Podcasts about beje

Posakis „tip top“ skirtingose kalbose yra įgavęs skirtingų reikšmių. Pavyzdžiui, anglų kalboje jis reiškia „puikus, pirmos rūšies“, vokiečių – „puikus, išsipustęs“, lietuvių – „kaip tik, tiksliai“. Beje, lietuvių kalboje posakis vertinamas kaip nevartotina svetimybė ir keistinas į „kaip tik“.

Baudos ar sąmoningumas? Apie vis gilėjančią problemą – šiukšles miškuose – kalbamės su ekologu Andriejumi Gaidamavičiumi. Jis sako tiesiai: žmonės nutolo nuo gamtos. Kodėl net atokiose vietose randame senų padangų, plastiko kalnų ir buitinių atliekų? Ar griežtesnės baudos padėtų, o gal viskas prasideda nuo mūsų pačių sąmoningumo? Ir ar dar galime tikėtis, kad kada nors į mišką eisime tik gėrėtis, o ne rinkti svetimų šiukšlių? Beje, interneto svetainėje "Tvarkau Lietuvą" labai paprasta pranešti apie šiukles miške aplinkosaugininkams.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šiandien paskutinė diena, kai gyventojai dar gali deklaruoti pajamas už praėjusius metus. Vėliau bus pradėti skaičiuoti delspinigiai. Beje, gyventojai, susiduriantys su finansiniais sunkumais ir negalintys iš karto sumokėti visos nepriemokos, gali kreiptis į inspekciją dėl mokestinės paskolos sutarties.Lietuvos savivaldybių asociacija teigia, kad Lietuvos regionai susiduria su banko paslaugų ir grynųjų pinigų prieinamumu. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas sako, kad idėja visiškai atsisakyti grynųjų pinigų yra pasenusi. Mieli klausytojai, kiek jums reikalingi grynieji pinigai, ar pakanka bankomatų ten, kur gyvenate?Artėjans Šv. Florijono dienai, ugniagesiai gelbėtojai pradeda minėti šią dieną Šiauliuose. Šiemet ugniagesiai gelbėtojai užgesino beveik 4 tūkst. gaisrų ir, ko gero, vienas sudėtingiausių gairsų įvyko prie Vilniaus savaitgalį, kai Vilniuje atvira liepsna degė šiukšlių perdirbimo gamykla.Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Kijivo ir Vašingtono susitarimas dėl naudingųjų iškasenų yra susitikimo Vatikane rezultatas. Pasak Zelenskio, mineralų sandoris dabar lygiavertis ir sąžiningas, taip pat atveriantis kelią Ukrainos pramonės modernizavimui. Ir dar viena žinia atskriejusi iš Jugtinių Valstijų - Jungtinių Valstijų prezidento nacionalinio saugumo patarėjas Maikas Volcas palieka pareigas.Ved. Rūta Kupetytė

Volg mij op Instagram. Samen vormen we daar een warme community en deel ik ook heel wat tips.Klik hier: https://www.instagram.com/olivia.annajonesKlik hier om meer te weten over mijn aanbod.www.oliviajones.beJe kan de podcast luisteren terwijl je strijkt, wandelt, baadt of met de auto rijdt. Wanneer je maar wilt!Ga snel kijken op de website of luister via Spotify, iTunes en andere podcast hosts. Veel liefsOlivia

Volg mij op Instagram. Samen vormen we daar een warme community en deel ik ook heel wat tips.Klik hier: https://www.instagram.com/olivia.annajonesKlik hier om meer te weten over mijn aanbod.www.oliviajones.beJe kan de podcast luisteren terwijl je strijkt, wandelt, baadt of met de auto rijdt. Wanneer je maar wilt!Ga snel kijken op de website of luister via Spotify, iTunes en andere podcast hosts. Veel liefsOlivia

Volg mij op Instagram. Samen vormen we daar een warme community en deel ik ook heel wat tips.Klik hier: https://www.instagram.com/olivia.annajonesKlik hier om meer te weten over mijn aanbod.www.oliviajones.beJe kan de podcast luisteren terwijl je strijkt, wandelt, baadt of met de auto rijdt. Wanneer je maar wilt!Ga snel kijken op de website of luister via Spotify, iTunes en andere podcast hosts. Veel liefsOlivia

Laidoje „Be problemų“ svečiavosi renginių organizavimu ir muzikos leidyba užsiimančios „Fosfor" komandos nariai Gabrielė Zaveckaitė, Lukas Kiškis ir Dominykas Narkevičius – jie atvyko papasakoti apie projektą „Substances“.Projektas „Substances“ elektroninės muzikos kūrėjams dovanoja „sample pack'ą“ ir kviečia dalyvauti konkurse. Dalyviai kviečiami atsisiųsti garsų rinkinį, sukurti originalų 3–5 min. kūrinį pagal pateiktas gaires ir atsiųsti projekto rengėjams, o kūrybą įvertins tiek komisija, tiek klausytojai.Beje, tam, kad paskatintų pradedančius prodiuserius dalyvauti konkurse ir parodytų pavyzdį kaip kūrybiškai galima panaudoti „Fosfor“ komandos paruoštus „sample pack‘o“ garsus, jais pasinaudojo patyrę elektroninės muzikos prodiuseriai ir specialiai šiam konkursui sukūrė originalius kūrinius.Ved. Rimvydas Černiauskas

Volg mij op Instagram. Samen vormen we daar een warme community en deel ik ook heel wat tips.Klik hier: https://www.instagram.com/olivia.annajonesKlik hier om meer te weten over mijn aanbod.www.oliviajones.beJe kan de podcast luisteren terwijl je strijkt, wandelt, baadt of met de auto rijdt. Wanneer je maar wilt!Ga snel kijken op de website of luister via Spotify, iTunes en andere podcast hosts. Veel liefsOlivia

Šią savaitę visi šalies aštuntokai buvo išbandyti matematika – laikė matematikos Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą (NMPP).Beje, šiemet pirmą kartą aštuntokai galėjo išbandyti NMPP užduotis, kad galėtų geriau pasiruošti šiam patikrinimui.Ar šis pasibandymas iš tiesų padėjo aštuntokams, ar, priešingai, sukėlė tik daugiau streso ir nerimo, laukiant NMPP laikymo dienos?Tiesa, nors NMPP rezultatai netraktuojami kaip egzamino, vis tiek kyla įtampa. Mat aštuntokams jau netrukus teks pereiti iš progimnazijų į gimnazijas. O dalis pastarųjų, jei yra didesnis norinčiųjų mokytis skaičius, kreipia dėmesį tiek į aštuntokų metinių trimestrų pažymius, tiek į NMPP įverčius.Kaip šiemet vykusio matematikos NMPP naujoves vertina mokytojai? O ir kas, jų nuomonė, – NMPP rezultatas ar metinio trimestro pažymys labiau atspindi tikrąsias mokinio žinias ir gebėjimus?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilniaus Taikos progimnazijos matematikos mokytoja Živilė Šiškienė ir Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio skyriaus specialistas Valdas Vanagas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Lygiai prieš 100 metų, 1925-ųjų vasario pabaigoje, kompanija „Victor Talking Machine Company“ nuo akustinių mechaninių įrašymo metodų perėjo prie mikrofoninės elektrinės sistemos. Beje, radijo dėka! O taip pat laidoje – nauja rubrika „Kai klasika įkvėpė popmuzikos dainius“.Ved. Domantas Razauskas

Vokietijoje, šiandien rengiamas paskutinis Ramšteino formato susitikimas, kuriam vadovaus Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Loydas Austinas. Ukrainos rėmėjų, kurių yra daugiau kaip 50, susitikime, pavadintame Ramšteino formatu, bus aptarta tolesnė karinė parama Kyjivui.Donaldas Trumpas paragino NATO nares padidinti savo išlaidas gynybai iki 5proc. BVP.Trumpas jau ne kartą yra sakęs, kad NATO narės, jo nuomone, per mažai moka už Jungtinių Valstijų apsaugą. Ar turėtų NATO narės, tarp jų ir Lietuva, skirti 5proc nuo BVP gynybai?Šiaulių “Juventos” progimnazija perpiet rengia pilietinę akciją, nes iš mokyklos, anot jos darbuotojų, norima atimti unikalumą. Ji vienintelė Lietuvoje į bendrąjį ugdymą yra integravusi ir papildomą muzikinį ugdymą, o tai prieštarauja įstatymo raidei. Iš jos reikalaujama dirbti taip, kaip kaip ir visos bendrojo ugdymo įstaigos.Lietuvos pasieniečiai perėmė aštuonis meteorologinius oro balionus, jie iš Baltarusijos atskraidino kontrabandinių cigarečių krovinius. Dar vienas meteorologinis balionas antradienio vakarą nusileido Druskininkuose, ant daugiabučio namo stogo. Beje, nuo šiol pareigūnai prieš juos galės specialiuosius šaudmenis, sviedinius.Kompanija „Meta“, valdanti socialinį tinklą, geriau žinomą kaip Facebook, taip pat socialinius tinklus „Instagram“ ir „Threads“, šią savaitę paskelbė apie faktų tikrinimo programos uždarymą.Ved. Rūta Kupetytė

Ar stumbrai gali gyventi harmonijoje su žmonėmis? Šį kartą gilinsimės į stumbrų daromą žalą žemės ūkiui ir kaip ši problema gali būti sprendžiama. Beje, stumbras – vienas protingiausių gyvūnų. Ieškosime atsakymų kartu su ekspertu stumbrų žinovu Rytu Papšiu.Įspūdžiais iš tarptautinės Klimato kaitos konferencijos Azerbaidžane dalinsis Aplinkos ministerijos Klimato politokos grupės vyresnioji patarėja Stasilė Znutienė. Karai daro milžinišką neigiamą poveikį klimatui.Sekite laidą ir atraskite stebuklus, kuriuos gamta siūlo net ir pilkiausiomis dienomis.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

“Keine Situation unseres Lebens braucht unfruchtbar zu sein. Durch die Hingabe an Gott lässt sich alles in Segen verwandeln.” Corrie ten Boom Corrie ten Boom (* 15. April 1892 in Haarlem, Niederlande; † 15. April 1983 in Placentia, Kalifornien, USA) war eine niederländische Christin und Widerstandskämpferin, die während des Zweiten Weltkriegs aktiv Menschen, insbesondere Juden, vor der nationalsozialistischen Verfolgung rettete. Sie stammte aus einer tief religiösen Familie und arbeitete mit ihrem Vater, Casper ten Boom, und ihrer Schwester Betsie daran, Juden und Mitglieder des Widerstands in ihrem Haus zu verstecken, das als "Versteck" oder "Beje" bekannt wurde. Ihre Familie wurde 1944 von der Gestapo verhaftet, und Corrie sowie ihre Schwester Betsie wurden ins Konzentrationslager Ravensbrück deportiert. Betsie starb dort, doch Corrie überlebte und wurde durch einen Verwaltungsfehler freigelassen. Nach dem Krieg schrieb Corrie das Buch "Die Zuflucht" (The Hiding Place), in dem sie ihre Erlebnisse schilderte. Sie setzte sich Zeit ihres Lebens für Vergebung, Versöhnung und den Glauben an Gott ein. Corrie ten Boom ist eine inspirierende Persönlichkeit, die als Symbol für Widerstand, Glaube und Vergebung gilt. Quelle: ChatGPT Fragen? Schreib an: bibelverse@christliche-gewohnheiten.de

Siekiant sustiprinti oro gynybą, Lietuva už 234 mln. eurų įsigijo papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS.Rusijos opozicijoje nauji tyrimai ir nauji kaltinimai vienas kitam. Vienas Rusijos opozicionierių Maksimas Kacas paskelbė tyrimą, kuriame teigia, kad Aleksejaus Navalno įkurtas FBK tapo priedanga savo banką Rusijoje apvogusiems Aleksandrui Železniakui ir Sergejui Leontjevui, kad FBK yra jų finansuojami ir užsiima šių verslininkų reputacijos plovimu. Priminsiu neseniai FBK paskelbė, kad Leonido Volkovo užpuolimą užsakė kitas Rusijos opozicionierius, buvęs „Jukos“ viceprezidentas Leonidas Nevzlinas. Kas vyksta tarp Rusijos opozicijos? Kaip į šį jų santykių aiškinimąsi turėtume reaguoti mes, kai nemaža dalis jų gyvena Lietuvoje? Beje, kaip tik šiomis dienomis Vilniuje vyksta kasmetinis Laisvos Rusijos forumas, į kurį suvažiuoja Rusijos opozicija. Ar anksčiau minėtos istorijos nediskredituoja Rusijos opozicijos kaip alternatyvos V.Putinui?Į LRT radiją kreipėsi "BOLT" pavėžėjai, teigdami, kad pagal individualią veiklą dirbantys platformos vairuotojai realybėje dirba darbo sutarties principu, tačiau be socialinių garantijų. Pasak pavežėjų, tokie darbo santykiai turi būti sureguliuoti, o darbuotojams turi būti suteikiama galimybė ginti savo teises. Įmonė "BOLT" atsako problemų neįžvelgianti, o vairuotojams esą kaip tik yra sukurtos patogesnės sąlygos.Likus porai savaičių iki Moldovos prezidento rinkimų ir referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje, atskleista didelio masto balsų papirkinėjimo schema. Policija nustatė, jog daugiau kaip šimtui tūkstančių Moldovos piliečių buvo pervesta per 15-a milijonų dolerių, jie instruktuoti kaip balsuoti ir kaip skleisti dezinformaciją apie Europos Sąjungą socialiniuose tinkluose. Pareigūnai įtaria, jog schemą galėjo finansuoti prorusiškas oligarchas Ilanas Šoras.Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje išrinkti 2023-ųjų Metų mokytojai. Metų mokytojo premijos laureatais, atrankos komisijos sprendimu, tapo aštuoni Lietuvos pedagogai. Premija skiriama už reikšmingiausius pastarųjų 5 metų nuopelnus profesinėje veikloje.Ved. Agnė Skamarakaitė

VDU botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius aiškina, kaip į šiltą rudenį reaguoja augalai, kilę iš viso pasaulio, tuo labiau, kad kai kurie jų žydi antrą kartą. Ką žada antrinis augalų žydėjimas?Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša pasakoja, kaip dalyvauti neįprastose ekskursijose, kurių metu galima klausytis elnių?Geniai ruošiasi nakvynės vietas. Varnėno inkilas jiems – kaip tik. Beje, tik prieš keletą dešimtmečių jie atrado, jog nebūtina kalti medį, galima tą padaryti žmogaus statinio sienoje.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Jaunasis ūkininkas Aurimas Lapinskas iš Prienų rajono Žuvintos kaimo turi augalininkystės ūkį. Įkūrė jį šalia tėvų, bet ūkininkauja ne taip kaip jie. Gyvulių auginimas jam nepatinka, o savo augalininkystės ūkį stengiasi kuo labiau modernizuoti. Planuose – pradėti auginti liucerną, gaminti iš jos granules ir jas parduoti. Turi ūkininkas ir kitų planų, bet linkęs viską nuodugniai pasverti, įvertinti finansines galimybes ir tik tada imtis įgyvendinti.Šalyje kasmet didėja pupų plotai. Dabar jų pasėliai užima beveik 70 tūkst. hektarų. Tačiau dažnai pasėlius niokoja krušos. Beje, krušos nevienodai pažeidžia skirtingų veislių pupas. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro eksperimentiniuose laukuose neseniai pradėti pupų veislių tyrimai. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vyresnioji mokslo darbuotoja daktarė Ona Auškalnienė aptaria, kaip Lietuvos klimatinėmis sąlygomis pupos regeneruoja po krušos pažeidimų skirtingose pupų išsivystymo stadijose.Įdomu žinoti. Dažnas pagalvojame: gerai būtų, kad galėtume apsieiti be brangių vaistų ir su vaistažolėmis sustiprintume sveikatą. „Matyt, vaistų atsisakyti nepavyks, vis dėlto su žolynais galime sau padėti“, – tvirtina Biržų rajone gyvenanti žolininkė Almida Rumbavičienė. Ji pirmiausia įsitikina vaistažolių poveikiu ir tik tada pataria kitiems.Ved. Regina Montvilienė

Gamtininko Tado Ivanausko Obelynės sodyboje-memorialiniame muziejuje baigta XX a. pradžios interjerų restauracija. Tadas ir Honorata Ivanauskai, gyvendamas šioje sodyboje 1927–1970 m., sukūrė turtingą dendrologinę kolekciją. Kaip pasakoja Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmantas Kalesinskas, dėmesio reikalauja ir Honoratos Ivanauskienės asmenybė, kuri yra Montessori ugdymo sistemos pradininkė Lietuvoje, Lietuvos šaulių sąjungoje ji įkūrė moterų šaulių sekciją. Beje, restauruojant sodybą, buvo aptikta tarpukario šaulės uniforma.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Pirma savaitė, kai mokiniai ir dalis jų mokytojų gali atsikvėpti po audringų mokslo metų. Prasidėjo atostogos.Bet, pasigilinus labiau, aiškėja, kad daugybė gimnazistų jau visas mėnuo „atostogauja“. Mokyklų administracijos atvirauja - daugybė vienuoliktokų bei dešimtokų jau birželį nesirodė gimnazijose: jie išvyko uždarbiauti – kas į Lietuvos pajūrį, kas į užsienį.O ir jaunesniųjų klasių mokiniai nebuvo tie, kurie sėdėjo iki birželio 26 d. suoluose. Kadangi tiek dėl valstybinių brandos egzaminų reformos ir įvestų vienuoliktokų tarpinių žinių patikrinimų daliai jaunesniųjų klasių mokinių pamokos nevyko arba vyko nuotoliu patikrinimų dienomis, kai kurie tėvai, įvertinę tokių pamokų žemą vertę, gegužę ir birželį atostogavo su vaikais svečiose šalyse.Tad ką rodo pasibaigusių mokslo metų duomenys, ar tikrai pagerėjo mokinių pamokų lankomumas, palyginti su ankstesniais metais, o ir kiek pakilo mokinių akademinis lygis, kuriuo buvo grindžiamas mokslo metų ilginimas?Beje, kitąmet balandis, gegužė ir birželis bus dar intensyvesni: laukia progimnazistų projektinių darbų atsiskaitymai, dešimtokų pagrindinio ugdymo patikrinimai (PUPP), vienuoliktokų tarpiniai žinių patikrinimai, dvyliktokų valstybiniai brandos egzaminai, o ir tie, kas bus nepatenkinti šių metų tarpinių rezultatais, galės juos perlaikyti kitąmet. Mokyklų pavaduotojai jau dabar susiduria su iššūkiu – kaip suderinti kitų metų pamokų tvarkaraštį su gausybe atsiskaitymų, patikrinimų ir egzaminų? Jie neslepia - nuotolinio mokymo bus dar daugiau.Bet ar tai tikrai tokios pamokos duos norimą rezultatą – geresnį lankomumą ir geresnius akademinius pasiekimus? O gal vertėtų pripažinti mokslo metų ilginimą klaida ir grįžti prie trumpesnių mokslo metų?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jolanta Navickaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė, Silvija Šukevičienė, Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, bei Lilija Bručkienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.Ved. Jonė Kučinskaitė

Nedarbingumo pažymėjimą kai kuriais atvejais nuo liepos galės išrašyti slaugytojai ir akušeriai. Tikimasi, kad taip sumažės eilės pas šeimos gydytojus. Slaugytojai sako, kad jų krūvis ir taip didelis. Tuo metu sveikatos apsaugos ministras teigia, kad taip keliamas slaugytojų prestižas.Seimas įteisino vadinamąsias skolų atostogas. Šiuo metu vienas iš dešimties suaugusiųjų Lietuvoje turi skolų, beveik septyni iš dešimties skolininkų nedirba arba dirba nelegaliai, nes bijo, kad iš algos bus išskaičiuotos skolos. Tikimasi, kad skolų atostogos padės juos sugrąžini į legalią darbo rinką. Ką jūs manote apie skolų atostogas?Krašto apsaugos ministerijos organizuojamoje kasmetinėje dronų dienoje Kyviškių aerodrome bus pristatomos Lietuvos gamintojų sukurtos bepiločių orlaivių sistemos. Beje, į dronus atsigręžiama vis labiau. Rugsėjo pradžioje bus atidarytas dronų kompetencijų centras. Visi norintieji galės pradėti bazinius bepiločių operatorių kursus, o vėliau tęsti mokymus ir įgyti žinių, kaip dronus naudoti, jeigu jų prireiktų karo atveju.Kaip verslas siekia padėti Ukrainai ir kodėl dalis įmonių komandos formavimo užsiėmimus keičia dronų gamybos mokymais?Naujoji Kaledonija - Prancūzijai priklausantis salynas Ramiajame vandenyne. Nors įprastai šis regionas garsėja kaip turistų rojus, čia jau savaitę neslūgsta kruvini neramumai. Tūkstančiai vietinių kanakų protestuoja prieš Paryžiaus nurodytas reformas. Pasak apžvalgininkų, tai, kas vyksta Naujojoje Kaledonijoje gali tapti rimtu iššūkiu Prancūzijos užsienio politikai.Ved. Rūta Kupetytė

Antrajame ture varžosi dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė. Balsavimas iš anksto vyksta nuo 7 iki 20 valandos.Rubrikoje „Aktualus klausimas”. Jau kelis mėnesius galioja tvarka, kai slaugytojos gali išrašyti siuntimus pas gydytojus, pratęsti kompensuojamus vaistus. Ar ir jūsų slaugytoja tai daro?Žaliakalnio bendruomenę Kaune sujungė „Pelėdų kava“, kuriai pagaminti giles surinko patys gyventojai. Įsitraukdami į organizuojamas ekskursijas, lankydami vietinius menininkus ir galėdami kalbėtis apie dalykus, kurie įdomūs bendruomenei, vietiniai žmonės atranda ne tik įdomias vietas Kaune, bet ir vieni kitus. Apie tai „Versle iš širdies”.Kodėl kai kurios gatvės Vilniuje po penkiolikos minučių liūties patvinsta taip, kad tampa nebeišvažiuojamos? LRT girdi sulaukė užklausos, kurioje klausytojas rašo, kad sekmadienio vakarą važiavau Rūdninkių, Pylimo ir Basanavičiaus gatve. Lijo – gal dvidešimt minučių, bet gatvės tapo neišvažiuojamos, jomis buvo galima plaukti. Beje plaukė ir ant gatvių stovėję kelio darbų ženklai, kuriuos srovė nešė tiesiai į automobilius. Ar normalu, kad dvidešimt pirmame amžiuje po penkiolikos minučių liūties gatvės tampa upėmis?Artėjant antrajam prezidento rinkimų turui LRT organizuoja kandidatų Gi-tano Nausėdos ir Ingridos Šimonytės debatus. Ir jau visai netrukus nuo devintos valandos kandidatai diskutuos LRT RADIJO eteryje. Debatus ves Liepa Želnienė, o klausimus kandidatams galės užduoti ir LRT RADIJO klausytojai. Kiek prasmingi debatai, ar padeda jie apsispręsti rinkėjimas?Ved. Rūta Kupetytė

1300 – tiek valstybės finansuojamų studijų vietų universitetuose ir kolegijose šiemet bus skirta jaunuoliams iš socialiai pažeidžiamų šeimų.Į šią vadinamą „antrąją konkursinę eilę“ galės pretenduoti jaunuoliai iš itin menkas pajamas gaunančių šeimų, ne vyresni kaip 25 m. našlaičiai, globotiniai, turintys 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį, taip pat sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį bei vadinamų trumpųjų studijų absolventai ir jaunuoliai, turintys bent 24 mėn. praktinės veiklos patirties. Beje, praktine veikla vadinama ir karo tarnyba.Tiesa, jaunuoliai, galintys pretenduoti į šias kvotas, kaip ir visi kiti stojantieji, privalės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojant į menus jo nereikia) ir stojančiojo laisvai pasirinktą.Be to, jie, kaip ir visi kiti stojantieji, turės pasiekti aukštųjų mokyklų nustatytą mažiausią konkursinį balą. Dauguma universitetų jau paskelbė, kad šiemet mažiausias konkursinis balas sieks 5, bet į kai kurias mažiau konkurencingas studijų programas būsiąs ir dar mažesnis. Tik Kauno technologijos universitetas laikysis ankstesniais metais galiojusios kartelės - 5,4.Dauguma kolegijų taip pat priims su žemesniu konkursiniu balu nei pernai (kuomet siekė 4,3 balo).Kaip šios priėmimo kvotos paveiks likusius stojančiuosius? Kiek pagrįsti vidutines pajamas gaunančių šeimų nuogąstavimai, esą tokios kvotos iškraipys studentų priėmimo rinką? Kokia dalis visų jaunuolių iš socialiai jautrios aplinkos bus pajėgūs įstoti ir sėkmingai studijuoti? Kokia tikimybė, kad jaunuoliai iš socialiai jautrios šeimos, gavę nemokamas vietas aukštosiose mokyklose, iškris ir nebaigs studijų, nes neturės lėšų pragyvenimui didmiestyje?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Artūras Šaltis, Vilniaus universiteto Studentų priėmimo poskyrio vadovas, ir Pasvalio Jono Krikštytojo parapijos Carito vaikų dienos centro vadovė Jurgita Venskienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Zarasų rajone, Liaudiškių kaime, pušų apsupta gyvuoja bendrovė „Sparnai“. Per metus jos paukštyne užauginama per 80 tūkst. paukščių, surenkama apie 20 mln. kiaušinių. Dalis jų perdirbama vietoje: gaminami šakočiai, makaronai. Po numatytos rekonstrukcijos čia daugės paukščių, gerės jų laikymo sąlygos, bus surenkama 35 mln. kiaušinių. Apie planuojamas investicijas į šio bei kitų paukštynų pertvarkymą pasakoja gamybos vadovė Ilona Pratkelienė ir Paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas.Tradiciniai namų buities ir darbo įrankiai, Aukštadvario miestelio ir mokyklos istorija, pinigų, ženklelių kolekcijos, senovinė literatūra ir prieškario mokykliniai vadovėliai – tai tik dalis eksponatų, kuriuos per ilgus dešimtmečius surinko kraštotyros muziejų įsteigęs Aukštadvario gimnazijos matematikos mokytojas metodininkas Kazys Venckus. Dviejuose mokyklos kambarėliuose dabar vos telpa visi eksponatai, kurie ypač stebina jaunimą, o vyresniems primena jų pačių ir tėvų jaunystę.Specialių mokslų nebaigęs, bet dėl savo talento originaliais, įspūdingais darbais ne tik Tauragę puošiantis kalvis Kęstutis Plyskaitis seka savo prosenelio, garsaus kalvio Stanislovo Albrechto pėdomis. Beje, kalvystė – daugelio giminės vyrų užsiėmimas. Kęstučio senelis, tėtis, dėdė buvo kalviai, o dabar ir brolis verčiasi šiuo amatu. Norkaičių kaime erdviose dirbtuvėse besidarbuojančio kalvio Kęstučio Plyskaičio darbai puošia Tauragę.Ved. Regina Montvilienė

Wat zit er in De 7 vandaag? Een op de zes Vlaamse drinkwaterstalen bevat ongezond veel pfas.Dreigt onze waterfactuur duurder te worden als we die stoffen eruit moeten zuiveren?De wereldleider in luxe LVMH - het Franse concern boven topmerken als Dior en Louis Vuitton - trappelt na een jarenlange groeisprint ter plaatse. Wat is er aan de hand?En de Vlaamse start-up Sparki wil tegen eind volgend jaar 600 ultrasnelle laadpalen in ons land klaar hebben. Die stijle ambitie willen ze waarmaken met geld van de Waalse overheid. Host: Bert RymenProductie: Job Van Nieuwenhove Het is weer award-tijd in podcastland en De 7 is net als vorig jaar genomineerd voor de Belgian Podcast Awards in de categorie News&Politics.Vind je De 7 nog altijd heel goed, help ons dan aan een prijs en stem op ons.Dat kan via belgianpodcastawards.beJe kan daar trouwens ook stemmen op de collega's van De Beursvoyeurs, Start to immo, Wat Dit Land Nodig heeft en De Ziel van Parijs.Alvast bedankt voor je stem!See omnystudio.com/listener for privacy information.

2024 metais Jungtinių Tautų „Pasaulio laimės ataskaitoje“ iš 156 vertintų valstybių Lietuva pakilo į 19 vietą, lenkia visas kaimynines valstybes, Vokietiją, Singapūrą ir JAV. Beje, amžiaus grupėje iki 30 metų lietuviai pastaruosius tris metus yra... laimingiausi.Briuseliui trečiadienį planuojant pasiūlyti Europos Sąjungos (ES) šalims panaudoti pajamas iš įšaldyto Rusijos turto Ukrainai apginkluoti, Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius sako, kad pirmosios lėšos Kyjivą galėtų pasiekti jau liepos mėnesį.Priklausomybės ligas sukelia alkoholis, kvaišalai, nikotinas, azartiniai lošimai, o jų atsiradimą lemia biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai, dėl kurių poveikio atsiranda priklausomybės sindromas.Ved. Liepa Želnienė

Daugelis elektros linijų stulpų įrengta taip, kad jie yra tapę paukščių naikinimo vietomis. Ir ne bet kokių paukščių: plėšriųjų pelėdų, gandrų. Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis renka duomenis apie paukščius, kurie žūsta dėl elektros stulpų. Kodėl tai vyksta? Ko trūksta stulpų konstrukcijoms?Inkilus keliame soduose, medžiuose prie namų, tačiau jų trūksta miškuose, nors miškininkai kasmet iškelia tūkstančius. Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė pasakoja, jog tęsiasi inkilų kėlimo tradicija ir pataria, kaip sumeistrauti inkilą. Beje, daugiausiai reikia inkilų zylėms – jų landos skersmuo 3,5 cm, taip pat varnėninių – su 4,5 cm skersmens landa. Klykuolėms ir didiesiems dančiasnapiams inkilai kalami dideli, jų landos kersmuo 15-16 cm..Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Švietimo mokslo ir sporto ministras buvo beužsimojęs padaryti tai, ko per 33-ejus Nepriklausomybės metus nedrįso nė vienas ligšiolinis ministras - inicijuoti sprendimą uždaryti mokyklas dėstomąja rusų kalba. Tiesa, tiek dalies Ministrų kabineto, tiek dalies Lietuvos rusakalbės visuomenės reakcija į ministro iš karto po Naujųjų metų iškeltą idėja nebuvo vienareikšmė. O ir bent jau Vilnijos krašto lenkų bendruomenė ėmė nuogąstauti, girdi, uždarius mokyklas dėstomąja rusų kalba, ilgainiui gali būti uždarytos ir lenkiškos mokyklos.Tiesa, su kaimynine Lenkija, kuri yra Europos Sąjungos narė, o lenkų kalba yra viena oficialių ES kalbų, yra pasirašytas tautinių mažumų mokyklų išlaikymo susitarimas.Su Rusija niekada tokio susitarimo nebuvo. Mokyklos dėstomąja rusų kalba yra sovietinis reliktas. Šių mokyklų apsisprendė atsisakyti ir kaimyninės Latvija bei Estija. Šiuo metu iš 60-ies savivaldybių rusiškos mokyklos likusios tik aštuoniose: Vilniaus, Klaipėdos, Vilniaus rajono, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Visagino bei Kauno. Pernai rusakalbės mokyklos atsisakė Šiaulių miestas.Iš tiesų dar 52 savivaldybės, kuriose buvo mažiausiai po vieną mokyklą dėstomąja rusų kalba, jų jau senokai atsisakė. Ir tai padarė ramiai.Vilnius, tiesa, ano tūkstantmečio gale šitai irgi bandė, bet tai neapsiėjo be skandalų, skundų Rusijos ambasadoriui Lietuvoje, rusakalbių mokyklų bendruomenių protestų, o ir turto gadinimo.Šiuo metu iš 357 812 mūsų šalies moksleivių 18 590 mokosi dėstomąja rusų kalba, 12 061 - lenkų kalba, dar 392 - baltarusių. Visi jie yra valstybės ar savivaldybių mokyklų mokiniai.Anglų, prancūzų bei kitomis kalbomis paprastai dėstoma privačiose tarptautinėse mokyklose.Jei pažvelgtume, kaip sekasi rusakalbių gimnazijų mokyklų abiturientams, tai pamatytume nedžiuginantį vaizdą. Apie pusėje visų šalies gimnazijų dėstomąja rusų kalba valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą (VBE) 2023 m. laikė tik nuo 18,2 iki bemaž pusės visų abiturientų. Panaši, beje, ir ankstesnių metų šio egzamino pasirinkimo rusakalbėse mokyklose statistika. Vienintelėje Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijoje lietuvių kalbos ir literatūros VBE laikė absoliuti dauguma – 95,2 proc. visų pernai metų laidos abiturientų. Tiesa, 13,3 proc. jų neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino.Beje, nors valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas tarp rusakalbių mokyklų abiturientų nėra itin populiarus, išlaikymo procentas taip pat žemas. Apie penktadalyje mokyklų dėstomąja rusų kalba valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino neišlaikė nuo 20 proc. iki 42,6 proc. visų laikiusiųjų.Nuo šių metų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra būtinas norint įstoti ir studijuoti visose Lietuvos aukštosiose mokyklose – universitetuose bei kolegijose; nesvarbu, ar norima studijuoti valstybės finansuojamoje studijų vietoje, ar nefinansuojamoje.O ir nemokant ar prastai mokant valstybinę kalbą yra sudėtinga integruotis į visuomenę.Kas stabdė politikų ryžtą anksčiau kelti rusakalbių mokyklų integracijos klausimą? Kaip pavyko savivaldybėms, kurios jau nebeturi rusiškų mokyklų, jų atsisakyti be skandalų? Bei kodėl Lietuvos mokyklose dėstomąja rusų kalba besimokanti ir jau Nepriklausomoje Lietuvoje gimusi bei auganti kalba prastai išmoksta lietuvių kalbą arba net nedrįsta laikyti šio egzamino?LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris, Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Dovilė Kaminskė bei buvęs rusakalbės mokyklos direktorius, Panevėžio miesto tarybos narys Petras Luomanas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Mokslo rubrikoje apie tai, kaip Lietuvoje saugomos ir kaip sekasi apsaugoti elektronines knygas?Metų pradžioje prasideda metiniai pokalbiai darbuose. Kiek jie reikalingi, o gal tai jau atgyvena? Kaip jiems pasiruošti tiek darbdaviui, tiek darbuotojui?Nacionalinio kraujo centro duomenys rodo, kad Lietuvoje neatlygintina kraujo donorystė ir toliau populiarėja – vis daugiau mūsų šalies gyventojų tampa naujais kraujo donorais, o taip pat ir aukoja savo kraują jau ne pirmą kartą. Pernai atlikta maždaug 4 proc. daugiau donacijų, nei 2022 m., o taip pat pirmakarčių donorų sulaukta 7 proc. daugiau. Praėjusiais metais surinktas ir rekordinis po pandemijos kraujo kiekis - daugiau nei 32 tūkst. litrų.Nors dažnai dabar kalbama apie tradicinio kaimo nykimą, ūkių mažėjimą, bet jauno žmogaus istorija, kai mirus tėčiui, teko imtis atsakomybės ir tęsti giminėje įprastą žemdirbystę, nuteikia optimistiškai. Trisdešimtmetis Laurynas Krickas iš Švenčionių rajono Adutiškio apylinkių, baigęs VGTU svajojo apie mokslinį darbą, bet prieš ketverius metus staiga mirus tėčiui- žinomam apylinkių ūkininkui Juozui Krickui, teko imti 400 ha augalininkystės ūkio vairą. Beje, tose vietose ūkininkavo ir Lauryno senelis, giminėje buvo ūkininkų ir tarpukariu.

Vilniaus apskrities policija vakar pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl gaisro Viršuliškių daugiabučiame name, kai per sprogimą ir gaisrą žuvo du žmonės, o pats daugiabutis tapo negyvenamu. Ar gyventojams, kurie nebuvo apdraudę savo butų, įmanoma išsireikalauti žalos atlgyinimo? Beje, didžiulis gaisras daugiabutyje buvo kilęs ir šią vasarą Šiauliuose. Taip pat buvo evakuoti gyventojai. Koks jų likimas šiandien?Švietimo ministerija vertina galimybes palaipsniui atsisakyti rusų mokyklų Lietuvoje. Viešojoje erdvėje prie diskusijų, ar Lietuvoje turėtų likti rusų tautinės mažumos mokyklos ir ar jose mokomoji kalba gali būti rusų, grįžta po to, kai pora paauglių, besimokančių rusų tautinės mažumos mokykloje, dėl politinių pažiūrų apšaudė bendramokslį pneumatiniu ginklu. Klausimas klausytojams - ar reikia atsisakyti rusų mokyklų Lietuvoje?Internetiniai piratai jau sulaukia baudų. Tačiau anot IT specialistų, naudodami tam tikras priemones filmus ar kitą turinį nelegaliai besisiunčiantys gali nesunkiai pasislėpti. Lietuvos radijo ir televizijos komisija tikina, kad problema yra žinoma ir bus sprendžiama – apie tai „Verslo laike''.Konstantinopolio patriarchatas šią savaitę baigia kurti stačiatikių bažnytinę struktūrą Lietuvoje – egzarchatą. Apie ketinimus įsteigti Lietuvoje bažnytinę struktūrą pernai kovą pranešė šalyje viešėjęs Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus pirmasis.Ukrainai „Vičiūnų grupę“ įtraukus į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą, šios šalies Nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros atstovas sako nesuprantantis, kaip Ukrainą remiančioje valstybėje tokių įmonių dar gali egzistuoti. „Vičiūnų grupė“ į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą Ukrainoje įtraukta, nes tęsia veiklą Rusijos rinkoje. Pasak Ukrainos pareigūnų, prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, „Vičiūnų grupės“ atstovai pažadėjo, kad bendrovė pasitrauks iš Rusijos rinkos, tačiau to nepadarė. Pokalbis su Ukrainos Nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros atstovu A. Poznyaku.Pirmoji Naujųjų metų savaitė Japonijoje paženklinta virtine nelaimių. Šalies centrinius regionus supurtė galingiausias per pastarąjį dešimtmetį žemės drebėjimas. Aukų skaičius artėja prie šimto, tačiau po griuvėsiais tebėra įstrigusių žmonių. Praėjus vos parai po nelaimės Tokijo oro uoste susidūrė du lėktuvai - vienas jų tiekė pagalbą žemės drebėjimo paveiktiems regionams. Pasak pareigūnų, per kone stebuklą daugybės aukų visgi pavyko išvengti.Ved. Rūta Kupetytė

Gruodžio 7 d. sueina lygiai du mėnesiai, kai teroristinė grupuotė „Hamas“ užpuolė Izraelį. Prasidėjus karui, tiek Lietuvos, tiek pasaulio visuomenė suskilo į dvi stovyklas: remiančius užpultus izraeliečius ir tuos, kurie remia Palestiną. Per šiuos du mėnesius tiek Lietuvoje, tiek įvairiose pasaulio šalyse vyksta įvairūs mitingai, protestai bei kitos akcijos tiek Izraeliui, tiek Palestinai paremti. Vilniuje vykstančiuose mitinguose Palestinai paremti ypač aktyvūs Lietuvos universitetuose studijuojantys arabų kraštų jaunuoliai. Beje, tiek žydų, tiek arabų studentai, studijuojantys mūsų šalies universitetuose, iki šiol tiek studijavo tose pačios grupėse, tiek gyveno tuose pačiuose užsienio studentams skirtuose bendrabučiuose.Kas pasikeitė per šiuos du mėnesius? Kaip sekasi universitetų administracijoms valdyti galimus konfliktus tarp studentų iš Izraelio bei arabų kraštų?Diskutuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Tarptautinių ryšių ir studijų centro prodekanas, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Tarptautinių ryšių nuolatinės darbo grupės pirmininkas dr. Alvidas Šarlauskas bei Vilnius tech universiteto tarptautinių studijų centro vyr. specialistė Lina Grigaitienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

NIV do te thote Nullius In Verba qe ne vetvete do te thote 'thuaj jo supes me klor". Beje google dhe vere pak trurin ne pune. Ne patem kenaqesine te flisnim me nje nga drejtuesit te kesaj kompanie shqiptare qe ka krijuar NIV dhe kane per qellim te jene udheheqesit e zhvillimit te software rreth A.I. Ne vendosem ta perdorim programin e tyre per podcastin tone dhe te lejojne A.I. te vendos titra shqip. provoje dhe ti sapo ky program te lancohet qe me siguri do jete gati me daljen e ketij podcasti. Niv.al Degjo podcastin per me shume info te detajuaraTi Vetem Degjo dhe abonohu ne patreon madje hidhi dhe nje sy ketyre cunave.

Kristel Beyers is herboriste en noemt zichzelf een kruidenheks. Als kind maakte ze heksensoep in de zandbak in de tuin. Nu maakt ze een breed assortiment van kruidenbereidingen in haar bedrijf Mirabella's Botanicals. We hadden een fijn gekruid gesprek.Over hoe ze haar aanbod samenstelt geïnspireerd door de kruiden en de manier waarop die je kunnen ondersteunen als puur product.Over de mix van intuïtie en kennis in het creatieproces.Over de strenge Belgische wetgeving rond het gebruik van kruiden in voedingsmiddelen en verzorgingsproducten.Over producten maken met liefde en passie, en moeten opboksen tegen massaproductie en lagere prijzen in de supermarkt.Over de werking van bitters als ondersteuning voor de spijsvertering. Over kruiden die het zenuwstelsel versterken en de verschillende nervicums die er zijn. Over de grootste misverstanden die er leven rond kruiden. En nog veel meer...Alle info over de activiteiten en het aanbod van Kristel vind je op www.mirabellasbotanicals.beJe kan Kristel ook vinden op Instagram en Facebook.We hadden het ook over de Amerikaanse herboriste Rosemary Gladstar. Als je nieuwsgierig bent naar wie zij is, check dan haar website.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad smurtas Izraelyje ir Gazos Ruože gali atitraukti tarptautinį dėmesį nuo karo jo šalyje. Karybos ekspertai jau įspėja, kad Rusijos puolimas Ukrainoje intensyvėja, supama Avdijivka, kuri, pasak ukrainiečių, gali tapti antruoju Bachmutu. Apie situaciją Ukrainoje pokalbyje su studijos svečiu, ką tik iš Ukrainos grįžusiu karo instruktoriumi Andrejumi Šildiajevu.Briuselyje posėdžiauja NATO gynybos ministrai. Čia vėl tariamasi dėl paramos Ukrainai, tad susitikime dalyvauja ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, prašantis padėti šaliai atlaikyti dar vieną sunkią žiemą. Beje, nors daug kas nuogastavo, kad Jungtinių valstijų parama Ukrainai gali strigti, šiandien paskelbtą apie naują dviejų šimtų milijonų dolerių vertės ginkluotės siuntą. O Belgija Ukrainai pažadėjo duoti naikintuvų.Pažeistas Suomijos - Estijos dujotiekis Baltijos jūroje ir vis garsiau skambantys įtarimai, kad tai galėjo įvykti dėl išorės veiksmų, o netoliese galimai fiksuotas ir Rusijos laivas, Lietuvą verčia stiprinti mūsų strateginių objektų apsaugą. Bus intensyviau patruliuojama prie Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo bei uosto vartų. Taip pat ketinama įsigyti papildomos stebėjimo įrangos.Iš karo padėtį paskelbusio Izraelio šiandien galiausiai pavyko evakuoti beveik šimtas Lietuvos piliečių. Jie sėkmingai pasiekė Lietuvą.„Ir opozicija, ir vaLdančioji partija mano, kad tai bus svarbiausi rinkimai. Valdančioji partija sako, kad šių rinkimų koziris yra suverenitetas, opozicija sako, kad – demokratija“, – taip apie jau šį savaitgalį vyksiančius Parlamento rinkimus Lenkijoje kalba antro pagaL dydį šalies dienraščio „Žečpospolita" redaktoriaus pavaduotojas ir dienraščio interneto svetaiinės vyriausiasis redaktorius Miichalas Šuldžinskis.Ved. Liepa Želnienė

Europos Komisijos pirmininkė savo metiniame pranešime daugiausiai dėmesio turėtų skirti Rusijos užpultai Ukrainai. Beje, tai bus paskutinė Ursulos von der Leyen, kaip komisijos pirmininkės kalba, todėl tikimasi ir visos kadencijos apibendrinimo. Jos kalbą tiesiogiai nuo dešimtos valandos transliuos LRT TELEVIZIJA ir portalas LRT.LT. „Ryto garsuose“ – Lietuvos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šiuo metu Lietuva konsultuojasi su Europos Komisija dėl atnaujinto išaiškinimo drausti į Europos Sąjungos teritoriją įvežti automobilius iš Rusijos. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nurodo, kad už EK nurodymų įgyvendinimą bus atsakingas Muitinės departamentas.Šiandien bus pristatoma Lietuvos kelių būklė, o susisiekimo ministras kaip tik vakar teigė, kad norint reikšmingiau tvarkyti Lietuvos kelius, kitąmet papildomai reikia 340 milijomų eurų. Kaip jūs mieli klausytojai vertinate Lietuvos kelių būklę?„Verslo laike“ – apie įmones, kuriose oficialiai dirba tik vienas darbuotojas. „Sodros“ surinkta informacija rodo, kad tokių įmonių Lietuvoje reguliariai daugėja. Šiemet jų maždaug 36 tūkstančiai.Prasidėjo Seimo rudens sesija, kuri panašu laukia karšta dėl artėjančių rinkimų. Laukia biudžeto priėmimas, mokesčių reforma, diskusijos įtraukti ar ne civilinės partnerystės įstatymą. Apie visa tai kalbamės su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte Nielsen.Vilnietis gavo laišką iš banko, teigiančio, kad skolą norinčio grąžinti kolegos vardas ir pavardė sutampa su žmogaus, kuriam taikomos tarptautiinės sankcijos. Dėl to bankas pavedimą sustabdė, o laišką gavusio vilniečio paprašė atsiųsti savo kolegos asmens dokumento kopiją. Bankas sako, kad prašyti tokių dokumentų jis gali, siekdamas užtikrinti tarptautiinių sankcijų įgyvendinimą. Teisininkai tokį banko prašymą vadina „pilkąja zona“.Ved. Rūta Kupetytė

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Sveiki įsijungę naują „Mama, ką valgom?“ rubrikos pokalbį, kuriame aš, Morta Belenavičienė, kalbuosi su gydytoja osteopate Elena Kublickiene. Eleną pasikviečiau norėdama išgirsti apie kūdikių sėdėjimą valgymo kėdutėje bei kramtymą, tačiau ji papasakojo dar daugiau įdomių dalykų apie mūsų kūnus. Beje, nenustebkite, kad pokalbio įraše mano balsas skamba keistai – įrašinėjant pokalbį buvau dar šiek tiek užkimusi, o tai buvo paskutinė proga įrašyti pokalbį prieš Elenai išvažiuojant. Labiausiai knietėjo sužinoti, ar valgymo kėdutėje sėdinčiam vaikui yra svarbi kojų atrama bei taisyklinga sėdėsena (bei kokia ta taisyklinga sėdėsena yra), tad buvo įdomu išgirsti gydytojos osteopatės įžvalgas apie tai. Pokalbio pradžioje Elena papasakojo ir apie osteopatiją – kuo ji ją patraukė, kaip atrodo diagnozės procesas, kaip svarbu atsižvelgti į visą kūną, nes visiškai viskas mūsų kūne yra susiję, kaip ieškant sprendimo ir taikant gydymą reikia žvelgti plačiau, nei tik į tą vietą, dėl kurios skundžiasi pacientas, o kartais – net ir į jį supančią aplinką: tėvus, senelius (ypač, jei gydomas vaikas). Šiuose pokalbiuose dažnai miniu vaiko vedamo primaitinimo metodą, kuriuo su kietu maistu supažindinau ir savo vaiką, tad buvo be galo svarbu aptarti ir springimo bei žiaukčiojimo skirtumus, burnoje veikiantį kramtymo mechanizmą, kaip atrodo mokymasis kramtyti ir kodėl jis toks svarbus pažindinantis su maistu. Man pačiai daugiausia ramybės suteikė žinojimas, kad žmogaus organizmas labai protingai sukurtas, tad ir mokantis valgyti bei kramtyti kūdikio burnoje veikia įvairiausi apsauginiai mechanizmai (pavyzdžiui, žiaukčiojimas), todėl didesnis maisto gabaliukas burnoje nebūtinai reiškia springimą. Kaip visuomet, už galimybę įrašyti šiuos pokalbius kokybiškai dėkoju Vilniaus Universiteto radijo stočiai „START FM“. O dabar – kviečiu klausytis pokalbio! Morta

Nors įprasta kalbėti apie mados lauko asmenybes, dariusias įtaką visai industrijai, naujasis „Tendencingai“ vasaros ciklas yra skirtas žmonėms, kurie madoje paliko ryškų pėdsaką vien dėl to, ką ir kaip dėvėjo. Pirmoji ciklo herojė - XVI a. didikė Barbora Radvilaitė, vien savo buvimu neleidžianti Renesanso lietuvių nuredukuoti iki prastuomenės. Beje, apie Radvilaitę bei jos įkvėptą Juozo Statkevičiaus 2013-ųjų kolekciją laidos autorė parašė ir savo magistro darbą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kurti kiną Irane yra pavojinga gyvybei tiesiogine prasme. Kaip režisieriai sugeba apeiti draudimus, kaip šios šalies kiną paveikė islamistinė revoliucija – pokalbis su kino kritiku Nariumi Kairiu.Tęsiame „Metų knygos rinkimų“ akciją ir pokalbius apie dalyvaujančias knygas. Pokalbis apie nuotykių pilną Jokūbo ir Veronikos kelionę per Atlantą knygoje „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką“. Knyga pristatyta paauglių kategorijoje.Kauno miesto kameriniame teatre – spektaklio „Ar tau lengva?” premjera, spektaklį sukūrė įvairių negalių turintys atlikėjai.Ieva Buinevičiūtė prisimins vieną žymiausių praeito amžiaus mimų, pantomimos meistrą Marcel Marceau. Vaikystėje užgimusi meilė Čarlio Čaplino kūrybai realybėje tapo vaikų gelbėjimo įrankiu per Antrąjį Pasaulinį karą ir vėliau išgarsino Marceau kaip vieną kūrybiškiausių pantomimos meistrų. Beje, jo ištobulintos „mėnulio eisenos“ daugelį metų mokėsi ir Michaelis Jacksonas.Apie laiką, kuriame mes gyvename, apie jaunosios kartos pasimetimą ir savojo kelio paieškas pasakoja naujas dokumentinis filmas „Roberta“. Režisierė Elena Kairytė ir prodiuserė Rūta Jekentaitė – rubrikos „Be kaukių“ viešnios.Ved. Jolanta Kryževičienė

Pirmus metus buvusioje savo mokykloje, Kauno universitetinėje gimnazijoje mokytojaujantis pilnu krūviu jaunas lituanistas Matas Kandrotas yra pavyzdys žmogaus, kuris ne žodžiais, o veiklia meile myli Lietuvą.Beje, Matas, dar prieš puspenktų metų pats buvo abiturientas.Įvedus į paiešką jo vardą ir pavardę, pirmiausia, ką randame tai, kad 2018 m., Matas, būdamas Kauno Maironio universitetinės gimnazijos abiturientas, dalyvavo Lietuvos moksleivių meninio skaitymo konkurse ir tapo laureatu.Šiandien jis vadovauja Kauno regiono maironiečiams.O štai pernai, Rusijai užpuolus Ukrainą, Matas kartu su trim kolegom įsitraukė į pagalbą ukrainiečiams karo pabėgėliams ir pradėjo juos mokyti lietuvių kalbos.Ar Matas visą laiką buvo toks patriotiškas? Ar rinkdamasis, kokioje gimnazijoje mokytis, jis žinojo, kad ši mokykla pradėjo veikti dar 1863 m. bei, kad joje mokėsi poetas ir kunigas Maironis, vėliau čia posėdžiavo Steigiamasis Seimas? Ir kas pasikeičia jaunuose žmonėse, kai jie sužino, kas prieš juos vaikščiojo tais pačiais mokyklos koridoriais, sėdėjo tuose pačiuose suoluose?Laidoje dalyvauja Matas Kandrotas, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, Lietuvos maironiečių draugijos Kauno regiono pirmininkas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Contribee rėmėjos klauso dvigubai daugiau pokalbių. Tapk rėmėja, ateik į mamų rytmečius Vilniuje trečiadieniais ir junkis prie uždaros grupės Facebook'e. Šiandien žmogus, su kuriuo pokalbis Vilniaus universiteto radijo stoties START FM studijoje tiesiog praskriejo iš malonumo – Živilė Galdikienė. Tai moteris, nebijanti keisti ir keistis. Teisinį darbą represinėse struktūrose bei pinigų plovimo prevencijos srityje ji išmainė į kūrybinį bei komercinį rašymą. Pirmoji Živilės grožinė knyga leidyklos „Alma littera“ išleista simboliniu laiku – netrukus po antrosios dukros gimimo. Živilės rengti interviu, taip pat trumposios prozos, publicistikos tekstai publikuojami įvairiuose Lietuvos meno ir kultūros leidiniuose. Tiek kūrybiniame lauke, tiek gyvenime rašytoja, dviejų dukrų mama telkiasi į socialinę problematiką. Prasidėjus karui Ukrainoje Živilė pradėjo aktyviai savanoriauti organizacijoje „Niekieno vaikai“. Nuo ukrainiečių registracijos/ humanitarinės pagalbos centro perėjo prie savanoriavimo su vienišais, sudėtingų likimų vaikais ligoninėse. Beje, su minėtos organizacijos „Niekieno vaikai“ įkūrėja, psichologe Ieva Šuipe, mes visai neseniai esame įrašę nuostabų ir tikrai labai vertingą pokalbį apie vaikų ir mūsų, tėvų, emocijas. Jį rasite Contribee, tikrai labai nuoširdžiai rekomenduoju, jei kartais kyla klausimas, ką darau ne taip, kodėl mano vaikas neklauso. Aš pokalbyje su Ieva išgirdau ir pasikartojau daug svarbių atsakymų. O su Živile mes kalbame apie tai, kodėl ji nusprendė savanoriauti pati turėdama dvi mažametes dukras, kaip tai pavyksta įgyvendinti realybėje ir su kokiais iššūkiais susiduria. Taip pat apie kūrybinį jos kelią, meilę žodžiui, knygų skaitymui ir jos knygos rašymą, kurioje paliesta labai svarbi – persileidimo – patirtis, išgyventa ir pačios Živilės. Knygos ir mano gyvenime užima svarbią vietą, todėl leidau sau paklausinėti Živilės, kaip ji renkasi knygas sau ir savo vaikams, į ką labiausiai kreipia dėmesį. Šį pokalbį remia ir „Kalba mamos“ gyvuoti padeda Medexy.lt, kurie nori jums pristatyti VITELLA ICTAMO baltojo ichtiolo pastą-kremą, skirtą labai sausos, atopinės odos priežiūrai. Sudėtyje esantis baltojo ichtiolo ir cinko oksidas gali padėti sumažinti odos riebalų sekreciją, nuraminti odą ir paskatinti jos regeneraciją. Ji taip pat gali padėti esant aknės, seborėjos, perioralinio dermatito, psoriazės požymiams. Visą sausio mėnesį šį kremą Lietuvos vaistinėse galite įsigyti su 20 proc. nuolaida. Kalbėkime, mamosMarija

Kompozitorė, dainų autorė ir atlikėja Jausmė Elena Stonkutė, koncertinių kanklių skambesį jungianti su vokalu ir minimalistinės, soulo, dubo, taip pat elektroninės muzikos motyvais bei šiemet išleidusi albumą „Namolio“, sako, kad jau nori kurti naujas dainas. Beje, ne tik jas.LRT OPUS eteryje – pokalbis su autore apie gyvenimą po minėto albumo išleidimo, kūrybą nūdieną, metų laikus ir lapkričio 23-iąją Vilniuje, „Opera Social House“ erdvėje, vyksiantį pasirodymą.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

Eshte koha pas pushimeve, kohe qe per disa, ne fakt eshte kohe “te pushosh”, te “mbledhesh veten” pas nje dalje […] The post Ep 192 Pra, do te jesh ‘the best you'? Beje! appeared first on EMI - Coaching and Consulting.

Medžioklėtyrininkas Algimantas Kamičaitis aiškina, kodėl tauriųjų elnių ruja vyksta vėsiu metu, sužinosite, kad dažniausiai elniai sudaro ilgalaikes poras ar bandas.Apie paukščių migraciją pasakoja Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys, kuris paaiškina, kodėl, net kai taip karšta Lietuvoje, kai kurie paukščiai keliauja į šiltus kraštus.Karveliai keršuliai burkuoja laukuose, ražienose ar sutūpę ant laidų. Beje, ši rūšis iki šiol dar augina jauniklius, o Europoje, Britų salose ši laukinė karvelių rūšis jau ne pirmą dešimtmetį paskelbta perinčia visus metus.Šiandien jau 500 - tąją laidą „Gamta – visų namai“ parengė Selemonas Paltanavičius, viso jau ištransliuotos 3380 laidos, o po mėnesio laidai – lygiai 65-ri. Esame seniausia, ilgiausiai gyvuojanti LRT radijo laida.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Abiturientų, turinčių teisę į nemokamas studijas aukštosiose mokyklose yra dviem tūkstančiais mažiau nei pernai. Tai paaiškėjo pasibaigus pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmajam etapui. Šiemet jaunuolių, turinčių teisę pretenduoti į valstybės finansuojamas ir studijų stipendijų vietas yra tik 13,3 tūkst. Beje, pernai buvo užimta net 99 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų. Tiesa, 23 proc. visų priimtųjų į kolegijas neatitiko minimalių priėmimo kriterijų, reikalingų studijuoti aukštosiose mokyklose. Šiemet prašymus studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose pateikė 25,4 tūkst. stojančiųjų. Bet net 4,3 tūkst. stojančiųjų neatitiko ne tik reikalavimų, reikalingų valstybės finansuojamai studijų vietai gauti, o ir neatitiko reikalavimo studijuoti valstybės nefinansuojamose studijų vietose.Kokias išeitis iš šios situacijos mato aukštųjų mokyklų atstovai? LRT radijo laidoje dalyvauja: dr. Simona Pilkienė, Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto narė, dr. Giedrius Garbinčius, Vilnius tech universiteto, Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas.LRT radijo laidoje dalyvauja: dr. Simona Pilkiene, Vytauto Didžiojo universiteto prorektorė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto narė, dr. Giedrius Garbinčius, Vilnius tech universiteto, Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Per metus vienas europietis išmeta vidutiniškai 11 kilogramų tekstilės, o tekstilės pramonė Europoje yra ketvirtas svarbiausias klimato krizės sukėlėjas po maisto, pastatų ir transporto pramonės. Beje, prognozuojama, kad per artimiausius dešimtmečius tekstilės vartojimas augs net 63 procentais.Spaudžiama imtis menkai reguliuojamos tekstilės pramonės sukeliamų problemų, Europos Komisija parengė Europos Sąjungos Tvarių ir žiedinių tekstilės gaminių strategiją. Joje siūloma mažinti naujų drabužių kolekcijų kiekį, taikyti eko-dizaino principus, kad gaminiai būtų patvaresni, lengviau pataisomi ir perdirbami, uždrausti išmesti neparduotus gaminius, o taip pat įdiegti išplėstinę gamintojo atsakomybę, kuri leistų sukurti veikiančią tekstilės atliekų rūšiavimo ir perdirbimo sistemą.Kaip šie užmojai bus įgyvendinami ir kaip į juos žiūri tekstilės įmonės Lietuvoje?Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Skuodas laikomas kone žemaitiškiausiu rajonu Lietuvoje. Kokia žemaičio tapatybė, diskutuoja Skuodo laikraščio „Mūsų žodis“ redaktorė Dalia Zabitienė ir kultūros centro Žemaičių teatro vadovas Edmundas Untulis.Skuodas – žemaičių ir kuršių žemė. Šiandien minime Mindaugo karūnavimo dieną. Beje, kai kurie žemaičiai sako, kad jis išdavė Žemaitiją. Pokalbis su tautinės kultūros puoselėtoja Virginija Žitkuvienė ir kiti.Skuodo rajono pasiekimai, iššūkiai ir perspektyvos. Juos aptaria Skuodo meras Petras Pušinskas ir Skuodo savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Ignas Jonušas.Kone 70 proc. Skuodo rajono gyventojų gyvena kaime. Kuo ir kaip gyvena kaimo bendruomenės, ūkininkai ?Skuodo rajono kultūros centro folkloro ansamblis „Vereta“ mini savo veiklos 35-erių metų sukaktį. Ansamblis gieda Lietuvos himną.Ved.Agnė Skamarakaitė

Šiandien svečiuose prie mikrofonų – Mintautė Jurkutė, Lygių galimybų kontrolieriaus tarnybos projekto „Daugiau balanso“ vadovė, ir Akvilė Giniotaitė, bendruomenės „Ne Kopūstų Vaikai“ įkūrėja ir lytiškumo ugdymo specialistė. Projekto „Daugiau balanso“, apie kurį, tikiu, jau daug kam iš jūsų yra tekę bent puse ausies girdėti, autoriai parengė ir siūlo kiekvienam žmogui susidėti individualią, iš 11 skirtingų gyvenimo sričių sudarytą, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulę. Ši formulė gali padėti jums pabėgti nuo jausmo, kad NIEKAM NĖRA LAIKO. Ji veikia labai paprastai – prie kiekvienos iš 11 sričių galite pažymėti, kiek šiuo metu skiriate jai laiko, o žemiau – kiek norėtumėte skirti iš turimų 168 val/sav. Tai darbas, šeima, emocinė sveikata, intelektualinė veikla, dvasingumas ir religingumas, sveikata ir fizinė forma, buitis/namai, asmeninis laikas, bendruomenė ir socialiniai ryšiai, miegas,  iššvaistytas/užpildytas laikas. Kai padarysite savo pasirinkimus, apačioje pamatysite skirtumą tarp to, kiek realiai skiriate laiko konkrečioms sritims ir kiek norėtumėte jo skirti. Formulę rasite ČIA. Darbo visai nemažai norint šią formulę užpildyti, galima išsigąsti ir numesti į šoną, bet pabandykit. Atrodo tikrai puikus įrankis, jei klausimas „kur dingsta mano laikas“ arba chaotiška kasdienybė neduoda ramybės. Formulės autoriai ragina ją paanalizuoti kartu su savo žmogumi – kokie mudviejų lūkesčiai? Kur kuris jaučiame didžiausią deficitą? Ką galime pakeisti ir perdėlioti mūsų gyvenime, kad abiejų poreikiai būtų patenkinti? Ypač tai pravartu, jei iki sukuriant šeimą nesate susėdę pasikalbėti, kaip atrodys jūsų gyvenimas, kai atsiras vaikai. Juk viskas taip pasikeitė, ar ne?  Ypač išaugęs poreikis tvarkai namuose, kuri suryja didelę dalį laiko, o vis tiek atrodo, tvarkingi namai būna 10 minučių. Verta pasvarstyti, kokia gali praversti pagalba buityje, gal reikėtų daugiau pasidalinimo, o gal praverstų pagalba iš šono? Žinoma, tai yra finansus, bet ir požiūrį liečiantis klausimas. Ne kartą esame su mamomis kalbėję, kad skalbinių lankstymas gali būti ir kaip didžiausia kančia, bet ir kaip galimybė užsidėjus ausines paklausyti mėgstamo podcast‘o, audio knygos ar tiesiog pabūti vienumoje, ramybėje, tyloje (kas mamystėje yra šiokia tokia prabanga

Vilniuje šiandien koncertuoja Ukrainos pilietybę turintis atlikėjas Ivanas Dornas. Jis po Krymo aneksijos ir Donbase sukelto karo toliau koncertavo Rusijoje, kalbėjo, kad įvykiai Donbase ir Kryme-dviejų brolių konfliktas. Koncerto Vilniuje organizatoriai sako, kad Dorno koncertas bus labdaringas. Lietuvos ukrainiečių bendruomenės atstovai tvirtina, kad kviečiant į Ukrainos paramos koncertus nederėtų pamiršti dar visai nesenos atlikėjų praeities. Europos Ukrainiečių kultūros instituto vadovas Petro Pyrohovas LRT radijo reporterei Astai Martišiūtei sakė, kad atlikėjo Dorno pozicija dar prieš kelis mėnesius buvo visiškai prorusiška.Grupė parlamentarų siūlo vietoje Tarptautinės darbo dienos gegužės 1-ąją šventine skelbti gegužės 3-iąj, kai minima Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos diena. Beje, šiandien kaip tik ir minime šią dieną. Mūsų eteryje: vienas iš Darbo kodekso pataisos teikėjų Seimo narys, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Laurynas Kasčiūnas, Seimo socialdemokratų frakcijos Seime narys Algirdas Sysas ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Jūratė Novagrockienė.Aktualus klausimas.67 procentai Lietuvos gyventojų naudoja mobiliuosius telefonus tualete. Tokius duomenis atskleidė bendrovės „NorsVPN“ atlikta apklausa. Ar jūs kada nors išsiskiriate su mobiliuoju telefonu? Komentuoja psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna.Statistika skelbia, kad darbo rinkoje, sulaukę pensinio amžiaus, lieka apie dešimtadalis šalies gyventojų. Dalis jų sako, esantys priversti dirbti net ir brandžiame amžiuje dėl pajamų trūkumo. Kiti – medikai ar pedagogai - dirba, nes nėra jų kam pakeisti. Užimtumo tarnybos duomenimis, senjorams rasti darbą nelengva. Pasiūlymų vos vienas kitas. Daugiau iš Šiaulių Aina Mizgirdė.Specialistai pastebi išaugusį netikrų naujienų apie Ukrainos pabėgėlius skaičių. Kas ir kodėl jas skleidžia? Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė, mūsų bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai domisi, kaip ugdomas moksleivių pilietiškumas. Vilniaus Senvagės gimnazijoje vaikų įgūdžiai lavinami ne tik mokyklos suole, bet ir užklasinėje veikloje– aunųjų šaulių būrelyje. Jie gali rinktis Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos modulį arba mokytis specialioje šaulių klasėje. Plačiau–Urtės Korsakovaitės reportaže.Komentaras. Autorė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Kaune visa ši savaitė skiriama pažinčiai su Japonijos kultūra. Kaunas Europos Kultūros sostinė kartu su partneriais kviečia į festivalį „Japonijos dienos Kaune WA“. Beje, šiais metais Japonija ir Lietuva mini draugiškų santykių šimtmetį. Kolegos Andriaus Baranovo reportažas.„Pradėję jaukintis Pūčkorių parką supratome, kad gamta yra labai reiklus partneris“, – teigia interaktyvaus poezijos spektaklio vaikams „Brūzgynų eilės“ režisierė Kristina Mauruševičiūtė.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Kaip laikomasi autorinių teisių karo metu, ir kiek prasminga jų laikytis? Ar karo metu įvykius dokumentuojančių žurnalistų sukurta audiovizualinė medžiaga patenka į autorinių teisių kategorijų? O civilių? Diskusija minint pasaulinės intelektinės nuosavybės dieną.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie vertybių kismą karo metu ir atgimstančius socialinius-politinius reiškinius, kurie meta iššūkius kūrybiniam procesui.(Arche)tipinis ir netipinis bibliotekininko portretas. Šiuolaikinės bibliotekos misija. Skaitytojų poreikiai karo kontekste. Pokalbis su metų bibliotekininke Giedre Čistoviene.Ved. Laura Kešytė.Kaune visa ši savaitė skiriama pažinčiai su Japonijos kultūra. Kaunas Europos Kultūros sostinė kartu su partneriais kviečia į festivalį „Japonijos dienos Kaune WA“. Beje, šiais metais Japonija ir Lietuva mini draugiškų santykių šimtmetį. Kolegos Andriaus Baranovo reportažas.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.„Pradėję jaukintis Pūčkorių parką supratome, kad gamta yra labai reiklus partneris“, – teigia interaktyvaus poezijos spektaklio vaikams „Brūzgynų eilės“ režisierė Kristina Mauruševičiūtė.Ved. Laura Kešytė

"Sam sem velikokrat padel na zelo trda tla, a se mi je vedno zdelo vredno, da sem imel morda vsaj za trenutek lep razgled." Večmedijski umetnik Boris Beja je ime dobil po stricu, maminem bratu, ki je umrl v francoskih Alpah, še preden se je sam rodil. In ravno ta dediščina, v katero je bil Beja – s poimenovanjem po prezgodaj umrlem stricu – rojen, ga je temeljno zaznamovala tudi v umetniški praksi. Discipliniranost in sistematičnost njegovega strica, orodnega telovadca, ki je svetlo prihodnost v gimnastiki zamenjal za svojo največjo strast – alpinizem, enači s svojim umetniškim delovanjem. Kot pravi kuratorka razstave Tia Čiček, je urjenje specifične umetniške geste in senzibilnosti ter kiparskih in risarskih tehnik, pa tudi prebiranje teoretskih besedil, za Bejo nujen del vsakdanjika. Ta razmislek pa v galerijskem prostoru upredmeti prek ready-made procesa, ko materializirane stične točke nečaka in strica razvija v osebno-izpovedno umetniško gesto. Ob prenovi šolske telovadnice v Zagorju ob Savi je prevzel stari parket – torej tla, po katerih sta hodila oba Borisa – in nekaj telovadnega orodja, ki so tako postali osnovni gradnik razstave Za Borisa. Postavitev, ki na vstopni in izstopni točki tematizira smrt s kolažem iz fotografij Beje med samoočiščevalnim ritualnim restavriranjem družinskega nagrobnika in svojega (stričevega) imena, je izhajajoč iz umetnikove osebne družinske zgodovine napolnjena z več sugestijami obiskovalcu razstave, naj se tudi on retrospektivno zazre v lastno življenje in razmisli o nadaljnjih smereh postopanja po njem. [foto: Boris Beja, Razstava "Za Borisa", Galerija Škuc, Ljubljana 2022, (c) Boris Beja]

Sophie a une formation initiale en école de gestion (HEC).Elle commence sa carrière en tant que salariée et occupe pendant quelques années des postes de commerciale notamment dans des entreprises industrielles à l'international, ce qui l'amène à voyager aux quatre coins du monde. La naissance de son petit garçon marque un bouleversement dans sa vie. La poursuite de sa carrière devient progressivement de plus en plus difficile à concilier avec ses aspirations et besoins de jeune maman.Durant une pause professionnelle, Sophie en profite pour se recentrer personnellement et professionnellement. C'est alors une remise en question profonde pour elle et elle mûrit peu à peu un nouveau projet professionnel. Comme elle le dit très bien "la naissance d'un bébé, c'est aussi la naissance d'une maman". Or comme elle en a fait elle-même l'expérience, l'attention est surtout mise sur le bébé et les jeunes ou futures mamans ont peu de ressources à leur disposition pour les aider à vivre ce changement le plus harmonieusement possible. Partant de ce constat, elle se forme et décide de se lancer en tant qu'entrepreneur avec un projet d'accompagnement autour de la naissance.C'est ainsi que So'mum voit le jour en 2020, avec une mission : faire en sorte que toute femme se sente entourée et soutenue dans toutes les étapes de sa maternité.Dans cette conversation, Sophie nous raconte son parcours avec ses difficultés et ses grands bonheurs. Nous parlons aussi de l'importance de se faire accompagner quand on lance son projet, de ses  perspectives pour les prochains mois et du premier bilan qu'elle tire en tant qu'entrepreneur.Vous pouvez retrouver Sophie et So'Mum sur :La page facebook : https://www.facebook.com/SoMum.be/Le compte Instagram : https://www.instagram.com/somumbe/Retrouvez aussi le site de So'Mum : www.somum.beJe vous souhaite une très belle écoute !Retrouvez les notes de l'épisode et toutes les références sur : www.minervaconseil.com/6-sophie-littTrès bonne écoute !---------------------------------------Vous souhaitez augmenter clarifier vos objectifs, améliorer le rendement de vos équipes et optimiser vos processus ?Commencez par un check-up gratuit de votre entreprise, suite auquel vous recevrez votre feuille de route personnalisée : https://minervaconseil.com/checkup-entreprise/Contactez-moi sur LinkedIn : www.linkedin.com/in/guillouanne/

Dzūkijoje tikra žiema ateina tada, kai sukaustomos dzūkų marios. Metelių regioninio parko direktorius Ramūnas Krugelis sako, kad nors kai kurie ežerai jau po ledu, žvejams patariama būti atsargiems. Beje, jeigu ežeruose daug paukščių susitelkė properšoje ir jiems trūksta maisto, lesinkite juos tik natūraliais pašarais, ne batonais ar maisto atliekomis.Entomologas Giedrius Švitra Vilniaus universiteto zoologijos muziejui padovanojo daugiau nei 15 tūkstančių drugelių rinkinį, kuriame ne tik gražiausi ir patraukliausi egzemplioriai. Beje, ar kolekcijos rinkimas, jos tvarkymas yra paprastas darbelis?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė