Podcasts about pirmiausia

Šiemet Bolonijos knygų mugėje kaip šalis viešnia dalyvauja Estija, dėl to papildomo dėmesio sulaukia ir Lietuvos literatūros vaikams specialistai.„Pirmiausia – ugdyti jaunimo pastabumą aplinkai“, – apie kūrybinių fotografijos dirbtuvių Lietuvos jaunuoliams tikslus sako tarptautinio projekto koordinatorė Gintė Žulytė. Projekto galutinis rezultatas – paroda „Mums 17“.Ką galime padaryti, kad būtų išsaugota Niujorko Kristaus Atsimainymo lietuvių bažnyčia?Pasaulio įvykių apžvalga.Agnės Narušytės komentaras.Gastronomijos paveldo tyrinėtojas prof. Rimvydas Laužikas sako, kad kiekvienas Lietuvos regionas istoriškai turi savą ryšių tinklą, kuris nulėmė vienus ar kitus patiekalų pavadinimus regione.Tadas Černiauskas žino, kaip tapti žinomu per naktį. Prieš keliolika metų jis išgarsėjo tokiais fotografijos projektais kaip „Blow Job“. O vėliau fotografijas iškeitė į didelio formato instaliacijas – pavyzdžiui, „Black Balloons“. Kaune šiuo metu veikia pernai Lietuvos sezono Prancūzijoje dalimi tapusi jo instaliacija „French Exit“.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Rapolas Nevera toliau dėlioja būsimo albumo konktūrus. Pirmiausia – trys mini albumai, kurie sudarys bendrą 15 kūrinių albumą. Naujasis singlas – „Quadro“ įrašytas su buvusiu „Despotin Fam“ nariu Laikrodžiu. Subtilus, nevulgarus kūrinys apie seksą ir duoklė legendiniam „Empti“ kūriniui: „Savo skambesiu šis kūrinys sukėlė nostalgiją su „Empti“ kūryba, daina „Gera Mylėtis“, girdžiu garsinių panašumų. Naujas singlas turi savo atmosferą, konceptualiai smagu, kad tai tarsi tributas kūriniui, kuris man patiko paauglystėje ir visą laiką“, – sako Nevera. Kitas singlas vadinsis „A Priori“, jis užbaigs pirmąjį atlikėjo EP – „ETIQA“. Ved. Marius Andrijauskas

Amerikiečiai turi Gatesą, Zukerbergą ir daug kitų sėkmės istorijų. O kur Europos technologijų pasakų scenarijus? Pokalbis su Gintare Verbickaite, asociacijos Vienaragiai.lt vadove.Taip pat laidoje - energijos kainos ir vėl grasina senajam žemynui. Kas laukia Lietuvos? Komentuoja energetikos ekspertas Martynas Nagevičius.Bei atsakome, kodėl automobiliai tampa vis didesni.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Aldona Ruseckaitė. Biografinis romanas „Dūžtančios formos“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Aldona Ruseckaitė, įsimenančių knygų apie Maironį ir Žemaitę autorė, atskleidžia dar vieno rašytojo gyvenimo slėpinius. Kuo gi sudomino autorę Vytautas Mačernis? Pirmiausia – poeto vizionieriaus pasaulėvoka, jos atspindžiais poezijoje, ir ypač – jausmų pasauliu, neįvykusia santuoka. Mačernis – mąstytojas, filosofinis poetas ir – meilės kankinys? Ruseckaitė rėmėsi sužadėtinės atsiminimais, Mačernio laiškais mylimajai – bendrakursei Bronei Vildžiūnaitei. Juose atsispindi jauno žmogaus dvasiniai išgyvenimai, pakilimai, krizės, kūrybos psichologija. Knygos ištraukas skaito autorė.

Aldona Ruseckaitė. Biografinis romanas „Dūžtančios formos“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Aldona Ruseckaitė, įsimenančių knygų apie Maironį ir Žemaitę autorė, atskleidžia dar vieno rašytojo gyvenimo slėpinius. Kuo gi sudomino autorę Vytautas Mačernis? Pirmiausia – poeto vizionieriaus pasaulėvoka, jos atspindžiais poezijoje, ir ypač – jausmų pasauliu, neįvykusia santuoka. Mačernis – mąstytojas, filosofinis poetas ir – meilės kankinys? Ruseckaitė rėmėsi sužadėtinės atsiminimais, Mačernio laiškais mylimajai – bendrakursei Bronei Vildžiūnaitei. Juose atsispindi jauno žmogaus dvasiniai išgyvenimai, pakilimai, krizės, kūrybos psichologija. Knygos ištraukas skaito autorė.

Aldona Ruseckaitė. Biografinis romanas „Dūžtančios formos“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Aldona Ruseckaitė, įsimenančių knygų apie Maironį ir Žemaitę autorė, atskleidžia dar vieno rašytojo gyvenimo slėpinius. Kuo gi sudomino autorę Vytautas Mačernis? Pirmiausia – poeto vizionieriaus pasaulėvoka, jos atspindžiais poezijoje, ir ypač – jausmų pasauliu, neįvykusia santuoka. Mačernis – mąstytojas, filosofinis poetas ir – meilės kankinys? Ruseckaitė rėmėsi sužadėtinės atsiminimais, Mačernio laiškais mylimajai – bendrakursei Bronei Vildžiūnaitei. Juose atsispindi jauno žmogaus dvasiniai išgyvenimai, pakilimai, krizės, kūrybos psichologija. Knygos ištraukas skaito autorė.

Aldona Ruseckaitė. Biografinis romanas „Dūžtančios formos“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Aldona Ruseckaitė, įsimenančių knygų apie Maironį ir Žemaitę autorė, atskleidžia dar vieno rašytojo gyvenimo slėpinius. Kuo gi sudomino autorę Vytautas Mačernis? Pirmiausia – poeto vizionieriaus pasaulėvoka, jos atspindžiais poezijoje, ir ypač – jausmų pasauliu, neįvykusia santuoka. Mačernis – mąstytojas, filosofinis poetas ir – meilės kankinys? Ruseckaitė rėmėsi sužadėtinės atsiminimais, Mačernio laiškais mylimajai – bendrakursei Bronei Vildžiūnaitei. Juose atsispindi jauno žmogaus dvasiniai išgyvenimai, pakilimai, krizės, kūrybos psichologija. Knygos ištraukas skaito autorė.

Aldona Ruseckaitė. Biografinis romanas „Dūžtančios formos“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Aldona Ruseckaitė, įsimenančių knygų apie Maironį ir Žemaitę autorė, atskleidžia dar vieno rašytojo gyvenimo slėpinius. Kuo gi sudomino autorę Vytautas Mačernis? Pirmiausia – poeto vizionieriaus pasaulėvoka, jos atspindžiais poezijoje, ir ypač – jausmų pasauliu, neįvykusia santuoka. Mačernis – mąstytojas, filosofinis poetas ir – meilės kankinys? Ruseckaitė rėmėsi sužadėtinės atsiminimais, Mačernio laiškais mylimajai – bendrakursei Bronei Vildžiūnaitei. Juose atsispindi jauno žmogaus dvasiniai išgyvenimai, pakilimai, krizės, kūrybos psichologija. Knygos ištraukas skaito autorė.

Aldona Ruseckaitė. Biografinis romanas „Dūžtančios formos“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Aldona Ruseckaitė, įsimenančių knygų apie Maironį ir Žemaitę autorė, atskleidžia dar vieno rašytojo gyvenimo slėpinius. Kuo gi sudomino autorę Vytautas Mačernis? Pirmiausia – poeto vizionieriaus pasaulėvoka, jos atspindžiais poezijoje, ir ypač – jausmų pasauliu, neįvykusia santuoka. Mačernis – mąstytojas, filosofinis poetas ir – meilės kankinys? Ruseckaitė rėmėsi sužadėtinės atsiminimais, Mačernio laiškais mylimajai – bendrakursei Bronei Vildžiūnaitei. Juose atsispindi jauno žmogaus dvasiniai išgyvenimai, pakilimai, krizės, kūrybos psichologija. Knygos ištraukas skaito autorė.

Aldona Ruseckaitė. Biografinis romanas „Dūžtančios formos“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Aldona Ruseckaitė, įsimenančių knygų apie Maironį ir Žemaitę autorė, atskleidžia dar vieno rašytojo gyvenimo slėpinius. Kuo gi sudomino autorę Vytautas Mačernis? Pirmiausia – poeto vizionieriaus pasaulėvoka, jos atspindžiais poezijoje, ir ypač – jausmų pasauliu, neįvykusia santuoka. Mačernis – mąstytojas, filosofinis poetas ir – meilės kankinys? Ruseckaitė rėmėsi sužadėtinės atsiminimais, Mačernio laiškais mylimajai – bendrakursei Bronei Vildžiūnaitei. Juose atsispindi jauno žmogaus dvasiniai išgyvenimai, pakilimai, krizės, kūrybos psichologija. Knygos ištraukas skaito autorė.

Dažniausiai apie benamius pradedama kalbėti, kai jie maudosi fontanuose, trukdo kavinių lankytojams, ar nutikus tragiškoms istorijoms, kaip Rimanto Šaparnio mirtis. Lietuvoje benamių daugėja, tačiau bendros šalies strategijos problemai spręsti nėra. Nors veikiantys sprendimai, kaip padėti bent daliai būstą praradusių žmonių, yra, tai rodo kitų miestų pavyzdžiai. Vienas jų – „Pirmiausia – būstas“(angl. „Housing First“) strategija, taikoma daugelyje Europos valstybių. Suomija prieš pora dešimtmečių išsikėlė tikslą, kad niekas negyventų gatvėse – kiekvienas pilietis turi turėti gyvenamąją vietą. Žiūrėkite reportažą iš Oulu ir Alytaus benamių prieglaudų, apie sprendimus, taikomus Suomijoje.

Ne visada sklandžiai klostėsi pieno fermos reikalai Kėdainių r. Surviliškio kaimo ūkininkų Erlandos ir Laimučio Turskių ūkyje. Tačiau metams bėgant sutelktas šeimos ir samdomų žmonių darbas davė gerų rezultatų. Dabar ūkyje 150 karvių, o primilžis iš karvės per metus viršija 9 000 kg pieno. „Ir tai ne riba“, – tvirtina ūkio šeimininkė Erlanda Turskienė, ypač vertinanti kooperatyvo „Pienas LT“ paramą.Utenos rajono Pačkėnų krašto bendruomenė turi kuo didžiuotis. Pirmiausia, gausėjančiu gyventojų skaičiumi – net 60 vaikų papildė bendruomenę. Jos pirmininkė Diana Žygienė džiaugiasi, kad žmonės čia labai aktyvūs, sumąsto įvairių veiklų, siūlo, kaip panaudoti, prikelti naujam gyvenimui atsilaisvinusius pastatus, Taip juose įkūrė bendruomenės namus, vaikų dienos centrą, o buvusiuose kultūros namuose – raganų muziejų, kuris dabar traukia lankytojus iš Lietuvos ir užsienio.Verta žinoti. Bijūnai – nuo seno lietuviškuose darželiuose paplitusios, mėgstamos ir auginamos gėlės. Sodybose dažniausiai jie žydi baltais, rožiniais ir raudonais žiedais. Mažai kas žino, kad pasaulyje yra apie 200 veislių bijūnų, žydinčių įvairiausiais žiedais. Ne ką mažiau savo sodyboje Vilniaus rajone jų turi gėlininkė Eglė Gintauskienė, gerai pažįstanti bijūnų auginimo ypatumus.Ved. Regina Montvilienė

Įžvalgomis dalijasi verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė ir Geštalto psichoterapijos praktikė, HAI instituto alumnė, buvusi verslininkė Ramunė Radienė. „Jaučiau neįsisąmonintą baimę prarasti verslininkės identitetą, finansinį saugumą, bet neleidau sau to pripažinti", - pasakoja Geštalto terapijos praktikė, buvusi verslininkė Ramunė Radienė ir pabrėžia: „Pirmiausia turime suvokti, ką jaučiame, tada atrasime ir priežastį.“ Tyrinėjančių pokalbių ciklo „Psichodinamika versle“ penktajame epizode - apie neįsisąmonintas emocinio nuovargio priežastis: 0:00:00 – pradžia 0:00:56 – Emocinis nuovargis – kas tai? 0:01:47 – „Patyriau šoką“. Ramunės Radienės istorija. 0:04:42 – „Bijojau prarasti verslininkės identitetą ir finansinį saugumą“. Apie drąsą pripažinti tiesą. 0:06:54 – „Jaučiausi užsivėlusi, mieguista, neturėjau jėgų...“. Apie neįsisąmonintos baimės signalus. 0:08:16 – „Kai nežinai, kokie yra tavo jausmai, negali kapstyti giliau“. Apie būtinybę įsivardinti, ką jauti. 0:13:07 – „Esame susikūrę vaizdinį, kas mums yra geras gyvenimas.“ Apie giluminę emocinio nuovargio priežastį. 0:14:20 – „Aš tikrai nebuvau persidirbusi“. Apie perdegimo ir emocinio nuovargio skirtumus. 0:16:38 – „Įsivardijau, kuriems darbams versle neturiu energijos“. Patarimai, kaip įveikti emocinį nuovargį. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Psichodinamika versle“ laidų: Apie nesuvoktą santykių poveikį sėkmei - su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/h1V3n1aGP00 Apie nematomą personalo žmonių vaidmenį - su Giedre Vaitiekūnaite-Urbanovič https://youtu.be/su269hx1K_s Apie neįsisąmonintus organizacinės kultūros spąstus - su Alge Jablonskiene https://youtu.be/26iX6hA5LKI Apie paslėptus komandų konfliktus - su Rūta Klimašauskiene https://youtu.be/VgFDkGAnOPE Apie pokyčių valdymą - su Milda Autukaite https://youtu.be/PqZY5qKQjbo Apie lyderio ir sekėjų santykius grupėje - su Jolita Buzaityte-Kašalyniene https://youtu.be/uLXrM6-BvmM Apie neįsisąmonintus emocinius alkius organizacijose - su Pauliumi Avižiniu https://youtu.be/5OqJVjw-_uk

Panevėžio valdžia kviečia daugiabučių bendrijas rūsiuose už savo pinigus įrengti priedangas ir už tai žada premijas iki 5 tūkst. eurų. Savivaldybė sako, kad neturi kito pasirinkimo, kaip tik prašyti pačių žmonių pasirūpinti savo saugumu, kadangi ji daugiau priedangų kol kas įrengti negali. Ar Panevėžio pavyzdžiu galėtų pasekti daugiau savivaldybių ir apskritai kaip joms sekasi įrengti priedangas?Aktualus klausimas. Atkeliavus karščiams medikai ragina pačius gyventojus labiau pasirūpinti savimi, nes galima prisišaukti ir didelių bėdų. Kiek patys rūpinatės savo saugumu per karščius?Ambasadorius Antanas Valionis sako, kad su Ukrainos įstojimu į Europos Sąjungą keisis visa Europa. Pirmiausia žemės ūkis, nes Ukraina turi ariamos žemės tiek, kiek visa Europa kartu sudėjus.Dalis žiniasklaidos sako esanti nepatenkinta, kad naujai įsteigtas Medijų rėmimo fondas žiniasklaidai neišdalijo visų pinigų, kuriuos galėjo išdalyti. Pasak kai kurių žiniasklaidos atstovų, žiniasklaida ir taip susiduria su finansiniais sunkumais. Kaip turėtų elgtis Medijų rėmimo fondas – tiesiog išdalyti pinigus žiniasklaidos priemonėms ar kelti kokybės kartelę ir pinigus skirti tik toms iniciatyvoms, kurios išties to finansavimo vertos?LRT tęsia pažintį su Lietuvos olimpiečiais. Šįkart – viena Lietuvos plaukimo rinktinės lyderių Kotryna Teterevkova.Ved. Edvardas Kubilius

Pirmiausia ją pažįstame kaip žymią literatūrologę ir ilgametę literatūros dėstytoją, keliasdešimties monografijų ir eseistikos knygų autorę. Tačiau Viktorija Daujotytė rašo ir poeziją, Eglės Juozapos slapyvardžiu yra išleidusi ir romaną.Ar jai reikėjo savyje prislopinti rašytoją, ir kaip šios autorės kūrybą vertina literatūrologė? „Pirmame sakinyje“ su Viktorija Daujotyte kalbamės apie mokslinius ir grožinius sakinius.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su dainininku Darvinu Tamulynu apie pirmą autorinę dainą ir video klipą "Tavo namai", skirtą promočiutei. Kaip sako Darvinas: "Pirmiausia šeima, o paskui jau visa kita".

Apie pošventinį liūdesį, tarpušvenčio pasimetimą ir pažadus sau Naujaisiais metais - pokalbis su Vilniaus „Ažuolyno klinikos“ įkūrėju ir vadovu, psichiatru, psichoterapeutu Raimundu Alekna.„Tai yra apie absurdišką pasaulį, kuriame mes dabar gyvename, kuris valdomas carų ūbų ir kitokių silpnų lėlių, nesugebančių jam pasipriešinti“, – teigia režisierius Gintaras Varnas Valstybiniame jaunimo teatre statantis spektaklį „Ūbas Caras“ pagal dramaturgo Sigito Parulskio pjesę.Klasikinės muzikos naujienose - 2023 m. įvykių apžvalga: augantis skaičius moterų vadovaujančiose pozicijose, besitęsianti Anglijos nacionalinės operos epopėja, pokyčiai įrašų leidyklose ir svarbiausi šiemet įteikti muzikos apdovanojimai.Kodėl svarbu savo laiką skirti kitam ir savanoriauti? Kaip į gyvenimą atėjo muzika? Rubrikoje „Be kaukių“ vieši grupės „G&G Sindikatas“ įkūrėjas, vokalistas, Šaulių sąjungos narys, savanoris Gabrielius Liaudanskas-Svaras.Ved. Gerūta Griniūtė

Bus stiprinama ūkinių gyvūnų apsauga nuo plėšrūnų. Nacionalinė mokėjimo agentūra iki rugsėjo 22 d. priima paraiškas paramai elektriniams aptvarams įsirengti ir aviganiams pirkti. Tam numatyta beveik 640 tūkst. eurų. Pirmiausia paramos gali tikėtis pareiškėjai iš tų savivaldybių, kur žalos atvejų fiksuota daugiausia per pastaruosius 5 metus. Kaip šią paramą vertina ūkininkai ir vilkų gynėjai?Kupiškio rajone, Jasiškio kaime, ūkininkas Dalius Jankauskas turi augalininkystės ūkį. Tačiau dar gegužę čia augino ir karves. Dabar karvių jau nebeliko. Kodėl nusprendė jų atsisakyti?Prancūzijos aukcionuose, vertinant bulius, paprastai išvengiama apmaudžių klaidų. Lietuvoje to nepavyksta padaryti. Kodėl? Prancūzų ir lietuvių patirtį aptaria gyvulininkystės specialistas Kazimieras Jucevičius iš Skuodo rajono.Ved. Regina Montvilienė

Prie mikrofono vėl įsitaisiau aš, Morta Belenavičienė. Šįkart noriu jus pakviesti pasiklausyti Kornelijos Mekionytės-Covacci, kuriančios tinklaraštį „Tik ne košė“, pasakojančios apie savo kūdikio primaitinimo patirtį ir besidalinančios naudingais patarimais kitoms šeimoms. Vienas toks patarimas apie maisto produktų šaldymą sugundė ir mane pasikviesti Korneliją pokalbiui. Pirmiausia buvo smalsu sužinoti, kaip ji atsirado virtuvėje – pasirodo, jau studijų metais Kornelija atliko praktiką virtuvėje Maltoje, ten susipažino ir su savo vyru, o po kiek laiko jiedu netgi atidarė restoraną Italijoje, tad restorano virtuvė jai išties gerai pažįstama, todėl labai džiaugiuosi galėdama jums perduoti tai, ką papasakojo Kornelija. Labiausiai man knietėjo sužinoti, kaip derėtų elgtis su maistu, o ypač maisto likučiais, kad jie kuo ilgiau išliktų švieži. Klausiau, kokiais atvejais Kornelija deda likučius į šaldytuvą, o kada į šaldiklį, ar yra tokių produktų, kurių nereikėtų šaldyti, o gal galima šaldyti viską? Kaip atšildyti jau užšaldytą maistą ir kas nutinka, jei jį užšaldome dar kartą? Kokia temperatūra yra mažiausiai draugiška maistui? Smalsavau, ar Kornelija gamina naują patiekalą kasdien – ji atskleidė paslaptį, kaip jiems pavyksta kasdien nevalgyti to paties, tačiau ir nepraleisti visos dienos virtuvėje! Kita šiuo metu itin aktuali tema Kornelijos gyvenime: kūdikio primaitinimas. Pasmalsavau, kodėl kilo mintis savo tinklaraštį pavadinti „Tik ne košė“, kaip sekėsi pradėti primaitinimo kelionę sužinojus, kad kūdikis yra alergiškas daugeliui produktų. Kornelija pasidalino, kaip jautėsi susidūrusi su alergijomis maistui, kaip jas pastebėjo bei kur kreipėsi pagalbos. Pokalbio pabaigoje palietėme ir dar vieną – daugiakalbystės – temą. Kornelijos vyras yra italas, jų šeima gyvena Lietuvoje, tad man buvo labai smalsu sužinoti, kokios ir kiek kalbų skamba jų namuose. Šis pokalbis buvo išties gyvas ir kupinas juoko, Korneliją kalbinti buvo vienas malonumas! Tikiu, kad jis bus naudingas visiems, kurie nors truputį laiko praleidžia virtuvėje. Šiuos pokalbius kuriu norėdama palengvinti jūsų paieškas apie kūdikių primaitinimą, mažų vaikų ir visos šeimos mitybą, o drauge noriu ir įgarsinti kitų šeimų patirtis, kurios, tikiu, jus nuramins, o gal net įkvėps drąsiau ir atviriau pažvelgti į gaminimą bei valgymą. Taip drauge galime užauginti maistą mylinčių valgytojų kartą! Primenu, kad šis pokalbis skirtas „Kalba mamos“ rėmėjams, tad visose tinklalaidžių platformose girdėsite jo ištrauką, o visą pokalbį išgirsite paremdami „Kalba mamos“ Contribee. Už galimybę pokalbius įrašyti kokybiškai dėkoju Vilniaus Universiteto radijo stočiai Start FM. O dabar kviečiu klausytis pokalbio. Morta

Vilniuje ir Kaune prasideda rytų muzikos festivalis „Orient“, sklidinas rytietiškos patirties. Festivalyje vyks fotografijų paroda, bus galima paragauti rytietiško maisto, pasirodymus surengs trys muzikos grupės: sufijų kavalio kolektyvas „Fanna-Fi-Allah“ iš Pakistano ir Kanados, Radžastano romų ir kerėtojų grupė „Dhoad Gypsies of Rajasthan“ iš Indijos ir dar niekur nepasirodę, etnomuzikologinėje ekspedicijoje atrinkti Sacharos klajokliai iš Alžyro. Kalbamės su festivalio Lietuvoje rengėjais.Gamtosauginės Prezidento Valdo Adamkaus premijos laureate išrinkta mokslininkė prof. dr. Tatjana Paulauskienė. Premija skirta už inovatyvių ir aplinkai draugiškų technologijų, skirtų naftos teršalų valymui iš vandens, kūrimą, ekologinį visuomenės švietimą bei už pasiekimus ir lyderystę ekologijos ir aplinkotyros mokslų srityje. Pokalbis su laureate apie jos veiklas ir pasiekimus.Kauno paveikslų galerija kviečia pažinti vieną žymiausių Lenkijos naiviojo meno atstovų - Nikiforą. Lenkijoje jį garbina panašiai, kaip mes Čiurlionį. Savamokslio lenkų menininko darbai ir jo gyvenimo istorija - įkvėpė ne vieną kūrėją. Apie Nikiforą rašyti straipsniai, knygos, statyti filmai.Berlyno filharmonijos parama Ukrainos orkestrams, BBC ieškomi sprendimai padėti savo orkestrams, Niujorko „Metropoliteno“ operos teatro didesnis dėmesys šiuolaikiniams kūriniams ir investicija į muzikos technologijų startuolį „Enote“.Kas padeda išlaikyti smalsumą ir nuostabą kaskart žengiant į sceną? Kaip neprarasti kūrybinio troškulio ir, kartu, balanso gyvenime? Aktorės Vestos Šumilovaitės būsenos teatro ir namų pasauliuose.Ved. Gerūta Griniūtė

Minint Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, laidoje svečiuojasi visuomenės veikėja, Sąjūdžio „pilkoji kardinolė“, Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vadovė Angonita Rupšytė ir Laura Gradeckienė, Seimo nario padėjėja, „Blue Yellow“ savanorė, būsima šaulė, dviejų vaikų mama.„Laisvė pirmiausia yra pareiga“, – sako A. Rupšytė, prisimindama, pasak jos, emociškai neatkartojamą 1990-ųjų kovo 11-ąją. Ir, paprašyta pasidalinti dar niekur nepasakotais faktais, prisimena kelis nutylėtus momentus. „Kare nėra išeiginių“, – supranta L. Gradeckienė ir dėkoja už galimybę auginti vaikus laisvoje šalyje.Pokalbis apie paprastus žmones, darančius didelius dalykus ir pasirinkimus tarp dviejų „G“: gyvybė ar gerovė?Ved. Žydrė Gedrimaitė

Antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė pristatė šiųmečių dešimtokų laukiančius pokyčius. Pirmiausia jie visą kovą galės rinktis, kokių dalykų mokysis, o kokių nebesimokys nuo vienuoliktos klasės. Viena vertus, privalomų pasirinkti pamokų (pereinant į 11 klasę) minimumas išliko toks pats – 25 savaitinės pamokos, o maksimumas irgi toks pats – 35 savaitinės pamokos, bet kadangi tik lietuvių kalbos ir matematikos jie galės mokytis A arba B lygiu, o visų kitų disciplinų vienu (pagrindiniu) lygiu, tai teks rinktis gerokai rimčiau.Be to, nors šiais metais visi dešimtokai turės laikyti vadinamus PUPP, jiems dar nėra privaloma jų išlaikyti. PUPP išlaikymas privalomu taps tik nuo kitų mokslo metų. Tiesa, kadangi nuo kitų mokslo metų į aukštųjų mokyklų tiek valstybės finansuojamas, tiek ir į nefinansuojamas studijų vietas galės įstoti tik jaunuoliai išlaikę valstybinį matematikos brandos egzaminą, tai dešimtokai jau dabar turėtų susirūpinti savo matematikos žiniomis ir gebėjimais.Be to, šiųmečiai dešimtokai, kurie kitąmet bus vienuoliktokai bus ir pirmieji, kurie jau kitąmet laikys tarpinius patikrinimus. Tarpinių patikrinimų išlaikyti nėra būtina, bet galimybės perlaikyti irgi nebus. 11 klasėje laikomas žinių patikrinimas sudarys 40 proc. viso baigiamojo pažymio svorio. O 12 klasėje laikant valstybinius brandos egzaminus jie surinks dar 60 proc. likusio įvertinimo. Be to, jei jaunuolis vienuoliktoje klasėje nelaikys tarpinio žinių patikrinimo, tai dvyliktoje klasėje jis nebegalės laikyti egzamino.Kaip šiuos pokyčius sutinka mokiniai, jų tėvai, mokytojai ir mokyklų administracija?Diskutuoja: dešimtoko mama, pedagogė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Jurgita Kiškienė, Gargždų „Minijos“ progimnazijos anglų kalbos mokytoja ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Renata Anužienė bei Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktorius ir Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus.Ved. Jonė Kučinskaitė

Avių ir ožkų augintojai netiksliai registruoja savo augintinius, tad nukenčia šių gyvūnų veislininkystė. Žalą veislininkystei ir gyvulių produktyvumui aptaria Avių augintojų asociacijos narė, Biržų r. ūkininkė Kristina Milišiūnienė ir VMVT veislininkystės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė.Aplinkosaugos čempionės titulą Gero ūkininko čempionate tarp seniūnijų praėjusiais metais pelnė Kelmės r. Kražių seniūnija. Tai lėmė ne tik gamtinės sąlygos, bet pačių ūkininkų, daugiausia smulkių ūkių atstovų, noras santarvėje su gamta ūkininkauti. Išsamiau – Kražių seniūnas Rolandas Karčiauskas ir žemės ūkio specialistė Jolanta Sebestijonė.Kokios kambarinės gėlės valo ir jonizuoja orą? Apie monsteras – į kalijas panašiais žiedais žydinčias gėles – pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.Ved. Regina Montvilienė

Nors Mongolija lietuvio sąmonėje - svetimas kraštas, tačiau ši šalis turi tiek savo technologijas, tiek universitetus, tiek demokratiją. Tarp modernaus pasaulio apraiškų mongolų gyvenime vyrauja ryškios tradicijų, budizmo ir šamanizmo apraiškos. Tai ypatingai jaučiasi mongolų klajoklių – nomadų gyvenimo būde. Mongolija 30 kartų už Lietuvą didesnė šalis, turinti panašaus dydžio gyventojų populiacija kaip ir mes. Įsiliejus į atvirus stepių ir dykumos fonus, dažniau galima sutikti jakų, ožkų, arklių ar kupranugarių bandas nei žmones.Čia savo tyrinėjimus vykdo kognityvinis antropologas Renatas Berniūnas. Gyvendamas tarp mongolų, šio krašto tradicijų ir sąmonės suvokimu, jis siekia papildyti vakarietišką supratimą, kas yra žmogaus psichiniai procesai.Pokalbis su kognityviniu antropologu Renatu Berniūnu, dirbančiu Orhuso universitete.Ved. Ignas Klėjus

Sveiki, milijardo eurų pusmečiui mažinti gyventojų energetines sąskaitas jau gali nepakakti, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Valstybėje jungiamas visuotinis taupymo planas, ketinama prisukti šildymą įstaigose. Lietuvos bankas siūlo kompensuoti tik tiems, kuriems labiausiai to reikia. Pramonė jau pradeda atleidinėti žmones ir prašo valstybės pagalbos.Koks gelbėjimo planas dabar būtų pats efektyviausias? Ir ką galbėti pirmiausia?Laidoje dalyvauja Lietuvos energetikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, tyrinėjants energijos išteklių pasiūlą, Vidas Lekavičius, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, veikiančio prie Europos Komisijos, narys Kęstutis Kupšys, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, Seimo nariai Mykolas Majauskas ir Lukas Savickas, ekonomistė Jekaterina Rojaka, „E energija“ grupės vadovas Gediminas Uloža.Ved. Marius Jokūbaitis

Siekiant, kad Lietuvoje pievų plotas nemažėtų, žemės ūkio ministerija numatė priemonę, kuria nuspręsta ūkininkams drausti dirbti žemę visai šalia melioracijos griovių. Šis klausimas kėlė didelį ūkininkų bendruomenės pasipiktinimą. Pirmiausia dėl to, kad nebuvo reglamentuotas jokiais teisės aktais. Kokios priežastys lėmė draudimą atidėti dar metams?Puošdami savo sodybas žmonės vis labiau renkasi foninius, nežydinčius augalus. Kaip sako Raseinių rajone kartu su vyru Šarūnu gėles auginanti Jūratė, gėlių auginimo mados sparčiai keičiasi ir, norint išlikti, būtina atliepti pirkėjų poreikius.Gamtininko komentaras. Išgirsite, kuo išskirtinės ir labiausiai lankytojus traukia Dubysos apylinkės Raseinių rajone.Ved. Rūta Katkevičienė

Šiandien, liepos 28-ąją, minimas Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių šimtmetis. Atsikūrusią Lietuvą JAV de jure pripažino 1922 metų liepos 28 dieną. 1940-aisiais Rusijai okupavus Lietuvą, JAV valstybės sekretorius Benjaminas Sumneris Wellesas (Bendžaminas Samneris Velesas) pareiškė, kad JAV nepripažįsta trijų Baltijos valstybių sovietinės aneksijos, o šių šalių diplomatinės ir konsulinės įstaigos gali tęsti veiklą.Šią sukaktį JAV ambasada Lietuvoje kviečia minėti savo bendruomenėse visoje šalyje, o mes kalbėsimės su Lietuvos ambasadore Jungtinėse Valstijose Audra Plepyte.Lenkija jau prieš gerą savaitę pradėjo gyventojų skiepijimą ketvirtąja COVID vakcinos doze. Pirmiausia skiepijami 60-79 metų amžiaus žmonės, o visus nusilpusio imuniteto asmenis bus galima skiepyti nuo 12 metų. Šios ir kitos aktualijos su bendradarbiu Lenkijoje Laurynu Vaičiūnu„Neturiu prisiminimų apie savo šeimą“, sako vaikų mėgstamas rašytojas Tomas Dirgėla, ką tik išleidęs knygą apie skyrybas „Juoda dėmelė balstose lubose“. Specialistai sako, kad jis padarė gerą darbą ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Tad kaip sudėtingomis temomis kalbėti lengvai ir paprastai? Ir kaip palengvinti vaikų, kurių tėvai skiriasi, gyvenimą? Pokalbis studijoje.Mokslininkams nerimaujant dėl organizmuose aptinkamo vis didesnio smulkių plastiko dalelių kiekio, ieškoma būdų, kaip efektyviai spręsti šią taršos problemą. Tarptautiniame konkurse „iGEM“ (tarti aidžEm) aštuonerius metus dalyvaujanti Vilniaus komanda šiemet siekia sukurti įrankį, kuris padėtų aptikti net ir pačias mažiausias - nanoplastiko - daleles. Iš Vilniaus universiteto studentų sudaryta komanda už savo darbus ne kartą pripažinta geriausia pasaulyje. Apie šių metų planus su laboratorijos komandos kapitone Emilija Dešč kalbėjosi Karolina Panto.LRT faktai.Ved. Živilė Kropaitė

Dalis nuo karo į Lietuvą pabėgusių ukrainiečių apsisprendė grįžti į savo gimtąją šalį. To priežastys - įvairios, sako jiems pagalbą teikiantys savanoriai. Vieni ilgisi paliktų namiškių, kitus išvykti verčia sunkios gyvenimo sąlygos. Psichologų teigimu, smerkti norinčių grįžti į karo purtomą šalį - nederėtų. Pirmiausia reikia su jais pasikalbėti ir išsiaiškinti tokio sprendimo motyvus. Plačiau pasakoja Paulius Selezniovas.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kaip paskatinti gyventojų fizinį aktyvumą. Vilniuje vyresni nei 55-erių - du kartus per savaitę gali rinktis į nemokamą mankštą ir šokius. Į panašias veiklas gyventojai kviečiami ir kitose savivaldybėse. Apie tai - Giedrės Trapikaitės pasakojime.Baltijos šalys nebeperka rusiškų dujų, tačiau skelbia skirtingas priežastis. Pavyzdžiui, „Latvijas gaze“ skelbia, kad nebeperka tik dėl to, kad jos brangios. Tačiau neatmeta atsiskaitymo rubliais ateityje. Lietuva rusiškų dujų atsisako dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Apie visa tai kolega Marius Jokūbaitis kalbina energetikos ekspertą Romą Švedą.Pokalbis su Sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu.Komentaras. Autorė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Įvertinti ryškiausi scenos meno atlikėjai ir jų darbai. Vakar išdalyti „Auksiniai scenos kryžiai“. Spektaklius ir dviejų valandų ceremoniją stebėjusios teatro kritikės Kristina Steiblytė ir Aušra Kaminskaitė dalysis savo įžvalgomis apie ceremoniją ir įvertintus darbus bei jų atlikėjus.„Ryto allegro” ir „Pakeliui su klasika” laidose pradedame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Pirmiausia kviečiame išgirsti apie į knygų suaugusiesiems kategoriją patekusią knygą „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“ pasakojančią rašytoją Vandą Juknaitę. Ši knyga iš pradžių buvo sumanyta kaip rašytojos autobiografija.Išdalyti JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimai. Edvinas Pukšta, per naktį stebėjęs „Oskarų“ įteikimo ceremoniją dalysis savo įspūdžiais ir savo vertinimais apie pervertintus filmus, ceremonijos reikšmę ir dėmesį šių dienų aktualijoms.Besibaigiant Antano Mončio šimtmečio minėjimo metams, skaitytojams pristatyta jautri, skulptoriaus sūnaus prisiminimų knyga „Mano Tėvas Antas“, kurioje prisiminimai darniai susipina su menininko kūryba, atskleidžia Antano Mončio kūrybos ir gyvenimo vingius. Pasakoja Agnė Šimkūnaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ - muzikologė, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorė Kamilė Rupeikaitė.Ved. Ieva Buinevičiūtė

Antrą savaitę tęsiantis karui Ukrainoje nerimą Lietuvos ir viso pasaulio gyventojams kelia Rusijos karių veiksmai Ukrainos atominėse elektrinėse. Pirmiausia buvo užimta Černobylio atominės elektrinės zona, kuri ir šiandien yra blokuojama, joje dirbantys specialistai yra įkalinti, jų nepasiekia net medikamentai. Praėjusią savaitę Rusijos pajėgos apšaudė Zaporižios atominę elektrinę, kuri yra didžiausia Europoje. Elektrinės teritorijoje užsiliepsnojo mokymams skirtas pastatas. Šiandien ši atominė elektrinė tebėra kontroliuojama Rusijos pajėgų, kurios neleidžia atgabenti atsarginių dalių ir vaistų elektrinės personalui.Anot pasaulio ekspertų, Rusijos kariai šiuose ypatingai pavojinguose objektuose elgiasi tarsi beždžionės, apsiginklavusios granatomis, o tai gali privesti ne tik Ukrainą, bet ir visą Europą prie branduolinės katastrofos.Šiandien Lietuvoje tebekalbama ir apie šalia Lietuvos sienos iškilusios Astravo atominės elektrinės grėsmę, o kalio jodido tabletės dalijamos tik 100 km atstumu nuo jos gyvenantiems Lietuvos žmonėms.Kodėl yra nubrėžtas 100 km atstumas, kai iš istorijos žinome, jog sprogus vienam iš Černobylio atominės elektrinės reaktorių radiacinis debesis nukeliavo ne 100 km, o tūkstančius ir pasiekė Skandinavijos šalis? Ar verta jau šiandien visiems Lietuvos piliečiams pradėti dalinti kalio jodido tabletes, saugančias skydliaukę nuo padidėjusios radiacijos? Kodėl kalio jodido tabletes nuolat privalome turėti su savimi ir kas nutiktų, jeigu nelaimės atveju jų po ranka nebūtų? Galiausiai kuo gali baigtis eksperimentai, kai kalio jodido tabletės išgeriamos be reikalo?Laidoje dalyvauja: Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė ir Radiacinės saugos centro laikinoji direktorė Ramunė Marija Stasiūnaitienė.Ved. Laura Adomavičienė

Kam sunkiau paauglystės laikotarpiu – vaikams ar tėvams, greičiausiai yra amžinas, visas kartas aplankantis klausimas, nes su iššūkiais susiduria abi pusės. Socialiniuose tinkluose apstu sunerimusių tėvų klausimų: ką daryti, jeigu paauglys naktimis sėdi socialiniuose tinkluose ir bendrauja su draugais? Ar leisti vaikui šiuo laiku eksperimentuoti, pavyzdžiui, plaukus dažyti visomis vaivorykštės spalvomis, jeigu mokykloje galioja griežtas aprangos kodas? Kaip reaguoti, kai tu gerų ketinimų vedinas su arbatos puodeliu įžengi į paauglio kambarį, o jis tau prieš nosį trenkia durimis prieš tai riktelėjęs „netrukdyk, aš dabar užsiėmęs!”. Kada ir kaip teisingai pasakyti, kad toks vaiko elgesys tėvus žeidžia? Pokalbis su VU Psichologijos instituto profesore, vaikų ir paauglių psichologe-psichoterapeute Roma Jusiene.Kita tema – veido odos priežiūra žiemą. Net ir nedidelė minusinė temperatūra jau tampa rimtu išbandymu mūsų visų veido odai. Pirmiausia su nepatogumais susiduria sausos odos savininkai – visą šildymo sezoną juos kankina nemalonus tempimo, sausumo jausmas, oda ima šerpetoti. Įdomu tai, kad sausą odą turinčios moterys, skirtingai nuo kitų, roges odos priežiūrai ima ruošti dar vasarą, o štai riebios odos savininkės dažnai šaltuoju periodu vis dar naudoja nuo vasaros užsilikusius kosmetikos gaminius – baiminamasi, kad riebesnis kremas užkims veido odos poras. Vyresnės kartos vyrai į veido priežiūrą dažnai išvis ranka numoja, o štai jaunos mamos, kurios su kūdikiais vaikštinėja ir žiemą lauke, neretai prieš išeidamos iš namų savo veido oda pasirūpina, o kūdikio – ne. Kaip teisingai žiemą prižiūrėti visų tipų veido odą? Pokalbis su kosmetologe Aiste Miežele.Ved. Laura Adomavičienė

Apie migrantų atakuojamą pasienį. Signataras Albinas Januška sako, kad dabar mes giname Berlyną. Pasak Januškos, bendras geopolitinis paveikslas kelia nerimą, nes tai gali būti dalis Kremliaus plano, kurio dar nesuvokiame. Signataras taip pats sako nesitikėjęs, kad Lietuva taip gerai atlaikys ataką.Ved. Deividas Jursevičius

Nuo sausio dujos, elektra ir šiluma gyventojams nebrangs tiek daug, kiek buvo prognozuojama – Seimas ketvirtadienį pritarė Vyriausybės planui nuo kitų metų pradžios amortizuoti didėjančias energijos kainas.Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija projektą įgyvendinančios įmonių grupės „EPSO-G“ bendrovė „Tetas“ svarbiausiuose ruožuose pradėjo montuoti keturių metrų aukščio tvoros segmentus. Pirmiausia jie įrengiami netoli Druskininkų esančiame pasienio ruože, kur jau nutiesta koncertina.Seimas priėmė galutinį sprendimą dėl tolimesnio sporto finansavimo: loterijų organizatoriai nuo 2022 metų liepos į biudžetą turės mokėti 13 proc. išplatintų bilietų vertės mokestį.Ar valstybės skirima parama padės gyventojams nemokamai atsikratyti asbesto atliekų? Savivaldybių administracijos ir regioninių atliekų tvarkymo centrai gali teikti paraiškas valstybės paramai namų ūkiuose susidariusioms asbesto atliekoms tvarkyti. Iš Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos tam skirta 925 tūkst. eurų.Didžiuosiuose miestuose prasidėjo vienas didžiausių kino forumų šalyje „Scanorama“. Šiųmetinėje programoje, kuri bus rodoma Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, laukia per 80-imt pilnametražių ir beveik pusšimtis trumpametražių filmų. Forumo organizatoriai šiemet žada išskirtinį dėmesį istorinės atminties ir stiprių asmeninių pasirinkimų temoms.Ved. Madona Lučkaitė

Su psichologu Pauliumi Rakštiku kalbamės apie mindfullness arba, kaip pašnekovas įvardina, atidos praktikas. Kiek laiko šioms praktikos rekomenduojama ir kiek laiko jau užtenka skirti? Ar atidos praktikų populiarėjimas siejasi su tuo, kad žmonės užpildo tam tikrą vartotojiškame pasaulyje atsivėrusią tuštumą? Kaip sąmoningumo praktikos gali padėti vaikams pasiekti geresnių rezultatų mokyklose?

Unikalios modelių ir pranešėjų agentūros HERO TALENTS iniciatorės ir kūrėjos Ema Navickienė ir Aistė Krušinskaitė laidoje sako, tikinčios, kad visi žmonės gali atrasti save ir savo talentus, nepriklausomai nuo skirtingų galių, išvaizdos bruožų ar fizinių gebėjimų.Aistė būdama 25 metų patyrė stuburo traumą, kuri iš esmės pakeitė jos gyvenimą. Atrasti meilę sau ir gyvenimui jai padėjo entuziazmas ir drąsa, kurios ji kupina nuo vaikystės. Šiandien nuo Aistės veido nedingsta šypsena ir ji yra įsitikinusi, agentūra padarys didelį poveikį keičiant visuomenės požiūrį į negalią turintį žmogų bei įvaizdžio standartus.Ema dalijasi septyneriais bendros kelionės ir artimos draugystės su vyru Augustu, turinčiu judėjimo negalią, metais. Ši draugystė apvertė jos gyvenimą aukštyn kojom. Pirmiausia, teko susipažinti ir išmokti gyventi su iššūkiais, kuriuos kuria negalia, po to sekė artimųjų ir aplinkos nuomonės ir požiūriai, kurie buvo grindžiami baime, nežinojimu ir gąsdinimais. Tačiau po kurio laiko suprato, kad kas kitiems atrodo problema, jai tai tik paslaptis, kurią norisi įminti. Jauna moteris džiaugiasi sukurta agentūra, ir tiki - ji padės pamatyti talentus, kurie lieka nepastebėti.Laidos vedėja Ž.GedrimaitėVed. Žydrė Gedrimaitė

Jurga Barilaitė – vienintelė lietuvių meno šamanė, turinti transfigūracijos galių. Ji yra žmogus-orkestras: tapo, filmuoja, rašo, piešia, dainuoja, groja, įkūnija (performansas – ne vaidyba). Neretai ji savo kūrinius susapnuoja: tai legendinius laikus menantis kūrybos būdas, legitimuotas iš sapno atsiradusiame mieste. Vaikščiodama po Vilnių su ryškiai raudonų plaukų kupeta Barilaitė artrodo kaip revoliucijos alegorija. Laisvė, vedanti į barikadas. Savo kūryboje Jurga irgi maištauja. Pirmiausia prieš tapybos ir apskritai meno kaip dekoracijos sampratą. Ir dvaro dailininko tipą. Prieš bet kokį privalomų taisyklių rinkinį gyvenime ir mene. Kažkada Alfonsas Andriuškevičius rašė, kad Jurgai Barilaitei negeri abu teptuko galai. Iš tiesų jai nerūpi nei teptukai, nei galas. Menininkė nokautavo abstraktų ekspresionizmą bokso pirštinėmis. Ji skendo pieno stilinėje ir verkė tolimiausiuose Europos pakraščiuose, šoko su savo šešėliu ir žaidė mamą. Jurgos kūryba seniai išėjo iš paveikslo plokštumos – jos žingsniai dokumentuoti ir saugomi muziejuose. O ji toliau kuria savo istorijas, personažus ir diskursyvų kontekstą.Ved. Laima Kreivytė

Susidūrus su mums nauja, nepažįstama grupe, mūsų pačių bendravimo patirtis turėtų būti svarbiausia, o išorinė informacija – antraeilis dalykas, sako Vilniaus universiteto psichologijos dėstytojas Kęstutis Dragūnevičius naujame epizode kalbėdamas apie instinktyvų žmogaus polinkį formuoti grupes, jų tarpusavio ryšius bei stereotipų formavimosi procesą aptikus dar nepažįstamą grupę. Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti ––> patreon.com/letipokalbiai Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Epizodo muzika – Gintės Preisaitės aka Baraboro kūrinys 'See Ya' Podkasto kūrimą dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas ir Žygimantas Skvarčevskis Podkasto draugai – portalas 15min, Vilniaus universiteto radijo stotis Start FM Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir karalaite.com/podkastas

 „Penktojo kėlinio“ laidoje šią savaitę Krepsinis.net vyr. redaktorius Edgaras Pulkovskis, portalo žurnalistas Tautvydas Kubilius ir TV3 sporto žinių veidas Vilius Stalgaitis pasikalbėjo svarbiausiomis savaitės temomis. Pirmiausia aptarta laukianti Eurolygos ketvirtfinalio stadija, kur pateiktos prognozės ir spėjimai. Taip pat paliesta Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“ dvikova, aptarta turnyrinė situacija „Betsafe-LKL“ pirmenybėse bei Timofejaus Mozgovo sugrįžimas. www.krepsinis.net rengiama laida. Prenumeruokite mūsų kanalą ir laidą išgirskite pirmieji! Nepamirškite paspausite ir LIKE mygtuko, taip atsidėkodami už mūsų darbą. Patinka mūsų turinys ir norite mus paremti? Tai galite padaryti paspaudę nuorodą: https://www.patreon.com/KrepsinisNet Dėkojame!

Pirmiausia – lengvatos. Tada – vadinamasis gyvulių ūkis. O tada – šeimos apmokestinimas vietoje vieno asmens individualiai. Tokią mokesčių sistemos peržiūrą numačiusi Finansų ministerija. Kas kada konkrečiai – laidos viešnia finansų ministrė Gintarė Skaistė.Ved. Irma Janauskaitė

Šiemet parengėme keturiasdešimt laidų, o paskutiniame 2020-ųjų epizode aptariame ryškiausias temas ir pašnekovus.Pirmiausia į akis krenta tai, kad mūsų laidose atsispindi ekologinių krizių chronologija: sausį Rūta pasakojo apie nevaldomus gaisrus Australijoje, vasarį Vaida analizavo, kaip koronavirusai perduodami iš gyvūnų žmonėms. Kovą Lietuvą ir pasaulį užklupo pandemija, tad ir mes buvome priverstos padaryti pauzę.Vėliau teko kalbėti apie naujus plastiko atliekų kalnus, cheminius teršalus vandenyje ir planus kirsti Girulių mišką. Savo laidose Inga atkreipė dėmesį į imituojamą padangų perdirbimą ir neveikiančią aplinkosaugos kontrolę.Tačiau buvo ir šviesių akimirkų. Šiemet sutikome ir daug nepailstančių gamtininkų, aktyvių menininkų ir jaunų žmonių, kurių darbai įkvepia bei suteikia vilties.Kokie buvo praėję metai gamtosaugai ir kur kreipsime savo žvilgsnį kitąmet?Autorės Rūta Dambravaitė, Inga Janiulytė-Temporin ir Vaida Pilibaitytė

"Svarbaus pokalbio" svečias Vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gytis Andrulionis sako, kad Lietuvą pirmiausia pasieks „Pfizer-BioNTech“ vakcina. Ją atveš gamintojas sausį.Ved. Deividas Jursevičius

Daug su muziejais šią savaitę susijusių naujienų. Pirmiausia nuo gruodžio 10-osios muziejai vėl galės priimti lankytojus. Dvidešimt penki muziejai šią savaitę su savo turtais pasiūlė susipažinti virtualiai. Tuo metu trisdešimt kūrėjų, trisdešimt savaičių pristatinės trisdešimt kūrinių.Lietuva turi naują premjerę, Seimą paliko Ramūnas Karbauskis, Prezidentas pradėjo susitikimus su kandidatais į ministrus. Šiuos ir kitus svarbiausius savaitės politinius įvykius aptariame su apžvalgininkais.Koronavirusas nustastatys Jonavos rajone esančiame audinių ūkyje. Kaip tai vertina Sveikatos apsaugos ministras?Ved. Rūta Kupetytė

Ar jau turite planų šiam vakarui? Ne? Štai, pagunda. Tęsiasi jau daugiau nei dešimtmetį skaičiuojantis ir šiemet utopijos bei distopijos temas nagrinėjantis šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“, kurį rengia Lietuvos nacionalinis dramos teatras. Du skaitymai internetuose jau įvyko, trys dar laukia! Vienas jų, pjesės „Ar aš dabar gyvas“, aidės šįvakar 18.30 val. Nespėjusiems – paguoda: skaitymų įrašai laikinai nuguls tuose pačiuose internetuose.O prieš tai – apšilimas. Į festivalį ir skirtingas pjeses laidoje „Be problemų“ žvelgiame iš skirtingų perspektyvų. Pirmiausia kalbamės su „Versmės“ koordinatore Rasa Kregždaite, tuomet – su viena iš festivalio kūrybinių dirbtuvių su poetu, dramaturgu, eseistu Sigitu Parulskiu laimėtoja, pjesės „Karalius Latras“ autore Goda Simonaityte, o galiausiai – teatro režisiere ir visų mūsų labai mylimo dueto „Kamanių šilelis“ nare Kamile Gudmonaite.Ingos Juodytės nuotr.Ved. Kristupas Naraškevičius.

Buvęs kaunietis, prekybininkas, o dabar jaunasis ūkininkas Dainius Vaškelevičius Prienų r. Želkūnų kaime ėmėsi auginti mielus gyvūnėlius – triušius. Dabar veisia keturių veislių mėsinius triušius, o ateityje ketina žymiai padidinti jų bandą, auginti įvairesnių veislių triušius.Kai kalbama apie Trakus, daugelis iš karto įsivaizduoja Trakų pilį, ją supantį ežerą, įvairias pramogas ir kibinus. Tačiau dar nedaugelis žino, kad šis kraštas įdomus čia draugiškais sugyvenančiais įvairių tautybių žmonėmis, per šimtmečius susiformavusiomis tradicijomis. Išsamiau – Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos narė, etnologė Lina Leparskienė, knygos apie jį autorė.Pravartu žinoti. Daugelį metų tyrinėjęs bites, jų gyvenimą selekcininkas, biomedicinos mokslų daktaras Algirdas Amšiejus įsitikinęs, kad žmonės daug ko gali iš jų pasimokyti. Pirmiausia darbštumo, sugebėjimo pasiskirstyti darbais bei sutarimo.Ved. Regina Montvilienė

„Kiekvieno žmogaus pasaulis pasikeis, jeigu jis bandys pirmiausia keisti jį savo galvoje, o tada keisis ir visas bendras“, – naujame epizode sako muzikantas, grupės „Garbanotas“ vokalistas Šarukas Joneikis ir priduria, kad blogis pirmiausia gimsta būtent žmogaus galvoje. Siekdamas nekelti savęs aukščiau kitų ir raudamas negatyvias nuostatas iš savo minčių, Šarukas sako, kad tai bene svarbiausia ir įdomiausia gyvenimo užduotis, kurios greičiausiai įgyvendinti šiame gyvenime nepavyks, bet tikslas – nuolat to siekti. Vasariškai šviesus ir ugningas pokalbis narsto gaivias Šaruko mintis, kurios vis ieško atsakymų. Kuri tapatybės dalis jautriausia kritikai? Ką reiškia meluoti sau? Ar blogas žmogus išvis egzistuoja? Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, podkastų klausymosi programėlėse, 15min Klausyk ir www.karalaite.com/sarukasjoneikis  Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir epizodus gauk anksčiau nei kiti patreon.com/letipokalbiai Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Filipe Raposo Podkasto kūrimą dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Pokalbio garso kokybe rūpinasi garso reklamos kūrėjai „Dropaudio“ Pokalbis įrašytas Vilniaus universiteto radijo stotyje „Start FM“ Podkasto draugai – portalas 15min.

Vilniuje savaitgalį praūžė Italijos dienos. Vis kitos šalies dienos Vilniuje vyks visa vasarą. Plačiau apie tai – pokalbis su Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros vadove Inga Romanovskiene. Vis daugiau abejonių pasigirsta dėl Švedijos strategijos kovojant su koronavirusu. Apie tai plačiau su LRT radijo bendradarbe Švedijoje Vaida Meidute. Kaip sovietmečiu atrodė Lietuvos estrada? Kodėl kažkada garsūs buvę atlikėjai šiuo metu atsiveria sunkiai? Pokalbis su knygos „Bravo estradai!“ autore Inga Liutkevičiene. Palangos meras sako, kad ši vasara sparčiai besivystančiam kurortui bus visiškai kitokia. Pirmiausia – dėl koronaviruso pandemijos, taip pat – dėl draudimo palūdimiuose prekiauti alkoholiu. Taigi kokios vasaros tikisi Palanga? Kaip keičiasi legendinė Basanavičiaus gatvė ir kokios kito kurorto – Šventosios – perspektyvos? Ved. Rūta Kupetytė.

Laida apie verslą, kur suteikiamos žinios apie savęs paties lavinimą, ties efektyvaus vadovavimo kartu su Sauliu Jovašu. Laidoje „Boso valanda su Jovaišu“ - verslo konsultantas Romualdas Mačiulis. Romualdas Maciulis, verslo konsultantas: Viena iš priežasčių, kodėl žmonės nepasiekia sau keliamų tikslų, ar organizacijoje, ar šeiminiam gyvenime, tai, kad žmonės kelia tikslus, nesutampančius su savo vertybių sistema. Kai žinai šią sistemą, tu gali pasiimti savo tikslus ir pasižiūrėti, ar tų tikslų siekimas man padeda patenkinti savo vertybių sistemą? Ir čia reikia nepadaryti klaidos: kai aš pasieksiu tą rezultatą ir tai patenkins mano vertybes, bet pats procesas. Jei tu keli sau tikslą "numesti svorio", bet tu nematai naudos vesti kalorijas į programą, domėtis sveiku maistu, leisti laiką sveiko maisto gaminimui, važiuoti ar eiti į sporto klubą. Jeigu tu nematysi ryšio tarp veiksmų, kurie veda link tikslo, ir savo vertybių sistemos, tu tiesiog to nedarysi. Pirmiausia tu sakysi, kad tu nedisciplinuotas. Ne. Visi yra disciplinuoti ten, kur yra jų vertybės. Ir niekas nėra disciplinuotas, kur jie nemato ryšio. Tada, kai supranti, kad vertybės ir tikslai sutampa, tada atsiranda du pasirinkimai: keli sau tikslus, kurie atitinka vertybių sistemą, arba tu gali koreguoti vertybių sistemą, kažką nuleidęs arba pakėlęs aukščiau.

Prieš pusę mėnesio gyvai kalbėdami su FUME vos neuždavėme klausimo, ar jo eksperimentinė distopinė elektronika baigia galutinai eliminuoti vokalus. Bet, lyg kažką nujausdami, šio klausimo neuždavėme, o šiandien aiškėja, kad su tokiu teiginiu būtume klydę. Nusileiskite žaliuzes, užtraukite užuolaidas, pasiruoškite ausines – laidoje „Be problemų“ skamba absoliučiai šviežias FUME ir Sakebi kūrinys „Veir“. Aštriabriaunės, smogiančios alternatyvios elektronikos sandūra su atmosferiniais, miglotais ir giliais vokalais – puiki kombinacija, ne kitaip. Pirmiausia – trumpas pokalbis su kūrėjais, o tuomet ir garsinė ateivių invazija/Armagedonas/you name it. Ved. Kristupas Naraškevičius.

Pirmiausia ji tapo olimpine čempione, vėliau – olimpinio komiteto prezidente. O šiemet ketina trečią kartą kautis dėl kadencijos šiame poste. Pokalbis su Daina Gudzinevičiūte apie jos požiūrį į lyčių lygybę olimpiniame judėjime, Caster Semenyos (Kaster Semenijos) galimybes dalyvauti moterų varžybose ir nuostolius, kuriuos patirs Japonija ir Lietuva dėl perkeltų Tokijo olimpinių žaidynių.Ved. Nemira Pumprickaitė.

Kovo 11-oji buvo ypatinga Lietuvai ir LRT Opus stočiai. Radijo eteryje pasižvalgėme po 3 skirtingus muzikinius dešimtmečius. Pirmiausia buvo apžvelgtas laikas nuo 1990 iki 2000m. Laidoje skambėjo: Foje, Bix, Lemon's Joy, Lipnūs Macharadžos Pirštai, Saulė ir Žuvys, Rondo, Exem, Matisse, Empti ir kitos grupės, prisiminimais dalinosi Andrius Mamontovas, Igoris Kofas, Matas Petrikas, Giedrė Kilčiauskienė, Laimontas Dinius, Kristijonas Vildžiūnas ir kiti, studijoje svečiavosi Saulius Urbonavičius - Samas. Laidos ved. Richardas Jonaitis.

jei keliaujate į Japoniją – būkite atviri„Pirmiausia – būkite atviri“ – sako Japoniją įsimylėjęs Aurelijus Zykas ir dalija patarimus keliaujantiems. Kodėl reikia būti atviriems, ką žinome, ko ne apie šią šalį, kaip Japonija tapo antrąja Tėvyne Aurelijui Zykui – apie visa tai klabėsime sekmadienio rytą. Penkerius metus Norvegijos statybose dirbęs Vaidotas Minkauskas grįžo gimtinėn ir Pikelionių kaime įsigijo seną sodybą. Kodėl jauni žmonės neabejoja gera savo verslo ateitimi? Taip pat laidoje apie tai, ką parodė Nacionalinės Eurovizijos atrankos trečiasis koncertas, domėsimės ir ar jaučiamės iš tiesų laimingesni, ką skelbia apklausos? Bus ir kitų temų. Ved. Gabija Narušytė.

Premjeras Saulius Skvernelis neketina atleisti Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičius. Rusijoje už šnipinėjimą kalėti nUteistas norvegas Frodė Bergas (Frode Bergas), kurį Maskva paleido per apsikeitimą šnipaIs tarp Rusijos ir Lietuvos, sako jaučiasi apgAutas savo šalies žvalgybos tarnybos. Prieš penkiasdešimt metų 1969-aisiais lapkričio 21-ąją atsirado internetas. Pirmiausia jis kUrtas Jungtinių Valstijų šalies gynybai – siekta sukurti kompiuterių tinklą, kuris patikimai veiktų ir kilus branduoliniam karui. Projektas „Keturi milijonai“. Giedrė Čiužaitė ir Mindaugas Laukagalis tęsia kelionę po Jungtinę Karalystę, skirtą Pasaulio lietuvių metams. Sportas. Ved. Živilė Kropaitė.

Įvairūs lyderystės mokytojai ragina jaunus žmones svajoti ir svajoti kuo plačiau, kad jų svajonė pranoktų juos pačius. Vis dėlto tie, kas po studijų negavo tokio darbo, kuris būtų „pranokęs jų svajonę“, prisipažįsta, kad, nors svajonė turi būti didi, bet eiti didžios svajonės link reikia mažais žingsniukais. Pirmiausia, susirasti vieną žmogų ar vieną klientą, kuriam reialinga tai, ką nori daryti ir parduoti, o tada plėsti žmonių, kuriems reikalinga paslauga ratą. Kitu atveju, jaunas žmogus gali išsigąsti pernelyg didelės savo svajonės ir nebenorėti jos siekti, nebenorėti nieko keisti?Taigi, kaip jauna žmogui nepamesti didžios svajonės, kaip siekti tikslo ir burti savo sekėjų komandą? Laidoje dalyvauja įvairių socialinių iniciatyvų ir projektų jaunimui iniciatoriai ir pirmeiviai Dovydas Aganson, Linas Vaicekauskas bei Pasaulinės lyderystės konferencijos Lietuvoje organizatorius, Miesto bažnyčios Klaipėdoje ir Vilniuje pastorius Saulius Karosas.Laidą veda Jonė Kučinskaitė.

Pirmiausia atsiprašome dėl prastos Karolio mikrofono kokybės – garsistui dramblys ausį prispaudė :( Pamoka ateičiai, kad studijoje drambliui ne vieta. Na o tinklalaidėje Rytis Vyšniauskas ir Karolis Kadikinas tradiciškai apžvelgia svarbiausius savaitės krepšinio įvykius. Temos: apie tas pačias „Ryto“ problemas ir situaciją grupėje (2:15); „Žalgiris“ laimėjo ar „Fenerbahče“ pralaimėjo? (16:24); apie keistą teisėjavimą Stambule (24:13); apie krepšininką, kokio nebuvo nuo Šiškausko ir Macijausko laikų ir žinutę Lekavičiui (25:25); apie labai įdomią dvigubą Eurolygos savaitę (30:56); in ar out: Lekavičiui turėjo būti skirti 2, o ne 3 baudų metimai (46:28); in ar out: žaidėjų atlyginimai Europoje turėtų būti vieši (51:57); savaitės komanda – Milano „Olimpia“ (57:43).

Žemės ūkio ministras teigia, kad šią savaitę bus apsispręsta, kaip konkrečiai kompensuoti nuostolius, patirtus dėl gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje. Ar paprasta pateikti prašymą tūkstančio eurų kompensacijai gauti už seną taršų automobilį?Sveikatos apsaugos ministerija pristato naujoves operatyviam insulto gydymui. Moliūgai, jų praradimai ir tarša.Vilniaus savivaldybė skelbia, kad ant Tauro kalno po nugriautais Profsąjungų rūmais aptikta slėptuvė.Ved. Živilė Kropaitė.

Laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ viešnia – Rima Vanagė, konsultacijų bendovės „Vanagė“ vadovė. „Pirmiausia, aš esu žmogus, kuriam labai rūpi, kad kitiems žmonėms būtų gerai. Mano mažoji dukrytė, kuriai šiuo metu septyneri, nuėjo į mokyklą ir pasakė mokytojai, kad aš barstau laimės dulkes ant verslininkų galvų. Ji kitą dieną man skambina ir sako, Rima Vanage, gal galite atvažiuoti į mokyklą ir pabarstyti tų dulkių mokytojams, nes jiems jų labai reikia. Be viso šito, dar savanoriauju „Vaikų linijoje“ ir bandau padaryti vaikus laimingus, kiek įmanoma duodu savo ausis ir širdį“, – į pirmą laidos vedėjo klausimą, kas jūs tokia, atsakė R. Vanagė.

Šiemet likviduojamas UAB „Lietuvos Kinas“. Pasak vyriausybės biurokratų, jo veikla nedera su valstybės funkcijomis. Pasirodo, visiškai nesvarbu, kad iš „Lietuvos kine“ saugomų filmų būtų galima sudaryti ne vieną reikšmingą kolekciją, kuri galėtų tapti nacionalinės filmotekos pagrindu. Pirmiausia tai pasaulinio kino klasikų – Sergejaus Eizenšteino, Vsevolodo Pudovkino, Aleksandro Dovženkos, Federico Fellini, François Truffaut, Louis Malle’io, rusų kino klasikų Jakovo Protazanovo ir Marko Donskojaus, kurį italų neorealistai vadino savo mokytoju, ir daugelio kitų filmai. Patys seniausi sukurti 3-iojo dešimtmečio pradžioje, tačiau jų kopijos palyginti naujos. Deja, atrodo, Lietuvai visa tai neįdomu, nes niekas nerodo noro išsaugoti ir juostų, nors Vakarų pasaulyje tai būtų nesuvokiama. Apie tai kalbėsimės su „Lietuvos Kino“ direktoriumi Arūnu Stoškumi ir kino kritike, juostų vertinimo eksperte Neringa Kažukauskaite.Ved. Santa Lingevičiūtė.

Praėjusią savaitę įsisukome į Valstybės 101-ąjį gimtadienį ir pro mūsų akis prasprūdo didžiausios mūsų laikų Amerikos divos Renee Fleming 60-metis, kurį ji šventė vasario 14-ąją. Nepraleiskime progos žvilgtelėti į šios moters karjerą, darsyk pasiklausyti keleto įrašų iš jos įspūdingo dydžio diskografijos. Visa tai paskutinį laidos pusvalandį. O netrukus – kitos sukaktys. Šiandien mūsų laida neišvengiamai prisirišusi prie kalendoriaus, nes yra sukakčių, kurių nevalia nepaminėti. Pirmiausia, tai Vlados Mikštaitės – iškilios pokario operos artistės, vėliau režisierės ir vokalo profesorės – 95-osios gimimo metinės. Po to – žymaus rusų dainininko, labiausiai Vakaruose vertinto sovietinių laikų tenoro Vladimiro Atlantovo 80-metis. Tiek pat šiandien sukanka ir lenkų kilmės vokiečių dirigentui Marekui Janowskiui. Na, ir dar vienas svarbus dalykas – paskelbtas Nacionalinės koncertų salės architektūrinės idėjos konkursas. Ved. Jūratė Katinaitė.

„Boso valanda su Jovaišu“ svečias – „Tegra Group“ valdybos pirmininkas Rinardas Goda yra antrasis svečias, kurį laidos vedėjas dar kartą pakvietė į savo laidą. Pirmą kartą R. Goda laidoje dalinosi savo asmenine istorija tam, kad įkvėptų su sunkumais susidūrusius ar į duobę patekusius verslininkus iš jos išsikapstyti ir vėl pakilti. Šįkart R. Goda pasakoja apie tai, kaip užbaigęs vieną įmonės gyvavimo ciklą, kuris truko 6 metus, pradėjo naują. Kaip pats pasakoja, įžengė į naują teritoriją, kurioje daug nežinomųjų ir keistų dalykų, atradimų, patirčių. „Pirmiausia suvokėme, kas įvyko. Matome, kad visa tai – dėsninga ir išaugo iš mažo daikto. Nesakome, kad tai kas buvo anksčiau, buvo blogis ir traukiam viską į šoną. Ne, mes priimam tai. Išmokome būti stiprūs, efektyvūs, palaikantys ir suprantantys vieni kitus, o dabar atėjo laikas tai integruoti. Visos tos savybės yra labai reikalingos tam tikrose situacijose. Reikia ir tuo naudotis, ir tuo pačiu atverti savo galimybes, nes jos žymiai didesnės“, – pasakojo pašnekovas. Paklaustas, kokius pasiekimus galėtų įvardinti kaip laimėjimus, R. Goda pačiu įsimintiniausiu ir efektyviausiu išskyrė įmonės akcininkų atsitraukimą nuo aktyvaus valdymo. „Mes labai gražiai pasitraukėme nuo veiklos ir nuo 2012 metų įmonei vadovauja samdomi darbuotojai. Mano nuomone, jie tai daro geriau, negu tai darėme mes. O mes, akcininkai, dabar galime užsiimti ta veikla, kuri mums patinka, kuri mus veža. Tam tikra prasme įvyko išsilaisvinimas“, – sakė pašnekovas. Nors ne visos bendrovės viešai atskleidžia savo naudojamas motyvacines sistemas teigdamos, jog tai konfidenciali informacija, R. Goda atvirai pasakoja, kad jau praėjusiame įmonės etape su darbuotojais dalinosi grynojo pelno dalimi, o dabar, pasak svečio, viskas keičiasi ir nyksta įrankis žmones motyvuoti pinigais. Dabar sakome, kad pats svarbiausias dalykas – vidinis noras, vidinė motyvacija. Daryti ir siekti kažkokio bendro tikslo. Šią vietą mes, galima sakyti, dar tik tyrinėjame, einame ten, kur viskas keisis, bus mažiau rodiklių, dalykų, turinčių koficientus, kurie dar dabar egzistuoja. Pakankamas atlyginimas, kurio užtenka ir galima pragyventi oriai, nesvarbu, tu pardavėjas ar buhalteris, taps konstanta. Šis dalykas turi gimti ne vieno žmogaus galvoje, o kartu visiems. Ir tas procesas prasidėjo, mes pie tai pradedame kalbėti. Kai tas atsiras, keisis ir visi piniginiai dalykai“, – įsitikinęs R. Goda.

Renkame metų poezijos knygą. Šįvakar atsiversime Tomo Petrulio debiutinį rinkinį „Triukšmo gyvatė“, kurį išleido elektroninė leidykla „Naujas vardas“. Pirmiausia autoriaus klausiame, kodėl toks knygos pavadinimas?

„Rašant vaikui reikia truputėlį labiau save tramdyti, labiau galvoti ir įsijausti į tas būsenas, kurios jau yra pamirštos: vaikystę, kaip tau atrodo, kad vaikas supranta tą tikrovę, – sako rašytojas Justinas Žilinskas, kurio knyga paaugliams „Kaukas Gugis ir kerų karas“, dalyvauja Metų knygos rinkimuose. „Pirmiausia, turime pakeisti toną ir įnešti daugiau pasitikėjimo bei įvertinimo. Svarbu kalbėti apie tai, ką galima geriau padaryti su nacionalinėmis įstaigomis, regionais, kultūros paveldu. Dabartinėje strategijoje apskritai labai mažai kalbama apie kultūros paveldą, nors tai plati ir sudėtinga sritis, kuriai būtini strateginiai tikslai“, – pastebi naujasis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Pokalbis su R. Buožiu apie kino operatoriaus patirtis užsienyje ir Lietuvoje, sau keliamus reikalavimus ir meniškumą komerciniame kine. Ved. Austėja Kuskienė.

„Rašant vaikui reikia truputėlį labiau save tramdyti, labiau galvoti ir įsijausti į tas būsenas, kurios jau yra pamirštos: vaikystę, kaip tau atrodo, kad vaikas supranta tą tikrovę, – sako rašytojas Justinas Žilinskas, kurio knyga paaugliams „Kaukas Gugis ir kerų karas“, dalyvauja Metų knygos rinkimuose. „Pirmiausia, turime pakeisti toną ir įnešti daugiau pasitikėjimo bei įvertinimo. Svarbu kalbėti apie tai, ką galima geriau padaryti su nacionalinėmis įstaigomis, regionais, kultūros paveldu. Dabartinėje strategijoje apskritai labai mažai kalbama apie kultūros paveldą, nors tai plati ir sudėtinga sritis, kuriai būtini strateginiai tikslai“, – pastebi naujasis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Pokalbis su R. Buožiu apie kino operatoriaus patirtis užsienyje ir Lietuvoje, sau keliamus reikalavimus ir meniškumą komerciniame kine. Ved. Austėja Kuskienė.

Laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias – mažmeninės prekybos tinklo „Maxima“ generalinė direktorė Kristina Meidė. „Geras klausimas. Pirmiausia aš esu žmogus, kuriam rūpi. O šiandien aš vadovauju „Maxima“ ir tai šiandien yra didelė dalis mano gyvenimo, nes įmonė tikrai yra nemaža, iššūkių yra be galo daug. Esu sąlyginai nauja šitoje įmonėje, nes metai yra pakankamai trumpas laikas padaryti tai, ką tu nori. Manau, kad Jūsų klausimas buvo kur kas platesnis. Tai ką tu darai šiandien – tiesiog darai, bet vis tiek esi tai, kas tave suformavo per labai daug metų. Ir, jeigu aš kažko imuosi iš širdies, tikrai atiduodu daug savęs“, – į klausimą „kas jūs tokia?“ atsakė pašnekovė. Anot K. Meidės, šis karjeros posūkis esą tikrai nebuvo specialiai planuotas. Laidos viešnia pasakoja, jog pati pradžia įmonėje, kurioje dabar dirba, buvo tikrai sunki ir labai sparti, o daugiausia laiko ir energijos iš jos atėmė tinkamos komandos formavimas. „Pradžia buvo nelengva tuo, kad ateini ir randi kažkokią komandą žmonių, kurių didžioji dalis turi savo planus, matymą, kelią, o tu pirmą savaitę jau matai, kad ne tuos karus kariausi. 85 proc. tavo energijos suris įrodinėjimas, bandymas kažkaip susitarti dėl veiksmų, kur mes einam, kodėl svarbu tai, kodėl mes ten einam. Turbūt pats svarbiausias sprendimas bet kokiam vadovui yra žmonės ir komanda. Ar mes einam viena kryptimi, ar jaučiame, kad, net ir ginčuose, gimsta ta tiesa, kuri veda įmonę į kažkokį kitą lygį ir pavyks pasiekti tuos tikslus, kuriuos esam nusibrėžę“, – pasakoja pašnekovė. „Maxima“ generalinė direktorė sako, kad didžiausiais savo karjeros pamokas yra išmokusi priimdama sprendimus, kurie nevisada buvę tik teisingi. „Kartais pajuokauju, ypač su naujais vadovais, apie tai, kuo skiriasi geras vadovas nuo vidutinio? Atsakymas – 20-ies metų patirtimi – nes iš tikrųjų vadovais juk niekas mūsų nemokė būti. Skaitėme, mokėmės iš savo klaidų, kurias kartais darėm su gyvais žmonėmis. Ir pati savo istorijoje prisiminčiau, kas atnešė didžiausias pamokas, kur kažkokie sprendimai buvo vadybiškai neteisingi ir šiandien daug ką darau kitaip, bet, turbūt tas pamokas išmokti reikėjo tiesiog darant. Manau, jeigu tu analizuoji savo sprendimus, ypatingai gerus, juos reikia kartoti. Bet daugiausiai išmokstam ir iš tų sprendimų, kurie nebūtinai buvo teisingi“, – apibendrina K. Meidė.

Lapkričio 18-ąją Latvija šventė Nepriklausomybės paskelbimo 100-metį, tad „Pakeliui su klasika“ grojaraštį sudėliojome iš latvių kompozitorių ir atlikėjų įrašų. Kuo Latvija didžiuojasi muzikos srity? Pirmiausia, pasauliniais vardais – iš Rygos kilusiu smuikininku Gidonu Kremeriu, baleto artistu Michailu Baryšnikovu, dirigentu Andriu Nelsonu, dainininkais Elyna Garanča, Inga Kalna, Aleksandru Antonenko, smuikininke Baiba Skride, pianistu Vestardu Šimkumi ir dar daugeliu kitų Latvijos vardą garsinančių muzikų. Į „Pakeliui su klasika“ grojaraštį visų nesutalpinsime, bet stengsimės kuo daugiau!

Lapkričio 18-ąją Latvija šventė Nepriklausomybės paskelbimo 100-metį, tad „Pakeliui su klasika“ grojaraštį sudėliojome iš latvių kompozitorių ir atlikėjų įrašų. Kuo Latvija didžiuojasi muzikos srity? Pirmiausia, pasauliniais vardais – iš Rygos kilusiu smuikininku Gidonu Kremeriu, baleto artistu Michailu Baryšnikovu, dirigentu Andriu Nelsonu, dainininkais Elyna Garanča, Inga Kalna, Aleksandru Antonenko, smuikininke Baiba Skride, pianistu Vestardu Šimkumi ir dar daugeliu kitų Latvijos vardą garsinančių muzikų. Į „Pakeliui su klasika“ grojaraštį visų nesutalpinsime, bet stengsimės kuo daugiau!

Komunikacijos specialistė apie tai, kas pasikeistų, jeigu išmoktume ne tik klausytis, bet ir girdėti. Laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečiuojasi verslo vadybos ir komunikacijos konsultantė Daiva Vietrinienė, įvaldžiusi neurolingvistinį programavimą ir koučingą, viena pirmųjų Lietuvoje pradėjusi taikyti eneagramos mokymus ir įkūrusi Eneagramos akademiją. „Pirmiausia, galvoju, kad esu laiminga moteris, dviejų sūnų mama. Mano veikla – mano hobis. Aš bendrauju su žmonėmis, vedu mokymus, 18 metų dirbu su suaugusiais, dalinuosi su jais žiniomis apie švietimą, verslą ir, žinoma, komunikaciją įvairiausiais kampais“, – į tradicinį laidos vedėjo klausimą, kas jūs tokia, atsako D. Vietrinienė. Komunikacijos specialistė įsitikinusi, kad daugelis žmonių tiesiog negeba girdėti vieni kitų. Dėl to, anot D. Vietrinienės, iš dalies kalta švietimo sistema, nes mokiniai, ypač ankščiau, buvo mokomi ne klausyti, o paklusti. „Ir mes dėl to neišmokstame įvertinti, kaip svarbu tai, ką išgirstame. Mes visi skirtingi, natūralu, kad ir girdime skirtingai. Atėjusios tam tikros tradicijos. Mes nesišnekame šeimose, nemokame bendrauti, atvirai kalbėti, išsakyti, kas patinka, o kas ne. Ko aš norėčiau paprašyti kito žmogaus. Išgirsti, ką sako tas kitas žmogus. Nes mes gal ir klausome, bet negirdime ir vis tiek darome tą patį. Vaikai irgi šito mokosi šeimoje. Vienas didžiausių žmonių poreikių – būti išgirstam, priimtam, įvertintam“, – pasakojo D. Vietrinienė. Kalbėdama apie tai, kodėl žmogui verta ir naudinga mokėti klausyti ir girdėti, D. Vietrinienė sako, jog tik girdėdami, ką sako kitas žmogus, atversime vartus į jo širdį. „Mums nuolat atrodo, kad mes žinome, ko reikia kitam. Bet kai pradedi klausytis kito žmogaus ir išgirsti iš jo svetimą sau gyvenimo supratimo žemėlapį, mus iš karto tai pradeda erzinti ir mes norime greitai jį permušti ir pradėti kalbėti savo tiesas. Mūsų viduje yra labai daug nesąmoningų baimių. Mes norime atrodyti gerai, būti įvertinti, norim pakelti savo ego aukščiau ir bet kokia skirtinga nuomonė mus truputėlį gąsdina. Mes pradedame lyginti save su kitais. Ir vėlgi tie palyginimai priklauso nuo to, kokie mes esame kaip asmenybės“, – sakė laidos dalyvė. D. Vietrinienė taip pat yra ir Eneagramos akademijos Lietuvoje įkūrėja. Laidoje ji pasakojo, kad tai daugiau nei du tūkstančius metų skaičiuojantis mokymas, kuris iki šiol buvo prieinamas tik išrinktiesiems, o jo esmė – sąmoningiau ir giliau pažinti save. Tam naudojami devyni struktūrizuoti asmenybės, charakterio tipų modeliai.

Literatūrologė Donata Mitaitė sako, kad poetas Alfonsas Maldonis yra nepelnytai primirštas poetas ir siūlo greitomis peržvelgti jo kūrybą. Šįkart pirmoji dalis. Pirmiausia išgirsime paties poeto balsą, paskui Alfonsą Maldonį skaitys Donata Mitaitė.

Literatūrologė Donata Mitaitė sako, kad poetas Alfonsas Maldonis yra nepelnytai primirštas poetas ir siūlo greitomis peržvelgti jo kūrybą. Šįkart pirmoji dalis. Pirmiausia išgirsime paties poeto balsą, paskui Alfonsą Maldonį skaitys Donata Mitaitė.

Rasa Bagdonienė yra dirbusi ryšių su visuomene Lietuvai, vėliau – Baltijos šalims vadove, korporatyvinių reikalų vadove Vidurio Europai vienoje didžiausių pasaulyje maisto produktų grupių "Mondelez International" (buvusi "Kraft Foods") įmonėje "Kraft Foods Lietuva", taip pat komunikacijos vadove VšĮ „Versli Lietuva“ komandoje. Laidos vedėjo paklausta, kodėl organizacijos savo komunikaciją dažnai įvardina kaip probleminę sritį, R. Bagdonienė pamini didžiausią skirtingų organizacijų daromą klaidą. „Didžiausia klaida yra ta, kad galvojama, štai sutvarkysime komunikaciją, o tada – visa kita. Pirmiausia, kiekvienas tobulai sutvarkykime save, o tada – tą tobulą aplinką. Ta terpė, kurią mes vadiname komunikacija, niekada nebus tobula. Kai priimi kažkokį dalyką, net ir probleminį, kaip neišvengiamybę, tai išlaisvini save. Išsilaisvinęs gali sakyti, darome, ką galime geriausiai tuo metu. Ir turėkime tokį tikslą“, – sakė R. Bagdonienė. Pradėti daryti, ką galime geriausiai, anot R. Bagdonienės, turime nuo įsiklausymo, kas vyksta aplinkui. Tai padaryti dažnai trukdo egocentriškumas. „Egocentrinis požiūris, neklausant arba neadekvačiai save suvokiant, ir žmogų, ir organizaciją, kuri yra žmonių grupė, žudo. Jeigu vadovas visada žino ir neklauso, jis žudo komandą. Niekas ten nevyksta.

„Save pristatysiu taip, ką šiuo metu darau. Yra toks keistas žodis – fasilituoti. Iš anglų kalbos vertimas būtų – palengvinti žmonėms susikalbėjimą. Būtent tai šiuo metu ir darau. Taip pat dėstau ir konsultuoju“, – į laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ vedėjo klausimą, kas tu tokia, atsako Eglė Daunienė. Šios savaitės laidos viešnia taip pat yra ir S. Jovaišo knygos „Boso valanda. Kasdienė šiuolaikinio vadovo knyga: kaip vadovauti žmonėms?“ bendraautorė. Laidos vedėjo paklausta, kodėl vis dėlto žmonėms būna sunku susitarti tarpusavyje, E. Daunienė turėjo net keletą paaiškinimų: „visi esame skirtingi ir turime skirtingas vertybes, taip pat skirtingai suvokiame įvairius dalykus. Ne visi vienodai juos suprantame. Pirmiausia – žmonėms siūlau išsiaiškinti, ar jie apskritai turi bendrų tikslų. Ir jei atsakymas teigiamas, tada sėstis ir tartis, jei kyla kažkokių nesutarimų. Tada turėsime gerą būvį, gyvensime dorai, kursime vertę ir darysime įvairius dalykus“, – pasakojo E. Daunienė. Ar tikrai žmonės susitarti ir daryti bendrus dalykus gali tik tuomet, kai turi bendrą tikslą? Taip pat laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu“ apie tai, kodėl svarbu mokėti susitarti ir kaip tai daryti, kas per reiškinys yra sociakratija bei ar demokratija yra tinkamiausias būdas susitarti.

Laida pakrypo dirigentų temos link. Pirmiausia – žinia iš Niujorko „Metropolitan Opera“ teatro, kad pirmadienį atleistas legendinis dirigentą Jamesas Levine'as nes buvo rasta „patikimų įrodymų“, kad jis seksualiai išnaudojo jaunesnius muzikantus. Toliau žinia iš Londono karališkojo „Covent Garden“ teatro, kur rengiamasi moterų dirigenčių, norinčių tobulintis operinio dirigavimo srity, seminarui. Šiandien sukanka 10 metų, kai išėjo pirmoji lietuvių simfoninio orkestro dirigentė Margarita Dvarionaitė. Iš radijo archyvų paruošėme keletą prisiminimų apie dirigentę. Paskutinį pusvalandį – truputis kino muzikos, juk nuo rytojaus į mūsų gyvenimą įsiverš festivalis „Kino pavasaris“!

Laida pakrypo dirigentų temos link. Pirmiausia – žinia iš Niujorko „Metropolitan Opera“ teatro, kad pirmadienį atleistas legendinis dirigentą Jamesas Levine'as nes buvo rasta „patikimų įrodymų“, kad jis seksualiai išnaudojo jaunesnius muzikantus. Toliau žinia iš Londono karališkojo „Covent Garden“ teatro, kur rengiamasi moterų dirigenčių, norinčių tobulintis operinio dirigavimo srity, seminarui. Šiandien sukanka 10 metų, kai išėjo pirmoji lietuvių simfoninio orkestro dirigentė Margarita Dvarionaitė. Iš radijo archyvų paruošėme keletą prisiminimų apie dirigentę. Paskutinį pusvalandį – truputis kino muzikos, juk nuo rytojaus į mūsų gyvenimą įsiverš festivalis „Kino pavasaris“!

„Radijo popietė“: kas tinka dovanoti artimiesiems ir kolegoms Kalėdų proga?Artėja didžiosios metų šventės, kurios neapsieina be dovanų. Ką tinka dovanoti savo artimiesiems, tėvams ar vaikams, kokia dovana tiks draugui ar bendradarbiui? Aiškins ir klausytojus konsultuos asmens prekės ženklo ir organizacijos įvaizdžio kūrimo konsultantė, etiketo ekspertė Alvyda Jasilionytė.Meilenis – žiemos meto gėlė karalienė. Ją pražydinti galime ir namus ypatingai papuošti Kalėdų laikotarpiu. Pirmiausia reikia nusipirkti svogūninę gėlę su žiedkočiu. Kaip tinkamai išsirinkti meilenį, ką būtina daryti parsinešus į namus, kokia gėlės priežiūra dabar? Patars meilenių kolekciją turinti kaunietė Dalia Mačenskienė.

„Radijo popietė“: kas tinka dovanoti artimiesiems ir kolegoms Kalėdų proga?Artėja didžiosios metų šventės, kurios neapsieina be dovanų. Ką tinka dovanoti savo artimiesiems, tėvams ar vaikams, kokia dovana tiks draugui ar bendradarbiui? Aiškins ir klausytojus konsultuos asmens prekės ženklo ir organizacijos įvaizdžio kūrimo konsultantė, etiketo ekspertė Alvyda Jasilionytė.Meilenis – žiemos meto gėlė karalienė. Ją pražydinti galime ir namus ypatingai papuošti Kalėdų laikotarpiu. Pirmiausia reikia nusipirkti svogūninę gėlę su žiedkočiu. Kaip tinkamai išsirinkti meilenį, ką būtina daryti parsinešus į namus, kokia gėlės priežiūra dabar? Patars meilenių kolekciją turinti kaunietė Dalia Mačenskienė.

Pirmiausia paguoda tiems, kas norėtų, bet negali Vilniaus festivalyje gyvai pasiklausyti Vakarų Vokietijos radijo arba Kelno radijo orkestro koncerto bei pianisto Rudolfo Buchbinderio rečitalio. Deja, Lietuvos radijas irgi negavo teisės įrašyti šių koncertų dėl gretutinių teisių apribojimų, tačiau mūsų fonduose yra šių atlikėjų įrašų, tad mes maloniai praleisime gerą pusvalandį besiklausydami puikių įrašų. Maždaug po 35 minučių – susitikimas su teatro ir kino kompozitoriumi Giedriumi Puskunigiu. Birželio 9-ąją jis šventė gimtadienį. Ta proga kompozitorių aplankė LMTA Muzikologijos studentas Ignas Gudelevičius, skambės jų pokalbio fragmentai kompozitoriaus balkone akompanuojant paukščių treliams ir kylantiems lėktuvams.

Muzikinėje dėžutėje“- stiklo muzikos instrumentų skambesys.Pirmiausia išgirsime visą stiklo instrumentų atsiradimo ir beveik išnykimo istoriją.Kodėl šiuos instrumentus vieni aukštino, o kiti draudė.? Kokios hipotezės ir apkalbos priešino muzikos mylėtojus? Kas sieja stiklo armonikėlę ir Lucia di Lammermoor ? Kaip skambėjo šie instrumentai ir kokias melodijas atlikdavo sužinosime, išgirdę muzikanto Mariaus Šinkūno pasakojimą.

Muzikinėje dėžutėje“- stiklo muzikos instrumentų skambesys.Pirmiausia išgirsime visą stiklo instrumentų atsiradimo ir beveik išnykimo istoriją.Kodėl šiuos instrumentus vieni aukštino, o kiti draudė.? Kokios hipotezės ir apkalbos priešino muzikos mylėtojus? Kas sieja stiklo armonikėlę ir Lucia di Lammermoor ? Kaip skambėjo šie instrumentai ir kokias melodijas atlikdavo sužinosime, išgirdę muzikanto Mariaus Šinkūno pasakojimą.

Laida „Ryto rasa krito“ prisiėmė savotišką iššūkį – pavaikščioti milžinų pėdomis, t.y. pasklaidyti padavimus ir pasakas apie juos, prisiminti, koks tas mūsiškis milžinas, pabandyti iš įvairių mus pasiekusių vaizdinių, tarsi atskirų skiaučių, sulipdyti jo paveikslą. Pirmiausia kalbėsime apie išorinius, iš tekstų aiškiai „matomus“ požymius – išvaizdą, būdo savybes, elgesį. Žinoma klausysimės ir pačių tekstų – spalvų, vaizduotės ir kalbos turtingumu prisodrintų. Į klausimus, ar jų apskritai būta ir kur mus gali nuvesti milžinų istorijos, bandysim ieškoti atsako ne tik šioje, bet ir kitoje laidoje.

Laida „Ryto rasa krito“ prisiėmė savotišką iššūkį – pavaikščioti milžinų pėdomis, t.y. pasklaidyti padavimus ir pasakas apie juos, prisiminti, koks tas mūsiškis milžinas, pabandyti iš įvairių mus pasiekusių vaizdinių, tarsi atskirų skiaučių, sulipdyti jo paveikslą. Pirmiausia kalbėsime apie išorinius, iš tekstų aiškiai „matomus“ požymius – išvaizdą, būdo savybes, elgesį. Žinoma klausysimės ir pačių tekstų – spalvų, vaizduotės ir kalbos turtingumu prisodrintų. Į klausimus, ar jų apskritai būta ir kur mus gali nuvesti milžinų istorijos, bandysim ieškoti atsako ne tik šioje, bet ir kitoje laidoje.

„ranka muša, ranka glosto…“Laidoje prisiliesime prie rankų. Pirmiausia – renkančių, imančių, kaupiančių ir dirbančių, taip pat – glostančių ir skubančių į pagalbą. Žmogaus rankų. Paminėsime ir galingas, laiminančias, globojančias ar baudžiančias Dievo, likimo rankas. Kalbėsime rimtai ir linksmai, prisimindami bent kažkiek iš gausybės šiandien tebevartojamų ir jau užmirštų posakių (pvz. „duodamoji rankà niekada nenudžius“), bandydami aktualizuoti daugialypę rankos semantiką, įsiklausydami į dainų poetiką. Labiau dėmesį kreipsime į rankos ar rankų dvilypumą – baltas ir juodas, lengvas ir sunkias ir pan. Tik iš anksto įspėjame, kad teks klausytis ir tęsinio

„ranka muša, ranka glosto…“Laidoje prisiliesime prie rankų. Pirmiausia – renkančių, imančių, kaupiančių ir dirbančių, taip pat – glostančių ir skubančių į pagalbą. Žmogaus rankų. Paminėsime ir galingas, laiminančias, globojančias ar baudžiančias Dievo, likimo rankas. Kalbėsime rimtai ir linksmai, prisimindami bent kažkiek iš gausybės šiandien tebevartojamų ir jau užmirštų posakių (pvz. „duodamoji rankà niekada nenudžius“), bandydami aktualizuoti daugialypę rankos semantiką, įsiklausydami į dainų poetiką. Labiau dėmesį kreipsime į rankos ar rankų dvilypumą – baltas ir juodas, lengvas ir sunkias ir pan. Tik iš anksto įspėjame, kad teks klausytis ir tęsinio