Podcasts about sigitas

Vidaus reikalų ministerija parengė Pilietybės įstatymo pataisas ir siūlo Lietuvos pilietybės neatkurti, nesuteikti arba ją atimti iš žmonių, kurie kelia grėsmę Lietuvos saugumui. Tačiau ekspertai siūlymus jau kritikuoja. Anot jų, matant tremtinių palikuonių piktnaudžiavimą pilietybės atkūrimu, pirmiausia reiktų galvoti apie jų teisės į Lietuvos pilietybę naikinimą.Ar tremtinių palikuonys turi išsaugoti teisę į Lietuvos pilietybę? Ir ar pilietybės turi netekti žmonės, kurie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui?Laidoje dalyvauja Vidaus reikalų viceministrė Agneta Ladek, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, Europos humanitarinio universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto docentė Ingrida Danėlienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas ir Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Sigitas Šamborskis.Ved. Liepa Želnienė

Sigitas Poškus. „Kaip Leonardas liemenę įsigijo“, „Jūrų Marė ir žvaigždės“. Skaito aktorius Evaldas Jaras.

No 1. jūnija līdz 4. augustam Latvijas Nacionālajā mākslas muzejā varēs aplūkot Sigitas Daugules personālizstādi “Sienas”. Kultūras rondo tiekamies ar mākslinieci Sigitu Dauguli un izstādes koordinatori Baibu Vanagu. Kādu izstādi skatītājs ieraudzīs, tas atkarīgs, kā uz to nokļūs. "Tā ir viņu pašu izvēle. Tas pirmais iespaids atšķirsies, vai viņi izkāps no lifta un ieraudzīs lielo, skaisto Sigitas gleznu, vai kāps pa kāpnēm un sākumā ieskatīsies kabinetiņos. Izstāde būs muzeja 4. stāvā, kur ir trīs telpas ar dažādu raksturu," atklāj Baiba Vanaga. Tieši šīm telpām radīti izstādes darbi. "Tas bija ļoti apzināti. Es jau arī pieteikumā muzejam aprakstīju, ko es gribu, jo pirmais, mani uzrunāja šīs dēļu telpas. Telpās ir dēļu sienas, un man jau agrāk bija gleznas ar dēļiem, tad es domāju, ka tas varētu būt interesants gājiens - uz dēļiem uzlikt dēļus. Savukārt lielā telpa man likās ļoti interesanta ar to, ka tā ir ļoti gara. Pēc būtības nav vienkārši aizpildāma ar mākslu. Tad es iedomājos, ja tur ieliek vienu lielu darbu, tad viņš varētu to telpu padarīt interesantāku. Darbs ir 2x12 metri liels," stāsta Sigita Daugule. Sigitu Dauguli kā gleznotāju iedvesmo urbānā vide ar visu, ko cilvēks tajā ir radījis. Pilsētā viņa krāj iespaidus, īpašu uzmanību pievēršot sienām, to faktūrām un krāsām, ko ienesis laika zobs un cilvēka roka. Par impulsu gleznai var kļūt jebkas – dēļi ar atlupušas krāsas slāņiem, mitruma traipi un to raupjā faktūra uz ēkas sienas, kāds uzraksts vai zīmējums uz gadiem nekrāsotas nama fasādes un citas ikdienišķas, daudzu nepamanītas detaļas. To visu māksliniece saglabā savā atmiņā un vēlāk iekļauj mākslas darbos, klājot krāsas slāni pa slānim, veidojot faktūru, slīpējot un citādi apstrādājot gleznas virsmu. Personālizstādei “Sienas” autore darbus radījusi, domājot tieši par konkrēto eksponēšanas vietu – 4. stāva zālēm un to baltajām dēļu sienām, savukārt lielformāta glezna centrālajā telpā turpina mākslinieces jau ilgāku laiku iecienīto tēmu par cilvēka atstātajiem nospiedumiem urbānajā vidē.

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis. Kaip atrodo lietuvių gyvenimas Rusijoje?Už kokias veiklas, nuosavybės turėjimą, giminystės ryšius Lietuvos žmonės buvo tremiami ir kalinami lageriuose? Ko apie tremtis iki šiol nežinome? Domėsis Živilė Kropaitė ir Giedrė Čiužaitė.Šylantis oras ir bundanti gamta – vieniems džiaugsmas, o kitiems – vargas. Alergiški žmonės jau pradeda jausti pirmuosius šienligės simptomus.Sudarytas pirmasis Lietuvoje enciklopedinis žinynas „Lietuvių tautinių instrumentų puoselėtojai“. Kas gi jie tokie?Ved. Paulius Selezniovas

Sigitas Poškus. Pasakos iš knygos „Su varna Barbora“. Skaito aktorius Algirdas Dainavičius.

Aplinkos ministerija blogos būklės daugiabučius, užuot renovavus, nori leisti nugriauti. Bet dar neturi atsakymo, kaip tai vyktų ir su kiek tokių namų tektų atsisveikinti. Aišku tik, kad biudžete naujiems daugiabučiams pastatyti pinigų nėra, tektų pritraukti verslą, o tai reiškia, reikėtų ieškoti, kas jam apsimokėtų šiame sovietinių senienų sutvarkymo plane. Tik ar tokioms grandiozinėms permainoms pasirengę gyventojai? Diskutuoja Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės vadovė Laura Lukoševičienė, Statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas ir Būsto rūmų atstovas Sigitas Čirba.Ved. Irma Janauskaitė

Yves Bossart. „Be šiandienos rytoj nebūtų vakarykštės dienos: filosofiniai mintiniai žaidimai“. Vertė Vilija Žemaitaitytė, išleido leidykla „Gelmės“. Ši knyga yra smagi, įkvepianti ir mąstyti, diskutuoti skatinanti knyga, kurioje pateikiami patys įvairiausi skirtingų laikotarpių žinomiausių pasaulyje filosofų mintiniai žaidimai, arba mąstymo eksperimentai. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Šidlauskas.

Yves Bossart. „Be šiandienos rytoj nebūtų vakarykštės dienos: filosofiniai mintiniai žaidimai“. Vertė Vilija Žemaitaitytė, išleido leidykla „Gelmės“. Ši knyga yra smagi, įkvepianti ir mąstyti, diskutuoti skatinanti knyga, kurioje pateikiami patys įvairiausi skirtingų laikotarpių žinomiausių pasaulyje filosofų mintiniai žaidimai, arba mąstymo eksperimentai. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Šidlauskas.

Yves Bossart. „Be šiandienos rytoj nebūtų vakarykštės dienos: filosofiniai mintiniai žaidimai“. Vertė Vilija Žemaitaitytė, išleido leidykla „Gelmės“. Ši knyga yra smagi, įkvepianti ir mąstyti, diskutuoti skatinanti knyga, kurioje pateikiami patys įvairiausi skirtingų laikotarpių žinomiausių pasaulyje filosofų mintiniai žaidimai, arba mąstymo eksperimentai. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Šidlauskas.

Yves Bossart. „Be šiandienos rytoj nebūtų vakarykštės dienos: filosofiniai mintiniai žaidimai“. Vertė Vilija Žemaitaitytė, išleido leidykla „Gelmės“. Ši knyga yra smagi, įkvepianti ir mąstyti, diskutuoti skatinanti knyga, kurioje pateikiami patys įvairiausi skirtingų laikotarpių žinomiausių pasaulyje filosofų mintiniai žaidimai, arba mąstymo eksperimentai. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Šidlauskas.

Yves Bossart. „Be šiandienos rytoj nebūtų vakarykštės dienos: filosofiniai mintiniai žaidimai“. Vertė Vilija Žemaitaitytė, išleido leidykla „Gelmės“. Ši knyga yra smagi, įkvepianti ir mąstyti, diskutuoti skatinanti knyga, kurioje pateikiami patys įvairiausi skirtingų laikotarpių žinomiausių pasaulyje filosofų mintiniai žaidimai, arba mąstymo eksperimentai. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Šidlauskas.

Rusijos piliečiai, kuriems suteikta ir Lietuvos pilietybė, netenka jos dėl grėsmės nacionaliniam saugumui arba už valstybės diskreditavimą. Pirmadienį pasiūlyta atimti pilietybę Jurijui Kudimovui, kuriam pilietybę suteikę tuometinis šalies vadovas Algirdas Brazauskas.Taip pat siūloma griežtinti pilietybės suteikimo procedūras.Ar reiktų peržiūrėti rusijos piliečiams suteiktą Lietuvos pilietybę?Laidoje dalyvauja Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas, Rusijos pilietybės atsisakęs Viktor Voroncov, Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis.Ved. Marius Jokūbaitis

Tarptautiniai partneriai nediskutuoja dėl specialaus tribunolo Rusijos nusikaltimams būtinumo, tik dėl jo formos, sako Prahoje besilankanti teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė – Daugirdė.Vakarų sąjungininkams žadant siųsti tankus Ukrainai, misijos „Gyvačių sala“ instruktorius Sigitas Maliauskas sako, kad dabar Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naudojamiems tankams labai trūksta dalių ir kuro.Vilniuje viešinti Sacharovo premijos laureatė, iš rusų nelaisvės išlaisvinta paramedikė Julija Pajevska-Taira Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą įvardija Trečiuoju pasauliniu karu. Ji įspėja, kad Kremliaus pavojus gresia visoms Europos tautoms. Svarbiausia žinia, kurią ji nori perduoti Lietuvai – raginimas nebijoti priešo. Ji pažymėjo, kad itin svarbu ruoštis galimam agresoriaus stabdymui.Ukrainos prezidentui prašant tarptautinės bendruomenės pagalbos sugrąžinant iš Ukrainos pagrobtus ir į Rusiją deportuotus vaikus, Jungtinių tautų pabėgėlių agentūros vadovas teigia, kad Rusija pažeidžia pagrindinius vaikų apsaugos principus.Minima tarptautinė Holokausto ir jo aukų atminimo diena. Šią dieną, 1945- ais metais buvo išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai. Didžiausioje nacių koncentracijos ir naikinimo stovykloje nužudyta daugiau nei pusantro milijono žmonių, iš jų – daugiausia žydai.Lietuvių kelionių įpročius pakeitė pandemija, šiltuose kraštuose žmonės ilsisi ilgiau, tačiau vis dar mažai užsienio turistų sulaukiama dėl karo Ukrainoje. Turizmo ekspertai pataria nebelaukti paskutinės minutės pasiūlymo, o atostogas planuoti jau dabar.Ved. Agnė Skamarakaitė

Bachmute situacija sudėtinga, miestą apsupę apie 30 tūkstančių Rusijos karių, sako instruktorių misijos Ukrainoje „Gyvačių sala“ vadovas Sigitas Maliauskas pats šiuo metu esantis nuolatos rusų apšaudomame BachmuteOpozicijos Seimo narė Agnė Širinskienė siūlo, kad dėl konservatorių iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posto stumiamo Mykolo Majausko balsuotų visi Parlamento nariai slaptu balsavimu. Tokį kelią ji įvardija kaip objektyviausią.Ar svarbu, kaip rengiesi, važiuodamas į kariaujančią šalį? Daug kritikos socialiniuose tinkluose sulaukė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, besilankančio Kijive, apranga.Rokiškio ir Raseinių rajonuose nepaisydami netvirto ledo įlūžo ir nuskendo du žvejai, Mažeikiuose išgelbėtos dvi mergaitės, Vilniuje – moteris. Ugniagesių gelbėtojų patarimai ir perspėjimai.Klaipėda pradeda ruoštis Kalėdoms. Šiandien į Teatro aikštę atkeliavo ir pagrindinė miesto eglė, kurią tradiciškai padovanojo uostamiesčio gyventojai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Sigitas Geda, Juozas Pocius. „Babilono atstatymas“. Režisierius Juozas Pocius. Garso režisierius Vidmantas Kazlauskas.Vaidino aktoriai Jonas Čepaitis, Irena Garasimavičiūtė ir Evaldas Vyčinas. Grojo Petras Vyšniauskas, Arkadijus Gotesmanas ir Evaldas Vyčinas. 1997 m.

Mobilizacijos vengimas nėra priežastis įsileisti Rusijos piliečius į Lietuvą, sako mūsų šalies pareigūnai. Tačiau Kaliningrade atsiranda vis daugiau rusų, kurie bando pasprukti nuo mobilizacijos įrodinėdami savo lietuviškas šaknis. Teigiama, kad jau yra įstrigusių ir su lietuviškais pasais.Per savaitę į Lietuvą atvyko beveik dešimt tūkstančių Rusijos piliečių, o neįleisti 153.Kaip Lietuvą gali paveikti masinis rusų bėgimas nuo mobilizacijos?Laidoje dalyvauja Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys, Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis, buvęs ambasadorius Maskvoje Remigijus Motuzas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis.Ved. Marius Jokūbaitis

Neseniai pasirodžiusioje rašytojo, literatūrologo Rimanto Kmitos knygoje „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“ iš naujo apmąstoma šio poeto kūryba ir asmenybė, analizuojant jo santykį ir su pačiais artimiausiais žmonėmis, tarp kurių – ir dukra Uršulė Gedaitė.„Pirmame sakinyje“ kartu su ja kalbamės apie atmintį, joje išlikusį tėvo vaizdinį ir tūkstantį jo veidų, kurių vienas buvo tikrasis.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.Nuotrauka iš šeimos archyvo: 1983 metų liepa, Paterų kaimas Lazdijų rajone.

Rusijos karinės pajėgos apšaudo didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę, o ekspertai situaciją vadina kritine. Tarptautinės organizacijos ragina įsileisti specialistus ir taip užtikrinti branduolinę saugą elektrinėje, kuri pateko į okupuotą zoną. Rusai savo ruožtu kaltina ukrainiečius, o Europa baiminasi katastrofiško scenarijaus.Kokia Europai kyla grėsmė bombarduojant Zaporižios atominę elektrinę?Laidoje dalyvauja Lietuvos energetikos instituto branduolinės saugos ekspertas Algirdas Kaliatka, Radiacinės saugos centro atstovė Ramunė Marija Stasiūnaitienė, KTU Energetikos ir termoinžinerijos katedros docentas Linas Paukštaitis, VATESI viršininko pavaduotojas Sigitas Šlepavičius, Lietuvos karo akademijos dėstytojas Artur Plokšto.Ved. Marius Jokūbaitis

Labanoro regioniniame parke daugelis turi tradiciją įkopti į Mindūnų apžvalgos bokštą. Niekas šiaip sau neatsiranda, sako Molėtų savivaldybės administracijos vadovas Sigitas Žvinys.Šiemet miestuose žiogams saugiai gyventi liko nešienautos pievos, vadinasi – niekas žiogų nesumalė, nesunaikino. Tačiau dėl vėsos groti jie pradės po kurio laiko, nes sparneliai, viena iš žiogų muzikinių instrumentų dalių, yra dar nedideli, gležni – tokiais muzikos neišgausi.Ar gera turėti savo ežerą, pasakoja Kauno Botanikos sodo vyresn. botaninių kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius. Kūmutės, voveraitės, žiogai - viskas iš vasaros gamtos.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Atsargos seržantas Sigitas Maliauskas Ukrainoje treniruoja vietos karius. Šiame epizode Sigitas atsako į Patronų klausimus. Pridiskutuota 2:15 val. Kviečiame paaukoti instruktorių misijai 'Gyvačių Sala' čia: https://www.ikipergales.lt/ Remdami mus Patreon matysite PILNUS epizodus ir laidas, taip pat turėsite priėjimą prie labai didelio archyvo. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mes būsime labai dėkingi jei pranešite miestui ir pasauliui apie mūsų Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Militarizuota Kaliningrado sritis jau daug metų kelią grėsmę Lietuvos saugumui. Tačiau karo Ukrainoje fone anklavas atrodo dar pavojingiau.Ekspertai pastebi, kad Rusijos kariuomenė Kaliningrade ypač modernizuojama pastaraisiais metais: daugėja tankų, branduolinį ginklą galinčių nešti raketų. Nerimą jaučia ir vietos lietuviai.Apie situaciją Kaliningrade diskutuoja Lietuvos karo akademijos dėstytojas Artur Plokšto, buvęs generalinis konsulas Kaliningrade Vaclavas Stankevičius, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Sigitas Šamborskis, Seimo narys Raimundas Lopata ir Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis.

Tuvojoties gada beigām mēs Jums esam sarūpējuši īpaši labus pārsteigumus!

Daugiau kaip šimtą darbuotojų turinčios ir koronaviruso židiniais buvusios įmonės kviečiamos registruoti skiepams savo darbuotojus. Su kokiais iššūkiais susiduria verslininkai? Komentuoja „Intersurgical“ vadovas Sigitas Žvirblis, „Biržų duona“ vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas, LRT RADIJO žurnalistas Marius Jokūbaitis.Dalis neįgaliųjų skundžiasi,kad net ir siūlydamiesi dirbti be atlygio, nesulaukia pasiūlymų.Šiaurės Airijoje ir toliau tęsiasi neramumai. Apie riaušes ir pandemijos valdymą papasakos Šiaurės Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Edita Hamilton.Taip pat apie pandeminę tendenciją – „darbostogas“. Vis daugiau įmonių Lietuvoje įteisina galimybę dirbti iš bet kurios pasaulio vietos.Ved. Darius Matas

"Es domāju, ka tomēr mēs uz šīs pasaules esam nonākuši ar tikai vienu uzdevumu -- KĻŪT vienkārši LABĀKIEM." // Sigita Pļaviņa Saruna ar Sigitu Pļaviņu (Jevgļevsku), Liepājas teātra aktrisi, kas filmējusies arī tik vēsturiskā televīzijas seriālā kā "Likteņa līdumnieki". Dinamiska saruna par teātri un mīlestību (Vai šīs lietas ir savienojamas? Bet vai tās maz var eksistēt viena bez otras?), par dzīves pārmaiņām un to, kas sarežģītos apstākļus māca uztvert kā dāvanu. Un vai aktrises pienākums vienmēr un visos apstākļos izskatīties labi? Tehnisku iemeslu dēļ podkāsta video sastāv tikai no tuvplāniem, ne reizi neparādot abus sarunu biedrus vienā kadrā. Tomēr Sigitas ekspresīvais komunikācijas stils piepilda telpu, un varbūt tieši šī mazā liksta ļaus nepalaist garām svarīgākās nianses, kas neslēpjas vārdos, bet dzīvā enerģijā un autentiskā sevis izpausmē. Skaties video: https://youtu.be/D7vmd_U9nCc Seko līdzi aktualitātēm: Facebook: facebook.com/eksperimentalassarunas Instagram: instagram.com/eksperimentalassarunas

"Es domāju, ka tomēr mēs uz šīs pasaules esam nonākuši ar tikai vienu uzdevumu -- KĻŪT vienkārši LABĀKIEM." // Sigita Pļaviņa Saruna ar Sigitu Pļaviņu (Jevgļevsku), Liepājas teātra aktrisi, kas filmējusies arī tik vēsturiskā televīzijas seriālā kā "Likteņa līdumnieki". Dinamiska saruna par teātri un mīlestību (Vai šīs lietas ir savienojamas? Bet vai tās maz var eksistēt viena bez otras?), par dzīves pārmaiņām un to, kas sarežģītos apstākļus māca uztvert kā dāvanu. Un vai aktrises pienākums vienmēr un visos apstākļos izskatīties labi? Tehnisku iemeslu dēļ podkāsta video sastāv tikai no tuvplāniem, ne reizi neparādot abus sarunu biedrus vienā kadrā. Tomēr Sigitas ekspresīvais komunikācijas stils piepilda telpu, un varbūt tieši šī mazā liksta ļaus nepalaist garām svarīgākās nianses, kas neslēpjas vārdos, bet dzīvā enerģijā un autentiskā sevis izpausmē. Skaties video: https://youtu.be/D7vmd_U9nCc Seko līdzi aktualitātēm: Facebook: facebook.com/eksperimentalassarunas Instagram: instagram.com/eksperimentalassarunas

"Es domāju, ka tomēr mēs uz šīs pasaules esam nonākuši ar tikai vienu uzdevumu -- KĻŪT vienkārši LABĀKIEM." // Sigita Pļaviņa Saruna ar Sigitu Pļaviņu (Jevgļevsku), Liepājas teātra aktrisi, kas filmējusies arī tik vēsturiskā televīzijas seriālā kā "Likteņa līdumnieki". Dinamiska saruna par teātri un mīlestību (Vai šīs lietas ir savienojamas? Bet vai tās maz var eksistēt viena bez otras?), par dzīves pārmaiņām un to, kas sarežģītos apstākļus māca uztvert kā dāvanu. Un vai aktrises pienākums vienmēr un visos apstākļos izskatīties labi? Tehnisku iemeslu dēļ podkāsta video sastāv tikai no tuvplāniem, ne reizi neparādot abus sarunu biedrus vienā kadrā. Tomēr Sigitas ekspresīvais komunikācijas stils piepilda telpu, un varbūt tieši šī mazā liksta ļaus nepalaist garām svarīgākās nianses, kas neslēpjas vārdos, bet dzīvā enerģijā un autentiskā sevis izpausmē. Skaties video: https://youtu.be/D7vmd_U9nCc Seko līdzi aktualitātēm: Facebook: facebook.com/eksperimentalassarunas Instagram: instagram.com/eksperimentalassarunas

Sigitas Geda. „Gyvavaizdžiai“.Ištraukas skaito aktorius Tomas Ribaitis.

Sigitas Geda. „Gyvavaizdžiai“.Ištraukas skaito aktorius Tomas Ribaitis.

Kaķu fluīdi, Aspazija un lielizmēra eļļas darbi - Kultūras Rondo iepazīstam Sigitas Daugules līdz šim vērienīgāko izstādi “Glezniecība” mākslas stacijā "Dubulti". Applūdis šķūnītis, žurku inde, putni, nejauši uzraksti uz māju sienām, kāda sen lasīta grāmata – Sigitai Daugulei tas viss radošam impulsam. Mākslas stacijā "Dubulti" tiekames ar Sigitu Dauguli un izstādes kuratori Ingu Šteimani. Izstādē māksliniece eksponē lielizmēra eļļas darbus, kuru saturs līdzinās šifrētai dienasgrāmatai, kā arī tematisku ciklu, kas radies no kaķu fluīdiem un sarunājas ar Aspaziju, kuras muzejs ir rokas stiepiena attālumā no Mākslas stacijas "Dubulti". Māksliniece atklāj, ka visi darbi radīti konkrēti šai izstāžu telpai un izstādei. Darbs ritējis vairāk nekā gadu, kopš 2019.gada augusta. Sigitas Daugules eksperimentālo eļļas glezniecības tehniku uz audekla veido krāsu un laku daudzkārtēja uzlikšana un noņemšana. Gleznās ir desmitiem slāņu un simtiem liecību par bijušo. Daugules tehnikai piemīt antīka noslēpumainība, izturība un monumentalitāte. Jaunais tematiskais "kaķu cikls" paplašina tehnisko arsenālu ar koka pamatnēm un biezi klātu akrila pastu, kurā tiek veidots zīmējums ar otas galu. "Tas, ko Sigita savā nosacīti jaunajā vecumā dara ar glezniecību, skaisti sasienas ar glezniecības klasiskām izpausmēm," atzīst Inga Šteimane. Raksturojot mākslinieces darbus, viņa mina, ka izstāde atgādina Pepijas Garzeķes un Marijas Kallasas kopdarbu. "Tur ir burvīgi savienota anekdote, brīvības sajūta un milzīga drāma, kas izpaužas šo glezniecisko masu abstraktā savstarpējā kustībā. Tā būtu Marijas Kallasas daļa. Bet tā jautrība un nezin kur radies, un arī klausoties, kā mākslinieks apraksta impulsus un materiālus, envari īsti pateikt, ka tas viss, kas ir tur tajā darbā. Tur ir vēl dažādas lietas konteksti un simbolisms, kas rodas no metafiziskā līmeņa," raksturo Inga Šteimane. Sigitas Daugules izstāde "Glezniecība" aplūkojama līdz 2021.gada 31. janvārim.      

Vilkaviškio rajone Stirnėnų kaime gyvenantis Sigitas Žilinskas ūkininkauti pradėjo nuo kelių hektarų ir be jokios technikos. Po beveik trijų dešimtmečių jis turi 700 ha modernų ūkį, labiausia pasiklovė agronomo žiniomis, darbštumu ir sumanumu. Taip susikūrė ne tik šeimos gerovę, bet ir solidžiai prisidėjo prie kaimo bažnyčios atnaujinimo.Baigėsi bitininkavimo sezonas. Apie medunešio ypatumus ir nesutarimus su laukus purškiančiais ūkininkais pasakoja Klaipėdos rajone Šalpėnų kaime gyvenantis Virgijus Matikonis.„Verta žinoti“. Įstvingas - vienas rečiausių pasaulyje plaktukų. Kodėl jį, unikalios Europoje kolekcijos savininkas, Saulius Matusevičius vadina amžinu?Ved. Arvydas Urba

„Kai ryte sutinku moterį su tuščiais kibirais, garantuotai nesiseks. Nesidarydamas į šalis kuo greičiau neriu į automobilį“, – visai rimtai sako tituluotas žvejas Sigitas Lukšta.Pasaulio žvejybos čempionato spiningavimo iš valčių čempionas, daugkartinis Lietuvos žūklavimo sporto nugalėtojas S. Lukšta asmeninį gyvenimą susitvarkė, nurimo ir laukia anūkų. Tačiau žvejybos sporto nepalieka. Kodėl profesionalus žūklavimas užvaldė vyrą visam gyvenimui?Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kā norit darbs ārštatā, veidojot saturu sociālajiem tīkliem un rakstot tekstus? Kā klients var palīdzēt satura izveidē? Teātra blogere jeb emuāriste Sigita Paula Cepleviča dalās pārdomās par to, cik svarīgi ir sekot sirdsbalsij, un sniedz vērtīgus ieteikumus, kā sadarboties ar klientiem un radīt strukturētu, saprotamu un labskanīgu tekstu. Sigita Paula Cepleviča ir sociālo tīklu satura veidotāja, autortekstu sagatavotāja un teātra bloga “Mirklis teātra pasaulē” autore. Sigitai ir iedvesmojošs stāsts par latviešu valodas mīlestību un to, kā interese par teātri var kļūt par daļu dzīves un brīnišķīgu piedzīvojumu. Raidījuma vadītāja Aiga Veckalne ir valodas eksperte, aizrautīga tulkotāja un filoloģe, kā arī uzņēmējdarbības profesionāle un lektore. Grāmatas: Daces Judinas tetraloģija, kas iznākusi “Latvijas simtgades romānu” sērijā: 1. Septiņi vakari (2016), 2. Gredzens (2017), 3. Kad klusums kliedz (2018), 4. Uzraksti man... vakar (2018). Kovaļova, Lelde. Bezvēsts pazudušās. Rīga: Latvijas mediji, 2019. 338 lpp. Kovaļova, Lelde. Svešinieki. Rīga: Latvijas mediji, 2020. 269 lpp. Errera, Heidene. Frīda: Frīdas Kālo biogrāfija. Rīga: Zvaigzne ABC, 2010. 558 lpp. Noderīgas saites: http://sigita-paula.blogspot.com/ – Sigitas emuārs “Mirklis teātra pasaulē” https://bit.ly/31jPevn – Sigitas intervija ar mācītāju Kristu Kalniņu https://www.ezermala.lv/ – kempings “Ezermala” https://www.darbaguru.lv/lv/ – personāla atlases un konsultāciju uzņēmums https://spoti.fi/31EVZZk – podkāsts “Piedzīvot” https://bit.ly/3iSF3DW – “Pieturzīmju” Facebook lapa https://bit.ly/2FvAMI9 – “Pieturzīmju” Instagram profils https://bit.ly/2BYS672 – atbalsti “Pieturzīmes” vietnē “Patreon” https://bit.ly/2DFLTxa – atbalsti “Pieturzīmes” vietnē “Buy me coffee” Seko līdzi jaunumiem “Pieturzīmju” Instagram profilā, uzdod jautājumu nākamajam podraides viesim un saņem atbildi raidījumā! “Pieturzīmes” piedāvā ne tikai aizraujošu podraidi par valodu, bet arī praktiskas un noderīgas lekcijas un konsultācijas par valodas lietojumu semināros, vebināros, konferencēs un individuālās mācībās. Raidījuma piezīmes: [01:10] Sigitas izaugsmes ceļš. [03:47] Teātris kā terapija. [04:23] Stāsts par Sigitas blogu “Mirklis teātra pasaulē”. [07:15] Cik daudz laika Sigita ir veltījusi blogam? [08:00] Publikācijas, sadarbība un draudzība ar teātra kolektīvu. [09:21] Rakstīšana – Sigitas hobijs un darbs. [09:41] Strādāšana ārštatā, veidojot saturu un rakstot. [11:54] Kā Sigita apgūst jaunas nozares? [14:51] Darbs ārštatā un klientu piesaiste. [17:57] Satura veidošana kopā ar klientu. [18:57] Cik daudz laika Sigitai aizņem tekstveide? [22:30] Kā klients var palīdzēt izveidot labāku un iedarbīgāku saturu? [25:23] Ieteikumi tiem, kuri veido saturu latviešu valodā. [26:57] Teksta uzbūves pamatprincipi: labskanība, uztveramība un vārdi ar pozitīvu emocionālu nokrāsu. [31:01] Kā padarīt tekstu pārskatāmu: atstarpes, burtu lielums un lielie sākumburti. [35:26] Sigitas iedvesmas avoti un ciltskoka izpētes ceļi. [40:25] Sigitas stāsti par grāmatām un teātri. [47:15] Sigitas hobiji un nākotnes plāni. --- Send in a voice message: https://anchor.fm/pieturzimes/message

New Sligo Rovers signing Sigitas Olberkis says he is eager to get onto the field for his new club. The Lithuanian told Ocean FM Sport's Cathal Mullaney about his career to date, and what he hopes to achieve with the Bit O'Red.

Laidoje choreagrafas Sigitas Repšys ir jo dvi meilės: Argentina ir tango. Nusikelsime į prasidedančią Jūros šventę, pakalbinsime projekto vadovę Rūtą Steponavičienę. Monika Marija, pakeitusi įvaizdį, pristato ir bene pirmą autorinę dainą lietuvių kalba. Ir užsuksime į Anykščius bei Kazio Varnelio namus-muziejų Vilniuje. Ved. Gabrielė Martirosian ir Ignas Krupavičius.

Sigitas Kalmaitis Baltic Greetings To MJF by Tea Radio by Dilmah

"Es, nekad mūžā! Nē!" bija ultramaratonistes Sigitas Vāces domas, kad viņa pirmo reizi klātienē redzēja citus skrējējus mokāmies Spartatlona skrējienā, kas ir nepārtraukti 246 km Grieķijas karstajā saulē. Piecus gadus vēlāk viņa kļuva par pirmo sievieti no Latvijas, kas noskrēja visus 246 km. Šajā sarunā gan par to, kā viņa kļuva par ultramaratonisti, gan to, kas notika pēc tam, kad viņa sasniedza tik grandiozu mērķi. Saruna var noderēt gan skrējējiem, gan iesācējiem. Sigitas ieteiktos informācijas avotus atradīsi intervijas lapā (ZEM video), kas ir šeit: https://ugunsskola.lv/cilvekjauda16/

Šiandien vykstančioje konsistorijoje Romoje į Kardinolų kolegiją bus priimta trylika naujų kardinolų. Tarp jų ir Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius. Jis yra ketvirtasis kardinolas iš Lietuvos po kunigaikščio Jurgio Radvilos, Vincento Sladkevičiaus ir Audrio Juozo Bačkio. Pokalbis su Kauno arkivyskupijos kurijos kancleriu mons. Adolfu Grušu.Šiandien – Mokytojų diena, tad prisiminsime jų rengimo istoriją.Pasakojimas iš Klaipėdos, kur 1935 metais buvo įsteigtas Pedagoginis institutas, rengęs pradžios mokytojus.Žuvinte paukščių palydos.Ved. Artūras Matusas.

Yves Bossart. „Be šiandienos rytoj nebūtų vakarykštės dienos”. Skaito aktorius Sigitas Šidlauskas.

Yves Bossart. „Be šiandienos rytoj nebūtų vakarykštės dienos”. Skaito aktorius Sigitas Šidlauskas.

Yves Bossart. „Be šiandienos rytoj nebūtų vakarykštės dienos”. Skaito aktorius Sigitas Šidlauskas.

Yves Bossart. „Be šiandienos rytoj nebūtų vakarykštės dienos”. Skaito aktorius Sigitas Šidlauskas.

Yves Bossart. „Be šiandienos rytoj nebūtų vakarykštės dienos”. Skaito aktorius Sigitas Šidlauskas.

Yves Bossart. „Be šiandienos rytoj nebūtų vakarykštės dienos”. Skaito aktorius Sigitas Šidlauskas.

Vidurnakčio lyrikoje Sigito Gedos eiles skaito Vytautas Paukštė.

Speciali agitacinė referendumo laida dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo. Argumentai už ir prieš. Laidoje dalyvauja Jungtinės Karalystės Lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, Pasaulio Lietuvių bendruomenės valdybos narys Vaidas Matulaitis, Karaliaučiaus Lietuvių bendruomenės atstovas Sigitas Šamborskis ir filosofas, buvęs LR ambasadorius prie Šv. Sosto Vytautas Ališauskas. Ved. Rita Miliūtė.

Šiandien laidoje kalbėsime apie policininko darbą, o laidos svečias – Sigitas Šemis.

Vidurnakčio lyrikoje Sigito Gedos eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vidurnakčio lyrikoje Sigito Gedos eiles skaito Algirdas Latėnas.

Vidurnakčio lyrikoje Sigito Gedos eiles skaito Algirdas Latėnas.

Vidurnakčio lyrikoje Sigito Gedos eiles skaito Algirdas Latėnas.

Vidurnakčio lyrikoje Sigito Gedos eiles skaito Algirdas Latėnas.

Vidurnakčio lyrikoje Sigito Gedos eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vidurnakčio lyrikoje Sigito Gedos eiles skaito Vytautas Paukštė.

Norintiems atrasti Aukštaitijos nacionalinio parko vertybes, geriausia keliauti pėsčiomis, dviračiais, automobiliais, valtimis ar baidarėmis. Dauguma kelionių prasideda Palūšėje.Tik atvykus į Palūšę akis patraukia medinės architektūros stebuklas – vien kirviu tašyta bažnyčia ir koplytėlė.Užkopus į Ladakalnio kalvos viršūnę galima įsivaizduoti, kaip slinkdami ledynai suformavo savitą Aukštaitijos nacionalinio parko kraštovaizdį.Su mumis keliauja ir pasakoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Žvinys, Informacijos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas Linas Stanaitis ir specialistai Giedrė Šukytė, Asta Survilaitė, Rimutė Rutkauskienė. Užsuksime ir į Puziniškių kaimą pas Mečislovą Banį.

Norintiems atrasti Aukštaitijos nacionalinio parko vertybes, geriausia keliauti pėsčiomis, dviračiais, automobiliais, valtimis ar baidarėmis. Dauguma kelionių prasideda Palūšėje.Tik atvykus į Palūšę akis patraukia medinės architektūros stebuklas – vien kirviu tašyta bažnyčia ir koplytėlė.Užkopus į Ladakalnio kalvos viršūnę galima įsivaizduoti, kaip slinkdami ledynai suformavo savitą Aukštaitijos nacionalinio parko kraštovaizdį.Su mumis keliauja ir pasakoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Žvinys, Informacijos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas Linas Stanaitis ir specialistai Giedrė Šukytė, Asta Survilaitė, Rimutė Rutkauskienė. Užsuksime ir į Puziniškių kaimą pas Mečislovą Banį.