Podcasts about radiacin

Rusijos kontroliuojamoje Zaporižios jėgainėje kilęs gaisras užgesintas. Kyjivo teigimu, okupantai viename jėgainės aušinimo bokšte ir elektrinės prieigose padegė daugybę automobilių padangų. Ukrainos atstovai tai vadina bandymu sukelti paniką.Tuo metu Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius Julius Žiliukas sako, kad jokio pavojaus Lietuvos gyventojams nėra.Graikija intensyviai kovoja su keliais miškų gaisrais. Kai kuriuos sostinės Atėnų rajonus pasiekė dūmai, vyriausybė įspėjo gyventojus, kad likusią savaitės dalį laukia ekstremalios oro sąlygos.Lietuva su keturiais medaliais Paryžiaus olimpinių žaidynių bendrojoje įskaitoje užėmė 70-ąją vietą. Tuo metu Latvija ir Estija medalių neiškovojo. Kokios buvo pasibaigusios Paryžiaus olimpinės žaidynės?Ved. Madona Lučkaitė

Visame pasaulyje fiksuojami masiniai interneto ryšio ir telekomunikacijų sutrikimai. Dėl jų neįvyko beveik pusantro tūkstančio skrydžių. Sutrikimus patyrė didžiausi bankai, žiniasklaidos priemonės, strigo sveikatos paslaugų ir net skubios pagalbos tarnybų veikla. Šių masinių sutrikimų priežastis susijusi su kibernetinio saugumo bendrovės Crowdstrike programiniu atnaujinimu Windows sistemoje.Radiacinės saugos centras ramina Lietuvos gyventojus, kad radiologinio pavojaus mūsų šaliai nėra, bet ar tikrai nieko neįvyko Rostovo atominėje elektrinėje, lieka neaišku. Pranešimų esą antradienį už 1300 kilometrų nuo Lietuvos esančioje elektrinėje įvyko avarinė pasirodė socialiniame tinkle “Telegram”, jais pasidalijo ir kelios Lietuvos žiniasklaidos priemonės.Pasikėsinimą nužudyti išgyvenęs Donaldas Trampas pasakė pirmą viešą kalbą po atakos. Buvęs Amerikos prezidentas pareiškė, kad Dievas - jo pusėje, ir paragino Ameriką vienytis. Tuo metu COVID19 susirgęs jo oponentas prezidentas Džou Baidenas - vis labiau izoliuotas. Pasak pranešimų, spaudžiamas vis demokratų jis svarsto nesiekti antros kadencijos.Pietų Europą svilina karščiai. Italijoje, Ispanijoje ir Graikijoje termometrai rodo virš 40 laipsnių karščio, o jutiminė temperatūra ir dar didesnė.Žagarėje prasidėjo tradicinis vyšnių festivalis. Šiųmetis jau 20-asis ir išsiskirs kultūrinių renginių gausa. Išskirtinis dėmesys – kaliausėms. Jomis puošiasi dauguma miesto sodybų. Deja, šiųmetis festivalis bus be vyšnių.Ved. Liepa Želnienė

Aleksandras Kupnyj: neleisime prijungti Zaporižios jėgainės prie Rusijos energetikos sistemos.Absoliuti dauguma respondentų pripažįsta, kad neįgalieji dažnai susiduria su diskriminavimo atvejais, ypač darbo rinkoje.Nuo sausio, didesnėse valstybės įstaigose turės būti įrengta vaikų kambariai.Kokias dovanas ukrainiečių kariams gali įteikti Lietuvos žmonės?Kalėdų labdaros mugėje Vilniaus rotušėje savo šalių tradicijas pristato Lietuvoje reziduojančios ambasados.Ved. Madona Lučkaitė

Rusijos karinės pajėgos apšaudo didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę, o ekspertai situaciją vadina kritine. Tarptautinės organizacijos ragina įsileisti specialistus ir taip užtikrinti branduolinę saugą elektrinėje, kuri pateko į okupuotą zoną. Rusai savo ruožtu kaltina ukrainiečius, o Europa baiminasi katastrofiško scenarijaus.Kokia Europai kyla grėsmė bombarduojant Zaporižios atominę elektrinę?Laidoje dalyvauja Lietuvos energetikos instituto branduolinės saugos ekspertas Algirdas Kaliatka, Radiacinės saugos centro atstovė Ramunė Marija Stasiūnaitienė, KTU Energetikos ir termoinžinerijos katedros docentas Linas Paukštaitis, VATESI viršininko pavaduotojas Sigitas Šlepavičius, Lietuvos karo akademijos dėstytojas Artur Plokšto.Ved. Marius Jokūbaitis

Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresniosios patarėjos Beatos Vilimaitės-Šilobritienės, Zaporižės atominės elektrinės Ukrainoje apšaudymai nuolat primena, kad šalia Vilniaus turime pavojaus šaltinį. Radiacinės saugos centro laikinoji direktorė Ramunė Stasiūnaitienė teigia, kad ankstyvojo perspėjimo stočių tinklas yra optimalus ir iki šiol nėra užfiksuota, kad radiacinis fonas būtų padidėjęs. Anot Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojo bendrais branduolinės saugos klausimais Sigito Šlepavičiaus, Minskas į laiškus, kuriuose keliami klausimai dėl Astravo atominės elektrinės saugumo, iš esmės neatsakinėja. Demokratinės Baltarusijos parlamentinės grupės Seime pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigia, kad Astravo jėgainės problemą padėtų išspręsti opozicijos pergalė prieš diktatorių. Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius spėja, kad Baltarusija, tapusi demokratine, siektų pardavinėti atominę energiją ES, todėl būtina investuoti į atsinaujinančių išteklių energetiką tam, kad galėtume konkuruoti pigesne elektra.Ved. Audrius Lelkaitis

Nepaisant puoselėtų draugiškų santykių, Izraelis pasmerkė Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. Kokių kitų veiksmų imtasi ir kokios kitos esminės temos sulaukia daugiausiai dėmesio Izraelyje šiuo metu? Apie tai pokalbis su LRT RADIJO bendradarbe Živile Avital Juonyte.Naujausios informacijos apie karo Ukrainoje eigą dažnai žmonės ieško socialiniuose tinkluose. Detaliai kasdien savo paskyroje įvykius aprašo vertėjas Marius Burokas. Kaip jį paveikė Putino pradėtas karas prieš demokratišką šalį? Kaip atsirenka tinkamą ir patikimą informaciją?Šiandien pasaulis mini prieš kelis dešimtmečius įvykusios Černobylio AE katastrofos metines. Tačiau radiacija ir su ja susijusiu pavojumi susirūpinta ir tada, kai Rusijos kariuomenė atakavo bei užėmė dalį Ukrainos atominės energetikos objektų. Kokią padėtį po rusų pasitraukimo iš Černobylio rado tarptautinės agentūros TATENA ekspertai? Kokios baimės pagrįstos, o kokios tėra mitai? Kaip Lietuvoje vyksta Ignalinos AE uždarymo darbai? Pokalbis su Ignalinos AE vadovu Audriumi Kamienu, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojas ir KTU mokslo grupės „Radiacinė ir medicinos fizika“ pagrindinė tyrėja, Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto profesore Diana Adliene.Nors verslu visuomenė pasitiki labiau nei valdžios institucijomis, rodiklis išlieka žemas. Beveik pusė visuomenės nepasitiki nei valdžia, nei verslu, nei kitomis institucijomis. Kas lemia tokią poziciją? Kaip galima pelnyti žmonių pasitikėjimą? Pokalbis su tyrimų bendrovės „RAIT Group“ generaline direktore Dovile Končak, verslo psichologu Dainiumi Baltrušaičiu, bei teisingumo ir viešojo valdymo reformų ekspertu Dovydu Vitkausku.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Antrą savaitę tęsiantis karui Ukrainoje nerimą Lietuvos ir viso pasaulio gyventojams kelia Rusijos karių veiksmai Ukrainos atominėse elektrinėse. Pirmiausia buvo užimta Černobylio atominės elektrinės zona, kuri ir šiandien yra blokuojama, joje dirbantys specialistai yra įkalinti, jų nepasiekia net medikamentai. Praėjusią savaitę Rusijos pajėgos apšaudė Zaporižios atominę elektrinę, kuri yra didžiausia Europoje. Elektrinės teritorijoje užsiliepsnojo mokymams skirtas pastatas. Šiandien ši atominė elektrinė tebėra kontroliuojama Rusijos pajėgų, kurios neleidžia atgabenti atsarginių dalių ir vaistų elektrinės personalui.Anot pasaulio ekspertų, Rusijos kariai šiuose ypatingai pavojinguose objektuose elgiasi tarsi beždžionės, apsiginklavusios granatomis, o tai gali privesti ne tik Ukrainą, bet ir visą Europą prie branduolinės katastrofos.Šiandien Lietuvoje tebekalbama ir apie šalia Lietuvos sienos iškilusios Astravo atominės elektrinės grėsmę, o kalio jodido tabletės dalijamos tik 100 km atstumu nuo jos gyvenantiems Lietuvos žmonėms.Kodėl yra nubrėžtas 100 km atstumas, kai iš istorijos žinome, jog sprogus vienam iš Černobylio atominės elektrinės reaktorių radiacinis debesis nukeliavo ne 100 km, o tūkstančius ir pasiekė Skandinavijos šalis? Ar verta jau šiandien visiems Lietuvos piliečiams pradėti dalinti kalio jodido tabletes, saugančias skydliaukę nuo padidėjusios radiacijos? Kodėl kalio jodido tabletes nuolat privalome turėti su savimi ir kas nutiktų, jeigu nelaimės atveju jų po ranka nebūtų? Galiausiai kuo gali baigtis eksperimentai, kai kalio jodido tabletės išgeriamos be reikalo?Laidoje dalyvauja: Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė ir Radiacinės saugos centro laikinoji direktorė Ramunė Marija Stasiūnaitienė.Ved. Laura Adomavičienė

Vladimiras Putinas jau kalba apie branduolinio ginklo panaudojimą. Be to, į Ukrainą įsiveržę Rusijos kariai kontroliuoja Černobylio atominę elektrinę. Elektrinės darbuotojai laikomi įkaitais.Ukrainos prezidentūra sako, kad tai yra grėsmė visai Europai, nes branduolinių atliekų saugumas yra nežinomas.Kodėl rusų kariams yra svarbu kontroliuoti neveikiančią elektrinę? Ekspertai pateikia keletą spėjimų – nuo šantažo įrankio ir karo trofėjaus ir purvinų bombų.Ką Putinas gali padaryti su branduolinių atliekų turinčia Černobylio atomine elektrine? Ir ką reiškia jo žodžiai apie branduolinio ginklo panaudojimą?Laidoje dalyvauja Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) viršininko pavaduotojas Darius Lukauskas, Lietuvos energetikos instituto branduolinės saugos ekspertas, Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas Algirdas Kaliatka, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, karybos ekspertas Darius Antanaitis, Radiacinės saugos centro direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, Ramunė Marija Stasiūnaitė.Ved. Marius Jokūbaitis

Ar Vyriausybė šiandien atvers Registrų centro duomenis žurnalistams?Seime Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė aiškinosi, kodėl elektroninės sveikatos sistemos spragas paviešinęs Darius Povilaitis sulaukė teisėsaugos dėmesio. Radiacinė žvalgyba ir gyventojų informavimas taps esminiais akcentais informuojant gyventojus branduolinio incidento atveju. Trečiadienį ir ketvirtadienį Lietuvos gyventojai galės išvysti Šiaurės pašvaistę.Jungtinė Karalystė įspėjo Saudo Arabiją besitikinti skubių atsakymų dėl žurnalisto Džamalo Chašogio dingimo.Garsūs sportininkai ir treneriai pasirašė peticiją premjerui ir Vilniaus merui dėl baseinų statybų sostinėje.Vieni toliausiai žiemoti skrendančių sparnuočių yra baltieji gandrai. Vieni toliausiai žiemoti skrendančių sparnuočių yra baltieji gandrai. Ved. Darius Kuodis.

Ar Vyriausybė šiandien atvers Registrų centro duomenis žurnalistams?Seime Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė aiškinosi, kodėl elektroninės sveikatos sistemos spragas paviešinęs Darius Povilaitis sulaukė teisėsaugos dėmesio. Radiacinė žvalgyba ir gyventojų informavimas taps esminiais akcentais informuojant gyventojus branduolinio incidento atveju. Trečiadienį ir ketvirtadienį Lietuvos gyventojai galės išvysti Šiaurės pašvaistę.Jungtinė Karalystė įspėjo Saudo Arabiją besitikinti skubių atsakymų dėl žurnalisto Džamalo Chašogio dingimo.Garsūs sportininkai ir treneriai pasirašė peticiją premjerui ir Vilniaus merui dėl baseinų statybų sostinėje.Vieni toliausiai žiemoti skrendančių sparnuočių yra baltieji gandrai. Vieni toliausiai žiemoti skrendančių sparnuočių yra baltieji gandrai. Ved. Darius Kuodis.

Ar baisi Černobylio šmėkla šiandien?Praėjusią savaitę buvo pranešta apie degančius radioaktyviomis medžiagomis užterštus Černobylio miškus. Radiacinės saugos centras informavo, kad radiacinio fono pakitimų neužfiksuota, tačiau prieš 3 dešimtmečius įvykusi avarija atominėje elektrinėje vėl priminė, kad ši avarija vis dar turi pasekmių ir šiandien. Atominių elektrinių avarijų pasekmes maisto ir aplinkos taršai laidoje apžvelgs Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Cheminių tyrimų skyriaus patarėjas Pranas Drulia ir Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento vadovas Julius Žiliukas.Užsikrėsti bakterijomis per netinkamai paruoštą maistą vasarą ypač palanku. Žmonės kartais net nepagalvoja, kur gali tykoti pavojai, kurių taip paprasta išvengti. „Sveikatos“ laidoje specialistai pažers naudingų patarimų šeimininkaujantiems virtuvėje. Vedėja Rasa Pekarskienė.

Ar baisi Černobylio šmėkla šiandien?Praėjusią savaitę buvo pranešta apie degančius radioaktyviomis medžiagomis užterštus Černobylio miškus. Radiacinės saugos centras informavo, kad radiacinio fono pakitimų neužfiksuota, tačiau prieš 3 dešimtmečius įvykusi avarija atominėje elektrinėje vėl priminė, kad ši avarija vis dar turi pasekmių ir šiandien. Atominių elektrinių avarijų pasekmes maisto ir aplinkos taršai laidoje apžvelgs Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Cheminių tyrimų skyriaus patarėjas Pranas Drulia ir Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento vadovas Julius Žiliukas.Užsikrėsti bakterijomis per netinkamai paruoštą maistą vasarą ypač palanku. Žmonės kartais net nepagalvoja, kur gali tykoti pavojai, kurių taip paprasta išvengti. „Sveikatos“ laidoje specialistai pažers naudingų patarimų šeimininkaujantiems virtuvėje. Vedėja Rasa Pekarskienė.

Radiacija: ar Černobylio avarijos pasekmės jaučiamos ir šiandien? Siekdami įvertinti po 30 metų likusį užterštumą radioaktyviomis medžiagomis bei galimą įtaką gyventojų apšvitai, Radiacinės saugos centro specialistai vykdė Lietuvos teritorijos liekamojo užterštumo po Černobylio atominės elektrinės avarijos įvertinimo programą. Kokia ši tarša ir ar ji gali mums pakenkti laidoje papasakos Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas.Odos ligos labai matomos – nes didelė kūno dalis visada yra atvira, ir jei veido ar rankų oda suskilusi, šiurkšti, pleiskanota – visad krenta į akis. Nuo atopinio dermatito kenčiantys žmonės jaučia psichologinį diskomfortą, sutrūkusi oda niežti ir skauda. Cheminių preparatų – tiek geriamų, tiek tepamų – yra, tačiau visi jie turi šalutinį poveikį ir žmonės linkę cheminių medžiagų naudoti kuo mažiau. Kaip atopinio dermatito varginamą odą gydyti necheminėmis priemonėmis laidoje patirtimi pasidalins žolininkė Nijolė Degutienė.

Radiacija: ar Černobylio avarijos pasekmės jaučiamos ir šiandien? Siekdami įvertinti po 30 metų likusį užterštumą radioaktyviomis medžiagomis bei galimą įtaką gyventojų apšvitai, Radiacinės saugos centro specialistai vykdė Lietuvos teritorijos liekamojo užterštumo po Černobylio atominės elektrinės avarijos įvertinimo programą. Kokia ši tarša ir ar ji gali mums pakenkti laidoje papasakos Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas.Odos ligos labai matomos – nes didelė kūno dalis visada yra atvira, ir jei veido ar rankų oda suskilusi, šiurkšti, pleiskanota – visad krenta į akis. Nuo atopinio dermatito kenčiantys žmonės jaučia psichologinį diskomfortą, sutrūkusi oda niežti ir skauda. Cheminių preparatų – tiek geriamų, tiek tepamų – yra, tačiau visi jie turi šalutinį poveikį ir žmonės linkę cheminių medžiagų naudoti kuo mažiau. Kaip atopinio dermatito varginamą odą gydyti necheminėmis priemonėmis laidoje patirtimi pasidalins žolininkė Nijolė Degutienė.

Mediena kurui į mūsų šalį įvežama ir iš tų regionų, kurie galimai buvo užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis po Černobylio atominės elektrinės avarijos. Kadangi radioaktyviosiomis medžiagomis gali būti užteršta įvežama mediena, jos pelenuose, kurie naudojami statybose ar žemės ūkyje kaip trąša, gali koncentruotis radioaktyviosios medžiagos. Kokia sienos apsaugos sistema saugo mūsų valstybės sieną, kad tokie kroviniai į mūsų šalį nepatektų, kokia jonizuojanti spinduliuotė yra galima, reikia mums dėl to nerimauti ar ne – apie tai laidoje paaiškins Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius Julius Žiliukas. Medus vadinamas „vaistu nuo devynių ligų”. Ar tikrai? Apie medų laidoje pasakos medicinos mokslų daktaras, fitoterapeutas Juozas Vasiliauskas ir Vilniaus universiteto onkologijos instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia.

Mediena kurui į mūsų šalį įvežama ir iš tų regionų, kurie galimai buvo užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis po Černobylio atominės elektrinės avarijos. Kadangi radioaktyviosiomis medžiagomis gali būti užteršta įvežama mediena, jos pelenuose, kurie naudojami statybose ar žemės ūkyje kaip trąša, gali koncentruotis radioaktyviosios medžiagos. Kokia sienos apsaugos sistema saugo mūsų valstybės sieną, kad tokie kroviniai į mūsų šalį nepatektų, kokia jonizuojanti spinduliuotė yra galima, reikia mums dėl to nerimauti ar ne – apie tai laidoje paaiškins Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius Julius Žiliukas. Medus vadinamas „vaistu nuo devynių ligų”. Ar tikrai? Apie medų laidoje pasakos medicinos mokslų daktaras, fitoterapeutas Juozas Vasiliauskas ir Vilniaus universiteto onkologijos instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia.

Darganotu oru suintensyvėjusius sąnarių skausmus gali padėti malšinti ir liaudiškos priemonės.Tulžis, pienės, asiūkliai, kopūsto ir varnalėšos lapas… tai tik keletas priemonių iš pagalbos sąnariams sąrašo. „Priemonės nėra sudėtingos, tik reikia skirti laiko. Tačiau kai sąnarius maudžia ilgai, gyvenimo kokybė blogėja – kodėl gi neskirti laiko pagalbos priemonėms pasigaminti”,– taip sako žolininkė Nijolė Degutienė. Krosnyse kūrenamos malkos gali būti papildomos jonizuojančios spinduliuotės šaltinis. Kokia jonizuojanti spinduliuotė yra galima, reikia mums dėl to nerimauti ar ne – apie tai laidoje paaiškins Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius Julius Žiliukas.

Darganotu oru suintensyvėjusius sąnarių skausmus gali padėti malšinti ir liaudiškos priemonės.Tulžis, pienės, asiūkliai, kopūsto ir varnalėšos lapas… tai tik keletas priemonių iš pagalbos sąnariams sąrašo. „Priemonės nėra sudėtingos, tik reikia skirti laiko. Tačiau kai sąnarius maudžia ilgai, gyvenimo kokybė blogėja – kodėl gi neskirti laiko pagalbos priemonėms pasigaminti”,– taip sako žolininkė Nijolė Degutienė. Krosnyse kūrenamos malkos gali būti papildomos jonizuojančios spinduliuotės šaltinis. Kokia jonizuojanti spinduliuotė yra galima, reikia mums dėl to nerimauti ar ne – apie tai laidoje paaiškins Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius Julius Žiliukas.

Lietuvos mediena nėra užteršta radioaktyviosiomis medžiagomis, o įvežtinė?Išaugus medienos kuro paklausai, nebeužtenka vietinės žaliavos, todėl mediena kurui įvežama ir iš kitų šalių, taip pat iš tų regionų, kurie galimai buvo užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis po Černobylio atominės elektrinės avarijos. Kadangi radioaktyviosiomis medžiagomis gali būti užteršta įvežama mediena, jos pelenuose, kurie naudojami statybose ar žemės ūkyje kaip trąša, gali koncentruotis radioaktyviosios medžiagos. Kokia jonizuojanti spinduliuotė yra galima, reikia mums dėl to nerimauti ar ne – apie tai laidoje paaiškins Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamentao direktorius Julius Žiliukas.Atėjus naujiems mokslo metams, keičiasi visos šeimos gyvenimas – ne tik režimas keičiasi, bet ir ritmas, laiko paskirstymas, veikla. Vien šie dalykai kelia sumaištį, o jei dar ir baimė prisideda – naujų mokytojų, naujų dalykų ar egzaminų – tai jau ir visai didelė įtampa atsiranda. Kaip tą adaptacijos laikotarpį ramiau išgyventi laidoje patars šeimos psichologė Giedrė Gutautė Klimienė.

Lietuvos mediena nėra užteršta radioaktyviosiomis medžiagomis, o įvežtinė?Išaugus medienos kuro paklausai, nebeužtenka vietinės žaliavos, todėl mediena kurui įvežama ir iš kitų šalių, taip pat iš tų regionų, kurie galimai buvo užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis po Černobylio atominės elektrinės avarijos. Kadangi radioaktyviosiomis medžiagomis gali būti užteršta įvežama mediena, jos pelenuose, kurie naudojami statybose ar žemės ūkyje kaip trąša, gali koncentruotis radioaktyviosios medžiagos. Kokia jonizuojanti spinduliuotė yra galima, reikia mums dėl to nerimauti ar ne – apie tai laidoje paaiškins Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamentao direktorius Julius Žiliukas.Atėjus naujiems mokslo metams, keičiasi visos šeimos gyvenimas – ne tik režimas keičiasi, bet ir ritmas, laiko paskirstymas, veikla. Vien šie dalykai kelia sumaištį, o jei dar ir baimė prisideda – naujų mokytojų, naujų dalykų ar egzaminų – tai jau ir visai didelė įtampa atsiranda. Kaip tą adaptacijos laikotarpį ramiau išgyventi laidoje patars šeimos psichologė Giedrė Gutautė Klimienė.

Pasikeitusi laikysena ir eisena, drebančios rankos, sukaustytas kūnas – gal tai Parkinsono liga?Svarbiausi Parkinsono ligos simptomai: galvos, galūnių ir kūno drebėjimas, judesių sulėtėjimas ir pasunkėjimas, galūnių bei kūno sukaustymas. Parkinsono ligos draugijos pirmininkė gydytoja neurologė Vaineta Valeikienė kviečia pasikonsultuoti su neurologais, pastebėjus šiuos artimojo pokyčius, nelaikyti tai senatvės požymiais.Radiacinės saugos specialistai teigia, kad nekenksmingos jonizuojančios spinduliuotės nėra. Tam tikras radiacinės apžvitos dozes žmogus gauna to nenorėdamas – iš gamtos, taip pat dirbant su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir medicininių procedūrų metu. „Žmogus turėtų pasidomėti, kiek papildomos apšvitos jis gaus medicininių tyrimų metu ir gal galima diagnostikai panaudoti kitas priemones, neskleidžiančias spinduliuotės“, – ragina Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas.

Pasikeitusi laikysena ir eisena, drebančios rankos, sukaustytas kūnas – gal tai Parkinsono liga?Svarbiausi Parkinsono ligos simptomai: galvos, galūnių ir kūno drebėjimas, judesių sulėtėjimas ir pasunkėjimas, galūnių bei kūno sukaustymas. Parkinsono ligos draugijos pirmininkė gydytoja neurologė Vaineta Valeikienė kviečia pasikonsultuoti su neurologais, pastebėjus šiuos artimojo pokyčius, nelaikyti tai senatvės požymiais.Radiacinės saugos specialistai teigia, kad nekenksmingos jonizuojančios spinduliuotės nėra. Tam tikras radiacinės apžvitos dozes žmogus gauna to nenorėdamas – iš gamtos, taip pat dirbant su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir medicininių procedūrų metu. „Žmogus turėtų pasidomėti, kiek papildomos apšvitos jis gaus medicininių tyrimų metu ir gal galima diagnostikai panaudoti kitas priemones, neskleidžiančias spinduliuotės“, – ragina Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas.