Podcasts about Aleksandras

Kauno miesto simbolio – rotušės – atnaujinimo metu didelis dėmesys skirtas žmonėms su negalia: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų.Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Projektų erdvė“ veikia tapybos paroda „Peizažo kaita: nuo Žmuidzinavičiaus iki šiandien", skirta tapytojo, pedagogo Antano Žmuidzinavičiaus 150-osioms gimimo metinėms.Vyriausybės sudaryta darbo grupė dėl Vytauto Didžiojo palaikų paieškų pritarė pasiūlytoms tyrimų kryptims, aptarė preliminarius mūrų tyrimų duomenis ir tolimesnius veiksmus.LRT KLASIKOS eteryje sekmadienį nuskambėjo gyvai atliekama radijo teatro premjera „artisté“, skirta LRT Radijo šimtmečiui. Spektaklį režisavo Aleksandras Špilevojus.Dzūkijoje pradėtas leisti regiono kultūros naujienas apžvelgiantis žurnalas „Kukucis“.Ved. Marius Eidukonis

Juozo Miltinio dramos teatre – premjera „Lineino grožio karalienė“. Režisierės Ievos Stundžytės statomas spektaklis kviečia pažvelgti į sudėtingą motinos ir dukros ryšį, kuriame susipina meilės troškimas, neišsipildžiusios svajonės, laisvės ilgesys ir kasdienybėje slypintis smurtas.LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-mečio klausytojai“. Kaunietė Marija Vida Bareišienė jau daugiau kaip 80 metų klausosi Lietuvos radijo. „Tikiu, kad radijas gyvuos dar ilgai, tik nenorėčiau, kad robotai vestų laidas, būtų neįdomu”, – sako pašnekovė.Birželio 5–6 dienomis Vilniaus universitete vyks konferencija „Atverti pamiršta, atrasti paslėpta: Islandija ir Lietuva“, skirta islandų kalbininko, vertėjo ir pirmojo Lietuvos garbės konsulo Islandijoje Jörunduro G. Hilmarssono atminimui. Kartu ši konferencija tampa proga prisiminti ir platesnį Lietuvos bei Islandijos ryšių kontekstą. LRT KLASIKOS studijoje lankosi buvęs Islandijos prezidentas, profesorius Guðni Thorlacius Jóhannesson ir konferencijos organizatorė, VU Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro docentė dr. Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė.Rytoj Vilniuje vyks „Pride“ eitynės „Už lygybę!“ – viena didžiausių LGBT bendruomenės ir jos sąjungininkų solidarumo akcijų Lietuvoje. Eteryje pokalbis apie pokyčius „Pride“ kultūroje, kintantį visuomenės požiūrį ir queer bendruomenės matomumą viešojoje erdvėje.Birželio 7 d. LRT KLASIKOS eteryje – išskirtinė radijo teatro premjera „artisté“ (rež. Aleksandras Špilevojus). LRT Radijo šimtmečiui skirtas kūrinys, pagerbiantis ilgametę radijo teatro tradiciją, bus atliekamas gyvai.Ved. Justė Luščinskytė

Laida rusų kalba. Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Režisierius Aleksandras Špilevojus Londone pristato premjerą „Sorry For My English“. Aktoriai gyvena skirtingose Europos valstybėse (Lenkija, Anglija, Vokietija, Prancūzija, Moldova), yra pabėgėliai iš skirtingų valstybių. Kaip teigia režisierius ir scenarijaus autorius Aleksandras Špilevojus, spektaklis buvo kuriamas remiantis asmeninėmis pabėgėlių istorijomis. Pokalbis su režisieriumi.Šiaulių dailės galerijoje veikia grupinė tapybos paroda „Adhezijos”. Čia savo darbus pristato 7-ios jaunosios kartos menininkės. Nors tapybos darbai bendros temos neturi, autores vienija tarpusavio ryšiai. Taip atspindimas parodos pavadinimas „Adhezijos“, kuris lotynų kalba reiškia skirtingų medžiagų paviršių sukibimą. Pasak menotyrininkų, tokios grupinės šiuolaikinių dailininkų parodos nedažnos. Visos septynios menininkės Šiaulių galerijoje savo darbus eksponuoja pirmą kartą. Iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinius papildė Lietuvos hiphopo grupės „G&G Sindikato“ dainos „Muzika, kuri saugo“ rankraštis. Artefaktas muziejui perduotas kaip paramos Ukrainai iniciatyvos dalis ir Lietuvos visuomenės solidarumo su Ukraina ženklas. Pokalbis apie idėją su grupės „G&G Sindikatas“ įkūrėju, vokalistu Gabrieliumi Liaudansku-Svaru.Vilniaus Menų Spaustuvėje šiandien (01 28) - premjera - rašytojas, menininkas ir atlikėjas Žygimantas Kudirka, dar žinomas MC Mesijo pseudonimu, čia stato ritualinį meta-spektaklį „50 būdų sugriauti iliuziją“. Tai – pirmasis Žygimanto Kudirkos režisuojamas spektaklis, tyrinėjantis teatro ir realybės santykį. Ar įmanoma nusisukti nuo tikrovės ir nerūpestingai „šokti visą gyvenimą“? Ar teatro salėse nėra langų todėl, kad teatras atsisako matyti pasaulį? Spektaklio repeticijoje lankėsi ir pasakojimą parengė kolegė Simona Ševčenkaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Prastai dubliuotos VHS kasetės ir nuo treningų lūžtantys silkių kapotai – devyniasdešimtųjų spindesys neužgožė slogios to meto realybės. Kiekviena Baltijos valstybė su iškovota laisve gavo ir gerą galą negandų. Estijai kliuvo sunkieji narkotikai ir spėriai į priklausomybes grimztanti visuomenė. Talino Kopli rajone, benzino garų pritvinkusiame kambaryje kaip tik sėdėjo vienas jos narys – Aleksandras Rubelis. Čia ir paliksime įspėjimą, kad laukia labai nepatogus epizodas, ypač tiems, kurie turi silpnesnį skrandį. Svaigalų išvėdinta galva buvo 17-mečio jaunuolio kelrodis gyvenime, tad ilgai netruko ir Saša užsitarnavo serijinio žudiko vardą. Pirmieji nepriklausomos Estijos metai buvo paženklinti šešiomis kraupiomis žmogžudystėmis, kurių motyvai pribloškė visą regioną.  Ar galima 14-metį palikti vieną namuose? Pusei metų? Pavojingiausiame miesto rajone? Kuriais metais Lietuvoje buvo įvykdyta daugiausia žmogžudysčių?  Ką veikia Aleksandras dabar? Ir kodėl tai turėtų kelti didelį susirūpinimą? Iliustracija: @tinymischiefs Muzika: Universified, HitsLab, Pau Alexander, SOULFULJAMTRACKS, TrenoX8 -------

После утверждения Игнотасa Адомавичюса, делегированного движением «Заря Нямунаса», на пост министра культуры, культурное сообщество по всей Литве организовало акции протеста.В Сейме проходит фотовыставка посвященая белорусскому оппозиционеру, нобелевскому лауреату Алесю Беляцкому.Разговор с востоковедом Русланом Сулеймановым об официальном признали независимого палестинского государства рядом стран. Что это означает на практике и приведет ли это к миру на Ближнем Востоке?Вед. Моника Юшкявичюте

Miglė Anušauskaitė. „Pasitikėjimo žaidimas“. Režisierius Aleksandr Špilevoj, garso režisierė Lina Dainienė. Vaidina Laurynas Jurgelis, Raimondas Klezys, Rugilė Jankauskytė, Mindaugas Ancevičius, Ieva Brikė, Ieva Jackevičiūtė, Aleksandras Špilevoj. 2021 m.

Alvydas Semaška savo tėtį prisimena su uniforma. Jis buvo Lietuvos kariuomenės karininkas, o vėliau – partizanų vadas. Paskutinį kartą jie matėsi, kai Alvydui buvo penkeri. Vėliau tėvas buvo sušaudytas KGB rūsiuose. Alvydas su mama išvežti į Sibirą. Grįžęs jau pilnametis, išlipęs iš traukinio pirmiausia pabučiavo žemę.Aleksandro Pleskačiausko abiejų senelių šeimos ištremtos 1941-ųjų birželį. Seneliai – į lagerį, močiutės su vaikais – į Altajų. Aleksandras iki šiol saugo senelio laiškus močiutei. Juose – paprasti prašymai: svogūnų, česnakų, ir žinia, kad galvoja tik apie juos. Laiškų – tik keli. Abu seneliai sušaudyti, moterys su vaikais išvežtos prie Laptėvų jūros.Dar paauglė Danguolė, mėgstanti poeziją ir drauges, išvežama į Krasnojarsko lagerius. Ten dirba, gyvena, dainuoja. Ir vis rašo „savo brangiausiai mamutytei“, laukdama, kada galės grįžti.Šiame pasakojime – trys skirtingos istorijos. Bet jas jungia viena patirtis: tremtis, kuri palietė tūkstančius šeimų.Autorė: Teresė BernatonytėRedaktorė: Rūta DambravaitėNuotraukos iš asmeninio Alvydo Semaškos archyvo

Laida rusų kalba. Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Laida rusų kalba. Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė manantis, kad jau turi susitarimą su Rusija. Pasak Trumpo, Baltiesiems rūmams dabar esą sunkiau derėtis su Zelenskiu, nei su Putinu.Tik kas dešimtas lietuvis tikrina internete randamą informaciją: ar gebame neapsigauti?Į LRT girdi kreipėsi Vilniuje gyvenanti Aušra. Moteris piktinasi, kad Nerimi vis dažniau plaukioja vandens motociklai, keliantys didelį triukšmą. Vandens kelių direkcija sako, kad tai nėra draudžiama.Prie šventojo Petro bazilikos visi norintieji atsisveikina su velioniu Popiežiumi Pranciškumi. Čia išpildytas dar vienas pontifiko noras – jo karsto nestatyti ant aukštos platformos, kad jis nebūtų aukščiau visų, atėjusių su juo atsisveikinti. Popiežiaus laidotuvės vyks šeštadienį, tądien gedulas skelbiamas ir Lietuvoje.Aleksandras Šuranovas, Lietuvos pilietis, pernai liepą Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos paliepimu išsiuntęs sprogias siuntas į Vokietiją, Didžiąją Britaniją ir Lenkiją, nebuvo Rusijos specialiųjų tarnybų pasamdytas prašalaitis ir ryšius su jomis galėjo užmegzti gerokai anksčiau. Tarptautinė žurnalistų tyrėjų grupė nustatė, jos tas pats A. Šuranovas su grupe bendrų iš rusijos dalyvavo pinigų išviliojimo schemose, per kurias apgaule gauti per 700 mln. eurų.LRT faktai.Lietuvos kelių būklė nėra gera, tačiau ar tiesa, kad šiais metais bus suremontuoti tik 47 kilomentrai valstybinių kelių?Ved.Karolina Panto

Архитектор Т. Будзис о необходимости сохранять память о спасителях евреев в Литве.Некоторые экономисты считают, что планируемый прогрссивный налог не принесет в бюджет ожидаемых средств.Вед. А. Двоеглазов

Režisierius, dramaturgas, aktorius Aleksandras Špilevojus pranešė, jog palieka Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrą, kuriame penkerius metus dirbo meno vadovu. Savo įraše Facebook socialiniame tekste jis užsiminė apie skirtingą etikos normų suvokimą ir atliekamo darbo kokybės supratimą. Pokalbis su meno vadovu ir teatro direktoriumi Antanu Venckumi.Šiandien pristatomas režisieriaus Mindaugo Meškausko dokumentinis filmas „Archyvų detektyvas“ apie tarpukario fotografą Antaną Ingelevičių. Kas užfiksuota jo fotografijose? Pokalbis su režisieriumi.Būgnininkas Tuomas Rasanenas neišsitenka viename žanre. Jo debiutinė autorinė programa pagrįsta džiazo ir pop lydiniu. Kokios inspiracijos atvedė sceniniu vardu „Freaky Kid“ pasirodantį kūrėją link šio momento, teiraujasi kolegė Laima Slepkovaitė.Rytoj Vilniaus knygų mugėje pristatoma Kęstučio Kasparavičiaus autobiografinė knyga „Kasparatorija“. Tai išsami paties K. Kasparavičiaus kūrybos apžvalga su dailininko bei rašytojo autobiografija ir kiekvienos jo sukurtos knygos istorija. Pokalbis su autoriumi.Rubrikoje „Be kaukių“ – susitikimas su animatore, režisiere Agata Tracevič. Kaip jai sekasi pasakoti istorijas per animaciją? Kodėl pasirinko režisierės ir animatorės kelią?Ved. Gerūta Griniūtė

Laida rusų kalba. Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

In this episode, I interview Aleksandras, a product owner at Oxylabs, discussing the evolution of web data gathering, the importance of ethical scraping, and the role of AI in enhancing scraping processes. We explore Oxylabs' growth from a small startup to a significant player in the web scraping industry, emphasizing on customer feedback and innovation. The discussion also covers the challenges of scaling, legal considerations, and the future of data collection with AI-driven solutions like their new OxyCopilot AI Assistant! Thank you for joining us, and we hope you enjoyed the conversation as much as we did!

Stāsta Rotko muzeja vadītājs Daugavpilī Māris Čačka Pēteris Martinsons piedzima Daugavpilī 1931. gadā veikala pārdevēja Pētera Martinsona un viņa sievas Aleksandras trīs bērnu ģimenē. 1938. gadā viņš sāka mācīties 2. Daugavpils pilsētas pamatskolā. Kad Otrā pasaules kara laikā pēc kārtējiem bumbu uzlidojumiem Martinsonu ģimene palika bez mājām, tā 1944. gada vasarā apmetās uz dzīvi Mazsalacā. Drīz Martinsoni pārceļas uz Alūksni, kur 1950. gadā Pēteris absolvē Alūksnes vidusskolu. Turpmāko gadu laikā Pēteris Martinsons pabeidz Latvijas Universitātes Inženierceltniecības fakultātes Arhitektūras nodaļu un iegūst arhitekta diplomu, taču arhitektūrā karjeru neveido, bet pievienojas Ķīpsalas keramikas grupai. Tur, pateicoties draudzībai ar keramiķi Ritu Einbergu, iesākas nopietns ceļš jaunā darbības laukā, kardināli mainot Latvijas keramiku. Pēteris Martinsons kļūst par izcilu keramiķi: viņš iesaistās starptautiskos mākslas notikumos, kļūst par Latvijas Mākslinieku savienības biedru un Latvijas Mākslas akadēmijas profesoru. Ar mākslas zinātnieces Rutas Čaupovas pamudinājumu 2000. gadu sākumā Pēteris Martinsons sarīko lielisku personālizstādi Daugavpils novadpētniecības un mākslas muzejā. Tā iedvesmo topošā Rotko muzeja speciālistus uzsākt sarunas ar mākslinieku par vērienīgas personālizstādes sarīkošanu 2013. gada 24. aprīlī līdz ar toreizējā Rotko centra (šodien – Rotko muzeja) svinīgo atklāšanu. Mākslinieks atsaucas pirmajai sarunai, kas notiek Rīgas porcelāna muzejā, un pusgada laikā top viena no Daugavpils jaunās kultūrvietas izcilākajām izstādēm. Pēteris Martinsons lepojas ar rezultātu, kas ir arī viņa patiesā atgriešanās dzimtajā pilsētā ar saviem mākslas darbiem jeb, kā pats mākslinieks jokodams sacīja, – bērniem. 2013. gada vasarā, 29. jūnijā jeb Pēterdienā, raugoties uz jaunās kultūrvietas attīstību, Pēteris Martinsons nolemj visu izstādes saturu, vairāk nekā 300 mākslas darbus, uzdāvināt pilsētai ar domu papildināt muzeja krājumu un ļaut arī pēc izstādes ar tiem brīvi darboties, izrādot citviet Latvijā un pasaulē. Pētera Martinsona daiļradi no pirmās dienas ar lielu atsaucību un sajūsmu pieņēma daugavpilieši un jaunās kultūrvietas apmeklētāji. Tāpēc, izstādei noslēdzoties un darbiem nonākot krātuvē, publika arvien jautāja, vai ir pieejama Martinsona izstāde un kur to iespējams apskatīt. Mākslinieks strādāja līdz savai pēdējai šīszemes dzīves dienai, taču 2013. gada 2. augusts atnesa sēru vēsti. Skumjas par meistara zaudējumu palīdzēja kliedēt viņa atstātais unikālais nemateriālais mantojums – izstādes darbu kopa, ko Martinsons bija paspējis papildināt ar virkni citu darbu. Martinsona kolekciju pēc kāda laika ar vērtīgiem dāvinājumiem papildināja arī mākslinieka ģimene. Drīz pēc mākslinieka aiziešanas mūžībā dzima ideja saglabāt viņa piemiņu, izveidojot Martinsona māju – vietu, kur satikties mākslinieka 50 radošās dzīves gados radītajam; vietu, kur svinēt un godināt keramiku. Nedaudz vēlāk tika iedibināta vēl viena Pētera Martinsona piemiņas forma – Latvijas Keramikas biennāle ar tās centrālo notikumu – "Martinsona balvu". Vienlaikus mērķtiecīgi tika iets ceļš uz Martinsona mājas izveidi, lai simboliski atdotu māksliniekam dzimto māju sajūtu, kuru pirms 70 gadiem bija laupījis karš. Māja tapa lēnām, bet pamatīgi. Pēc vairāku gadu darba Martinsona kolekcija laimīgi iemājoja Daugavpils cietokšņa kādreizējā Pulvera noliktavā līdzās Rotko muzeja galvenajai ēkai. Jaunā kultūrvieta uzņem Martinsona daiļrades cienītājus kopš 2022. gada 22. aprīļa. Pēteris Martinsons Rotko muzejam uzdāvināja lielāko daļu no saviem starptautiski novērtētajiem darbiem. Tāpēc tieši Rotko muzejā Daugavpilī šobrīd glabājas pasaulē lielākā Pētera Martinsona keramikas kolekcija. Un tās mājvieta jau vairāk nekā divus gadus ir Martinsona māja.

Radio Marija ir klausītāju veidots radio, kas nes Dieva Vārdu pasaulē. Radio Marija balss skan 24 stundas diennaktī. Šajos raidījumos klausītājiem kā saviem draugiem neatkarīgi no viņu reliģiskās pārliecības cenšamies sniegt Kristus Labo Vēsti – Evaņģēliju, skaidru katoliskās Baznīcas mācību. Cenšamies vairot lūgšanas pieredzi un sniegt iespēju ielūkoties visas cilvēces kultūras daudzveidībā. Radio Marija visā pasaulē darbojas uz brīvprātīgo kalpošanas pamata. Labprātīga savu talantu un laika ziedošana Dieva godam un jaunās evaņģelizācijas labā ir daļa no Radio Marija harizmas. Tā ir lieliska iespēja ikvienam īstenot savus talantus Evaņģēlija pasludināšanas darbā, piedzīvojot kalpošanas prieku. Ticam, ka Dievs īpaši lietos ikvienu cilvēku, kurš atsauksies šai kalpošanai, lai ar Radio Marija starpniecību paveiktu Latvijā lielas lietas. Radio Marija ir arī ģimene, kas vieno dažādu vecumu, dažādu konfesiju, dažādu sociālo slāņu cilvēkus, ļaujot katram būt iederīgam un sniegt savu pienesumu Dieva Vārda pasludināšanā, kā arī kopīgā lūgšanas pieredzē. "Patvērums Dievā 24 stundas diennaktī", - tā ir Radio Marija Latvija devīze. RML var uztvert Rīgā 97.3, Liepājā 97.1, Krāslavā 97.0, Valkā 93.2, kā arī ar [satelītuztvērēja palīdzību un interneta aplikācijās](http://www.rml.lv/klausies/).

Stāsta izdevniecības “Liels un mazs” izdevēja un līdzīpašniece Alīse Nīgale Par latviešu mākslinieku starptautiskajiem panākumiem liecina gan ārzemēs izdoto latviešu bērnu grāmatu skaita pieaugums, gan līdzdalība visprestižākajās ilustrāciju izstādēs, arī profesionāļu atzinība un balvas.  Pirmoreiz mūslaiku Latvijas vēsturē kāda bilžu grāmatu autore par lielo ieguldījumu Latvijas starptautiskā prestiža kaldināšanā tika pagodināta ar Kultūras ministrijas apbalvojumu – Izcilības balvu. To 2021. gadā saņēma Anete Melece, bet gadu vēlāk arī bērnu grāmatu izdevniecība “Liels un mazs” par sava darba starptautiskajiem panākumiem un saņemto titulu labākais bērnu grāmatu izdevējs Eiropā 2022. gadā. Jaunākās paaudzes ilustratori radoši iekļāvušies aktuālajā interesē par bilžu grāmatām.  Bilžu grāmata, kuras satura – idejas, stāsta, ļoti daudzos gadījumos arī lasāmā teksta – autors ir pats mākslinieks, pasaulē svin savu uzvaras gājienu.  Turklāt bilžu grāmata nebūt nav vienmēr tikai grāmata bērniem – tā var būt arī grāmata visiem vecumiem, grāmata pieaugušajiem un vizuālā māksla “kā tāda”. Vairums latviešu bilžu grāmatu tomēr vairāk adresētas gados jaunākajiem lasītājiem.  Jau 2015.gadā ar savu bilžu grāmatu “Nenotikušais atklājums” veiksmīgi ārpus Latvijas robežām izgāja Mārtiņš Zutis. Viņa varonis, dabas pētnieks Kārlis Darviņš mēģina izsekot kāda nezināma radījuma pēdas sniegā un izdarīt atklājumu, bet pēdu skaits arvien pieaug un liek domāt par bīstamu desmitkājainu citplanētieti vai pieciem bandītiem. Pētnieks nolemj labāk bēgt, bet bilžu grāmatas lasītājam nu jau 8 dažādās valstīs pašam tiek viss patiesības noskaidrošanas prieks. Spānijā grāmata tulkota un izdota arī basku, galīsiešu un katalāņu valodās.  Šo grāmatu izdeva “Liels un mazs”, bet šobrīd dažādās valstīs izdotas jau deviņas izdevniecības  bilžu grāmatas, kā arī daļa no sērijas “Bikibuks” mazajām dzejas bilžu grāmatiņām.  Tulkojuma skaita ziņā rekordiste ir Anetes Meleces bilžu grāmata “Kiosks”. Darbs pie “Kioska” aizsākās ar animācijas filmu, kas arī guvusi plašu starptautisku atzinību.  Vēlāk māksliniece īsfilmas stāstam atrada jaunu izteiksmi citā medijā – grāmatā. Anete vēsta par Olgu, kuras kiosks ir mazs, jauks pasaules centrs sava rajona iedzīvotājiem, bet vienlaikus arī vieta, kurā Olgas dzīve ir pamatīgi iesprūdusi. Olga drosmīgi īstenoja savu sapni, dodoties pasaulē ar visu kiosku, bet Anetes grāmata turpina apceļot pasauli un ir izdota jau 23 valodās, turklāt vietām kļuvusi tik populāra, ka saniegusi jau vairāk kā 20000 eksemplāru lielu tirāžu.  Zviedri “Kiosku” atzina par gada labāko tulkoto bērnu grāmatu un piešķīra tai Pītera Pena balvu, līdzīgas atzinības Anete saņēma arī Venecuēlā un Itālijā. “Kioska” pārtapšana leļļu teātra izrādēs Latvijā un Šveicē, operas izrādē Vācijā un kustību teātra izrādē Čehijā deva Olgai vēl lielāku brīvību, lai arī viņa bija un palika turpat – savā kioskā. Nu jau trīspadsmit valodās iznākusi arī otra Anetes Meleces bilžu grāmata – ‘'Pazudušais miedziņš”.  Viņas ilustrācijas ir bijušas kā vējš burās, lai pasaulē dotos arī Jura Kronberga dzejoļu krājumi, Laura Gundara stāsti par vectēvu Vali un mazmeitu Spindzeli, un Mairas Dobeles stāsts “Nepareizas dzīves skola”, kura ilustrācijām tika Tallinas ilustrāciju triennāles balva.  Bratislavas pilī Donavas krastā vairāk nekā trīs tūkstošu mākslinieku konkurencē, kuri pārstāv gandrīz piecdesmit valstis, latvieši nesen noplūkuši divus Bratislavas ilustrāciju biennāles Zelta ābolus. Jānis Blanks to ieguva 2019. gadā – par Artura Gobas dzejoļa "Zemes vēzis" ilustrācijām Bikibuka sērijā, bet Anete Bajāre-Babčuka 2023. gadā par ilustrācijām Ineses Zanderes grāmatai “Divas Almas”. Bērnu grāmatu Meka, kurā visa pasaule ierauga nozares izcilības, ir Boloņas Starptautiskais bērnu grāmatu tirgus. Tā rīkotajā vispasaules ilustrāciju izstādē līdz šim ir izdevies iekļūt tikai divām latviešu māksliniecēm: Anetei Melecei un Elīnai Brasliņai.  Pirmā Latvijā izdotā grāmata, kas stājās uz augstā “Bologna Ragazzi Award” laureātu pjedestāla, bija mākslinieces Evijas Pintānes ilustrētā Luīzes Pastores grāmata “Laimes bērni”. Tas ir brīvs fantāzijas lidojums pār leģendārā ceļotāja Aleksandra Laimes dzīvi Venecuēlas džungļos, kuros nezināmas pasaules atklāj arī viņa bērni. Žūrija grāmatu atzina par īpaši novatorisku un piešķīra tai titulu “New Horizons” jeb “Jaunie apvāršņi”. Grafiķe un scenogrāfe Evija Pintāne ir arī ceļotāja, kas zīmē savu ceļojumu piezīmes. Tādas piedzīvotā skices atrodamas arī “Laimes bērnos” līdzās dažādu artefaktu un dabas objektu attēliem, detalizētām reālistiskām ilustrācijām un ainavu fiksējumiem. Grāmatas dizainera Arta Brieža iedvesmai bija noderējušas arī senas kartes. Šogad Boloņā “Opera Prima” jeb labākās debijas balvu guvušo Aleksandras Rundes bilžu grāmatu māksliniece pati raksturo kā rokasgrāmatu, ko darīt, ja esi kails pilsētā. Tieši tā šī grāmata saucas. Aleksandras grāmata atbilst teiktajam, ka bilžu grāmata nepavisam nav adresējama tikai maziem bērniem. Kā intervijā saka autore, “ideja vairāk ir par kauna pārvarēšanu un pašcieņas saglabāšanu. Par to, kā pārvarēt slēptās bailes un aizspriedumus, kā paskatīties uz sevi un dzīvi caur humora prizmu.”  Boloņas ikgadējā 100 skaistāko grāmatu izstādē “BRAW Amazing bookshelf” pabijušas Anetes Meleces “Pazudušais miedziņš”, Rebekas Lukošus “Nepaklausīgais vectēvs”, Elīnas Brasliņas ilustrētā Signes Viškas bilžu grāmata “Kate, kas gribēja kļūt par vectēvu”, kā arī dzejas krājums pusaudžiem “Netikumīgie”. Šī gada simtniekā Latviju pārstāvēja divas asprātībā un fantāzijā burtiski dzirksteļojošas grāmatas – Māra Runguļa sastādītā un Reiņa Pētersona ilustrētā skaitāmpantu izlase “En den dīno šoko loko tīno” un Svena Neilanda bilžu grāmata “Kas zoodārzā notiek naktī” – Egīla Zirņa dzejolis par zvēru trakulīgo pārģērbšanos.   Starptautiski pamanītas un tulkotas tiek arī citu Latvijas mākslinieku ilustrētas grāmatas, piemēram, grāmatas ar Lotes Vilmas Vītiņas, Līvas Ozolas un Annas Vaivares ilustrācijām.  Ja  ir vēlēšanās iepazīt bērnu grāmatu veiksmes stāstus pasaulē, var ielūkoties arī IBBY Goda sarakstos un Starptautiskās Minhenes bērnu un jaunatnes bibliotēkas veidotajos ikgadējos katalogos “White Ravens” – pilnīgi noteikti visur atradīsiet latviešu grāmatu autorus! 

Laida rusų kalba. Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Miglė Anušauskaitė. „Pasitikėjimo žaidimas“. Režisierius Aleksandr Špilevoj, garso režisierė Lina Dainienė. Vaidina Laurynas Jurgelis, Raimondas Klezys, Rugilė Jankauskytė, Mindaugas Ancevičius, Ieva Brikė, Ieva Jackevičiūtė, Aleksandras Špilevoj. 2021 m.

Taip karybos apžvalgininkas vertina pasaulines ginklų tendencijas. Paryžiuje šiuo metu vyksta didžiausia Europoje gynybos ir saugumo paroda „Eurosatory”.Ved. Deividas Jursevičius

Kokia kultūra gyvena Panevėžys? Pokalbis su teatro „Menas“ direktoriumi Anupru Juciu ir 10-metį mininčio kultūros žurnalo „Senvagė“ redaktoriumi Mindaugu Juozukėnu.Pokalbis su Panevėžyje kuriančiais menininkais: fotografu ir scenografu Arvydu Gudu, dizainere Marija Petraityte ir muzikos ir vizualiųjų menų festivalio „Iškrovos“ kūrėju Žygimantu Kriščiūnu.Kokie pirmieji „Stasys Museum“ lankytojų įspūdžiai?Nors Panevėžyje duris atveria Eidrigevičiaus vardo muziejus, pats menininkas gyvena ne Lietuvoje. Panevėžiui kuria, bet sostinėje gyvena ir Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas Aleksandras Špilevojus. Kaip menininkai kuria santykį su miestu per atstumą?Kaip užtikrinti, kad susidomėjimas Eidrigevičiaus menų centru išliktų ne tik atidarymo metu? Pokalbis su „Stasys Museum“ direktore Vaida Andrijauskaite, vietos menininku Alfridu Pajuodžiu.Kokius jausmus „Stasys Museum“ atsiradimas kelia kitoms miesto kultūros įstaigoms? Kaip pasikeis konkurencinė meno įstaigų aplinka? Pokalbis su „A galerija“ vadovu Albinu Vološkevičiumi ir Panevėžio dailės galerijos direktoriumi Egidijumi Žukausku.Panevėžio pakraštyje gyvenantis šeimyninis būgnininkų duetas Mindaugas ir Asta Špokauskai dažnai įgarsina įvairius miesto bendruomenės susibūrimus. Jie įgarsins ir LRT KLASIKOS eterį.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Marius Eidukonis

Laida rusų kalba. Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Laida rusų kalba. Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Laida rusų kalba. Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Laida rusų kalba. Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Laida rusų kalba. Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Laida rusų kalba. Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Laida rusų kalba. Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Teatro dienos pokalbiai. „Mes džiaugiamės apdovanojimais ir nominacijomis, nes buvo laikas, kai jų iš viso nebūdavo. Tai paveikia kūrėjus ir gali įvaryti kompleksą. Svarbiausia, kad tikime tuo, ką darome“,- sako Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas Aleksandras Špilevojus.Scenos meno kritikų asociacija šiandien paskelbė, kokius teatro kritikus ir prodiuserius šiemet apdovanoja. Pokalbis su „Meno rakto“ prizu įvertinta „Meno ir mokslo laboratorijos“ prodiusere Rusne Kregždaite.Džiazo pasaulis šiandien mini amerikiečių džiazo dainininkės ir pianistės Sarah Vaughan 100-metį. Kaip rašė kritikai, ji turėjo „vieną nuostabiausių XX amžiaus balsų“. Laimos Slepkovaitės pasakojimas.Tęsiame pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Kristinos Tamulevičiūtės eilėraščių rinkinyje „Gyvybė“ – skaudžios patirtys ir išgyvenimai. Su knygos autore kalbasi Urtė Karalaitė.„Pirmą kartą teatro interjere panaudosime molį, jūros bangas primenantys molio lipdiniai papuoš Klaipėdos muzikinio teatro interjerą“,- sako architektas Marius Mateika, projektavęs ne vieną visuomeninės paskirties pastato interjerą, ką tik atidarytos Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų salės interjerą ir Klaipėdos muzikinio teatro interjerą. Marius Mateika - rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Jolanta Kryževičienė

Laida rusų kalba. Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Laida rusų kalba. Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Laida rusų kalba. Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Международное журналистское расследование: в Украине наблюдается бескомпромиссная политика русификации.Ситуация на границе Молдовы и Украины.Информационная война на Ближнем Востоке.Ведущие передачи А. Двоеглазов и О. Угрюмова

Miglė Anušauskaitė. „Pasitikėjimo žaidimas“. Režisierius Aleksandr Špilevoj, garso režisierė Lina Dainienė. Vaidina Laurynas Jurgelis, Raimondas Klezys, Rugilė Jankauskytė, Mindaugas Ancevičius, Ieva Brikė, Ieva Jackevičiūtė, Aleksandras Špilevoj. 2022 m.

Laida rusų kalba. Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Composers On Air welcomes Mindaugas Urbaitis. This special guest is a monumental influencer in the historical evolution of contemporary music. Not only a composer, Urbaitis is an important figure in the  Lithuanian cultural landscape with a broad spectrum of contributions in the field of music education, musicology, theater, film, opera, ballet and broadcasting. He is a co-founder of Modus, a radio show and now a podcast with Šarūnas Nakas with over 600 episodes. Tracklist: Compositions by Mindaugas Urbaitis: Schlußstück from the album Lithuanian New Music Year 1998 (Music Information Centre, 1999), Judita Leitaitė (soprano), Vygantas Šilinskas (trombone), Danielius Rubinas (double bass), Pavelas Giunteris (percussion), Ramūnas Kaučikas (percussion), Chordos String Quatet, Conductor Mindaugas Piečaitis; Lithuanian Folk Music from the album A Baltic Collection (Finlandia Records, 2000), Ostrobothnian Chamber Orchestra, conductor – Juha Kangas; Der Fall Wagner from the album Vėl. Lithuanian Chamber Music 1991-2001 (Guild, 2004), Carsten Hustedt (flute), Ingrida Armonaitė (violin), Audronė Pšibilskienė (viola); Lacrimosa from the album Psalmos. Lithuanian Sacred Contemporary Music (Vilnius Recording Studio, 1998), conductor – Modestas Pitrėnas; Quartetto per archi from the album Love Song and Farewell (Vilnius Recording Studio, 1998), Vilnius Quartet: Audronė Vainiūnaitė (1st violin), Petras Kunca (2nd violin), Girdutis Jakaitis (viola), Augustinas Vasiliauskas (cello); Salve (2017), Lithuanian National Symphony Orchestra, Lithuanian State Symphony Orchestra, Lithuanian National Opera and Ballet Theatre Symphony Orchestra, conductor – Gintaras Rinkevičius, Lithuanian National Opera and Ballet Theatre, 2019; Arrest and First Investigation. Fräulein Bürstner from the ballet The Trial (Creative Industries, 2022), Lithuanian National Opera and Ballet Theatre symphony orchestra, conductor – Modestas Barkauskas; Stillness from the album M.K.Čiurlionis 125 (Bomba Records, 2000), Sonata Deveikytė-Zubovienė (piano), Vilnius String Quartet; The Book of Jerusalem of the North from the album Zoom in 2: New Music from Lithuania (Music Information Centre Lithuania, 2003), Edgaras Montvidas-Prudkauskas (tenor), Aleksandras Štarkas (violin), men's group of the chamber choir Aidija, Saulius Astrauskas, Zenonas Bagavičius, Vladislovas Šeibakas (percussion), Liudmila Adomavičiūtė (celesta); Strolling Over the Groves and Fields from the album Aidija. Lithuanian Choir Music (Aidija, 2009), chamber choir Aidija, conductor – Romualdas Gražinis.

Spaudoje apžvalgoje – kultūros žurnalas „Literatūra ir menas“.Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre premjerą pristatantis režisierius ir dramaturgas Aleksandras Špilevojus per komedijos prizmę naujausiame savo darbe „Jona“ nagrinėja sudėtingą vidinių žmogaus spąstų temą.Šiuo metu kino teatruose pamatyti galite japonų režisieriaus Makoto Shinkai animacinį filmą „Suzume“. Apie filmą įkvėpusias temas ir iššūkius – kino žurnalistės Ievos Šukytės pasakojimas.Aušra Kaminskaitė apžvelgia Manto Jančiausko spektaklį „Ekskursija“.Šiandien „Džiazo priešpiečiais“ prasideda tarptautinei džiazo dienai skirti renginiai. Koks šios dienos vaidmuo tarptautiniu mąstuas ir kas skambės priešpiečių metu?Šiandien minime pasaulinę grafinio dizaino dieną – ta proga žvilgtelime į grafinio dizaino santykį su sparčiai tobulėjančio dirbtinio intelekto galimybėmis ir iššūkiais. Kokias problemas ir naudas šiame santykyje įžvelgia dizaino specialistai?Šį vakarą Nacionalinėje dailės galerijoje įvyks Meno kritikos apdovanojimų kontekste organizuojama vieša diskusija „Naujas etapas: meno kritika Baltijos ir Šiaurės šalyse“. Koks meno kritikos vaidmuo šiandieninėje Lietuvos meno scenoje?Ved. Urtė Karalaitė

Laida rusų kalba. Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

“Iekšējie dialogi. Aleksandras Beļcovas dienasgrāmatas un vēstules” - Kultūras rondo mākslinieces rakstītajās liecībās ielūkojamies kopā ar Romana Sutas un Aleksandras Beļcovas muzeja vadītāju Nataļju Jevsejevu un Jāni Siliņu, Tatjanas Sutas draugu un kolēģi, pārrunājot arī gaidāmo Tatjanas Sutas simtās dzimšanas dienas sarīkojumu, kas būs 28.martā.

Laida rusų kalba. Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Sausio 13-osios išvakarėse su buvusiu Lietuvos premjeru, Nepriklausomybės Akto signataru Aleksandru Abišala ne tik apie tai, kaip pavyko iškovoti laisvę, bet ir ką dar turime padaryti, kad nepriklausomybę įtvirtintumėme. Taip pat tai, kodėl dalis Lietuvos visuomenės vis tiek tebesiilgi Rusijos, nori versti valdžią jėga ir ar tikrai įmanoma rasti bendrą kalbą su tokiais piliečiais.Ved. Liepa Želnienė

Aleksandras Kupnyj: neleisime prijungti Zaporižios jėgainės prie Rusijos energetikos sistemos.Absoliuti dauguma respondentų pripažįsta, kad neįgalieji dažnai susiduria su diskriminavimo atvejais, ypač darbo rinkoje.Nuo sausio, didesnėse valstybės įstaigose turės būti įrengta vaikų kambariai.Kokias dovanas ukrainiečių kariams gali įteikti Lietuvos žmonės?Kalėdų labdaros mugėje Vilniaus rotušėje savo šalių tradicijas pristato Lietuvoje reziduojančios ambasados.Ved. Madona Lučkaitė

Pasakojimo apie asmenybę, turėjusią ypatingą vietą Lietuvos istorijoje - grafą Aleksandrą Chodkevičių, tęsinys su Alytaus kolekcininkais Kęstučiu Tamulevičiumi ir Virginijumi Oželiu.

Pasakojimas apie asmenybę, turėjusią ypatingą vietą Lietuvos istorijoje - grafą Aleksandrą Chodkevičių. Pasakoja Alytaus kolekcininkai Kęstutis Tamulevičius ir Virginijus Oželis.

Penktą karą iš arti matantis Aleksandras Matonis įsitikinęs, kad lūžis kare jau įvyko. Karybos apžvalgininkas atskleižia, kad stringančias karinės pagalbos grandines sutvarkė Lietuvos pilietis.Ved. Deividas Jursevičius

Miglė Anušauskaitė. „Pasitikėjimo žaidimas“. Režisierius Aleksandras Špilevoj, garso režisierė Lina Dainienė. Vaidina Laurynas Jurgelis, Raimondas Klezys, Rugilė Jankauskytė, Mindaugas Ancevičius, Ieva Brikė, Ieva Jackevičiūtė, Aleksandras Špilevoj. 2021 m.

Laida rusų kalba. Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Seime analizuojamas baltarusiškų trąšų tranzitas.Briuselyje vyksta NATO ir Rusijos susitikimas, per kurį šalių atstovai kalbasi apie situaciją Ukrainos pasienyje ir Maskvos iškeltus reikalavimus Aljansui.Ronaldas Račinskas apie 15 kartą vyksiančią visuotinę pilietinę iniciatyvą „Atmintis gyva, nes liudija“.Ved. Olga Ugriumova

Miglė Anušauskaitė. „Pasitikėjimo žaidimas“. Režisierius Aleksandras Špilevoj, garso režisierė Lina Dainienė. Vaidina Laurynas Jurgelis, Raimondas Klezys, Rugilė Jankauskytė, Mindaugas Ancevičius, Ieva Brikė, Ieva Jackevičiūtė, Aleksandras Špilevoj.