Podcasts about kasdien

Lietuvos 15-mečiai vidutiniškai mokosi 43 valandas per savaitę: 25 valandas mokykloje, dar 18 – savarankiškai namuose. Tokius duomenis dar 2015 m. atskleidė PISA tyrimas. Iš jo matyti, kad daugelyje kitų šalių mokiniai daugiau mokosi mokykloje, bet kur kas mažiau namuose.2022 m. PISA tyrimas akcentuoja, kad Lietuvos mokinių mokymosi namuose krūvis – vienas didžiausių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse. Už Lietuvos penkiolikmečius ilgiau namų darbus ruošia tik keleto šalių, daugiausia Azijos, moksleiviai. Kasdien mūsų penkiolikmečiai mokosi namuose vidutiniškai 2 valandas. EBPO vidurkis – pusantros valandos, o Skandinavijoje ir Nyderlanduose – mažiau nei viena valanda.Kad Lietuvos moksleivių mokymosi krūvis mokiniams sunkiai pakeliamas, rodo ir Pasaulio sveikatos organizacijos atliekamas Paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos (HBSC) tyrimas. Remiantis 2022 m. vykusiu HBSC tyrimu, net 71 proc. Lietuvos 11-17 metų moksleivių išsakė nepasitenkinimą mokykla.O štai dalis mokytojų įžvelgia, kad šiandien realybė dar prastesnė – mokinių, besimokančių pagal atnaujintas gerokai platesnes, o ir gilesnes programas, mokymosi krūviai dar labiau išaugo. Prie to prisideda tiek tai, kad nėra dalies vadovėlių arba jie yra išleisti su dalykinėmis klaidomis, o ir nemažai pamokos laiko mokytojai turi skirti specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams nuraminti, mat retoje mokykloje yra antrasis mokytojas ar mokytojo pagalbininkas. O didmiesčiuose dar ir klasės perpildytos, tad mokytojai vos spėja išdėstyti naują temą, o gilintis dalyką ir mokytis jie nurodo mokiniams namuose.Tėvai patvirtina, kad realiai dauguma gimnazistų nebeįtelpa į 2 val. namų darbams atlikti. Ypač baigiamųjų klasių mokiniai. Šie kasdien namuose esą mokosi po 4-6 val. O kai kurie dar ir savaitgaliais su korepetitoriais.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja vilnietis vienuoliktokas Jokūbas Tomas, vilnietė, keturių vaikų mama, bendrovės „Mediaskopas“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė ir Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja Kristina Urbienė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Kasdien apie tai negalvojame, bet oras, kuriuo kvėpuojame, gali daug pasakyti apie mūsų aplinką. Kai ore pasklinda nemalonus kvapas – tai ne tik estetikos klausimas. Mokslininkai sako, kad kvapai veikia mūsų fizinę ir psichikos sveikatą, todėl Europoje jie jau laikomi atmosferos teršalais.Kas šiandien yra saugumas? Tik kariuomenė ir gynyba, ar ir mūsų kasdienis pasirengimas, pasitikėjimas valstybės institucijomis, gebėjimas išlikti ramiais krizės akivaizdoje? Apie tai kalbama renginyje „Saugumo kodas 2025“ – tačiau šios temos aktualios kiekvienam iš mūsų. Ką reiškia būti pasiruošusiam neapibrėžtam rytojui – tiek valstybės, tiek asmens lygmeniu?Statistika liudija, kad dalis žmonių vis dar rizikuoja kirsdami geležinkelio pervažas neįsitikinę, ar link jų neartėja traukinys. Tokie neatsargūs sprendimai kasmet pareikalauja žmonių gyvybių arba sukelia sunkius incidentus. Specialistai pabrėžia – net kelių sekundžių delsimas ar neatidumas gali tapti lemtingas.

Šį savaitgalį, per šv. Pranciškų Asyžietį, startuoja Lietuvos Carito akcija Dosnumo krepšelis, apie kurią plačiau papasakos Carito komunikacijos vadovė Ieva Urbonaitė.Spalis – rožinio mėnuo Katalikų Bažnyčioje. Kasdienį maldyną, skirtą spalio mėnesiui, pristatys Magnificat leidinių atstovė Inga Čiuberkytė.Laidos pabaigoje – politologo Mariuszo Antonowicziaus komentaras, padėsiantis iš kitos pusės pažvelgti į šiomis dienomis Lietuvos politikos ir kultūros lauke kilusią krizę dėl, tiesa, jau atsistatydinusio, kultūros ministro.„Krikščioniškos minties puslapis“: Patrick Kavanaugh „Pagarba žemei“.Pokalbis su s. Igne Marijošiūte iš Vargdienių seserų kongregacijos.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Kodėl dalis Vakarų katalikų garbina Putiną?“Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Šiandien ir rytoj mokyklose minima Tarptautinė mokytojo diena, kuri šiemet išpuolė sekmadienį. Lietuvoje ši šventė pasitinkama gėlėmis, poetiškais žodžiais ir… chronišku mokytojų pervargimu. Nors oficialiai skelbiama, kad mokytojo profesija yra prestižinė, kasdienybė rodo kitokį paveikslą.Vidutinis Lietuvos mokytojų amžius – apie 55-eri metai, daugelyje mokyklų tiksliųjų ir gamtos mokslų dalykus dėsto 65-erių – 70-ies metų amžiaus pedagogai, o klasėse po 30 ir daugiau vaikų. Tarp jų dalis turinti specialiųjų ugdymosi poreikių, todėl jiems reikia daugiau dėmesio, laiko ir kantrybės – to, ko pedagogams vis labiau stinga.Regionuose situacija dar dramatiškesnė: daugėja gimnazijų, kuriose nėra kam vesti pamokų, tad mokiniai prie ekranų sėda į „nuotolinę realybę“ ne todėl, kad pandemija, o todėl, kad trūksta mokytojų.Kol vietos ir centrinė valdžios linki „deficitinės“ profesijos atstovams gražios šventės, patys pedagogai tyliai skaičiuoja ne tik mokinių pažymius, bet ir metus iki pensijos.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jūratė Gabiūnaitė, Vilniaus Baltupių progimnazijos anglų kalbos mokytoja, ir Indrė Kastravickienė, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.Ved. Jonė Kučinskaitė

„Vienas geriausių sprendimų mano gyvenime buvo palikti Vilnių“, - taip sako dirbtinio intelekto mokymų treneris, „WhyAI“ įkūrėjas Antanas Bernatonis. Vaikinas sako, kad prieš 3 metus suprato, kad miesteliuose jaučiasi daug geriau, nei mieste ir gyvenimą sostinėje iškeitė į Švenčionėlius, o dabar lėtesniu ir ramesniu gyvenimo tempu džiaugiasi Birštone.Lietuvos jaunimas vis mažiau dirba. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, po pandemijos 15–24 m. amžiaus žmonių užimtumas sumažėjo kone dvigubai. Kodėl vis mažesnė dalis jaunų žmonių dirba ir iš kur gauna pinigų kasdienėms išlaidoms?Vidury dienos Vilniaus centre, prie judrios autobusų stotelės, du vyrai užpuola jauną vaikiną ir išplėšia iš jo rankų telefoną. Ar, matydami tokį incidentą, įsikištumėte? Praėjusią savaitę tokioje situacijoje atsidūrusi vilnietė ne tik skubiai iškvietė policijos pareigūnus, bet ir nusivijo vagis. Su policijos pagalba viskas baigėsi gerai: vagys sugauti, telefonas sugrąžintas. Kada svarbu nelikti abejingiems, o kada rizikuojame savo ir kitų saugumu?Poryt, priešpaskutinį vasaros penktadienį, vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami praleisti laiką augalinio maisto piknike. Kūdrų parkas vienai dienai taps žaliosios gyvensenos populiarinimo centru – čia lauks įvairių virtuvių gardumynai, įkvepiančios diskusijos, edukacijos bei gyva muzika po atviru dangumi. Renginį organizuoja nevyriausybinė organizacija „Augalyn“ kartu su „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“.Gyvybės mokslų centro tyrėjai siekia išsiaiškinti, kaip hormoniniai pokyčiai veikia moterų emocinę būseną menstruacijų ciklo metu. Mokslininkų vykdyta apklausa parodė, kad dauguma tyrimo dalyvių kas mėnesį patiria priešmenstruacinį sindromą, o sunkesnė jo forma - priešmenstruacinis disforinis sutrikimas, Lietuvoje apskritai nėra diagnozuojamas. Ką gali pakeisti nauji duomenys?Ved. Darius Matas

„Kasdien priimame šimtus sprendimų – nuo smulkmenų, tokių kaip pusryčių ar drabužių derinio pasirinkimas, iki esminių apsisprendimų dėl karjeros, šeimos, investicijų ar būsto įsigijimo. Dažnai atrodo, kad mūsų sprendimai yra racionalūs, pagrįsti skaičiavimais ir logika. Tačiau ar tikrai?“ Ekonominė elgsena sulaukia vis daugiau dėmesio. Vilniaus universitete įkurta pirmoji Baltijos šalyse ekonominės elgsenos laboratorija.Artėjant diskusijų festivaliui „Būtent“ kalbėsimės, kiek svarbu verslui diskutuoti su visuomene, kiek Lietuvos verslas linkęs tai daryti. Kalbėsimės su verslo psichologu Dainiumi Baltrušaičiu.Ar netrukus turėsime vakciną ne tik nuo erkinio encefalito, bet ir Laimo ligos? Nustatyta, kad VLA15 pavadinta ir jau tiriama vakcina yra saugi, gerai toleruojama ir sukelianti stiprų imuninį atsaką žmonėms nuo penkerių iki šešiasdešimt penkerių amžiaus. Vaikų ir paauglių reakcija buvo daug stipresnė nei suaugusiųjų.

Spaudos apžvalgoje – balandžio literatūros mėnraštis „Metai“.Tauragės Birutės Baltrušaitytės bibliotekoje 12-ą kartą surengti Tauragės metų knygos rinkimai. Šiame konkurse nominuojamos tik Tauragės krašto žmonių sukurtos knygos.Anykščiuose kuriančios keturios kūrėjos kviečia aplankyti jungtinę parodą „Kūrybinė laboratorija numeris 2: tušas”. Tai paroda apie balansą: tarp meno ir dizaino, tarp eksperimento ir praktiškumo, tarp vidinio pasaulio ir kasdienybės.Į Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką pateko Jurgio Kubiliaus „Ant00-2.0“.Metų pradžioje leidykla „Lapas“ pristatė prestižinės Vokietijos leidyklos „Spector Books“ išleistą knygą anglų kalba „Tara: tada ir dabar, čia ir ten“ (Tara: Then and Now, Here and There). Tai knyga, pasakojanti apie Vilniuje XX a. 7–9 deš. veikusią svarbiausią grafinio dizaino instituciją – Eksperimentinį taros ir įpakavimo konstravimo biurą ir jame kūrusius dailininkus.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje žvilgsnis į per Velykas mirusio popiežiaus Pranciškaus ryšį su menu ir kultūra.Stresą dažnai laikome neigiamu reiškiniu, tačiau Vilniaus universiteto psichologė doc. Inga Truskauskaitė kviečia pažvelgti į jį kitaip – kaip į natūralią organizmo reakciją, kuri evoliuciškai padėjo žmonijai išgyventi.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė apžvelgia Caroline Guiela Nguyen spektaklį „Lacrima“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Kasdien visame pasaulyje į dangų pakyla ir iš jo leidžiasi beveik penkiolika milijonų žmonių. Tam, kad jie pakiltų ir nusileistų, ant žemės dirba beveik dvylika milijonų žmonių. O kiek tokių žmonių reikėjo vakar ir reikės rytoj?Ved. Aidas Puklevičius

Aukštaitijos sostinėje kultūros ir meno gerbėjams duris atvėrė kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“. Kasdien kviečia dailės, tekstilės dizaino, taikomojo teatro, garso ir vaizdo, alternatyviosios fotografijos studijos, parodų erdvė, bendruomenės renginiai, meno rezidencijos.Kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ vadovė Gita Laurinavičiūtė, meno vadovė Ugnė, Balčiūnaitė bei studijų kuratoriai: garso ir vaizdo – Laurynas Valkiūnas, tekstilės dizaino – Inga Jurkevičiūtė, taikomojo teatro – Irmantas Pilis, fotografijos – Paulius Vepštas.Panevėžio pramonės įmonių stogus pavertę koncertinėmis erdvėmis projekto iniciatoriai Žygimantas Kriščiūnas, Marija Petraitytė, Martynas Kazlauskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Rubrikoje „4 milijonai“ – daugiau nei 10-metį Kanadoje gyvenusi ir ten šeimą sukūrusi Monika Allard grįžo ir jau trejus metus gyvena gimtojoje Palangoje.Auginti ekologišką maistą pasirinkęs Andrius Prusakovas iš Kaišiadorių rajono nori, kad žmonės kuo labiau domėtųsi maistu, kurį valgo.Helovinas: ar vakarietiška tradicija vis labiau prigyja į Vakarus orientuotoje Lietuvoje?Aštraus maisto nauda ir/ar žala. Kodėl aštrumą toleruojame skirtingai ir ar verta prie jo pratintis?Kasdien į Žemę nukrenta apie 100 tonų kosminės medžiagos. Laimei, ši masė pasiskirsto tarp daugybės mažų akmenėlių, užuot susikoncentravusi į vieną didelį meteoritą. Kokius procesus stebi kosmosą tyrinėjantys mokslininkai?10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Įdomus paradoksas: dar vos prieš šimtmetį žmonės sportuodami turėjo dėvėti kasdienai skirtus formalius drabužius, o šiandien jau kasdien dėvime sportinę aprangą neturėdami jokios intencijos aktyviai judėti. Neįmanoma paneigti, kad demokratiškėjanti mada juda naujo patogumo ir universalumo standarto link, bet ne visada aišku, kokie faktoriai nulėmė, jog šiandien sportinius batelius avime visur ir visada, o sportinė stilistika tampa madinga.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Juozas Gaižauskas „Dievas su šlepetėmis“. Išleido leidykla „Alma littera“.Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų“ jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga. Knygos ištraukas skaito autorius.

Juozas Gaižauskas „Dievas su šlepetėmis“. Išleido leidykla „Alma littera“.Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų“ jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga. Knygos ištraukas skaito autorius.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su kandidatu į žemės ūkio ministrus Kaziu Starkevičiumi. Vėliau įvyks šalies vadovo susitikimas su kandidatu į sveikatos apsaugos ministrus Aurimu Pečkausku. Prieš susitikdamas su kandidatais, prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad iš būsimųjų ministrų tikisi, jog šie atnaujins dialogą su medikų ir žemdirbių bendruomenėmis.Artimuosiuose Rytuose tvyro įtampa dėl galimo Irano ir jo remiamų grupuočių smūgio Izraeliui. Iranas teigia turintis teisę atsakyti Izraeliui dėl Hamas politinio lyderio nužudymo Teherane praėjusią savaitę. Savo ruožtu Izraelis šio incidento nekomentuoja.Lietuvos pasieniečiai išvyko padėti su nuolatiniu migrantų srautu kovojančiai Latvijai. Pagalbą kaimyninei šaliai siunčia ir Estija.Jungtinei Karalystei ieškant sprendimų dėl pastarosiomis dienomis kilusių riaušių, ministrai ir policijos vadovybė nusprendė dislokuoti nuolatinę pareigūnų komandą. Apie tai pranešta po skubiai surengto posėdžio. Pasak premjero Kiro Starmerio, vyriausybė suras visus smurtinių protestų dalyvius ir patrauks juos atsakomybėn.Kasdien keliasdešimt migrantų bandant neteisėtai patekti iš Baltarusijos į Latviją, Lietuvos pasieniečiai vyksta padėti kaimynams. Lietuvos pasieniečiai jau prieš kurį laiką atkreipė dėmesį, kad Lietuva pastaruoju metu susiduria su vadinamąja antrine migracija, kai neteisėtai Latvijos sieną kirtę užsieniečiai atvyksta į Lietuvą.Ukrainoje dešimtys moterų iš Rusijos pajėgų žiaurumą patyrusios Bučos, susivienijo į dalinį „Bučos raganos”. Pagrindinis dalinio uždavinys - padėti policijai ir oro gynybos daliniams.Ved. Andrius Kavaliauskas

Juozas Gaižauskas „Dievas su šlepetėmis“. Išleido leidykla „Alma littera“.Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų“ jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga. Knygos ištraukas skaito autorius.

Juozas Gaižauskas „Dievas su šlepetėmis“. Išleido leidykla „Alma littera“.Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų“ jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga. Knygos ištraukas skaito autorius.

Vilniaus savivaldybė pripažįsta, kad pustrečio šimto vaikų dar nėra gavę pasiūlymo dėl mokyklos, kurioje galės pradėti naujus mokslo metus. Moksleivių tėvams nerimaujant, savivaldybė per artimiausias savaites su kiekvienu jų žadėjo susisiekti asmeniškai ir ieškoti geriausio sprendimo. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako suprantanti tėvų nerimą. Visgi, anot jos, sostinės savivaldybė yra įsipareigojusi kiekvienam moksleiviui surasti ugdymo vietą.Kasdien į policiją kreipiasi bent keli nuo sukčių nukentėję žmonės. Per kelias šios savaitės dienas jie, įtikinti sukčių, jiems pervedė nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų, viena moteris neteko net 100 tūkstančių, kiti pasidalina savo asmeniniais ar prisijungimo duomenimis, ir sukčiai pinigus iš jų sąskaitų perveda jau savarankiškai. Ar jums yra tekę susidurti su sukčiais, kokius būdus jie pasitelkė bandydami jus apgauti?LRT radijas tęsia vasaros keliones po šalies kurortines teritorijas bei lankytinas vietas. Šįkart kviečiame jus nukeliauti į didžiausią Lietuvos salą - Rusnę - kuri įprastai dažniau linksniuojama pavasario potvynių metu. Ką čia galima nuveikti bei aplankyti vasarą?Jungtinės Karalystės parlamento rinkimus užtikrintai laimi opoziciniai leiboristai. Kodėl šie rinkimai svarbūs ir mums, ir Europai?Ved. Liuda Kudinova

Vokietijos kariai noriai vyksta į Lietuvą, interviu LRT RADIJUI sako Bundestago Gynybos komiteto vadovas Markusas Faberis.Kasdien pranešama apie sėkmingus ukrainiečių smūgius kariniams ir energetiniams taikiniams Rusijos teritorijoje. Jungtinės Valstijos anksčiau savo suteiktą ginkluotę leido naudoti tik prieš taikinius, iš kurių atakuojamas Charkivas, tačiau dabar tokių teritorinių apribojimų nebetaikys. Ar tai padės Ukrainai?Jungtinė Karalystė po mažiau nei dviejų savaičių rinksis prie balsadėžių, o apklausos kol prognozuoja istorinį rezultatą. Po 14 metų pertraukos leiboristai ne tik gali pakeisti konservatorius, tačiau ir užsitikrinti tvirtą daugumą parlamente. Ko galima tikėtis liepos 4-ąją?Lietuvos laivybos istorijoje atverstas naujas puslapis - duotas startas pirmojo šalies istorijoje vandeniliu ir elektra varomo laivo statybai. Jo užsakovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Laivas skirtas atliekoms tvarkyti.Šį savaitgalį Lietuva švęs Jonines. Vilniuje, Verkių rūmų parke, Rasos šventė prasidės jau netrukus. Čia laužai liepsnos jau dvidešimt penktą kartą.Ved. Liepa Želnienė

Minint NATO 20-metį Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Zokniuose vyks „Runway run“ bėgimas lėktuvų kilimo ir tūpimo taku.Automobilių duomenų įmonės „carVertical“ tyrimas: Baltijos šalys daugybę metų patenka tarp valstybių, kuriose nustatoma daugiausiai automobilių ridos klastojimo atvejų.Statistika rodo, kad prekyba su Taivanu pastaruosius kelerius metus traukiasi.Dalies parlamentarų teigimu, ministerijų konkursus, susijusius su informacinių sistemų diegimu, laimi ir prieigą prie europinių lėšų gauna įmonė, įtraukta į Viešųjų pirkimų tarnybos nepatikimų paslaugų teikėjų sąrašą.Sapiegų rūmai Antakalnyje atveria duris kviesdami susipažinti su šiuo baroko šedevru.Ved. Madona Lučkaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip atrodo vaizdinis vertimas ir kas svarbiausia jame?Kuo ypatinga Lauros Karpamn muzika filme „Amerikietiškas skaitalas“?Devo Patelo filmą „Monkey Man“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Operos solistas Vladimiras Prudnikovas šiandien švenčia savo 75 metų jubiliejų.Socialinis receptas netrukus bus siūlomas 17- oje Lietuvos savivaldybių.Tęsiame pažintis su knygomis, dalyvaujančiomis Metų knygos rinkimuose. Šįkart žvelgiame į Redos Pabarčienės sudarytą knygą „Mūsų Irena: atsiminimai apie Ireną Veisaitę”.Druskininkuose esantis M.K. Čiurlionio namai-muziejus netrukus sulauks rekonstrukcijos.Briuselyje vyksta Naujojo Europos Bauhauzo (NEB) festivalis, kuriame pristatomi ir du Ukrainai skirti projektai, kartu su partneriais koordinuojami Lietuvos architektų sąjungos.Ved. Marius Eidukonis

Kasmet vis dažniau įvairios gamtos stichijos niokoja žemdirbių pasėlius, padarydamos didžiulių nuostolių ar apskritai sunaikindamos derlių. Vienintelė išeitis – drausti pasėlius. Tačiau pernai apdrausta tik 30 proc. pasėlių. Kas paskatintų ūkininkus aktyviau drausti būsimą derlių? Svarsto Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas, žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus ir Lietuvos pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.Ne kiekviena kaimo bendruomenė gali pasigirti renginių, švenčių, prasmingų susibūrimų gausa. Tuo išsiskiria Tauragės r. Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ nariai. Sudėtinga būtų visus jų nuveiktus darbus išvardyti. Vien tik keletas tradicinių: Kraštiečių šventė, dviračių žygiai, Valstybės dienos minėjimas, Kalėdos, Užgavėnės, Joninės, Vėlinės, priešadventinė vakaronė ir kitos. O sukūrę socialinį bendruomeninį verslą įdarbino per 30 vietos žmonių. Išsamiau bendruomenės pirmininkė Raselė Stružeckienė.Sparčiais žingsniais pavasaris budina gamtą ir gyvūnus. Kasdien vis labiau žaliuoja žolė, sprogsta medžių pumpurai, dangų raižo parskridę paukščiai, miškuose sujudę žvėrys, dalis jų jau laukia netrukus atsirasiančių palikuonių. Apie gamtoje vykstančias permainas pasakoja panevėžietis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.Ved. Regina Montvilienė

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje sukurti ir sėkmingai ne tik savų, bet ir užsienio mokslininkų pastangomis plėtojami Bioekonomikos ir Miškininkystės mokslinių tyrimų centrai. Anot VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės profesorės Astridos Miceikienės, pasitelkus įvairių šalių tyrimus ketinama tapti stipriausiu Baltijos šalyse Bioekonomikos tyrimų centru.Vieną didžiausių šalyje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ sudaro keturios įmonės – bendrovės Vilkyškių pieninė, „Modest“, Kelmės pieninė ir „Pieno logistika“. Kasdien jose perdirbama 800 tonų pieno, pagaminama 200 tonų produktų. Produkcija eksportuojama į 60 šalių. Artimiausiu metu į sūrių gamybos įmonę Latvijoje bus investuojama 50 mln. eurų. Apie gamybą, bendravimą su ūkininkais – „Vilvi Group“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius.Įdomu žinoti. Pavasarį kasdien vis daugiau, įvairesnių vaistinių augalų sužaliuoja pievose ir miškuose. Anot specialistų, jų naudą pajus tie žmonės, kurie juos pažins, surinks ir pasinaudos vertingomis savybėmis. Išsamiau –Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaras Marius Lasinskas.Ved. Regina Montvilienė

Vardiniams automobilių numeriams pabrangus tūkstančiu eurų, vairuotojai metų pradžioje užplūdo „Regitrą“, taip siekdami numerius įsigyti pigiau. Dabar baiminamasi, kad jie gali būti pardavinėjami nelegaliai.Dėl karo Ukrainoje kasdien evakuacijos transporte, ligoninėse atsiduria sužeisti Ukrainos gynėjai. Daugybė karių patiriamų sužeidimų paprasta pamatyti, tačiau daug žaizdų yra ir nematomos plika akimi, gali palikti dešimtmečius negyjančius randus. Tokios žaizdos - tai psichikos sveikatos sutrikimai. LRT radijo užsienio naujienų redaktorė I.Balsiūnaitė apsilankė Kyjivo apylinkėse įkurtame psichikos sveikatos centre, kuriame gydomi ką tik iš fronto atvykę kariai.Vilniuje tęsiasi knygų mugė. Šiandien nuo 11 iki 14 val. vyks ir konferencija „LRT KLASIKA KLAUSIA“, kuri suburs įvairius kultūros lauke dirbančius ekspertus ir institucijų atstovus bei kvies į bendrą diskusiją apie tai, kas stabdo kultūros sklaidą. Klausimas radijo klausytojams - kiek jums kultūra prieinama, ar ten, kur gyvenate jums pakanka kultūrinių renginių, ar lankotės juose?Lygių galimybių kontrolieriui šią savaitę pranešus, kad Lietuvos nacionalinis dramos teatras, taikydamas nuolaidą jauniems asmenims tik iki 25-erių metų, diskriminuoja kitus lankytojus, viešojoje erdvėje pasipylė kritika. Kokiais atvejais tokią lengvatą galima taikyti? Apie tai „Verslo laike”.Vyriausiąjai rinkimų komisijai kandidams į Prezidentus vos išdavus parašų rinkimo lapus, komisija jau sulaukė užklausų dėl kandidatų elgesio. Siautėja ir sukčiai, kurie siunčia gyventojams žinutes su netikromis nuorodomis.Rubrikoje „Naujienų žemėlapis“ apie Sudane jau 10 mėnesių trunkantį karą, kuris vadinamas pasaulio užmirštu karu. Pagalbos organizacijos įspėja apie humanitarinę krizę - Sudane maisto trūksta 18 milijonų žmonių.Ved. Rūta Kupetytė

Kaip mes keliaujame mieste dabar rūpi nebe vien miesto planuotojams, bet jau ir verslininkams, kurie taikosi prie besikeičiančio klientų požiūrio ir stoja į miestą be automobilių propaguojančiųjų gretas. Šiems pokyčiams ir naujoms galimybėms aptarti buvo skirta konferencija „Kasdienių kelionių matematika”, kurioje dalyvavo ir verslo ir savivaldos atstovai.Laidoje „Žmogus ir miestas” kalbiname du šios konferencijos dalyvius: Vilniaus miesto savivaldybės įmonės JUDU vadovą Joną Damidavičių ir verslininką, „Katalista ventures“ partnerį Arvydą Plėtą.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Nerimsta skandalas dėl slaptų Pentagono dokumentų nutekinimo. Kasdien paskelbiama vis naujų detalių apie karą Ukrainoje ir skirtingų vertinimų – neva Ukrainos kontrpuolimas bus neefektyvus, Ukraina netrukus pritrūks priešraketinės gynybos šaudmenų, karas greičiausiai užsitęs. Ir šitame fone vis garsiau skamba versija, kad nutekinti neva slapti dokumentai yra apgaulė, skirta suklaidinti Rusiją.Kauno prokurorai skelibia sulaikę 9-is jaunuolius, kurie, kaip įtariama, moksleiviams pardavinėjo elektroninių cigarečių skysčius, su psichotropinėmis medžiagomis. Kriminalistai įtariamųjų veiksmus vadina itin pavojingais, nes jie ne tik platino, bet ir ruošė svaigiuosius skysčius.Siekiant atkreipti dėmesį į smurto prieš vaikus problemą, vaiko teisių gynėjai ketvirtadienį pristatė socialinę kampaniją „Vaiko rytojaus nepalik rytojui“.Vyriausioji rinkimų komisija svarstė kokias Rinkimų kodekso spragas atskleidė savivaldos rinkimai ir ką reikėtų keisti. Siūlymai bus teikiami Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komitetui.Prasidėjus elektrinių paspirtukų sezonui, gyventojai baiminasi neatsakingų vairuotojų. Tuo metu Lietuvos transporto saugos administracija pradėjo informacinę kampaniją.Ved. Andrius Kavaliauskas

Gerų kainų Kalėdos! https://www.topocentras.lt/geru-kainu...   Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas ir Tautvydas Vencevičius.     #worldcup #ivartis #podcast #podkastas #qatar2022 #Messi #Argentina #Mbappe

Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas ir Tautvydas Vencevičius.

Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas ir Tautvydas Vencevičius.

Atraskite daugiau! https://osportas.lt/ Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga „Kataras 22“. Vedėjai Žydrūnas Grudzinskas ir Lukas Katilius   #fifaworldcup #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup #brasil #argentina #vysniauskas #rytisvyniauskas #Jakelis #PauliusJakelis

Gerų kainų Kalėdos! https://www.topocentras.lt/geru-kainu... Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas ir Tautvydas Vencevičius. #worldcup #ivartis #podcast #podkastas #qatar2022

Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga „Kataras 22“. Vedėjai Žydrūnas Grudzinskas ir Paulius Jakelis.

Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas ir Tautvydas Vencevičius.         #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup

Gerų kainų Kalėdos! https://www.topocentras.lt/geru-kainu... Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas ir Tautvydas Vencevičius.   #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup

Gerų kainų Kalėdos! https://www.topocentras.lt/geru-kainu...   Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas ir Tautvydas Vencevičius. #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup    

Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas ir Tautvydas Vencevičius.   #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup    

Atraskite daugiau! https://osportas.lt/   Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga „Kataras 22“. Vedėjai Žydrūnas Grudzinskas ir Paulius Jakelis.     #fifaworldcup #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup #brasil #portugal #spain

Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas ir Tautvydas Vencevičius.     #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup

Gerų kainų Kalėdos! https://www.topocentras.lt/geru-kainu-kaledos-geriausi-pasiulymai.html Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas ir Tautvydas Vencevičius.   #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup

Atraskite daugiau! https://osportas.lt/     Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga „Kataras 22“. Vedėjai Žydrūnas Grudzinskas ir Paulius Jakelis.         #fifaworldcup #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup #messi #argentina #poland

Atraskite daugiau! https://osportas.lt/ Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga „Kataras 22“. Vedėjai Žydrūnas Grudzinskas ir Paulius Jakelis. #fifaworldcup #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup #brasil #ronaldo #portugal

Atraskite daugiau! https://osportas.lt/     Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga „Kataras 22“. Vedėjai Žydrūnas Grudzinskas ir Lukas Katilius.         #fifaworldcup #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup #brasil #ronaldo #portugal

Atraskite daugiau! https://osportas.lt/     Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga „Kataras 22“. Vedėjai Žydrūnas Grudzinskas ir Paulius Jakelis.         #fifaworldcup #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas

Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga su Ervinu Kvitkausku ir Tautvydu Venesvičiumi.     #fifaworldcup #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup #brasil #ronaldo #portugal    

Atraskite daugiau! https://osportas.lt/   Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga „Kataras 22“. Vedėjai Žydrūnas Grudzinskas ir Paulius Jakelis.     #fifaworldcup #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup #brasil #ronaldo #portugal

Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga „Kataras 22“. Vedėjai Žydrūnas Grudzinskas ir Paulius Jakelis.    

Laidos dešimt dvylika mokslo rubrikoje pokalbis su Giedre Plepyte Davidavičiene, kuri nagrinėja laimę ir kalbėjosi su Lietuvoje dirbančiais laimės mokytojais.NEPATIKIMI ASMENYS – tai prieš kelerius metus socialiniame tinkle Facebook Dainiaus Dainausko sukurta sukčius demaskuojanti grupė.Kasdien šalies muzikos mokymo įstaigų, bibliotekų kopijavimo aparatai pagamina begales natų kopijų ir tai yra visiems įprasta praktika. Tačiau mažai kas susimąsto ar tiesiog nežino, kad muzikinių kūrinių natos yra saugomi autorių teisių objektai ir jų kopijavimas yra draudžiamas. Todėl Lietuvos muzikos informacijos centras ėmėsi iniciatyvos apie tai kalbėti ir suteikti visuomenei daugiau informacijos, kaip šias problemas spręsti. Mūsų studijoje – muzikos informacijos centro Lietuvos muzikosLietuvos miestuose renkamas parafinas, vaškas ir kitos medžiagos apkasų žvakėms Ukrainai gaminti. Žvakės šalant orams tampa vis reikalingesnės.

Šiandien minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena ir ir Vilniaus geto likvidavimo 79 metinės. Skaudus istorijos tarpsnis prisimenamas jau tradiciniu tapusiu „Atminties keliu“.Rubrikoje „Aktualus klausimas“ – ar Europa turėtų priimti nuo mobilizacijos bėgančius Rusijos piliečius?Maskva inicijuoja pseudo referendumus okupuotose Ukrainos teritorijose. Kremliaus remiami separatistai aneksinius referendumus pranešė rengsiantys nuo šiandien iki rugsėjo 27 d. Balsavimas vyks apsišaukėliškose Donecko ir Lugansko „liaudies respublikose“, kurias V.Putinas paskelbė nepriklausomomis prieš pat pasiųsdamas karius į Ukrainą vasario mėnesį.Kaip tai keis karo eigą Ukrainoje?Rubrikoje „Naujienų žemėlapis“ apie Briuselio ir Vengrijos santykius. Europos Komisija dėl teisinės valstybės principo pažeidimų ir galimai netinkamo ES lėšų valdymo pasiūlė įšaldyti trečdalį Vengrijai skirtų lėšų. Dažnai prieš Europos Sąjungos institucijas maištaujantis Budapeštas žada pasitaisyti ir kovoti su korupcija.Grupė „Airija“ švenčią 30-metį ir pristato naujai suskambusią bene garsiausią dainą „Kasdien į karą“.Ved. Gabija Narušytė

Gamtos reiškiniai padeda mums orientuotis laike. Nenuostabu, kad jie yra įaugę į kalbą – ypač lietuvių kalbą, kurioje mėnesiai pavadinti gamtos reiškinių, paukščių ir žemės ūkio darbų vardais. Kasdien juos matome savo kalendoriuje. Tik ar pastebime, kaip, klimatui keičiantis, jie prasilenkia su tuo, kas vyksta už lango?Ornitologas Marius Karlonas, VU doc. Justas Kažys ir LHMT klimatologė Viktorija Mačiulytė pasakoja apie rečiau pastebimus klimato kaitos sukeltus pokyčius ir svarsto apie tai, kaip jie paveiks mūsų kultūrą.Autorės Daiva Repečkaitė ir Vaida PilibaitytėMariaus Karlono nuotrauka

Ukrainoje vis nepavyksta evakuoti civilių. Neveikia humanitariniai koridoriai, nes Rusija nesilaiko susitarimų. Ukraina pranešė, kad rusai apšaudė humanitarinį koridorių, skirtą gyventojams evakuotis iš apsiausto Mariupolio. Kokia situacija kituose Ukrainos miestuose – ar gyventojams sudarytos sąlygos juos palikti? Pokalbiai su žurnalistais iš Sumų, Černihivo, Charkivo.Europos Komisija paviešino planą, kaip per šiuos metus reikšmingai sumažinti gamtinių dujų iš Rusijos importą, o iki 2030-ųjų – jų visiškai atsisakyti. JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad Amerika uždraudžia naftos importą iš Rusijos.Rusijos Liaudies laisvės partijos pirmininko pavaduotojas Konstantin Merzlikin sako, kad rusai masiškai neišeina protestuoti į gatves, nes dauguma jų tiki Putino skleidžiamu naratyvu.Tarptautinė moters dieną Vilniuje, prie Ukrainos ambasados - saulėgrąžų. jūrą. Saulėgrąža - Ukrainos nacionalinis simbolis, tapęs pasipriešinimo Rusijos pradėtam karui ženklu. Prie ambasados vykusioje solidarumo akcijoje susirinkę žmonės sakė, kad būtina remti Ukrainos moteris, ginti jas ir saugoti nuo rusų žiaurumo.Kasdien daugėja į Lietuvą atvykstančių ukrainiečių pabėgėlių. Užimtumo tarnybos duomenimis, verslas pasiruošęs įdarbinti per tūkstantį ukrainiečių, tačiau kol kas ieškančių darbo ukrainiečių - nedaug.Ved. Agnė Skamarakaitė