Podcasts about europai

Italijos premjerė Giorgia Meloni šiandien susitikti su Prezidentu Donaldu Trumpu, siekdama tapti tiltu tarp Vašingtono ir Briuselio ir bandys įtikinti Jungtinių Valstijų prezidentą Donaldą Trumpą neįvesti naujų muitų, kurie suduotų skaudų ekonominį smūgį Europai, o Italijos eksportuotojams - potencialiai mirtiną.Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad pirmąsias dvi nedarbingumo dienas žmogui nereikėtų eiti pas gydytoją išsirašyti nedarbingumo pažymos ir apie ligą pakaktų pranešti darbdaviui. Tokiu būdu siekiama mažinti eiles pas gydytojus. Darbdaviai bijo, kad darbuotojai gali pradėti piktnaudžiauti. Ką apie tai manote jūs – reikia ar nereikia eiti pas gydytoją, kai sergama vieną dvi dienas, ar turėtų pakakti tik informuoti darbdavį?Į LRT GIRDI kreipėsi regėjimo negalią turinti kaunietė, kuri kelias valandas per savaitę naudojasi asmeniinio asistento paslauga. Moteris sako, kad dažnai asmeniiniai asistentai nėra tinkamai parengti, o padidėjus kompensacijoms, pakilo ir iš dalies valstybės apmokamos asmeniinės pagalbos paslaugos kaina. Anot kaunietės, pasikeitus kainai, Kauno savivaldybė nepranešė ir sutartį pakeitė savavališkai.Balandžio pradžioje Nacionalinis kibernetinio saugumo centro rengtose pratybose, kuriose dalyvavo daugiau nei pusanto šimto įmonių, maždaug 13 procentų darbuotojų neatpažino sukčių žinutes imituojančių laiškų ir pateikė savo prisijungimo duomenis.Seimo narys Robertas Puchovičius sulaukė itin daug dėmesio po to, kai paaiškėjo, kad pardavinėdamas brangius kotedžus jis padarė žalos valstybės biudžetui ir mokesčių inspekcija nurodė jam sumokėti beveik 100 tūkst. eurų nedeklaruotų mokesčių. Komentuodamas sprendimą „Nemuno aušros“ politikas siūlo atsižvelgti į tai, kad jis kaip verslininkas per metus sumoka pusantro milijono eurų mokesčių. Ar tikrai, aiškinasi Jurga Bakaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Tarptautinė interneto rinkos tyrimų ir duomenų analizės įmonė „YouGov“ neseniai Vokietijoje atliko apklausą, kuri parodė, kad 79 procentų gyventojų mano, jog Vladimiras Putinas yra „labai“ arba „gana“ pavojingas Europos taikai bei saugumui. Apie Donaldą Trumpą tą patį mano 74 procentai gyventojų. Vis dėlto jau 80 metų Jungtinės Amerikos Valstijos yra pagrindinis taikos Europoje garantas, apsaugantis nuo Rusijos (o prieš tai – SSRS) keliamos grėsmės. Tačiau paralelės tarp Trumpo ir Putino tuo nesibaigia. Ne taip seniai Jungtinės Valstijos kartu su Rusija balsavo prieš Jungtinių Tautų rezoliuciją, smerkiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Kyla klausimas, kuo skiriasi Putino požiūris į Ukrainą nuo Trumpo požiūrio į Grenlandiją arba, jei jau apie tai prakalbome, į Panamą ir Kanadą. Plačiau - vedamojo skiltyje.Didžiosios Savaitės išvakarėse – naujas „Artumos“ numeris, kurį pristatys žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Spaudos apžvalga: apie Bažnyčios atsaką į globalias krizes ir autoritarizmo iššūkius (parengė Giedrius Tamaševičius).„Krikščioniškos minties puslapis“: Timothy Radcliffe OP „Meilė, pranokstanti visus mūsų žodžius“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Bažnyčią ir valdžią.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža „Apie laimę nusivalyti langus“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.-------- Persiųstas laiškas --------Tema: Popiežius ir pasaulis - balandžio 12 d.Data: Fri, 11 Apr 2025 21:15:33 +0300Kas: Mažoji studija Kam: laidos.anonsai@lrt.ltKopija: Guoda Litvaitienė Popiežius ir pasaulis. Septintoji diena - šeštadienis, balandžio 12 d., 14.05 per LRT RadijąKodėl Europai reikia moralinio atsinaujinimo ir apie laimę nusivalyti langus"Tarptautinė interneto rinkos tyrimų ir duomenų analizės įmonė „YouGov“ neseniai Vokietijoje atliko apklausą, kuri parodė, kad 79 procentų gyventojų mano, jog Vladimiras Putinas yra „labai“ arba „gana“ pavojingas Europos taikai bei saugumui. Apie Donaldą Trumpą tą patį mano 74 procentai gyventojų. Vis dėlto, jau 80 metų Jungtinės Amerikos Valstijos yra pagrindinis taikos Europoje garantas, apsaugantis nuo Rusijos (o prieš tai - SSRS) keliamos grėsmės. Tačiau paralelės tarp Trumpo ir Putino tuo nesibaigia. Ne taip seniai Jungtinės Valstijos kartu su Rusija balsavo prieš Jungtinių Tautų rezoliuciją, smerkiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Kyla klausimas, kuo skiriasi Putino požiūris į Ukrainą nuo Trumpo požiūrio į Grenlandiją arba, jei jau apie tai prakalbome, į Panamą ir Kanadą" Plačiau - vedamojo skiltyje.Didžiosios Savaitės išvakarėse – naujas "Artumos" numeris, kurį pristatys žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Spaudos apžvalga: apie Bažnyčios atsaką į globalias krizes ir autoritarizmo iššūkiusą (parengė Giedraus Tamaševičaus)."Krikščioniškos minties puslapis": Timothy Radcliffe OP "Meilė, pranokstanti visus mūsų žodžius"."Tėvo Antano pasakojimai": kun. Antanas Saulaitis SJ apie Bažnyčią ir valdžią.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža "Apie laimę nusivalyti langus".Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Miuncheno saugumo konferencija Europai tapo šaltu dušu. Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentas J. D. Vencas pasisakė ne apie saugumą, o sukritikavo Europos demokratiją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad sprendimus Šiaurės Aljanse jau priima Putinas, todėl Europa turi kurti savo gynybos pajėgas. O Jungtinės valstijos jau pradeda derybas dėl Ukrainos be Ukrainos.Koks bus pasaulis po Miuncheno? Ar Europa ir Jungtinės Amerikos Valstijos dar partnerės?Laidoje dalyvauja Seimo NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas, VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė, europarlamentaras Dainius Žalimas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) vadovas Linas Kojala.Ved. Liepa Želnienė

Lietuvos mokslo premijų komisija šiemet skyrė šešias premijas šalies mokslininkams. Gamtos mokslų srityje ji atiteko Vilniaus universiteto bioinformatikų komandai už darbus su baltymų struktūromis.Į LRT GIRDI kreipėsi panevėžietis, kuris veždamas neįgalią žmoną, pavyzdžiui, pas gydytojus, negali automobilio statyti neįgaliųjų vietoje.Šiandien prasideda 107 km žygis Vilniuje, kurio tikslas surinkti pinigus miško klasės įkūrimui Bučoje.Miunchene vykstančioje saugumo konferencijoje Amerikos viceprezidentas pareiškė, kad Amerika siekia ilgalaikės taikos Ukrainoje. Taip pat, pažėrė priekaištų Europai. Kritikavo dėl žodžio laisvės suvaržymų, migracijos politikos ir Rumunijoje atšauktų prezidento rinkimų rezultatų.Šiandien Dusetose vyksta didžiausia metų žiemos šventė „Sartai 2025“.Vasario 16-osios išvakarėse LRT RADIJAS kviečia nusikelti į lemtinguosius I pasaulinio karo metus, kai Lietuvos taryba sudėtingomis Vokietijos okupacijos sąlygomis paskelbė atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę.Ved. Darius Matas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ką tik baigė susitikimą su Jungtinių Amerikos valstijų viceprezidentu J.D. Vencu.J.D. Vence'as sako, kad Rusijai nerodant noro siekti taikos, Ukrainoje gali būti dislokuoti amerikiečiai kariai. Gynybos sekretorius Pytas Hegsetas tokią galimybę iškart atmetė. Be to, jis pareiškė, kad Amerikos kariai Europoje amžinai nebusAptarsime kas derybose dėl taikos Ukrainoje galėtų atstovauti Europai.Lietuvos krepšinio federacija pradėjo tyrimą dėl moterų nacionalinės rinktinės trenerio Rimantas Grigo. Jį krepšininkės kaltina nederamu elgesiu.Senjorai skirtinguose Lietuvos miestuose buvo kviečiami į renginius „Senjorai eina į pasimatymą“.Ved. Liepa Želnienė

Netrukus Donaldas Trumpas prisieks amerikiečiams ir antrą kartą pradės prezidento kadenciją.Ar Europa yra pasiruošusi naujajai Trumpo erai? Ypač kai šis pasiuntė neraminančių signalų. Kaip atrodys Trumpo taika? Ir kokią vietą joje užima Baltijos šalys?Diskusijoje dalyvauja: Seimo narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.Ved. Mindaugas Aušra

Su NATO vadovu susitikęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad Europai reikia tvirtos ir bendros pozicijos, jog būtų užtikrinta ilgalaikė taika. Kokios Ukrainos taikos perspektyvos?Aktualus klausimas. „Nemuno aušros” pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, kad jo vadovaujama partija gali pasitraukti iš valdančiosios koalicijos, jeigu jis nebus paskirtas Seimo vicepirmininku. Kaip vertinate „Nemuno aušros“ grasinimus trauktis iš koalicijos?Statybų inspekcija nustatė, kad Vilniaus savivaldybė neteisėtai išdavė leidimą statyti biurų pastatą Jasinskio gatvėje. Tačiau statybos tęsiamos, institucijos toliau aiškinasi, kas turi taisyti byrėti pradėjusį namą.SEB bankas paskelbė planuojantis sujungti į vieną tris Baltijos šalyse veikiančius bankus. Naujojo jungtinio banko būstinė bus Estijoje. Banko prezidentė sako, kad, renkantis banko būstinę, buvo vertinama ir tai, kiek šalis yra nuspėjama mokesčių srityje. Ką toks SEB banko sprendimas reiškia Lietuvai?Ekspertai įspėja, kad naudojant dirbtinį intelektą kuriama vis daugiau pramoginio turinio socialiniuose tinkluose. Kur slypi pavojai, jei vaizdai kelia geras emocijas?Ved. Edvardas Kubilius

ENBO tinklalaidės bendraautoriai Mykolas Jankaitis ir Rokas Grajauskas tęsia NBA tarpsezonio apžvalgą. Įdomiausios Adamo Silverio spaudos konferencijos detalės, G lygos akibrokštas ir milžiniškos apimties NBA kvizas apie artėjančio sezono komandų sudėtis – jūsų visų dėmesiui. Temos: Įžanga: lėčiausi NBA pasaulio mėnesiai ir paralimpinių žaidynių įspūdžiai (0:00); Adamo Silverio spaudos konferencijos santrauka (11:02); Sparnuota Toscano-Andersono frazė (27:41); Fantasy lygų cheat-kodu tapsiantis Wembanyama ir neapykanta Gobertui (34:19); Artėjančio NBA sezono komandų sudėčių kvizas (45:32).

Vengrija atveria vartus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Su Vladimiru Putinu susitikęs Viktoras Orbanas nusprendė, jokios grėsmės Europai jie nekelia.Dėl to susirūpino Baltijos ir Šiaurės šalys bei Europos Komisija. Vengrijos užsienio reikalų ministras jau ne pirmą kartą apkaltino Baltijos šalis vykdant melo kompaniją, o rusai esą reikalingi atominės elektrinės statybai.Ar Vengrijos demaršas prieš Baltijos šalis turi sulaukti atsako?Laidoje dalyvauja Užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas, VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas, Vengrijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Valdonė Sakalauskaitė-Mosdoczi, Europos parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Petras Auštrevičius, Seimo Europos reikalų komiteto narys Giedrius Surplys.Ved. Marius Jokūbaitis

Vilniaus savivaldybė pripažįsta, kad pustrečio šimto vaikų dar nėra gavę pasiūlymo dėl mokyklos, kurioje galės pradėti naujus mokslo metus. Moksleivių tėvams nerimaujant, savivaldybė per artimiausias savaites su kiekvienu jų žadėjo susisiekti asmeniškai ir ieškoti geriausio sprendimo. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako suprantanti tėvų nerimą. Visgi, anot jos, sostinės savivaldybė yra įsipareigojusi kiekvienam moksleiviui surasti ugdymo vietą.Kasdien į policiją kreipiasi bent keli nuo sukčių nukentėję žmonės. Per kelias šios savaitės dienas jie, įtikinti sukčių, jiems pervedė nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų, viena moteris neteko net 100 tūkstančių, kiti pasidalina savo asmeniniais ar prisijungimo duomenimis, ir sukčiai pinigus iš jų sąskaitų perveda jau savarankiškai. Ar jums yra tekę susidurti su sukčiais, kokius būdus jie pasitelkė bandydami jus apgauti?LRT radijas tęsia vasaros keliones po šalies kurortines teritorijas bei lankytinas vietas. Šįkart kviečiame jus nukeliauti į didžiausią Lietuvos salą - Rusnę - kuri įprastai dažniau linksniuojama pavasario potvynių metu. Ką čia galima nuveikti bei aplankyti vasarą?Jungtinės Karalystės parlamento rinkimus užtikrintai laimi opoziciniai leiboristai. Kodėl šie rinkimai svarbūs ir mums, ir Europai?Ved. Liuda Kudinova

Vengrija pradeda pirmininkauti Europai Sajugos Tarybai su šūkiu – „Padarykime Europą vėl didžią“. Ką Ukrainos neremiančios Vengrijos pirmininkavimas gali reikšti Europai?Aktualus klausimas. Savaitgalį Baltijos jūroje nuskendo dvi mergaites gelbėjęs vyras, o Plungėje nuskendo dvejų metų mergaitė. Kaip paskatinti žmones saugiai elgtis vandenyje, kad būtų išvengta tokių tragedijų?Įsigalioja svarbi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pataisa. Pagal ją bus viešinamos įmonės, iš kurių nutekėjo klientų duomenys, organizacijos galės teikti grupinius ieškinius.Po pirmojo parlamento rinkimų turo Prancūzijoje pirmauja Marin Le Pen vedami kraštutiniai dešinieji. Prognozuojama, kad po antrojo turo Le Pen partija parlamente gali turėti absoliučią daugumą. Kaip Prancūziją, o ir visą Europą pakeis šių rinkimų rezultatai?Tęsiame pažintį su Paryžiaus olimpiadoje dalyvausiančiais Lietuvos sportininkais. Šįkart – pasakojimas apie treko dviratininkę Oliviją Baleišytę.Ved. Edvardas Kubilius

Donaldo Trumpo ir Joe Bideno prezidentiniai debatai parodė, kad Ukraina, Rusija ir NATO – vienas labiausiai skaldančių klausimų. O amerikiečiai labiau palaiko aršią Trumpo poziciją.Kokias žinutes išgirdo naujus lyderius renkanti Europa ir kariaujanti Ukraina?Dalyvauja: Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, komiteto pirmininko pavaduotojas Giedrius Surplys, VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas ir Merilando Universiteto vyr. mokslininkė, saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė.Ved. Mindaugas Aušra

Vértes János Benjámin a GoBeyond alapítója. A csapat az elmúlt 12 évben freeride síelt a Yotei vulkánon, motorozott a Himalájában, motorcsónakoztak lakatlan szigetek között a panamai-kolumbiai határon, vacsoráztak vulkáni kráterben Lanzarotte-én, várost néztek katonai kisérettel polgárháborús övezetben, aludtak mongol jurtában a semmi közepén. Ezek a szélsőséges tapasztalatok megtanították a csapatot, hogy mitől lesz egy üzleti célok mentén szervezett céges út életre szóló, csapatösszekovácsoló élmény biztonságos környezetben, mindenki számára hozzáférhető és értelmezhető módon. Vértes János Benjámin profi freeride síelő és tapasztalt utazó. Az elmúlt 10 évben sítáborokat és zenei fesztiválokat szervezett. Miután kihagyott egy évet, hogy körbeutazza Ázsiát, eldöntötte, hogy létrehoz egy kalandtúrákat szervező utazási irodát, amivel egyedi utazási élményeket adhat a hozzá hasonló gondolkodású embereknek. Ő tervezi és teszteli az összes új utat. https://www.facebook.com/GoBeyond.travelagency/ https://gobeyond.travel/ https://www.instagram.com/gobeyond.travel https://gobeyond.agency/hu https://greatbalkanrally.com/ https://gobeyond.travel/ #utazás #utazas #bécs Az adás témái: 0:00 Mindjárt kezdünk 0:30 Beköszönés 2:30 Szervezői készség 3:10 Síelés, első sítábort 17 évesen megszervezni 4:30 1 év Ázsiában 6:30 Kalandtúrákat szervező utazási iroda 8:30 GoBeyond alapítása 10:00 Miben más GoBeyond? 12:00 A csapat 14:30 Résztvevők & a csapat részére party 16:00 Motorozás a Himalájában 22:20 Miért jó utazási irodával utazni? 24:00 Mongólia 27:40 Szörfözés 30:15 Balkan rally 38:00 Transzszibériai expressz 42:30 “Van life” - Izland & Japán 44:00 Sítáborok Japánban 51:00 Europai extrém freeride síelés 53:00 Étkezés: Japán 55:40 A hal: Panama 57:30 Fülöp-szigetek 59:00 India 1:01:00 Peru 1:02:00 Kolorado fesztivál, 2016 1:09:10 Jövőbeli tervek 1:15:00 Gyerekkel utazások 1:16:40 Ausztriaba kerülés 1:21:30 Síelés, Sportpályafutás 1:24:00 Elköszönes --------------------

LRT užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 80 proc. pritartų visiškam reklamos draudimui.Lenkijoje prasideda debatai dėl abortų legalizavimo.Rubrikoje „Aktualus klausimas“: ar jus neramina klimato kaita? Ar jūsų manymu Lietuva deda pakankamai pastangų, kad apsaugotų lietuvius nuo klimato kaitos padarinių?Nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios Rusijos piliečiai Lietuvoje įsigijo daugiau nei tūkstantį nekilnojamojo turto objektų. Specialistai pastebi, kad populiariausi – šalies didmiesčiuose bei kurortuose esantys objektai. Dalis rusų prasidėjus karui ir Europai pradėjus taikyti sankcijas, savo nekilnojamąjį turtą bandė parduoti, tačiau tą padaryti – itin sudėtinga, mat bankiniai pavedimai į Rusiją – negalimi.Seime sprendžiama, ar šalies gynybos pramonės įmonėms leisti pirkti dronų bei kitų prekių komponentų ir iš Kinijos ar kitų trečiųjų šalių gamintojų, jei jos neranda patikimų gamintojų palankiomis kainomis.„Svarbus pokalbis” Medalinskas: Kinija gali imtis sustabdyti karą Ukrainoje. Pasak MRU politologo, daugėja ženklų, kad JAV lyderystės vakuumą pasirengusi užimti Kinija. Alvydas Medalinskas teigia, jog ukrainiečiai irgi nesako griežtai ne Pekino pasiūlymams.Ved. Darius Matas

Nuo reguliarių skambučių Vladimirui Putinui plataus masto karo pradžioje iki teiginių, kad NATO kariai galėtų būti siunčiami į Ukrainą ir nėra nesvarstytinų klausimų, siekiant garantuoti, kad Rusija nelaimėtų Ukrainoje. Taip stipriai pasikeitė Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono elgsena ir retorika. Kodėl? Ir ar Prancūzijos prezidentas gali gali įkūnyti taip dabar Europai reikalingą lyderystę?Laidoje dalyvauja VU TSPMI dėstytojas Gintas Karalius ir to paties instituto profesorius Tomas Janeliūnas , žurnalo „IQ“ biuro Briuselyje vadovas Evaldas Labanauskas, Paryžiaus „Sciences Po“ Tarptautinių santykių instituto lektorė, VDU politologė Emilija Pundziūtė-Gallois.Ved. Agnė Skamarakaitė

Liberalernas toppkandidat i EU-valet om stödet till Ukraina, om relationen till SD och om att hennes regeringen bryter mot de klimatlagar hon varit med och stiftat i EU-parlamentet. Lyssna på alla avsnitt i Sveriges Radio Play. Sedan 2019 är Karin Karlsbro Liberalernas enda EU-parlamentariker. Att få slut på Putins krig i Ukraina är den viktigaste frågan för henne, vid sidan av klimatet. Hon vill att Ukraina så fort som möjligt blir medlem i EU. ”Ska vi få ett fredligt Europa de närmsta 10-20 åren måste vi välkomna Ukraina och Moldavien i den europeiska familjen.”, säger Karin Karlsbro.Nej till samarbete med SD – och ECRInför riksdagsvalet 2022 tog Karin Karlsbro tydlig ställning mot att Liberalerna skulle samarbeta med Sverigedemokraterna. I och med Tidöavtalet ingår ändå Liberalerna i ett nära samarbete med Sverigedemokraterna. Idag säger Karin Karlsbro att det är bra att Liberalerna sitter i regeringen eftersom Sverigedemokraterna annars hade fått större inflytande, men att de fortsatt står långt ifrån varandra.”Det är en fråga som jag varit orolig för, om vi tar de frågorna som vi talar om nu, Europasamarbetet, klimatpolitiken, demokratifrågorna så vill ju Liberalerna ha ett starkt Europasamarbete för att stoppa Putin. Sverigedemokraterna vill ha ett svagt Europasamarbete, till och med att Sverige lämnar. Det skulle göra det ännu svårare att stoppa Putin.”Inför Europavalet den 9 juni ser den partigrupp i parlamentet som Sverigedemokraterna tillhör, ECR, ut att växa medan den liberala partigruppen Renew ser ut att få färre mandat. Karin Karlsbro säger bestämt nej till att samarbeta med ECR under nästa mandatperiod. ”Att organisera ett samarbete med ytterhögern i Europaparlamentet är inte aktuellt. Det står inte på kartan”, säger Karin Karlsbro.Ökande utsläpp i SverigeKarin Karlsbro sitter i parlamentets miljöutskott och handelsutskott och har bland annat arbetat med att ta fram klimattullar för varor som importeras till EU. Samtidigt som hon i parlamentet drivit på för EU:s klimatpaket Fit for 55 så har hennes regering i Sverige drivit en klimatpolitik som leder till ökade klimatutsläpp och till att Sverige inte når klimatmålen. Hur ser Karin Karlsbro på det?”Jag tycker inte att det är ok att man inte lever upp till EU:s krav, men det här ägnar vi ganska stor del av vår tid åt att analysera, vad som händer, tex när Tyskland avvecklar kärnkraften så gör det stor skillnad, och det gör att det blir svårare för oss att nå Europas klimatmål. Varje land som inte lever upp till sina åtaganden försvårar ju för det gemensamma åtagandet.”, säger Karin Karlsbro.Vill ha fler gruvor i EuropaI december röstade EU-parlamentet ja den så kallade kritiska råmaterialakten, som ska säkerställa EU:s försörjning av viktiga råmaterial, det handlar om 34 mineraler och metaller som är särskilt viktiga för den gröna och digitala omställningen. Bland annat ska minst tio procent av de råvarorna utvinnas inom EU senast år 2030. Karin Karlsbro röstade ja eftersom hon inte vill att EU ska vara beroendet av import av kritiska metaller från Kina och för att EU behöver ta eget ansvar för hur produktionen går till.I Sverige finns stora mineralfyndigheter i samiska områden, och nya gruvor där skulle kunna hota renskötseln. Det fanns ett tilläggsförslag till förordningen som innebar att FPIC skulle skrivas in i förordningen, en princip om att urfolk och lokalsamhällen ska ha fritt och informerat förhandssamtycke till tex en gruvetablering. En majoritet i parlamentet röstade ja till det men Karin Karlsbro röstade nej.”Just det ändringsförslaget handlade om ifall man skulle ge vetomöjlighet, och det ställer vi oss inte bakom”, säger Karin Karlsbro. När medlemsländernas regeringar sedan förhandlade om förordningen togs FPIC bort.Gäst: Karin Karlsbro (L) EU-parlamentariker och topp-kandidat till EU-parlamentetProgramledare: Ci Holmgren Kommentar: Helena Gissén, Ekots politikkommentator Tekniker: Fabian BegnertProducent: Maja LagercrantzIntervjun spelades in fredag den 1 mars

Ukrainiečiams šiandien bus perduoti pirmieji už akcijoje Radarom suaukotus pinigus nupirkti saugaus kario rinkiniai.Su Rusija besiribojančiame Charkivo regione Ukrainoje jau antrą savaitę darbuojasi keturi Lietuvos medikai. Lietuviai gydytojai lanko žmones tokiose vietovėse, į kurias bijo važiuoti kitų šalių medikai. Hoptivkos kaimas nuo Rusijos pasienio yra nutolęs vos 3 kilometrus, jame likę 60 gyventojų.Seimas svarsto, ar leisti bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. Pasak kultūros ministro, šiuo metu įstatymai tokios galimybės nenumato, o nebereikalingas knygas bibliotekoms tampa paprasčiau išmesti nei ieškoti naujo savininko. Visuomenės dėmesio prieš porą metų buvo sulaukusi situacija, kai prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bendrabučio kieme statybiniame konteineryje rasta išmesta daugybė senovinių knygų. Ar reikėtų leisti bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas?Rita Juškytė įkvepia žmones su negalia ne tik šokti vežimėlyje, rasti savyje pasitikėjimo ir drąsos, bet ir toliau aktyviai gyventi, dirbti ir jaustis reikalingais. Apie tai – „Versle iš širdies”.„Turiu abejonių, ar Europa gali apsiginti pati, be JAV“, - Miuncheno saugumo konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Šios diskusijos kilo dėl JAV pozicijos ir ryžto ginti Europą po lapkritį vyksiančių rinkimų. Ar įmanoma Europai gintis be Jungtinių Valstijų?Valstybės grėsmių ataskaitose minima pedagogė E.Kanaitė iki šiol neatleista iš Vilniaus darželio „Svaja“ direktoriaus pavaduotojų, nes turi nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau oficialiai būdama nedarbinga ji dalyvauja pasitarimuose dėl tautinių mažumų mokyklų likimo. „Sodros” atstovė sako, kad turint nedarbingumą dirbti griežtai draudžiama, šį atvejį ketinama tirti, jeigu faktai pasitvirtins, Kanaitė gali netekti nedarbingumo išmokų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas leido dviem savaitėms suimti milijonų eurų pasisavinimu įtariamą, savaitgalį sulaikytą buvusį investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partnerį Šarūną Stepukonį.Seimas po pateikimo priėmė svarstyti pataisas, pagal kurias suskystintųjų naftos dujų akcizas būtų mažinamas nuo 304 iki 41euro už toną. Toks siūlymas sulaukia skirtingos kritikos iš kai kurių opozicijos ir valdančiųjų atstovų.NATO rengiant didžiausias pratybas nuo Šaltojo karo laikų, Lietuvos nuolatinis atstovas Aljanse teigia, jog jos turi žinią Rusijai – kad ji nekištų pirštų prie NATO teritorijos. Pasakojimas apie tai ir kokia pratybų dalis vyks Lietuvoje.Berlyne ir Paryžiuje šiandien besilankantis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sako, kad Europai būtina stiprinti bendrus gynybos pajėgumus. Pasak jo, tvyrant neapibrėžtumui dėl tolesnio Jungtinių Valstijų vaidmens Europoje, NATO ir Europos Sąjungos šalys turi siekti strateginės autonomijos, o tą užtikrinti galėtų vadinamosios Veimaro trikampio šalys - Vokietija, Prancūzija ir Lenkija.Sekmadienį programišiai nutekino apie 20 tūkstančių „Ignitis ON“ klientų duomenis – vardus, pavardes, el. pašto adresus, vartotojo autentifikavimo žetonų sąrašą, dalį vartotojų elektromobilių valstybinių numerių. Bendrovė sako, kad sistemoje nebuvo kaupiama ir nėra nutekinta su mokėjimais susijusi informacija – banko sąskaitų, mokėjimo kortelių duomenys, ir kiti itin jautrūs duomenys, tokie kaip asmens kodai.MO muziejus, verslo ir nevyriausybinės organizacijos kreipiasi į Prezidentūrą ir Vyriausybę, siūlydami atsisakyti reikalavimo paramos teikimą įforminti notarine sutartimi, kai parama suteikiama piniginėmis lėšomis bankiniu pavedimu. Iniciatyvinės grupės teigimu, tokį reikalavimą Europoje taiko tik Lietuva. Tai, teigiama, apsunkina paramos gavimą.Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu pareiškė, kad tik nuolatinis karinis spaudimas padės išlaisvinti įkaitus. Tai jis apsakė po to, kai per operaciją Rafaho mieste buvo išlaisvinti du įkaitai. Palestiniečių šaltiniai skelbia, kad per Izraelio antskrydžius Rafahe žuvo mažiausiai 100 žmonių.Ved. Liuda Kudinova

Ryto garsai. Pamario savivaldybių atstovai: gyventojams dėl potvynio pagalbos neprireikė, padėtis kontroliuojamaTęsiasi potvynis Pamaryje, užliejantis žmonių namus, kelius, kapines. Ką reikėtų daryti, siekiant sumažinti potvynių žalą?Aktualus klausimas. Premjerė Ingrida Šimonytė partijų vadovus, verslo ir profsąjungų atstovus kviečia tartis, kaip stabiliai finansuoti gynybą. Iš kur siūlytumėte paimti pinigų gynybai – įvesti naują gynybos mokestį, didinti kurį nors visiems taikomą mokestį, pvz., PVM, ar apmokestinti tik dalį visuomenės, pvz., pelningą verslą?Pasikeitus valdžiai Lenkijoje, vadovauti Mažeikių naftos perdirbimo įmonei paskirtas naujas direktorius. Kaip keisis šios, daugiausia mokesčių į Lietuvos biudžetą sumokančios, įmonės ateitis Europai ketinant visiškai atsisakyti iškastinio kuro? Naujojo ORLEN LIETUVA vadovo Radoslavo Mištalevskio interviu – „Verslo laike“.Seimo Užsienio reikalų komitetas aiškinsis, kodėl stringa ambasadorių skyrimas. Kodėl Lietuva jau 5 mėnesius neturi ambasadoriaus Lenkijoje?Dalis gyventojų siekia, kad būtų atšaukta automobilių taršos tikrinimo tvarka, pagal kurią aplinkosaugininkai gali stabdyti automobilius ir už taršos pažeidimus skirti nuobaudas. Aplinkos ministro teigimu, ji reikalinga, siekiant sumažinti taršą, kuri visuose didmiesčiuose viršija normas.Ved. Edvardas Kubilius

Karybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis sako, kad Putinas nėra Koščėjus nemirtingasis. Nors, pasak Matonio, kartais atrodo, kad Vakarai pasiduoda psichologiniam Rusijos spaudimui ir gąsdinimams.Ved. Deividas Jursevičius

Afrika tai ne tik upė Nilas ir krokodilas. Tai ir jauniausias žemynas bei neišsemiamos verslo galimybės. Kokias atrado lietuviai?Taip pat, kiek pasauliui ir Europai kinuotų kilęs konfliktas dėl Taivano. Modeliuojame prognozes.Ir atsisakius vienkartinių maišelių, ar neatėjo laikas puodeliams?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Po sunkių derybų Europos Sąjungos lyderių susitikime Briuselyje Vengrija blokavo 50-ies milijardų eurų vertės paramos paketą Ukrainai artimiausiems ketveriems metams. Tačiau ES lyderiams pavyko pasiekti kitą sutarimą - dėl Ukrainos ir Moldovos narystės derybų pradžios.Nuo paramos karo niokojamai Ukrainai iki pagalbos socialiniam projektui „Orūs namai“ įsigyti pastatą ir jame įrengti 11-a butų savo namų netekusiems ar juose gyventi negalintiems senjorams. Šių metų verslo dovanų tendencijas apžvelgia Darius Matas.Vyriausybė pritarė šauktinių reformai. Krašto apsaugos ministerijos teigimu, ja siekiama didinti šauktinių skaičių ir sparčiau rengti aktyvųjį kariuomenės rezervą. Studentai šaukimo nebeišvengtų, studijas ir tarnybą turėtų derinti.Šiandien pristatomas interaktyvus tinklalapis, kuriame Lietuvos gyventojai gali rasti visą aktualią informaciją apie legioneliozę.Pasaulio lyderiams prireikė 28-erių metų derybų dėl klimato kaitos mažinimo, kad susitartų, jog pasaulio ekonomika turėtų atsitraukti nuo pagrindinio klimato kaitos šaltinio – iškastinio kuro. Diplomatai tai vadina istoriniu susitarimu, o aktyvistai – istorine nesėkme.Ved. Rūta Kupetytė

„Nėra taip, kad kas nors įtarinėtų Pranciškų atsižadėjus teologinės pažangos, pasiektos nuo Vatikano II Susirinkimo laikų ir dokumento „Nostra aetate“, skirto santykiams su judaizmu. Veikiau atrodo, kad šių įžvalgų pasisavinimas ir perkėlimas į savo retoriką bei pastoracinę darbotvarkę šiam popiežiui nėra svarbus prioritetas. Be to, susidaro įspūdis, kad Pranciškaus kampanija tiesti tiltus su islamu kartais vyksta solidarumo su žydais sąskaita. Šią mintį neseniai išsakė buvusi Vatikano laikraščio „L'Osservatore Romano“ moterų priedo redaktorė Lucetta Scaraffia, kuri skundėsi dėl besimezgančių popiežiaus santykių su Kairo Al Azharo mečetės didžiuoju imamu, nors šis, anot jos, „kas dvi minutes“ išsako antisemitines pastabas. Popiežiaus reakcija į Gazos karą beveik iš karto sulaukė kritikos. Spalio viduryje prancūzų filosofas Alainas Finkielkrautas, Aušvicą išgyvenusio Lenkijos žydo sūnus, teigė, kad Pranciškus "dabar yra visiškai diskredituotas", nes nesugebėjo aiškiai pažvelgti į islamo įkvėpto terorizmo tikrovę, o tai "reiškia katastrofą Bažnyčiai ir Europai“. Plačiau - vedamojo skiltyje.Apie du pirmuosius Vatikano II Susirinkimo dokumentus, kurių 60-metį šiemet minime, skirtus liturgijai ir - daugelio nuostabai - žiniasklaidai, pasakoja žurnalo „Artuma“ vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Kaip šiuolaikiniams žmonėms suprasti Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmę ir kitos užsienio katalikų spaudos temos – Giedriaus Tamaševičiaus parengtoje spaudos apžvalgoje.Advento skaitiniai: vokiečių filosofas Josefas Pieperis apie žmogiškąsias gelmes ir jose glūdintį kažin ką „daugiau“.Tėvas Antanas Saulaitis SJ apie tai, kaip Advento teologiją išversti į paprastą kalbą ir perkelti į kasdienybę.„Paraštės“: Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė apie besibaigiančius metus ir jų turinį.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Lietuva yra viena pagrindinių žaidėjų sunkiai apibrėžiamame Europos kultūros pasaulyje. Ore jaučiu jūsų energiją, kuri pastebima šiuo Europai ir visam pasauliui sunkiu metu“, – sako Pompidou centro vadovas Laurent‘as Le Bonas. Lietuvoje viešėjęs kultūros ekspertas teigia, kad Lietuvos menininkai ir kultūros institucijos aktyviai seka aktualius pasaulio debatus ir ieško atsakymų svarbioms problemoms. O šiek tiek pretenzingi prancūzai galėtų pasisemti lietuviškos energijos.Kodėl Lietuvos teatruose sukuriama tiek mažai spektaklių su garsiniu vaizdavimu?Indas Prašant Rana rašo knygą apie Visaginą. Ja nori Lietuvai ir pasauliui paaiškinti, kad Visaginas yra kur kas daugiau nei skambios antraštės internetiniuose portaluose, uždaryta elektrinė ar jauniausias Lietuvos miestas, kuriame dauguma rusakalbiai gyventojai.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje: apie atšiaurioje Norvegijos saloje saugomą žmonijos istoriją ir meną, Madrido muziejuje eksponuojamas paveikslų nugarėles bei amerikiečių mokinių pjesių konkursą, kviečiantį rašyti apie ginkluotą smurtą šalies mokyklose.„Palestina yra begalė menkų detalių, nebylus dykumos šauksmas“, – komentare apie solidarumą Izraelio rašytojams ir tildomus Palestinos kūrėjus sako vertėja Toma Gudelytė.Ar žinote, kad Kaune egzistuoja slaptas klubas pavadinimu „Mano vaikas irgi ėjo į „Etiudą“? Darželis, kuriame ugdymas grįstas menų metodu, mini 30-metį.Teatro režisierė Laura Kutkaitė sako, kad būtų dar radikalesnė, bet tam trūksta drąsos. Pirmajame pastatyme Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, spektaklyje „Sirenų tyla“ apie seksualinio pobūdžio smurtą Lietuvos teatre kalbėjusi režisierė dabar kviečia į premjerą „Teiresijo krūtis“ – dialogą lytiškumo, seksualumo, teisės į savo kūną klausimais. Pokalbis su Laura Kutkaite apie teatrą, kuris kvestionuoja pats save, vyriškas savybes, kurias perima dėl savo pozicijos kovojančios moterys kūrėjos, radikalumą ir drąsą mene.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Vakarų valstybės šiuo metu susiduria su daugybe sudėtingų iššūkių: sekinantis Rusijos karas prieš Ukrainą, Hamas išpuolis prieš Izraelį ir aštrėjanti padėtis Artimuosiuose Rytuose, centro dešinės ir centro kairės partijų nuosmukis tokiose šalyse kaip Vokietija ir Prancūzija, auganti visuomenės poliarizacija, agresyvėjanti Kinija ir kiti autoritariniai režimai. Negalima pamiršti ir klimato kaitos, dirbtinio intelekto raidos, migracijos ir kitų temų. Visa tai kartu sudėjus, kyla klausimas – kur visa tai veda? Ar Vakarai turi energijos mobilizuotis ir atremti šiuos iššūkius? Kas šiandien vienija Vakarų valstybes? Ar dar esama apčiuopiamo Europos ar Vakarų vertybinio pamato, kuris motyvuotų ir įkvėptų, suteiktų vilties ir ryžto neramiais laikais? Apie tai diskutuojame su politologu, VU TSPMI dėstytoju dr. Gintu Karaliumi.Ved. Simas Čelutka

A.Kubilius taip pat pasakojo apie ES politikos klaidas praeityje bei pabrėžę, kad visa tai reikia taisyti, jei norima sugrąžinti tvarią taiką: „Klaida buvo palikti Ukrainą tokioj pilkoj zonoj be integracijos perspektyvų į ES ir NATO. Visą tai reikia taisyt, visa tai yra ta politika, kurią dabar reikia keisti ir reikia keisti su aiškiu tikslu. Mūsų tikslas turi būti aiškiai suprantamas, kad tai yra tokia politika, kuri gali sugrąžinti į Europos kontinentą tvarią taiką. Tam reikia Ukrainos pergalės, tam reikia Ukrainos narystės NATO, Europos Sąjungoj, ir tam reikia permainų pačioje Rusijoje, nes jei ji toliau nesikeis, ji liks agresyvi ir pavojinga visai Europai.” „Terorizmas turi būti sutriuškintas. Pradedant nuo terorizmo vienijimosi centro – Kremliaus. Geriausia tai padaryti – Ukrainoje. Tik Vakaruose reikia nebebijoti Ukrainos pergalės prieš Rusiją ir reikia Ukrainai duoti tiek ginklų, kiek jų reikia tam, kad Rusijos kariuomenė būtų sutriuškinta. Ir ginklai būtų duodami dabar, o ne kada nors po metų“. Daugiau apie EP ruošiamą raportą dėl ES santykių su Rusiją bei kitas Europos politikos aktualijas klausykite FM99 pokalbyje su Europos parlamento nariu Andriumi Kubiliumi. Daugiau informacijos: https://fm99.lt/daugiau-apie-ep-ruosiama-raporta-del-es-santykiu-su-rusija-bei-kitas-europos-politikos-aktualijas-klausykite-fm99-pokalbyje-su-europos-parlamento-nariu-andriumi-kubiliumi/ Laida rengiama bendradarbiaujant su Europos liaudies partijos frakcija Europos Parlamente

#TiekPinigų Ekonomikos ir verslo naujienos kiekvieną penktadienį Laisvės TV YouTube kanale: https://youtu.be/1u2GE2Ta2PE Tiek Pinigų (spalio 20 d.) vedėjas Andrius papasakos apie kaip niekada gyvą „ChatGPT“, Elono Musko išsidirbinėjimus, Armonaitės ir „Google“ atstovo susitikimą ir pasidalinsiu biržų naujienomis.

Slovakijoje parlamento rinkimus laimėjusios promaskvietiškos partijos vadovas Robertas Ficas sako, kad Ukrainai daugiau neskirs nė šovinio, tą žadėjo ir rinkiminės kampanijos metu. Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas pasveikino šį žingsnį ir toliau draudžia per teritoriją gabenti ginkluotę Ukrainai. Lenkija taip pat žada nebetiekti ginklų Ukrainai.Ar Europai gresia „orbanizacija“?Laidoje dalyvauja Europos parlamento narys Petras Auštrevičius, analitikas Marius Laurinavičius, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andžej Pukšto, politologė Dovilė Jakniūnaitė, politologas Matas Baltrukevičius.Ved. Marius Jokūbaitis

Lietuvos parlamentui paskelbus šv. Juozapato metus patyrėme, kad šis, iki tol, regis, mažai kam žinomas vienuolis, graikų apeigų katalikų kunigas, Polocko arkivyskupas, darbavęsis ir Vilniuje, Švč. Trejybės bažnyčioje, visą laiką turėjo gerbėjų tarp istorikų, dailėtyrininkų ir net politikų. Viena tokių – laidos pašnekovė, istorikė, paveldosaugininkė, Lietuvos vyriausybės viešojo valdymo grupės patarėja Diana Varnaitė pasakoja apie graikų apeigų katalikų Bažnyčios gimimą ir paplitimą pasaulyje.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniaus universitete vyksta regiono lyderių diskusija. Čia kalbama apie Europos idėją keičiantį karą Ukrainoje, apie platesnes karo Ukrainoje pasekmes žemynui, Europos politikai ir strateginiams tikslams, kokias grėsmes Europai kelia Rusija.NATO nusprendė dar metams pratęsti generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo mandatą - jis aljansui vadovaus iki 2024-ųjų spalio. Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina sąjungininkus pakviesti jo šalį į aljansą jau dabar.Nuo 2025 metų gegužės 1-osios Lietuvoje turėtų nelikti vieno ir dviejų centų monetų. Šiandien Seimui teikiama Lietuvos banko iniciatyva apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą. Numatoma, kad galutinė pirkinio suma būtų apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio: suma, kuri baigtųsi 1 arba 2, taip pat 6 arba 7 centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę – iki 0 arba 5 centų, o jeigu baigtųsi 3 ir 4 centais ar 8 ir 9 centais – į didesnę pusę iki 5 arba 10 centų.Vidaus reikalų ministerija praneša, kad revizuojant Viešojo saugumo tarnybos turtą ir pastatus Kauno padalinyje aptiktas didelis kiekis neaiškios kilmės cheminių medžiagų, kurios turėjo būti sunaikintos. Šias chemines medžiagas dar 2000 metais Kauno prokuratūra perdavė saugoti ir vėliau sunaikinti. Pasak Vidaus Reikalų ministerijos, nors yra medžiagų sunaikinimo aktas, jos nesunaikintos iki šiol. Dėl šio įvykio kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.Ved. Madona Lučkaitė

Po atostogų susirinkę Karolis Tiškevičius, Jonas Lekšas ir Jonas Miklovas rado krūvą naujienų – nuo veiksmo Eurolygos ir NBA vasaros turguje iki naujovių Eurolygoje ir Europos taurėje bei visą krepšinio Europą supurčiusių pokyčių Barselonoje. Tinklalaidės partneriai: - Ballzy yra vieta, kurią mėgsta sportininkai, ieškantys geriausios krepšinio aprangos tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Apsilankykite basketne.ws/ballzy ir pakelkite savo žaidimą į kitą lygį. Naudokite specialų reklamos kodą BASKETNEWS25 25% nuolaidai gauti. Tam, kad nuolaidos kodas veiktų reikia susikurti paskyrą Ballzy, nuolaidos nesumuojamos. - CONSTRO teikia statybų subrangos paslaugas tarptautiniuose projektuose, kuriuose mūsų elektrikų, suvirintojų arba montuotojų komandos atlieka darbus statomuose objektuose. Prisijunk prie mūsų komandos! https://constro.eu/ Temos: Sugrįžimas po atostogų (0:00); Kuo Mitrou-Longas bus geriau už Taylorą (6:09); Manekas – naujasis Bairstow ar geriau? (9:06); Vėlyvo biologinio amžiaus „Žalgirio“ naujokas (17:48); Tyli „Ryto“ vasara (21:00); Kodėl Štelmaheris „Lietkabelyje“? (25:01); „Wolves“ trenerio paieškos ir Europos taurė (32:27); Cunamis Barselonoje – kas nenusileido? (38:24); Talentų nutekėjimas Eurolygoje (52:26); Milijonų lietus Amerikoje ir to problema Europai (59:13); Eurolygos formato pasikeitimai (1:10:23); Ar šiemet bus silpniausia JAV rinktinė? (1:14:04); Kiek ilgai FIBA dar kęs olimpines žaidynes? (1:18:56) Neeilinis Prancūzijos rinktinės gylis (1:23:15).

Po Geriausių Tautų Respublikos saulėlydžio Lietuva tapo rusijos imperijos tamsos dalimi. Bruzdant visai Europai, pokyčių siekusi visuomenė sukilimais situaciją paaštrino tiek, kad 1864 caras uždraudė lietuvišką spaudą. Lietuvos ateitis turėjo būti parašyta kirilica, tačiau tautinį identitetą iš skeveldrų berenkantys lietuviai turėjo planą.  Knygnešystė Lietuvoje gyvavo net keturis dešimtmečius ir įtraukė tūkstančius žmonių. Viena tokių asmenybių - Jurgis Bielinis, kuris vykdydamas šią pavojingą veiklą suvaidino ypač svarbų vaidmenį kovojant už lietuviškos spaudos ir kultūros išsaugojimą. Bielinis ne be reikalo buvo vadinamas knygnešių karaliumi. Tačiau kelias iki šio titulo veda pro sniegą, miškus ir caro žandarų sargybą.   Epizode sužinosite apie fenomenalią Jurgio Bielinio asmenybę ir kaip šis knygnešys prisidėjo prie Lietuvos tapimo modernia valstybe. Su kokiomis mūsų istorijos įžymybėmis susikirto jo keliai? Koks buvo geriausias žandarų bruožas? Ir kodėl Bielinis primena Adamą Sandlerį?  Iliustracija: @tinymischiefs Muzika: Stringer Bell, The Mountain, Digital Mind Project, Alex Grohl, Serge Quadrado,  Gioele Fazzeri, Samuel Francis Johnson.

Legendiniam ir prieštaringam buvusiam Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriui Henriui Kisindžeriui šiandien sueina 100 metų. Vienų jis laikomas genialiu užsienio politikos architektu, sukūrusiu ištisą erą, kitų - cinišku realpolitik praktikuotoju ar net karo nusikaltėliu.VU Botanikos sode Kairėnuose vyksta pavasario mugė „Lietuvos žiedai 2023“. Mugės organizatorė Regina Juodkaitė apie naujausias tendencijas.Laidoje išsamiau apie Vokietijos recesiją - kokios ekonomistų prognozės apie poveikį Europai ir kokia situacija pačioje Vokietijoje?Ką reikia žinoti apie naująją e. bilieto sistemą Vilniaus viešajame transporte?Kas trečias vairuotojas vis dar linkęs sėsti prie vairo išgėręs, artimieji drausminti vengia. Kas gali pakeisti šią situaciją? Pokalbis su Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriumi Geniumi Lukošiumi.Ved. Karolina Panto

Du iš trijų rusų mano, kad karas – tik valdžios reikalas. Kas trečias Rusijos gyventojas pritaria teiginiui, kad dabar pats metas pradėti specialią karinę operaciją Baltijos šalyse. Rusų apklausas vykdantys Ukrainos analitikai sako, kad Rusijos visuomenė karą laiko stichine nelaime, dėl kurios jie nesijaučia atsakingi.Kaune, Petrašiūnų kapinėse, 16 valandą bus laidojama filantropė, buvusi pirmoji šalies ponia Alma Adamkienė. Karstas iš Prezidento rūmų Kolonų salės bus išnešamas 12 valandą. Tuomet Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje už velionę bus aukojamos Šventos Mišios. Norinčiųjų atsisveikinti su mirusiąja Prezidentūra prašo nenešti gėlių, o joms skirtus pinigus, tęsiant Almos Adamkienės gyvenimo ir darbų dvasią, paaukoti filantropiniams tikslams.Nerimsta aistros dėl šeštadienį Vilniaus centre, nukirsto ilgaamžio ąžuolo. Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas tai pavadino vandalizmu, prezidentas Gitanas Nausėda, teigė, kad tai barbariškas išpuolis. Aktualaus klausimo rubrikoje klausiame, kaip kovoti su neteisėtu medžių kirtimu, ar jūs savo vietovėse susiduriate su ilgaamžių medžių kirtimu?Pastaruoju metu šalies degalinėse vairuotojai pastebi sumažėjusiais degalų kainas. Prekybininkų atstovas sako, kad Europoje, JAV ir Kinijoje lėtėja ekonomika, dėl to mažėja naftos paklausa. Energetikos ekspertai atkreipia dėmesį, kad Europai atsisakius rusiškos naftos, gana greitai pavyko rasti kitų tiekėjų.Pigesnių nei 28 ct/kWh planų nepasirinkę elektros vartotojai jau nuo liepos 1 d. gali mokėti daugiau, mat dingus valstybės paramai įsijungs aukštesnis tarifas.Valdančiųjų frakcijų seniūnai išbraukė iš šiandienos Seimo darbotvarkės projektą dėl Civilinės sąjungos. Civilinės sąjungos įstatymo projektą valdančiųjų politikai teigia parengę kaip kompromisinį, kai parlamente 2021 m. buvo nepritarta Partnerystės įstatymo projektui.LRT Radijui atskleidus, kad Baltarusijos dronų ir bepiločių orlaivių gamintojai su lietuvių įmone sudarė sutartį dėl sparnų prototipo sukūrimo, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas sako, kad karinės ar dvejopos paskirties produktų gamintojai iš šalių agresorių Lietuvoje lankytis neturėtų.Ved. Rūta Kupetytė

Volodymyras Zelenskis lankosi Vokietijoje. Achene Ukrainos lyderiui bus įteikta Karolio Didžiojo premija už nuopelnus Europai.Turkijos prezidento rinkimuose dabartiniam šalies vadovui rimtą iššūkį meta opozicijos kandidatas.Maskva atšaukė vizų režimą Sakartvelo piliečiams ir nuo rytojaus atnaujina tiesioginius skrydžius į šią šalį.Lietuvai Eurovizijoje atstovavusi Monika Linkytė užėmė 11-tą vietą.Ved. Madona Lučkaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Nepaisant to, kokie dar orai laukia šį pavasarį, jau akivaizdu, kad Europa per žiemą nesušalo, energetinę krizę ir kainas sugebėta suvaldyti, tačiau ateis kitą žiema. 2022-aisiais dujų saugyklos užildytos dar rusiškom dujom, šiais metais reikės ieškoti kitų sprendimų. Apie tai europarlamentarai Strasbūre klausė ES energetikos komisarės Kadri Simson. Kalbiname europarlamentarus Europos liaudies partijos frakcijos atstovą Andrių Kubilių ir frakcijos „Atnaujinkime Europą“ narį Petrą Auštrevičių - kokių priemonių imsis Europa, siekdama 2023 m. užtikrinti ES energetinį saugumą.

„LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip Lietuvoje ir kitose šalyse įgyvendinama vaikų globos namų pertvarka. Estijoje didesnių globos įstaigų – beveik nebeliko, dauguma tėvų globos netekusių vaikų gyvena globėjų šeimose arba paprastuose namuose bei butuose. Vis dėlto iššūkių - išlieka.Prasideda pakartotinis balsavimas antrajame merų rinkimų ture. Ką daryti norintiems balsuoti iš anksto ar namuose?„Aktualus klausimas“: ar reikėtų leisti dujų balionėlius turėti paaugliams nuo keturiolikos metų? Siekiant sudaryti galimybę vaikams apsiginti nuo užpuolimo ir smurto grupė Seimo narių siūlo dujinius balionėlius savigynai leisti turėti paaugliams nuo 14 metų, kai juos nuperka tėvai.Ekspertai sako, kad Jungtinėse Valstijose savaitgalį bankrutavęs „Silicon Valley Bankas“ neturės neigiamų padarinių nei Europai, nei Amerikai. Pasak jų, laiku sprendimus priėmusios bankų priežiūros institucijos turėtų išsaugoti visų klientų indelius - taip pat ir Lietuvos startuolių.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nori griežtinti vaikų pamokų lankomumą, nes jis vis labiau prastėja. Šią ir kitas aktualijas aptairiame su Švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene.Gyvūnų globėjai atkreipia dėmesį, kad neseniai socialinius tinklus sukrėtusi nepilnamečiui katinui surengta egzekucija apnuogino gyvūnų gerovę užtikrinančių įstatymų spragas. Nusikaltimą įvykdę paaugliai liks nenubausti, o jų tėvai gali sulaukti tik įspėjimo. Gyvūnų globėjai prašo griežtinti atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, o nepilnamečių tėvams skirti pinigines baudas.Ved. Rūta Kupetytė

Į LRT Girdi kreipėsi epilepsija serganti gyventoja, kurios teigimu, vaistinėje nebėra net epilepsija sergantiems žmonėms reikalingų kai kurių vaistų. Kodėl šalyje stinga vaistų ir ką turėtų žinoti gyventojai, jeigu nutrūksta ar sutrinka jų vartojamų vaistų tiekimas?Šią savaitę Briusio Viliso artimieji pranešė, kad žinomas Holivudo aktorius serga demencija. Žmonės visame pasaulyje ne tik siunčia palaikymo žinutes, bet ir domisi, ar įmanoma užkirsti kelią tokiam susirgimui? Pokalbis su Psichologų sąjungos Neuropsichologijos grupės vadove Ramune Dirvanskiene.Specialistai pastebi, kad sėkminga karo pabėgėlių integracija į Lietuvos darbo rinką dažnai priklauso nuo galimybės apsigyventi vienoje ar kitoje savivaldybėje.„Eurovizijos“ dainų konkurse Jungtinėje Karalystėje gegužę Lietuvai atstovaus dainininkė Monika Linkytė. Liverpulyje ji atliks dainą „Stay“. Pati atlikėja teigia besidžiaugianti pergale ir sako Europai norinti pristatyti dainą su tautiniais motyvais ir lietuviškas tradicijas dainoje paversti stiprybe.Regionuose dauguma smulkaus verslo kuriasi pasinaudoję Europos Sąjungos parama. Besikuriantieji tikina, kad be paramos, siekiančios dešimtis tūkstančių eurų, būtų sunku sukurti darbo vietų ar turimą verslą plėsti.Ved. Darius Matas

JT klimato konferencija COP28 šiemet vyks Jungtiniuose Arabų Emyratuose - ar tai suderinama su klimato tikslais atsisakyti iškastinio kuro?Švedijoje aptiktas didžiausias Europoje retųjų žemės elementų telkinys. Manoma, kad šis atradimas padės Europai siekti žaliosios energetikos tikslų ir nepriklausomybės nuo Kinijos, tačiau dalis ekspertų nuogąstauja, kad kasybos darbai turės didelį poveikį aplinkai.Pernai viešojoje erdvėje daug kalbėta apie „quiet quitting“ arba „tylųjį atsitraukimą“ iš darbo. Šis terminas iš esmės reiškia ne darbo pakeitimą, jei jautiesi pavargęs ar persidirbęs, o pastangų darbe sumažinimą iki minimumo, atliekant tik tai, ką reikia, ir ne daugiau. Visgi, kai kurie psichologai pradėjo siūlyti keisti požiūrį - rinktis „tylųjį klestėjimą“ arba „quiet thriving“. Kaip įsitraukti į darbą ir į jį pažvelgti pozityviau?Justo Buivydo interviu su vilniete Jūrate Radvilavičiūte iš kelionės po šaltą, vėjuotą ir kvapą gniaužiančią Antarktidą.Ved. Karolina Panto

Ciklą apie Europos istorines traumas baigiame pozityvia nata – žvilgsniu į Europos Sąjungos istoriją. Tai yra istorija pastangos kurti tokią Europos bendriją, kurioje iki tol senąjį žemyną skaldę skirtingi interesai būtų paversti bendru rūpesčiu, kur bendradarbiavimo dvasia pakeistų galios logiką, kai, anot senovės graikų istoriko Tukidido, stiprieji gali daryti, ką nori, o silpniesiems tenka iškęsti tai, ko pakeisti jie paprasčiausiai negali. 2012 ES buvo apdovanota Nobelio taikos premija. Tačiau atrodo, kad ilgą laiką ES pasiekimai buvo nuvertinami. Vis tik brutalus Rusijos karas prieš Ukrainą paskatino daugelį permąstyti ES naudą ir atrasti šiame projekte ne tik ekonominę naudą, tačiau visų pirma taikos projektą. Projektą, kuris Šaltojo karo metais garantavo taiką ir klestėjimą Vakarų Europai, o po Šaltojo karo pabaigos įtraukė ir dalį buvusių Rytų bloko šalių, kad Europa vėl kvėpuotų abiem plaučiais. Žvilgsnis į tas valstybes, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių nespėjo įšokti į ES traukinį, leidžia mums patiems įsivaizduoti, kaip šiandien galėtume gyventi, jei patys būtume pavėlavę ir būtume traktuojami ne kaip neatskiriama europinės šeimos dalis, o Rusijos privilegijuotų interesų zona, kurioje Maskva manosi galinti siekti primesti savo valią.Ved. Donatas Puslys ir Vladas Liepuonius

Specialiųjų tyrimų tarnyba pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos valstybės įmonėje „Regitra“.Konkurencijos taryba nustatė, kad Lietuvos vaistinių asociacija ir aštuonios vaistais prekiaujančios bendrovės susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių. Vaistinių asociacija su kaltinimais nesutinka ir tarybos sprendimą ketina skųsti teismui.Seimas prtiėmė vadinamąjį desovietizacijos įstatymą. Pagal jį draudžiama propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose. Įstatymas sudarys teisinį pagrindą pašalinti iš viešųjų erdvių Lietuvoje totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.Okupuotame Melitopolyje Ukrainos pajėgos smogė tiltui. Ar ruošiamasi galimam kontrpuolimui Zaporižios srityje?Jei Rusija visiškai nutrauks gamtinių dujų tiekimą, 2023 metais Europai gali labai jų pritrūkti, tačiau žemynas turi priemonių, kurių galėtų imtis, kad susitvarkytų su stygiumi, teigia Tarptautinė energetikos agentūra.Vengrija sutiko nebevetuoti Europos Sąjungos siūlomo 18 milijardų eurų paramos Ukrainai paketo mainais už tai bendrijos narės padaryti Budapeštui nuolaidų dėl įšaldytų paramos. Kaip patys vengrai vertina tokią savo valstybės poziciją?Ved. Agnė Skamarakaitė

„Lietuva ir Baltijos šalys davė pradžią, laikas visai ES vieningai paskelbti tą patį: rusija yra teroristinė valstybė. Tikiuosi, jau kitą savaitę Strasbūre bus priimta tai įtvirtinanti Europos Parlamento (EP) rezoliucija.“ - sako P.Auštrevičius. Klausykite pokalbį su EP frakcijos „Renew Europe“ nariu.

Pasieniečiai pastebi, kad kontrabandą gabenantys asmenys ieško naujų būdų nelegaliems kroviniams patekti į Lietuvą. Vienas jų - tokius krovinius gabenti bepilotėmis skraidyklėmis. Valstybės sieną saugantys pareigūnai fiksuoja dronais gabenamą gintaro žaliavą iš Kaliningrado srities. Anot specialistų, gintaras - itin paklausi medžiaga, kurios kaina Rusijoje - mažesnė nei Lietuvoje, todėl esą nieko stebėtino, kad Europai pritaikius sankcijas šaliai agresorei ir nelikus legalių kelių gintarą eksportuoti į kitas šalis, ieškoma kitų būdų jį realizuoti. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas lankosi pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi. Neseniai Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Kaliningrado sritis atvėrė savo oro erdvę skrydžiams iš Artimųjų Rytų ir Azijos šalių. Rusija sako, kad taip į Kaliningrado sritį siekiama pritraukti oro bendrovių ir turistų. Tuo metu Lenkija ir Lietuva sako, kad taip Rusija gali atsiskraidinti migrantų ir juos stumti į Lietuvą bei Lenkiją, kaip šiuo metu tai vyksta pasienyje su Baltarusija.Netrukus startuos atsinaujinęs kultūros pasas. Kiekvienas mokinys matys savo virtualią piniginę, skirtą kultūrinėms veikloms, o vyresnieji galės eiti į kultūrines veiklas individualiai. Taip pat moksleiviai už kultūrinės edukacijos veiklas galės rinkti ženkliukus-raktus ir gauti diplomą su visais pasiekimais. Diskusija su klausytojais: ar reikėtų uždrausti šunis laikyti aptvaruose arba pririšus prie būdos?„Verslo laiko“ rubrikoje – apie šildymo kainas. Lapkritį kai kuriuose miestuose ji pastebimai krito, o kai kur nepakito. Dujos ir biokuras pinga jau du mėnesius, tačiau ne visur tai padarė poveikį. Apie tai pokalbis su ekspertais.Lietuvoje yra savivaldybių, kurios nuo Covid–19 neskiepija savo gyventojų, nėra užsisakiusios vakcinų. Kaip šią problemą ketina spręsti Sveikatos apsaugos ministerija ir kur tų savivaldybių žmonėms pasiskiepyti?Projektas „LRT girdi“ – klausytoja atkreipė dėmesį į pagalbą moterims, kurios per gimdymą patiria traumas. Mamų atstovė teigia, kad trūksta aiškumo, kur ir kokių paslaugų būtų galima sulaukti.Ved. Edvardas Kubilius

PILNO EPIZODO TEMOS: 00:00:00 Sevastopolio aušra 00:31:13 Kariuomenės vadas ir parama Ukrainai 00:50:16 Europai liepta ruoštis karui 01:01:54 Pirma su Rusija, paskui su Kinija 01:12:29 Pocius ir Bilotaitė Remdami mus Patreon matysite PILNUS epizodus ir laidas, taip pat turėsite priėjimą prie labai didelio archyvo. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mes būsime labai dėkingi jei pranešite miestui ir pasauliui apie mūsų Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Rugsėjo pabaigoje Italijoje vykusius rinkimus laimėjo dešiniųjų partija „Italijos broliai“, o naująja šalies ministre pirmininke turėtų tapti partijos lyderė Giorgia Meloni, kurios rinkimų kampanijos šūkis buvo „Dievas, šalis ir šeima“. Ką tokia politinė retorika ir posūkis į dešinę gali reikšti ne tik Italijai, bet ir Europai bei Vakarams apskritai?Kunigas Rytis Baltrušaitis pasakoja apie palaimintojo Karolio Akučio relikvijų įkurdinimą Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčioje. Šis italų paauglys savo gyvenimu rodė tikėjimo pavyzdį, liudijo jį bendraamžiams, o naująsias technologijas pritaikė Dievo Žodžio skelbimui. Netikėtai susirgęs leukemija, 2006 m. mirė sulaukęs vos penkiolikos (parengė Jūratė Kuodytė).Rūta Lazauskaitė supažindina su naujo Artumos numerio temomis.Spaudos apžvalgoje - publikacijos, skirtos Vatikano II Susirinkimo 60-mečiui (parengė Giedrius Tamaševičius).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?2022 m. 39 sav. (t. y. savaitė, prasidėjusi rugsėjo 26 d.)- Europa greičiausiai amžiams neteko „Nord Stream“ dujotiekių. Be akivaizdžių geopolitinių pasekmių visai Europai, tai turės įtakos ir Baltijos šalims.- Regiono suskystintų dujų importo infrastruktūra netrukus pagausės, bet procesas vyksta ne be įtampų.- Europos energetikos ministrai priėmė sprendimus dėl elektros taupymo.Tinklalaidė internete, naujienlaiškio prenumerata ir kita: https://bit.ly/31ht2Ck #EnergyDigest socialiniuose tinkluose:- https://www.facebook.com/nnavakas (FB)- https://twitter.com/leo_lenox (TWT)

Turėjome klausyti tų, kurie pažįsta Putiną - metiniame pranešime pripažino Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Pasak jos, bendrija dabar yra vieninga kaip niekada ir visas jėgas skirs padėdama Ukrainai laimėti karą. Tačiau opozicija jau sako, kad kylant kainoms Europos Sąjunga turėtų labiau padėti savo gyventojams, o Europos Komisijos pirmininkė realiau įvertinti galimas politines pasekmes, jei kainos ir toliau augs.Ar Ursula von der Leyen išties į pasaulį žiūri pernelyg optimistiškai? Ir kas svarbiau dabar turi būti Europai - Ukrainos pergalė ar augančios kainos?Laidoje dalyvauja užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Arūnas Molis, VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė, europarlamentarai socialdemokratas Juozas Olekas ir liberalas Petras Auštrevičius.Ved. Liepa Želnienė

Eidamas 92-uosius, mirė paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas – viena kontraversiškiausių XX a. politinių asmenybių.Seimo NSGK narys Raimundas Lopata tikina, kad karinis tranzitas į Kaliningradą per Lietuvos teritoriją vyko jau prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje.Ekspertai apie Rusijos sprendimą trims dienoms sustabdyti dujų tiekimą Europai vamzdynu „Nord Stream 1“: vyksta „nervų karas“ tarp Maskvos ir Vakarų.TATENA misija išvyksta į Rusijos okupuotą Zaporižės atominę elektrinę.Naujų mokslo metų išvakarėse prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos grupė studentų protestuoja dėl gyvenimo sąlygų bendrabučiuose.Ved. Karolina Panto

Krymas dabar yra karinės agresijos centras. Nuo karo pradžios į Ukrainos miestus, iš čia paleista 750 raketų, iniciatyvoje Krymo platforma kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodimiras Zelenskis.Totorių aktyvistas, pabėgėlis iš Rusijos Vlad Shipitcyn sako, kad po sprogimų Kryme Kremlius pasimetė, o Putinas ima suvokti, kad karą jis jau pralaimėjo.Jeigu Europos Sąjunga nesutars dėl turistinių vizų rusams neišdavimo, Lietuva siūlytų tai daryti regiono lygiu, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.Apie tai, kad keičiasi bendrabučio apgyvendinimo sąlygos, Vilniaus universiteto studentai sužinojo tik tada, kai į kambarį pradėtos nešti papildomos lovos.Kyviškių aerodrome vyko „Dronų diena 2022“. Krašto apsaugos ministerijos kvietimu apie beveik dvidešimt Lietuvos bepiločių orlaivių ir jų sistemų vystytojų pristatė savo įrangos pritaikymą gynybos reikmėms.Naujai atrastame gamtinių dujų telkinyje netoli Kipro yra apie 70 mlrd. kubinių metrų šių energijos išteklių. Gal tai padės Europai užsitikrinti energijos alternatyvų?Lietuvoje minima Baltijos kelio (Juodojo kaspino) diena.Kryžkalnyje, Lietuvos partizanų memoriale, įleista simbolinė kapsulė, skirta laisvės kovotojams atminti.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ukrainos energetikos atstatymo tarybos narys Romas Švedas sako, kad Ukraina šiuo metu turi elektros perteklių ir siūlė ją pirkti Vakarams. Ją, pasak Švedo, galime importuoti ir mes. Pašnekovo manymu, Europa turi imtis papildomų priemonių apsisaugant nuo galimų branduolinių avarijų Ukrainoje, nes Putinas užėmęs Zaporižios atominę jėgainę grasina visai Europai.Ved. Deividas Jursevičius

Rusijos karinės pajėgos apšaudo didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę, o ekspertai situaciją vadina kritine. Tarptautinės organizacijos ragina įsileisti specialistus ir taip užtikrinti branduolinę saugą elektrinėje, kuri pateko į okupuotą zoną. Rusai savo ruožtu kaltina ukrainiečius, o Europa baiminasi katastrofiško scenarijaus.Kokia Europai kyla grėsmė bombarduojant Zaporižios atominę elektrinę?Laidoje dalyvauja Lietuvos energetikos instituto branduolinės saugos ekspertas Algirdas Kaliatka, Radiacinės saugos centro atstovė Ramunė Marija Stasiūnaitienė, KTU Energetikos ir termoinžinerijos katedros docentas Linas Paukštaitis, VATESI viršininko pavaduotojas Sigitas Šlepavičius, Lietuvos karo akademijos dėstytojas Artur Plokšto.Ved. Marius Jokūbaitis

Karo Ukrainoje apžvalga. Žygimantas Kapočius.Už energetiką atsakingi Europos Sąjungos šalių ministrai siekia susitarti dėl Europos Komisijos pateikto siūlymo sumažinti gamtinių dujų poreikius ruošiantis žiemos sezonui. Europos Komisija neseniai paragino Bendrijos šalis penkiolika procentų sumažinti gamtinių dujų vartojimą būsimos žiemos mėnesiais, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“ trikdant energijos išteklių tiekimą.Mindaugas Laukagalis iš Briuselio.Tiesiogiai iš Odesos politologas, LRT radijo bendradarbis Alvydas Medalinskas.Kanados autochtonų bendruomenės sveikina popiežiaus Pranciškaus atsiprašymą dėl Bažnyčios vaidmens vykdant prievartinę Pirmųjų Kanados tautų asimiliaciją. Per istorinį vizitą pontifikas teigė jaučiantis didelį skausmą dėl tūkstančių vietinių vaikų kančių, kurias jie patyrė katalikiškuose internatuose. Popiežius Pranciškus autochtonų persekiojimą pavadino tragiška katalikų bažnyčios klaida, ir ragina atversti naują istorijos puslapį.Popiežiaus Pranciškaus vizitą Kanadoje komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto katalikų teologijos fakulteto dekanas, docentas Benas Ulevičius.Klaipėdoje baigiami karinio laivo "Sūduvis" pritaikymo edukacijai ir lankymui darbai. Planuojama, jog jis lankymui duris atvers penktadienį, uostamiestyje prasidedant "Jūros šventei". Tema domisi kolega Paulius Selezniovas.Ved. Madona Lučkaitė.

Rusija atnaujino gamtinių dujų tiekimą Europai vamzdynu „Nord Stream“ po 10 dienų techninės pertraukos, bet energijos išteklių srautas, išlieka daug mažesnis nei šio dujotiekio pajėgumai. Tuo metu Europos Komisija rekomendavo šalims mažinti dujų vartojimą penkiolika procentų.Sveikatos priežiūros tinklo reforma: kokie tolesni žingsniai?Vizitą Lietuvoje pradeda Taivano parlamento vadovas. Ekspertai teigia, kad vizito programa ir taivaniečių retorika rodo, jog Lietuvos ir Taivano atstovai vengia oficialių kontaktų, siekdami nesupykdyti Kinijos.Pradedamos geležinkelio tilto per Nerį statybos - jis bus ilgiausias Baltijos šalyse. Tiltas yra europinės vėžės „Rail Baltica“ projekto dalis. Naujas geležinkelio tiltas per pustrečių metų turėtų iškilti šalia Jonavos, jo ilgis bus tūkstantis 510 metrų.Dalyje Lietuvos parduotuvių startavo kampanija „Paremk ukrainiečius“. Tai reiškia, kad dalis prekių sumos keliaus į „UNICEF Ukraine“ organizaciją, kuri padeda nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems vaikams ir jų šeimoms.Ved. Madona Lučkaitė

Lietuvos banko vadovas sako, kad visuotinio gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio tarifai visoje šalyje turi būti vienodi ir priklausyti nuo turto vertės.„Pavyzdžiui, už 60 tūkst. eurų vertės turtą siūlome taikyti 95 eurus, už 150 tūkst. – 415 eurų, o už 300 tūkst. eurų vertės – 1170 eurų metinį mokestį“, – sako LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.Seimui vis dar nerandant susitarimo dėl bendro darbo, opozicija neslepia nusivylimo, kad Prezidentūroje suorganizuotame susitikime su parlamentinių partijų atstovais nedalyvavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir konservatorių vadovybė. Visgi opozicija viliasi, kad sutarimas su valdančiaisiais dėl grįžimo į plenarinių posėdžių salę bus pasiektas.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėja, kad Rusija gali suintensyvinti priešišką veiklą, Kyjivui laukiant Europos Sąjungos sprendimo dėl savo narystės paraiškos. Savo ruožtu Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Žozepas Borelis pareiškė, kad Rusija turėtų būti laikoma atsakinga, jei ir toliau blokuos itin reikalingų grūdų eksportą iš Ukrainos.Kultūros ministerija siūlo steigti Medijų rėmimo fondą, kuris galėtų skirti paramą ne tik leidiniams, bet ir konkretiems žurnalistams. Naujasis fondas remtų tris pagrindines programas: naujienų, tiriamosios bei šviečiamosios žurnalistikos, taip pat kultūrinės žiniasklaidos bei regioninės žiniasklaidos. Medijų rėmimo fondas nuo 2024-tų metų pakeistų dabartinį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą.Tbilisyje rengiamas didelio masto mitingas, kurio dalyviai nori išreikšti nepasitenkinimą Europos Komisijos sprendimu nesiūlyti Sakartvelo kaip galimos šalies kandidatės tapti Europos Sąjungos nare. Dalis politikų bei gyventojų nori pasiųsti aiškią žinią Europai ir savo šalies valdančiajai daugumai, kad Sakartvelo žmonės savo šalies ateitį mato būtent Europoje.Belgijoje rengiamas visuotinis streikas sustabdė didelės dalies institucijų ir įmonių veiklą, ypač paveiktas vietos ir tarptautinis transportas. Taip gyventojai reiškia nepasitenkinimą darbo sąlygomis viešajame sektoriuje ir darbuotojų nusivylimas dėl išaugusių gyvenimo išlaidų.Ved. Paulius Šironas

Rusijos demokratai Vilniuje diskutavo apie karo Ukrainoje padarinius Rusijai ir Europai. Vienas tokių Ilja Ponomariovas - vienintelis buvęs Rusijos Dūmos narys 2014-aisiais balsavęs prieš Krymo okupaciją ir po to palikęs šalį, gyvenęs, tarp Stanfordo Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kijivo, o dabar prisijungęs prie Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų.Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui opozicija rengia interpeliaciją. Juo jau kurį laiką nepatenkintos ir ūkininkus vienijančios organizacijos. Vienos iš jų - Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime ministras ir apsilankė.Prie Seimo įvyko du incidentai. Vienu atveju parlamento rūmus blokavo vilkikas, o poto automobiliu privažiavęs vyriškis apmėtė parlamento rūmus kiaušiniais.Nevyriausybinės organizacijos kartoja, kad Lietuvoje nėra bendros pagalbos seksualinės prievartos aukoms. Moterų informacijos centro duomenimis, pernai atliktas tyrimas parodė, jog trečdalis respondentų pažįsta moteris, patyrusias prievartą artimoje aplinkoje, tačiau nėra aišku, kiek jų tai patiria tiesiog gatvėje.Ved. Liepa Želnienė

Ukrainos prezidentas padėkojo Amerikai už 40 milijardų dolerių pagalbos paketo patvirtinimą, bet sakė, kad Donbase karinė padėtis pragariška.Pagalbos seksualinės prievartos aukoms sistemos Lietuvoje nėra, teigia Seimo pirmininkė. Karas Ukrainoje atvėrė pagalbos seksualinę prievartą patyrusioms aukoms trūkumus, nes esama sistema neveiksni, stinga paruoštų specialistų, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei ekspertai. Anot jų, į Lietuvą atvykusios prievartą patyrusios pabėgėlės negauna reikiamos pagalbos.Du miestai: Vilnius ir Tauragė iki 2030-ųjų taps žali. Kiek realių pokyčių pajus gyventojai, o kiek šiuose planuose „žaliojo smegenų plovimo“?Kokios dalies krovinių netekusio Klaipėdos uosto perspektyvos?Rusijos demokratai Vilniuje diskutuojas apie karo Ukrainoje padarinius Rusijai ir Europai.Atsidūrusi ant bankroto slenksčio Šri Lanka išgyvena ne tik giliausią ekonominę krizę nuo nepriklausomybės laikų, bet ir politinę suirutę.Kiemų švente Kaunas pradeda švęsti gimtadienį.Ved. Darius Matas

Augančios palūkanos gąsdina būsto paskolas turinčius lenkus. Šią ir kitas temas, kurios šiuo metu aktualios Lenkijoje, apžvelgia LRT RADIJO bendradarbis Vroclave Laurynas Vaičiūnas.Lietuvai ir visai Europai svarstant, kaip atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos ir sklandžiai pereiti prie žaliosios, dalis ekspertų siūlo aktyviau skatinti su vandeniliu susijusių technologijų kūrimą. Kaip vandenilis gali būti panaudotas energetikoje? Kokia to kaina ekonomikai ir žmonėms? Dalyvauja Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas Darius Milčius ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Šiandien minima Tarptautinė diena prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją. Neseniai paskelbtame Europos Vaivorykštės indekse, kuris matuoja kaip užtikrinamos LGBT teisės, Lietuva yra 35-ta iš 49 vertintų šalių. Kokie didžiausi iššūkiai išlieka ir kodėl svarbu nebijoti būti savimi? Pokalbis su LGBT teisių portalo „Jarmo“ redaktoriumi, žmogaus teisių aktyvistu Jonu Valaičiu.Ar prieš talpindami nuotrauką Feisbuke turėtumėme atsiklausti visų joje įamžintų žmonių leidimo? Kaip nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų skelbiant informaciją socialiniuose tinkluose? Pokalbis su MRU profesore Salvija Mulevičiene.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Vakar Prancūzijoje vyko prezidento rinkimų antras turas, kuriame dėl valstybės vadovo posto varžėsi centristas Emanuelis Macronas ir kraštutiniųjų dešiniųjų lyderė Marine Le Pen.Iš Paryžiaus mūsų korespondentas Mindaugas Laukagalis.Komentuoja Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų universiteto dėstytojas Gintas Karalius.Sukanka 4-eri metai, kai žmones aptarnauja mobilusis laiškininkas. Šiuo metu mobilieji laiškininkai dirba maždaug 80 proc. Lietuvos teritorijos. Mieli klausytojai, kaip jūs vertinate mobiliujų laiškininkų darbą? Kiek dėl to patobulėjo Lietuvos pašto paslaugos? O galbūt priešingai – paslaugos suprastėjo? Komentuoja Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Deimantė Žebrauskaitė.Lietuva išgyvena saulės jegainių bumą privačiuose namuose ir teritorijose. Tačiau daugėja ir skundų. Dalį saulininkų papiktino, kad balandžio 1-ąją sukauptos elektros perteklius yra nurašomas. Taip jėgainių savininkai teigia patyrę žalą. Šia tema "Verslo laike" - diskusija, kurią veda kolega Marius Jokūbaitis.Daugybė žmonių dar nėra apsisprendę, iš ko pirks elektrą, o termino pabaiga artėja – jie savo tiekėją turi pasirinkti iki liepos 1 d., didesnės įmonės, namų bendrijos, daugiabučių administratoriai tiekėją turi pasirinkti iki šių metų pabaigos. Kodėl žmonės neskuba pasirinkti tiekėjo ir kaip jiems žinoti, koks tiekėjas jiems palankiausias? Studijoje Energijos skirstymo operatoriaus ESO Paslaugų tarnybos vadovas Renaldas Radvila.Baltarusijai paskelbus, kad nuo balandžio 15-osios iki gegužės 15-osios Lietuvos piliečiai gali į šią šalį atvykti be vizų, pasienio kontrolės punktuose nusidriekė lengvųjų automobilių eilės. Žmonės nepaiso valdžios rekomendacijų ir vyksta į Lietuvai nedraugiško, Putino agresiją prieš Ukrainą palaikančio režimo šalį. Lietuvos ir Baltarusijos pasienio punktuose lankėsi Daumantas Butkus.Komentaras. Autorė žurnalistė Liepa Želnienė.Ved. Edvardas Kubilius

Kodėl europietiškumas šiandien nemenkos Lietuvos visuomenės dalies išgyvenamas kaip priedas prie tikrosios ir autentiškosios lietuviškos savivokos ar net kaip lietuviškajai tapatybei priešingas bei pavojingas darinys? Ar įmanomas lietuviškosios tautinės tapatybės ribų ir pozityviųjų europietiškumo prasmių suartėjimas?Kiek ir kaip Rusijos Federacijos karas Ukrainoje skatina Europos visuomenės ir Bendrijos politinio elito savistabos bei savivokos procesus? Kaip šį karą ir su juo susijusias grėsmes Ukrainai bei Europai padeda suvokti totalitarizmo studijos bei resentimento sovietinei civilizacijai kritinis apmąstymas? Kaip reikia (ir ateityje) reikės Europos Sąjungai reikės elgtis su Rusijos Federacija, kurios veiksmai meta iššūkį visam Vakarų normatyviniam pasaulėvaizdžiui?Kokius diplomatine prasme svarbiausius iššūkius teko spręsti XX-XXI a. sandūroje Lietuvai siekiant prisijungti prie Europos Sąjungos? Kokius tikslus turėtume sau iškelti rengdamiesi 2027 metais įvyksiančiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai? Į kokius dalykus reikėtų kreipti dėmesį galvojant apie Lietuvos buvimą pokarinėje Europos Sąjungoje?Kokia bus Europos ateitis ir ko ta ateitis nori iš mūsų?Pokalbis su filosofe, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių bei politikos mokslų instituto docente Nerija Putinaite bei diplomatu, buvusiu Lietuvos nuolatiniu atstovu Europos Sąjungoje Ryčiu Martikoniu.Ved. Aurimas Švedas

Prezidentas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad penktasis Europos Sąjungos sankcijų paketas Ukrainą jau mėnesį puolančiai Rusijai turi suduoti „maksimalų smūgį“. Be kita ko, šalies vadovas dar kartą pabrėžė, kad Europa privalo nebepirkti rusiškų energijos išteklių.Jungtinių valstijų ir Jungtinės karalystės pareigūnai teigia, kad Vladimiro Putino aplinka bijo jam sakyti tiesą apie karo padėtį Ukrainoje, o Turkija pareiškė siekianti aukšto lygio Ukrainos ir Rusijos susitikimo. Papasakok daugiau apie šias naujienas.Ar Lietuvai ir Europai gresia stagfliacija? Europos Centrinio Banko vadovė Kristin Lagard pareiškė, jog šiuo metu jokie duomenys nerodo, kad Europą apima stagfliacija – didelės infliacijos, menko, jokio ekonomikos augimo ar nuosmukio bei aukšto nedarbo lygio derinys.Gyventojams, turintiems bankuose nenaudojamas sąskaitas, vertėtų pasidomėti ar už jas nėra skolingi. Į LRT girdi kreipėsi Varėnos rajono gyventojas, kuris skundžiasi, kad nenaudojama sąskaita virto skola.Ved. Darius Matas

Eina penkta karo Ukrainoje savaitė, o atlikėjai iš šalių agresorių - Rusijos ir Baltarusijos - koncertų Lietuvoje neatšaukia. Organizatoriai neslepia, laukiantys ramesnių laikų ir rusiška muzika vėl esą skambės Lietuvos koncertų salėse. Koncertuoti Lietuvoje planų neatsisako ir atlikėjai, viešai šlovinantys Vladimirą Putiną, nors Kultūros ministras ir buvo pareiškęs, kad joks atlikėjas iš Rusijos neįkels kojos į Lietuvą. Ginklai žvanga, mūzos tyli - karo pradžioje sakė kultūros ministras. LRT Radijo atliktas socialinis eksperimentas, kai koncertų organizatoriams žurnalistė skambino kaip tariama bilieto pirkėja, rodo, kad tyli anaiptol ne visos mūzos, kai kurios planuoja, kaip patekti į Lietuvą. Pasakoja Asta Martišiūtė.Ar Seimas šios sesijos metu svarstys Partnerytės įstatymą? Pokalbis su Seimo keturių frakcijų vadovais bei atstovais. Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos seime seniūno pavaduotoja Paulė Kuzmickienė, Laisvės partijos frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas, Socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė.Vaistinės nori prekiauti medikamentais ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Kokia Jūsų nuomonė? Pašnekovai: Vaistinių asociacijos prezidentė Kristina Nemaniūtė-Gagė, Veterinarijos farmacijos asociacijos prezidentas Jurūnas Jonas Jablonskas.Daugiau nei milijonas gyventojų nepasirinkę elektros tiekėjo. Datos, kada kam rinktis, daliai žmonių jau susipainiojo, o tuo metu užsimenama, kad vėl kažkas gali keistis. Keisis ar ne – išsamiau Irma Janauskaitė. Pašnekovai: Energetikos viceministrė Inga Žilienė ir Nepriklausomų elektros tiekėjų asociacijos vadovas Vilius Juraitis.Ar į Lietuvą atvykstantys pabėgėliai iš Ukrainos gali atgaivinti mažesnius Lietuvos miestus ir miestelius? Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius, Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė, Akmenės rajono meras, Savivaldybių asociacijos viceprezidentas Vitalijus Mitrofanovas, VDU profesorius Gintautas Mažeikis.Iki „Eurovizijos“ dainų konkurso likus jau mažiau nei dviems mėnesiams, organizatoriai pranešė, kad jame pasirodyti turėtų ir Ukrainos atstovai. Jie laikomi išankstiniais favoritais. Kokią dainą Europai pristatys ukrainiečiai ir kaip bus stengiamasi užtikrinti jų pasirodymą konkurse domisi kolega Justas Buivydas.Savaitės komentaras. Autorė Mykolo Romerio uiversiteto politologė Rima Urbonaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Spaudos publikacijų apžvalga.Mykolas Drunga supažindina su užsienio kultūrine žiniasklaida.Kaip mokytis atsparumo propagandai ir kaip atskirti informaciją nuo dezinformacijos?Kovo 11 – ąją laukiama Valentino Masalskio režisuoto spektaklio „Miškelis“ premjeros.Kaip ukrainiečių karo pabėgėlių registracijos ir prieglobsčio centro įsteigimas sutrikdė Alytaus kultūros centro darbą?Kaip ES kultūros ministrų neformaliame susitikime išsakytas pozicijas vertina Ukrainos kultūros instituto vadovas?Paskelbusi, kad nepritarė Rusijos sukeltam karui Ukrainoje iš Rusijos pasitraukė teatro kritikė, režisierė, festivalo NET viena organizatorių Marina Davydova. Kas laukia Rusijos kultūros, traukiantis menininkams?Kūrybininkė Oksana Tunik, prasidėjus karui Ukrainoje 10 dienų praleido slėptuvėje ir tik prieš pora dienų iš jos ištrūko į saugią vietą. Kokius išgyvenimus ji patyrė?Ved. Marius Eidukonis

Karas Ukrainoje: Vladimiras Putinas kelia pavojų visai Europai – teigia Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas. Stebime ir analizuojame visas dvi valandas.Kaip karas keičia turizmo sektorių?Budapešte dėl vengrų abejingumo Putino karui protestuoja studentas iš Lietuvos.Ved. Gabija Narušytė

Vladimiras Putinas jau kalba apie branduolinio ginklo panaudojimą. Be to, į Ukrainą įsiveržę Rusijos kariai kontroliuoja Černobylio atominę elektrinę. Elektrinės darbuotojai laikomi įkaitais.Ukrainos prezidentūra sako, kad tai yra grėsmė visai Europai, nes branduolinių atliekų saugumas yra nežinomas.Kodėl rusų kariams yra svarbu kontroliuoti neveikiančią elektrinę? Ekspertai pateikia keletą spėjimų – nuo šantažo įrankio ir karo trofėjaus ir purvinų bombų.Ką Putinas gali padaryti su branduolinių atliekų turinčia Černobylio atomine elektrine? Ir ką reiškia jo žodžiai apie branduolinio ginklo panaudojimą?Laidoje dalyvauja Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) viršininko pavaduotojas Darius Lukauskas, Lietuvos energetikos instituto branduolinės saugos ekspertas, Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas Algirdas Kaliatka, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, karybos ekspertas Darius Antanaitis, Radiacinės saugos centro direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, Ramunė Marija Stasiūnaitė.Ved. Marius Jokūbaitis

Europos Sąjunga planuoja įtraukti branduolinę energiją bei iš gamtinių dujų gaunamą energiją į „žaliųjų“ energijos rūšių sąrašą. Ar šias energijos rūšis tiktai galima laikyti tvariomis?Šiandien paskutinė diena Ž. Pavilioniui palikti Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovo postą po konservatorių frakcijos reikalavimo.Po įtarimų apie dviejų šauktinių savižudybes, tiek kariuomenė, tiek ekspertai sako, kad tai atspindi bendras tendencijas šalyje, o kariuomenės didesnės rizikos erdve bent jau kol kas laikyti nereikėtų. Kaip šiemet Lietuvoje bus dirbama savižudybių prevencijos srityje?Suomija prakalbo apie galimą narystę NATO.Režisierius Rimas Tuminas apie apie jo mintis, išsakytas interviu Rusijos televizijai, paskirtą Rusijos vyriausybės kultūros premiją ir požiūris į V. Putino rengiamas spaudos koferencijas.Tvyrant įtampai prie Ukrainos sienų, Jungtinių valstijų ir Ukrainos prezidentai telefonu kalbėjosi apie esamą padėtį.Ved. Darius Matas

Lenkijai minint Nepriklausomybės dieną, kokia padėtis šalies pasienyje?Žmonių grupės, apsuptos Baltarusijos pareigūnų, pastebimos ir prie Lietuvos sienos Baltarusijoje. Pokalbis apie tai su vidaus reikalų viceministru.Kiek santykius su Baltarusija gali keisti Aleksandro Lukašenkos grasinimai blokuoti gamtinių dujų tiekimą Europai?Parlamentui nepanaikinus baudžiamosios atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimą ir turėjimą, Laisvės partija žada kalbėti, kaip toliau dirbs koalicija.Seimui atmetus šalies prezidento veto dėl mokamų testų nevakcinuotiems arba koronavirusu nepersirgusiems darbuotojams, profesinės sąjungos apgailestauja dėl tokio sprendimo.Ved. Simona Vasiliauskaitė

2021 m. 35-36 sav.Tinklalaidė internete, naujienlaiškio prenumerata ir kita: https://bit.ly/31ht2Ck Ateinantis šaltasis sezonas Europai bus kaip niekada įtemptas: „Gazprom“ nustojo apsimetinėti, kad yra „patikimas dujų tiekėjas Europai“ ir ėmėsi tiesmuko šantažo dėl „Nord Stream 2“. Kiek geresnė naujiena čia tai, kad Baltijos šalis tai kol kas aplenkė.

Jungtinės Valstijos traukiasi iš Afganistano ir palieka karų nualintą valstybę Talibano žinioje. Kas toliau? Ką pasauliui sako Amerikos pasitraukimas ir kokią žinią siunčia mūsų regionui? Kokie nauji saugumo iššūkiai laukia Lietuvos?„LRT aktualijų studijoje“ atsakymų ieško Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytoja Gerda Jakštaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas, tarptautinių santykių ir saugumo analitikas Marius Laurinavičius, užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.Ved. Mindaugas Jackevičius

Rūdninkų poligone, kur apgyvendinti nelegaliai Lietuvos sieną kirtę migrantai, kilo neramumai.Irako avialinijos pradeda skrydžius į Minską dar iš trijų miestų. „Panašu, kad tiek ES, tiek Lietuvos draugiškos diplomatinės pastangos su Iraku ir Turkija neduoda rezultatų. ES institucijos turi pasiūlyti sankcijų paketus visiems dalyvaujantiems kontrabandos kelyje“, – BNS sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.Vidaus reikalų ministrė Agne Bilotaitė Pasieniečių mokykloje Medininkuose migracijos klausimus aptarė su eurokomisare vidaus reikalams Ylva Johansson. Bilotaitė dėkoja Europai operatyviai sureagavus į padėtų Lietuvoje, bei skiriamą paramą, tačiau prognozuoja iki metų galo sulaukti net iki 10 tūkstančių migrantų, todėl tam reikės ir papildomo finansavimo.Šiuo metu rengiama tvarka, kad nelegaliai Lietuvos sieną kirtusiems migrantams būtų siūloma pinigų, kad jie sugrįžtų į savo šalį.Užimtumo tarnyboje dabar registruoti 139 Lietuvoje prieglobstį gavę žmonės. Kokios yra pabėgėlių įsidarbinimo galimybės?Phizer savo vakciną nuo COVID-19 brangina ketvirtadaliu, Moderna – dešimtadaliu.Prasidėjęs privalomas profilaktinis darbuotojų testavimas ilgina eiles savivaldybių mobiliuosiuose punktuose. Net ir jaučiant koronavirusui būdingus simptomus, tyrimo gali tekti laukti nuo kelių dienų iki savaitės. Štai Klaipėdoje, pasak specialistų, tokios problemos išsispręstų, jei kaimyninės savivaldybės savo gyventojus tirtų aktyviau.Lenkija suteikė humanitarinę vizą baltarusių olimpinei atletei Kryscinai Cimanouskajai, teigiančiai, kad jos komanda mėgino priversti ją išvykti iš Tokijo olimpinių žaidynių.Ved. Agnė Skamarakaitė

“Konsoliduota suma yra 700 milijardų visai Europai. Iš tiesų žmonių lūkesčiai yra sukelti, bet konkretumo šiandien vis dar nėra. Praeitame laikotarpyje mes atrodėme labai prastai, apie vienuolika nuošimčių perskirstėm per regionus pinigų, visą kitą buvo ministerijų žiniose." - pasakoja Algirdas Vrubliauskas.

Jungtinės Karalystės valdovės karalienės Elžbietos II-osios gimtadienis (1926 m. balandžio 21 d.) tapo paskata pasikalbėti apie Didžiąją Britaniją, juos visuomenę, britiškąją akademinę bei politinę kultūrą ir jos reikšmę Lietuvai bei visai žemyninei Europai.Kam XXI amžiaus žmogui reikia tokių dalykų, kaip monarchijos institutas?Ar egzistuoja kokie nors sektini pavyzdžiai britiškosios politinės kultūros istorijoje, kuriuos derėtų prisiminti šiandien? Ką iš britiškosios akademinės universitetinės patirties galėtume perimti kurdami intelektualines oazes Lietuvoje?Kokius tekstus mes turėtume išsiversti į lietuvių kalbą, perskaityti ir apmąstyti, tam kad geriau suvoktume Jungtinės Karalystės istoriją, britiškąją tapatybę, šios salos gyventojų santykį su pasauliu?Kokias svarbiausias klaidas padarė Europos Sąjunga tuo pačiu paskatindama atsiribojimo nuo Bendrijos nuotaikas dalies britų visuomenės tarpe? Koks geriausias Karalystės ir Bendrijos santykių scenarijus yra įmanomas? Ir kaip prie tokio scenarijaus įgyvendinimo galėtų prisidėti Lietuvos valstybė?Pokalbis su filosofu, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos viceministru dr.Mantu Adomėnu.Ved. Aurimas Švedas

Europai ieškant būdų, kaip pagreitinti stringantį COVID-19 vakcinų tiekimą, prie skiepų gamybos prisidėti nori žinomos farmacijos kompanijos, apie norą gaminti skiepus savo šalyje kalba ir dalis Senojo žemyno politikų.Ne tik blėstantis noras paisyti draudimų, bet ir užsiimti mėgstama veikla. Psichologai visame pasaulyje vis garsiau kalba apie pandeminį nuovargį.Skubiosios pagalbos medikai teigia, kad ypač šaltą ir snieguotą žiemą padaugėjo žmonių patyrūsių sunkių traumų bei nušalimų.Socialinių tinklų vartotojai pastebi, kad per karantiną pažinčių programėlėse padaugėjo ieškančiųjų trumpalaikių santykių.Įprastai, šv. Valentino diena – pats darbymetis prekeiviams gėlėmis. Kaip prekyba vyksta karantino metu?Ved. Darius Matas

Naujausi tyrimai rodo, kad kasmet Žemė praranda 60-čia procentų daugiau ledo nei prieš porą dešimtmečių. Net jei kiekvieną žiemą visur snigtų taip gausiai, kaip pastarosiomis dienomis Lietuvoje, tai greičiausiai nekompensuotų ištirpusio ledo. Mokslininkams perspėjant apie netrukus išsipildysiančius blogiausius klimato kaitos scenarijus, pasaulio valstybės toliau ieško sprendimų, kaip kovoti su klimato krize. Lyderiaujančią poziciją kovoje ketina užimti Jungtinės Valstijos. Išsamiau – Karolina Panto.:Kodėl reikia tęsti karantiną? Svarsto matematikas, duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys - Balevičius.Kokia situacija atskiruose rajonuose. Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius ir Visagino savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Bukauskas.Vilniaus Universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad analogų neturinti priverstinio nuotolinio mokymosi situacija sukelia kasdienės rutinos pokyčius, kurie itin svarbūs mokytojų, tėvų ir vaikų gyvenime. Tai skaudžiai atsiliepė jų emocinei būklei ir savijautai. Mūsų pašnekovai - tyrime dalyvavę mokslininkai: Vilniaus universiteto docentė psichologė Sigita Girdzijauskienė ir šio universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vaidotas Urbonas.Tarp Rusijos ir Vokietijos tiesiamas dujotiekis „Nord Steam 2“ – nenaudingas Europai. Taip pareiškė naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas Džo Bidenas. Ekspertai sako, kad tokiais žodžiais jis paneigė kritikų žodžius, kad naujoji Amerikos valdžia į kontraversišką projektą žiūrės pro pirštus. Nepaisant to, beveik neabejojama, kad valstybinių Rusijos kompanijų statomas dujotiekis veikti pradės. Apie tai – Mindaugo Laukagalio pasakojimas.Diskusija savaitės įvykių temomis. Pašnekovai: Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili ir Vilniaus universiteto partnerystės profesorius, advokatas Algimantas Šindeikis.Ar iš tiesų mažų miestelių bei kaimų parduotuvės, įvedus judėjimo tarp savivaldybių ribojimus, išgyvena aukso amžių? Ar pasikeitė pirkėjų įpročiai bei pirkinių krepšelis? Tema domisi ir Šilutės rajone lankėsi kolega Paulius Selezniovas.Savaitės komentaras. Autorė - apžvalgininkė, žurnalistė Rita Miliūtė.Ved. Rūta Kupetytė

Lenkijos Vyriausybei šią savaitę pratęsus karantiną, dalis verslininkų ėmė protestuoti ir atnaujino darbą. Kokia padėtis Lenkijoje ir kaip per karantiną laikosi Lietuvos verslas?Europos lyderiai tarėsi, kaip paspartinti žmonių skiepijimą nuo koronaviruso. Ar pavyks Europai 70 proc. savo gyventojų paskiepyti dar šią vasarą?„Verslo laike“ – kaip Astravo atominę elektrinę vertina šalia jos gyvenantys baltarusiai?Europos vakcinacija nuo koronaviruso, pirmieji naujojo Jungtinių Valstijų prezidento darbai, Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno sugrįžimas į Rusiją – aktualijos, kurias, kaip ir kiekvieną penktadienį aptariame su ekspertais ir apžvalgininkais.Žinomi žmonės skundžiasi, kad pastaruoju metu sukčiai, naudodamiesi jų vardu ir atvaizdu, socialiniuose tinkluose reklamuoja pačią įvairiausią produkciją. Ar sukčiai suaktyvėjo tik pastaruoju metu ir kodėl policijai labai sunku tokius nusikaltimus išaiškinti?Kodėl kai kurie parduotuvių vitrinose esantys maisto produktai atrodo patraukliau?Ir ar valstybės gali kontroliuoti socialinius tinklus?Ved. Edvardas Kubilius

Praėjusios Seimo kadencijos pradžioje Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nusprendė, kad leidimus susipažinti su įslaptinta informacija turi gauti visi Seimo komitetų ir komisijų vadovai. Tačiau kadencijos pabaigoje Viktoras Pranckietis tvarką pakeitė. Dabar tai nebėra privaloma. Tema domėjosi Liepa Želnienė.JAV prisaikdintas 46 - asis šalies prezidentas Joe Bidenas. Ko tikėtis Lietuvai, Europai ir visam pasauliui?Europos pralamento narė Rasa Juknevičienė, buvęs ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose, dabar seimo narys Žygimantas Pavilionis.Apie orus sinoptikė Vida RalienėUžsienio įvykių apžvalga. PROG. Lukas Kivita.Kodėl dalis visuomenės nepaiso draudimų būriuotis ir taip rizikuoja savo bei kitų sveikata. Kaip su tuo kovoti?Nekilnojamojo turto rinkoje - apstu optimizmo. Auga gyventojams išduotų paskolų portfelis, parduodamų butų skaičius bei jų kaina. Ši ir kitos temos, Dariaus Mato parengtoje apžvalgoje.Prezidento vyriausiasis patarėjas, ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.Kaune nustačius didelio patogeniškumo paukščių gripo atvejį maisto ir veterinarijos ragina net ir kelias vištas auginančius jas deklaruoti. Tik tokiu atveju nustačius gripo židinį augintojas galėtų pretenduoti į valstybės paramą. Daugiau tema domėjosi Kristina Karlonė.Savaitės komentaras. Autorius - istorikas Norbertas Černiauskas.Ved. Rūta Kupetytė

Kosmoso departamentas. Ved. Karolina PantoNuo dvokiančių Amsterdamo kanalų iki Vaterlo mūšio tvaiko – ekspertų ir mokslininkų komanda siekia atkurti praeities kvapus, Europai būdingus nuo XVI a. iki XX a. pradžios.

Prezidentas Gitanas Nausėda prašo pateikti informaciją apie priemonių COVID-19 plitimo valdymui rezervą. Medikai sako, kad šiemet ypač svarbu skiepytis nuo gripo. Kartu jie priduria, kad skiepytis yra saugu. Kaip sekasi Europai kovoti su infekcija? „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, jog Lietuvoje ekonominę padėtį kaip blogėjančią vertina 44-i procentai gyventojų. Šalies ekonominę būklę kaip gerėjančią įvardija 12-a procentų apklaustųjų, o keturi iš dešimties mano, kad ji nepakito. Palangoje uždaromi viešbučiai. Naujos kadencijos Seimo nariai darbą pradės istorinėje Kovo 11-osios salėje. Per beveik keturias valandas trunkančią ceremoniją parlamentarai padeda ranką ant konstitucijos ir garsiai pasako priesaiką. Ved. Madona Lučkaitė

Per praėjusią parą registruotas dar vienas naujų koronaviruso atvejų rekordas – 442, mirė dar vienas žmogus.Gydytojai rezidentai toliau kalba apie nepakeliamus darbo krūvius.Europai toliau skelbiant didžiulius užsikrėtimų rekordus, kasdien daugėja ir ribojimų.Kauno savivaldybės skaičiavimu, dėl pandemijos apribojus interesantų srautus, dvylika procentų išaugo naudojimasis elektroninėmis paslaugomis.Per antruosius ir paskutinius JV-jų prezidentinius debatus kandidatai susirėmė viruso ir rasizmo klausimais bei apsikeitė kaltinimaisi korupcija.Nacionaliniame vėžio institute atidarytas Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyrius. Per keletą metų pavyko sutvarkyti krūties vėžio diagnostikos logistiką, kad pacientėms nereikėtų vaikščioti po kabinetus, kad maksimaliai sutrumpėtų laikas nuo pacientės atėjimo į šį institutą iki diagnozės nustatymo.Ved. Madona Lučkaitė

Kaip sekasi Registrų centrų – ar tikrai visos sistemos veikia ir kada buvusiose Edukologijos universiteto patalpose pradės veikti naujas duomenų centras? LRT ir Nacionalinis visuomenės sveikatos aiškinosi, kas į Lietuvą atvežė koronavirusą ir nagrinėjo, kaip jis plito. „Verslo laike“ – apie Lietuvos galimybes įvykdyti savo įsipareigojimus Europai sumažinti taršą.Lietuva vis dar neturi nei Aukščiausiojo, nei Konstitucinio teismų nuolatinių pirmininkų. Kodėl? Apie padėtį Jungtinėse Valstijose, kurią koronavirusas paveikė labiausiai. Kodėl medžiotojai piktinasi Europos Sąjungos ketinimais uždrausti vandens telkiniuose ir pelkėse naudoti švino šovinius.Ved. Edvardas Kubilius

Koronaviruso poveikis Europai. Tebesitęsianti politinė ir ekonominė krizė Venesueloje. Besiformuojanti futbolo kultūra Irake. Ved. Sigita Vegytė

Apžvalgininkas: prezidento politika dar nėra efektyvi./Insultą patyrusieji pagalbos turėtų sulaukti greičiau./Nacionalinį susitarimą dėl švietimo valdantieji gali išnaudoti saviems tikslams./Mokytojai trijuose universitetuose rengiami dėl stiprios mokslo bazės./Nekilnojamojo turto mokestis neturės didelės įtakos perkantiems butus kaip investiciją./2020-ieji ramių metų Europai nežada.

••Iš Jungtinių Tautų – žinutė Europai ir Lietuvai.••Jungtinės Karalystės parlamento rinkimuose – konservatorių pergalė.••Apžvalgininkai įvertino sprendimą sumažinti patekimo į Seimą kartelę.••Skvernelio sprendimas įregistruoti prekės ženklą paskatino spėliones.••Kitąmet – pokyčiai remontininkams. ••Visą laidos „Ryto garsai“ įrašą galite rasti čia: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000087387/ryto-garsai-kokios-diskusijos-kyla-del-neseniai-pristatyto-zaliojo-kurso-ir-ka-juo-isipareigotu-lietuva

Austrijos rašytojo Roberto Menasse romanas „Sostinė“ tapo didingu meilės prisipažinimu Europai, kūrinys apdovanotas prestižiškiausia vokiečių kalba rašomos literatūros premija „Deutscher Buchpreis“. Šiame ironiškame, linksmame ir kartu labai svarbias biurokratinės Europos Sąjungos sistemos spragas atskleidžiančiame kūrinyje rašytojas pasakoja apie mūsų bendrai kuriamą sąjungą. Laidoje Robertas Menasse dalinasi ir savo svarstymais apie Europos nacijas, apie tapatybės paieškas, jis lengvai apibūdina, ką jam reiškia tėviškė, ir įsitikinęs sako – nacija yra fikcija. Aktorius Sergejus Ivanovas skaito ištraukas iš romano „Sostinė“ (vertė K. Sprindžiūnaitė).Ved. Jolanta Kryževičienė.

Europos ir pasaulio dėmesio centre JK parlamento verdiktas dėl „Brexito“. Koks tas sprendimas, kokie galimi scenarijai, kokias pasekmes tai gali turėti tiek pačiai Didžiajai Britanijai, tiek Europai, o ir mums lietuviams gyvenantiems čia ir JK?Kiek skaidriai dirba savivaldybės ir kas tai lemia?Prieš 50 metų, 1969-ųjų sausio 16 dieną, Prahoje, Vaclavo aikštėje, protestuodamas prieš sovietų invaziją, susidegino Janas Palachas.Taip pat laidoje sporto naujienos, spaudos ir socialinių tinklų apžvalgos, pokalbis su literatūros kritike Lina Buividavičiūte apie lietuvių autorių naujas knygas, kitos temosVed. Rūta Kupetytė. Red. Gabija Narušytė.

Europos ir pasaulio dėmesio centre JK parlamento verdiktas dėl „Brexito“. Koks tas sprendimas, kokie galimi scenarijai, kokias pasekmes tai gali turėti tiek pačiai Didžiajai Britanijai, tiek Europai, o ir mums lietuviams gyvenantiems čia ir JK?Kiek skaidriai dirba savivaldybės ir kas tai lemia?Prieš 50 metų, 1969-ųjų sausio 16 dieną, Prahoje, Vaclavo aikštėje, protestuodamas prieš sovietų invaziją, susidegino Janas Palachas.Taip pat laidoje sporto naujienos, spaudos ir socialinių tinklų apžvalgos, pokalbis su literatūros kritike Lina Buividavičiūte apie lietuvių autorių naujas knygas, kitos temosVed. Rūta Kupetytė. Red. Gabija Narušytė.

Ekspertų komisija nustatė pastatus, kuriose naudotos ypač degios plokštės. Aiškinamasi, kodėl taip atsitiko, ar buvo suklastoti dokumentai? KAM sudaro šių metų karo prievolininkų sąrašus, į kuriuos įtraukiama per 30000 jaunuolių.Pasitarime Prezidentūroje aptarta, kokių reikia sprendimų, kad senoliams būtų prieinamos socialinės ir sveikatos paslaugos.Lietuvos atstovai kartu su Rytų Europos vežėjais protestuoja Briuselyje, dėl reikalavimo periodiškai grąžinti krovininę transporto priemonę į registracijos šalį.„Sniego susitikime“, Trakų rajone bus aptariami Europai ir JAV kylantys iššūkiai.SAM pristato siūlymus, kaip tobulinti gydymo įstaigų valdymą, skaidrinti sveikatos sistemą, įvedant kadencijas gydymo įstaigų vadovams, jų komandoms.Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė, kad iki liepos 1 d. visiems mokesčių mokėtojams suteiks vienintelę galimybę deklaruoti praeityje pamirštas pajamas.Sportas: Dakaro ralis. Ved. Madona Lučkaitė.

Ekspertų komisija nustatė pastatus, kuriose naudotos ypač degios plokštės. Aiškinamasi, kodėl taip atsitiko, ar buvo suklastoti dokumentai? KAM sudaro šių metų karo prievolininkų sąrašus, į kuriuos įtraukiama per 30000 jaunuolių.Pasitarime Prezidentūroje aptarta, kokių reikia sprendimų, kad senoliams būtų prieinamos socialinės ir sveikatos paslaugos.Lietuvos atstovai kartu su Rytų Europos vežėjais protestuoja Briuselyje, dėl reikalavimo periodiškai grąžinti krovininę transporto priemonę į registracijos šalį.„Sniego susitikime“, Trakų rajone bus aptariami Europai ir JAV kylantys iššūkiai.SAM pristato siūlymus, kaip tobulinti gydymo įstaigų valdymą, skaidrinti sveikatos sistemą, įvedant kadencijas gydymo įstaigų vadovams, jų komandoms.Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė, kad iki liepos 1 d. visiems mokesčių mokėtojams suteiks vienintelę galimybę deklaruoti praeityje pamirštas pajamas.Sportas: Dakaro ralis. Ved. Madona Lučkaitė.

Per kadencijos vidurio rinkimus JAV, turimais duomenimis, Demokratų partija užsitikrino daugumą Atstovų Rūmuose, o respublikonai – Senate. Demokratų svajonės apie prezidento Donaldo Trumpo šalininkus tiesiog nušluosiančią „mėlynąją bangą“ liko tik svajonėmis.Kadencijos vidurio rinkimuose prezidentinė partija vidutiniškai prarasdavo tiek pat – gal tik šiek tiek mažiau – vietų Atstovų Rūmuose kaip ir dabar. Prarasdavo ir porą vietų Senate, o šįkart savo pozicijas Senate respublikonai net sutvirtino. Tad kieno pergalė didesnė ir ko tikėtis Lietuvai, Europai, pasauliui iš pakitusios JAV valdžios? Apie tai – žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologu Kęstučiu Girniumi ir Seimo TS-LKD frakcijos nariu Laurynu Kasčiūnu.

Lietuvių automobiliai – siaubas Europai. Jei būtų žmonės – tuoj būtų pilnamečiai ir dar dyzeliniai. Ar tikrai toks blogas mūsų automobilių parkas? Kaip jis keičiasi? Už kiek ir ką perkam? Ir kokius automobilius vairuosime rytoj?

Lietuvių automobiliai – siaubas Europai. Jei būtų žmonės – tuoj būtų pilnamečiai ir dar dyzeliniai. Ar tikrai toks blogas mūsų automobilių parkas? Kaip jis keičiasi? Už kiek ir ką perkam? Ir kokius automobilius vairuosime rytoj?

„Kelsime istorinius, politinius klausimus, jie bus susiję su kartų skirtumais, mūsų santykiu su praeitimi. Auditorija ant scenos matys asmenines istorijas, kurios yra stipresnės. Nes jei šis žmogiškasis aspektas nėra pakankamai stiprus, viskas gali tapti tuščiu simbolizmu“, – sako vengrų režisierius Árpádas Schillingas, Valstybiniame Jaunimo teatre pristatantis premjerą „Autonomija“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Kaip sukurti iliuziją, kad knyga yra verta 19–20 eurų? Juk nemokėsi tiek už kišeninį formatą, ar ne? Tada knyga ir išpučiama taip pat, kaip anksčiau turguose čigono arklys – bent taip skaičiau lietuvių literatūroje“, – įspūdžiais iš Vilniaus knygų mugės komentare dalijasi meno kritikas Vaidas Jauniškis.„Būvimas pasaulio paveldo sąraše suteikia konteksto pojūtį. Vilniaus miesto istorinis centras priklauso ne tik Vilniui, ne tik Lietuvai, ne tik Europai, bet visam pasauliui. Tai yra visos žmonijos reikšminga praeities detalė. Manęs dažnai klausia, kokia iš to nauda. Atsivertus turizmo gidą ir pamačius, kad Lietuva turi 4 pasaulio paveldo vietoves, gaunamas reikšmingas stimulas iš karto aplankyti tą vietą. Paveldas žmonėms rūpi, jis suaugęs su bendruomenių savastimi. Jis aistringai ginamas, dėl jo kyla konfliktai, estetiniai, ekonominiai nesutarimai, atsiranda bylos. Paveldas yra kur kas daugiau nei betonas ir akmenys, tai – sielos tęsiniai“, – sako dailininkas, filosofas, politikas dr. Arūnas Gelūnas. Kartu su juo Vilniaus knygų mugėje vykusioje diskusijoje „Europos kultūros paveldas: išsaugoti, aktualizuoti ir perduoti ateities kartoms“ kalbėjosi kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, darnios miestų plėtros praktikė-urbanistė dr. Elena Archipovaitė ir architektūros istorikas dr. Vaidas Petrulis.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Kelsime istorinius, politinius klausimus, jie bus susiję su kartų skirtumais, mūsų santykiu su praeitimi. Auditorija ant scenos matys asmenines istorijas, kurios yra stipresnės. Nes jei šis žmogiškasis aspektas nėra pakankamai stiprus, viskas gali tapti tuščiu simbolizmu“, – sako vengrų režisierius Árpádas Schillingas, Valstybiniame Jaunimo teatre pristatantis premjerą „Autonomija“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Kaip sukurti iliuziją, kad knyga yra verta 19–20 eurų? Juk nemokėsi tiek už kišeninį formatą, ar ne? Tada knyga ir išpučiama taip pat, kaip anksčiau turguose čigono arklys – bent taip skaičiau lietuvių literatūroje“, – įspūdžiais iš Vilniaus knygų mugės komentare dalijasi meno kritikas Vaidas Jauniškis.„Būvimas pasaulio paveldo sąraše suteikia konteksto pojūtį. Vilniaus miesto istorinis centras priklauso ne tik Vilniui, ne tik Lietuvai, ne tik Europai, bet visam pasauliui. Tai yra visos žmonijos reikšminga praeities detalė. Manęs dažnai klausia, kokia iš to nauda. Atsivertus turizmo gidą ir pamačius, kad Lietuva turi 4 pasaulio paveldo vietoves, gaunamas reikšmingas stimulas iš karto aplankyti tą vietą. Paveldas žmonėms rūpi, jis suaugęs su bendruomenių savastimi. Jis aistringai ginamas, dėl jo kyla konfliktai, estetiniai, ekonominiai nesutarimai, atsiranda bylos. Paveldas yra kur kas daugiau nei betonas ir akmenys, tai – sielos tęsiniai“, – sako dailininkas, filosofas, politikas dr. Arūnas Gelūnas. Kartu su juo Vilniaus knygų mugėje vykusioje diskusijoje „Europos kultūros paveldas: išsaugoti, aktualizuoti ir perduoti ateities kartoms“ kalbėjosi kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, darnios miestų plėtros praktikė-urbanistė dr. Elena Archipovaitė ir architektūros istorikas dr. Vaidas Petrulis.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Po beveik penkių mėnesių nežinios, Vokietijos kanclerės A. Merkel vadovaujami konservatoriai baigė derybas dėl koalicijos su socialdemokratų partija. Dabar socialdemokratų nariams beliko referendume nuspręsti ar pritarti koalicijai. Politikos apžvalgininkai neabejoja, kad susitarimuii bus pritarta.Saugumo ekspertų teigimu, Marokas ne kartą Europai suteikė naudingos informacijos apie radikalius ekstremistus iš Šiaurės Afrikos. Kokių priemonių imasi Marokas, kad užkirstų kelią terorizmui ir kokios grėsmės šaliai kyla šiandien?Montego Bėjaus miestas laikomas Jamaikos turistų sostine ir tarptautinių skambučių centrų būstine. Tačiau šiame regione klesti ir telefoniniai sukčiai, apgaudinėjantys patiklius amerikiečius ir išviliojantys jų pinigus. Dėl jau daugiau nei dešimtmetį klestinčio apgavysčių tinklo keliamų smurto protrūkių, regione trečią savaitę tęsiasi Jamaikos vyriausybės paskelbta nepaprastoji padėtis.

Po beveik penkių mėnesių nežinios, Vokietijos kanclerės A. Merkel vadovaujami konservatoriai baigė derybas dėl koalicijos su socialdemokratų partija. Dabar socialdemokratų nariams beliko referendume nuspręsti ar pritarti koalicijai. Politikos apžvalgininkai neabejoja, kad susitarimuii bus pritarta.Saugumo ekspertų teigimu, Marokas ne kartą Europai suteikė naudingos informacijos apie radikalius ekstremistus iš Šiaurės Afrikos. Kokių priemonių imasi Marokas, kad užkirstų kelią terorizmui ir kokios grėsmės šaliai kyla šiandien?Montego Bėjaus miestas laikomas Jamaikos turistų sostine ir tarptautinių skambučių centrų būstine. Tačiau šiame regione klesti ir telefoniniai sukčiai, apgaudinėjantys patiklius amerikiečius ir išviliojantys jų pinigus. Dėl jau daugiau nei dešimtmetį klestinčio apgavysčių tinklo keliamų smurto protrūkių, regione trečią savaitę tęsiasi Jamaikos vyriausybės paskelbta nepaprastoji padėtis.

„Augantis individualizmas ir žmonių pažeidžiamumas būdingas visai Vakarų Europai. O mes tai jaučiame ypatingai. Ekonominiai, politiniai lūžiai pakeičia sąlygas, kuriomis gyvena žmonės. Daug žmonių neturi galimybių pasikeisti lygiai taip pat, kaip ir tos sąlygos. Ne visi gali perimti naujas vertybes. Žmonės tampa pažeidžiami – trūkinėja socialiniai ryšiai, irsta buvusios bendruomenės, tampa sudėtinga išlikti konkurencingumo sąlygomis“, – sako VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto narys prof. Jonas Ruškus.Su kokiais pokyčiais visuomenėje aštrėja pažeidžiamų jos narių padėtis? Kas lemia visuomenės susiskaldymą ir kaip jį mažinti?

„Augantis individualizmas ir žmonių pažeidžiamumas būdingas visai Vakarų Europai. O mes tai jaučiame ypatingai. Ekonominiai, politiniai lūžiai pakeičia sąlygas, kuriomis gyvena žmonės. Daug žmonių neturi galimybių pasikeisti lygiai taip pat, kaip ir tos sąlygos. Ne visi gali perimti naujas vertybes. Žmonės tampa pažeidžiami – trūkinėja socialiniai ryšiai, irsta buvusios bendruomenės, tampa sudėtinga išlikti konkurencingumo sąlygomis“, – sako VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto narys prof. Jonas Ruškus.Su kokiais pokyčiais visuomenėje aštrėja pažeidžiamų jos narių padėtis? Kas lemia visuomenės susiskaldymą ir kaip jį mažinti?