį, tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“ ir toliau drąsiai kuria patikimą ir budrią terpę jaunųjų menininkų sumanymų raiškai. Pokalbis su renginio organizatorėmis: kompozitorėmis Juta Pranulyte, Karolina Kapustaite ir pianiste Ginte Preisaite.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poeto, vertėjo, literatūros kritiko Mariaus Buroko naujų knygų apžvalgoje – du užsienio autorių romanai: vieno garsiausių šiuolaikinių britų rašytojų, „Man Booker“ laureato Grahamo Swifto „Motinų sekmadienis“ ir amerikiečių rašytojo Williamo Kento Kruegerio, lietuvių skaitytojui iki šiol visiškai nežinomo, pirmasis neserijinis romanas „Kasdienė malonė“, įvertintas Edgaro Allano Poe vardo premija.Motinos diena – natūrali, paprasta, šviesi. Ji tradiciškai skiriama jausmams ir linkėjimams, kurių nuoširdumu vargiai galėtume suabejoti. Vis dėlto Motinos dienos kilmei, istorijai, skirtingų šalių tradicijoms – dėmesio skiriama rečiau, nors tai iš tikrųjų įdomu ir pamokoma. Apie Motinos dieną – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Šv. Stepono katedrą Vienoje.Ved. Viktoras Paulavičius.

Nacionalinėje dailės galerijoje rodomi rinktiniai kūriniai iš Kiijos „Kinijos Šeji“. Paroda pristato kinų meno tradiciją ir dabartį.Mėnraščio „Kultūros barai“ apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.„Kasdien galima pasimokyti asmeninio tobulėjimo aspektų, konfliktų sprendimo įgūdžių, kuriuos galima perkelti ir už mokyklos ribų, nes kasdien tenka prisitaikyti prie skirtybių“, – sako pagal programą „Renkuosi mokyti“ Šiaulių progimnazijoje kuratore dirbanti Gabrielė Rimkutė.Artėja patriotinio miuziklo „Lituanica“ premjera. Kaip istorinį faktą – dramatišką Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą – interpretuoja sceninio žanro kūrėjai? Pokalbis su miuziklo idėjos autoriumi ir prodiuseriu Egidijumi Baranausku, libreto autoriumi Martynus Bialobžeskiu, kompozitoriumi Gintautu Venislovu, operos solistu Rafailu Karpiu. Ved. Laima Ragėnienė.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sergančiųjų lėtinėmis ligomis amžius jaunėja. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Pediatrijos centro vadovė Augustina Jankauskienė sako, kad tai gali lemti ir geresnė bei greitesnė ligos diagnostika. Pasak gydytojos, norint efektyviai gydyti lėtinę ligą, itin svarbi pacientų ir gydytojų komunikacija, informacija ir pozityvus požiūris, kad tai – ne nuosprendis. Kasdien buityje naudojame priemonių, kuriose gali slėptis pavojingos cheminės medžiagos. Kaip išvengti potencialaus pavojaus ir kuo keisti įprastą buitinę chemiją, pasakos specialistas Gražvydas Jegelevičius. Ved. Karolina Panto.

Akcija „Nepaslysk“: Ką reiktų žinoti apie psichoaktyviąsias medžiagas?Verslo naujienose – apie programėlę „Smart ID“. „Lietuvos paštas“ Vilniuje pradeda pensijų išnešiojimą Vilniuje, vėliau išnešios pensijas ir Kaune.Aplinkos ministre siūloma teisingumo viceministrė, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos narė Irma Gudžiūnaitė.Arktinis šaltis JAV. Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Dalia Henkė sako, kad, likus kiek daugiau nei trims mėnesiams iki referendumo dėl dvigubos pilietybės, dar nepadaryta daug darbų, trūksta informacijos, ką duos planuojamas referendumas.Neįgaliesiems pritaikyti autobusiukai jau išriedės į 20 skirtingų savivaldybių.Kasdien socialiniu tinklu Facebook naudojasi apie pusantro milijardo vartotojų. Facebook ėmėsi pokyčių dėl duomenų apsaugos, kuriami įrankiai siekiant apsaugoti rinkimus, speciali komanda bando susidoroti su klaidinga informacija. Tačiau ar įmanoma suvaldyti tokią erdvę, kaip Facebook‘as? Apie tai – su rubrika „Naujienų žemėlapis“.Orai. Spaudos ir sporto apžvalga. R.Urbonaitės komentaras. Ved. Rūta Kupetytė.

Kasdien nuprausę veidą, burną nusišluostę rankšluosčiu pradeda dieną. Mums tai įprastas veiksmas, tačiau senosios paveldėtosios kultūros požiūriu tai reiškia, kad taip jis tampa švariu, šviesiu, nuvalytu nuo nakties apnašų veidu. Tad laida ir pasakoja apie šių dienų akimis paprastą, kasdienišką, o tradicinei kultūrai daugiasluoksnį, buitinių, apeiginių, simbolinių, sakralinių prasmių įkrautą daiktą – rankšluostį, žinoma, namų darbo austinį rankšluostį.Apie jį sužinoti padeda lietuvių liaudies tekstilės tyrinėtoja, Lietuvos dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus vedėja, dr. Dalia Bernotaitė Bieliauskienė. Pirmojoje laidoje daugiau dėmesio skiriama išorinėms rankšluosčio ypatybėms.

Kasdien – besikartojantys darbai, kurie niekada nebūna vienodi. Kasmet – ir nauji pasiekimai. LRT KLASIKOS studijoje apsilankysiantis jaunas dirigentas Martynas Stakionis atskleis, kokie iššūkiai šiuo metu jo kelyje ir kuriais metų mėnesiais jis randa laiko poilsiui. Antrą laidos valandą – dar ne šventinė, bet žiemos metu skambanti muzika.Ved. Gerūta Griniūtė.

Kasdien – besikartojantys darbai, kurie niekada nebūna vienodi. Kasmet – ir nauji pasiekimai. LRT KLASIKOS studijoje apsilankysiantis jaunas dirigentas Martynas Stakionis atskleis, kokie iššūkiai šiuo metu jo kelyje ir kuriais metų mėnesiais jis randa laiko poilsiui. Antrą laidos valandą – dar ne šventinė, bet žiemos metu skambanti muzika.Ved. Gerūta Griniūtė.

„Galvoje vyksta nuolatinė diskusija. Mums yra skiepijama, kad nėra gerai turėti didelį ego, būti garbėtroška, būti geriausiu. Visada tą ir kvestionuoji,“ - kasdieniais dialogais su savo ego dalinasi menininkas Tadas Černiauskas.Ego. Būtent šis daug svorio turintis žodis – bene dažniausiai pasikartojantis dėmuo mūsų su Tadu pokalbyje. Visi su juo susiduriame, bet ar visi gebame rasti bendrą kalbą? Ar tikrai jis slepia tik neigiamus mūsų atspalvius? Tadas siūlo pažvelgti plačiau.Interviu ir montažo autorė – Urtė KaralaitėGarso reikalų konsultantai – Justinas Dūdėnas ir Kata Bitowt (AČIŪ!)Muzika – Komiku

Susipažinsite su 90-mete tremtine iš Panevėžio rajono Gene Bartuliene. Ji dešimt su puse metų praleido tremtyje ir du kartus gyvenimą turėjo pradėti nuo nulio.Ar reikia bijoti mirties? Ko dažniausiai žmonės prieš mirtį gailisi? Galų gale, kaip išrinkti mirusiajam drabužius ir ką galima dėti į karstą? Kasdien mirtį reginti palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospiso sekretoriato vadovė Aneta Gurnevič atskleis, ką žmonės galvoja mirties patale ir ragins susimąstyti tuos, kurie šiandien gyvi ir sveiki. Apie praktinius laidotuvių aspektus papasakos Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorė Jolanta Sprainaitienė. Ji paaiškins, ką kiekvienas jau dabar turime aptarti su artimaisiais. Ved. Mindaugas Jackevičius.

„10-12“: pokalbiai apie mirtį ir interviu su 90-mete tremtine Ar reikia bijoti mirties? Ko dažniausiai žmonės prieš mirtį gailisi? Galų gale, kaip išrinkti murusiajam drabužius ir ką galima dėti į karstą? Apie mirtį kalbėsime ketvirtadienio laidoje „10-12“. Kasdien mirtį reginti palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospiso sekretoriato vadovė Aneta Gurnevič atskleis, ką žmonės galvoja mirties patale ir ragins susimąstyti tuos, kurie šiandien gyvi ir sveiki. Apie praktinius laidotuvių aspektus papasakos Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorė Jolanta Sprainaitienė. Ji paaiškins, ką kiekvienas jau dabar turime aptarti su artimaisiais. Taip pat susipažinsite su 90-mete tremtine iš Panevėžio rajono Gene Bartuliene. Ji dešimt su puse metų praleido tremtyje ir du kartus gyvenimą turėjo pradėti nuo nulio.

„Save pristatysiu taip, ką šiuo metu darau. Yra toks keistas žodis – fasilituoti. Iš anglų kalbos vertimas būtų – palengvinti žmonėms susikalbėjimą. Būtent tai šiuo metu ir darau. Taip pat dėstau ir konsultuoju“, – į laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ vedėjo klausimą, kas tu tokia, atsako Eglė Daunienė. Šios savaitės laidos viešnia taip pat yra ir S. Jovaišo knygos „Boso valanda. Kasdienė šiuolaikinio vadovo knyga: kaip vadovauti žmonėms?“ bendraautorė. Laidos vedėjo paklausta, kodėl vis dėlto žmonėms būna sunku susitarti tarpusavyje, E. Daunienė turėjo net keletą paaiškinimų: „visi esame skirtingi ir turime skirtingas vertybes, taip pat skirtingai suvokiame įvairius dalykus. Ne visi vienodai juos suprantame. Pirmiausia – žmonėms siūlau išsiaiškinti, ar jie apskritai turi bendrų tikslų. Ir jei atsakymas teigiamas, tada sėstis ir tartis, jei kyla kažkokių nesutarimų. Tada turėsime gerą būvį, gyvensime dorai, kursime vertę ir darysime įvairius dalykus“, – pasakojo E. Daunienė. Ar tikrai žmonės susitarti ir daryti bendrus dalykus gali tik tuomet, kai turi bendrą tikslą? Taip pat laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu“ apie tai, kodėl svarbu mokėti susitarti ir kaip tai daryti, kas per reiškinys yra sociakratija bei ar demokratija yra tinkamiausias būdas susitarti.

Daug diskutuojame ir tampame vis išrankesni rinkdamiesi maisto prekes – lentynose ieškome kuo sveikesnių, šviežesnių ir patikimesnių produktų, kurie atsidurs ant mūsų stalo. Ar esame tokie pat sąmoningi ir kosmetikos srityje? Kasdien vartojame bent keletą skirtingų kosmetikos produktų ir įtakos jų pasirinkimui gali turėti malonus kvapas, daili pakuotė ar reklama. Tačiau kaip kritiškai vertinti kosmetikos produktus ir ko ieškoti jų etiketėse? Apie tai, kaip nepasiklysti prekybos centro kosmetikos skyriuje kalbėsimės su inovatyvių kosmetikos produktų kūrėja, farmacininke Ieva Kižyte ir kosmetologe Justina Borkovska.Taip pat eteryje – interneto žiniasklaidos įdomybės bei pokalbiai su klausytojais.

Daug diskutuojame ir tampame vis išrankesni rinkdamiesi maisto prekes – lentynose ieškome kuo sveikesnių, šviežesnių ir patikimesnių produktų, kurie atsidurs ant mūsų stalo. Ar esame tokie pat sąmoningi ir kosmetikos srityje? Kasdien vartojame bent keletą skirtingų kosmetikos produktų ir įtakos jų pasirinkimui gali turėti malonus kvapas, daili pakuotė ar reklama. Tačiau kaip kritiškai vertinti kosmetikos produktus ir ko ieškoti jų etiketėse? Apie tai, kaip nepasiklysti prekybos centro kosmetikos skyriuje kalbėsimės su inovatyvių kosmetikos produktų kūrėja, farmacininke Ieva Kižyte ir kosmetologe Justina Borkovska.Taip pat eteryje – interneto žiniasklaidos įdomybės bei pokalbiai su klausytojais.

Yra tokių žaidimų, kuriuos žaidžiame su kitais, dažnai patys nesuvokdami, ir yra žmonių, kurie juos žaidžia su mumis, to nesuvokiant mums. Kasdienėje kalboje tokius žmones pakrikštijame energijos vampyrais. Psichologijoje jie vadinami manipuliatoriais. Apie dažniausiai paplitusias manipuliacijas, kurias pasitelkia žmonės, siekdami patenkinti savo poreikius ir tai, kuo jos gali būti mums naudingos – pokalbis su psichologe Asta Budvytiene.

Yra tokių žaidimų, kuriuos žaidžiame su kitais, dažnai patys nesuvokdami, ir yra žmonių, kurie juos žaidžia su mumis, to nesuvokiant mums. Kasdienėje kalboje tokius žmones pakrikštijame energijos vampyrais. Psichologijoje jie vadinami manipuliatoriais. Apie dažniausiai paplitusias manipuliacijas, kurias pasitelkia žmonės, siekdami patenkinti savo poreikius ir tai, kuo jos gali būti mums naudingos – pokalbis su psichologe Asta Budvytiene.

Širdis – mūsų organizmo variklis, bet ji toli gražu nėra tik kraują varinėjantis raumuo. Kasdienėje kalboje ir mene apipinta mistine aura kaip mūsų jausmų tvirtovė, širdis ir jos jausminės savybės domina ir mokslą. Tai, ką žino liaudis, šiandien įrodo ir mokslininkai. Apie žmogų ir jo širdies slėpinius – pokalbis su kardiochirurgu, akademiku Jurgiu Brėdikiu.

Širdis – mūsų organizmo variklis, bet ji toli gražu nėra tik kraują varinėjantis raumuo. Kasdienėje kalboje ir mene apipinta mistine aura kaip mūsų jausmų tvirtovė, širdis ir jos jausminės savybės domina ir mokslą. Tai, ką žino liaudis, šiandien įrodo ir mokslininkai. Apie žmogų ir jo širdies slėpinius – pokalbis su kardiochirurgu, akademiku Jurgiu Brėdikiu.

„Pašnekesiai apie tave ir kitus“: vienišumas – pasirinkimas ar bausmė? Gyvename žmonių knibždėlyne. Kasdien darbe, viešose vietose esame priversti bendrauti. O kur dar dešimtys pažįstamų, bičiulių, draugų ir artimųjų. Ir neretai jaučiamės... vieniši. Surastume būrius pažįstamų linksmybėms, tačiau sielos tamsos valandą nėra į ką kreiptis. Kaip tampama vienišiais? Ar vienišumą lemia elgesys ar kažkokios asmenybės, fiziologinės ypatybės?

„Pašnekesiai apie tave ir kitus“: vienišumas – pasirinkimas ar bausmė? Gyvename žmonių knibždėlyne. Kasdien darbe, viešose vietose esame priversti bendrauti. O kur dar dešimtys pažįstamų, bičiulių, draugų ir artimųjų. Ir neretai jaučiamės... vieniši. Surastume būrius pažįstamų linksmybėms, tačiau sielos tamsos valandą nėra į ką kreiptis. Kaip tampama vienišiais? Ar vienišumą lemia elgesys ar kažkokios asmenybės, fiziologinės ypatybės?

„Pašnekesiai apie tave ir kitus“: galios paradoksai. Kasdien galynėjamės, kas geresnis, turtingesnis, protingesnis ar dailesnis esame. Piktai užsipuolame kitaip mąstantį ar savaip gyvenantį. Tikime, kad geriau kai mūsų bijo, negu myli. Su nerimu akyse skubame stvertis įvairiausių gėrybių, bijodami, kad gali pritrūkti. Nežinia, kodėl vis dar gajos Niccolò Machiavelli idėjos apie galią. Nors daug kalbama apie bendradarbiavimą, taiką ar demokratiją, slapta ar atvirai vis dar griebiamės jėgos ir gąsdinimo. Kur slypi galia? Pasišnekučiuosime apie galios paradoksus ir kaip jis veikia mūsų kasdienybę.

„Pašnekesiai apie tave ir kitus“: galios paradoksai. Kasdien galynėjamės, kas geresnis, turtingesnis, protingesnis ar dailesnis esame. Piktai užsipuolame kitaip mąstantį ar savaip gyvenantį. Tikime, kad geriau kai mūsų bijo, negu myli. Su nerimu akyse skubame stvertis įvairiausių gėrybių, bijodami, kad gali pritrūkti. Nežinia, kodėl vis dar gajos Niccolò Machiavelli idėjos apie galią. Nors daug kalbama apie bendradarbiavimą, taiką ar demokratiją, slapta ar atvirai vis dar griebiamės jėgos ir gąsdinimo. Kur slypi galia? Pasišnekučiuosime apie galios paradoksus ir kaip jis veikia mūsų kasdienybę.